Byla 2A-1041-163/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Erinijos Kazlauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-14 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą, suinteresuoti asmenys S. L. ir J. L., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

2pareiškėja pareiškė reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo motinos K. L., mirusios ( - ), palikimą faktiškai valdydama nekilnojamąjį turtą: 55/100 pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) ir 55/100 kitų statinių (inžinerinių)–kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ). Nurodė, kad jos motina mirė ( - ), jai nuosavybės teise priklausė pareiškime nurodytas turtas, ji turėjo tris vaikus: L. P., S. L. ir J. L., buvo išsiskyrusi su sutuoktiniu A. L., mirusiu ( - ). 2007-10-22 motinos palikimą pagal įstatymą priėmė palikėjos sūnus S. L., paduodamas pareiškimą Klaipėdos rajono 3-iajam notaro biurui, buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 129/2007, paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniui neišduotas. Pareiškėja taip pat nurodo, kad ji rūpinosi palikėjos turtu kaip savo – iš karto po palikėjos mirties atlikdavo visus reikalingus būsto saugojimo ir priežiūros darbus, tvarkė butui priskirtą aplinką, be to, jos ir jos pilnametės dukters I. P. gyvenamoji vieta deklaruota name, esančiame ( - ) pareiškėjos šeima naudojasi tuo pačiu žemės sklypu. Taigi ji visą laikotarpį po motinos mirties turėjo realią galimybę naudotis ir valdyti palikėjos turtą, todėl yra pagrindas pripažinti, jog ji priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti turtą.

3Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-03-14 sprendimu pareiškimo netenkino. Teismo vertinimu, bylos duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėja po motinos mirties pradėjo valdyti, naudotis, rūpintis motinos nekilnojamuoju ir kitokiu turtu, ir savo aktyviais veiksmais parodė, kad išreiškė savo valią siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą. Teismas nustatė, kad S. L. po motinos mirties priėmė jos palikimą tiek paduodamas pareiškimą notarui, tiek faktiškai pradėdamas turtą valdyti, būtent jis pasiėmė namo raktus, tvarkė aplinką, mokėjo už sunaudotą elektros energiją, o pareiškėjos į namus neįleido. Tai, kad pareiškėja tvarkė motinos namo dalies aplinką, nupjaudama žolę, teismo nuomone, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ir ji po motinos mirties pradėjo valdyti, naudotis, rūpintis motinos nekilnojamuoju ir kitokiu turtu. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad, pasak pačios pareiškėjos, į namą ji neįeidavo, nes neturėjo raktų, namo netvarkė, pripažino, kad po mamos mirties aplinką tvarkė ir S. L.. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad pareiškėja faktiniu valdymu palikimą priėmė.

4Apeliaciniu skundu pareiškėja L. P. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-14 sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti bei priteisti iš suinteresuotų asmenų solidariai visas pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino pateiktų paaiškinimų, kodėl pareiškėja ar kita įpėdinė – suinteresuotas asmuo J. L. neįformino palikimo priėmimo fakto notarine tvarka. Teigia, kad pasitikėjo savo broliu S. L., kaip artimuoju giminaičiu, ir tenkindamos suinteresuoto asmens prašymą, apeliantė su seserimi leido S. L. paveldėti turtą notarine tvarka, nes šis žadėjo jį realizuoti ir padalinti gautas už turtą lėšas visiems įpėdiniams lygiomis dalimis. Apeliantė neatsisakė priimti palikimą, priėmė pradėdama faktiškai valdyti turtą. Nesutinka, kad palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti gali būti nustatytas tik įpėdiniams valdant visą turtą. Teigia, kad egzistavo objektyvūs nuo S. L. valios priklausantys trukdžiai, dėl kurių apeliantė negalėjo fiziškai valdyti viso palikimą sudarančio turto. Teismas nepagrįstai neįvertino faktinių aplinkybių, kad dėl suinteresuoto asmens S. L. sąmoningai atliktų apgaulingų veiksmų kiti įpėdiniai negalėjo visa apimtimi pradėti fiziškai valdyti turto. Tačiau tai nesutrukdė pareiškėjai faktiškai valdyti, naudotis, rūpintis kita palikimo dalimi. Nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojos J. L., I. P. ir pati pareiškėja. Mano, kad teismas, iš esmės vertindamas S. L. naudai pasisakiusių liudytojų parodymus ir nepateikdamas jokių argumentų dėl apeliantės naudai liudijusių asmenų paaiškinimų, iš esmės neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir pateiktų paaiškinimų visumos, nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių. Mano, kad teismas neteisingai aiškinosi pareiškimo dalyką. Apeliantė niekada neginčijo brolio S. L. teisės paveldėti turtą. Tačiau mano, kad vieno įpėdinio (S. L.) atlikti palikimo priėmimo veiksmai neatima teisės iš kitų įpėdinių (L. P.) priimti palikimą.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo S. L. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ne kartą prašė seserų, kad eitų pas notarą dėl palikimo priėmimo. Įstatymas numato įstoti į paveldėjimo teisinius santykius faktiškai pradedant turtą valdyti, tačiau byloje nėra įrodymų, jog po motinos K. L. mirties L. P. ar J. L. atliko tokius veiksmus, dėl termino palikimui priimti pratęsimo į teismą nesikreipė bei nepradėjo turto faktiškai valdyti. Tuo tarpu S. L. aktyviais veiksmais pradėjo valdyti turtą, atsiradusį po motinos mirties.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė materialinės teisės normas, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, nes, apeliantės nuomone, buvo pagrindas pripažinti, kad pareiškėja pradėjo faktiškai valdyti palikimą ir tokiu būdu jį priėmė.

8Apeliantė teigia, kad nors iškart po motinos mirties visi vaikai faktiškai pradėjo valdyti turtą, seserys nesikreipė dėl palikimo priėmimo fakto įregistravimo į notarą, nes S. L. (pareiškėjos brolis) prašė seserų nesikreipti į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, žadėjo turtą realizuoti ir padalinti gautas lėšas visiems įpėdiniams po lygiai. Tuo apeliantė motyvuoja, jog neatsisakė priimti palikimą, priėmė jį pradėdama faktiškai valdyti turtą. Pažymėtina, kad asmeniui mirus palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.), arba kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo (CPK 5.50 str. 2 d. redakcija, galiojusi iki 2011-11-01). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti vienu iš įstatyme įvardytų būdų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1–3 d.). Tuo siekiama užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinama įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto.

9Nagrinėjamoje byloje pareiškėja L. P. pareiškė prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo motinos K. L., mirusios ( - ), palikimą faktiškai valdydama nekilnojamąjį turtą: 55/100 pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) ir 55/100 kitų statinių (inžinerinių)–kiemo statinių (šulinys, tvora, aikštelė), unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ). Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CPK 178 str.). Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti; veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (CK 5.51 str. 1 d.).

10Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo pareiškėja nurodo, kad visą laikotarpį po motinos mirties turėjo realią galimybę naudotis ir valdyti palikėjos turtą, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ji priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti turtą. Iš bylos medžiagos, apeliantės paaiškinimų matyti, kad palikimą sudarančios namo dalies pareiškėja faktiškai fiziškai neperėmė ir valdyti negalėjo. Pareiškėja nurodė, kad valdyti viso palikimo negali dėl objektyvių priežasčių, kadangi iš karto po motinos mirties mamos patalpų raktą paėmė pareiškėjos brolis S. L., į mamos patalpas pareiškėjos neįleido ir taip neleido valdyti mamos turto. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pareiškėja paaiškino, kad ir motinai gyvai esant raktų nuo šiai priklausiusios namo dalies pareiškėja neturėjo, ji dažnai ateidavo, todėl motina raktų nedavė. Suinteresuotas asmuo J. L. (pareiškėjos sesuo) nurodė, kad prašė leisti pasiimti ir iš patalpų pasiėmė savo baldus, kuriuos turėjo pas motiną, vėliau brolis patalpas užrakino. S. L. patvirtino, kad paėmė raktus ir rūbus, paaiškino, kad raktus turėjo jis ir motina, nurodė, kad raktų nedavė, nes neprisidėta prie laidotuvių. Taip pat nurodė, kad siūlė seserims eiti pas notarą tvarkyti dokumentus, siūlė priimti palikimą, tačiau jos nėjo. Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo S. L. 2007-10-22 pareiškimu apie palikimo priėmimą kreipėsi į notarą. S. L. nurodė, kad turi mamos elektros knygutę, kurią pasiėmė iš namų po mamos mirties, mokėjo už elektrą, tai patvirtina bylos medžiaga. Taigi matyti, kad apie atsiradusį palikimą pareiškėjai buvo žinoma, jai buvo žinoma aplinkybė, kad po motinos mirties brolis turi motinos namo dalies raktus ir nebuvo įleidęs ten nieko gyventi. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja iš karto po motinos mirties siekė gauti raktus, dėl to ėmėsi aktyvių veiksmų. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad esant pareiškėjos ir suinteresuoto asmens S. L. sutartinėms deryboms, buvo siekta įvertinti palikimą sudarantį turtą, nepatvirtina, kad pareiškėja turtą faktiškai valdė kaip savo – apeliantė pati nurodo, kad sutartu metu S. L. atsisakė leisti apžiūrėti ir įvertinti turtą, kas patvirtina, jog turtą realiai valdė jis.

11Apeliantė teigia, kad tokios aplinkybės nesutrukdė jai faktiškai valdyti, naudotis, rūpintis kita palikimo dalimi, o tai, apeliantės teigimu, patvirtina suinteresuoto asmens J. L. ir liudytojos I. P. paaiškinimai, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad rūpinosi palikėjos turtu kaip savo – iš karto po palikėjos mirties atlikdavo visus reikalingus būsto saugojimo ir priežiūros darbus, tvarkė butui priskirtą aplinką. Liudytoja I. P. paaiškino, kad namo aplinką prižiūrėdavo jos tėvai, S. L. atvažiuodavo vasarą, pjaudavo žolę gyvatvorę, žiemą sniegą kasė mama. J. L. nurodė, kad sesuo ir brolis tvarkė po mamos mirties. Liudytojas V. Z. paaiškino, kad jis ir pareiškėjos vyras pjaudavo žolę, pareiškėja tvarkydavo takelį šalia namo, buvo apkarpęs krūmus, žolė buvo tvarkoma ir toje namo dalyje kur niekas negyvena. Tačiau liudytojas B. D. patvirtino, kad po motinos mirties namo dalį valdė S. L., kuris dažniau lankydavosi, prižiūrėjo aplinką, jis leido B. D. sklype pasidėti malkas, šis padėdavo S. L. nupjauti žolę. Pareiškėja patvirtino, kad po motinos mirties brolis pjaudavo žolę, atvažiuodavo obuolių pasiskinti, nusirinkti uogų.

12Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad labiau tikėtina, jog abu asmenys – apeliantė ir S. L. priėmė palikimą. Tačiau iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek apeliantės, tiek S. L. faktinius veiksmus – jų pobūdį ir apimtį, aktyvumą, lygino jų elgesį, todėl atmestini argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai tyrė ir aiškinosi pareiškimo dalyką ar netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja gyvena kitoje pareiškime nurodyto pastato, esančio ( - ) dalyje, tad naudojasi to paties žemės sklypo dalimi, dėl to vien aplinkybė, kad pareiškėja prisidėjo prie aplinkos aplink namą tvarkymo nepatvirtina, kad tokia priežiūra, naudojimąsi turtu buvo siekiama perkelti į kokybiškai kitą stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. I. P. ir nurodė, kad namo būklė prasta, stogas kiauras, langai supuvę, tai patvirtino ir pareiškėja, tačiau byloje nėra duomenų apie pareiškėjos aktyvius veiksmus ar atliktus darbus, kuriais būtų siekta išsaugoti turtą. Ištyrus bylos duomenis ir įvertinus apeliantės atliktų veiksmų faktą ir pobūdį nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos atlikti veiksmai laikytini palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus turtą valdyti.

13Ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, dalyvaujančių byloje asmenų ir liudytojų paaiškinimus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei pagrįstai darė išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ir pareiškėja priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, dėl to pagrįstai nenustatė pareiškėjos prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto. Naikinti pagrįstą ir teisėtą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

14Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

15Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-14 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai