Byla 2A-943-560/2014
Dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, trečiasis asmuo 364-oji gyvenamojo namo savininkų bendrija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Henricho Jaglinskio ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal atsakovų V. K. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams V. K. ir R. K. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, trečiasis asmuo 364-oji gyvenamojo namo savininkų bendrija.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. K. ir R. K. 8 195,91 Lt skolos už tiektą šilumos energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ (ginčo laikotarpiu – AB Vilniaus šilumos tinklai) pagal 1997-10-02 Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutartį tiekė centralizuotą šilumos energiją patalpoms, esančioms ( - ). Šilumos tiekimas buvo nuolatinis, tačiau 364-oji gyvenamojo namo savininkų bendrija (toliau – Bendrija) tinkamai nevykdė visų įsipareigojimų atsiskaityti už tiekiamą šilumos energiją. Pateikus ieškinį teismui ir išnagrinėjus bylą, Bendrijos atžvilgiu ieškinys buvo atmestas, nurodant, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar patalpų savininkas. Nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad šiluma ( - ), buvo skirstoma visiems pastato bendrasavininkiams, ir būtent atsakovai R. K. ir V. K. nemokėjo Bendrijai mokesčių už šilumos energiją. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad būtent atsakovams tenka pareiga sumokėti 8 195,91 Lt įsiskolinimą.

6Atsakovai V. K. ir R. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog būtų apšildęs atsakovų butą tokiai pinigų sumai, kokią prašo priteisti. Ieškovas nešildė atsakovų buto pirmo aukšto, bute nėra užtikrinama pakankama šiluma, karštas vanduo nepatenka į jų bute esančius vamzdžius. Nurodė, kad atsakovai butą įsigijo jau po rekonstrukcijos, kurios metu dalis buto buvo atjungta nuo centrinio šildymo, įrengtas apšildymas elektra, apie ką liudija atsakovų pateikiami įrodymai. Dėl to atsakovai sąskaitas už šildymą gaudavo už skirtingus buto ploto paskaičiavimus, nes kiekvienais metais skyrėsi apšildomos buto dalies plotas, jie mokėjo už 116,21 kv. m, kai viso buto plotas buvo 130,51 kv. m, būdavo, kai mokėjo ir už 96,21 kv. m, o 2007–2008 m. sąskaitos buvo išrašomos už 70 kv. m plotą. Nesutiko, jog atsakovai turėtų prisidėti prie bendrų patalpų šildymo išlaidų, jei tai susiję su kaimynų blogai šildomomis patalpomis. Be to, ieškovo ir atsakovų nesiejo sutartiniai įsipareigojimai, atsakovai atsiskaitinėjo už šilumos energiją Bendrijai už faktiškai šildomą plotą. Tai, kad atsakovai savo bute iš dalies atsijungę nuo šildymo sistemos, fiksavo antstoliai. Be to, mano, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, nes prašoma priteisti skolas, kurios yra susidariusios daugiau nei prieš dešimt metų. Pažymėjo, kad pastato šilumos tinklus prižiūrėjusi įmonė galėjo savavališkai reguliuoti šilumos kiekį, atsakovai neturėjo priėjimo prie apskaitos prietaisų, todėl jiems negali būti taikoma atsakomybė.

7Trečiasis asmuo 364-oji gyvenamojo namo savininkų bendrija pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo sutiko. Nurodė, kad šilumos vartotojas yra atskirų patalpų savininkas, Bendrija negali atsakyti už jų skolas. Už ieškovo suteiktą šilumos energiją yra skolingi buto, esančio ( - ), bendrasavininkai V. K. ir R. K.. Nurodė, kad V. K. nemokėjo mokesčių už šilumos energiją, savavališkai buvo nurodęs mažesnį buto plotą, nei iš tikrųjų, pats savo bute nesuderinęs su institucijomis yra įrengęs elektrinį šildymą, išbalansavo šildymo sistemą, dėl ko jo bute neužtikrinamas šilumos palaikymas, tačiau visas pareigas ir atsakomybę nori perkelti Bendrijai.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-21 sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė solidariai iš atsakovų R. K. ir V. K. 8 195,91 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8 195,91 Lt sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-09-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas iš atsakovų solidariai priteisti 8 195,91 Lt už šilumos energiją pagrįstas 2010-11-17 priimtu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5687-590/10 ir 2012-03-12 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-609-160/2012, kuriuose nustatyti faktai ir aplinkybės, jog pareiga mokėti mokesčius už suvartotą šilumos energiją, tiektą patalpų šildymui ir karšto vandens ruošimui, tenka butų savininkams. Nurodė, kad abiejuose teismų sprendimuose nepaneigtos aplinkybės, jog būtent ( - ), buto savininkai R. K. ir V. K. yra skolingi už jų patalpoms tiektą šilumos energiją. Tai, teismo vertinimu, laikytina prejudiciniais faktais, nereikalaujančiais atskiro įrodinėjimo. Atsakovai byloje neįrodė, jog jie yra pilnai atsiskaitę už tiektą šilumos energiją, t. y. nepaneigė prezumpcijos, kad vartotojas – buto savininkas – privalo mokėti už energijos tiekimą. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad jie negavo tokio šilumos palaikymo, kokio tikėjosi ir koks privalus, bei dalį buto šildėsi elektriniais prietaisais, kadangi byloje nepateikta jokių įrodymų, jog atsakovų šildymo sistemos pakeitimai, atsijungimas nuo dalies šildymo įrenginių būtų nustatyta tvarka reglamentuoti, techniškai įforminti ir įteisinti, apie tai ginčo laikotarpiu tinkamai informuoti ieškovas ir trečiasis asmuo. Teismo vertinimu, 2010 m. vykęs susirašinėjimas su UAB „Vilniaus energija“ dėl mokesčio už šildymą ir kt., nepatvirtina faktų, kad atsakovai prašomos priteisti skolos laikotarpiu, iki 2010 m., būtų buvę atleisti nuo pareigos mokėti mokesčius už tiekiamą šilumos energiją, skaičiuojant nustatyta tvarka pagal bendrą buto plotą. Antstolio atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas fiksavo faktines aplinkybes atsakovų bute 2013-01-15, todėl, teismo nuomone, remtis juo nėra pagrindo, nes byloje nekeliamas klausimas dėl mokėjimų už šilumos paslaugas einamuoju laikotarpiu. Pažymėjo, kad skola susidarė 1998-10-01 – 2010-01-01 laikotarpiu, kuriuo ieškovui visas pažymas apie suvartotą pastate šilumos energiją pateikdavo trečiasis asmuo – Bendrija, o pastate suvartotą energijos kiekį Bendrija paskirstydavo kiekvienam butui. Tai, kad Bendrijos įsiskolinimas ieškovui susidarė dėl atsakovų skolos, patvirtina 2009-09-16 Bendrijos valdytojo A. M. pranešimai. Aplinkybes, kad būtent butas ( - ), turėjo įsiskolinimų už paslaugas ir mokėjo už šildymą ne pagal VĮ Registrų centro pažymoje nurodomą buto plotą, patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, taip pat tai įrodo byloje pateiktos sąskaitos. Be to, teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog tarp ieškovo ir atsakovų sutartis buvo sudaryta pagal individualias sąlygas, todėl laikytina, kad tarp ieškovo ir atsakovų, kaip buto savininkų, energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos. Nurodė, kad skolos dydį (8 195,91 Lt) patvirtina ieškovo pateikta mokesčių paskaičiavimo pažyma civilinėje byloje Nr. 2-5687-590/10, taip pat mokesčių paskirstymo pažymos. Pažymėjo, kad atsakovai neginčijo ieškovo teiktų paskaičiavimų. Atsakovų reikalavimą dėl ieškinio senaties termino praleidimo taikymo teismas atmetė vadovaudamasis CK 1.127 str. 5 d., jog esant tęstiniam pažeidimui ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų, atliktų tą dieną, prasideda kiekvieną dieną. Teismas nustatė, jog atsakovų skolos susidarymas, mokesčių už šilumos energiją nemokėjimas buvo tęstinis veiksmas, tęsėsi iki pat 2010-01-01, todėl nėra pagrindo laikyti, jog ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

11Atsakovai V. K. ir R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje turėjo pateikti įrodymus – rašytinius paskaičiavimus, kokia yra butų apšildymo savikaina, transportavimo ir valdymo išlaidos, o ne remtis bendra sutartimi su trečiuoju asmeniu ir pagal vidurkį ar gyvenamojo namo plotą apskaičiuoti mokėtiną sumą. Savo teiginių atsakovai pagrįsti negali, nes buto apšildymo kiekį valdo trečiasis asmuo, bet ne atsakovai. Mano, kad išnagrinėta byla remtis nėra pagrindo, kadangi joje nebuvo įrodytas skolos sumos pagrįstumas. Pažymėjo, kad atsakovai sutarties su ieškovu neturi, o trečiasis asmuo žinojo, kad atsakovų bute įrengtas vienos patalpos elektrinis šildymas bei kitos 20 kv. m ploto patalpos nėra apšildomos. Visuomet buvo mokama pagal realų apšildymo plotą iki Bendrijos vadovybės nuomonės pasikeitimo, dėl to nėra pagrindo pakeisti nusistovėjusią tvarką. Pažymėjo, kad antstolio faktinių aplinkybių protokolas šį faktą patvirtina. Bendrija faktą apie atsakovų nešildomą buto plotą žinojo, be to, atsakovų butas reguliuojamas atskiru skaitikliu, kurio raktas yra Bendrijos žinioje. Nurodė, kad atsakovai neturi prietaisų, kuriais galėjo priimti tiekiamą šilumą. Atsakovai konkrečių ieškovo paskaičiavimų neginčijo, kadangi jie į bylą nebuvo pateikti. Nesutinka dėl senaties termino tęstinumo, kadangi šildymas baigiasi kiekvienais metais su kūrenimo sezono pabaiga. Be to, ieškovas nereiškė ir prašymo atnaujinti praleistą senaties terminą.

12Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-21 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad nagrinėjant bylą teismui buvo pateikti visi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog ginčo laikotarpiu mokesčiai už suvartotą energija buvo skaičiuojami pagal įrengto skaitiklio rodmenis, kuriuos Bendrija kas mėnesį pateikdavo šilumos tiekėjui. Šiuo pagrindu šilumos tiekėjas pateikdavo bendrą sąskaitą, kurioje nurodytą mokesčių sumą pastato vartotojams Bendrija suskirstydavo pagal vartotojams priklausančių butų plotą. Nurodė, kad apeliantai sąskaitas gaudavo laiku, tačiau jas apmokėdavo nepilnai arba visiškai nemokėjo. Ginčo skola susidarė dėl apeliantų įsipareigojimų nevykdymo. Šias aplinkybes patvirtina išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės, liudytojų parodymai. Atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu jie neturėjo mokėti mokesčių už šilumos energiją, nurodytų pateiktose sąskaitose, kad šilumos tiekėjas netinkamai vykdė savo pareigas, kad ginčo laikotarpiu Bendrija pakeitė nustatytą šilumos kiekio paskirstymo pastato vartotojams tvarką. Pažymėjo, kad šilumos tiekėjas iki 2010-01-01 neturėjo duomenų apie pastato vartotojus, todėl jis negalėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių šilumos kiekį, kurį ginčo laikotarpiu ieškovas tiekė atsakovams.

13Trečiasis asmuo 364-oji gyvenamojo namo savininkų bendrija atsiliepimo į atsakovų atskirąjį skundą nepateikė.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliantų apeliacinis skundas atmestinas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

17Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovai byloje neįrodė, kad už ginčo laikotarpiu butui ( - ), tiektą šilumos energiją atsakovai neturi prievolės sumokėti, dėl to pagrįstai 8 195,91 Lt skolos sumą priteisė iš atsakovų. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

18Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 1997-10-01 tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir 364-osios gyvenamojo namo savininkų bendrijos buvo sudaryta Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutartis Nr. 50312. Pagal 2002-02-01 nuomos sutartį SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kaip centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekėjo Vilniaus mieste, funkcijos, teisės ir pareigos nuo 2002-04-01 perėjo UAB „Vilniaus energija“. Nustatyta, kad ieškovo reikalavimas nagrinėjamoje byloje iš atsakovų solidariai priteisti 8 195,91 Lt už šilumos energiją pagrįstas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-11-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5687-590/10 ir Vilniaus apygardos teismo 2012-03-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-609-160/2012, kuriuose nustatyti faktai ir aplinkybės, jog pareiga mokėti mokesčius už suvartotą šilumos energiją, tiektą patalpų šildymui ir karšto vandens ruošimui, tenka butų savininkams. Laikotarpiu nuo 1998-10-01 iki 2010-01-01 už tiektą energiją susidarė 8 195,91 Lt skola.

19Tarp šalių pasirašytos 1997-10-01 Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutarties 3 p. SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kurio funkcijas, teises ir pareigas nuo 2002-04-01 perėmė ieškovas UAB „Vilniaus energija“, įsipareigojo trečiajam asmeniui 364-ajai gyvenamojo namo savininkų bendrijai nenutrūkstamai tiekti šilumos energiją, o minėtos sutarties 6 p. Bendrija įsipareigojo už pateiktą šilumos energiją atsiskaityti pagal sutartyje patvirtintus tarifus. Pagal papildomo susitarimo prie minėtos 1997-10-01 Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutarties 2 p. Bendrija įsipareigojo sunaudotos šilumos kiekį paskirstyti Bendrijos gyventojams, surinkti iš jų mokesčius už šilumą bei karštą vandenį ir pervesti teikėjui.

20Pažymėtina, kad, kaip nagrinėjamu atveju ir išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-5687-590/10 ir Nr. 2A-609-160/2012 konstatuota, nepaisant to, jog šilumos tiekimo sutartis sudaryta su gyvenamojo namo bendrija, šilumos pirkimo-pardavimo santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas, tai reiškia, kad pareiga sumokėti už buto šildymą yra savininkų, o ne daugiabučio namo bendrijos pareiga. Iš apeliantų apeliacinio skundo argumentų matyti, kad šio fakto apeliantai neginčija. Taip pat apeliantai neginčija ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įrodyto fakto, jog Bendrijos įsiskolinimas ieškovui susidarė dėl atsakovų skolos. Apeliaciniu skundu apeliantai nesutinka su ieškovo reikalavimo dydžiu, dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako būtent dėl šių apeliacinio skundo argumentų.

21Apeliaciniame skunde atsakovai, ginčydami ieškovo reikalavimo už patiektą šilumos energiją dydį, nurodo, jog atsakovų bute ginčo laikotarpiu – 1998-10-01 – 2010-01-01 – buvo įrengtas elektrinis šildymas, be to, 20 kv. m patalpos bute nebuvo šildomos. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog ginčo buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai būtų teisėtai atjungti nuo gyvenamojo namo šilumos energijos tiekimo tinklų. Pažymėtina, kad vien tik bute esančių šildymo prietaisų atjungimas ir/ar patalpų šildymas kitu būdu netraktuotinas kaip atjungimas nuo visos daugiabučio namo centralizuotos šildymo sistemos. Atsakovai į bylą pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo užfiksuotos faktinės aplinkybės atsakovų bute 2013-01-15, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog remtis šiuo įrodymu teismui nėra teisinio pagrindo, kadangi byloje nekeliamas klausimas dėl mokėjimų už šilumos paslaugas einamuoju laikotarpiu, atsakovų įsiskolinimas už šilumos energiją, kaip minėta, susidarė laikotarpiu nuo 1998-10-01 iki 2010-01-01. Be to, pažymėtina, kad atsakovai byloje neįrodė ir to fakto, jog dalis atsakovų buto ploto nebuvo šildoma, o Bendrija reguliuodavo šilumos patiekimą atsakovų butui individualiai, dėl to nėra pagrindo sutikti ir su atsakovų teiginiais, kad šilumos patiekimo kaina dėl šių priežasčių atsakovų butui turėjo būti apskaičiuojama individualiai. Pažymėtina, kad civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris, be kita ko reiškia, jog šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso kodekso tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Šiuo atveju ieškovas, grįsdamas savo ieškinio reikalavimus, pateikė teismui įrodymus apie patiektą šilumos energiją ir paslaugos dydžius pagal 1997-10-01 Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutartį namui, esančiam ( - ), t. y. mokesčių paskirstymo pažymas (t. 1, b. l. 20-25). Taip pat civilinėje byloje Nr. 2-5687-590/10 pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos (b. l. 3). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad trečiasis asmuo Bendrija pagrįstai, vadovaudamasis aukščiau minėta Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutartimi, vykdė prisiimtą įsipareigojimą sunaudotos šilumos kiekį paskirstyti Bendrijos gyventojams, surinkti iš jų mokesčius už šilumą bei karštą vandenį ir pervesti teikėjui. Tuo tarpu byloje nėra pateikti įrodymai, jog atsakovams nebūtų taikoma tvarka, pagal kurią Bendrija paskaičiuodavo mokėtinas sumas už elektros energiją pagal bendrą atskirų gyvenamojo namo butų plotą, ar ši tvarka ginčo laikotarpiu būtų pasikeitusi. Esant šiai situacijai, Bendrijai atliekant minėtas funkcijas, atmestinas atsakovų apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovas turėjo pateikti teismui konkrečius paskaičiavimus dėl atsakovų butui patiektos energijos kiekio.

22Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvada, jog senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas, kadangi, esant tęstiniam pažeidimui, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Nors, kaip nurodo atsakovai, šildymas baigiasi kiekvienais metais su kūrenimo sezono pabaiga, tačiau jis atnaujinamas kiekvienų ateinančių metų šildymo sezono pradžioje, todėl pareigos apmokėti įsiskolinimą už patiektą šilumos energiją nevykdymas laikomas tęstiniu veiksmu, dėl kurio senaties terminas prasideda kiekvieną įsipareigojimo nevykdymo dieną. Atsakovų argumentas, jog ieškovas nereiškė prašymo atnaujinti praleistą senaties terminą, nevertintinas, kadangi, konstatavus, jog senaties terminas nėra praleistas, nėra pagrindo vertinti jo atnaujinimo pagrindų.

23Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų V. K. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-21 sprendimo, remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

24Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

25Atsakovų V. K. ir R. K. apeliacinį skundą atmesti.

26Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė... 5. Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ (ginčo laikotarpiu – AB Vilniaus... 6. Atsakovai V. K. ir R. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo... 7. Trečiasis asmuo 364-oji gyvenamojo namo savininkų bendrija pateikė... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-21 sprendimu ieškinį patenkino ir... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 11. Atsakovai V. K. ir R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 12. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 13. Trečiasis asmuo 364-oji gyvenamojo namo savininkų bendrija atsiliepimo į... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliantų apeliacinis skundas atmestinas. ... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis... 18. Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 1997-10-01 tarp SP... 19. Tarp šalių pasirašytos 1997-10-01 Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu... 20. Pažymėtina, kad, kaip nagrinėjamu atveju ir išnagrinėtose civilinėse... 21. Apeliaciniame skunde atsakovai, ginčydami ieškovo reikalavimo už patiektą... 22. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su... 23. Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 24. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija... 25. Atsakovų V. K. ir R. K. apeliacinį skundą atmesti.... 26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą palikti...