Byla 2A-835-413/2014
Dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė) ir Albinos Rimdeikaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės R. J. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-65-829/2013 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Entafarma“ dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4UAB vaistinė „Melisanus“ (toliau ir Vaistinė), kurios bendraturtė (valdanti 60 proc. įmonės akcijų) ir vadovė buvo ieškovė R. J., ir atsakovė UAB „Entafarma“ 2010 m. vasario 1 d. sudarė prekių pardavimo kreditan sutartį Nr. V-201002-155, pagal kurią Vaistinė liko skolinga atsakovei 541 083,85 Lt. 2010 m. rugpjūčio 30 d. Susitarimo įkeitimo lakštu UAB vaistinė „Melisanus“ įkeitė UAB „Entafarma“ naudai visas apyvartoje esančias prekes už 320 000 Lt. Dėl likusios 221 083,85 Lt skolos dalies sutarties šalys 2011 m. rugpjūčio 3 d. sudarė Sutartį dėl skolos mokėjimo Nr. 1 (toliau – Sutartį), kuria Vaistinė įsipareigojo sumokėti UAB „Entafarma“ 221 083,85 Lt įsiskolinimą pagal šalių suderintą mokėjimo grafiką. Sutarties 1 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnyje šalys numatė, kad pagal 2011 m. rugpjūčio 1 d. ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. neprotestuotinus vekselius ieškovė R. J. įsipareigojo atitinkamai sumokėti atsakovei iki 2011 m. lapkričio 2 d. – 60 000 Lt, o iki 2012 m. vasario 10 d. – 50 000 Lt, jeigu Vaistinė pažeis atsiskaitymo tvarką ir terminus, numatytus Sutartyje (Sutarties 2 ir 7 straipsniai). Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi UAB vaistinė „Melisanus“ iškelta bankroto byla. Atsakovė 2011 m. lapkričio 25 d. ir 2012 m. kovo 5 d. kreipėsi į notarą dėl vykdomųjų įrašų pagal ieškovės išrašytus vekselius išdavimo, o juos gavusi - pateikė vykdyti antstoliui. Ieškovė 2012 m. kovo 6 d. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto 3-ąjį apylinkės teismą, prašydama vykdomuosius įrašus pripažinti negaliojančiais, tačiau 2012 km. spalio 15 d. sprendimu teismas ieškovės ieškinį atmetė.

5Ieškovė 2012 m. lapkričio 13 d. pateikė Šakių rajono apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais 2011 m. rugpjūčio 1 d. ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. neprotestuotinus vekselius, kuriuos ji išdavė atsakovei. Savo reikalavimą grindė tuo, kad pasirašydama minėtus vekselius ji nesuprato šių dokumentų juridinės galios, neturėjo laiko įvertinti situacijos ir pasitarti su teisininkais, vekselių pasirašymą inicijavo atsakovės darbuotojas A. S., teigdamas, kad atsakovė pinigų pagal vekselius nereikalaus ir įmonė galės toliau tęsti darbą. Be to, vekselių išdavimo pagrindas buvo ne asmeninės ieškovės skolos, bet jos vadovaujamos įmonės skola už prekes, dėl ko ieškovės pasirašyti vekseliai atitiko kito subjekto prievolių vykdymo užtikrinimo funkcijas, kas prieštarauja vekselio paskirčiai. Vekseliai buvo pasirašyti atsakovės nesąžiningų veiksmų, ekonominio spaudimo ir realių grasinimų įtakoje.

6Atsakovė UAB „Entafarma“ prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Teigė, kad ieškovės argumentai dėl ekonominio spaudimo ir grasinimų niekuo nepagrįsti ir prieštarauja faktinei bylos medžiagai. Atsakovės nuomone, jos bandymas apginti savo pažeistas teises (atgauti skolą) leistinomis ir teisėtomis priemonėmis, tame tarpe ir papildomų garantijų reikalavimu, negali būti pripažįstamas ekonominiu spaudimu. Kai vekselio pasirašymas neatitinka vekselio davėjo vidinės valios, jis turėtų iš karto imtis priemonių tam sandoriui nuginčyti, tačiau ieškovės ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo pareikštas tik 2012 m. gruodžio mėnesį. Pasirašydama vekselius, ieškovė veikė ne tik įmonės, bet ir savo, kaip akcininkės, interesais. Vekselis šiuo atveju buvo kaip garantija, jo panaudojimo tvarka buvo nustatyta sutartyje ir jokios imperatyvios teisės normos nebuvo pažeistos.

7II. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Šakių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės 45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei surinktus kitus įrodymus, konstatavo, kad šalių susitarimai dėl vekselių išdavimo buvo vientiso derybų proceso rezultatas, siekiant padėti ieškovės įmonei UAB vaistinė „Melisanus“ išgyventi ekonominio sunkmečio metu, nes nutrūkus šalių deryboms būtų nutrauktas prekių tiekimas, reikalaujama sumokėti įsiskolinimas ir kt., todėl sprendė, jog atsakovės reikalavimas sumokėti skolą negali būti vertinamas kaip neteisėtas atsakovės veiksmas. Teismas pažymėjo, jog ieškovė neįrodė, kad sutartimi nustatytos prekių tiekimo ir už jas atsiskaitymo sąlygos nulėmė vaistinės „Melisanus“ ekonominę priklausomybę nuo atsakovės, kadangi pati ieškovė pasirašė prekių tiekimo kreditan sutartį, jos priedus, sutarties neginčijo ir daugiau nei metus laiko sutartomis sąlygomis dirbo. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, jog ji nesuprato kas yra vekselis, kadangi ieškovė kaip verslininkė ir bendrovės direktorė, turinti patirties versle, privalėjo išmanyti įstatymus, be to, pagal vekselius buvo įsipareigojusi ir kitam kreditoriui - UAB „Tamro”, dėl ko teismas sprendė, kad prieš pasirašydama vekselį ieškovė turėjo galimybę apsvarstyti tokių veiksmų padarinius, o esant abejonių – pasikonsultuoti su kompetentingais asmenimis arba iš viso susilaikyti nuo tokių veiksmų. To nepadariusi, ieškovė elgėsi neapdairiai, neatidžiai ir prisiėmė neigiamus savo veiksmų padarinius. Atsižvelgdamas į tai, kad visas sutartis pasirašė ieškovė, teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog įmonėje ji buvo atsakinga tik už farmacinę veiklą. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad atsakovė reikalavo pasirašyti vekselius, grasino ekonominiais padariniais, buvo nesąžininga ir pažymėjo, kad ieškovė iš karto vekselių neginčijo ir į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiais kreipėsi tik 2012 m. lapkričio 13 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams po jų pasirašymo.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovė R. J. prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl pagrindinio ieškinio argumento ir pagrindo, jog tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo susiklostę asmeniniai santykiai, kurių pagrindu galėjo būti išduotas vekselis. Teismas nenurodė, ar atmeta tokius ieškovės argumentus, o jeigu taip, tai kokiais motyvais.

132. Teismas nukrypo nuo bylos dalyko esmės ir nenagrinėjo, ar ginčijami vekseliai, kaip finansinė priemonė, iš tiesų buvo panaudoti pagal paskirtį, ar toks jų panaudojimas atitinka vekselio esmę.

143. Teismas sprendime nepateikė argumentų dėl teisinio ginčijamų vekselių ir 2011 m. rugpjūčio 3 d. Skolos mokėjimo sutarties Nr. 1 ryšio, nors sprendime nurodė, kad ginčijami vekseliai yra išrašyti 2011 m. rugpjūčio 3 d. Skolos mokėjimo sutarties Nr. l pagrindu.

154. Teismas nepasisakė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo dėl vekselio paskirties, kuriuo ieškinyje rėmėsi ieškovė, ir nenurodė motyvų, kodėl kasacinio teismo išaiškinimas neturėtų būti taikomas šioje byloje. Ieškovės įsitikinimu, bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktines aplinkybes patvirtina, jog jos pasirašyti vekseliai buvo panaudoti priešingai vekselių paskirčiai, dėl kurios pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007.

165. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės UAB „Entafarma” liudytojų parodymais, nurodydamas, jog jie yra nuoseklūs, kadangi visi liudytojai yra atsakovės darbuotojai ir nuo jos ekonomiškai priklausomi, todėl negalėjo liudyti priešingai darbdavio interesams. Be to, atsakovės liudytojai išsamiai aiškino tik tas aplinkybes, kurios palankios atsakovei, o į ieškovės ar jos atstovės klausimus dėl vekselių išrašymo aplinkybių nei vienas iš liudytojų aiškiai atsakyti negalėjo, nors būtent atsakovė inicijavo ginčijamų vekselių pasirašymą, rengė jų tekstą ir pateikė pasirašyti ieškovei.

176. Teismas be pagrindo suabejojo ieškovės paaiškinimų teisingumu ir neįvertino įrodymų, kurie patvirtina, jog tarp UAB vaistinė „Melisanus” ir atsakovės buvo susiklostę ne tik įprasti prekių tiekimo santykiai, bet ir žymiai glaudesnis bendradarbiavimas.

187. Teismas neįvertino atsakovės elgesio, kuri, lyginant su ieškove, turi žymiai didesnį organizacinį, ekonominį, finansinį pranašumą, nes yra tiekėja – didmenininkė, galinti nustatyti tiekimo sąlygas. Atsakovę konsultavo teisininkai, kurie rengė Skolos mokėjimo sutartį ir konsultavo atsakovę dėl vekselių, tuo tarpu apeliantė tokios galimybės neturėjo dėl laiko stokos. Todėl, pasak apeliantės, teismas nesilaikė procesinio šalių lygiateisiškumo principo, taikė dvigubus standartus vertindamas ieškovės (fizinio asmens) ir atsakovės (juridinio asmens) elgesį – bet kokius ieškovės elgesio trūkumus laikė jos neapdairumu ir nerūpestingumu, o atsakovei tokio pat standarto netaikė, kas iš esmės lėmė neteisingą faktinių aplinkybių aiškinimą ir įstatymų taikymą.

198. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė yra patyrusi vekselių davėja, kadangi vekselius UAB „Tamro“ išrašė ne ji, o UAB vaistinė „Melisanus”, be to, šiuos vekselius pasirašė kita įmonės darbuotoja V. Š., ką pagrindžia ir bylos rašytiniai įrodymai. Nepaisant to, apeliantės nuomone, teismas, nustatinėdamas faktines aplinkybes, rėmėsi ne rašytiniais įrodymais, o netiesioginiais įrodymais ir atsakovės prielaidomis.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Entafarma” prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

211. Atsakovės nuomone, apeliacinio skundo argumentai, kad ginčijami vekseliai negalėjo būti panaudoti kaip skolos užtikrinimo priemonė, yra teisiškai nepagrįsti, kadangi atskiruose įstatymuose tiesiogiai nustatyta, kad vekseliai gali būti naudojami kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė (pvz., Vartojimo kredito įstatymo 20 straipsnio 3 dalis). Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, jog vekselio kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės naudojimas civilinėje apyvartoje sudaro kreditoriui galimybę paprasčiau, operatyviau ir ekonomiškiau gauti prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas vekseliu, įvykdymą.

222. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog jos ir atsakovės vekselių išrašymo metu nesiejo jokie teisiniai santykiai, todėl nagrinėjamu atveju laikytina, kad ginčijami vekseliai yra atsiradę be pagrindo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Todėl ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė jokių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog nebuvo pagrindo ginčijamiems vekseliams išduoti arba kurie patvirtintų, kad tas pagrindas negalioja. Apeliantė 2011 m. rugpjūčio 3 d. Sutarties dėl skolos mokėjimo Nr. 1 neginčija. Be to, byloje esantys įrodymai patikimai patvirtina, kad pagrindas apeliantei išduoti ginčijamus vekselius atsakovei egzistavo.

233. Atsakovės nuomone, siekdama įrodyti, jog ginčijami vekseliai negalioja CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. dėl atsakovės ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą, ieškovė turėjo įrodyti visas sandorio negaliojimo sąlgas: a) kad kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris buvo sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas, tačiau apeliantė tokių įrodymų nepateikė. Pažymėjo, jog 2011 m. rugpjūčio 3 d. Sutarties dėl skolos mokėjimo Nr. 1 pasirašymo momentu UAB Vaisinė „Melisanus“ jau buvo pažeidusi savo mokėjimo prievolę atsakovei pagal 2010 m. vasario 1 d. pardavimo kreditan sutartį Nr. V-201002-155, todėl vadovaujantis Sutarties IX skyriaus 6 punktu atsakovė turėjo teisę nutraukti Sutartį ir vadovaudamasi Sutarties VI skyriaus 2 ir 5 punktais, paskaičiuoti delspinigius bei kreiptis į teismą, reikalaudama iš karto sumokėti skolą.

244. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad apeliantei turi būti žinomos įmonės akcininkų įstatyminės teisės ir pareigos bei vekselio esmė, nes vekselius apeliantė buvo įsipareigojusi pasirašyti ne tik atsakovei, bet ir kitam kreditoriui. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog su apeliante buvo derinamas vekselių pasirašymo klausimas ir jai iš anksto buvo žinomas vekselių turinys, apeliantė ir anksčiau buvo pasirašiusi vekselius atsakovės naudai.

255. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad apeliantė savalaikiai, t. y. tik sužinojusi, kad pasirašyti vekseliai neatitinka vidinės jos valios, vekselių neginčijo, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad vekseliai buvo pasirašyti darant atsakovei ekonominį spaudimą ir neatitiko apeliantės vidinės valios.

266. Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog atsakovė laikytina nesąžininga, nes suvokė (turėjo suvokti) vekselių niekinį pobūdį – žinojo (turėjo žinoti), kad vekseliai buvo išrašyti be pagrindo, tik kaip svetimos prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė. Atsakovės nuomone, bylos nagrinėjimo iš esmės metu ji išsamiai pagrindė ginčijamų vekselių išrašymo pagrindo buvimą, be to, apeliantė neįrodė atsakovės nesąžiningumo fakto (CK 4.26 straipsnio 2 dalis).

277. Atsakovės nuomone, apeliantės veiksmai inicijuojant civilines bylas atsakovės atžvilgiu leidžia daryti išvadą, kad apeliantė elgiasi nesąžiningai ir tokiu būdu tiesiog siekia vilkinti skolos išieškojimą antstolio R. S. atsakovės naudai vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0070/11/01246 ir 0070/12-00338.

28Teisėjų kolegija konstatuoja:

29IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

31Apeliantė (ieškovė) savo prievolę sumokėti ginčo vekseliuose nurodytas sumas kvestionuoja dėl to, kad, pirma, jos ir atsakovo nesiejo asmeniniai santykiai, antra, kad ji vekselius išrašė dėl atsakovo jai daryto ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo.

32Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Vekselis, kaip vertybinis popierius, - tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 str. 4 d.). Taigi vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė.

33Panašiomis į nagrinėjamą bylą aplinkybėmis kitoje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, pažymėjo, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo). Vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama ĮPVĮ 19 straipsnyje nustatytą draudimą reikšti vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, konstatavo, kad toks draudimas netaikytinas tuo atveju, kai tokius prieštaravimus reiškia paprastojo vekselio davėjas pirmajam vekselio įgijėjui, t. y. tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas išduoti vekselį, kontrahentui. Vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais.

34Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovė pagal ginčijamus sandorius neturėjo teisės reikšti reikalavimų ieškovei, kadangi tarp šalių nebuvo susiklostę asmeninai santykiai, o vekseliuose įtvirtintos prievolės abstraktumas negali būti prievolės užtikrinimo priemone pagal kitą sandorį.

35Nagrinėjamoje byloje ieškovė (vekselio davėja) išrašė atsakovei (vekselio turėtojui) du paprastuosius vekselius 60 000 Lt ir 50 000 Lt sumai (t. 1, b. l. 24-25). Minėta, kad paprastasis (solo) vekselis reiškia savarankišką ir besąlyginę vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą teisėtam vekselio turėtojui (CK 1.105 straipsnio 4 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 4 punktas, 77 straipsnio 2 punktas). Ieškovė sumokėti ginčo vekseliuose nurodytą sumą nesutinka dėl to, kad, jos nuomone, atsakovė buvo nesąžininga, ginčijami sandoriai sudaryti atsakovės ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo įtakoje. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

36Vekselis yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas, o jo išrašymas - abstraktus vienašalis sandoris. Taigi tuo atveju, kai asmens (vekselio davėjo) veiksmai neatitinka jo vidinės valios, vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Reikalavimą panaikinti vekselį ieškovas grindžia CK 1.91 straipsnio pagrindu (dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realus grasinimo, <...>).

37Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Pagal įstatymą, dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo, tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2011). ). Pagal CK 1.91 straipsnio 4 dalį nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę bei ekonominę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

38Nagrinėjamu atveju, be ieškovės paaiškinimų, byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad sudarant ginčijamus sandorius atsakovė grasino ieškovei ekonominiais padariniais, elgėsi neteisėtai, kad sandoris sudarytas akivaizdžiai ieškovei nenaudingomis sąlygomis, ar kad, nesant aktyvių atsakovės veiksmų, sandoris nebūtų sudarytas. Priešingai, bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pasirašant 2011 m. rugpjūčio 3 d. Sutartį dėl skolos mokėjimo ieškovei, kaip UAB vaistinė „Melisanus“ bendraturtei ir vadovei, buvo žinomos ginčijamų vekselių pasirašymo aplinkybės ir tikslai, įmonės skolos mokėjimo grafikas ir atsakovės taikytinos sankcijos, jeigu ieškovės įmonė pažeis savo prievoles pagal Sutartį. Sprendžiant iš skolos dydžio, vekselių išdavimą ieškovė galimai suprato kaip vienintelį jos vadovaujamos įmonės problemų sprendimo būdą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė sutiko su Sutarties sąlygomis, jų neginčijo, o į teismą dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais kreipėsi tik po to, kai buvo priverstinai pradėtas vykdyti ieškovės turto išieškojimas pagal notaro išduotus vykdomuosius įrašus ir UAB vaistinė „Melisanus“ iškelta bankroto byla. Pažymėtina, kad pagal 2010 m. trišalį Susitarimą Nr. SVA/2010/13, 2010 m. vasario 1 d. Prekių pardavimo kreditan sutartį su vėlesniais jos pakeitimais (t. 1, b. l. 15-21) ir Skolos mokėjimo sutartį (t. 1, b. l. 22-24), ieškovės vadovaujamai įmonei buvo sudarytos ne tik palankios atsiskaitymo už prekes (nustatytas 120 dienų terminas) ir skolos sumokėjimo sąlygos, bet ir užtikrintas nenutrūkstamas prekių tiekimas, Vaistinės interesų atstovavimas su trečiaisiais asmenimis, juridinės, finansinės ir kitos konsultacijos. Tai, kad ieškovė nesugebėjo tinkamai organizuoti įmonės darbo ir laikytis skolos grąžinimų terminų, nesudaro pagrindo pripažinti nesąžininga dėl to atsakovę. Minėta, kad nei realus grasinimo, nei ekonominio spaudimo požymių ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad skolininkės (ieškovės) sudaryti sandoriai neturi teisinio pagrindo arba jie negalioja (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro savarankiško pagrindo sprendimo panaikinimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

39Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl naikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 1 920 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Apeliacinį skundą atmetus, nesumokėta žyminio mokesčio dalis priteistina iš ieškovės (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnio 2 dalis).

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Nutarė

42Šakių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Priteisti iš ieškovės R. J. 1920 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt litų) žyminio mokesčio valstybei.

44Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. UAB vaistinė „Melisanus“ (toliau ir Vaistinė), kurios bendraturtė... 5. Ieškovė 2012 m. lapkričio 13 d. pateikė Šakių rajono apylinkės teismui... 6. Atsakovė UAB „Entafarma“ prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.... 7. II. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Šakių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei surinktus... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu ieškovė R. J. prašo panaikinti ir priimti naują... 12. 1. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl pagrindinio ieškinio... 13. 2. Teismas nukrypo nuo bylos dalyko esmės ir nenagrinėjo, ar ginčijami... 14. 3. Teismas sprendime nepateikė argumentų dėl teisinio ginčijamų vekselių... 15. 4. Teismas nepasisakė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo dėl... 16. 5. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės UAB „Entafarma” liudytojų... 17. 6. Teismas be pagrindo suabejojo ieškovės paaiškinimų teisingumu ir... 18. 7. Teismas neįvertino atsakovės elgesio, kuri, lyginant su ieškove, turi... 19. 8. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė yra patyrusi vekselių davėja,... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Entafarma” prašo... 21. 1. Atsakovės nuomone, apeliacinio skundo argumentai, kad ginčijami vekseliai... 22. 2. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog jos ir atsakovės vekselių išrašymo... 23. 3. Atsakovės nuomone, siekdama įrodyti, jog ginčijami vekseliai negalioja CK... 24. 4. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad apeliantei turi būti žinomos... 25. 5. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad apeliantė... 26. 6. Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog atsakovė laikytina nesąžininga,... 27. 7. Atsakovės nuomone, apeliantės veiksmai inicijuojant civilines bylas... 28. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 29. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 31. Apeliantė (ieškovė) savo prievolę sumokėti ginčo vekseliuose nurodytas... 32. Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų,... 33. Panašiomis į nagrinėjamą bylą aplinkybėmis kitoje civilinėje byloje... 34. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio... 35. Nagrinėjamoje byloje ieškovė (vekselio davėja) išrašė atsakovei... 36. Vekselis yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas, o jo išrašymas -... 37. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais... 38. Nagrinėjamu atveju, be ieškovės paaiškinimų, byloje nėra jokių kitų... 39. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 40. Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 1 920 Lt... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 42. Šakių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti... 43. Priteisti iš ieškovės R. J. 1920 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus... 44. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....