Byla e2A-140-302/2020
Dėl teisės naudoti ir eksploatuoti turtą nustatymo bei fiksuoto mėnesinio mokesčio priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Vilijos Mikuckienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Sirtauto teisinės įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. Sirtauto teisinės įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ dėl teisės naudoti ir eksploatuoti turtą nustatymo bei fiksuoto mėnesinio mokesčio priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė M. Sirtauto teisinė įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) nustatyti teisę uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Grinda“ neterminuotai naudoti ir eksploatuoti M. Sirtauto teisinei įmonei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus; 2) nustatyti UAB „Grinda“ pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti naudojamus tinklus pagal teisės aktų, kuriais reglamentuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimas bei priežiūra, reikalavimus; 3) priteisti iš UAB „Grinda“ M. Sirtauto teisinei įmonei 831,34 Eur fiksuotą mėnesinį mokestį ir mėnesinį kintamą mokestį, susidedantį iš Lietuvos vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje 887,80 Eur 2018 metais (įskaitant ir individualiąsias įmones), fiksuojamą pagal 2018 metų trečio ketvirčio rodiklius, už naudojimąsi M. Sirtauto teisinei įmonei nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais; 4) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsigijo nuosavybės teise nuotekų šalinimo tinklus – lietaus kanalizacijos vamzdynus, esančius Vilniaus mieste, bendras ilgis – 1 475,03 metro. Bendra vidutinė rinkos vertė, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro vertinimu, – 377 165 Eur. M. Sirtauto teisinė įmonė, kaip šių nuotekų šalinimo tinklų – lietaus kanalizacijos vamzdynų – savininkė, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentą, siūlydama pasirašyti inžinerinių tinklų nuomos sutartį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijų skyrius informavo M. Sirtauto teisinę įmonę, kad Vilniaus miesto savivaldybė neturi teisinio pagrindo nuomotis lietaus nuotekų tinklų, o gali perimti miesto gatvėse esančius nuotekų šalinimo tinklus – lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynus – – neatlygintinai.

103.

112017 m. vasario 17 d. M. Sirtauto teisinė įmonė pateikė pasiūlymą dėl nuotekų šalinimo tinklų – lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynų – nuomos sutarties pasirašymo UAB „Grinda“ administracijai, kuri Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-2177 paskirta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje paviršinių nuotekų tvarkytoja ir jai suteiktos paviršinių nuotekų tvarkytojo teisės ir pareigos.

124.

132017 m. gegužės 3 d. iš UAB „Grinda“ administracijos buvo gautas atsakymas dėl atsisakymo pasirašyti sutartį motyvuojant, kad UAB „Grinda“ remiasi Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir GVTNTĮ) 16 straipsnio 15 punkto nuostatomis, kuriose nurodyta, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą, tačiau paviršinių nuotekų tvarkytojo funkcijas atliekanti UAB „Grinda“, besinaudojanti visa M. Sirtauto teisinės įmonės infrastruktūra, neturi motyvuoto teisinio pagrindo nuomotis nuotekų šalinimo tinklus – lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynus, o gali perimti eksploatuoti miesto gatvėse esančius tinklus, kai nustatyta tvarka jie bus perduoti Vilniaus miesto savivaldybei.

145.

15Nurodė, kad ieškovės valdomi inžineriniai tinklai įrengti ir jais naudojasi asmenys, gyvenantys teritorijoje: ( - ) – 11 daugiabučių, preliminarus gyventojų skaičius 1 700, ( - ) – 4 daugiabučiai namai, 5 kotedžo tipo namai, gyventojų skaičius nežinomas. Iš viso: 15 daugiabučių namų + 5 kotedžo tipo namai = 20 gyvenamųjų pastatų. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ užimtos pozicijos bei M. Sirtauto teisinės įmonės valdomų inžinerinių tinklų nuomojimosi matyti, kad tiek fiziniai asmenys, tiek juridiniai asmenys, registruoti šiuose gyvenamuosiuose namuose, naudojasi ( - ) ir ( - ) gatvėse esančiais nuotekų šalinimo tinklais nemokamai, o, įvykus tinklų avarijai, už padarinių likvidavimą bus atsakinga ieškovė, kuri privalės likviduoti avarijos padarinius savo lėšomis.

166.

17Nors Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybė) ir UAB „Grinda“ ignoruoja bei atmeta visus ieškovės pateiktus pasiūlymus sudaryti paviršinių nuotekų sutartį, tačiau tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek UAB „Grinda“ administracija turi vykdyti įstatyme, t. y. GVTNTĮ, įtvirtintas teises ir pareigas. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija yra išdavusi atsakovei UAB „Grinda“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją, o Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 1-2177 UAB „Grinda“ paskyrė savivaldybės viešąja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja, tačiau šios aplinkybės ir priimti sprendimai nereiškia, kad UAB „Grinda“ turi teisę naudoti ieškovės nuosavybės teise valdomus inžinerinius tinklus be savininko sutikimo ir neatlygintinai.

187.

19Atsakovei UAB „Grinda“, faktiškai naudojantis ieškovės inžineriniais tinklais, suteikiama teisė atitinkamiems juridiniams asmenims vienašališkai be tinklų savininko sutikimo jungtis prie lietaus nuotekų šalinimo tinklų, išduodant atitinkamus leidimus ir juos oficialiai įforminant suteikus teisę juridiniam asmeniui registruotis viešame registre, todėl, ieškovės manymu, turi būti sprendžiamas klausimas dėl kitos įstatyme nustatytos alternatyvos – naudojimosi teisės įgijimo (įforminimo) ir atlyginimo už šį naudojimąsi nustatymo. Vien tai, kad šalims nepavyko susitarti dėl nuomos santykių, savaime nesuteikia pagrindo atsakovei UAB „Grinda“ nuosavybės teise priklausančia infrastruktūra naudotis neatlygintinai bei suteikti teisę kitiems juridiniams asmenims jungtis prie ieškovei priklausančių tinklų be savininko žinios.

208.

21GVTNTĮ 16 straipsnio 11 dalyje numatyta sąlyga, kad už infrastruktūros naudojimą jos savininkui turi būti teisingai atlyginama. Teisingas atlyginimas turi padengti statybos vertę, atkūrimo sąnaudas, dengti mokestines prievoles už gaunamas pajamas, mokesčio administravimą ir įmonė, kaip verslo subjektas, turi gauti pelną.

229.

23Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, visų lietaus tinklų bendra statybos vertė yra 377 165 Eur. Šią sumą dalijant iš 600 mėnesių (tarnavimo normatyvo), pastovioji nuomos kaina sudarytų 628,61 Eur per mėnesį. Gaudama šią sumą kaip pajamas, ieškovė turėtų sumokėti 15 proc. pajamų mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl ši suma didinama mokėtinų mokesčių suma ir ją sudarytų 722,90 Eur (628,61 + 94,29 (15 proc.) = 722,90). Taip pat verslo subjektas, siekiantis ekonominės naudos, turi gauti pelną, kuris sudaro 15 proc. sumos priskaičiavus mokėtinus mokesčius. Todėl galutinė pastovioji mokesčio suma yra 831,34 Eur (628,61 + 15 proc. = 722,90 + 15 proc.). Kintama mokesčio suma nustatoma atsižvelgiant į vidutinį šalies darbo užmokestį, kuris būtinas gaunamo mokesčio administravimui bei kitoms išlaidoms. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, neatskaičius mokesčių, 2018 metų trečią ketvirtį sudarė 887,80 Eur. Taigi kintamą naudojimosi inžineriniais tinklais mėnesinę mokesčio sumą turėtų sudaryti vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (įskaitant ir individualiąsias įmones), fiksuojamas pagal kiekvienų metų atitinkamus rodiklius.

24II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2510.

26Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

2711.

28Teismas nustatė, kad ginčo nuotekų šalinimo tinklus ieškovė įsigijo 2016 m. rugpjūčio 8 d. iš varžytynių. Šie tinklai buvo įrengti dabar jau bankrutavusios įmonės UAB „Luidas“, kuri su Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2005 m. gruodžio 9 d. sudarė sutartį (toliau – Sutartis), kurią įsipareigojo neatlygintinai atlikti susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų pagal technines sąlygas projektavimo ir plėtros darbus pagal projektą ir darbų rezultatą neatlygintinai perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

2912.

30Teismas nurodė, kad Savivaldybė jokių reikalavimų nereiškė, atitinkamai nebuvo įrodinėjamos ir aplinkybės, ar ginčo paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai reikalingi ir tinkami viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ar teritorija pripažinta viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorija, nėra duomenų, kad nuotekų tvarkytojas būtų kreipęsis į Savivaldybę dėl šių objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo.

3113.

32Pažymėjo, kad Savivaldybės pozicija byloje buvo aiškinama taip, kad pagal pasirašytą Sutartį ginčo objektas turėjo būti neatlygintinai perduotas Savivaldybei, o ieškovė negalėjo pirkimo sutartimi įsigyti iš pardavėjos bankrutavusios UAB „Luidas“ daugiau teisių, negu jų turėjo pati pardavėja, todėl planuoja ginčyti 2016 m. rugpjūčio 8 d. inžinerinių tinklų įsigijimo varžytynėse sutartį.

3314.

34Teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog trečiasis asmuo Savivaldybė atsisako išpirkti ieškovei priklausančius geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrenginius, tačiau faktiškai jais naudojasi, todėl turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kitos įstatyme nustatytos alternatyvos – naudojimosi teisės įgijimo (įforminimo) ir atlyginimo už šį naudojimąsi nustatymo, nes atsisakymas išpirkti ieškovei priklausančius įrenginius pats savaime nesuteikia pagrindo atsakovei juos naudoti neatlygintinai. Kadangi nagrinėjamoje byloje reikalavimas Savivaldybei dėl naudojimosi tvarkos (ir atlyginimo už naudojimąsi) nustatymo nepareikštas, teismas neturi pagrindo peržengti ieškinio ribų.

3515.

36UAB „Grinda“ ( - ) bei ( - ) gatvių teritorijose nėra sudariusi jokių sutarčių su abonentais dėl paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo ir negauna jokių pajamų už nuotekų tvarkymo paslaugas. Minėtose teritorijose, kuriose yra ieškovei priklausantys nuotekų šalinimo tinklai, stovi gyvenamieji daugiabučiai namai, kuriuose gyvena gyventojai (fiziniai asmenys) bei registruoti juridiniai asmenys, kurie nuosavybės teise nevaldo žemės sklypo, kuriame yra paviršinių nuotekų šalinimo įrenginiai, prijungti prie UAB „Grinda“ prižiūrimos Vilniaus miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, todėl su šiais asmenimis nėra sudarytos sutartys dėl paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.

3716.

38Teismas konstatavo, kad neturi teisinio pagrindo nustatyti atsakovei UAB „Grinda“ pareigą neterminuotai naudoti ir eksploatuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus ir už tai dar priteisti iš atsakovės ieškovei fiksuotą mėnesinį (nuomos) mokestį, todėl ieškinį atmetė.

3917.

40Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė neįrengė paviršinių nuotekų šalinimo tinklų, o įsigijo juos iš varžytynių už 1 201 Eur. Įrodymų apie turėtas išlaidas tinklų eksploatacijai nepateikė. Dėl to ieškovės reikalavimą priteisti naudojimosi nuotekų tinklais mokestį, nepatiriant infrastruktūros eksploatavimo išlaidų, o nustatant pareigą atsakovei savo lėšomis juos eksploatuoti, vertino kaip siekį gauti pelną, o ne kompensaciją už naudojamą nuosavybę, o tai prieštarauja suformuotai teisės aiškinimo ir taikymo praktikai.

41III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4218.

43Apeliaciniame skunde ieškovė M. Sirtauto teisinė įmonė prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

4418.1.

45Apeliantė sutinka, kad jai priklausantys paviršinių nuotekų tinklai yra sudedamoji Vilniaus miesto centralizuotų nuotekų tinklų dalis, tačiau nesutinka su ta sprendimo dalimi, kurioje teismas nurodė, jog visi apeliantei priklausantys paviršinių nuotekų tinklai yra nuotekų šalinimo tinklai.

4618.2.

47Apeliantės teigimu, teismas nors ir nurodo, kad vadovaujasi GVTNTĮ 16 straipsnio 3 ir 5 dalimis, tačiau šias straipsnio dalis iškraipo ir nenurodo tiesioginės šio straipsnio paskirties.

4818.3.

49Bankrutavusios UAB „Luidas“ atliktų statybos darbų „Daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas (nutekamųjų vandenų siurblinė), ( - ) kaimas, sklypas Nr. ( - )“ techninio projekto susiejimas su apeliantės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu yra nesuprantamas, nes nėra jokio ryšio tarp šių dviejų skirtingų objektų.

5018.4.

51Bankrutavusios UAB „Luidas“ ir Savivaldybės sudarytos Sutarties galiojimas pasibaigęs, nes šios Sutarties 8 straipsnio 7 punkte nurodyta, jog „Sutarties šalys susitarė, kad 2004 m. liepos 22 d. sutartis prie susisiekimo komunikacijų techninių sąlygų Nr. 1736, abipusių šalių susitarimu laikyti negaliojančia“. Dėl to, jeigu nutraukiama pagrindinė sutartis, kuri buvo sudaryta 2004 metais, negali galioti papildoma 2005 metais sudaryta sutartis, kuri susieta su anksčiau sudaryta ir nutraukta sutartimi.

5218.5.

532005 m. gruodžio 9 d. sutartis yra negaliojanti ir dėl to, kad jos pirmas lapas gal ir atitinka Sutarties originalą, kuris nebuvo teismui pateiktas, tačiau Sutarties antras lapas yra neoriginalus, nes viršutinėje antro lapo dalyje nurodyta, kad tai yra faksinis variantas, nurodytas fakso numeris, perdavimo data, laikas. Be to, kadangi UAB „Luidas“ yra bankrutavusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, 2005 m. gruodžio 9 d. sutartis laikytina negaliojančia.

5418.6.

55Apeliantės manymu, GVTNTĮ nurodyta, kad atsakovė turi aktyviai veikti perimdama ar išsinuomodama ginčo tinklus viešajam lietaus nuotekų transportavimui. Teismas turėtų ginti apeliantės pažeistas teises, o suteikia teisę atsakovei toliau naudotis neatlygintinai apeliantei nuosavybės teise priklausančiu turtu.

5618.7.

57Teismas traktuoja, kad, sprendžiant dėl teisingo atlygio infrastruktūros savininkui, turi būti įvertintos aplinkybės, kurias nurodo ir išdėsto savo sprendime, tačiau, apeliantės manymu, šiuo atveju peržengiamos ieškinio ribos ir šiurkščiai pažeidžiamos apeliantės teisės, nes ji nėra įpareigota rinkti medžiagą ir įrodyti, kokias išlaidas patyrė statytojas, atlikdamas statybos darbus, susijusius su inžinerinių tinklų įrengimu, ar statytojui buvo kompensuota už šiuos statybos darbus iš savivaldybės lėšų, ar statytojui kompensavimą dėl šių statybos darbų atliko nekilnojamojo turto pirkėjai, ar statytojas gavo pelną už paklotus inžinerinius tinklus, ar apeliantė nori gauti pelną antrą kartą, ir neaišku, kodėl apeliantė turi gauti atitinkamas pajamas iš savo valdomo turto. Teismas ne kartą savo sprendime nurodė kainą, už kurią apeliantė varžytynėse pirko turtą, nurodė, kad tai nedidelė kaina, todėl apeliantės valdomo turto kainą teismas be pagrindo bandė nuvertinti iki turto pirkimo kainos varžytynėse.

5819.

59Atsakovė UAB „Grinda“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

6019.1.

61Nors ieškovė nesutinka su sprendime nurodytu teiginiu, kad visi jai priklausantys paviršinių nuotekų tinklai yra nuotekų šalinimo tinklai, tačiau nenurodo nei skirtumų, nei jų įtakos teisiniam ginčo situacijos vertinimui. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad visi apeliantei nuosavybės teise priklausantys inžineriniai tinklai identifikuojami kaip nuotekų šalinimo tinklai, todėl apeliantės argumentas ginčo situacijos vertinimui jokios teisinės reikšmės neturi.

6219.2.

63Teismas pagrįstai rėmėsi GVTNTĮ 16 straipsnio 3 dalimi, siekdamas nustatyti, kaip turi būti sprendžiama situacija, kai nukrypta nuo bendrosios taisyklės, pagal kurią paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti Savivaldybei arba paviršinių nuotekų tvarkytojui.

6419.3.

65Teismas teisingai nustatė, kad ginčo nuotekų šalinimo tinklų priklausymo nuosavybės teise klausimas buvo išspręstas sutartimi. Sutartis nėra nuginčyta ar kitaip pripažinta negaliojančia.

6619.4.

67Nagrinėjamu atveju GVTNTĮ 16 straipsnio 6 ir 8 dalys nėra taikomos, nes faktinė situacija neatitinka pastarųjų įstatymo nuostatų taikymo sąlygų.

6819.5.

69Apeliantės argumentai, kad 2005 m. gruodžio 9 d. sutarties galiojimas pasibaigęs, yra nepagrįsti, nes šalys, pasiekusios susitarimą dėl 2004 m. liepos 22 d. sutarties prie susisiekimo komunikacijų techninių sąlygų Nr. 1736 pakeitimų, 2005 m. gruodžio 9 d. pasirašė naują sutartį, dėl to tarpusavio susitarimu sutarties 8 straipsnio 7 punkte pažymėjo, jog 2004 m. liepos 22 d. sutartis yra netekusi galios. Pažymėtina, kad šiuo punktu išsprendžiamas 2004 m. liepos 22 d. sutarties, o ne 2005 m. gruodžio 5 d. sutarties galiojimo klausimas. 2005 m. gruodžio 9 d. sutarties galiojimo klausimas išsprendžiamas sutarties 8 straipsnio 1 punktu, pagal kurį sutartis įsigalioja ją šalims pasirašius ir galioja iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo.

7019.6.

71Ginčo atveju neegzistuoja Sutarties negaliojimo pagrindų. Sutarties originalo į bylą nepateikimas nedaro Sutarties negaliojančios, todėl apeliantės argumentai dėl Sutarties negaliojimo, remiantis tuo, kad į bylą nėra pateiktas Sutarties originalas, yra neteisingi. Taip pat negali būti laikomi pagrįsti apeliantės argumentai, kad bankrutavusios UAB „Luidas“ likvidavimas ginčo atveju turi teisinę reikšmę Sutarties galiojimui.

7219.7.

73UAB „Grinda“ iš ( - ) bei ( - ) gatvių teritorijose gyvenančių ir registruotų fizinių ar juridinių asmenų negauna jokių pajamų už nuotekų tvarkymo paslaugas, nes šiose teritorijose nėra arba asmenų, atitinkančių abonento sąvoką, arba registruotų juridinių asmenų, net ir turinčių nuosavybės teisę į žemės sklypą, ta nuosavybės dalis tokia maža ir išreikšta proporcijomis, kad pagal galiojantį apmokestinimo reglamentavimą būtų neįmanoma apskaičiuoti jiems taikytino mokesčio. Dėl šios priežasties UAB „Grinda“ Perkūnkiemio bei Pavilnionių gatvių teritorijose nėra sudariusi jokių sutarčių su abonentais dėl paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo ir negauna jokių pajamų už šios teritorijos nuotekų tvarkymo paslaugas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė aplinkybę, kad atsakovė nėra sudariusi sutarčių su abonentais Pavilnionių ir Perkūnkiemio teritorijose ir negauna jokių pajamų.

7419.8.

75Apeliantė, žinodama, kad jos įsigyti ginčo objektai nuosavybės teise turi priklausyti kitam asmeniui, t. y. Savivaldybei, piktnaudžiauja savo, kaip savininkės, teise gauti atlygį už naudojimąsi objektais, kurie tam pačiam asmeniui, t. y. Savivaldybei, turi būti perduoti neatlygintinai. Taip pat savininkės siekis viešą infrastruktūrą, kuri turėtų priklausyti Savivaldybei, naudoti pasipelnymo tikslais yra savininkės teisių įgyvendinimas prieštaraujant subjektinės teisės paskirčiai, todėl ginčo atveju turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis ir teismas turėtų atsisakyti ginti ieškovės teises.

7620.

77Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

7820.1.

79Šių objektų statytojas įsipareigojo įrengtus inžinerinius tinklus, tarp kurių yra ir ginčo nuotekų šalinimo tinklai, neatlygintinai perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuosavybėn, kadangi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkte numatyta, jog šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiška Savivaldybės funkcija, o jai tinkamai įgyvendinti būtina Savivaldybei priklausanti naudojimui tinkama nuotekų tvarkymo infrastruktūra. Tokių sutarčių sudarymas yra įprasta praktika, kadangi paviršinių nuotekų šalinimo tinklai statomi kaip sudedamoji statomų pastatų dalis.

8020.2.

81Šiuo atveju tiek UAB „Luidas“, tiek jos bankroto administratorė UAB „Admivita“ pagal sudarytą sutartį ir galiojantį teisinį reglamentavimą turėjo teisę ir pareigą neatlygintinai perduoti nuotekų šalinimo tinklus Savivaldybės nuosavybėn, t. y. neturėjo teisės reikalauti iš Savivaldybės ar iš jos valdomų įmonių atlygio už šių nuotekų šalinimo tinklų perdavimą, todėl lygiai tokios pačios teisės ir pareigos perėjo naujajai šių nuotekų šalinimo tinklų savininkei M. Sirtauto teisinei įmonei. Dėl šių priežasčių trečiasis asmuo nesutinka su ieškovės teiginiais, kad UAB „Grinda“ nuotekų šalinimo tinklais naudojasi neatlygintinai, kadangi, kaip matyti, ieškovė neturi teisės nei iš Vilniaus miesto savivaldybės, nei iš UAB „Grinda“ reikalauti pinigų už šiuos objektus ar jų naudojimą.

8220.3.

83Galiausiai ieškovė, kaip teisinė įmonė, niekuo nesusijusi su viešųjų paslaugų teikimu, nusprendė įsigyti itin specifinį civilinės apyvartos objektą, kuriam būdingas aukštas viešojo intereso laipsnis. Ieškovė neturi licencijos atlikti paviršinių nuotekų tvarkymo darbus, todėl akivaizdu, kad viešajam interesui tenkinti skirtus objektus įsigijo vien tik asmeninio pasipelnymo tikslais.

84Teisėjų kolegija

konstatuoja:

85IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8621.

87Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

8822.

89Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2016 m. rugpjūčio 8 d. iš varžytynių už 1 201 Eur įsigijo nuotekų šalinimo tinklus – lietaus kanalizacijos vamzdynus, esančius Pavilnionių ir Perkūnkiemio gatvėse, kurių bendras ilgis – 1 475,03 metro. Bendra vidutinė rinkos vertė – 377 165 Eur. Ieškovė nurodo, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, gyvenantys bei registruoti Perkūnkiemio bei Pavilnionių gatvėse esančiuose gyvenamuosiuose namuose, naudojasi esančiais nuotekų šalinimo tinklais nemokamai. Ieškovės manymu, už infrastruktūros naudojimą turi būti teisingai atlyginama.

9023.

91Ieškovė kaip teisinį ieškinio reikalavimo pagrindą nurodo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta, kad, nesusitarus dėl paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimosi sąlygų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas.

9224.

93Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo nuotekų šalinimo tinklai buvo įrengti bankrutavusios ir likviduotos statybos įmonės UAB „Luidas“ (Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu pripažino bankrutavusios UAB „Luidas“ veiklą pasibaigusia). Nuotekų šalinimo tinklai buvo įrengti vadovaujantis susisiekimo komunikacijų techninėmis sąlygomis Nr. 1736 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Luidas“ 2005 m. gruodžio 9 d. pasirašyta sutartimi prie „Daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas (nutekamųjų vandenų siurblinė); ( - ) k. skl. Nr. ( - )“ susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygų Nr. 1736 pakeitimo. Pagal šios sutarties 1 straipsnio 2 punktą ir 3 straipsnio 1 punktą UAB „Luidas“ įsipareigojo neatlygintinai atlikti susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų pagal technines sąlygas projektavimo ir plėtros darbus ir darbų rezultatą neatlygintinai perduoti Vilniaus miesto savivaldybei.

9425.

95Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės ieškinį nurodė, kad neturi teisinio pagrindo nustatyti atsakovei UAB „Grinda“ pareigą neterminuotai naudoti ir eksploatuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus ir priteisti iš atsakovės ieškovei fiksuotą mėnesinį (nuomos) mokestį.

9626.

97Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų bei nesivadovavo jos teiktais įrodymais, todėl nepagrįstai nusprendė, kad Savivaldybė ar jos įgaliota institucija gali neatlygintinai naudotis apeliantei nuosavybės teise priklausančiu turtu. Dėl ginčo esmės

9827.

99Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015).

10028.

101Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų teikimo gyventojams srityje (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 5 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies 30 punktas). Nors savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, tačiau paprastai pati šių paslaugų neteikia, jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai (Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).

10229.

103Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Grinda“ yra Vilniaus miesto savivaldybės įmonė, kuri teikia miestui privalomas paslaugas ir kurios 100 procentų akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2014 m. gruodžio 10 d. Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl UAB „Grinda“ skyrimo paviršinių nuotekų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje tvarkytoja Nr. 1-2177“ atsakovė paskirta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje paviršinių nuotekų tvarkytoja ir jai pavesta vykdyti paviršinių nuotekų tvarkytojo teises ir pareigas.

10430.

105Pagal CK 6.391 straipsnyje įtvirtintą įstatymų konkurencijos taisyklę santykiams, susijusiems su aprūpinimu vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, prioritetiškai taikomos kitų, specialiųjų, įstatymų normos. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo reglamentuojami geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindai ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisiniai santykiai, – Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kurio tikslas – nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas (GVTNTĮ 1 straipsnis).

10631.

107Įstatymuose (GVTNTĮ, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme) nustatyta pareiga savivaldos institucijoms užtikrinti jų teritorijų gyventojams galimybę viešai arba individualiai apsirūpinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu, užtikrinti tiekiamo vandens kokybę ir saugą, rūpintis geriamojo vandens šaltinių apsauga ir kita. Šiai svarbiai viešajai funkcijai ir viešajam interesui – geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui – užtikrinti būtina valstybei, savivaldybei arba savivaldybės kontroliuojamai įmonei priklausanti naudojimui tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir parinktas viešasis tiekėjas. Kad savivaldybė ir vandens tiekėjas galėtų užtikrinti viešosios paslaugos teikimą, be kitų priemonių, turi būti nustatyta tvarka, užtikrinanti vandens tiekimo infrastruktūros priežiūrą ir tinkamą eksploatavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2015; 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-695/2016).

10832.

109Pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 4 dalį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo (GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalis). GVTNTĮ 16 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas. Iš pirmiau aptartos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo santykių specifikos ir viešojo pobūdžio, būtinybės ir tiesiogiai įtvirtintos savivaldybės pareigos užtikrinti tinkamą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą gyventojams kyla ir infrastruktūros naudojimo santykių tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir kitų subjektų reguliavimo ypatumai, kuriais nukrypstama nuo civilinės teisės santykių, grindžiamų subjektų autonomijos ir sutarties laisvės principais, reglamentavimo.

11033.

111Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, kaip inžinerinių tinklų savininkė, turi teisę atlikti su savo turtu bet kokius veiksmus, nustatyti turto naudojimo sąlygas, jas keisti, naudoti turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu. Savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė savo reikalavimą kildina iš jos turimos nuosavybės teisės į inžinerinius tinklus, iš jos turimos teisės savo nuožiūra nustatyti inžinerinių tinklų naudojimo sąlygas.

11234.

113GVTNTĮ 16 straipsnyje įtvirtinta infrastruktūros naudojimo įteisinimo tvarka bei būdai yra pritaikyti situacijai, kai savivaldybės institucijoms ir (ar) viešajam vandens tiekėjui, privalantiems užtikrinti viešųjų paslaugų – geriamojo vandens, nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo – teikimą, infrastruktūros objektai dar nėra perduoti naudoti ir jie vienu iš šiame straipsnyje nustatytu būdu siekia įgyti infrastruktūros objektų faktinį naudojimą. Esant tokiai situacijai nė viena iš šalių iš anksto nėra suteikusi kitai šaliai ekonominės naudos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė UAB „Grinda“ ( - ) bei ( - ) gatvių teritorijose nėra sudariusi jokių sutarčių su abonentais dėl paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo ir negauna jokių pajamų už nuotekų tvarkymo paslaugas. Apeliantė šios aplinkybės nepaneigė, o skunde išdėstyti argumentai, kad neva UAB „Grinda“ gauna atitinkamus mokesčius iš Savivaldybės už paviršinių nuotekų tvarkymą Pavilnionių ir Perkūnkiemio gatvių teritorijose, laikomi neįrodytais.

11435.

115Ieškovė, pareiškusi ieškinį, prašo teismo nustatyti UAB „Grinda“, kuri yra paviršinių nuotekų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje tvarkytoja, teisę nuomoti ir eksploatuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus, pareigą savo lėšomis juos prižiūrėti bei priteisti iš atsakovės ieškovei nuomos mokestį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą reglamentavimą ir faktines aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovė pareiškė reikalavimus netinkamam atsakovui, kadangi turinti interesą ir teisines prielaidas įgyti nuosavybėn, nuomotis ir kt., ginčo inžinerinius tinklus yra laikytina Savivaldybė, nes būtent jai kyla pareiga užtikrinti aptariamų viešųjų paslaugų teikimą, o ne jos paskirtai inžinerinių tinklų tvarkytojai. Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Grinda“ tik atlieka jai Savivaldybės pavestas funkcijas, tačiau jai negali būti nustatytos teisės ir pareigos, kurių jai nėra perdavusi Savivaldybė. Tik su Savivaldybe išsprendusi klausimą dėl ginčo inžinerinių tinklų nuosavybės ar nustačiusi naudojimosi jais tvarką, atsakovė UAB „Grinda“ galės perimti Savivaldybės pareigą juos eksploatuoti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent Savivaldybei turi būti reiškiami atitinkami reikalavimai, susiję su ginčo tinklais, kadangi ji, pripažinusi, kad ieškovei priklausantys tinklai yra būtini užtikrinti tinkamą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą gyventojams, gali inicijuoti procesą dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančių tinklų perėmimo, išpirkimo, nuomos ir kt. ir paskui perduoti šiuos tinklus eksploatuoti UAB „Grinda“.

11636.

117GVTNTĮ nustatyta, kad kitiems asmenims priklausanti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra turi būti perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui savivaldybės institucijos iniciatyva, t. y. GVTNTĮ savivaldybei nustatytas aktyvus vaidmuo perimant ginčo tinklus viešajam vandens tiekimui (GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė neišreiškė valios, kad būtina kreiptis į teismą dėl ieškovei priklausančios infrastruktūros perėmimo, išpirkimo, naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymo, o UAB „Grinda“, kuri paskirta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje paviršinių nuotekų tvarkytoja ir kuriai pavesta vykdyti paviršinių nuotekų tvarkytojo teises ir pareigas, negali būti įpareigota neterminuotai nuomotis ir eksploatuoti ieškovei priklausančius inžinerinius tinklus ir už tai mokėti fiksuotą mėnesinį (nuomos) mokestį.

11837.

119GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo“. GVTNTĮ 16 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „jeigu dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas“.

12038.

121Nors apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė GVTNTĮ 16 straipsnio 6 ir 8 dalių, tačiau GVTNTĮ 16 straipsnio 6 ir 8 dalys taikomos tuomet, kai subjektas savo lėšomis yra sukūręs atitinkamą viešosios paskirties turtą ar kitais pagrindais valdo jį nuosavybės teise ir toks turtas yra reikalingas ir tinkamas paviršinių nuotekų tvarkymui, tačiau nepavyksta pasiekti susitarimo dėl pastarojo turto perdavimo Savivaldybei ar paviršinių nuotekų tvarkytojui. Nagrinėjamu atveju klausimas dėl ginčo nuotekų šalinimo tinklų nuosavybės buvo išspręstas Sutartimi. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju GVTNTĮ 16 straipsnio 6 ir 8 dalys nėra taikomos, nes faktinė situacija neatitinka pastarųjų įstatymo nuostatų taikymo sąlygų. Be to, iš kasacinio teismo išaiškinimų daroma išvada, kad naudojimosi sąlygos nustatomos tik tada, kai nėra sutarties, kurioje apibrėžti nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir nuosavybės klausimai.

12239.

123Byloje taip pat nustatyta, kad Savivaldybė, atsakydama į ieškovės raštą dėl jai nuosavybės teise priklausančių nuotekų šalinimo tinklų nuomos, pastarąją informavo, kad neturi teisinio pagrindo nuomotis lietaus nuotekų tinklų, o perims juos neatlygintinai tuomet, kai jie bus tinkamai perduoti.

12440.

125GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta naujų viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos tvarka ir nurodyta, kad tokia statyba galima esant trišalei savivaldybės, viešojo vandens tiekėjo ir užsakovo (objekto statytojo) sutarčiai, kurioje turėjo būti numatyta, be kita ko, ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei ar jos kontroliuojamai įmonei, jei ši yra viešoji tiekėja, terminai ir tvarka, jei tai nenumatyta Vyriausybės patvirtintame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše. Taigi, naujų viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos atveju su objekto statytoju sudaroma sutartis, kurioje aptariamas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo ir nuosavybės klausimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo infrastruktūrą sukūrė bankrutavusi ir likviduota UAB „Luidas“. Nuotekų šalinimo tinklai buvo pastatyti vadovaujantis susisiekimo komunikacijų techninėmis sąlygomis Nr. 1736 bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Luidas“ 2005 m. gruodžio 9 d. pasirašyta sutartimi prie „Daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas (nutekamųjų vandenų siurblinė); ( - ) k. skl. Nr. 39A“ susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygų Nr. 1736 pakeitimo. Sutarties 1 straipsnio 2 punkte ir 3 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad UAB „Luidas“ šia Sutartimi įsipareigoja neatlygintinai atlikti susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų pagal technines sąlygas projektavimo ir plėtros darbus pagal projektą ir darbų rezultatą neatlygintinai perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Sutartis su visomis jai būtinomis sąlygomis pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 3 dalies nuostatas buvo sudaryta ir ji nėra nuginčyta ar kitaip pripažinta negaliojančia, o vertinti, ar šiuo konkrečiu atveju Savivaldybė atlieka jai norminiais aktais pavestas funkcijas ir ar tinkamai vykdo savo pareigas, pagrindo nėra, nes, nereiškiant jai jokių reikalavimų, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

12641.

127Nors apeliantė skunde nurodo argumentus, susijusius su Sutarties, kurią sudarė bankrutavusi ir likviduota UAB „Luidas“ su Savivaldybe, galiojimu, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ši Sutartis nėra nuginčyta ir ginčo nagrinėjimo metu yra galiojanti. Kadangi ieškovė ieškiniu nekelia jokių reikalavimų, susijusių su šia Sutartimi, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl jos galiojimo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

12842.

129Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes bei esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi byloje esančiais įrodymais ir įvertino aplinkybes, todėl pagrįstai ieškovės ieškinį, vadovaudamasis GVTNTĮ nuostatomis, atmetė. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nevertino, ar Savivaldybė atlieka jai norminiais aktais pavestus veiksmus ir ar tinkamai gina savo vartotojų teises viešojo intereso kontekste, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

13043.

131Spręsdamas dėl teisingo atlygio infrastruktūros savininkui, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė neįrengė paviršinių nuotekų šalinimo tinklų, o įsigijo juos iš varžytynių už 1 201 Eur, įrodymų apie turėtas išlaidas tinklų eksploatacijai nepateikta, dėl to reikalavimą priteisti naudojimosi nuotekų tinklais mokestį, nepatiriant infrastruktūros eksploatavimo išlaidų, o nustatant atsakovei savo lėšomis juos eksploatuoti, vertino kaip siekį gauti pelną, o ne kompensaciją už naudojamą nuosavybę, o tai prieštarauja suformuotai teisės aiškinimo ir taikymo praktikai.

13244.

133Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant teisingą atlygį infrastruktūros savininkui turi būti įvertintos šios aplinkybės: „Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl privačiam asmeniui priklausančių, bet viešojo geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo funkcijai reikšmingą funkciją įgavusių inžinerinių tinklų naudojimo šiai savivaldybės funkcijai vykdyti ar jų perėmimo, kai nėra sudarytos pirmiau nurodytos trišalės sutarties, būtina atrasti pirmiau aptartų reikšmingų aplinkybių pusiausvyrą: viena vertus, įvertinti savivaldybės funkcijos specifiką, infrastruktūrą sukūrusio asmens indėlį įgyvendinant šią viešųjų paslaugų teikimo pareigą, kita vertus, taip pat atsižvelgti į tai, ar komercinę veiklą vykdančio asmens išlaidos, patirtos sukuriant ginčo infrastruktūrą, nebuvo kompensuotos (visos ar iš dalies) parduodant turtą, kuriam ta infrastruktūra ir buvo sukurta. Siekis užtikrinti privačios nuosavybės apsaugą ir teisingai atlyginti už sukurtą viešosioms reikmėms naudojamą turtą neturi reikšti ir lemti pelno gavimo antrą kartą už tą patį objektą. Nuosavybės teisės gynimo klausimas spręstinas tik dėl tos dalies, kiek tokių tinklų perėmimas negali reikšti neteisėto turto nusavinimo ar naudojimo neatlyginant. Kiekvienu atveju turi būti siekiama nustatyti teisingą šių aplinkybių ir interesų balansą – savivaldybės intereso ir poreikio tinkamai vykdant funkcijas perimti tinklus ar nustatyti naudojimosi jais sąlygas bei asmens teisės gauti kompensaciją už naudojamą nuosavybę, nesitikint papildomo pelno“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015).

13445.

135Atsižvelgdamas į minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė siekia ne kompensacijos, o tam tikro pelno iš viešajam interesui tenkinti skirtų objektų, nes, kaip jau minėta, jokių eksploatavimo išlaidų apeliantė nepatyrė, o ginčo tinklus įsigijo iš varžytynių už 1 201 Eur. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje išaiškino, kad kiekvienu atveju turi būti nustatytas teisingas balansas tarp Savivaldybės intereso ir poreikio tinkamai vykdant funkcijas perimti tinklus ar nustatyti naudojimosi jais sąlygas ir asmens teisės gauti kompensaciją už naudojamą nuosavybę, nesitikint papildomo pelno. Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų

13646.

137Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo – išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus principus, pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į absoliučiai kiekvieną šalies argumentą. Teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją Nr. 18390/91). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-98-687/2015; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011 ir kt.). Dėl bylos procesinės baigties

13847.

139Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės teisės normas, įvertino šalių paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

14048.

141CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

14249.

143Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliantei M. Sirtauto teisinei įmonei nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).

14450.

145Atsakovė UAB „Grinda“ pateikė prašymą priteisti jai 845 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, t. y. sąskaitą už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymą.

14651.

147Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.15 papunktį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficiento dydis nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Atsiliepimas į apeliacinį skundą pateiktas 2019 m. antrą ketvirtį, todėl, atsižvelgiant į už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestį, maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 261,39 Eur. Atsakovė prašo priteisti 845 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistina.

148Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

149Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

150Priteisti iš ieškovės M. Sirtauto teisinės įmonės, juridinio asmens kodas 302429542, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“, juridinio asmens kodas 120153047, 845 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė M. Sirtauto teisinė įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir... 8. 2.... 9. Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsigijo nuosavybės teise nuotekų... 10. 3.... 11. 2017 m. vasario 17 d. M. Sirtauto teisinė įmonė pateikė pasiūlymą dėl... 12. 4.... 13. 2017 m. gegužės 3 d. iš UAB „Grinda“ administracijos buvo gautas... 14. 5.... 15. Nurodė, kad ieškovės valdomi inžineriniai tinklai įrengti ir jais... 16. 6.... 17. Nors Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybė)... 18. 7.... 19. Atsakovei UAB „Grinda“, faktiškai naudojantis ieškovės inžineriniais... 20. 8.... 21. GVTNTĮ 16 straipsnio 11 dalyje numatyta sąlyga, kad už infrastruktūros... 22. 9.... 23. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, visų lietaus tinklų bendra... 24. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 25. 10.... 26. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 27. 11.... 28. Teismas nustatė, kad ginčo nuotekų šalinimo tinklus ieškovė įsigijo 2016... 29. 12.... 30. Teismas nurodė, kad Savivaldybė jokių reikalavimų nereiškė, atitinkamai... 31. 13.... 32. Pažymėjo, kad Savivaldybės pozicija byloje buvo aiškinama taip, kad pagal... 33. 14.... 34. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog trečiasis asmuo... 35. 15.... 36. UAB „Grinda“ ( - ) bei ( - ) gatvių teritorijose nėra sudariusi jokių... 37. 16.... 38. Teismas konstatavo, kad neturi teisinio pagrindo nustatyti atsakovei UAB... 39. 17.... 40. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė neįrengė paviršinių nuotekų... 41. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 42. 18.... 43. Apeliaciniame skunde ieškovė M. Sirtauto teisinė įmonė prašo Vilniaus... 44. 18.1.... 45. Apeliantė sutinka, kad jai priklausantys paviršinių nuotekų tinklai yra... 46. 18.2.... 47. Apeliantės teigimu, teismas nors ir nurodo, kad vadovaujasi GVTNTĮ 16... 48. 18.3.... 49. Bankrutavusios UAB „Luidas“ atliktų statybos darbų „Daugiabučių... 50. 18.4.... 51. Bankrutavusios UAB „Luidas“ ir Savivaldybės sudarytos Sutarties galiojimas... 52. 18.5.... 53. 2005 m. gruodžio 9 d. sutartis yra negaliojanti ir dėl to, kad jos pirmas... 54. 18.6.... 55. Apeliantės manymu, GVTNTĮ nurodyta, kad atsakovė turi aktyviai veikti... 56. 18.7.... 57. Teismas traktuoja, kad, sprendžiant dėl teisingo atlygio infrastruktūros... 58. 19.... 59. Atsakovė UAB „Grinda“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį... 60. 19.1.... 61. Nors ieškovė nesutinka su sprendime nurodytu teiginiu, kad visi jai... 62. 19.2.... 63. Teismas pagrįstai rėmėsi GVTNTĮ 16 straipsnio 3 dalimi, siekdamas... 64. 19.3.... 65. Teismas teisingai nustatė, kad ginčo nuotekų šalinimo tinklų priklausymo... 66. 19.4.... 67. Nagrinėjamu atveju GVTNTĮ 16 straipsnio 6 ir 8 dalys nėra taikomos, nes... 68. 19.5.... 69. Apeliantės argumentai, kad 2005 m. gruodžio 9 d. sutarties galiojimas... 70. 19.6.... 71. Ginčo atveju neegzistuoja Sutarties negaliojimo pagrindų. Sutarties originalo... 72. 19.7.... 73. UAB „Grinda“ iš ( - ) bei ( - ) gatvių teritorijose gyvenančių ir... 74. 19.8.... 75. Apeliantė, žinodama, kad jos įsigyti ginčo objektai nuosavybės teise turi... 76. 20.... 77. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į... 78. 20.1.... 79. Šių objektų statytojas įsipareigojo įrengtus inžinerinius tinklus, tarp... 80. 20.2.... 81. Šiuo atveju tiek UAB „Luidas“, tiek jos bankroto administratorė UAB... 82. 20.3.... 83. Galiausiai ieškovė, kaip teisinė įmonė, niekuo nesusijusi su viešųjų... 84. Teisėjų kolegija... 85. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 86. 21.... 87. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 88. 22.... 89. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2016 m. rugpjūčio 8 d. iš... 90. 23.... 91. Ieškovė kaip teisinį ieškinio reikalavimo pagrindą nurodo Geriamojo... 92. 24.... 93. Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo nuotekų šalinimo tinklai buvo įrengti... 94. 25.... 95. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės ieškinį nurodė, kad... 96. 26.... 97. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis,... 98. 27.... 99. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų... 100. 28.... 101. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiška... 102. 29.... 103. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Grinda“ yra Vilniaus miesto... 104. 30.... 105. Pagal CK 6.391 straipsnyje įtvirtintą įstatymų konkurencijos taisyklę... 106. 31.... 107. Įstatymuose (GVTNTĮ, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme)... 108. 32.... 109. Pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 4 dalį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų... 110. 33.... 111. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, kaip inžinerinių tinklų... 112. 34.... 113. GVTNTĮ 16 straipsnyje įtvirtinta infrastruktūros naudojimo įteisinimo... 114. 35.... 115. Ieškovė, pareiškusi ieškinį, prašo teismo nustatyti UAB „Grinda“,... 116. 36.... 117. GVTNTĮ nustatyta, kad kitiems asmenims priklausanti vandens tiekimo ir... 118. 37.... 119. GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „geriamojo vandens tiekimo ir... 120. 38.... 121. Nors apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 122. 39.... 123. Byloje taip pat nustatyta, kad Savivaldybė, atsakydama į ieškovės raštą... 124. 40.... 125. GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta naujų viešojo vandens tiekimo ir... 126. 41.... 127. Nors apeliantė skunde nurodo argumentus, susijusius su Sutarties, kurią... 128. 42.... 129. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje... 130. 43.... 131. Spręsdamas dėl teisingo atlygio infrastruktūros savininkui, pirmosios... 132. 44.... 133. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant teisingą... 134. 45.... 135. Atsižvelgdamas į minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, apeliacinės... 136. 46.... 137. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės... 138. 47.... 139. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 140. 48.... 141. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 142. 49.... 143. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, bylinėjimosi išlaidos... 144. 50.... 145. Atsakovė UAB „Grinda“ pateikė prašymą priteisti jai 845 Eur už... 146. 51.... 147. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.... 148. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 149. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 150. Priteisti iš ieškovės M. Sirtauto teisinės įmonės, juridinio asmens kodas...