Byla e2-1103-413/2018
Dėl pradinės įmokos (avanso) ir baudos priteisimo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas,

2sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,

3dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Evaldui Valčiukui,

4atsakovės atstovams H. G. ir advokatui Egidijui Milašiui,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncernas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Harimanas“ dėl pradinės įmokos (avanso) ir baudos priteisimo.

6Teismas

Nustatė

7I. Ieškovo reikalavimų ir atsakovų atsikirtimų esmė

8

  1. Ieškovė UAB „Agrokoncernas“ (toliau ir pirkėjas) ir atsakovė UAB „ Harimanas“ (toliau ir pardavėjas) 2017 m. balandžio 11 d. pasirašė Preliminarią negyvenamų patalpų (keturių žvaigždučių viešbučio komplekso) su žemės sklypu pirkimo – pardavimo sutartį Nr. H-17-04-10 (toliau – Sutartį). Sutarties pasirašymo dieną pirkėjas sumokėjo pardavėjui 200 000 Eur pradinę įmoką, kuri pagal Sutarties sąlygas pripažįstama dalies kainos sumokėjimu (avansu) už visą turtą ir kuri bus įskaičiuota į sumą, sumokėtiną už turtą Pagrindinėje sutartyje, kurią šalys įsipareigojo sudaryti iki 2017 m. birželio 7 d. Ieškovė 2017 m. birželio 5 d. raštu pranešė atsakovei nutraukianti Sutartį, atsisakanti sudaryti Pagrindinę sutartį dėl atsakovės kaltės ir pareikalavo iš pardavėjo grąžinti pirkėjui 200 000 Eur pradinę įmoką (avansą). Atsakovė 2017 m. birželio 22 d. raštu ieškovei nurodė nepripažįstanti Sutarties nutraukimo ir atsisakė grąžinti ieškovei pradinę įmoką.
  2. Ieškovė 20107 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 200 000 Eur pradinę įmoką, 100 000 Eur baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  3. Ieškovės reikalavimai buvo grindžiami tokiais argumentais:

93.1. Pasirašius Sutartį, ieškovė, įgyvendindama Sutarties 1.4. punkte numatytą teisę atlikti turto patikrinimą, 2017 m. gegužės 3 d. raštu kreipėsi į atsakovę prašydama pateikti informaciją ir dokumentus dėl Viešbučio kompleksą sudarančių pastatų. 2017 m. gegužės 10 d. el. pašto laišku ieškovės atstovas dar kartą detaliai nurodė, kokia informacija ir dokumentai yra reikalingi ir paaiškino, kad ieškovė neturi informacijos dėl laikinų statinių (6 poilsio namelių) (toliau ir Namelių) statybos (t. y. kokie tokią statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti, ar pasibaigus laikinų statinių naudojimo terminui buvo kreiptasi dėl šio termino pratęsimo ir ar terminas buvo pratęstas ir t.t.). 2017 m. gegužės 17 d. atsakovės atstovas telefonu, o vėliau ir el. paštu nurodė, kad Namelių statybai papildomų statybos leidimų prašoma nebebuvo, kadangi jie patenka į I grupės nesudėtingų statinių kategoriją, kuriems statybos leidimas apskritai nereikalingas. Įvertinus patikrinimo metu gautus dokumentus ir informaciją paaiškėjo, kad Nameliai valstybei priklausančiame žemės sklype stovi neteisėtai. Šį faktą patvirtino ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija), kuri savo 2017 m. birželio 8 d. rašte nurodė, kad „statytojas 6 laikinus poilsio namelius ir prie namelių įrengtus laikinus inžinerinius tinklus (lietaus, vandentiekio ir nuotekų) pastatė turėdamas SLD (statybą leidžiantis dokumentas), šiuos laikinus statinius privalėjo nugriauti 2010 m. sausio 8 d. Duomenų apie šių laikinų statinių naudojimo termino pratęsimą ar įteisinimą nėra gauta, todėl minėti nenugriauti laikini statiniai žemės sklype, kurio kadastro Nr. 1201/0004:6, yra neteisėti.“

    1. Nagrinėdamas šalių ginčus dėl preliminarių sutarčių nutraukimo ir/ar atsisakymo sudaryti pagrindines sutartis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra pažymėjęs, kad sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.). Viena iš sąlygų, suteikiančių pagrindą konstatuoti sutarties šalies pareigą atsakyti už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą sutartį, yra sandorio šalies kaltė (CK 6.248 str. 1 d.) (2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213-701/2015). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tuo atveju, jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl nesąžiningos šalies veiksmų, šiai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė, t. y. vadovaujantis CK 6.163 straipsnio 3 dalyje ir 6.165 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis nuostatomis kyla pareiga atlyginti sąžiningai šaliai padarytus nuostolius (2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016). Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (LAT 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
    2. Anot ieškovės, nagrinėjamoje byloje atsakovė pažeidė Sutarties 1.5. punkte įtvirtintas nuostatas, t. y. 1) pateikė neteisingą patvirtinimą, esą nėra gresiančių bylų, arbitražo, civilinių, administracinių ar baudžiamųjų procesų, tyrimų ar panašių procesinių veiksmų, kurie gali turėti įtaką Preliminarios sutarties sudarymui, galiojimui ar jos vykdymui; 2) neatskleidė visos atsakovei žinomos informacijos, turinčios esminę reikšmę sutarties sudarymui ir jos vykdymui; 3) sąmoningai pateikė klaidinančią informaciją, todėl atsakovei kyla sutartinė atsakomybė dėl Preliminarios sutarties nutraukimo ir Pagrindinės sutarties nesudarymo, kadangi: (i) Nameliai, kurių naudojimo terminas pasibaigė maždaug prieš 7 metus, valstybei priklausančiame žemės sklype stovi neteisėtai ir privalo būti nugriauti; (ii) atsakovė nepateikė ieškovei informacijos apie Namelių teisinį statusą, t. y. neinformavo, kad Nameliai valstybei priklausančiame žemės sklype stovi neteisėtai ir pateikė neteisingą patvirtinimą dėl esą negręsiančių ginčų ir teisminių procesų.
    3. Atsakovė tiek iki Sutarties pasirašymo, tiek ir po to elgėsi nesąžiningai, kadangi: (i) į Sutartį, kurios projektą rengė atsakovės atstovas, Nameliai iš viso nebuvo įrašyti. Dėl Namelių atsakovė ieškovei buvo paaiškinusi, kad šie statiniai VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre yra neregistruojami; (ii) kiti Viešbučio kompleksą sudarantys statiniai ir kilnojamasis turtas į Sutartį buvo įtraukti pridedant atitinkamus išrašus iš Nekilnojamojo turto registro arba atsakovės vidinės apskaitos, nors Nameliai buvo aiškiai įvardinti viešame UAB „Ober-Haus“ pasiūlyme įsigyti Viešbučio kompleksą kaip ženkli komplekso dalis ir privalumas, jie užima ženklią dalį žemės sklypo; (iii) netrukus po Sutarties pasirašymo atsakovė gavo Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę. NŽT perleido nuomos teisę visam 0,9314 ha dydžio sklypo plotui, taigi, tai reiškia, kad šalys tarėsi dėl viso Viešbučio kompleksą sudarančio turto pardavimo, tame skaičiuje ir Namelių. Be to, iš ieškovės dokumentų matyti, kad buvo suskaičiuotas ir aprašytas Viešbučio pastatuose esantis turtas, įskaitant ir Nameliuose esantį turtą. Šios aplinkybės įrodo, kad abi šalys suprato, jog ieškovė ketino pirkti, o atsakovė – parduoti visus Viešbučio kompleksą sudarančius pastatus. Ieškovės nuomone, atsakovė tikėjosi sudaryti Pagrindinę sutartį ieškovei nesužinojus apie problemas dėl Namelių teisinio statuso.
    4. Preliminarios sutarties 5.1. punkte įtvirtinta, jog pirkėjo sumokėta avansinė įmoka (200 000 Eur) jam negrąžinama ir laikoma sumokėta bauda pardavėjui už prievolės sudaryti Pagrindinę sutartį pažeidimą tuo atveju, jeigu pirkėjas (ieškovė) Pagrindinę sutartį sudaryti atsisako nepagrįstai. Ieškovės vertinimu, jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių jai galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė, ieškovė neatliko, kadangi Pagrindinę sutartį pasirašyti dėl paminėtų priežasčių ieškovė atsisakė pagrįstai. Priešingai – nesąžiningus veiksmus neatskleidžiant ieškovui visapusiškos informacijos ir ją klaidinant atliko atsakovė. Tokiu atveju, kaip numatyta Sutarties 5.2. punkte (t. y. kai Pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pardavėjo kaltės), atsakovė privalo grąžinti visą iš ieškovės gautą pradinę 200 000 Eur dydžio įmoką ir sumokėti 100 000 Eur baudą.
  1. Atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose nurodė tokius pagrindinius nesutikimo su ieškiniu argumentus:

104.1. Anot atsakovės, nagrinėjamu atveju nesąžininga Sutarties šalimi laikytina ieškovė (pirkėjas), o ne atsakovė (pardavėjas). Visų pirma, ieškovė sąmoningai nutyli derybų pradžios momentą, kuris pagal UAB „Ober-Haus“ atstovo, pardavinėjusio atsakovės turtą, S. U. paaiškinimus, prasidėjo dar 2017 m. kovo 27 d., kuomet į jį kreipėsi UAB „Agrokoncerno grupė“ vadovas V. E.. Iš S. U. el. laiško V. E. matyti, kad 2017 m. balandžio 4 d. buvo parengtas Sutarties projektas ir paruošti visi preliminariam sandoriui sudaryti reikalingi dokumentai. 2017 m. kovo 28 d. V. E., turto pardavėjo vadovas H. G. ir nekilnojamojo turto agentūros atstovas S. U. apžiūrėjo Viešbučio kompleksą ir V. E. oficialiai patvirtino, kad „Agrokoncernas“ perka šį turtą. Objekto kaina ir turto sudėtis buvo derinama ir tvarkoma prasidėjusių derybų metu. Antra, potencialiu pirkėju buvo ne ieškovė UAB „Agrokoncernas“, bet UAB „Agrokoncerno grupė“. Tokiu būdu, pasiūlymą sudaryti Sutartį ieškovės vardu pateikė kitas juridinis asmuo, kas reiškia, kad ieškovė pažeidė 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą ikisutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai, todėl jai ir tenka atsakomybė už pradėto ir neįvykdyto preliminaraus sandorio pasekmes.

114.2. Ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovę Sutarties 1.5 punkto pažeidimu ir informacijos neatskleidimu apie 6 namelių teisinį statusą, kadangi ieškovės veiksmai rodo, jog ji nuo pat pradžių neketino sudaryti Pagrindinės sutarties. Ieškovės atstovas (V. E.) 2017 m. kovo 31 d. apžiūrėjo visą Viešbučio kompleksą ir jokių klausimų ar pastabų dėl laikinų statinių (6 vnt. poilsio namelių) neuždavė ir nepareiškė, o administracinę procedūrą dėl neva neteisėtai pastatytų laikinųjų statinių 2017 m. gegužės 19 d. pradėjo pati ieškovė (jos atstovas advokatas E. Valčiukas), bandydama surasti bet kokį trūkumą, dėl kurio galėtų atsisakyti nuo Pagrindinės sutarties sudarymo. 2017 m. balandžio 18 d. atsakovei paaiškėjo, kodėl ieškovė labai skubėjo sudaryti Sutartį ir ragino atsakovę kuo greičiau paruošti pasirašymui Pagrindinę sutartį, nes Viešbučio komplekse apsilankęs ieškovės pagrindinio akcininko tėvas Č. V. K. nurodė, kad asmuo, kuriam buvo norima perparduoti Viešbučio kompleksą, „pabėgo“. Iki Sutarties sudarymo ieškovę atstovavę asmenys esminį dėmesį derybose skyrė parduodamo turto sąrašui ir jo sudėčiai, Sutarties sąlygas pildė ir derino ne tik ieškovės buhalterinės apskaitos, turto inventorizavimo ir statybos specialistai, bet ir kvalifikuoti teisininkai. Nameliai buvo pažymėti planuose ir įtraukti į įvairius Sutarties derinimo variantus. UAB „Agrokoncerno grupė“ generalinis direktorius V. E. 2017 m. balandžio 10 d. Sutarties pasirašymo išvakarėse susitikęs su S. U. ir atsakovės direktoriumi H. G. pareiškė, kad visos esminės Sutarties sąlygos yra aptartos, suderintos, tenkina abi šalis ir pakvietė 2017 m. balandžio 11 d. 9.30 val. atvykti į ieškovės patalpas pasirašyti Sutarties.

124.3. Pagal ieškovės Įstatų 6 straipsnio 6 dalies f) punktą, ilgalaikio turto įsigijimui, kurio vertė didesnė kaip 1/20 įstatinio kapitalo reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas. Nagrinėjamu atveju perkamo turto vertė sudarė 30,21 proc. bendrovės įstatinio kapitalo, tačiau toks sprendimas nebuvo priimtas. Minėta aplinkybė, anot atsakovės, parodo, kad ieškovė iš viso nesirengė pirkti iš atsakovės ginčo turto.

134.4. Ieškovė netinkamai aiškina statybą reglamentuojančias teisės normas, liečiančias 6 laikinųjų namelių statybą ir jų nugriovimą. Priešingai nei teigia ieškovė, pagal nuo 2010 m. spalio 1 d. galiojantį Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nesudėtingų statinių 3 metų statybos galiojimo terminas yra panaikintas ir pagal Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ XII skirsnio 41 punktą, laikino statinio savininkas ar valdytojas gali raštu kreiptis į statinio laikino naudojimo terminą nustačiusį subjektą, prašydamas pratęsti laikino statinio naudojimo terminą konkrečiam terminui.

144.5. Pagal Sutarties 1.5 punktą ieškovė buvo patvirtinusi, kad yra gavusi visą žinomą informaciją apie turtą ir kitą informaciją, turinčią reikšmės sandorio sudarymui ir neteikė jokios ypatingos reikšmės laikiniems statiniams ( 6 poilsio nameliams). Savo ruožtu atsakovė, iki Pagrindinės sutarties sudarymo dėjo visas pastangas jai sudaryti, bendradarbiavo su ieškove ir teikė pirkėjai visą reikalingą medžiagą, kurios ji prašė, taip vykdydama CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis.

154.6. Ieškovė nevykdė Sutarties 7.2 ir 7.3 punktuose nustatytos pareigos tarp šalių kilusius ginčus spręsti derybomis, inicijuoti Sutarties pakeitimus ir papildymus, liečiančius Namelių kadastro duomenų parengimą ir jų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.

164.7. Kadangi ieškovė elgėsi nesąžiningai, nepagrįstai vengė sudaryti Pagrindinę sutartį, pažeidė Sutarties 5.1 punktą, todėl jos atsakovei sumokėta 200 000 Eur dydžio avansinė įmoka pagal Sutarties 2.3 punktą negali būti grąžinama, o reikalavimas dėl 100 000 Eur baudos atmestas.

17Ieškinys tenkintinas iš dalies

18II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19

  1. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CPK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).
  2. Preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį šalys įsipareigoja joje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnis). Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Vienas esminių preliminariosios sutarties bruožų yra terminas, iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė sutartis (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Pagrindinės sutarties sudarymo terminas, kaip ir kitos sutarties sąlygos, nustatomas suderinus šalių valią, vadovaujantis sutarties laisvės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; kt.). Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (UAB „Agrokoncernas“ – kaip pirkėjas ir UAB „Harimanas“ – kaip pardavėjas) 2017 m. balandžio 11 d. pasirašė Preliminarią negyvenamų patalpų su žemės sklypu pirkimo – pardavimo sutartį Nr. H-17-04-10 (t. 1, b. l. 35-71). Pagal Sutarties 1.1 punktą, pardavėjas (atsakovė) įsipareigojo parduoti pirkėjui (ieškovei) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (išskyrus nuomos sutarties pagrindu valdomą valstybės žemės sklypą), sudarant atskirą pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį iki 2017 m. birželio 7 d. imtinai. Pirkėjas įsipareigojo nupirkti turtą už Sutarties 2 straipsnyje nurodytą kainą (1 750 000 Eur nekilnojamasis turtas ir 300 000 Eur kilnojamasis turtas). Šalys pareiškė, kad šia Sutartimi yra išreikšta jų valia, aiškiai rodanti jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį. Sutarties 2.3 punktu šalys susitarė, kad Sutarties pasirašymo dieną pirkėjas sumoka pardavėjui 200 000 Eur pradinę įmoką, kuri pripažįstama dalies kainos sumokėjimu (avansu) už visą turtą ir kuri bus įskaičiuota į sumą, mokėtiną už turtą Pagrindinėje sutartyje. Avanso sumokėjimą patvirtina mokėjimo dokumentas (t. 1, b. l. 73). Sutarties 1.4 punktu šalys susitarė, kad parduodamo Turto patikrinimo metu, kuris abiems šalims priimtinu laiku įvyks iki pagrindinės sutarties sudarymo, išaiškėjus kitam kilnojamajam turtui, esančiam nekilnojamajam Turte, toks papildomai išaiškėjęs turtas bus perleistas ieškovės nuosavybėn už tą pačią šia Sutartimi aptartą bendrą Turto kainą. Sutarties 1.5 punktu atsakovė patvirtino, kad Turtas neareštuotas, nėra iškeltų ir (ar) pradėtų, nagrinėjamų ar gresiančių bylų, arbitražo, civilinių, administracinių ar baudžiamųjų procesų, <...>, kurie gali turėti įtakos šios Sutarties sudarymui, galiojimui ar jos vykdymui. Šalys atskleidė viena kitai visą joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės šios Sutarties sudarymui ir jos vykdymui, ir sąmoningai nepateikė viena kitai jokios klaidinančios informacijos. Sutarties 5.1 punkte šalys nustatė, kad jeigu pirkėjas (ieškovė) nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti Pagrindinę sutartį, jo sumokėta avansinė įmoka (200 000 Eur) jam negrąžinama ir laikoma kaip pirkėjo sumokėta bauda pardavėjui (atsakovei) už prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pažeidimą. Jeigu pardavėjas (atsakovė) nepagrįstai vengia ar atsisako parduoti Turtą pirkėjui, arba nepateikia visų reikalingų Pagrindinės sutarties sudarymui dokumentų, arba neįvykdo kitų savo įsipareigojimų pagal šią Sutartį ir dėl to Pagrindinė sutartis sutartu laiku (iki 2017 m. birželio 7 d.) nesudaroma, pirkėjas (ieškovė) turi teisę vienašališkai nutraukti šią Sutartį. Šiuo atveju pardavėjas privalo gražinti avansą, t .y. 200 000 Eur ir sumokėti 100 000 Eur baudą (netesybas) (Sutarties 5.2 punktas).
  4. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti; gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi, turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2007).
  5. Nagrinėjamoje byloje atsakovė įrodinėjo ieškovės nesąžiningumą – vengimą sudaryti pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį, nurodydama, kad ieškovės sumokėtas 200 000 Eur dydžio avansas yra atsakovės patirti nuostoliai, o ieškovė įrodinėjo priešingai, kad dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų (neatskleistos informacijos apie laikinųjų statinių (Namelių) teisinį statusą) nebuvo sudaryta Pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis.
  6. Sutarties sudarymas paprastai prasideda derybomis, kurių metu šalys siekia suderinti tiek savo reikalavimus viena kitai, tiek galimas būsimos sutarties sąlygas. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklostę santykiai vadinami ikisutartiniais. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Ikisutartiniams santykiams yra svarbus sąžiningumas, nes tik sąžiningai šalims elgiantis ikisutartinių santykių stadijoje galima tikėtis, kad šie santykiai transformuosis į sutartinius. CK 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąžiningumo pareiga ir šalims derantis dėl sutarties sudarymo (dar prieš ją sudarant). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti nesąžiningo elgesio derantis teisiniai padariniai. Pareiga elgtis sąžiningai vykstant deryboms taip pat apima šalių pareigą suteikti viena kitai žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti. Kai derybų metu šalis elgiasi nesąžiningai, ji privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Pripažinus, kad kita šalis pati elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, kitos šalies atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo.
  7. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių derybų procesas dėl Sutarties sudarymo prasidėjo gerokai anksčiau (2017 m kovo 27 d.), nei ji buvo pasirašyta (2017 m. balandžio 11 d.). Sutarties sudaryme aktyviai dalyvavo abi šalys. Minėtą aplinkybę patvirtina šalių susirašinėjimas ir 2017 m. balandžio 7 d. Sutarties projekto derinimo stadija (t. 1, b. l. 18, 19–34). Sutarties turinys patvirtina, kad ieškovė (pirkėjas) aktyviai dalyvavo aprašant, inventorizuojant ir įtraukiant į Sutartį nekilnojamąjį turtą (turto sąrašas nuo t. 1, b. l. 49 iki b. l. 70). Į Sutarties 1.2 punktą įtraukti parduodamo Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenys patvirtina, kad ieškovei buvo žinoma (turėjo būti žinoma), kad į minėtą turtą nėra įtraukti laikini statiniai – 6 poilsio nameliai. Teismo vertinimu, Sutarties 1.4 punkto nuostatos, kuriose nurodyta, kad šalys susitarė, jog „parduodamo Turto patikrinimo metu, kuris abiems šalims priimtinu laiku įvyks iki pagrindinės sutarties sudarymo, išaiškėjus kitam kilnojamajam turtui, esančiam nekilnojamajam Turte, toks papildomai išaiškėjęs turtas bus perleistas ieškovės nuosavybėn už tą pačią šia Sutartimi aptartą bendrą Turto kainą“ leidžia teigti, kad ieškovei taipogi buvo žinomas ir šių Namelių teisinis statusas. Taigi, ieškovė iki Sutarties pasirašymo turėjo visas galimybes įvertinti norimo pirkti objekto tiek fizinę, tiek ir teisinę būklę, tačiau tokių veiksmų (objekto statybos teisėtumo tikrinimo ėmėsi tik 2017 m. gegužės 3 d., t. y. po ikisutartinių susitarimų dėl visų aktualių Sutarties sąlygų įvertinimo. Kitaip tariant, pakartotinai atliko veiksmus, kurių rezultatas turėjo būti žinomas dar iki Sutarties sudarymo (t. 1, b. l. 77, 79). Taigi ieškovės, kaip nuostolius patiriančio asmens veiksmus, galima vertinti kaip nepakankamai atidžius ir rūpestingus siekiant įgyvendinti Sutarties 1.1 punkto nuostatą – aiškaus susitarimo sudaryti Pagrindinę sutartį pažeidimą.
  8. Kita vertus, teismas negali sutikti ir su atsakovės argumentais, kad Pagrindinės sutarties nesudarymo priežastis lėmė tik ieškovės nesąžiningi veiksmai (išankstinis nenoras sudaryti Sutartį). Visų pirma, tokie atsakovės argumentai yra prieštaringi ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, iš kurių matyti, kad Sutarties sudaryme aktyviai dalyvavo abi šalys, ieškovė Pagrindinei sutarčiai užtikrinti sumokėjo atsakovei 200 000 Eur avansą, kurio dėka (šios aplinkybės neginčija ir pati atsakovė) atsakovė galėjo įgyvendinti šalių preliminarų susitarimą dėl ginčo objekto pardavimo. Atsakovės argumentai, kad ieškovė Sutarties sudarymu siekė kuo greičiau turtą perparduoti tretiesiems asmenims grindžiami tik asmenine nuomone ir neparemti jokiomis kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, dėl ko teismas atmeta minėtus atsakovės teiginius kaip nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kad ieškovė iki Sutarties sudarymo buvo informuota apie laikinųjų statinių (Namelių) statybos galiojimo pabaigą (2010 m. sausio 8 d.) (t. 1, b. l. 210), nors tokia padėtis atsakovei buvo žinoma, nepriklausomai nuo to, kad šiuo metu yra pasikeitęs atsakovės nurodomas teisinis reglamentavimas, suteikiantis laikino statinio savininkui (valdytojui) teisę kreiptis į statinio laikino naudojimo terminą nustačiusį subjektą su prašymu pratęsti laikino statinio naudojimo terminą konkrečiam terminui. Taigi, teismas iš dalies sutinka su ieškovės argumentais, kad minėtos aplinkybės neatskleidimas gali būti vertinamas kaip Sutarties 1.5 punkto pažeidimas.
  9. Teismo vertinimu, tokie atsakovės veiksmai galėjo sukelti ieškovei abejonių dėl atsakovės sąžiningo elgesio ir turėti įtakos preliminariosios sutarties vykdymo nutraukimui. Kadangi atsakovė elgėsi nevisiškai sąžiningai, yra pagrindas išvadai, kad ji savo veiksmais prisidėjo prie ieškovės nuostolių atsiradimo, todėl privalo prisiimti dalį atsakomybės dėl savo patirtų nuostolių, kuriuos tektų atlyginti pagal Sutartį (CK 6.259 straipsnis).
  10. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad dėl Pagrindinės sutarties nesudarymo yra 70 proc. ieškovės ir 30 proc. atsakovės kaltės (CK 1.5 straipsnis). Todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant jai iš atsakovės 60 000 Eur pradinės įmokos (avanso) ir 30 000 Eur netesybų, iš viso 90 000 Eur nuostolių atlyginimo. Ieškinį tenkinus iš dalies, pagrįstu pripažintinas ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

20Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Teismui nusprendus ieškinį patenkinti iš dalies (30 proc.), atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės UAB „Agrokoncernas“ turėtos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 5566 Eur ir 3225 Eur žyminis mokestis, iš viso – 8791 Eur (t. 5, b. l. 57–62, 92–97). Atsakovės UAB „Harimanas“ teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 5922 Eur (t. 5, b. l. 63–70, 98–101). Įvyko trys teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė 11 val. 50 min. ir kuriuose dalyvavo abiejų šalių atstovai.
  2. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20). Atsižvelgus į bylos pobūdį ir jos sudėtingumą, į teismui pateiktų dokumentų gausą, papildomų prašymų ir atsikirtimų į juos rengimą, bei vadovaujantis Rekomendacijų 2, 8.2., 8.3., 8.16., 8.17., 8.19., 9. punktais, teismas sprendžia, kad atstovavimo išlaidos teisme atitinka minėtas rekomendacijas ir mažinti jų nėra pagrindo.
  3. Teismui nusprendus ieškinį patenkinti 30 proc., atitinkamai iš atsakovės UAB „Harimanas“ ieškovei UAB „Agrokoncernas“ turėtų būti priteista 2637 Eur (8791 Eur x 30 proc./100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės UAB „Agrokoncernas“ atsakovei turėtų būti priteista 4145 Eur (5922 Eur x 70 proc./100 proc.) teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str.), tačiau atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovės UAB „Agrokoncernas“ atsakovei UAB „Harimanas“ priteistina 1508 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas turėjo 2,78 Eur išlaidų, kurios yra mažesnės už CPK 96 straipsnio 6 dalyje reglamentuojamą jų dydį, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteistinos.

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais, teismas

Nutarė

22ieškinį tenkinti iš dalies.

23Priteisti ieškovei UAB „Agrokoncernas“ (įm. k. 133849777) iš atsakovės UAB „Harimanas“ ( įm. k. 157046541) 90 000 Eur (devyniasdešimt tūkstančių eurų) nuostolių atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

24Priteisti iš ieškovės UAB „Agrokoncernas“ atsakovei UAB „Harimanas“ 1508 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

25Kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmesti.

26Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas,... 2. sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,... 3. dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Evaldui Valčiukui,... 4. atsakovės atstovams H. G. ir advokatui Egidijui Milašiui,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės... 6. Teismas... 7. I. Ieškovo reikalavimų ir atsakovų atsikirtimų esmė... 8.
  1. Ieškovė UAB „Agrokoncernas“ (toliau ir pirkėjas) ir... 9. 3.1. Pasirašius Sutartį, ieškovė, įgyvendindama Sutarties 1.4. punkte... 10. 4.1. Anot atsakovės, nagrinėjamu atveju nesąžininga Sutarties šalimi... 11. 4.2. Ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovę Sutarties 1.5 punkto pažeidimu... 12. 4.3. Pagal ieškovės Įstatų 6 straipsnio 6 dalies f) punktą, ilgalaikio... 13. 4.4. Ieškovė netinkamai aiškina statybą reglamentuojančias teisės normas,... 14. 4.5. Pagal Sutarties 1.5 punktą ieškovė buvo patvirtinusi, kad yra gavusi... 15. 4.6. Ieškovė nevykdė Sutarties 7.2 ir 7.3 punktuose nustatytos pareigos tarp... 16. 4.7. Kadangi ieškovė elgėsi nesąžiningai, nepagrįstai vengė sudaryti... 17. Ieškinys tenkintinas iš dalies... 18. II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 19.
    1. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų
      1. Teismui nusprendus... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270... 22. ieškinį tenkinti iš dalies.... 23. Priteisti ieškovei UAB „Agrokoncernas“ (įm. k. 133849777) iš atsakovės... 24. Priteisti iš ieškovės UAB „Agrokoncernas“ atsakovei UAB „Harimanas“... 25. Kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmesti.... 26. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos...