Byla e2-922-943/2017
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-62-577/2017 pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui J. J. N. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas A. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo J. J. N. 60 849,11 Eur skolą ir 21 946,80 Eur palūkanas bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovas dublike patikslino ieškinio reikalavimą dėl palūkanų priteisimo bei prašė priteisti 15 012,90 Eur palūkanas.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino.
  3. Ieškovas 2017 m. vasario 27 d. pateikė pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė priimti papildomą sprendimą ir priteisti ieškovo A. Č. naudai 3 183,52 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad apie Vilniaus apygardos teismo sprendimą už akių nebuvo informuotas, todėl iki sprendimo už akių priėmimo negalėjo pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovo A. Č. pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
  2. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi šiuo atveju ieškovas pateikė bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus po bylos išnagrinėjimo iš esmės, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.
  3. Teismas pabrėžė, kad sprendimas už akių buvo priimtas atsakovui nepateikus tripliko ir esant ieškovo prašymui dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu atsakovas nepateiktų paruošiamojo procesinio dokumento. Kadangi ieškovą atstovauja advokatas, tai ieškovas turėjo žinoti, kad atsakovui nepateikus paruošiamojo dokumento pagal CPK 285 straipsnio 6 dalį sprendimo už akių priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

  1. Atskirajame skunde ieškovas A. Č. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo A. Č. 2017 m. vasario 27 d. pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovas yra sąžiningas ir rūpestingas, nes rūpinosi bei domėjosi nagrinėjamos bylos procesu. Teismui pateiktoje ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų ataskaitoje nurodyti visi ieškovo atstovų atlikti darbai, kurių dalis jau buvo apmokėta iki sprendimo už akių priėmimo dienos. Atsakovui per ieškovo pasirinktą antstolį buvo įteiktas teismo pranešimas su įpareigojimu pateikti tripliką. Ieškovas sekė elektroninę bylą, tačiau jokių įrašų apie tai, ar ieškovas pateikė ar nepateikė tripliką nebuvo atžymėta.
    2. Ieškovas prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo išreiškęs tiek ieškinyje, tiek dublike. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas turi vertinti bylinėjimosi išlaidų priežastingumą, šalių apdairumą ir rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi atsakomybė dėl proceso (pagal kurią sprendžiama kam atitenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta).

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo pareiškimą priimti papildomą sprendimą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis ieškovo atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Byloje sprendžiamas klausimas dėl papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas iki sprendimo už akių priėmimo nepateikė bylinėjimosi išlaidas bei jų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl nėra pagrindo teigti, jog klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebuvo išspręstas.
  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad asmens teisė į tinkamą procesą, civilinio proceso viešumo principas (CPK 9 straipsnis) ir bylos šalių procesinis lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis) lemia dalyvaujančių byloje asmenų teisę žinoti, kur ir kada bus nagrinėjama jų byla, nepriklausomai nuo to, ar numatomas bylos nagrinėjimas žodinio ar rašytinio proceso tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką).
  4. Nagrinėjamu atveju byla buvo išnagrinėta iš esmės Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimu už akių (elektroninės bylos priedo lapas 90-92). Bylą nagrinėjęs teismas priėmė sprendimą už akių, nes atsakovas nepateikė paruošiamojo dokumento (tripliko), o ieškovas tiek ieškinyje (elektroninės bylos priedo lapas 7), tiek dublike (elektroninės bylos priedo lapas 82) pažymėjo, kad sutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu atsakovas nepateiks paruošiamojo procesinio dokumento.
  5. Apeliantas pažymi, kad jis rūpestingai ir sąžiningai domėjosi bylos nagrinėjimo procesu, o duomenų, jog atsakovas nepateikė teismui paruošiamojo procesinio dokumento elektroninėje bylos kortelėje nebuvo, todėl apeliantas neturėjo galimybės laiku pateikti bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį pagrindžiančius įrodymus.
  6. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2017 m. sausio 13 d. teismui pateikė informaciją, jog 2017 m. sausio 11 d. atsakovui buvo įteiktas teismo pranešimas pateikti tripliką bei ieškovo A. Č. dublikas (elektroninės bylos priedo lapas 88-89). Vadinasi, ieškovui buvo žinoma teismo pranešimo atsakovui įteikimo data bei terminas iki kada atsakovas turi pateikti teismui tripliką. Kadangi ieškovą byloje atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, todėl ieškovas, sutikdamas su sprendimo už akių priėmimu, žinojo arba turėjo žinoti, kad atsakovui nepateikus tripliko bus sprendžiamas klausimas dėl sprendimo už akių priėmimo. Pagal CPK 227 straipsnio 2 dalį paruošiamiesiems dokumentams pateikti gali būti nustatytas ne ilgesnis kaip keturiolikos dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos. Toks terminas ir buvo nustatytas. Atsakovas tripliko nepateikė, todėl teismas, nustatęs CPK 285 straipsnyje įtvirtintas sprendimo už akių priėmimo sąlygas (viena iš šalių nepateikė paruošiamojo dokumento, o kita šalis buvo išreiškusi sutikimą priimti sprendimą už akių), pagrįstai sprendė sprendimo už akių priėmimo klausimą. Be to pagal CPK 285 straipsnio 6 dalį sprendimo už akių priėmimo klausimą teismas privalėjo išspręsti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti paruošiamąjį dokumentą (tripliką) pabaigos dienos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme expressis verbis nurodoma, jog sprendimo už akių priėmimo klausimas yra sprendžiamas rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 285 straipsnio 6 dalis), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas neturėjo galimybės iki bylos išnagrinėsimo iš esmės pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, nes elektroninėje bylos kortelėje nebuvo informacijos dėl tripliko nepateikimo ar teismo posėdžio, kuriame spręstas sprendimo už akių priėmimo klausimas, datos ir laiko. Būtent tokio procesinio rezultato (sprendimo už akių priėmimo) šioje byloje siekė ieškovas, įvertinę šias aplinkybes, ieškovas turėjo teisę ir galėjo teismui iki sprendimo už akių priėmimo dienos pateiktą prašymą atlyginti atstovavimo išlaidas su jas pagrindžiančiais įrodymais. To nepadaręs CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminu, ieškovas prarado įstatymo jam suteiktą teisę.
  7. Apelianto argumentai, kad jis procese elgėsi sąžiningai ir rūpestingai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, nes laikytina, kad ieškovas, kaip minėta, atstovaujamas profesionalaus teisininko, žinojo arba turėjo žinoti civilinio proceso taisykles, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, procesinių dokumentų įteikimą ir terminus, teismo sprendimo už akių priėmimą, todėl turėjo pareigą veikti tokiu būdu, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai bei pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus iki sprendimo už akių priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio išspręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą papildomu sprendimu, taip pat svarbia aplinkybe laiko faktą, kad dalis bylinėjimosi išlaidų buvo patirtos dar iki civilinės bylos iškėlimo arba žymiai anksčiau (2015-2016 metais) nei byloje buvo priimtas sprendimas už akių, todėl ieškovas turėjo realias galimybės pateikti šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės dienos.
  8. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai