Byla A-146-1820-14

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „voestalpine VAE Legetecha“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „voestalpine VAE Legetecha“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. J. (E. J.), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl išvados ir akto panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „voestalpine VAE Legetecha“ (toliau – ir UAB „VAE Legetecha“,Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir CDMEK, atsakovas) 2013 m. birželio 20 d. išvadą dėl profesinės ligos Nr. 3EK(13.2)-480 bei jos pagrindu priimtą (pakeistą) Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo 2012 m. kovo 2 d. akto Nr. S-64 II dalį „Profesinės ligos patvirtinimas“, kuria trečiajam suinteresuotam asmeniui E. J. (E. J.) 2013 m. birželio 20 d. nustatyta profesinės ligos diagnozė; 2) palikti galioti nepakeistą ankstesnę 2012 m. kovo 2 d. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-64 II dalį „Profesinės ligos patvirtinimas“, kuria trečiajam suinteresuotam asmeniui E. J. (E. J.) 2012 m. balandžio 18 d. nenustatyta profesinė liga. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo teismo išlaidas.

5Pareiškėjas paaiškino, kad profesinės ligos tyrimo komisija (toliau – ir PLTK), remdamasi 2012 m. sausio 10 d. pranešimu apie įtariamą profesinę ligą, atliko tyrimą dėl E. J. profesinės ligos. 2012 m. kovo 2 d. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-64 (toliau – ir Aktas Nr. S-64) II dalimi „Profesinės ligos patvirtinimas“ 2012 m. balandžio 18 d. E. J. nebuvo nustatyta profesinės ligos diagnozė, remiantis Akto Nr. S-64 I dalies „Profesinės ligos priežasčių tyrimas“ duomenimis. Po Akto Nr. S-64 priėmimo Bendrovė daugiau nė vienerius metus negavo jokių kitų dokumentų, susijusių su E. J. profesinės ligos tyrimu. 2013 m. gegužės 16 d. Bendrovė gavo CDEK kvietimą į 2013 m. gegužės 24 d. posėdį, kuriame bus pakartotinai nagrinėjama E. J. byla. Išnagrinėjus bylą Bendrovei buvo pateikta 2013 m. birželio 20 d. išvada dėl profesinės ligos Nr. 3EK(13.2)-480 (toliau – ir CDMEK išvada Nr. 3EK(13.2)-480), kurioje atsakovas konstatavo E. J. profesinę ligą, kurios diagnozė – ( - ), kurią sukėlė ilgalaikis krovinių kėlimas bei pernešimas. CDEK Išvadoje Nr. 3EK(13.2)-480 įpareigojo darbo medicinos gydytoją iš naujo užpildyti Akto Nr. S-64 II dalį, nurodant profesinės ligos diagnozę. Po to Bendrovė gavo iš naujo užpildytą Akto Nr. S-64 II dalį. kuria 2013 m. birželio 20 d. E. J. buvo nustatyta profesinės ligos diagnozė.

6Pareiškėjo manymu, CDMEK išvada Nr. 3EK(13.2)-480 ir jos pagrindu pakeista Akto Nr. S-64 II dalis, kuriomis E. J. nustatyta profesinės ligos diagnozė, yra nemotyvuotos, nepagrįstos ir neteisėtos, todėl naikintinos. Atsakovas tinkamai, išsamiai ir visapusiškai neištyrė aplinkybių ir duomenų, apsiribojo tik nuorodomis į teisės aktus bei abstrakčiais teiginiais, kurie neįrodo ir nepagrindžia, jog E. J. yra nustatyta profesinės ligos diagnozė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jam, jog asmeniui galėtų būti patvirtinta profesinė liga, yra būtina: diagnozuoti profesinių ligų sąraše numatytą ligą; nustatyti kenksmingus ir (ar) pavojingus darbo aplinkos veiksnius; nustatyti priežastinį ryšį tarp diagnozuotos ligos ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių. CDMEK, atlikdama kompleksinę dokumentų analizę ir pateikdama išvadą dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo, turėjo nustatyti nurodyto priežastinio ryšio buvimą ar nebuvimą, tačiau šios savo pareigos nevykdė, šios sąlygos nemotyvavo ir jos nenustatė. Atsakovas, priimdamas CDMEK išvadą Nr. 3EK(13.2)-480, be kita ko, turėjo įvertinti tai, kad bet kokios profesinės ligos vystymosi priežastys galėjo egzistuoti E. J. dirbant ankstesnėse darbovietėse, kadangi, tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog Bendrovėje yra tinkamai laikomasi visų Lietuvos Respublikos teisės aktų ir tarptautinių standartų numatytų darbo organizavimo ir darbuotojų saugos bei sveikatos reikalavimų. Tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad Bendrovėje nuolat buvo vykdomi profesinės rizikos veiksnių tyrimai, vertinamos darbo patalpos ir vietos, analizuojami reikšmingi ergonominiai, fizikiniai, cheminiai, fiziniai ir kito pobūdžio rizikos veiksniai. Šių tyrimų ir vertinimų duomenys, tarp jų UAB „Tuvlita“ atlikti patikrinimai, patvirtina, kad profesinė rizika Bendrovėje yra priimtina, o darbo sąlygų parametrai leistini ir galimi, Bendrovės darbuotojams visada yra suteikiamos visos reikalingos ir būtinos asmeninės apsaugos priemonės, jos nuolat keičiamos, valomos ir prižiūrimos. Remdamasis šiais argumentais pareiškėjas teigė, esą E. J. dirbant Bendrovėje negalėjo išsivystyti CDMEK išvadoje Nr. 3EK(13.2)-480 nurodytos ligos. Pareiškėjo manymu, bet kokie neigiami padariniai šio asmens sveikatai galėjo atsirasti tik dėl jo darbo ankstesnėse darbovietėse, kuriose galėjo būti nesilaikoma darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Akte Nr. S-64 pažymėta (16.2 p.), kad profesinės ligos vystymosi priežastys buvo vertinamos atsižvelgiant į visą E. J. darbinės veiklos raidą, išdėstytą šio Akto 11 punkte. CDMEK patvirtino pareiškėjo nurodytų aplinkybių egzistavimą ir jų reikšmę tariamos profesinės ligos atsiradimo galimybėms. E. J., kaip ir kiti darbuotojai, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka visada buvo ir yra instruktuojami bei mokomi saugiai dirbti, jiems rengiami mokymai, seminarai. Bendrovėje priimti lokaliniai teisės aktai, skirti saugiam, tinkamam ir sveikam darbo organizavimui užtikrinti. Bendrovėje nuolat buvo ir yra tikrinama darbuotojų sveikatos būklė, vertinama, ar ji yra tinkama ir pakankama darbinėms pareigoms vykdyti. Sveikatos patikrinimų metu būdavo konstatuojama, kad E. J. gali dirbti darbo sutartimi sulygtą darbą. Todėl pareiškėjui negalėjo kilti įtarimų, kad šio darbuotojo sveikata galėtų būti netinkama ar nepakankama darbo pareigų vykdymui, ar jam būtų būtinas specialių darbo sąlygų sukūrimas (tokių prašymų ar informacijos E. J., dirbdamas Bendrovėje, nėra pateikęs). Anot pareiškėjo, trečiajam suinteresuotajam asmeniui įtarta profesinė liga negalėjo atsirasti dėl darbo Bendrovėje, kadangi tariamos profesinės ligos vystymosi priežastys ir kitos aplinkybės jo darbo Bendrovėje metu neegzistavo ir objektyviai negalėjo egzistuoti. Atsakovas, priimdamas CDMEK išvadą Nr. 3EK(13.2)-480, aplinkybių, tyrimo metu surinktų duomenų ir dokumentų neįvertino ir neištyrė, dėl jų nepasisakė, taip pat nenustatė dėl kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių bei tiesioginio priežastinio ryšio tarp diagnozuotos profesinės ligos ir šio (-ių) veiksnio (-ių). Todėl CDMEK išvada Nr. 3EK(13.2)-480 ir jos pagrindu pakeista Akto Nr. S-64 II dalis, yra neteisėtos ir nepagrįstos.

7Pareiškėjo nuomone, CDMEK išvados Nr. 3EK(13.2)-480 neteisėtumą bei nepagrįstumą lemia ir jos priėmimo procedūros bei kitos aplinkybės. Nors CDMEK išvadoje Nr. 3EK(13.2)-480 nurodyta, kad CDMEK nagrinėja „2012 m. kovo 14 d. skundą“ ir jame nurodytas aplinkybes, pareiškėjas nebuvo padavęs CDMEK skundo dėl Akto Nr. S-64 II dalies ar inicijavęs kitų procesų. Bendrovė nesupranta kokiu pagrindu CDMEK revizavo Aktą Nr. S-64 ir jo II dalį ir kodėl buvo kviečiama į pakartotinį bylos nagrinėjimą, kadangi jokiame kitame E. J. bylos nagrinėjime Bendrovė nėra dalyvavusi ir jokios informacijos apie tai nėra gavusi. Todėl pareiškėjui kyla abejonių dėl CDMEK išvados priėmimo proceso skaidrumo ir teisėtumo.

8Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

9Atsiliepime į skundą (b. l. 57–60) paaiškino, kad E. J., vadovaudamasis Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintų Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir PL tyrimo nuostatai) 31 punktu, kreipėsi į CDMEK, kadangi nesutiko su tuo, jog VU Antakalnio ligoninės poliklinikoje darbo medicinos gydytojas 2012 m. balandžio 18 d., atsižvelgęs į PLTK atliktą profesinės ligos priežasčių tyrimą, nenustatė profesinės ligos diagnozės. Teisės aktai nenumato, kad CDMEK apie piliečio kreipimąsi dėl nenustatytos profesinės ligos turėtų informuoti suinteresuotus asmenis, tarp jų ir darbdavį. Darbdavio ar kiti atstovai į CDMEK posėdžius kviečiami tik tada, kai iš įvairių instancijų surenkami visi reikalingi dokumentai. CDMEK, remdamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 patvirtintų Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatus (toliau – ir CDMEK nuostatai) 9.2 punktu, pakvietė į CDMEK 2013 m. gegužės 24 d. posėdį darbdavio atstovą ir E. J.. Posėdyje buvo nagrinėjamos profesinės ligos atsiradimo galimybės. CDMEK surinko pakankamai dokumentų, t. y. darbo sąlygų aprašymą, kuris atsispindi Akto Nr. S-64 I dalyje bei jo papildyme, darbdavio pateiktas pastabas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos archyvo pažymas. CDMEK atsakingai išnagrinėjo E. J. darbo veiklos raidą bei sąlygas ir nustatė, kad šis asmuo sunkiausiai dirbo Čerepoveco metalurgijos gamykloje metalo liejiku ir suvirintoju 1976–1983 metais (iš viso 6,71 m.), vėliau – Elektrinio suvirinimo įrengimų gamykloje suvirintoju 1983–1993 metais (iš viso 9,22 m.), Vilniaus kuro aparatūros gamykloje suvirintoju dujomis ir elektra 1993–1995 metais (iš viso 2,34 m.) ir paskutinėje darbovietėje, t. y. UAB „VAE Legetecha“, suvirintoju elektra nuo 1995 m. iki 2012 m. sausio 26 d. (iš viso 16,27 m.). Taigi, CDMEK vertino visus darbinius periodus (35,45 metų), kurių metu veikė profesinės rizikos veiksniai, susiję su profesinės ligos diagnoze. Atsakovas akcentavo, kad Akto Nr. S-64 I dalies 14 punkte nurodyta, jog ir paskutiniajame darbe E. J., dirbdamas Bendrovės ceche Nr. 2 suvirintoju elektra, kilnojo sunkius krovinius, perstatinėjo juos. Išmatuotas profesinės rizikos veiksnys siekė 18 išvestinių balų (tikėtina, kad perkrovą patirs lengviau pažeidžiami asmenys – jauni ir turintys sveikatos problemų). Akto Nr. S-64 I dalies papildyme nurodyta, kad įmonėje per metus suvirinama apie 3000–3500 detalių, kurių svoris viršijo 30 kg (sunkiausios detalės – 33 kg), o E. J. tokių detalių per 8 valandų pamainą tekdavo pakelti 5–8 vienetus. Tai galėjo turėti įtakos silpnai E. J. sveikatai, nes nuo 2004 metų jis dažnai pradėjo sirgti stuburo neurologinėmis ligomis, 1–2 kartus per metus turėdavo nedarbingumo pažymėjimą, ligos paūmėjimą dažniausiai siedavo su sunkiu fiziniu darbu. Būklė pablogėjo 2011 metais, E. J. konsultuotas neurologo, jam atliktas stuburo magnetinio rezonanso tyrimas, kurio metu nustatyta ( - ). E. J. gydytas VšĮ RVUL neurochirurginiame skyriuje nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d., nustatyta diagnozė – ( - ). Operacijos metu atlikta L2/L3 ir L3/L4 laminektomija abipusiai, po to gydytas VšĮ Valakupių reabilitacijos centre, po to nustatytas 60 procentų darbingumas dėl bendro susirgimo. Remdamasis šiais argumentais, atsakovas teigė, kad E. J. buvo visapusiškai kliniškai ištirtas, jam nustatyta diagnozė, kuri įeina į Profesinių ligų sąrašą, patvirtintą Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 (2006 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) (toliau – ir Profesinių ligų sąrašas), ir kuriai išsivystyti neabejotinai turėjo įtakos 35 metų sunkus fizinis darbas įvairiose darbovietėse, ypač Čerepoveco metalurgijos gamykloje, kur dirbo metalo liejiku ir suvirintoju, bei kitose darbovietėse, kur darbas susijęs su krovinių kėlimu ir perkėlimu, kuris įrodytas Akto Nr. S-64 I dalimi bei jo papildymais. Jei aplinkos veiksnių poveikio intensyvumas ar trukmė būna net ir epizodinio poveikio, esant labai išreikštai ligai ir nesant traumų ar gretutinių ligų, nustatomas aiškus ir tiesioginis priežastinis ryšys tarp ligos ir kenksmingo darbo aplinkos veiksnio.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo E. J. prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

11Atsiliepime į skundą (b. l. 46–53) teigė, kad CMDEK, išnagrinėjo jo pateiktą medicininę ir juridinę dokumentaciją, pagrįstai nustatė išvadoje nurodytą profesinę ligą, kurią sukėlė ilgalaikis krovinių kėlimas bei pernešimas. CDEK vertino darbo sąlygų ir sveikatos pakenkimų visumą, t. y. visą jo darbinę veiklą ir visus sveikatos sutrikimus, susijusius su darbine veikla. CDMEK išvada Nr. 3EK(13.2)-480 atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, grindžiama objektyviai nustatytais duomenimis bei jo paaiškinimais. Remdamasi CDMEK išvada Nr. 3EK(13.2)-480, darbo medicinos gydytoja pagrįstai užpildė iš naujo Akto Nr. S-64 II dalį, nurodydama nustatytos profesinės ligos diagnozę.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į aplinkybes, kad jis pradėjo dirbti UAB „VAE Legetecha“ 1995 m. spalio mėnesį, gamino detales, kurių svoris priklausydavo nuo ilgio, storio ir konstrukcijos ir svyruodavo nuo 3 iki 33 kg, o kartais ir daugiau. Detalių, kurių svoris būdavo 5 kg, tekdavo pagaminti apie 60 vienetų per dieną. Visos operacijos buvo vykdomos stovint ir pasilenkus 30–40 laipsnių kampu. Ant kiekvienos detalės buvo virinamos po 4 jungiamąsias detales, kurios paskui buvo valomos specialia purslų valymo mašinėle nuo kurios buvo juntama stipri vibracija į rankas ir pečius. Paskui detales šlifuodavo kiti šlifuotojai, dėl to kildavo labai didelis triukšmas. Surinktų detalių svoris padidėdavo maždaug iki 30 kg. Tokias detales tekdavo suvirinti ir po kelis kartus perversti, priklausomai nuo jų konfigūracijos statyti jas 45 laipsnių kampu pusiau automatiniams suvirinimo darbams. Visos suvirinimo ir valymo nuo galimų defektų operacijos buvo atliekamos rankiniu būdu rankinėmis pneumatinėmis šlifavimo mašinėlėmis, purslų valymo mašinėlėmis bei kampiniu šlifuokliu. Per 8 valandų darbo dieną šlifavimo ir valymo darbai užimdavo apie 1,5–2 valandas. Pusiau automatiniams suvirinimo darbams yra naudojami dujų balionai (argonas su anglies dioksidu), jų svoris apie 100 kg. Pakeisti dujų balionus turėdavo jis pats. Per savaitę tekdavo pakeisti po 2–3 dujų balionus. Pakeitus darbo vietą 1999 metais, suvirinamos detalės bei jų suvirinimo procesas visiškai nepasikeitė, o tik prisidėjo papildomos detalės. Dabartinėje darbo vietoje dirbo apie 10 metų. Persikėlus į naują cechą, maždaug nuo 2000 metų, prie suvirinamų detalių prisidėjo kryžmių suvirinimas, jų svoris apie 500 kg. Kryžmės ant suvirinimo stalo buvo keliamos slankiojančiu kranu (jis ceche vienas). Po suvirinimo darbų kryžmė buvo nukeliama nuo stalo slankiojančiuoju kranu ir patalpinama (temperatūros nuėmimui) į šiluminę vonią (smėlį). Prieš porą metų daugumoje suvirinimo kabinų buvo įrengti stacionarūs kranai, skirti sunkesnių detalių pakėlimui, tačiau suvirinimo metu pasukti ir palenkti detales reikia rankiniu būdu. Iki darbo Bendrovėje pradžios jis jokių su sveikata susijusių problemų ar nusiskundimų neturėjo, tačiau dirbant Bendrovėje ne kartą teko kreiptis į gydytojus dėl skausmo nugaroje, gaudavo nedarbingumo pažymėjimus. CDMEK, pateikdama išvadą, galėjo remtis, tačiau nesirėmė įstatyme numatytu paskutinių 5 metų laikotarpiu, vertino visą 35,45 darbo stažą, iš kurio paskutinius 16,23 metų jis dirbo būtent Bendrovėje. CDMEK paneigė, kad stuburo slankstelių (diskų) susidėvėjimą galėjo lemti kokie nors kiti veiksniai, kad šios ligos jis niekur kitur negalėjo įgyti, tik dirbdamas savo tiesioginį darbą. CDMEK išvada surašyta vadovaujantis PL tyrimo nuostatais, jam pripažinta profesinė liga yra įtraukta į Profesinių ligų sąrašą.

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 6 d. sprendimu (b. l. 87–94) pareiškėjo UAB „VAE Legetecha“ skundą atmetė.

15Teismas nustatė, kad profesinės ligos tyrimo komisija 2012 m. kovo 2 d. surašė profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą Nr. S-64, kurio II dalyje „Profesinės ligos patvirtinimas“ 2012 m. balandžio 18 d. konstatuota, kad surinkti duomenys nepatvirtina profesinės ligos diagnozės (b. l. 11–29). E. J., nesutikdamas su 2012 m. balandžio 18 d. išvada, dėl profesinės ligos nustatymo kreipėsi į CDMEK (CDMEK bylos l. 136). CDMEK, išnagrinėjusi ir įvertinusi visus surinktus dokumentus, 2013 m. birželio 20 d. surašė išvadą Nr. 3EK(13.2)-480, kurioje konstatavo, kad E. J. liga (diagnozė – ( - )) yra profesinė liga, kurią sukėlė ilgalaikis krovinių kėlimas bei pernešimas (b. l. 31–32). CDMEK įpareigojo darbo medicinos gydytoją iš naujo užpildyti Akto Nr. S-64 II dalį, nurodant profesinės ligos diagnozę. 2013 m. birželio 27 d. buvo surašyta Akto Nr. S-64 II dalis (b. l. 34), kurios 20 punkte pažymėta, kad profesinės ligos diagnozė – ( - ) (ligos kodas – ( - ), papildomas kodas – ( - ), ligos eiga – lėtinė) (b. l. 34).

16Teismas vertino skundžiamos CDMEK išvados Nr. 3EK(13.2)-480 atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, taip pat sprendė, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

17Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo reikalavimus grindžia šiais argumentais: 1) CDMEK išvada Nr. 3EK(13.2)-480 yra nemotyvuota; 2) E. J. konstatuotos ligos vystymosi priežastys galėjo atsirasti tik dėl ankstesnėse darbovietėse dirbto darbo, nes Bendrovė nuolat instruktuodavo savo darbuotojus, tarp jų ir pareiškėją, saugos darbe klausimais; 3) E. J. sveikata buvo nuolat tikrinama ir medicininių patikrinimų metu buvo pripažinta, kad jis gali dirbti; 4) jokie kenksmingi ar pavojingi darbo aplinkos veiksniai ir priežastinis ryšys tarp E. J. dirbto darbo ir sveikatos sutrikimų nebuvo nustatytas.

18Teismas nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Vyriausybės 2004 m. gegužės 1 d. nutarimu Nr. 487 patvirtinti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1087 patvirtinti Profesinių ligų nustatymo kriterijai (toliau – ir PL nustatymo kriterijai), Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 patvirtintas Profesinių ligų sąrašas bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 patvirtinti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatai.

19Įvertinęs šalių išdėstytą poziciją, teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimas – ( - ) – pagal Profesinių ligų sąrašo 5.21 punktą (juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikio sunkių krovinių kėlimo ir nešimo) gali būti pripažintos profesine liga. Byloje kilęs ginčas dėl to, ar CDMEK, pripažindama susirgimą profesine liga, tai padarė teisėtai ir pagrįstai. Teismas pažymėjo, jog sprendžiant ginčą būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjo darbovietėje egzistavo kenksmingas darbo aplinkos veiksnys, konkrečiai įvardytas teisės aktuose, bei tai, ar jis lėmė pareiškėjo sveikatos sutrikimą, t. y. ar tarp šio veiksnio ir sveikatos sutrikimo yra priežastinis ryšys.

20Atsižvelgęs į ABTĮ 3 straipsnio nuostatą, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, teismas pažymėjo, kad nagrinėjant ginčą dėl profesinės ligos nustatymo gali būti sprendžiami tik teisės klausimai, t. y. ar CDMEK, patvirtindama E. J. profesinės ligos diagnozę, laikėsi teisės aktų reikalavimų: ar tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimant ginčijamą CDMEK išvadą Nr. 3EK(13.2)-480 nebuvo pažeistos teisės aktuose nustatytos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis. Būtent CDMEK, būdama specialia ekspertine institucija, taikydama dokumentinės analizės metodą, sprendžia dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo, be kita ko, pasitelkdama specialias žinias, reikalingas kvalifikuotam duomenų vertinimui medicinine prasme.

21Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje nustatyta, kad profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga. Tame pačiame įstatymo straipsnyje taip pat nustatyta, kad darbo aplinka – darbo vietą supanti erdvė, kurioje gali būti darbuotojo sveikatai kenksmingų, pavojingų rizikos veiksnių (fizinių, fizikinių, cheminių, biologinių ir kitų) (5 d.); kenksmingas veiksnys – rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo organizmą gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurio poveikis gali būti pavojingas gyvybei (17 d.).

22Profesinės ligos diagnozė nustatoma arba nenustatoma vadovaujantis Profesinių ligų sąrašo ir PL nustatymo kriterijų nuostatomis. Profesinių ligų sąraše pažymėta, kad jame nurodytos ligos turi būti tiesiogiai susijusios su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 dalį, ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia CDMEK. CDMEK nuostatų 9 punkte, kuris apibrėžia CDMEK priskirtas ir jos vykdomas funkcijas, be kita ko, pažymėta, kad ji atlieka kompleksinę dokumentinę analizę ir surašo išvadą dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo (9.3 p.). Pagal CDMEK nuostatų 10 punktą, CDMEK gali, tačiau neprivalo, į savo posėdžius kviesti suinteresuotus asmenis. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundo argumentus, esą Bendrovei nebuvo tinkamai pranešta apie nagrinėjimą, pripažino teisiškai nereikšmingais.

23Pagal PL nustatymo kriterijų 6 punktą, nustatant profesinę ligą vertinama: ligos anamnezė; gyvenimo anamnezė (persirgtos ligos, traumos, įpročiai, gyvenimo sąlygos ir kt.); darbo veiklos raida (profesija, darbo pobūdis, kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, minimalus kenksmingo darbo aplinkos veiksnio poveikio (ekspozicijos) intensyvumas, minimali kenksmingo darbo aplinkos veiksnio trukmė, privalomų sveikatos tikrinimų duomenys ir kt. duomenys, pateikti Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalyje); profesinės ligos klinika (specifiniai ir / ar nespecifiniai konkrečios ligos simptomai, mišrus kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikis, individualus jautrumas kenksmingam darbo aplinkos veiksnio poveikiui (lytis, amžius ir kt.) ir kt.; laboratoriniai, instrumentiniai ir kiti reikiami tyrimai; privalomų sveikatos tikrinimų duomenys; diferencinė diagnostika; asmens sveikatos istorijos (F-Nr. 025/a) duomenys; panašių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimas įmonėje; mokslu pagrįsti priežastinių ryšių tarp kenksmingo darbo aplinkos veiksnio ir profesinės ligos įrodymai. Profesinė liga kiekvienu konkrečiu atveju yra susieta su aiškiai įvardytu kenksmingu darbo aplinkos veiksniu, nulemiančiu tokios ligos atsiradimą. Remdamasis Profesinių ligų sąrašo 5.21 punktu, teismas pažymėjo, kad ginčo atveju toks kenksmingas veiksnys, nulėmęs ginčui aktualios profesinės ligos atsiradimą, yra ilgalaikis sunkių krovinių kėlimas ir nešimas. Šio kenksmingo veiksnio formuluotė apima du elementus: krovinių kėlimas ir nešimas turi būti ilgalaikis; turi būti kilnojami ir nešami sunkūs kroviniai. Pagal PL nustatymo kriterijų 8.2. punktą, nustatant kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies diskų ligas, sukeltas ilgalaikio sunkių krovinių kėlimo ir pernešimo, taikomas 2 metų trukmės maksimalus latentinis periodas.

24Teismas nustatė, jog CDMEK, išanalizavusi papildomai surinktus duomenis, taip pat pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo ambulatorinę ligos istoriją, Akte Nr. S-64 pateiktus duomenis apie pareiškėjo darbo sąlygas, darbo veiklos raidą, kitą medicininę dokumentaciją, priėjo prie išvadų, kad toks rizikos veiksnys, kaip ilgalaikis sunkių krovinių kėlimas ir pernešimas (2012 m. kovo 2 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-64 14 p.; išmatuotas rizikos dydis – 18 išvestinių balų), buvo tiesioginė pareiškėjo sveikatos sutrikimų priežastis.

25Pirmos instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad CDMEK 2013 m. birželio 20 d. išvada Nr. 3EK(13.2)-480 yra pagrįsta. Pagal PL nustatymo kriterijų 8.2 punktą, pareiškėjui diagnozuotos profesinės ligos latentinis periodas yra 2 metai. Byloje nėra ginčo dėl tų medicininiais dokumentais patvirtintų aplinkybių, jog E. J. stuburo neurologinėmis ligomis pradėjo sirgti 2004 metais (CDMEK bylos l. 17). Atsižvelgęs į tai, kad E. J. Bendrovėje dirbo nuo 1995 m. spalio 23 d. iki 2012 m. sausio 26 d., taip pat į PL nustatymo kriterijų 8.2 punkte nustatytą E. J. diagnozuotos ligos latentinio periodo trukmę, teismas pareiškėjo skundo argumentus, esą E. J. susirgimus galėjo lemti ankstesnėse darbovietėse dirbtas darbas, vertino kaip akivaizdžiai nepagrįstus ir atmestinus. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigė, esą ginčo atveju nebuvo nustatyti kenksmingi veiksniai. Tai, jog kenksmingi veiksniai (sunkių krovinių kėlimas ir perstatymas) neviršijo teisės aktuose nustatytų leistinų ribų, visiškai neeliminuoja šių veiksnių daromo neigiamo poveikio sveikatai. Įvertinęs tai, jog kenksmingi veiksniai buvo nulemti E. J. dirbto darbo pobūdžio, teismas pripažino, kad šių veiksnių negalėjo pašalinti ir tokios pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kaip darbuotojų instruktavimas saugos darbe klausimais. Teismas pažymėjo, kad E. J. Bendrovėje dirbo daugiau kaip 16 metų, jo darbo pobūdis iš esmės nekito, todėl šio kenksmingo veiksnio poveikio trukmė pripažintina labai ilga (PL nustatymo kriterijų 6 p.) ir ši aplinkybė taip pat patvirtina ginčijamos CDMEK išvados Nr. 3EK(13.2)-480 pagrįstumą. Be to, vertindamas CDMEK išvadą Nr. 3EK(13.2)-480, teismas pažymėjo, kad ji pagrįsta Akte Nr. S-64, kuris laikytinas CDMEK išvados sudėtine dalimi, nustatytais duomenimis, teisės aktų nuostatomis. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus Bendrovės argumentus, esą CDMEK išvada Nr. 3EK(13.2)-480 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

26Išnagrinėjęs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad CDMEK 2013 m. birželio 20 d. išvadoje Nr. 3EK(13.2)-480 faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas, todėl teismas skundo reikalavimą dėl šio sprendimo panaikinimo atmetė.

27Be to, teismas pastebėjo, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog gydytoja I. B., 2013 m. birželio 27 d. surašydama Akto Nr. S-64 II dalį „Profesinės ligos patvirtinimas“, CDMEK Išvados Nr. 3EK(13.2)-480 nurodymus įgyvendino tinkamai. Teismas pripažino, kad skundo reikalavimas, kuriuo prašoma palikti galioti nepakeistą (ankstesnę) 2012 m. kovo 2 d. Akto Nr. S-64 II dalį, yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti CDMEK išvadą Nr. 3EK(13.2)-480, todėl konstatavus, kad CDMEK išvada Nr. 3EK(13.2)-480 yra pagrįsta ir teisėta, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas

28III.

29Pareiškėjas UAB „VAE Legetecha“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 97–105) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas Bendrovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

30Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja savo skundo pirmosios instancijos teismui argumentus ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino jo nurodytų aplinkybių ir atsakovo padarytų pažeidimų, priėmė bylos duomenų neatitinkantį, nepagrįstą ir todėl naikintiną sprendimą. Papildomai apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje iš atsakovo atstovės ir E. J. paaiškinimų paaiškėjo, jog jis, siekdamas neprarasti darbo vietos, daug metų slėpė nuo pareiškėjo (darbdavio), taip pat periodinių sveikatos tikrinimų metu nuo medikų, kad jaučia skausmus nugaros srityje ir / ar kitus sveikatos sutrikimus dėl savo darbo. Apelianto nuomone, tai reiškia, kad dėl paties E. J. veiksmų ir kaltės galėjo išsivystyti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai. Apeliantui nekyla abejonių, kad E. J., sąmoningai nuslėpdamas bet kokius neigiamus sveikatos būklės pasikeitimus ar juntamus negalavimus ir tyčia nesirūpindamas savo sveikata, elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai bei, jeigu iš tiesų jam išsivystė profesinė liga, bent jau iš dalies dėl to yra kaltas jis pats. Be to, apeliantas teigia, kad teismas, neišanalizavo ir neįvertino atsakovo padarytų grubių procedūrinių pažeidimų, kurie buvo nurodyti pareiškėjo skunde teismui.

31Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

32Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 129–133) atsakovas remiasi iš dalies tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs ir savo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotame pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad CDMEK neatmeta galimybės, jog E. J. galėjo susirgti dirbdamas kitose gamyklose, nes dirbant ilgą laiką sunkų fizinį darbą, kilnojant įvairius krovinius, iš kurių dalis buvo ir leistinas normas viršijantys kroviniai, stuburo tarpslanksteliniai diskai pamažu dyla, juose vystosi distrofiniai degeneraciniai pakitimai. E. J. stuburo skausmus pradėjo jausti 2004 metais ir tai užfiksuota medicininėje dokumentacijoje. Nuo 2004 metų E. J. turėdavo nedarbingumo pažymėjimus dėl nugaros skausmų (tai galėjo žinoti ir darbdavys), bet gydydavosi ir stengdavosi gerai atlikti savo darbą, didelių problemų dėl sveikatos neturėjo iki 2011 metų. Taikant profesinių ligų kriterijus, E. J. visą laiką buvo liga, kuri vėliau buvo įforminta kaip profesinė. Nuo 2012 m. sausio 26 d. E. J. atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso 127 straipsnį dėl negalėjimo atlikti darbą dėl ligos; faktiškai dirbo iki neįgalumo nustatymo dienos. CDMEK teigimu, E. J. byloje tarp veikusių darbo aplinkos veiksnių ir diagnozuoto profesinio susirgimo yra nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys. CDMEK nesutinka su apelianto nuomone, esą jei aplinkos poveikio intensyvumas ir trukmė yra epizodinio pobūdžio, o kiti kenksmingi veiksniai nėra nustatomi, tuomet profesinė liga neturėtų būti diagnozuojama. CDMEK akcentuoja, kad sunkus fizinis darbas, dirbamas diena iš dienos, kasdieną kilnojant sunkias detales, nors ir nedideliais kiekiais, negali būti laikomas epizodiniu darbu. Pagal Profesinių ligų sąrašo 5.21 punktą, ginčo atveju kenksmingas veiksnys, nulemiantis ginčui aktualios profesinės ligos atsiradimą, yra ilgalaikis sunkių krovinių kėlimas ir nešimas. Šio kenksmingo veiksnio formuluotė apima du elementus: krovinių kėlimas ir pernešimas turi būti ilgalaikis; turi būti kilnojami ir nešami sunkūs kroviniai. Pagal PL nustatymo kriterijų 8.2 punktą, nustatant kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies diskų ligas, sukeltas ilgalaikio sunkių krovinių kėlimo ir pernešimo, taikomas 2 metų maksimalus latentinis laikotarpis.

33Trečiasis suinteresuotas asmuo E. J. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimą nepakeistą.

34Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 110–119) trečiasis suinteresuotas asmuo remiasi tais pačiais argumentais, kuriuos buvo išdėstęs ir savo atsiliepime į pareiškėjo skundą. Akcentuoja, kad iki darbo Bendrovėje pradžios jokių sveikatos sutrikimų ar nusiskundimų neturėjo. Nuo 2004 m. jam ne kartą tekdavo kreiptis į gydytojus dėl skausmų nugaroje, buvo konsultuotas neurologo (diagnozė – ( - )), 1–2 kartus per metus turėdavo nedarbingumo pažymėjimą. Todėl darbdavys apie jo negalavimus galėjo žinoti iš nedarbingumo pažymėjimų. Niekur kitur (laisvu nuo darbo metu, namuose, sode ir panašiai) nekilnojo jokių sunkių krovinių, nes tam nebuvo jokio būtinumo. Pasak E. J., jis visada rūpinosi savo sveikata, reguliariai vaikščiojo pas medikus bei vykdė visus jų nurodymus, apie tai liudija išrašai jo asmens sveikatos istorijoje, kurie buvo pateikti CDMEK. Jo sveikatos būklė pablogėjo 2011 metais. Anksčiau nė vienas medikas nėra suabejojęs ar nurodęs, kad jis negali atlikti savo tiesioginio darbo, ir niekada nėra jam rekomendavęs jį keisti.

35Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimą nepakeistą.

36Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 125–126) atkreipė dėmesį aplinkybes, kad profesinės ligos tyrimo komisija, tirdama E. J. profesinės ligos priežastis, nustatė, jog UAB „Voestalpine VAE Legetecha“ profesinės rizikos vertinimas buvo atliktas 1996 m., 1999 m. Po to atliktas praėjus 12 metų (2012 m. vasario 1 d.), t. y. po to, kai 2012 m. sausio 26 d., buvo nutraukta su E. J. sudaryta darbo sutartis. Todėl pareiškėjo teiginys, esą Bendrovėje nuolat buvo vykdomi profesinės rizikos veiksnių tyrimai, buvo vertinamos darbo patalpos ir vietos, analizuojami reikšmingi ergonominiai, fizikiniai, cheminiai, fiziniai ir kito pobūdžio rizikos veiksniai, neatitinka nustatytų aplinkybių. Remdamasis Profesinių ligų sąrašo 5.21 punkto ir PL nustatymo kriterijų 8.2 punkto nuostatomis, VDI Vilniaus skyrius mano, kad CDMEK priėjo prie teisingos išvados, jog ilgalaikis rizikos veiksnys – ilgalaikis sunkių krovinių kėlimas ir pernešimas, yra tiesioginė E. J. sveikatos sutrikimų priežastis. Pagal PL nustatymo kriterijų 8.2 punktą, E. J. diagnozuotos profesinės ligos latentinis periodas yra du metai. Minėtas asmuo stuburo neurologinėmis ligomis pradėjo sirgti 2004 metais. Atsižvelgiant į tai, kad E. J. Bendrovėje dirbo nuo 1995 m. spalio 23 d. iki 2012 m. sausio 26 d., taip pat į PL nustatymo kriterijų 8.2 punkte nustatytą diagnozuotos ligos latentinio periodo trukmę, apelianto teiginys, esą E. J. susirgimus galėjo lemti ankstesnėse darbovietėse dirbtas darbas, yra nepagrįstas. Aplinkybė, jog kenksmingi veiksniai (sunkių krovinių kėlimas ir nešimas) neviršijo teisės aktuose nustatytų leistinų ribų, nepanaikina šių veiksnių daromo neigiamo poveikio sveikatai. Faktas, jog E. J. Bendrovėje dirbo daugiau nė šešiolika metų, bei tai, kad jo darbo pobūdis per tą laiką nekito, patvirtina, kad išvada dėl profesinės ligos buvo priimta pagrįstai.

37Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimu (b. l. 122–123) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą išspręsti teismo nuožiūra.

38Teisėjų kolegija

konstatuoja:

39IV.

40Nagrinėjamas ginčą pareiškėjas UAB „VAE Legetecha“ iškėlė, nesutikdamas su CDMEK 2013 m. birželio 20 d. išvada Nr. 3EK(13.2)-480, kuria E. J., dirbusiam šioje įmonėje suvirintoju elektra, buvo nustatyta profesinės ligos diagnozė. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo 2012 m. kovo 2 d. akto Nr. S-64 II dalį „Profesinės ligos patvirtinimas“, kurioje VU Antakalnio ligoninės darbo medicinos gydytoja, remdamasi CDMEK išvada Nr. 3EK(13.2)-480, 2012 m. birželio 20 d. patvirtino E. J. profesinės ligos diagnozę, ir palikti galioti iki CMDEK išvados Nr. 3EK(13.2)-480 pateikimo galiojusią Akto Nr. S-64 II dalį, kurioje E. J. profesinės ligos diagnozė nebuvo patvirtinta.

41Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino UAB „VAE Legetecha“ nurodytų aplinkybių ir atsakovo padarytų procedūrinių pažeidimų, priėmė bylos duomenų neatitinkantį, nepagrįstą ir todėl naikintiną sprendimą.

42Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad pareiškėjo iškelto administracinio ginčo atveju, pareiškėjo reikalavimai, susiję su Akto Nr. S-64 II dalimi yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti CDMEK išvadą. Išvestinių skundo reikalavimų išsprendimą lemia tai, kaip teismas išsprendžia pagrindinį skundo reikalavimą.

43Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (bylai aktuali 2011 m. gruodžio 1 d. įstatymo Nr. XI-1760 redakcija) 44 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visos profesinės ligos privalo būti ištirtos, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos formos dokumentuose ir užregistruoti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka.

44Profesinės ligos tyrimo ir nustatymo procedūroje dalyvaujantys subjektai ir šios procedūros pagrindinės taisyklės įtvirtintos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 9 dalį, ar įmonėje dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas, turintis licenciją šiai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais ir Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sąrašu. Šio įstatymo 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad profesinės ligos priežastis tiria ir jos pripažinimą profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija. Į šią komisiją įeina darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinės įstaigos apskrityje atstovas ir profesinę ligą įtaręs gydytojas. Tyrime dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai. Komisijos surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą pasirašo komisijos nariai, darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai. Profesinės ligos patvirtinimo aktas įteikiamas pasirašytinai darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ir darbuotojui, kuriam buvo įtariama ar patvirtinta profesinė liga, išsiunčiamas asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje buvo įtarta darbuotojo profesinė liga, ir kitoms institucijoms.

45Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio, taip pat su jį įgyvendinančių PL tyrimo nuostatų 24-32 punktų normas, minėtą procedūrą galima suskirstyti į du etapus: profesinės ligos priežasčių tyrimą ir profesinės ligos nustatymą bei patvirtinimą. Į šiuos etapus įsiterpia ir ginčų, jei jie iškeliami, nagrinėjimas. Ginčai, kilę pirmajame procedūros etape nagrinėjami Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, t. y. profesinės ligos tyrimo komisijos sprendimus bei išvadas dėl profesinės ligos priežasčių ir dėl tyrimo tvarkos tyrime dalyvavę darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai gali apskųsti teismui arba, vadovaudamiesi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui. Ginčai, kilę dėl antrajame procedūros etape priimto sprendimo sprendžiami Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka – ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija, kurios sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

46Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnyje ir Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų (bylai aktuali Vyriausybės 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 1737 redakcija) 24-32 punktuose nustatytą profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos nustatymo bei patvirtinimo procedūrą, kiekviename jos etape yra nuosekliai atliekami atitinkami tam procedūros etapui priskirti veiksmai ir pildomi atitinkami to procedūros etapo dokumentai, kurių forma patvirtinta Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų priedais. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto turinio privalomieji rekvizitai, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, yra nustatyti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 2-me priede, kuriuo patvirtinta šio akto forma. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalį („Profesinės ligos priežasčių tyrimas“) užpildo PLTK. Po to aktas pateikiamas specialių medicinos žinių turinčiam specialistui – darbo medicinos gydytojui profesinės ligos diagnozės (diagnozių) nustatymui. Darbo medicinos gydytojas, susipažinęs su įtariamo susirgus profesine liga asmens ligos istorija, ištyręs asmenį, taip pat remdamasis PLTK pateikta profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalimi („Profesinės ligos priežasčių tyrimas“), vadovaudamasis Profesinių ligų sąrašu, nustato profesinės ligos diagnozę (arba jos nenustato) ir atitinkamai užpildo profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto II dalį („Profesinės ligos patvirtinimas“), ją pasirašo bei išsiunčia PLTK pirmininkui. Profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos nustatymo bei patvirtinimo procedūrą užbaigia PLTK. PLTK pirmininkas, gavęs akto II dalį su nustatyta, ar nenustatyta profesinės ligos diagnoze, per 3 darbo dienas pateikia pasirašyti aktą PLTK nariams, įmonės vadovui ir darbuotojų atstovui (atstovams) saugai ir sveikatai. Pagal šią procedūrą PLTK patvirtina profesinės ligos nustatymą (nenustatymą). Po to gali prasidėti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 dalyje numatyta ginčo dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo procedūra.

47Nagrinėjamu atveju profesinės ligos tyrimo ir nustatymo E. J. procedūra surašant profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimu aktą buvo užbaigta profesinės ligos diagnozės nenustatymu. Iš Akto Nr. S-64 II dalies „Profesinės ligos patvirtinimas“ matyti, kad ją užpildžiusi VU Antakalnio ligoninės darbo medicinos gydytoja I. B., 2012 m. balandžio 18 d. nesustatė E. J. profesinės ligos diagnozės, nurodydama jos nenustatymo priežastį – Akto Nr. S-64 I dalies duomenys, kad profesinė rizika yra priimtina (Akto Nr. S-64 19, 21 punktai). Nesutikdamas su profesinės ligos diagnozės nenustatymu, E. J. kreipėsi į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 dalyje numatytą į instituciją – CDMEM, kuriai suteikti įgaliojimai spręsti ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu. PL tyrimo nuostatų 31 punkte nustatyta, kad suinteresuoti asmenys (darbuotojas ar jo atstovas, įmonės vadovas, draudimo įstaiga), nesutinkantys su profesinės ligos diagnozės nustatymu (nenustatymu), turi teisę raštu kreiptis į CDMEK ne vėliau kaip pert 2 mėnesius nuo akto gavimo dienos. Iš CDMEK byloje esančio E. J. pareiškimo matyti, kad CDMEK jo prašymą dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo gavo 2012 m. balandžio 20 d., t. y. per minėtoje teisės normoje nustatytą terminą.

48Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad CDMEK yra speciali ekspertinė institucija, kuri yra įgalinta nagrinėti ir yra kompetentinga spręsti ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo pagrįstumo (nepagrįstumo). Pirmosios instancijos administracinis teismas, spręsdamas ginčą dėl CDMEK sprendimo (išvados) pagrįstumo bei teisėtumo, kaip ir bet kurio kito administracinio ginčo atveju, turėjo spręsti ginčą dėl teisės (ABTĮ 3 straipsnis), t. y. patikrinti, ar skundžiamą aktą priėmusi institucija (CDMEK) tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą dėl profesinės ligos diagnozės patvirtinimo, laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pirmosios instancijos teismas ginčo esmę ir ribas nustatė teisingai ir jį nagrinėdamas materialinės teisės normas taikė iš esmės tinkamai, procesinės teisės normų nepažeidė.

49Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia CDMEK, detalizuoja poįstatyminiai teisės aktai, t. y. PL tyrimo nuostatų 32 punktas ir CDMEK nuostatai (bylai aktuali 2008 m. vasario 15 d. SAM įsakymo Nr. V-121 redakcija). Be to, CDMEK, spręsdama jos kompetencijai priskirtus ginčus, turi vadovautis Profesinių ligų sąrašu, Profesinių ligų nustatymo kriterijais (CDMEK nuostatų 4, 8 punktai, PL nustatymo kriterijų 2 punktas).

50CDMEK nuostatuose nurodyta, kad CDMEK uždaviniai – patvirtinti ar paneigti profesinės ligos diagnozę, nagrinėti profesinių ligų diagnozės pagrįstumo atvejus, priklausančius Komisijos kompetencijai (CDMEK nuostatų 7 p.). CDMEK funkcijos apibrėžtos CDMEK nuostatų 9 punkte, tarp jų: spręsti ginčytinus klausimus, susijusius su profesinių ligų nustatymu dalyvaujant suinteresuotiems asmenims (9.2 p.); atlikti kompleksinę dokumentinę analizę ir surašyti išvadą dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo (9.3 p.). CDMEK nuostatų 8 punkte nurodyta, kad CDMEK kompetencijai nepriklauso: susisirgimų, neįrašytų į Profesinių ligų sąrašą, atvejai; atvejai, kai nustatomi keli tos pačios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinės kilmės susirgimas; atvejai, kai profesinių ligų tyrimas nebuvo atliktas arba nenuodugniai atliktas pagal galiojančią profesinių ligų tyrimo apskaitos nuostatų nustatytą tvarką. CDMEK nuostatų 10 punkte įtvirtintos CDMEK priskirtų funkcijų vykdymui suteiktos teisės, tarp jų teisė gauti iš Valstybinės darbo inspekcijos, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, darbdavių, draudimo įstaigų ir kitų institucijų visą reikiamą informaciją ir dokumentus, kurių reikia Komisijos funkcijoms vykdyti (10.2 p.), siųsti asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas papildomai ištirti ir patikslinti diagnozę (10.3 p.). Pagal PL tyrimo nuostatų 32 punktu ir CDMEK nuostatų 21, 25, 26, 27 punktais nustatytą teisinį reguliavimą CDMEK sprendimas dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo įforminamas surašant išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo.

51Pagal minėtą Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu ir jį įgyvendinančiomis teisės normomis nustatytą teisinį reguliavimą tam, kad darbuotojo sveikatos ūmus ar lėtinis sutrikimas būtų pripažintas profesine liga, teisės aktų numatyta tvarka turi būti nustatyta, kad diagnozuotą darbuotojo sveikatos sutrikimą, kuris įtrauktas į Profesinių ligų sąrašą, sukėlė vienas ar keli kenksmingi ir (ar) pavojingi jo darbo aplinkos veiksniai ir kad tarp tų nustatytų veiksnių ir diagnozuotos į Profesinių ligų sąrašą įtrauktos ligos yra priežastinis ryšys.

52Vykdydama CDMEK nuostatų 9.2 ir 9.3 punktas pavestas funkcijas, CDMEK, gavusi E. J. prašymą, turėjo atlikti kompleksinę dokumentų analizę, išspręsti minėto darbuotojo ginčijamą klausimą dėl profesinės ligos diagnozės nenustatymo ir surašyti atitinkamą išvadą. Kompleksinė dokumentų analizė reiškia tai, kad CDMEK, atsižvelgdama į Profesinių ligų sąrašą, taip pat Profesinių ligų nustatymo kriterijus turi kompleksiškai įvertinti duomenis apie darbuotojo ligos ir gyvenimo anamnezes, darbo veiklos raidą (profesiją, darbo pobūdį, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir minimalų jų poveikio intensyvumą bei trukmę ir kt.), profesinės ligos kliniką, asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenis.

53Iš byloje esančio 2012 m. kovo 2 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-64 I dalies „Profesinė ligos priežasčių tyrimas“, taip pat kitų bylos duomenų nustatyta, kad E. J. įtariamos profesinės ligos priežasčių tyrimo ir nustatymo procedūra buvo pradėta pagal 2012 m. sausio 10 d. pranešimą apie įtarimą profesinę ligą ir Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjui 2012 m. sausio 13 d. potvarkiu sudarius profesinės ligos tyrimo komisiją (DSSĮ 44 straipsnio 10 dalis, PL tyrimo nuostatų 13 p.). Akto Nr. S-64 I dalyje nurodyta, kad E. J. įtariamų profesinių ligų priežasčių tyrimą PLTK pradėjo, turėdama duomenis apie jam įtariamas profesines ligas pagal pirmines diagnozes pagal TLK-10: ( - ) ir ( - ) (Akto 2 punktas). Į bylai aktualios redakcijos Profesinių ligų sąrašą (Sąrašo 5 skyrių „Ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių“, be kita ko, yra įtrauktas klausos susilpnėjimas arba kurtumas, sukeltas triukšmo (Saraše eil. Nr. 5.3), taip pat kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikio sunkių krovinių kėlimo ir nešiojimo (Sąraše eil. Nr. 5.21). Pažymėtina, kad pagal Akto Nr. S-64 I dalyje nurodytas įtariamų E. J. profesinių ligų diagnozes, kurių darbo medicinos gydytoja šio Akto II dalyje 2012 m. balandžio 18 d. nepatvirtino, jos patenka į Profesinių ligų sąrašo 5 skyrių „Ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių“. Taigi, CDMEK pagal E. J. rašytinį prašymą nagrinėjo jos kompetencijai priskirtą ginčytiną klausimą, susijusį su profesinės ligos diagnozės nustatymu ir šį klausimą sprendė pagal teisės aktų nustatytą eiliškumą – po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka buvo atlikta įtariamos profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos nustatymo procedūra (SSDĮ 44 straipsnio 9, 10, 13 dalys, PL tyrimo nuostatų 27–32 punktai, CDMEK nuostatų 8, 9 punktai).

54Iš CDMEK pateiktos pirmosios instancijos teismui E. J. iškelto ginčo nagrinėjimo bylos Nr. 7.16 dokumentų matyti, kad atsakovas, atlikdamas jam priskirtas funkcijas (CDMEK nuostatų 9.2 ir 9.3 punktai), neapsiribojo Akto Nr. S-64 ir jo priedų analize, o naudojusi CDMEK nuostatų 10.2 punkte suteikta teise gauti iš įvairių įstaigų duomenis, kurių reikia CMDEK funkcijoms vykdyti sprendžiant ginčą. Iš CDMEK bylos dokumentų nustatyta, kad Komisija iki 2012 m. gegužės 24 d. posėdžio, kuriame priėmė ginčui aktualų sprendimą, surengė kelis posėdžius (2012 m. gegužės 18 d., 2012 m. spalio 5 d., 2012 m. lapkričio 16 d.). Pirmą kompleksinį dokumentų vertinimą CDMEK atliko 2012 m. gegužės 18 d. posėdyje (pagal CDMEK bylos dokumentus, Komisija tuo metu turėjo Aktą Nr. S-64 su priedais, medicininius dokumentus apie E. J. 2011 metais atliktus tyrimus, operaciją, gydymą ir reabilitaciją, 2012 m. sausio 2 d. neurologo konsultaciją, kai kuriuos duomenis iš VšĮ Šeškinės poliklinikos žinioje esančių medicininių dokumentų, taip pat NDNT 2012 m. sausio 24 d. duomenis apie darbingumo lyginio nustatymą E. J.). CDMEK 2012 m. gegužės 18 d. posėdyje nutarė, kad pateikti dokumentai nepakankami ir turi būti pateikta išsami informacija apie asmens sveikatą (asmens sveikatos istorija). Kituose posėdžiuose CDMEK vertino papildomai pateiktus dokumentus bei duomenis ir nustatė poreikį reikalauti papildomų duomenų, tarp jų papildomų E. J. medicininių dokumentų, kurie turi būti vertinami sprendžiant ginčą dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo (PL kriterijų aprašo 6 p.). Vykdant šiuos CDMEK pavedimus, atsakovui buvo papildomai pateikti asmens sveikatos istorijos duomenys iš VšĮ Šeškinės poliklinikos, taip pat tyrimų ir konsultacijų, atliktų po Akto Nr. S-64 surašymo, kurio II dalyje darbo medicinos gydytoja 2012 m. balandžio 18 d. E. J. nenustatė profesinės ligos diagnozės, duomenys (2012 m. lapkričio 29 d. stuburo juosmeninės srities MRT tyrimas; 2012 m. gruodžio 3 d. neurologo konsultacija; 2012 m. gruodžio 5 d. neurochirurgo konsultacija). Be to, buvo pateikti duomenys iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos archyvo apie E. J. darbą VĮ „Velga“ 1983-1992 m. bei Vilniaus valstybinėje kuro aparatūros gamykloje 1993-1995 m.

55Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), atsižvelgdama apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, taip pat į CDMEK bylos duomenis apie E. J. iškelto ginčo dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo nagrinėjimo eigą, konstatuoja, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytomis išvadomis, padarytomis ištyrus bylos proceso šalių pateiktų įrodymų visumą (ABTĮ 57 straipsnis, 79 straipsnio 1 dalis, 86 straipsnio 2 ir 4 dalys), kad CDMEK savo 2013 m. birželio 20 d. išvadą dėl profesinės ligos diagnozės E. J. nustatymo pateikė tinkamai atlikusi kompleksinę dokumentų ir duomenų analizę, kuria pagrindė savo išvadas.

56CDMEK 2013 m. birželio 20 d. išvadoje Nr. 3EK(13.2)-480 nurodyta, kad pateikdama išvadą Komisija vadovavosi ligos anamneze, klinika, objektyviais tyrimų metodais (MRT), duomenimis apie atliktą neurochirurginę ( - ) operaciją ir likusius neįgalumo reiškinius, ilgametį (35 metų) darbo, susijusio su sunkių metalo konstrukcijų kilnojimu, stažą, t. y. duomenimis, kurie PL nustatymo kriterijų 6 punkto prasme turi būti vertinami sprendžiant dėl profesinės ligos nustatymo. Taip pat nurodyta, kad E. J. diagnozuotą į Profesinių ligų sąrašą įtrauktą profesinę ligą sukėlė ilgalaikis krovinių kėlimas ir pernešimas. Taigi, CDMEK nagrinėdama ginčą nustatė E. J. profesinės ligos, įtrauktos į Profesinių ligų sąrašą, diagnozę, kurią sukėlė suvirintojo profesinės rizikos veiksnys – ilgalaikis krovinių kėlimas ir pernešimas. CDMEK nustatė, kad tarp E. J. ilgamečio darbo suvirintoju ir jam diagnozuotos profesinės ligos yra priežastinis ryšys.

57Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad CDMEK išvada turi atitikti ABTĮ 8 straipsnio reikalavimus, t. y. turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija, pažymi, kad CDMEK išvada, yra dokumentas, skirtas suinteresuotiems asmenims, kurie iškelia ginčą, susijusį su profesinės ligos nustatymu (DSSĮ 44 straipsnio 13 dalis, PL tyrimo nuostatų 31 punktas), o ne tik medicinos specialistams. Todėl ginčą nagrinėjanti institucija (CDMEK) savo išvadą Profesinių ligų sąrašo kontekste turi pateikti aiškiai ir suprantamai suinteresuotiems asmenims, t. y. nurodyti nustatytos (jei ji nustatoma) profesinės ligos kvalifikavimą pagal atitinkamą Profesinių ligų sąrašo poziciją, o profesinės ligos diagnozę nurodyti ne vien tik lotynų kalba, kaip yra nagrinėjamu atveju. Šiuo konkrečiu atveju minėtas CDMEK išvados turinio trūkumas nėra pagrindas panaikinti išvadą, kadangi iš bylos medžiagos, o būtent iš darbo medicinos gydytojos 2013 m. birželio 20 d. įrašo iš naujo užpildant Akto Nr. S-64 II dalį ir nustatant lėtinę profesinę ligą, pagrįsto būtent CDMEK išvada Nr. 3EK(13.2)-480, yra aišku, kad CDMEK išvadoje lotyniškai nurodyta E. J. nustatyta profesinė liga, kurios diagnozė (( - )), sukelta ilgalaikio krovinių kėlimo bei pernešimo, Profesinių ligų sąrašo prasme (jame į Profesinių ligų sąrašą įtrauktos profesinės ligos aprašytos lietuvių kalba) reiškia tai, jog CDMEK nustatė trečiajam suinteresuotam asmeniui E. J. ( - ) – ligą sukeltą krovinių kėlimo ir pernešimo. Šios ligos patenka į Profesinių ligų sąrašo 5 skyriaus „Ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių“ 5.21 poziciją (kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikio sunkių krovinių kėlimo ir nešiojimo). Byloje nustatyta, kad CDMEK išvadoje Nr. 3EK(13.2)-480 pripažino pagrįsta vieną iš dviejų E. J. įtartų profesinių ligų. Iš CDMEK posėdžių protokolų matyti, kad atsakovas nagrinėjo duomenis ir dėl įtariamos antrosios profesinės ligos – klausos patologijos, sukeltos triukšmo. Nagrinėjamas ginčas dėl CDMEK išvados iškeltas E. J. darbdavio UAB „VAE Legetecha“, nesutinkant su nustatyta profesine liga, patenkančia į Profesinių ligų sąrašo 5.21 poziciją (juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikio sunkių krovinių kėlimo ir nešiojimo). Todėl klausimas dėl E. J. įtartos profesinės ligos, susijusios su klausos patologija, kurios CDMEK nenustatė, nagrinėjamoje byloje nėra aktualus ir neaptartinas.

58Iš CDMEK 2013 m. birželio 20 d. išvados, atsakovo argumentų, išdėstytų atsiliepimuose į pareiškėjo skundą bei apeliacinį skundą matyti, kad CDMEK, be kita ko, atsižvelgė trečiojo suinteresuoto asmens darbo veiklos raidą, kurią PLTK išanalizavo Akto Nr. S-64 I dalyje „Profesinė ligos priežasčių tyrimas“. PLTK, išnagrinėjusi trečiojo suinteresuoto asmens E. J. darbo veiklos raidą, nustatė, kad šio darbuotojo bendras darbo stažas 35,45 metai (nuo 1976 m. liepos 15 d. iki 2012 m. sausio 26 d.), iš jų: pirmuosius 6,71 metų dirbo Čerepoveco metalurgijos gamykloje metalo liejiku, suvirintoju; nuo 1983 m. balandžio 27 d. iki 1995 m. rugpjūčio 31 d. dirbo 14,27 metų (0,42+9,22+0,35+2,34+0,14) įvairiose Lietuvos įmonėse suvirintoju elektra arba dujomis; paskutinė įmonė, kurioje veikiant profesinės rizikos veiksniams, susijusiems su profesinės ligos pirmine diagnoze, dirbo E. J. yra UAB „LAE Legetecha“ (veiklos sritis pagal ekonominės veiklos rūšis – geležinkelio lokomotyvų bei riedmenų gamyba), jo darbo šioje įmonėje suvirintoju elektra laikotarpis – 16,27 metų (nuo 1995 m. spalio 23 d. iki 2012 m. sausio 26 d.), t. y. ilgiausias ir ši įmonė yra paskutinė, kurioje trečiasis suinteresuotas asmuo dirbo veikiant profesinės rizikos veiksniams, susijusiems su įtariamos profesinė ligos diagnoze. Suvirintojo elektra profesijos rizikos veiksniai trečiajam suinteresuotam asmeniui dirbant UAB „LAE Legetecha“ nurodyti: suvirinimo aerozoliai, gamybinis triukšmas, priverstinė kūno padėtis, stovėjimas ilgą laiką, krovinių pernešimas ir kėlimas, krovinių stūmimas ir traukimas, pasikartojantys darbo judesiai, mechaniniai virpesiai, prikabinėjimo darbai (Akto 9, 10, 11 punktai).

59Vertindama aplinkybes ir profesinės rizikos veiksnius UAB „LAE Legetecha“, turėjusius įtakos įtariamai E. J. profesinei ligai, PLTK nustatė, kad nuo 1995 m. lapkričio iki 1999 m. sausio mėnesio suvirintojų elektra darbo vietos buvo I-me gamybiniame ceche, nuo 1999 m. buvo perkeltos į 1998 m. pastatytą II-ąjį gamybinį cechą, dalyje suvirintojų darbo vietų yra įrengti kėlimo įtaisai. Iki 1999 m. pagrindinis E. J. darbas įmonėje – įvairių tipų geležinkelio iešmų padėklų suvirinimas (specialiųjų bėgio tvirtinimo kamštelių privirinimas prie metalinės plokštės) pusautomačiu. Suvirinamų detalių (ruošinių) svoris svyruoja nuo 8 iki 33 kg. Ruošiniai suvirinimui į suvirintojo darbo vietą atvežami elektriniu keltuvu. Iki 20 kg. svorio suvirinamos detalės nuo padėklo į suvirinimo zoną ant darbastalio perkeliami rankomis, sunkesni nei 20 kg – kėlimo įrenginio pagalba. Tokiu pat būdu nuo darbastalio ant padėklo perkeliami gatavi suvirinti gaminiai. Nuo 1999 m. pradžios E. J. buvo apmokytas ir jam pavesti geležinkelio iešmo kryžmės šerdies suvirinimo darbai, kurie vykdomi tam skirtoje darbo vietoje. Ruošiniai į suvirintojo darbo vietą paduodami tiltinio tipo kranu (Akto 12 punktas). PLTK, atlikdama įtariamos profesinės ligos priežasčių tyrimą, nustatė, kad UAB „LAE Legetecha“ darbo vietų higieninis įvertinimas pirmą kartą atliktas 1996 m. birželio 6 d., po to 1999 m. lapkričio 22 d. Vertinimą atlikęs Vilniaus visuomenės sveikatos centras abiem atvejais pateikė išvadas, kad darbo sąlygos normalios. PLTK nustatė, kad po to šioje įmonėje suvirintojų elektra darbo vietų profesinės rizikos vertinimą pagal 2011 m. lapkričio 24 d. sudarytą sutartį 2012 m. vasario 1 d. atliko UAB „Tuvlita“. Pagal atliktus matavimus (vibracijos, akustinio triukšmo, elektromagnetinio lauko stiprumo, dirbtinio apšvietimo, mišraus apšvietimo, šiluminės aplinkos parametrų) ir tyrimus (ergonominių rizikos veiksnių, fizinių veiksnių) UAB „Tuvlita“ nustatė, kad suvirintojų elektra darbo vietose profesinė rizika neviršija leistinų ribinių verčių (Akto 12, 13, 14, 15 punktai). Minėta, kad Akto Nr. S-64 II dalį „Profesinės ligos patvirtinimas“ užpildžiusi VU Antakalnio ligoninės darbo medicinos gydytoja 2012 m. balandžio 18 d. nesustatė E. J. profesinės ligos diagnozės, būtent atsižvelgdama į Akto Nr. S-64 I dalies duomenis, kad atlikti profesinės rizikos veiksnių matavimai neviršijo leistinų ribinių verčių (Akto 19, 21 punktai).

60Iš bylos medžiagos matyti, kad CDMEK, spręsdama ginčą dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo, E. J. darbo veiklos raidą (PL nustatymo kriterijų 6.3 punktas) vertino visapusiškai. Remdamasis Akto Nr. S-64 I dalies su priedais duomenimis ir pripažindamas, kad E. J. profesinės rizikos veiksniai, susiję su profesinės ligos diagnoze, veikė ilgą laiką (35 metus), akcentavo, kad paskutinėje darbovietėje UAB „LAE Legetecha“, kurioje jis dirbo iš viso 16,27 metų) ir atliko sunkių krovinių perkėlimą ir perstatymą, išmatuotas profesinės rizikos veiksnys – 18 išvestinių balų (ribinės vertės 10 iki < 25 išvestinių balų) laikytinas kenksmingu darbo aplinkos veiksniu. CDMEK pabrėžė, kad dėl tokio stiprumo rizikos veiksnio perkrovą patiria lengviau pažeidžiami asmenys – jauni ir turintys sveikatos problemų. Atsakovas, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis, kad įmonėje per metus suvirinama apie 3000–3500 detalių, kurių svoris viršijo 30 kg (sunkiausios 33 kg), o E. J. tokių detalių tekdavo per pamainą pakelti 5–8 vienetus, taip pat į medicininių dokumentų duomenis, kad sirgti stuburo neurologinėmis ligomis asmuo pradėjo 2004 metais, jam kasmet 1–2 kartus jam būdavo išduodamas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas dėl šių ligų paūmėjimų, kuriuos E. J. siejo su sunkiu fiziniu darbu, priėjo prie išvadų, kad minėto rizikos veiksnio, kuris nors ir neviršijo ribinės vertės, poveikis, atsižvelgiant į ilgą šio rizikos veiksnio poveikio trukmę, esant aiškiai išreikštai ligai ir nesant traumų ar gretutinių ligų (duomenų apie traumas ir gretutines ligas CDMEK nenustatė), vertintinas kaip kenksmingas darbo aplinkos veiksnys, sukėlęs profesinę ligą (tarp nustatytos profesinės ligos ir kenksmingo darbo aplinkos veiksnio yra priežastinis ryšys).

61Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį tai, kad pagal PL kriterijų aprašo 8.2 punktą nustatant kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies diskų ligas, sukeltas ilgalaikio krovinių kėlimo ir pernešimo, numatytas taikyti maksimalus latentinis periodas iki 2 metų. Šiame kontekste primintina, kad CDMEK ir pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, veikiamas minėto kenksmingo darbo aplinkos veiksnio dirbo UAB „LAE Legetecha“ nepertraukiamai paskutinius savo darbinės veiklos metus – 16,27 metų (nuo 1976 m. liepos 15 d. iki 2012 m. sausio 26 d.), sirgti stuburo neurologinėmis ligomis asmuo pradėjo 2004 metais ir nuo to laiko dėl šios sveikatos problemos kasmet 1–2 kartus jam buvo išduodami laikinojo nedarbingumo pažymėjimai. Nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. E. J. buvo nedarbingas (gydytas ambulatoriškai, po to stacionare, operuotas, jam taikytas reabilitacinis gydymas). Po reabilitacinio gydymo nukreiptas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinis skyriuje (toliau – ir NDNT) darbingumo lygiui nustatyti. NDNT 2012 m. sausio 24 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. 387 nustatė E. J. 40 procentų darbingumo lygį dėl priežasties – ligos arba būklės. NDNT 2012 m. sausio 24 d. išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-205 nurodyta, kad minėtas asmuo negali dirbti veikiant: fiziniams rizikos veiksniams, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių; veikiant ergonominiams rizikos veiksniams, t. y. keliant krovinius rankomis, kai jų svoris daugiau kaip 15 kg (vyrams), taip pat dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais; veikiant fiziniams rizikos veiksniams, t. y. darbus aukštyje (virš 1,3 m, virš 5 m). Darbo sutartis tarp E. J. ir UAB „LAE Legetecha“, kuri buvo sudaryta 1995 m. spalio 23 d. (terminuota, po to nuo 1996 m. sausio 18 d. neterminuota), buvo nutraukta 2012 m. sausio 26 d., remiantis darbuotojo pareiškimu ir vadovaujantis Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalimi (kai darbuotojo liga trukdo tinkamai atlikti darbą), t. y. po to, kai trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, nurodant rizikos veiksnius, kuriems veikiant jis negali dirbti.

62Pažymėtina, kad pareiškėjas, iškeldamas ginčą dėl CDMEK 2013 m. birželio 20 d. išvados, nepateikė teismui įrodymų, kad CDMEK, pateikdama 2013 m. birželio 20 d. išvadą, neįvertino kokių nors konkrečių aplinkybių ar įrodymų, kurie galėjo būti reikšmingi CDMEK nagrinėjant ginčą dėl profesinės ligos diagnozės E. J. nustatymo. Apelianto skundas iš esmės yra grindžiamas nesutikimu su CDMEK išvada, tačiau jis pagrįstas vien prielaidomis, esą E. J. nustatytą profesinę ligą galėjo sukelti jo darbas kitose įmonėse arba kiti veiksniai. Bylos proceso šalių prielaidos negali būti pagrindas tenkinti apeliacinį skundą. Minėta, kad CDMEK kitų veiksnių (traumų, ar ligų, kurios galėjo turėti įtaką diagnozuotai profesinei ligai) nenustatė. Tokius veiksnius neigia ir trečiasis suinteresuotas asmuo, o pareiškėjas priešingų įrodymų į bylą nepateikė. CDMEK savo išvadoje Nr. 3EK(13.2)-480 profesinės ligos nustatymo kriterijų kontekste pateikė vertinimą dėl E. J. darbo aplinkos kenksmingų veiksnių poveikio nustatytai ligai, kurią pripažino profesine liga pagal Profesinių ligų sąrašą. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su CDMEK išvada ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo teismas pareiškėjo skundą dėl CDMEK išvados Nr. 3EK(13.2)-480 panaikinimo pripažino nepagrįstu ir jį atmetė.

63Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino kokių nors bylai reikšmingų aplinkybių. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d.) ir atsižvelgiant į EŽTT praktiką ne kartą buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2008 m. gruodžio 5 d. Nr. P444 -196/2008;2009 m. liepos 24 d. Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. Nr. P525 -194/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, įvertino ištirtų įrodymų visumą pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis), išsprendė visus pareiškėjo skundo baigiamojoje dalyje suformuluotus reikalavimus, sprendimą pagrindė pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies ir 87 str. 4 dalies 2 ir 4 punktų reikalavimus.

64Apeliacinio skundo argumentą, esą CDMEK padarė grubius procedūrinius pažeidimus, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas sprendime dėl pareiškėjo iškeltų procedūrinių klausimų pasisakė teisingai. Pirmiau minėta, kad CDMEK nagrinėjo jos kompetencijai priskirtą klausimą pagal teisės aktų nustatytą procedūrą. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, PL tyrimo nuostatai, CDMEK nuostatai ir kiti teisės aktai nenustato termino per kurį CDMEK turi išspręsti ginčą dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo. CDMEK nuostatai nustato terminą prieš kiek laiko turi būti pranešta apie CDMEK posėdį, taip pat terminą, per kurį CDMEK turi išsiųsti suinteresuotiems asmenims sprendimą dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo (CDMEK nuostatų 23.4 ir 27 punktai). Todėl pareiškėjo byloje reiškiamos abejonės dėl to, kad jis praėjus pakankamai ilgam laikui nuo Akto Nr. S-64 surašymo, Bendrovė gavo kvietimą į CDMEK posėdį, minėto teisinio reguliavimo kontekste negali būti vertinama nei kaip procedūrinis pažeidimas, nei kaip bylai reikšminga aplinkybė. Pagal CDMEK nuostatus kviesti į posėdžius suinteresuotus asmenis yra CDMEK teisė (CDMEK nuostatų 10.10 punktas). Atsakovas teisingai nurodo, kad teisės aktai nenustato CDMEK pareigos pranešti suinteresuotiems asmenims, tarp jų darbdaviui, apie piliečio kreipimąsi dėl nenustatytos profesinės ligos. Minėta, kad CDMEK iki 2012 m. gegužės 24 d. posėdžio, kuriame priėmė ginčui aktualų sprendimą, surengė kelis posėdžius (2012 m. gegužės 18 d., 2012 m. spalio 5 d., 2012 m. lapkričio 16 d.), kurie susiję su dokumentų nagrinėjimu ir papildomų duomenų rinkimu, t.y. su CDMEK priskirtų funkcijų sprendžiant ginčą dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo, vykdymu (CDMEK nuostatų 9.2, 9.3, 10 punktai). Iš 2012 m. lapkričio 16 d. posėdžio protokolo matyti, kad būtent šiame posėdyje CDMEK nutarė gavus papildomus dokumentus į kitą posėdį pakviesti darbdavio UAB „LAE Legetecha“ atstovą. Apeliantas neneigia, kad buvo pakviestas į 2012 m. gegužės 24 d. posėdį, o teigdamas, esą CDMEK padarė grubius procedūrinius pažeidimus, nenurodo jokio konkretaus teisės akto normos pažeidimo. Pažymėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jei yra nustatomi konkretūs procedūriniai pažeidimai, teismui yra pagrindas panaikinti skundžiamą administracinį aktą tik tuo atveju, jei padaryti procedūriniai pažeidimai yra esminiai ir tai galėjo lemti nepagrįsto ir neteisėto akto priėmimą.

65Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios Instancijos teismo sprendimo argumentu, jog Aktas Nr. S-64 laikytinas CDMEK išvados sudedamąja dalimi. Priešingai, nė teigiama pirmosios instancijos teismo sprendime, Aktas Nr. S-64 yra vienas iš dokumentų, kurį CDMEK vertino, atlikdama kompleksinę dokumentų analizę ir spręsdama ginčytiną klausimą dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo. Šis pirmosios instancijos teismo vertinimas priimto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įtakos neturi.

66Apeliantas akcentuoja, esą trečiasis suinteresuotas asmuo E. J., siekdamas neprarasti darbo vietos, slėpė nuo pareiškėjo (darbdavio), taip periodinių sveikatos patikrinimų metu, jog jaučia skausmus nugaros srityje ir / ar kitus sveikatos sutrikimus dėl savo darbo. Dėl šių apelianto teiginių teisėjų kolegija pažymi, kad šie argumentai negali būti pagrindas panaikinti CDMEK išvadą. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nenustato atvejų, kuriais įtariant profesinę ligą, galėtų būti neatliekamas tyrimas, ar nenustatinėjama profesinė liga. Priešingai, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visos profesinės ligos privalo būti ištirtos, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos formos dokumentuose. PLTK, tirdama profesinės ligos priežastis, nenustatė aplinkybių, jog trečiasis suinteresuotas asmuo E. J. būtų nevykdęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnyje nustatytų darbuotojo pareigų, tarp jų pareigos įmonėje nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą, laikytis įmonės darbo tvarkos taisyklėse, darbo grafike nustatyto darbo ir poilsio režimo (DSSĮ 33 straipsnio 1 dalies 8,9 punktai). Iš Akto Nr. S-64 I dalies 15 punkto, kuriame PLTK analizavo E. J. privalomųjų sveikatos patikrinimų duomenis, matyti, kad specialisto neurologo išvados pateiktos ne kiekvieno sveikatos tikrinimo metu ir nuo 2004 metų kovo mėnesio tokių išvadų nėra. Asmuo, kurio sveikata tikrinama, negali būti laikomas atsakingu už patikrinimo dokumento turinį. Minėta, kad CDMEK iš medicininių dokumentų nustatė, jog E. J. stuburo neurologinėmis ligomis nuo 2004 metų sirgo kiekvienais metais ir nuo to laiko dėl šių susirgimų kasmet 1–2 kartus jam buvo išduodami laikinojo nedarbingumo pažymėjimai. Apie darbuotojo laikinąjį nedarbingumą darbdaviui negali būti nežinoma. Pažymėtina ir tai, kad Akto Nr. S-64 I dalyje ir jos prieduose nėra duomenų apie tai, kad PLTK, atlikdama profesinės ligos priežasčių tyrimą, nustatė kokias nors neįprastas ar nenumatytas aplinkybes, kurios Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 2 dalies prasme atitinkamais atvejais gali būti pagrindas konstatavimui, jog darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą.

67Nepatenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė išvestinius skundo reikalavimus.

68Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė iš esmės teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

69Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

70Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „voestalpine VAE Legetecha“ apeliacinį skundą atmesti.

71Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

72Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „voestalpine VAE Legetecha“... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad profesinės ligos tyrimo komisija (toliau – ir... 6. Pareiškėjo manymu, CDMEK išvada Nr. 3EK(13.2)-480 ir jos pagrindu pakeista... 7. Pareiškėjo nuomone, CDMEK išvados Nr. 3EK(13.2)-480 neteisėtumą bei... 8. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo... 9. Atsiliepime į skundą (b. l. 57–60) paaiškino, kad E.... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. J. prašė atmesti... 11. Atsiliepime į skundą (b. l. 46–53) teigė, kad CMDEK, išnagrinėjo jo... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į aplinkybes, kad jis... 13. II.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 6 d. sprendimu (b. l.... 15. Teismas nustatė, kad profesinės ligos tyrimo komisija 2012 m. kovo 2 d.... 16. Teismas vertino skundžiamos CDMEK išvados Nr. 3EK(13.2)-480 atitiktį... 17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo reikalavimus grindžia šiais... 18. Teismas nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos... 19. Įvertinęs šalių išdėstytą poziciją, teismas nustatė, kad byloje nėra... 20. Atsižvelgęs į ABTĮ 3 straipsnio nuostatą, kad administraciniai teismai... 21. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje nustatyta, kad... 22. Profesinės ligos diagnozė nustatoma arba nenustatoma vadovaujantis... 23. Pagal PL nustatymo kriterijų 6 punktą, nustatant profesinę ligą vertinama:... 24. Teismas nustatė, jog CDMEK, išanalizavusi papildomai surinktus duomenis, taip... 25. Pirmos instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius... 26. Išnagrinėjęs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios... 27. Be to, teismas pastebėjo, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog... 28. III.... 29. Pareiškėjas UAB „VAE Legetecha“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame... 30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja savo skundo pirmosios instancijos... 31. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo... 32. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 129–133) atsakovas remiasi iš... 33. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. J. su apeliaciniu... 34. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 110–119) trečiasis suinteresuotas... 35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo... 36. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 125–126) atkreipė dėmesį... 37. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 38. Teisėjų kolegija... 39. IV.... 40. Nagrinėjamas ginčą pareiškėjas UAB „VAE Legetecha“ iškėlė,... 41. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.... 42. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad pareiškėjo... 43. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (bylai aktuali 2011 m. gruodžio 1 d.... 44. Profesinės ligos tyrimo ir nustatymo procedūroje dalyvaujantys subjektai ir... 45. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio, taip pat su jį... 46. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnyje ir Profesinių... 47. Nagrinėjamu atveju profesinės ligos tyrimo ir nustatymo 48. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad CDMEK yra speciali... 49. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą... 50. CDMEK nuostatuose nurodyta, kad CDMEK uždaviniai – patvirtinti ar paneigti... 51. Pagal minėtą Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu ir jį... 52. Vykdydama CDMEK nuostatų 9.2 ir 9.3 punktas pavestas funkcijas, CDMEK, gavusi... 53. Iš byloje esančio 2012 m. kovo 2 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo... 54. Iš CDMEK pateiktos pirmosios instancijos teismui E. J.... 55. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), atsižvelgdama... 56. CDMEK 2013 m. birželio 20 d. išvadoje Nr. 3EK(13.2)-480 nurodyta, kad... 57. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad CDMEK išvada... 58. Iš CDMEK 2013 m. birželio 20 d. išvados, atsakovo argumentų, išdėstytų... 59. Vertindama aplinkybes ir profesinės rizikos veiksnius UAB „LAE Legetecha“,... 60. Iš bylos medžiagos matyti, kad CDMEK, spręsdama ginčą dėl profesinės... 61. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį tai, kad pagal PL... 62. Pažymėtina, kad pareiškėjas, iškeldamas ginčą dėl CDMEK 2013 m.... 63. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas... 64. Apeliacinio skundo argumentą, esą CDMEK padarė grubius procedūrinius... 65. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios Instancijos teismo sprendimo... 66. Apeliantas akcentuoja, esą trečiasis suinteresuotas asmuo 67. Nepatenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo, pirmosios instancijos teismas... 68. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 69. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 70. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „voestalpine VAE Legetecha“... 71. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimą palikti... 72. Nutartis neskundžiama....