Byla e2S-2274-560/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams AB „Eurovia Lietuva“, Eurovia CS, a. s., UAB „Vilniaus keliai“, AAS „BTA Baltic Insurance Company, veikiančiam per AAS „Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl išmokėtos draudimo išmokos išieškojimo, tretieji asmenys UAB „Skinest Baltija“, IF P&C Insurance AS, veikiantis per IF P&C Insurance AS filialą, AB „Lietuvos geležinkeliai“, E. K..

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. 2018-03-19 atsakovai AB „Eurovia Lietuva“ ir Eurovia CS, a. s. pateikė prašymą skirti ekspertizę su tikslu nustatyti priežastinį ryšį tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų veiksmų ir 2014-10-27 eismo įvykio priežasčių ir skirti ekspertizę nustatyti žalą. 2018-04-12 atsakovai pateikė patikslintą prašymą skirti ekspertizę.
  2. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui atsiliepimą į atsakovų prašymą, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų atliktų veiksmų įtaka eismo įvykiui, ryšys su eismo įvykiu ir veiksmų teisėtumas jau yra įvertintas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-11-28 nuosprendžiu, peržiūrėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-12 nutartimi. Prašymas skirti geležinkelių eismo organizavimo ir AB „Lietuvos geležinkeliai darbuotojų veiksmų ekspertizę iš esmės yra skirtas išaiškinti judėjimą geležinkeliais reglamentuojančius teisės aktus, o teisės aiškinimas yra teismo kompetencija. Atsakovų siūlomi skirti ekspertai nėra kompetentingi atsakyti į ekspertizėje nurodytus klausimus. Skirti eismo įvykio techninę ekspertizę taip pat nėra pagrindo, nes eismo įvykio aplinkybės jau yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Skirti žalos dydžio nustatymo ekspertizę nėra pagrindo, nes eismo įvykio metu patirtas žalos dydis yra pagrįstas ieškovo pateiktais įrodymais.
  3. 2018-05-14 ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui papildomą atsiliepimą, kuriame nurodė, kokius ekspertus siūlo skirti atlikti ekspertizę, jeigu teismas patenkintų atsakovų prašymą.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-31 nutartimi prašymą tenkino: (i) paskyrė ekspertizę, su tikslu nustatyti, kas buvo atsakingas už geležinkelių eismo organizavimą 2014-10-27 įvykusios avarijos ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų veiksmų audito ekspertizės ir pavedė ją atlikti ekspertui R. S., Juozapinės g. Nr. 47, Kaunas, nustatė klausimus; (ii) paskyrė ekspertizę, su tikslu nustatyti technines eismo įvykio priežastis, pavedant ją atlikti teismo ekspertui V. M., UAB „Impulsana“, Lvovo g. Nr. 89-44, Vilniuje, nustatė klausimus, (iii) paskyrė ekspertizę, su tikslu išsiaiškinti dėl eismo įvykio kilusios žalos dydį, pavedant ją atlikti teismo ekspertui M. K., Ukmergės g. Nr. 120, Vilniuje, nustatė klausimus; (iv) įpareigojo atsakovus Eurovia CS ir AB „Eurovia Lietuva“ į teismo depozitinę sąskaitą Nr. ( - ) iki 2018-06-11 (imtinai) sumokėti 8 340,00 Eur už ekspertizių atlikimą (5 500,00 Eur + 960,00 EUR + 6 050,00 Eur = 12 510,00 Eur):3=4 170,00 Eur); (iv) įpareigojo atsakovą AAS „BTA Baltic Insurance Company, veikiančiam per AAS „Baltic insurance company“ filialą Lietuvoje į teismo depozitinę sąskaitą Nr. ( - ) iki 2018-06-11 (imtinai) sumokėti 4 170,00 Eur už ekspertizių atlikimą; (v) civilinę bylą Nr. e2-2832-599/2018 sustabdė iki kol bus atliktos minėtos ekspertizės.
  2. Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai yra prieštaringi, jų nepakanka kilusiam ginčui tinkamai išspręsti ir todėl, siekianti nustatyti objektyvią tiesą byloje yra reikalingos specialios žinios. Teismas darė išvadą, kad atsižvelgiant į šalių pateiktus argumentus dėl ekspertizės skyrimo ir/arba neskyrimo, prašymus dėl ekspertų kandidatūros bei šalių atstovų išdėstytus argumentus dėl nurodytų ekspertų kvalifikacijos ir tinkamumo, siekiant šalių procesinių teisių lygiateisiškumo ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovo siūlytos ekspertų kandidatūros, ne tik kad neatitinka įstatymo ekspertams keliamų reikalavimų, bet ir dėl to, kad šie juridiniai asmenys yra užsienio valstybės subjektai, racionaliau ir ekonomiškiau yra rinktis taupesnį variantą ir tenkinti atsakovų prašymą paskirti ekspertizes bei skirti ekspertizes atlikti atsakovų pasiūlytiems ekspertams – Geležinkelių eismo organizavimo eismo įvykio metu ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų veiksmų audito ekspertizę pavesti atlikti dr. R. S., Eismo įvykio techninę ekspertizę pavesti atlikti dr. V. M., Žalos dydžio nustatymo ekspertizę pavesti atlikti teismo ekspertui M. K..

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7

  1. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-31 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu ir perduoti šią bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
  2. Nurodo, kad 2018-05-27 įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2018-05-17 nutartis iškelti atsakovui UAB „Vilniaus keliai“ bankroto bylą. Taigi, nuo 2018-05-27 atsirado privalomas bylos sustabdymo pagrindas, kaip tai numato CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punktas.
  3. Nutartis skirti nagrinėti bylą iš esmės dar nebuvo priimta, nes byla buvo sustabdyta 2016-06-08 nutartimi, priimta parengiamajame teismo posėdyje, o atnaujinus bylą 2017-06-08 ir 2018-02-15 nutartimis, nors jose nenurodoma, kad skiriamas posėdis yra parengiamasis, nebuvo sprendžiama dėl perėjimo į bylos nagrinėjimą iš esmės ar dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje pagal CPK 232 straipsnį. Minėtos nutartys priimtos pagal CPK 167 straipsnį, todėl pagal šias nutartis paskirti posėdžiai buvo parengiamieji.
  4. Esant privalomam civilinės bylos sustabdymo pagrindui, teismas negalėjo spręsti kitų procesinių klausimų, t. y. negalėjo skirti ekspertizės ir sustabdyti bylos dėl ekspertizės paskyrimo, o turėjo privalomai sustabdyti bylą dėl atsakovui iškeltos bankroto bylos. Todėl nutartis turi būti panaikinta, o ekspertizės skyrimo klausimą turi išspręsti bankroto bylą nagrinėjantis teismas, nes šį klausimą išnagrinėjusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui jis buvo neteismingas. Taigi, skundžiama nutartis dalyje dėl ekspertizės paskyrimo pažeidžia CPK 34 straipsnyje numatytas teismingumo taisykles.
  5. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company, veikiantis per AAS „Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.
  6. Atsakovai Eurovia CS, a.s. ir AB „Eurovia Lietuva“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovas nepagrįstai mano, kad byla vis dar buvo parengiamojoje stadijoje. CPK 229 straipsnis imperatyviai numato, kad bylai nagrinėti teisme pasirengiama per vieną parengiamąjį teismo posėdį, ir tik išimtiniais atvejais gali būti skiriamas antras parengiamasis teismo posėdis. Visais atvejais parengiamųjų teismo posėdžių skaičius negali būti daugiau kaip du. Byloje įvyko net trys parengiamieji teismo posėdžiai (2016-02-01, 2016-03-30 ir 2016-03-30), todėl parengiamoji proceso stadija buvo užbaigta.
  7. Pats ieškovas apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Vilniaus keliai“ teismo neinformavo ir stabdyti bylos nagrinėjimo neprašė, kaip ir neprašė perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui.
  8. Nutartys dėl teisminės ekspertizės skyrimo gali būti skundžiamos tik dalyje dėl bylos sustabdymo. Atsižvelgiant į tai, toks atskirasis skundas apskritai neturėjo būti priimtas. Šiam trūkumui (kad nutartis negali būti apeliacijos objektas) paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-31 nutarties, turėtų būti nutrauktas.
  9. Remiantis CPK 35 straipsnio 2 dalimi, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui, byloje priimti teismų sprendimai ir nutartys negali būti naikinami tuo pagrindu, kad teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas teismingumo taisykles. Tad ieškovas be jokio teisinio pagrindo prašo naikinti 2018-05-31 nutartį. Juo labiau, kad nėra nei vieno argumento, kad 2018-05-31 dienos nutartis būtų nepagrįsta.
  10. Atsakovas UAB „Vilniaus keliai“, tretieji asmenys UAB „Skinest Baltija“, IF P&C Insurance AS, veikiantis per IF P&C Insurance AS filialą, AB „Lietuvos geležinkeliai“, E. K.. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Apeliacinis procesas dalyje nutraukiamas, atskirasis skundas atmetamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

10Dėl atskirojo skundo argumentų

  1. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog sutinka su atsakovų argumentu, jog nutartys dėl ekspertizės skyrimo apeliacine tvarka skundžiamos nėra. CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, taip pat tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi, CPK nenumato šalies teisės apskųsti nutartį (jos dalį), priimtą įrodymų rinkimo klausimu, t. y. nutartį (jos dalį) paskirti ekspertizę, taip pat ir nutartį (jos dalį) paskirti ekspertą ar ekspertinę įstaigą, kadangi ekspertizės bei konkretaus eksperto paskyrimas ar atsisakymas skirti ekspertizę neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Paminėtas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog nutartis dėl ekspertizės skyrimo byloje negali būti apeliacijos objektas. Tokia pozicija suformuluota ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; 2012-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-816/2012; 2012-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-433/2012). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas atskiruoju skundu prašė panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį visa apimtimi, t. y. be kita ko ir šios nutarties dalį dėl ekspertizių paskyrimo, darytina išvada, jog skundžiama nutarties dalis nėra apeliacijos objektas, todėl apeliacinis procesas šioje dalyje nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
  2. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, jog 2018-05-27 įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2018-05-17 nutartis iškelti atsakovui UAB „Vilniaus keliai“ bankroto bylą, kas lėmė, kad nuo 2018-05-27 atsirado privalomas bylos sustabdymo pagrindas (CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl byla turėjo būti privalomai sustabdyta. Pažymėtina, jog CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija. Tai susiję su tuo, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškovas, ieškinyje nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. O apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal ieškovo parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Tuo tarpu CPK 338 straipsnis nustato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Taigi, atskirojo, kaip ir apeliacinio, skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo procesinio sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama, vertinant tik tuos duomenis, kuriuos, priimdamas procesinį sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Klausimų, išspręstų skundžiama nutartimi, nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas jokių argumentų, susijusių su bankroto bylos atsakovui UAB „Vilniaus keliai“ iškėlimu, neteikė, šiuo pagrindu stabdyti bylos neprašė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu bei konstatavus, kad ieškovo argumentai dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Vilniaus keliai“ iškėlimo yra nauji, pagrindo dėl jų išsamiau pasisakyti nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-31 nutartį dalyje dėl įpareigojimo apmokėti už ekspertizių atlikimą bei bylos sustabdymo, atskirąjį skundą šioje dalyje atmeta, o skundžiamą nutartį palieka nepakeistą.

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

12Apeliacinį procesą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarties dalies, kuria paskirtos ekspertizės, nutraukti.

13Likusioje dalyje ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai