Byla e2A-1709-657/2019
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Tomo Romeikos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovei D. E. ir atsakovės D. E. priešieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas L. R. kreipėsi į teismą ir patikslinęs ieškinį prašė atidalinti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią ¼ gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) ir ūkinio pastato (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ) dalį, jo nuosavybėn paskiriant patalpas pagal 2003 m. liepos 24 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis sudarytame plane pažymėtas indeksais: ginčo name 1-4 (14,94 kv. m ploto kambarį), 1-7 (14,77 kv. m ploto kambarį), 1-5 (2,67 kv. m ploto koridorių) ir 1-6 (3,34 kv. m ploto verandą), bendras patalpų plotas ginčo name – 35,72 kv. m ir 39,60 kv. m. ploto patalpą plane pažymėtą indeksu 3ilž, o atsakovei priteisti iš jo 1 407,03 Eur dydžio kompensaciją už jo idealiąją dalį bendroje nuosavybėje viršijantį prašomų jam paskirti gyvenamojo namo patalpų plotą; nepriteisti iš atsakovės kompensacijos už jos idealiąją dalį bendroje nuosavybėje viršijantį jai paliekamų ūkio pastato patalpų plotą; priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

82.

9Nurodė, jog 2017 m. lapkričio 9 d. su atsakove pagal įstatymą paveldėjo jo senelio ir atsakovės tėvo palikimą, kurį, be kito turto, sudaro ir ginčo statiniai. Ieškovas įgijo nuosavybę į ¼ idealiąją dalį kiekvieno iš šių statinių, o atsakovė – į ¾ idealias dalis. Dėl tolesnio minėto turto bendro valdymo ir naudojimo su atsakove susitarti nepavykus, prašo jo dalį ginčo statiniuose atidalinti natūra – jam ir atsakovei paskiriant atskiras, izoliuotas patalpas ginčo statiniuose, gyvenamajame name – mišriai su pinigine kompensacija, proporcinga idealiosios dalies plotą 8,235 kv. m. dalimi viršijančios prašomos priteisti realios dalies vertei. Sutinka su atsakovės užsakymu atliktu ginčo statinių vertinimu. Gyvenamajame name prašo jam atidalinti du kambarius, bendru plotu neženkliai viršijančius jo idealiąją dalį bendroje nuosavybėje, kadangi jo šeimą sudaro 4 asmenys, o atsakovės – tik 2, todėl nesant galimybės tarp bendraturčių paskirstyti pritaikytus nuolat gyventi 3 izoliuotus kambarius namo pirmame aukšte, taip, kad jie savo plotu tiksliai atitiktų bendraturčių idealias dalis, jo šeimos poreikiai gyvenamajam plotui yra didesni. Be to, prašomose atidalinti jo nuosavybėn patalpose nėra patalpų, pritaikytų (įrengtų) vonios kambariui ir virtuvei, kambario, pažymėto plane indeksu 1-7, vietoje jis po atidalinimo įsirengtų tokias vonios kambario ir virtuvės patalpas. Atsakovės neesminius praradimus kompensuos ne tik proporcinga jų rinkos vertei kompensacija, tačiau ir jo atsisakymas kompensacijos už atsakovei ieškinio tenkinimo atveju liksiančią jos idealiąją dalį viršijantį 7,15 kv. m. plotą ginčo ūkiniame pastate. Jo prašomas atidalinimo būdas labiau atitinka tiek jo, kaip savininko, teisėtus lūkesčius dėl nuosavybės neliečiamumo, tiek patenkins šeimos su mažamečiais vaikais poreikius būstui, tuo pačiu esmingai nepažeis ir atsakovės, kaip bendraturtės, teisių ir teisėtų interesų. Jis su šeima jokio kito būsto neturi, iki laikino išvykimo dirbti į užsienį panaudos pagrindu gyveno motinos namuose, tačiau dėl su ja gyvenančio jo brolio sunkios psichinės sveikatos negalios toliau ten gyventi su mažamečiais vaikais negali, įsigyti kitą būstą už atsakovės siūlomą kompensaciją neišgali.

103.

11Atsakovės priešieškinį prašė atmesti. Atsakovės ginčo name padaryti pagerinimai, tame tarpe ir patalpose, kurias prašo atidalinti jam, dėl pačios atsakovės šeimos nuolatinio naudojimo jau yra nusidėvėję, padaryti savininku dar esant palikėjui, todėl atsakovės argumentai dėl padarytų esminių išlaidų ginčo namui išlaikyti, kaip pagrindo taikyti jos prašomą atidalinimo būdą kompensacija pinigais, yra aiškiai nepagrįsti. Analogiškai nepagrįstas ir ieškovės argumentas dėl jo prašomos atidalinti jam patalpos ginčo ūkiniame pastate. Antstolio užfiksuoti pagerinimai buvo padaryti atsakovės lėšomis, tačiau pati atsakovė su šeima jais trejus metus naudojasi, todėl jie iš dalies nusidėvėję, be to, buvo atlikti jo, kaip bendrasavininkio neinformavus ir negavus sutikimo, taigi, atsakovė veikė savo nuožiūra ir rizika. Kitokių alternatyvų atidalinimui nėra, nes name yra tik du izoliuoti įėjimai, patalpos pagal jų įrengimo laipsnį mansardoje (palėpėje) nėra tinkamos nuolat gyventi.

124.

13Atidalinus patalpas ginčo name ieškovo prašomu būdu, atsakovė esminių, neproporcingų, ekonomiškai nepagrįstų išlaidų atidalintų jai patalpų pritaikymui toliau naudoti pagal paskirtį nepatirs. Vandentiekiui ir nuotekų šalinimui toliau galės naudoti name esamą sistemą be jokių papildomų įdėjimų, elektros tiekimo sistemos pertvarkymas jos pusėje pareikalaus minimalių išlaidų. Name esamos šildymo sistemos su centrinio šildymo katilu bei kita įranga atsakovei liksiančiose virtuvės ir vonios patalpose pertvarkymas taip pat nepareikalaus ženklesnių investicijų, kadangi tam pakaks įsirengti naują dūmtraukio išvalymo angą iš virtuvės pusės, nupjauti dvi poras šildymo vamzdžių ir sujungti tarpusavyje atsakovei pasiliksiančių virtuvės ir kambario, pažymėto plane indeksu 1-8, pusėje, kad nebūtų patiriami šilumos nuostoliai, sumažinti šildymo katilo galingumą, pašalinant (išimant) dalį šilumokaičio elementų. Atsakovės užsakymu padaryta ginčo namo patalpų pritaikymo naudoti po atidalinimo sąmata atspindi abiejų būsimų butų savininkų, jo ir atsakovės, galimas išlaidas, jeigu šalinti visas esamas ir funkcionuojančias sistemas bei jų vietoje abiem butams įrengti visiškai naujas komercine rinkos kaina, tačiau atsakovei to daryti nebūtina, o jis savo bute įsirengs naujas sistemas pats ir savo sąskaita.

145.

15Atsakovė D. E. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atidalinti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančias ¼ dalis ginčo namo, ginčo ūkinio pastato ir inžinerinių (kitų kiemo) statinių (šulinio, rūkyklos), esančių ( - ) (toliau – ginčo inžinerinių statinių, bendrai – ginčo statinių) tokiu būdu – atsakovei pripažinti nuosavybės teisę į atsakovui priklausančias dalis ginčo statinių, o ieškovui iš jos priteisti ieškovo dalių ginčo statiniuose rinkos vertę atitinkančio 4 700,00 Eur dydžio kompensaciją, kurios mokėjimą jai išdėstyti lygiomis kasmėnesinėmis išmokomis 2 metams; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

166.

17Nurodė, jog dar 2001 m. su tėvo sutikimu ji savo lėšomis visame name pakeitė senus langus naujais plastikiniais, dėl ko patyrė 4 135,00 Lt išlaidas. 2005 metais ji savo lėšomis suremontavo kambarį, pažymėtą plane indeksu 1-4, kam patyrė apie 2 000 Lt išlaidas. 2016-2017 metais ji savo lėšomis kapitaliai pertvarkė ir įrengė ginčo ūkiniame pastate patalpą, plane pažymėtą indeksu 3ilž, darbams išleidusi maždaug 4 000 Eur. Atsakovės lėšomis taip pat prie ūkinio pastato buvo pastatytas malkinės priestatas, plane pažymėtas indeksu 6ilž. Taigi, atsakovė atliko ženklių bendrą nuosavybę pagerinusių investicijų. Ginčo namas suprojektuotas ir pastatytas, kaip vieno buto gyvenamasis pastatas, turi vieną sanitarinį mazgą ir po vieną elektros tiekimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, centrinio šildymo sistemas, kurių pritaikymas tolimesniam naudojimui po ieškovo prašomo atidalinimo natūra atsakovei kainuotų apie 10 000 Eur, ką patvirtina ir jos užsakymu parengta specialistės sąmata. Ginčo namo pertvarkymas į dviejų butų yra ekonomiškai nepagrįstas, nenaudingas nė vienam iš bendraturčių, neatitinka racionalumo kriterijaus, sukeltų neproporcingą žalą pastato paskirčiai, todėl ieškovo prašomas ginčo namo atidalinimas natūra šiuo atveju nėra galimas, taikytinas atsakovės prašomas ginčo namo atidalinimo būdas. Kadangi ginčo ūkinis pastatas yra tarnaujantis ginčo namui, kaip pagrindiniam, daiktas, ginčo namui netaikant atidalinimo natūra, neturėtų būti atidalinama natūra ir ieškovo dalis tarnaujančiame statinyje. Jeigu teismas spręstų atidalinti natūra, jai pripažintina nuosavybė į du kambarius ginčo name, kurių indeksai plane 1-8 ir 1-4, nes mansardoje esančios patalpos nėra pritaikytos nuolat gyventi, be to, dėl ženkliai apsunkinto judėjimo (reikalingas abiejų kojų kelių sąnarių protezavimas) negalėtų jomis naudotis ir jų pritaikymo nuolat gyventi atveju, ginčo ūkiniame pastate tokiu atveju prašanti ieškovui atidalinti patalpas 2l1b (29,30 kv. m.) ir (ar) 2ilb (21,80 kv. m.). Ieškovas savo šeimos poreikį būstui galėtų patenkinti su jos kompensacija, prisidėjęs papildomas lėšas iš savo santaupų ar kt. šaltinių, įsigydamas kitą būstą, kuris nebūtų apsunkintas bendra nuosavybe ar prievole rūpintis bendromis ginčo statinių konstrukcijomis, jų priežiūra, išlaikymu, kas bus neišvengiamai būtina juos atidalinus natūra. Be to, jau kuris laikas šalių santykiai yra konfliktiški, todėl atidalinimas natūra nepašalins ginčų dėl nuosavybės naudojimo kilimo grėsmės ir ateityje.

18II.

19Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

207.

21Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį – atmetė: atidalino L. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančią ¼ gyvenamojo namo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), dalį iš bendros dalinės nuosavybės ir jam paskyrė patalpas, 2003 m. liepos 24 d. kadastrinių matavimų metu sudarytame šio statinio plane pažymėtas indeksais 1-6 (3,34 kv. m.), 1-5 (2,67 kv. m.) ir 1-7 (14,77 kv. m.); likusias gyvenamo namo patalpas paskyrė atsakovei D. E.; priteisė iš atsakovės D. E. 1 146,47 Eur kompensaciją ieškovui L. R. už atsakovei atitenkantį jos dalį bendroje nuosavybėje į gyvenamąjį namą viršijantį paskiriamų patalpų plotą; atidalino L. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančią ¼ ūkinio pastato tvarto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), dalį iš bendros dalinės nuosavybės ir jam paskyrė patalpas, 2003 m. liepos 24 d. kadastrinių matavimų metu sudarytame šio statinio plane pažymėtas indeksais 2i1b (21,80 kv. m.) ir 2I1b (29,30 kv. m.); likusias ūkinio pastato tvarto patalpas paskyrė atsakovei D. E., kompensacijų nenustatė; priteisė iš atsakovės D. E. 995,86 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui L. R.; priteisė iš ieškovo L. R. 4,28 Eur ir iš atsakovės D. E. 5,92 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

228.

23Teismas nurodė, kad ginčo namo mansardoje (palėpėje) nuolat gyventi pritaikytų patalpų nėra, pirmame aukšte be pereinamų tamburo, verandos ir koridoriaus patalpų, yra 11,25 kv. m. virtuvės (indeksas 1-3), 3,65 kv. m. vonios ir trijų kambarių, atitinkamai 16,73, 14,94 ir 14,77 kv. m., patalpos (indeksai 1-8, 1-4 ir 1-7), iš virtuvės patalpos yra praėjimas į kambarius indeksai 1-4 ir 1-8, iš pastarojo – į vonią (indeksas 1-9), todėl patalpos 1-1 (tamburas), 1-3 (virtuvė), 1-8 (kambarys) ir 1-9 (vonia) gali būti naudojamos kaip atskiras butas funkciniu požiūriu, be to, tiek kartu su antruoju kambariu (indeksas 1-4), tiek ir be jo. Analogiškai, kaip atskiras butas, papildomai rekonstravus ir įrengus vonios ir (ar) virtuvės patalpas (zonas), taip pat naujas elektros tiekimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo bei šildymo sistemas, funkciniu požiūriu gali būti naudojamos ir patalpos ginčo name, pažymėtos indeksais 1-6 (veranda), 1-5 (koridorius), 1-7 (kambarys), be to, tiek kartu su antruoju kambariu (indeksas 1-4), tiek ir be jo. Tai sudaro pakankamą faktinį pagrindą išvadai, jog ginčo namas galėtų būti naudojamas pagal tikslinę paskirtį atidalinus ieškovo dalį tiek jo patikslintu ieškiniu prašomu būdu, tiek atsakovės priešieškiniu prašomu būdu. Analogiška situacija yra ir su ginčo ūkiniu pastatu, kuriame kiekviena patalpa turi atskirą įėjimą.

249.

25Atsakovė dar iki šalių bendros dalinės nuosavybės priėmus L. R. palikimą pagal įstatymą į ginčo statinius atsiradimo su buvusio savininko sutikimu pagerino ginčo namo būklę ir proporcingai padidino jo vertę, 2001 m. pakeisdama susidėvėjusius senus medinius langus naujais plastikiniais, tam patirdama 4 135,00 Lt, kas atitinka 1 197,58 Eur, būtinomis statiniui išsaugoti pripažintinas išlaidas. Be to, atsakovė ginčo namui jau esant bendra daline su ieškovu nuosavybe, 2005 m. suremontavo virtuvės, vonios ir 2 kambarių (indeksai 1-8 ir 1-4) patalpas, kambario indeksu 1-4 remontui patirdama maždaug 2 000 Lt, kas atitinka 579,00 Eur, išlaidas, tuo jas pagerino bei proporcingai padidino jų vertę, nors šių pagerinimų ir išlaidų jiems su ieškovu, kaip bendraturčiu, nederino ir jo sutikimo tam negavo. Atsižvelgus į remonto priežastis ir tikslus (einamasis remontas sienų ir lubų remontas, naujų grindų įrengimas su daliniu šildymo sistemos atnaujinimu ir sienų bei grindų apšiltinimu) ir kt. aplinkybes, šios išlaidos vertintinos kaip būtinos bendros nuosavybės objektui išlaikyti ir išsaugoti, be to, jos pagerino tiek atskirų patalpų, tiek viso ginčo namo, kaip bendros nuosavybės objekto, būklę bei proporcingai padidino jo vertę rinkoje, todėl tai atitiko ir ieškovo, kaip bendraturčio, interesus, todėl šių aplinkybių ignoravimas nagrinėjamo ginčo aplinkybių kontekste neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų procesinėje teismo veikloje vykdant teisingumą, ypač nagrinėjamos bylos atveju, kuomet dėl pagerinimų ir rinkos vertės padidinimo peržiūrėti (padidinti) išlaidas dėl to patyrusio bendraturčio dalį bendroje nuosavybėje neprašoma ir to nebuvo padaryta anksčiau.

2610.

27Atsakovė 2016 m. – 2017 m. laikotarpiu rekonstravo ginčo ūkinio pastato - buvusio kluono patalpą (indeksas 3ilž), jo vietoje įrengdama garažą ir tam patirdama maždaug 4 000 Eur išlaidas, bei dar iki 2003 m. kadastrinių matavimų savo lėšomis pastatydama malkinės priestatą. Tai pagerino ginčo ūkinio pastato būklę bendrai ir proporcingai padidino jo bendrą vertę rinkoje, kas atitiko ir ieškovo, kaip bendraturčio interesus, ir nors jo sutikimo tam taip pat nebuvo prašyta ir tai padaryta be jo pritarimo, jam nežinant, pastarieji faktai taip pat yra juridiškai reikšmingi nusprendžiant dėl atskirų patalpų priskyrimo vienam ar kitam bendraturčiui, jeigu jie atidalinami natūra, ir šios aplinkybės, yra netgi reikšmingesnės CK 1.5 straipsnio 4 dalies taisyklės požiūriu nei tiksli atidalinamos patalpos (-ų) ploto atitiktis atidalinimo bendrasavininkio idealiajai daliai nuosavybėje.

2811.

29Ieškovo patikslintu ieškiniu prašomas jo atidalinimo natūra būdas visiškai atitinka teismų praktikoje suformuotą taisyklę, kad geriausiai atidalinamų bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą užtikrina jų dalių visiškas atidalinimas iš bendros dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių (patalpų). Atsidalinti natūra siekiantis ieškovas nurodė, jog prašomos jam atskirti ginčo namo dalies pritaikymui reikalingas išlaidas jis nelaikantis neproporcingai didelėmis ir neprotingomis, jas padengs savo sąskaita ir tai jo reikalavimui reikšmės neturi.

3012.

31Atsakovė, kaip jai tekusios įrodinėti žalos neproporcingumo aplinkybės įrodymą, teismui pateikė specialisto parengtą dviejų butų inžinerinių tinklų įrengimo darbų sąmatą. Tačiau pastarasis įrodymas pagrindžia tik komercinio lygio išlaidas abiejose ginčo namo dalyse įrengti visiškai naujas ir atskiras visas aukščiau vardintas inžinerines sistemas, tačiau šie duomenys, nors ir atitikdami įrodymams civiliniame procese keliamus leistinumo ir liečiamumo reikalavimus, nepatvirtina esminės aplinkybės, t. y. kad atidalinimo natūra atveju šias visas sistemas atsakovei liksiančioje ginčo namo dalyje bus būtina įrengti naujai, neįrodo, jog šios išlaidos būtų tiesioginė priežastinga ir svarbiausia būtina atidalinimo natūra pasekmė. Atsakovės pozicija, kad atidalinimo natūra atveju jai neišvengiamai teks įsirengti naujas inžinerines sistemas, akivaizdžiai nepagrįsta. Nustatyta, kad esamai ginčo name vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemai, kuri visa atidalinant natūra atitektų jai, nebus būtinas joks pertvarkymas, elektros tiekimo sistemai reikalingas pertvarkymas pareikalaus minimalių sąnaudų, savo ruožtu šildymo sistemos pertvarkai, karšto vandens tiekimo į ieškovui atidalintinas patalpas ir grąžinimo į katilą atvadų nupjovimui ir sujungimui į mažesnį tinklą atsakovei teksiančių patalpų pusėje, kad ji nepatirtų šilumos nuostolių bei ketaus centrinio šildymo katilo galio sumažinimui išimant reikiamą kiekį šilumokaičio elementų (sekcijų), kas kaip galimybė yra visuotinai žinoma, atsakovės išlaidos irgi nebus didelės, nesieks tokio mąsto, kad jas būtų galima įvertinti neproporcingomis atidalinamo ginčo namo paskirčiai. Atsakovė, turėdama tokią procesinę pareigą, neįrodė neproporcingos žalos atidalinamų daiktų paskirčiai aplinkybės, ir pripažįsta, kad egzistuoja ir žalos proporcingumo aplinkybė, kaip antroji ir paskutinė sąlyga, atidalinimui natūra. Nagrinėjamo ginčo atveju yra galimas ir turi būti taikomas ieškovo atidalinimo iš bendros su atsakove nuosavybės natūra būdas, paskiriant jam atskiras patalpas ginčo name ir ginčo ūkiniame pastate.

3213.

33Gyvenamajame name tinkami nuolat gyventi kambariai yra trys, o atsakovo ideali dalis bendroje su atsakove nuosavybėje į šį statinį sudaro ¼ dalį ir formaliai nesudaro pilnai nei vieno kambario, todėl ieškovo reikalavimas atidalinant jam paskirti du iš trijų kambarių yra nepagrįstas, akivaizdžiai ir neproporcingai pažeistų atsakovės teises ir teisėtus lūkesčius, ieškovo argumentai nagrinėjamo ginčo aplinkybių kontekste nėra juridiškai reikšmingi, nes negali panaikinti atitinkamą dalį atsakovės nuosavybės teisės ir padidinti jo turimą idealiąja išraiška dalį. Ieškovui bus teisinga paskirti vieną iš trijų kambarių, o dėl patalpų izoliavimo lygio – arba pažymėtą indeksu 1-4, arba pažymėtą indeksu 1-7, kurių plotai bei išplanavimas beveik identiški. Atsižvelgus į iš esmės pagrįstus ir juridiškai reikšmingus atsakovės argumentus, ieškovui paskirtinas kambarys, kurio indeksas plane 1-7 ir plotas 14,77 kv. m. Ieškovui taip pat paskirtinos koridoriaus ir verandos patalpos, kurių indeksai plane 1-5 ir 1-6, bendrai su kambariu tai sudarys 20,78 kv. m., arba 6,71 kv. m. mažiau, nei atitinka jo turima ¼ dalis šiame ginčo name. Tam, kad išlaikyti bendraturčių teisių ir teisėtų interesų teisminės gynybos pusiausvyrą, bus teisinga už jai tenkantį didesnį, nei atitinka jos ideali dalis 6,71 kv. m. plotą ginčo name, iš atsakovės priteisti 1 146,47 Eur kompensaciją ieškovui, kuri apskaičiuojama taip : 6,71 kv. m. (kompensuotinas plotas) x 170,86 Eur (turto vertintojo nustatyta 1 kv. m. ploto vertė) = 1 146,47 Eur. Atsižvelgus į kompensacijos sumą, atsakovės turtinę padėtį, t. y. gaunamas pajamas iš darbo santykių, turimą kitą nekilnojamą turtą, iš kurio jos pačios paaiškinimais teismui realizavimo ji planavusi išmokėti kompensaciją, taip pat ieškovo šeimos ir turtinę padėtį, poreikį ženklioms investicijoms atidalinamos dalies pritaikymui toliau nuolat gyventi, atsakovės prašymas dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo netenkintinas.

3414.

35Ginčo ūkiniame pastate abi šalys pageidauja gauti asmeninėn nuosavybėn iš bendrosios patalpą, kurios indeksas plane 3ilž. Iš esmės sutinkant su atsakovės argumentais dėl labiau gintinų jos teisių į šią konkrečią jos rūpesčiu ir ženkliomis lėšomis iš esmės naujai įrengtą patalpą, kur kas labiau ir teisingiau bus išlaikyta abiejų bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyra šią ginčo patalpą paskyrus atsakovei, todėl ieškovui vietoje jo prašomos skirti patalpos, indeksu 3ilž, bei siūlomos atsakovei kompensacijos už jo dalį viršijantį plotą paskirti visiškai izoliuotas nuo likusiųjų patalpas, kurių indeksai plane yra 2I1b (29,30 kv. m.) ir 2i1b (21,80 kv. m.), kas bendrai sudarys 51,10 kv. m. arba 4,35 kv. m. daugiau, nei atitinka jo idealioji dalis šiame ginčo statinyje. Šių konkrečių uždarų ir izoliuotų patalpų paskyrimas ieškovui savo plotu yra arčiausiai ploto, kurį atitinka jo ideali dalis, be to, niekaip nepažeis bendraturtės atsakovės nuosavybės teisių ir teisėtų lūkesčių neprarasti galimybės toliau naudotis ir valdyti jos rūpesčiu ir lėšomis pastatytomis (įrengtomis, suremontuotomis) patalpomis, kurių indeksai plane 3ilž, 1i1b ir 6ilž. Teismas nevertino patalpų, pažymėtų plane indeksais 4ilž, 7ilž ir 5ilž, faktinės būklės ir susidėvėjimo laipsnio, kadangi tokios aplinkybės byloje nė vienos iš šalių nebuvo įrodinėjamos ir nėra nustatytos teisme, šios patalpos yra užfiksuotos kadastriniais matavimais ir įregistruotos Nekilnojamo turto registre, todėl pagal Nekilnojamo turto kadastro įstatymą jų egzistavimo faktas yra preziumuojamas. Atsižvelgus, jog ieškovui atidalinus dvi aukščiau nurodytas patalpas ginčo ūkiniame pastate, jo dalį atitinkantis plotas bus viršytas, o atsakovei atitinkamai sumažintas, neženkliai (4,35 kv. m. nuo 187 kv. m. bendrojo ploto), gyvenamajame name dar kiek didesniu plotu (6,71 kv. m.) bus viršyta atitinkamai atsakovės idealioji dalis, akivaizdu, kad tas pats plotas ginčo name yra vertingesnis, nei ginčo ūkiniame pastate, todėl atidalinant ieškovo dalį natūra ginčo ūkiniame pastate, iš jo kompensacija atsakovei nepriteistina, bei paskirstė šalių mokėtinas bylinėjimosi išlaidas.

36III.

37Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3815.

39Apeliaciniame skunde ieškovas L. R. prašė Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas:

401.1.

41Teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, tinkamai jų neištyrė, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Teismas pažeisdamas ieškovo interesus ir teismų praktiką, nepagrįstai gyvenamojo namo patalpą 1-4 (14,94 kv.m) priskyrė atsakovei. Tiek virtuvei, tiek voniai įrengti geriausia tinka atsakovei priskirta (indeksas 1-4) patalpa, nes ji prieina prie jau egzistuojančio kamino, o kaip nors virtuvei ir voniai panaudoti patalpų 1-5 ir 1-6 tiesiog neįmanoma, nes jos skirtos patekimui į kitas patalpas bei jų plotai viso - 1-5 (2,67 kv. m), 1-6 (3,34 kv. m). Tokiu būdu ieškovui liktų vienintelėje jam priskirtoje kambario patalpoje 1-7 (14,77 kv. m), kur kiekvienam šeimos nariui ir taip atitenka tik po 3,69 kv. m, įsirengti keturių asmenų šeimai dar vonią ir virtuvę. Tokia situacija sukuria ieškovui akivaizdžiai neproporcingus nepatogumus arba jam priskirtą dalį, mažesnę kaip ¼, daro, mažai tikėtina, panaudojamą pagal paskirtį, kadangi tik per šias patalpas (1-6 ir 1-5) galima patekti į patalpą, pažymėtą indeksu 1-7. Norint patekti į gyvenamąją patalpą, reikėtų pereiti per vonios ir tualeto patalpą ir virtuvę. Teismas neatsižvelgė, kad šios patalpos yra per mažos įsirengti vonios, tualeto, bei virtuvės, patalpoms, o atsakovei liko visos bendro naudojimo patalpos, taip pat, kad jos šeimą sudaro tik du suaugę asmenys. Be to, patalpa, pažymėta indeksu 1-4, buvo suremontuota 2005 m., tačiau šiuo metu yra nusidėvėjusi. Apeliantas sutiko sumokėti pagal nusidėvėjimą už atliktą remontą kompensaciją. Teismas nepasisakė dėl šalių galimybės priskirtomis patalpomis naudotis pagal paskirtį. Atidalinus patalpas atsakovei lieka visos komunikacijos ir jai jų keisti ar rekonstruoti nereikės, tuo tarpu ieškovui reikės įsirengti visas komunikacijas. Todėl atsakovei 1-4 patalpos skyrimas akivaizdžiai pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sukeliant minėtas pasekmes.

421.2.

43Teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo ieškovui skirti artimiausią pagal ūkinio pastato ¼ dalį patalpą – 39,60 kv. m, kadangi ši patalpa randasi vienoje vietoje ir mažiausiai leidžia nukrypti nuo ¼ dalies, kas labiausia turėtų atitikti šalių interesus. Tačiau teismas nepagrįstai skyrė dvi patalpas atskirai, nors ir nukrypdamas nuo ¼ dalies ieškovo naudai, tačiau neproporcingai apsunkindamas naudojimąsi šiomis patalpomis.

4416.

45Atsakovė D. E. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4617.

47Atsiliepime nurodė, kad pagal ieškovo pateiktą gyvenamojo namo atidalinimo planą nėra nurodyta, ar yra techninė galimybė įrengti virtuvės nišą (virtuvę) ir kurioje vietoje, ar ieškovui tenkančiame bute yra techninė galimybė įrengti vonios ir tualeto patalpą ir kurioje konkrečioje vietoje, ar yra techninė galimybė atidalintiems butams atskirai tiekti šilumą, vandenį, elektros energiją, įrengti atskirus apskaitos prietaisus ir pan. Pagal teismo sprendimu parinktą atidalijimo planą šios procedūrinės ir techninės galimybės yra neaiškios ir neaptartos. Ieškovas turėjo pareigą įrodinėti, nors jos neįvykdė nei su patikslintu ieškiniu, nei su apeliaciniu skundu, ar jo pateiktas gyvenamųjų patalpų atidalijimo planas atitinka statybos įstatymų ir techninių reglamentų reikalavimus bei, ar įmanomas tokio atidalijimo procedūrinis įregistravimas. Ieškovas nepateikė sąmatos, kiek kainuotų gyvenamųjų patalpų pertvarkymas pagal jo projektą. Atsakovės nuosavybės teisės sumažinimą ieškovas grindžia tuo, kad turi du mažamečius vaikus, dėl brolio ligos negali gyventi motinos name, tačiau šie argumentai nėra pakankami pažeisti jos, kaip savininkės, teises. Kambaryje, plane pažymėtą 1-4, yra kaminas su jame įrengta anga jo išvalymui, o tai privalu daryti net keletą kartų per metus, taigi liko neišspręstas klausimas, kaip atsakovei ateityje reikės atlikti šiuos būtinus darbus. Kaminas statytas 1962 metais, ieškovui galbūt įrengiant atskirą angą, kiltų neprotinga kamino įtrūkimo ir/arba sugriuvimo rizika, kas gali sukelti gaisrą ir sunaikinti turtą. Be to, šio kambario atidalinimas ieškovui pažeis jos, kaip savininkės, pagerinusios dalį būsto, teises ir interesus, o ieškovas nepagrįstai praturtės gaudamas atsakovės lėšomis pagerintą dalį. Dėl tų pačių priežasčių atsakovė nesutinka ir su ūkinio pastato padalijimo būdu bei projektu. Ieškovo pageidaujama jo nuosavybėn atidalintina patalpa 3ilž yra būtent ta, kurią iš viso ūkinio pastato patalpų atsakovė yra remontavusi iš esmės. Iš atsakovės priteista 1 146,47 Eur kompensacija už 6,71 kv. m yra neprotinga, neproporcinga ir neteisinga.

48Teisėjų kolegija

konstatuoja:

49IV.

50Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5118.

52Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde apibrėžtų ribų.

5319.

54Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo buvo atidalytas bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytas turtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5520.

56Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. balandžio 16 d. išrašo nustatyta, kad ieškovas L. R. ir atsakovė D. E. yra gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), kurio bendras plotas 109,94 kv. m, ūkinio pastato (unikalus Nr. ( - )), kurio bendras plotas 187 kv. m ir inžinerinių (kiemo) statinių (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ) bendraturčiai, įgiję turtą 2017 m. lapkričio 9 d. išduoto paveldėjimo liudijimo Nr. 4062 pagrindu. Pastatai ir statiniai šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise – ieškovui L. R. priklauso ¼ dalis nurodyto turto, atsakovei D. E. – ¾ dalys. Tokiu būdu ieškovui nuosavybės teise gyvenamajame name priklauso 27,49 kv. m bendro ploto, atsakovei – 82,45 kv. m, ūkiniame pastate ieškovui priklauso – 46,75 kv. m, atsakovei – 140,25 kv. m. Naudojimosi tvarka turtu tarp šalių nėra nustatyta.

5721.

58Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 str. 2 d.). Kiekvienas bendraturtis, be kitų materialiųjų subjektinių teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.) ar nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką (CK 4.81 str.). Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 str. 1 d., 4.80 str. 1–2 d., 4.81 str. 1 d.). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimas.

5922.

60Tiek atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto, tiek naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo instituto taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą, tačiau atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios nuosavybės pasibaigimą, o naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas nelemia bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių pabaigos. Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010).??? ???

6123.

62Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčo statiniai yra dalūs ir padalijo turtą tarp bendraturčių.

63Dėl gyvenamojo namo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

6424.

65Apeliantas L. R., nesutikdamas su teismo sprendimu dėl gyvenamojo namo dalies atidalijimo, apeliaciniame skunde teigė, jog teismas tokiu būdu atidalindamas turtą sukuria ieškovui akivaizdžiai neproporcingus nepatogumus, neatsižvelgdamas į šalių galimybes priskirtomis patalpomis naudotis pagal paskirtį, nes atidalinus patalpas pagal teismo sprendimą atsakovei lieka visos komunikacijos ir jai jų keisti ar rekonstruoti nereikės, tuo tarpu ieškovui reikės įsirengti visas komunikacijas. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė D. E. taip pat teigia, jog teismas priimdamas sprendimą dėl turto atidalijimo nurodytu būdu neįvertino ar yra techninė galimybė įrengti virtuvės nišą (virtuvę), vonios ir tualeto patalpas, ir kurioje vietoje, ar yra techninė galimybė atidalintiems butams atskirai tiekti šilumą, vandenį, elektros energiją, įrengti atskirus apskaitos prietaisus; kaip atsakovė turėtų naudotis kambaryje, plane pažymėtame 1-4, esančiu 1962 metais statytu kaminu su jame įrengta anga jo išvalymui, ar ieškovui galbūt įrengiant atskirą angą, nekiltų neprotinga kamino įtrūkimo ir/arba sugriuvimo rizika.

6625.

67Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą. Atidalijimas gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu. Atidalijimas piniginiu ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 2 punktas); atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas) ir kt. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems Statybos įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose keliamus reikalavimus.

6826.

69Apeliantas siekia atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę ir iš vienbučio gyvenamojo namo suformuoti dvibutį (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.13 p.; 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 1 p.).

7027.

71Nagrinėjamoje byloje ieškovas buvo pateikęs tik eskizinį gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo projektinį pasiūlymą, parengtą J. Rubino individualios įmonės. Pagal byloje esančius duomenis nėra aišku ar ieškovo pasiūlytas variantas dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės apskritai galimas pagal teisės aktų reikalavimus ir po atidalijimo bus galima naudotis nekilnojamuoju daiktu pagal jo paskirtį. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kad gyvenamasis namas yra dalus, savo išvadas dėl šildymo sistemos, vandentiekio, nuotekų sistemos pertvarkymo grindė ne byloje surinktais įrodymais, bet deklaratyviais teiginiais, jog toks pertvarkymas yra galimas ir nereikalaus didelių šalių investicijų.

7228.

73Kaip jau minėta, siekiant baigti bendrąją dalinę nuosavybę į daiktą ir sukurti savarankiškus, izoliuotus nekilnojamuosius objektus, teismui teiktini projektai turi būti paruošti laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, LR statybos įstatymo, bei atitinkamų Statybos techninių reglamentų reikalavimų, taip pat turi būti išspręsti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų) klausimai, t. y. šios komunikacijos suformavus atskirus objektus negali likti bendros. Pažymėtina, jog norint nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, optimaliausiam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis.

7429.

75Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pagal ieškovo pateiktą atidalijimo eskizinį projektą, ir juo labiau pagal teismo nustatytą gyvenamojo namo dalies atidalijimą, atidalyti siūlomos dalys atitinka esminius statinio reikalavimus, nustatytus Statybos įstatymo 4 straipsnyje (mechaninis atsparumas ir pastovumas; gaisrinė sauga; higiena, sveikatos ir aplinkos apsauga; saugus naudojimas; apsauga nuo triukšmo; energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas), nepažeidžia vieno ar kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų, kokia būtų numatomų atlikti pertvarkymų sąmata, ar nebus daroma žala bendram turtui, ir pan., todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl gyvenamojo namo atidalijimo, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto vienetus, galimybės negali būti pripažintos pagrįstomis ir teisėtomis.

7630.

77Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje, sprendžiant klausimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo nebuvo atskleista bylos esmė, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingų 28 punkte nurodytų aplinkybių. Tik nustačius pirmiau nurodytas aplinkybes galima spręsti, ar yra galimas gyvenamojo namo atidalijimas, suformuojant atskirus nekilnojamojo turto vienetus. Nustačius, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra negalimas, teismas turėtų spręsti dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo (CK 4.81 str.).

78Dėl ūkinio pastato ir inžinerinių statinių dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

7931.

80Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ūkinį pastatą, plane pažymėtą 2I1/b, kurio bendras plotas 187 kv. m sudaro kelios patalpos, plane pažymėtos indeksais 6i1ž (35,40 kv. m), 3i1ž (39,60 kv. m), 4i1ž (8,50 kv. m), 2I1b (29,30 kv. m), 1i1b (22,30 kv. m), 2i1b (21,80 kv. m), 5i1ž (19,10 kv. m), 7i1ž (11,00 kv. m).

8132.

82Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ūkinio pastato atidalijimo klausimą ieškovui priskyrė patalpas 2i1b (21,80 kv. m) ir 2I1b (29,30 kv. m). Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu šioje dalyje teigia, jog priskirdamas ieškovui dvi atskiras patalpas, neproporcingai apsunkino naudojimąsi šiomis patalpomis.

8333.

84Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog toks ūkinio pastato 2I1/b, kurio bendras plotas 187 kv. m pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus. Kaip jau minėta, atidalijant turtą baigiasi bendroji daikto nuosavybė, nes suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Pagal teismo sprendimą ieškovui paskiriant dvi patalpas, atskirtas atsakovei D. E. priskirtina patalpa 1i1b (22,30 kv. m), neišsprendus patekimo į ieškovui priskirtas patalpas, neįvertinus ar toks atidalijimas atitinka teisės aktų reikalavimus, nėra galimybės teismo išvados dėl parinkto ūkinio pastato atidalijimo laikyti teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog daikto atidalijimo procese esminę reikšmę turi pagrindinis daiktas, galintis būti savarankišku teisinių santykių objektu. Jeigu bendraturčiui jį galima atidalyti, o antraeilio daikto atidalijimas negalimas, taikomas pagrindinio daikto visiško atidalijimo būdas, antraeiliam daiktui pasirenkant kitokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, pavyzdžiui., naudojimosi tvarkos nustatymą.??? ???

85Dėl bylos baigties

8634.

87Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas (CPK 327 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

8835.

89Nagrinėjamos bylos atveju, šios nutarties argumentai ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys įgalina padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, neatskleidęs ginčo esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus jo, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl ieškinio tenkinimo iš dalies panaikinamas ir byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

9036.

91Bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas nesprendžiamas.

92Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

93Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

94Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas L. R. kreipėsi į teismą ir patikslinęs ieškinį prašė... 8. 2.... 9. Nurodė, jog 2017 m. lapkričio 9 d. su atsakove pagal įstatymą paveldėjo jo... 10. 3.... 11. Atsakovės priešieškinį prašė atmesti. Atsakovės ginčo name padaryti... 12. 4.... 13. Atidalinus patalpas ginčo name ieškovo prašomu būdu, atsakovė esminių,... 14. 5.... 15. Atsakovė D. E. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir pateikė... 16. 6.... 17. Nurodė, jog dar 2001 m. su tėvo sutikimu ji savo lėšomis visame name... 18. II.... 19. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. 7.... 21. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį... 22. 8.... 23. Teismas nurodė, kad ginčo namo mansardoje (palėpėje) nuolat gyventi... 24. 9.... 25. Atsakovė dar iki šalių bendros dalinės nuosavybės priėmus L. R. palikimą... 26. 10.... 27. Atsakovė 2016 m. – 2017 m. laikotarpiu rekonstravo ginčo ūkinio pastato -... 28. 11.... 29. Ieškovo patikslintu ieškiniu prašomas jo atidalinimo natūra būdas... 30. 12.... 31. Atsakovė, kaip jai tekusios įrodinėti žalos neproporcingumo aplinkybės... 32. 13.... 33. Gyvenamajame name tinkami nuolat gyventi kambariai yra trys, o atsakovo ideali... 34. 14.... 35. Ginčo ūkiniame pastate abi šalys pageidauja gauti asmeninėn nuosavybėn iš... 36. III.... 37. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 38. 15.... 39. Apeliaciniame skunde ieškovas L. R. prašė Marijampolės apylinkės teismo... 40. 1.1.... 41. Teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, tinkamai jų... 42. 1.2.... 43. Teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo ieškovui skirti... 44. 16.... 45. Atsakovė D. E. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, o... 46. 17.... 47. Atsiliepime nurodė, kad pagal ieškovo pateiktą gyvenamojo namo atidalinimo... 48. Teisėjų kolegija... 49. IV.... 50. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 51. 18.... 52. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 53. 19.... 54. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo buvo atidalytas bendrosios... 55. 20.... 56. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018... 57. 21.... 58. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti,... 59. 22.... 60. Tiek atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto, tiek... 61. 23.... 62. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčo statiniai yra dalūs ir... 63. Dėl gyvenamojo namo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės... 64. 24.... 65. Apeliantas L. R., nesutikdamas su teismo sprendimu dėl gyvenamojo namo dalies... 66. 25.... 67. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis... 68. 26.... 69. Apeliantas siekia atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę ir iš vienbučio... 70. 27.... 71. Nagrinėjamoje byloje ieškovas buvo pateikęs tik eskizinį gyvenamojo namo... 72. 28.... 73. Kaip jau minėta, siekiant baigti bendrąją dalinę nuosavybę į daiktą ir... 74. 29.... 75. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pagal ieškovo pateiktą atidalijimo... 76. 30.... 77. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 78. Dėl ūkinio pastato ir inžinerinių statinių dalies atidalijimo iš... 79. 31.... 80. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ūkinį pastatą, plane... 81. 32.... 82. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ūkinio pastato atidalijimo... 83. 33.... 84. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog toks ūkinio... 85. Dėl bylos baigties... 86. 34.... 87. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos... 88. 35.... 89. Nagrinėjamos bylos atveju, šios nutarties argumentai ir pirmosios instancijos... 90. 36.... 91. Bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo,... 92. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 93. Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą... 94. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....