Byla 2-819/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 26 d. nutarties, kuria ieškovo A. B. ieškinys atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, Kauno apygardos teismui, Kauno miesto apylinkės teismui, Kauno miesto apylinkės teismo teisėjoms O. R. , V. J. , Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimų pripažinimo ir žalos atlyginimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovas ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai, tame tarpe Generalinė prokuratūra, pažeidė ieškovo teisę į teisingą civilinės bylos Nr. 2-371/2004 išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką nešališkuose ir nepriklausomuose teismuose; 2) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai, tame tarpe Generalinė prokuratūra, pažeidė ieškovo nuosavybės apsaugą ir nuosavybės teisės garantijas civilinėje byloje Nr. 2-371/2004; 3) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai, tame tarpe Generalinė prokuratūra, pažeidė ieškovo teisę į veiksmingą teisinę gynybą civilinėje byloje Nr. 2-371/2004; 4) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai, tame tarpe Generalinė prokuratūra, pažeidė ieškovo lygybę prieš įstatymą ir teismą ir vykdė jo kaip sutuoktinio atžvilgiu diskriminaciją civilinėje byloje Nr. 2-371/2004; 5) priteisti ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos atstovų, tame tarpe iš Generalinės prokuratūros, solidariai 1250 350 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą už Konvencijos ir Konstitucijos pažeidimą jo atžvilgiu civilinėje byloje Nr. 2-371/2004. Sprendimo įvykdymą pavesti atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

4Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutartimi buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti: pateikti ieškinį, kuriame būtų konkrečiai nurodyta, kokių institucijų ar pareigūnų kokie konkretūs veiksmai buvo neteisėti bei nusikalstami, dėl kokių konkrečiai aplinkybių šie veiksmai tokiais laikytini, pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Ieškovas nustatytu terminu padavė patikslintą ieškinį.

5Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 26 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir jį grąžino ieškovui, pripažinęs, jog ieškovas A. B. neištaisė Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų (LR CPK 115 str. 3 d.). Teismas nustatė, jog ieškovo patikslintame ieškinyje yra vardinami atskiri faktai ir procesiniai sprendimai bei pateiktas jų deklaratyvaus pobūdžio subjektyvus vertinimas (neteisėtai neareštuotas jo automobilis, neteisėtai neiškeltos baudžiamosios bylos dėl jo automobilio pagrobimo, buto pardavimo, atsakovai padarė nusikaltimus valstybės tarnybai, dangstė vieni kitų nusikalstamas veikas instancine tvarka, jo civilinės bylos nebuvo išnagrinėtos per įmanomai trumpiausią laiką dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos ir pan., buvo pažeista jo teisė į nuosavybę, veiksmingą teisinę gynybą, lygybę prieš įstatymą). Teismas pripažino, jog ieškovas nepateikė jokių konkrečių savo teiginius patvirtinančių aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių atsakovų veiksmų neteisėtumą. Teismas taip pat pripažino, jog ieškovas nenurodė konkrečių aplinkybių, patvirtinančių savo teisių pažeidimą dėl bylų nagrinėjimo terminų, o taip pat savo nuosavybės teisių, teisės į veiksmingą teisinę gynybą, lygybės prieš įstatymus pažeidimus. Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių neįmanoma nustatyti, kokią žalą ieškovas kildina dėl teismo neteisėtų veiksmų, o kokią – dėl kitų institucijų veiksmų. Todėl neįmanoma nustatyti, kokia reikalavimų dalis turėtų būti apmokama žyminiu mokesčiu.

6Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 26 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

71. Teismas skundžiama nutartimi pažeidė LR CPK 5, 6 ir 17 straipsnių reikalavimus, ieškovo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, suteikiant privilegijas atsakovams bei nukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos. Ieškovas nurodo, jog patikslintame ieškinyje jis tinkamai ištaisė teismo nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus. Patikslinto ieškinio pagrindas ir dalykas bei šių reikalavimų pagrindimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų pažeidimu yra suformuluoti aiškiai ir suprantamai kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu.

82. Skundžiama nutartimi buvo pažeisti LR CPK 225-233 straipsnių reikalavimai, kadangi teismas, esant reikalui, gali patikslinti šalių pareigą įrodinėti jau po to, kai priimamas ieškinys. Tuo tarpu iš apelianto buvo reikalaujama jau ieškinio priėmimo stadijoje įrodyti visas ieškinio aplinkybes ir jas pagrįsti įrodymais.

93. Teismas pažeidė LR CPK 291 straipsnio ir 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota, kas sąlygoja absoliutaus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindo buvimą.

104. Teismo išvados, jog ieškovas patikslintu ieškiniu neištaisė ieškinio trūkumų, yra nemotyvuotos, deklaratyvios.

115. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje vertino ieškovo pateiktus įrodymus, o būtent LR Generalinės prokuratūros 2006 m. kovo 16 d. nutarimą, ir jį atmetė.

126. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė, jog pagal pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką būtent teismas turėtų nustatyti ir pripažinti neteisėtus ir nusikalstamus atsakovų veiksmus nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-371/2004 ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos įtvirtintų žmogaus teisių pažeidimo faktą.

137. Teismas neįvertino, kad ieškovas ieškinyje nurodytas aplinkybes grindė civilinės bylos Nr. 2-371/2004 I tomo 24-146 bylos lapuose ir II tomo 2-61 bylos lapuose esančiais įrodymais ir kad ieškovas prašė teismą šią bylą išreikalauti. Teismas, neišreikalavęs minėtos bylos medžiagos, neturėjo pagrindo padaryti išvadą, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos įrodymais.

14Atskirasis skundas netenkintinas.

15Šioje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai nustatė ieškovui A. B. terminą ieškinio trūkumams šalinti, o, nutaręs, kad ieškovas nepašalinio procesinio dokumento trūkumų, pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu. Siekiant teisingai išspręsti šiuos klausimus, būtina atskleisti ieškinio dalyko ir pagrindo, ieškinio trūkumų šalinimo esmę ir reikšmę, ištirti faktines aplinkybes ir nustatyti, ar ieškovas patikslintame ieškinyje tinkamai suformulavo kiekvieną reikalavimą, ar jį pagrindė konkrečiomis aplinkybėmis ir įrodymais, ar nėra procesinių kliūčių teismui priimti tokį ieškinį.

16Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra LR CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš LR CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti LR CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Jeigu ieškinys neatitinka LR CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami LR CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (LR CPK 138 str.). Pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (LR CPK 115 str. 3 d.). Tik tuomet, jeigu suinteresuoto asmens pateiktas ieškinys atitinka įstatymų reikalavimus, teismas priima jį nagrinėti (LR CPK 137 str. 1 d.).

17Pagal LR CPK 135 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 4 punktus kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus – ieškinio dalyką (ieškovo suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui) ir ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui). Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas patekti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (LR CPK 135 str. 2 d.). Taigi, tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti abu ieškinio elementus, kadangi būtent ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą.

18Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad A. B. teismui pateiktas pradinis ir patikslintas ieškinys neatitiko LR CPK 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes netinkamai suformuluotas ieškinio pagrindas bei nepateikti ieškinio reikalavimus patvirtinantys įrodymai.

19Nagrinėjamu atveju ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo pažeistas teises dėl atsakovų Kauno miesto apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir LR Generalinės prokuratūros neteisėtų veiksmų, o taip pat priteisti 1 250 350 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, jog teismas kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija galėtų suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į ją asmuo aiškiai suformuluotų savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog patikslintame ieškinyje ieškovo reikalavimo pagrindas nėra aiškiai nurodytas bei pagrįstas įrodymais. Ieškovui savo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo grindžiant savo teisės į teisingą civilinės bylos Nr. 2-371/2004 išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką nešališkuose ir nepriklausomuose teismuose, nuosavybės teisių, teisės į veiksmingą teisinę gynybą bei lygybės prieš įstatymą ir teismą pažeidimu nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-371/2004, ieškovas ieškinyje turėjo nurodyti konkrečius kiekvieno iš atsakovų neteisėtus veiksmus, sąlygojusius žalos jam atsiradimą, pateikti šiuos neteisėtus veiksmus ir žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, kadangi to reikalauja deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Tuo tarpu ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytas faktinis ieškinio pagrindas yra suformuluotas remiantis fragmentišku, neišsamiu faktinių aplinkybių išdėstymu, iš ieškinio nėra aišku, kokie atsakovų veiksmai yra siejami priežastiniu ryšiu su žalos ieškovui atsiradimu, ieškinio reikalavimai grindžiami darant abstrakčią nuorodą į civilinės bylos Nr. 2-371/2004 medžiagą ir pačios bylos eigą, nepateikti turtinės žalos dydį patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, jog pateikiant ieškinio pareiškimą, ieškovas turi aiškiai nurodyti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, ir paaiškinti, kuriuo konkrečiu dokumentu ar kuriais kitais įrodymais patvirtinama viena ar kita aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, spęsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai nustatė ieškinio trūkumus ir ieškinio priėmimo stadijoje atliko ieškinio pagrįstumo vertinimą.

20Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstu apelianto argumentą, jog pirmosios instancijos teismo 2008 m. birželio 26 d. nutartis yra nemotyvuota, todėl turi būti panaikinta dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Priešingai, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 26 d. nutartyje aiškiai nurodyta, kokių trūkumų patikslintame ieškinyje ieškovas nepašalino ir kodėl jo ieškinys laikomas nepaduotu.

21Kolegija negali sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentais, jog teismas svarbias bylai aplinkybes turėjo išsiaiškinti pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje. Pasirengimo nagrinėti civilinę bylą stadija yra antroji civilinio proceso stadija, kuri galima tik po civilinės bylos iškėlimo stadijos, kurios metu sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas, t.y. ar ieškovas pateikdamas ieškinį laikėsi teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir neskyrė parengiamojo teismo posėdžio.

22Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo. Ieškovas pats to nesugebėdamas padaryti, gali prašyti teisinės pagalbos advokato. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.

23Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išanalizavo bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, teisingai išaiškino bei pritaikė šio klausimo sprendimą reglamentuojančias LR CPK normas ir, laikydamas ieškinį nepaduotu bei grąžindamas jį ieškovui, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (LR CPK 263 str. 1 d.).

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. Ieškovas ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos... 4. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutartimi buvo nustatytas... 5. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 26 d. nutartimi ieškinį laikė... 6. Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 7. 1. Teismas skundžiama nutartimi pažeidė LR CPK 5, 6 ir 17 straipsnių... 8. 2. Skundžiama nutartimi buvo pažeisti LR CPK 225-233 straipsnių... 9. 3. Teismas pažeidė LR CPK 291 straipsnio ir 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto... 10. 4. Teismo išvados, jog ieškovas patikslintu ieškiniu neištaisė ieškinio... 11. 5. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje vertino ieškovo pateiktus įrodymus,... 12. 6. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė, jog pagal... 13. 7. Teismas neįvertino, kad ieškovas ieškinyje nurodytas aplinkybes grindė... 14. Atskirasis skundas netenkintinas.... 15. Šioje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai nustatė... 16. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13... 17. Pagal LR CPK 135 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 4 punktus kiekviename... 18. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad A. B.... 19. Nagrinėjamu atveju ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 20. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstu apelianto argumentą, jog... 21. Kolegija negali sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentais, jog teismas... 22. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6... 23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, remdamasi bylos... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 25. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą....