Byla 2A-464-123/2012

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Alproka“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovų O. K. ir R. K. ieškinį atsakovams Apartamentinio poilsio pastato savininkų bendrijai „Vanagupės namai I“ ir UAB „Alproka“, trečiajam asmeniui Palangos miesto savivaldybei, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovai pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu Apartamentinio poilsio pastato savininkų bendrijos „Vanagupės namai I“ (toliau – bendrija) ir UAB „Alproka“ 2008-01-28 susitarimą ir taikyti restituciją, įpareigojant UAB „Alproka“ atstatyti žemės sklypą, esantį ( - ), į pradinę padėtį, buvusią iki 2008-01-28 susitarimo įvykdymo ir priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad yra pastato, esančio ( - ), patalpos Nr. ( - ), savininkai bei žemės sklypo, esančio ( - ), dalies savininkai. Bendrija, neturėdama atsakovų sutikimo, 2008-01-28 pasirašė su UAB „Alproka“ susitarimą, kurio pagrindu nurodytame žemės sklype, priešais ieškovų nuosavybės teise valdomą patalpą, esančią ( - ), buvo nukasta apie 250 m2 vejos su visu dirvožemiu ir sumontuota vaikų žaidimo įranga – įrengta vaikų žaidimų aikštelė. Bendrija susitarimą su UAB „Alproka“ sudarė neturėdama ieškovų sutikimo, tuo pažeidė ieškovų teises, be to, sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi pažeidžia ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų, teises. Bendrija susirinkimo dėl aikštelės įrengimo nerengė, joks bendrijos organo sprendimas tuo klausimu nėra priimtas, susitarimas sudarytas be bendraturčių sutikimo.

4Palangos miesto apylinkės teismas 2011-10-05 sprendimu ieškovų O. K. ir R. K. ieškinį tenkino visiškai. Pripažino 2008-01-28 susitarimą, sudarytą tarp Apartamentinio poilsio pastato savininkų bendrijos „Vanagupės namai I“ ir UAB „Alproka“, niekiniu ir negaliojančiu ab initio, pritaikė restituciją ir įpareigojo UAB „Alproka“ atstatyti žemės sklypą, esantį ( - ), į pradinę padėtį, buvusią iki 2008-01-28 susitarimo įvykdymo. Nustatė, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai, turintys disponavimo šiais objektais teisę. Teismas konstatavo, kad atsakovų susitarimu įrengtas nesudėtingas statinys, inžinerinis statinys – vaikų žaidimų aikštelė – pastatytas ne tik pažeidžiant ieškovų, kaip bendrijos narių interesus, bet taip pat pažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nes žaidimų aikštelė įrengta be žemės sklypo bendraturčių (ieškovų) rašytinio sutikimo, neparengus teisės aktų reikalaujamo projekto ir negavus institucijos (savivaldybės vykdomosios institucijos) pritarimo, šios žaidimų aikštelės įrengimas nebuvo numatytas ir detaliajame sklypo plane. Teismas nustatė, kad atsakovų sudaryto susitarimo galiojimas dėl imperatyviųjų teisės normų pažeidimų negali būti pateisinamas, todėl ginčijamą 2008-01-28 susitarimą pripažino niekiniu ir negaliojančiu, taikė restituciją.

5Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Alproka“ prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2011-10-05 sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Teismas nusprendė dėl bendraturčių pareigos leisti keisti esamą žemės sklypo padėtį, neįtraukęs kitų bendraturčių į bylą trečiaisiais asmenimis, todėl teismo sprendimas yra negaliojantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Teismas nenurodė, kokioms konkrečiai imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja sudarytas ginčijamas susitarimas. Bendrija gali įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, įskaitant sudaryti susitarimą, kuris nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų. Byloje ieškovai neįrodinėjo, o teismas nenustatinėjo, ar ginčijamas sandoris pažeidžia visų bendrijos narių interesus. Teismas nepagrįstai taikė CK 1.80 straipsnio 1 dalies, o ne CK 4.103 straipsnio, kai reikia nustatyti savavališkos statybos civilines teisines pasekmes, normas. Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalis numato, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti atlikti konkrečius įstatyme nurodytus veiksmus šalinant savavališkos statybos pasekmes, tarp jų leisti parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Savavališkos statybos padarinių šalinimas turi būti sprendžiamas taikant specialias įstatymo normas, o ne pripažįstant negaliojančia rangos sutartį, kuria užsakovas užsakė konkrečius darbus statybos darbus, neturėdamas dokumento, leidžiančio statybą. Taikant restituciją ne apeliantas turi atstatyti žemės sklypą į buvusią padėtį, o bendrija turi grąžinti, ką buvo gavusi iš UAB „Alproka“. Statybos įstatymas nenumato galimybės įpareigoti nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę statybos rangovą.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai O. K. ir R. K. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2011-10-05 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai dėl bendrijos pirmininko teisių sudaryti sandorius yra teisiškai nereikšmingi, nes ieškinys ir teismo sprendimas iš esmės grindžiami ne atstovavimo, o bendrosios nuosavybės institutu. Teismas nėra įpareigotas nuspręsti, kad pažeidimo padariniai šalinami tik parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Byloje nagrinėjamas ne savavališkos statybos, o statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus klausimas. Bendrija nėra statybos darbų užsakovas Statybos įstatymo ir CK prasme, todėl teismas priėmė pagrįstą sprendimą dėl restitucijos subjekto. Sprendimo įvykdymas užtikrins iki pažeidimo buvusios padėties atstatymą, todėl atitinka visų sąžiningų asmenų teisėtus lūkesčius ir interesus.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Byloje kilo ginčas dėl to, ar 2008-01-28 bendrijos su UAB „Alproka“ sudarytas susitarimas nepažeidžia ieškovų, kaip žemės sklypo, valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise, savininkų teisių.

9Dėl bendrijos pirmininko veiksmų

102008-01-28 UAB „Alproka“ ir bendrija sudarė susitarimą, kuriuo susitarta, jog UAB „Alproka“ per vienerius metus nuo susitarimo pasirašymo dienos atliks aplinkotvarkos darbus – įrengs vaikų žaidimų aikštelę, susitarimą pasirašė bendrijos pirmininkas M. Š. ir UAB „Alproka“ direktorė R. Z., priede prie šio susitarimo numatyta žaidimų aikštelės įrengimo vieta (t. 1, b. 1. 23–24), 2008-10-14 įrangos ir darbų priėmimo perdavimo aktu UAB „Alproka“ perdavė bendrijai įrengtos žaidimų aikštelės įrenginius (t. 1, b. l. 37).

11CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai, turintys disponavimo šiais objektais teisę. Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę (CK 4.85 str. 2 d.). Konstitucinis Teismas 1999-06-23 nutarime konstatavo, kad bendrijos įsteigimas nereiškia, jog privačios ar viešosios nuosavybės teisės subjektai netenka nuosavybės teisės į jiems priklausantį turtą, todėl bendrijos įsteigimas savaime nesuteikia pagrindo varžyti ar kitaip riboti savininkų teises ir teisėtus interesus.

12Apartamentinio poilsio pastato savininkų bendrijos „Vanagupės namai I“ įstatų 58 punkte nurodyta, kad bendrijos pirmininkas bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka organizuoja bendrijos ūkinę–finansinę veiklą, susijusią su bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra; bendrijos vardu sudaro sutartis ir kitus sandorius; atstovauja bendrijai teisme ir kitose institucijose bei įgyvendina bendrijos susirinkimo priimtus sprendimus įstatymų nustatyta tvarka, pasirašydamas sutartis ir kitus reikiamus dokumentus (t. 1, b. l. 141). Bendrijos įstatų 47 punkte nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė bendrijos narių.

13Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrijos vardu 2008-01-28 susitarimą pasirašęs bendrijos pirmininkas M. Š. veikė neteisėtai, t. y. ne įstatuose nustatyta bendrijos narių susirinkimo tvarka. Bendrijos pirmininko veiksmai prieštarauja tiek Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatoms, tiek bendrijos įstatams, taigi pažeidžia ieškovų, kaip bendrijos narių, interesus.

14Esant bendrajai dalinei nuosavybei susiklosto dvejopo pobūdžio santykiai: bendraturčių kaip vieno subjekto santykiai su trečiaisiais asmenimis (išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai) ir bendraturčių tarpusavio santykiai (vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai). Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos. Aplinkybė, kad byloje nebuvo sprendžiama, ar bendrijos pirmininko veiksmai pažeidė visų bendrijos narių, ar tik ieškovų teises ir teisėtus interesus, nėra svarbi ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bendrijos pirmininkas priimdamas sprendimą be bendrijos narių sutikimo veikė teisėtai.

15Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

16Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų susitarimu įrengtas nesudėtingas statinys, inžinerinis statinys – vaikų žaidimų aikštelė – pastatytas pažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas – Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalį, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 p., STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 14 p., kadangi žaidimų aikštelė įrengta be žemės sklypo bendraturčių (ieškovų) rašytinio sutikimo, neparengus teisės aktų reikalaujamo projekto ir negavus institucijos (savivaldybės vykdomosios institucijos) pritarimo, šios žaidimų aikštelės įrengimas nebuvo numatytas ir detaliajame sklypo plane.

17Įstatymuose aiškia nurodyta, kad sandoriai, prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 str.), laikomi niekiniais ir negalioja. Tam, kad sandoriai galiotų ir sukeltų siekiamus teisinius padarinius, sandoris turi būti sudarytas subjektų, galinčių jį sudaryti, sandorio turinys turi atitikti įstatymų reikalavimus ir išreikšti tikrąją šalių valią bei būti sudarytas įstatyme nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju sudarytas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra sudarytas neteisėtai bendrosios dalinės nuosavybės savininkų vardu veikiant bendrijos pirmininkui.

18Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė CK 1.80 straipsnio 1 dalies, o ne CK 4.103 straipsnio, kai reikia nustatyti savavališkos statybos civilines teisines pasekmes, normas. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino 2008-01-28 susitarimą, sudarytą tarp Apartamentinio poilsio pastato savininkų bendrijos „Vanagupės namai I“ ir UAB „Alproka“, niekiniu ir negaliojančiu ab initio, pritaikė restituciją ir įpareigojo UAB „Alproka“ atstatyti žemės sklypą, esantį ( - ), į pradinę padėtį, buvusią iki 2008-01-28 susitarimo įvykdymo. Taigi iš esmės taikė 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas – įpareigojo statytoją statinį nugriauti. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Apeliantės nurodyta Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė šalinant savavališkos statybos pasekmes leisti parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą nustačius savavališkos statybos faktą teismui nėra privaloma. Apeliantės nurodoma įstatymo nuostata (dėl savavališkos statybos įteisinimo) gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei tam yra visos sąlygos, t. y. tada, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2012).

19Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004-10-07 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 256 patvirtintame žemės sklypo ( - ), detaliajame plane numatytas vaikų žaidimų aikštelės įrengimas nėra numatytas (t. 1, b. l. 144, 157), nėra gauti bendrosios dalinės nuosavybės savininkų sutikimai dėl vaikų žaidimų aikštelės įrengimo, todėl taikyti Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir atsakovams leisti įteisinti savavališką statybą nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

20Apeliantė nurodo, kad taikant restituciją ne apeliantas turi atstatyti žemės sklypą į buvusią padėtį, o bendrija turi grąžinti, ką buvo gavusi iš UAB „Alproka“. Tačiau nagrinėjamu atveju būtent rangovė, kaip profesionali nekilnojamojo turto ir statybų dalyvė, atlikdama aikštelės įrengimo darbus be būtinų jiems atlikti leidimų, prisiėmė riziką sau ir privalo šiuos savavališkos statybos padarinius pašalinti.

21Teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieškovai nepagrįstai kreipėsi dėl rangos sutarties pripažinimo negaliojančia, nes šiuo atveju turėjo būti taikomos specialiosios įstatymų normos. Pagal CK 1.137 straipsnį asmenys, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai ir pasirinkti, asmens manymu, tinkamiausią pažeistų teisių gynybos būdą. CK 1.138 straipsnyje nustatyti pažeistų civilinių teisių gynimo būdai – teisės pripažinimas, buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas, prievolės įvykdymas natūra, nuostolių atlyginimas ir kt. Teisė pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą priklauso ieškovams.

22Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nusprendė dėl niekinio sandorio negaliojimo pasekmių šalinimo būdo, taikė restituciją ir grąžino atsakovus į prieš pažeidimą buvusią padėtį (CK 1.80 str. 2 d.).

23Dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į civilinę bylą

24Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl bendraturčių pareigos leisti keisti esamą žemės sklypo padėtį, neįtraukęs kitų bendraturčių į bylą trečiaisiais asmenimis, todėl teismo sprendimas turi būti pripažintas negaliojančiu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Sprendimo įvykdymas užtikrins iki pažeidimo buvusios padėties atstatymą, todėl atitinka visų sąžiningų asmenų teisėtus lūkesčius ir interesus. Be to, priimtas teismo sprendimas neturi įtakos kitų žemės sklypo bendraturčių teisėms ir pareigoms, nes sprendimas nedaro įtakos žemės sklypo teisiniam režimui.

25Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Palangos miesto apylinkės teismo 2011-10-05 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

26Ieškovų prašymas priteisti iš atsakovo 600 Lt už advokato padėjėjo teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą atmestinas, nes Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios.

27Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

28Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Ieškovų O. K. ir R. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.