Byla 2-374/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „AKS projektai“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-137-280/2011 pagal ieškovų akcinės bendrovės SEB bankas ir akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Inrent“, Lamees Trading Limited, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kavaska“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Transdadus“ dėl paskolos sutarties ir jos priedo, vekselio, skolos padengimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, vienašalės restitucijos taikymo, turtą pripažįstant įkeistu bankui hipotekos lakšte nurodytomis sąlygomis (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje: Vilniaus miesto 28 notarų biuro notarė S. B. ir valstybės įmonė „Registrų centras“).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Pareiškėjas RUAB „AKS projektai“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-137-280/2011 pagal ieškovų AB SEB bankas ir AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams BUAB „Inrent“, Lamees Trading Limited, BUAB „Kavaska“, BUAB „Transdadus“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje: Vilniaus miesto 28 notarų biuro notarė S. B. ir VĮ „Registrų centras“, dėl paskolos sutarties ir jos priedo, vekselio, skolos padengimo sutarties pripažinimo negaliojančiais ir vienašalės restitucijos taikymo, turtą pripažįstant įkeistu bankui hipotekos lakšte nurodytomis sąlygomis. Atnaujinus procesą, priimti naują sprendimą – ieškovų AB SEB bankas ir AB „SEB lizingas“ ieškinį dalyje dėl turto pripažinimo įkeistu atmesti, likusioje dalyje ieškinį tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarties vykdymą – uždrausti atlikti turto teisinės registracijos pakeitimus iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. RUAB „AKS projektai“ ir pareiškime nurodyti suinteresuoti asmenys (viso 15 asmenų) yra atsakovo kreditoriai. Pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu ieškovai prašė pripažinti negaliojančiais 2008 m. birželio 18 d. paskolos sutartį ir vekselį tarp atsakovo UAB „Kavaska“ ir Lamees Trading Limited ta apimtimi, kiek už juos laidavo UAB „Inrent“ ir UAB „Transdadus“ bei taikyti vienašalę restituciją, t.y. priteisti iš Lamees Trading Limited 522 027,02 Lt UAB „Transdadus“ naudai ir 499 897,65 Lt UAB „Inrent" naudai; pripažinti negaliojančiu 2008 m. birželio 18 d. paskolos sutarties 2009 m. birželio 12 d. priedą; pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo 2009 m. birželio 16 d. skolos padengimo sutartį Nr. 1737 ir taikyti vienašalę restituciją bei pripažinti ieškinyje išvardintą turtą (13 nekilnojamojo turto objektų) atsakovo BUAB „Inrent” nuosavybe; pripažinti pagrindinio daikto pastato-sandėlio su administracinėmis patalpomis priklausiniais ieškinyje išvardintus nekilnojamuosius daiktus (13 nekilnojamojo turto objektų); pripažinti ieškinyje išvardintą turtą (18 nekilnojamojo turto objektų) įkeistu ieškovui AB SEB bankui hipotekos lakšte Nr. 04120080003233 nurodytomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu bylos dalį dėl atsakovui BUAB „Inrent“ priklausančių daiktų: kiemo aikštelės ir kiemo aptvėrimų, esančių ( - ), pripažinimo įkeistais nutraukė, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Ieškovams ir atsakovui BUAB „Inrent“ pateikus apeliacinius skundus, Lietuvos apeliacinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo AB ,,SEB lizingas“ ieškinys panaikino ir bylą šioje dalyje perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl 2008 m. birželio 18 d. paskolos sutarties priedo ir 2009 m. birželio 16 d. skolos padengimo sutarties Nr. 1737 pripažinimo negaliojančiomis ir ieškinį tenkino: pripažino 2008 m. birželio 18 d. paskolos sutarties priedą, sudarytą tarp Lamees Trading Limited, UAB ,,Kavaska“, UAB ,,Transdadus“ ir UAB ,,Inrent“ dalyje, liečiančią UAB ,,Inrent“, negaliojančia; pripažino negaliojančia 2009 m. birželio 16 d. skolos padengimo turtu sutartį, sudarytą tarp UAB ,,Inrent“ ir Lamees Trading Limited, negaliojančia bei taikė restituciją - priteisė BUAB ,,Inrent“ naudai iš Lamees Trading Limited išvardintą nekilnojamąjį turtą (13 nekilnojamojo turto objektų) bei priteisė Lamees Trading Limited naudai iš BUAB ,,Inrent“ 156 352 Lt. Apeliacinės instancijos teismas taip pat panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl inžinerinių tinklų pripažinimo daikto priklausiniais ir pripažinimo priklausinius įkeistais ir ieškinį šioje dalyje patenkino: pripažino, kad išvardintas turtas (18 nekilnojamojo turto objektų) yra pastato-sandėlio su administracinėmis patalpomis, esančio ( - ), priklausiniai, įkeisti AB SEB bankui hipotekos lakštu ( - ).

5Pareiškėjas nurodė, kad jis bei suinteresuoti asmenys: AB Turto bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, UAB „Golden capital“, AB „Panevėžio keliai“, UAB „Vekada“, AB „LESTO“, AB „Lietuvos dujos“, UAB „Šiaulių Rymonta“, UAB „Realm juridical“, If P&C Insurance AS filialas, UAB „T&A Projektai“, UAB „Kauno keliai“, UAB „Eismo kryptys“, UAB „Baltų tinklo prekyba“ ir UAB „Baltic security systems“ yra atsakovo BUAB „Inrent“ kreditoriai, kurių kreditoriniai reikalavimai yra patvirtinti BUAB „Inrent“ bankroto byloje. Įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-137-280/2011 atsakovo turima turto masė padidėjo, kadangi teismas atsakovui priteisė nekilnojamąjį turtą. Tačiau teismas minėtoje byloje taip pat ir pripažino atsakovui priteistą turtą įkeistu ieškovui AB SEB bankui. Kadangi pagal tokį teismo sprendimą ieškovas AB SEB bankas turi pirmenybę padengti savo kreditorinį reikalavimą, pareiškėjas mano, kad teismo sprendimas neabejotinai turi įtakos jo ir kitų BUAB „Inrent“ kreditorių materialiosioms teisėms ir pareigoms. Neatnaujinus proceso šioje civilinėje byloje, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų kreditoriniai reikalavimai tikėtina nebus patenkinti. Pareiškėjas nurodė, kad terminas prašymui atnaujinti procesą paduotas nepraleidus įstatyme nustatyto termino, kadangi apie teismo sprendimą jis sužinojo tik 2012 m. liepos 25 d. gavęs iš BUAB „Inrent“ bankroto administratoriaus elektroninį laišką, prie kurio buvo prisegtas kreditorių susirinkimų protokolas. Pareiškėjas, susisiekęs su bankroto administratoriumi, gavo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje priimtų procesinių dokumentų kopijas.

6Atsakovai UAB „Kavaska“ ir Lamees Trading Limited pareiškėjo prašymą palaikė. Atsakovas BUAB „Inrent“ nepalaikė pareiškėjo pozicijos, prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė spręsti teismo nuožiūra. Ieškovai AB SEB bankas ir AB „SEB lizingas“ pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė atmesti.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Panevėžio apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-137-280/2011. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog įstatymas numato, kad įmonės bankroto administratorius valdydamas ir disponuodamas bankrutuojančios įmonės turtu, užtikrindamas jos turto apsaugą, gina kreditorių interesus, taip pat patikrinęs bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius, gindamas kreditorių interesus, reiškia ieškinius teisme. Todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad jo, kaip BUAB „Inrent“ kreditoriaus teisės yra pažeistos priimtu sprendimu, nes jis byloje nedalyvavo ir teismas pasisakė dėl jų teisių. Byloje BUAB „Inrent“ atstovavo bankroto administratorius. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė, jog, pareiškėjas nuo pat to momento, kai sužinojo apie civilinės bylos nagrinėjimą, manydamas, kad bankroto administratorius netinkamai atstovauja jo interesus nagrinėjamoje byloje, galėjo dalyvauti teismo posėdžiuose ir reikšti savo nuomonę, tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas neįrodė prašyme nurodytos aplinkybės, kad teismui pripažinus inžinierinius tinklus priklausiniais ir įkeistais bankui, ieškovai savo kreditorinius reikalavimus patenkins pilnai, o kitiems kreditoriams nebeliks turto, kurį realizavus būtų galima tenkinti kitų kreditorių reikalavimus.

8Teismas sprendė, kad tiek pareiškėjas, tiek kiti jo nurodyti kreditoriai nėra teisiniame ryšyje su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl juos įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis nėra privaloma ir priimtas teismo sprendimas jų teisėms jokių pasekmių nesukelia. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tam, kad asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

9Pareiškėjas RUAB „AKS projektai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir klausimą dėl proceso atnaujinimo išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-137-208/2011. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

  1. Teismas nagrinėdamas apelianto prašymą atnaujinti procesą nesiaiškino, ar bankroto administratorius ginė visų kreditorių interesus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, administratorius visiškai pripažino ieškinį, o teismui atmetus ieškinį, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimt naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
  2. BUAB „Inrent“ administratorius, visiškai pripažindamas ieškinį, kartu ir reikalavimą pripažinti daiktus įkeistus AB SEB bankui, gynė tik vieno iš bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, tuo pažeisdamas tiek bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesus.
  3. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl trečiųjų dalyvavimo procese, kuri yra suformuota bankroto bylose.
  4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, būdamas atsakovo kreditoriumi ir žinodamas apie netinkamą atstovavimą, galėjo anksčiau įsitraukti į bylos nagrinėjimą. Pareiškėjui buvo žinoma tik bendro pobūdžio informacija apie teisme nagrinėjamą bylą, tačiau pareiškėjas nebuvo informuotas apie ieškinio reikalavimą pripažinti, jog turtas yra įkeistas AB SEB bankui.
  5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nėra ginčijamų sandorių šalis, todėl teismo sprendimas neturėjo įtakos jo teisėms ir pasekmėms. Pareiškėjas sutinka su aplinkybe, jog ginčo turtas yra grąžintas bankrutuojančiai įmonei, tačiau nesutinka su šio turto pripažinimu įkeistu. Realizavus šį turtą, visos lėšos bus skirtos AB SEB banko kreditoriniam reikalavimui tenkinti.
  6. Kadangi teismo sprendimas turi įtakos ir bankrutuojančios įmonės pirmos bei antros eilės kreditorių galimybėms patenkinti savo finansinius reikalavimus, teismas procesą išnagrinėtoje byloje privalo atnaujinti ex officio.
  7. Pareiškėjas įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti nepraleido, kadangi jį pateikė vos per 2 dienas nuo sužinojimo apie pagrindo procesui atnaujinti atsiradimo,

10Atsakovas BUAB „Inrent“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė nepalaikąs nei pareiškėjo nei galimos priešingos pozicijos, prašo klausimą dėl proceso atnaujinimo spręsti teismo nuožiūra. Atsakovas nurodė, jog, viena vertus, teismo sprendimas yra palankus atsakovui, kadangi jo naudai priteistas didelės vertės turtas, kita vertus, byla neturėjo būti nagrinėjama į ją neįtraukus bankrutuojančios įmonės kreditorių, kadangi šioje byloje priimtas sprendimas turi tiesioginės įtakos jų reikalavimų patenkinimui.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai AB SEB bankas ir AB „SEB lizingas“ prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovai nurodė, jog proceso atnaujinimas byloje nėra galimas, kadangi bylos nagrinėjimas nėra pasibaigęs. Ieškovų vertinimu, nėra sąlygų civilinei bylai atnaujinti pareiškėjo nurodytu pagrindu. Pareiškėjas remiasi tik procesinio pobūdžio aplinkybėmis, kurios nėra pakankamas pagrindas atnaujinti procesą. Išnagrinėtoje byloje įkeitimo faktas nebuvo ginčijamas. Teismas sprendė klausimą ar išvardinti nekilnojamojo turto objektai yra įkeisto turto priklausiniai ir ar jie yra įkeisti kartu su pastatu. Ieškovų manymu, nei pareiškėjas, nei kiti bankrutuojančios įmonės kreditoriai nėra susiję su byloje dalyvavusių asmenų teisėmis ir pareigomis, jie neturi materialinio suinteresuotumo, todėl nebuvo teisinio pagrindo įtraukti šiuos asmenis į nagrinėjamą bylą. Ieškovai pažymėjo, jog bankroto administratorius dalyvavo byloje, o pastarojo paskirtis yra atstovauti visus kreditorius. Ieškovų nuomone, pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti, kadangi pareiškėjas apie nagrinėjamą bylą žinojo jau 2010 metais. Be to, informacija apie bylą buvo pateikiama kreditorių susirinkime, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas. Ieškovai nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nuo 2010 metų, žinodamas apie bylą, nepareiškė pageidavimų įstoti į procesą, patvirtina, kad nei pareiškėjas, nei kiti kreditoriai nebuvo suinteresuoti bylos baigtimi. Todėl ieškovai pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, pasibaigus bylai, vertina kaip siekį vilkinti ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymą.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (LR civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai neatnaujino proceso civilinėje byloje Nr. 2-137-280/2011 dėl pareiškėjo RUAB „AKS projektai“ prašyme nurodytų aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų).

14Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, nustato, ar subjektas įgijo jo nurodomas teises, kad būtų galima spręsti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia šio subjekto teises.

15Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėjas neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, tai yra naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Tačiau svarbi ir ta aplinkybė, jog neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Taigi tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas nurodytu pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, bet būtina nustatyti, jog priimtas sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, tai yra sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl tokio asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasibaigimo ar išnykimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar pasekmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).

16Iš Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo bei Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarties matyti, jog ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2008 m. birželio 18 d. paskolos sutartį ir vekselį, sudarytus tarp UAB „Kavaska“ ir Lamees Trading Limited, negaliojančiais ir taikyti restituciją – priteisti iš Lamees Trading Limited 522 027,02 Lt UAB „Transdadus“ naudai ir 499 897,65 Lt UAB „Inrent“ naudai; pripažinti negaliojančiu 2008 m. birželio 18 d. paskolos sutarties 2009 m. birželio 12 d. priedą; pripažinti negaliojančia 2009 m. birželio 16 d. skolos padengimo sutartį bei taikyti restituciją, t.y. priteisti UAB „Inrent“ išvardintus nekilnojamuosius daiktus bei pripažinti, jog išvardinti daiktai įkeisti ieškovui AB „SEB bankas“. Pareiškėjas neįrodinėja aplinkybės, jog jis yra (buvo) nurodytų sandorių šalis, taip pat aplinkybės, jog teismo procesiniai sprendimai, kuriais minėti sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais, jam sukūrė atitinkamas teises ar pareigas. Pareiškėjo vertinimu, teismo procesas, kuriame pastarasis nedalyvavo, pažeidė jo, kaip atsakovo BUAB „Inrent“ kreditoriaus bankroto byloje, teises. Pareiškėjas mano, kad pripažinus priteistą turtą įkeistu vienam iš kreditorių, pareiškėjo galimybė patenkinti savo kreditorinį reikalavimą sumažėjo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog suinteresuotumas bylos baigtimi gali būti materialusis ir tai reiškia, kad sprendimu sukurtos, pakeistos ar panaikintos civilinės teisės ir pareigos turės tiesioginę svarbą ir reikšmę konkretaus proceso dalyvių teisėms ir pareigoms. Materialinį suinteresuotumą turi šalys (ieškovas ir atsakovas), pareiškėjas ypatingojoje teisenoje ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą. Procesinį suinteresuotumą turi tie proceso dalyviai, kurie neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, tai reiškia, kad priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje nesukurs, nepakeis ir nepanaikins šių asmenų subjektinių teisių ar pareigų. Konstatuotina, jog pareiškėjo interesas, grindžiamas ne materialine, o procesine teisės norma – LR įmonių bankroto įstatyme (toliau ĮBĮ) numatyta teise į kreditorinio reikalavimo patenkinimą (ĮBĮ 3 straipsnis). Kolegijos vertinimu, pareiškėjas turi ne materialinį, o procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl šiuo konkrečiu atveju teismas pareiškėjui teisių ar pareigų nenustatė, nepripažino, nepakeitė ir nepanaikino. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, norint dalyvauti trečiuoju asmeniu byloje, nepakanka turėti turtinį reikalavimą bankroto byloje, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

17ĮBĮ 11 straipsnis reglamentuoja įmonės administratoriaus funkcijas įmonei iškėlus bankroto bylą. Administratorius atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme. Taigi įstatymas numato, kad įmonės bankroto administratorius valdydamas ir disponuodamas bankrutuojančios įmonės turtu, užtikrindamas jos turto apsaugą, gina kreditorių interesus, taip pat patikrinęs bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius, gindamas kreditorių interesus, reiškia ieškinius teisme, šaukia kreditorių susirinkimus, teikia tvirtinti savo veiklos atskaitą ir kt. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas (kaip bankrutuojančios įmonės kreditorius) buvo atstovaujamas bankroto administratoriaus, kuris informavo kreditorius apie bylos nagrinėjimą (b. l. 107-119, 140-145), todėl pirmosios instancijos padarė pagrįstą išvadą, jog, manydamas, kad administratorius netinkamai gina pareiškėjo teises, pareiškėjas pats galėjo domėtis proceso ar įstoti į bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas neįrodė aplinkybės, jog nagrinėjant bylą jam nebuvo žinoma, kad byloje pareikštas reikalavimas dėl turto pripažinimo įkeistu (CPK 178 straipsnis). Nustatyta, jog BUAB „Inrent“ kreditoriams buvo pateikta pakankamai išsami informacija apie nagrinėjamos bylos esmę (b. l. 75-78). Pareiškėjo teiginys, jog administratorius, pripažindamas ieškinį, ginė vieno, o ne visų kreditorių teises, grindžiamas bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais, todėl atmestinas kaip neįrodytas. Pažymėtina, kad pareiškėjui ir kitiems kreditoriams nepalankų teismo sprendimą pareiškėjas argumentuoja netinkamu administratoriaus atstovavimu. Tačiau kolegija nenustatė, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs įstatymo suteikta teise kreiptis dėl bankroto administratoriaus pakeitimo (IBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ar sprendęs klausimą dėl administratoriaus atsakomybės (ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalis). Kolegijos vertinimu, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog administratorius privalėjo nesutikti su ieškiniu.

18Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ir nepridėjo įrodymų, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pareiškėjas neįrodė, jog byloje dalyvaujant pareiškėjui ar suinteresuotiems asmenims, teismas būtų priėmęs kitokį sprendimą.

19Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti ginčijamą teismo nutartį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžiančiais motyvais.

20Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis paliktina nepakeista.

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „AKS projektai“ prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-137-280/2011, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Pareiškėjas RUAB „AKS projektai“ kreipėsi į teismą su prašymu... 5. Pareiškėjas nurodė, kad jis bei suinteresuoti asmenys: AB Turto bankas,... 6. Atsakovai UAB „Kavaska“ ir Lamees Trading Limited pareiškėjo prašymą... 7. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atmetė... 8. Teismas sprendė, kad tiek pareiškėjas, tiek kiti jo nurodyti kreditoriai... 9. Pareiškėjas RUAB „AKS projektai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti... 10. Atsakovas BUAB „Inrent“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė... 11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai AB SEB bankas ir AB „SEB... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas prašymas... 14. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa... 15. Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu sprendime teismas... 16. Iš Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo bei Lietuvos... 17. ĮBĮ 11 straipsnis reglamentuoja įmonės administratoriaus funkcijas įmonei... 18. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ir... 19. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl pareiškėjo atskirajame skunde... 20. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo... 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį, kuria atmestas...