Byla e2-700-524/2017
Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant ieškovei L. G., atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ atstovėms V. Č., J. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovei AB „Klaipėdos nafta“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 45 000 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso ( - ) esantis žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), kurio plotas 3,9487 ha. Teigia, kad atsakovės iniciatyva parengto Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano sprendiniais ir atsakovės prašymu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius išleido 2013-08-19 įsakymą Nr. 12 VĮ-( 14.12.2)-1103, kurio 1.1 punktu ieškovės sklypui nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę 1,8911 ha plote tiesti, aptarnauti ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, taip pat suplanuota magistralinio dujotiekio apsaugos zona, į kurią patenkančiam ieškovės sklypui nustatytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Kaip nuostolių atlyginimą dėl žemės servitutų nustatymo ieškovei atsakovė išmokėjo 6304,76 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją. Nuostolių, susijusių su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymu, atlyginimas ieškovei nepaskirtas. Nurodo, kad dėl ieškovės sklypui nustatytų servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo ieškovei padaryti materialiniai nuostoliai, kurių reikšminga dalis susidarė dėl to, jog žemės sklypas prarado didelę dalį rinkos vertės, t. y. nuvertėjo. Teigia, kad nutiesus ieškovės žemės sklype magistralinį dujotiekį, kuris priskiriamas prie potencialiai pavojingų įrenginių, ieškovė neturės realios galimybės parduoti žemės sklypą rinkos dalyviams rinkos kaina, buvusia iki nutiesiant dujotiekį. Mano, kad sklypo nuvertėjimas sudaro daugiau nei 58 000 Eur. Ieškovės nuomone, 45 000 Eur nuostolių atlyginimas būtų teisingas ir protingas, nepažeistų tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų teisių pusiausvyros ir būtų pakankamai proporcingas vertinant tai, kad atsakovė eksploatuoja ir ateityje neterminuotai eksploatuos dujotiekį gaudama turtinę naudą.

42016-11-24 ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo iš dalies, jame nurodė, kad atsisako 10 000 Eur dydžio dalies ieškinio, atsisakymą prašo priimti, šią bylos dalį nutraukti. Likusią ieškinio dalį palaiko ir prašo priteisti 35 000 EUR nuostolių atlyginimo.

52017-08-21 ieškovė pareiškimu patikslino savo reikalavimą ir prašo priteisti iš atsakovės 45 000 EUR žalos atlyginimo.

  1. Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad dar iki servituto nustatymo ieškovei, per kurios žemės sklypą buvo tiesiamas dujotiekis, buvo pasiūlyta savanoriškai sudaryti sutartį dėl servituto nustatymo jos sklype ir dėl to gauti 30 proc. didesnę kompensaciją, 8 596,26 Eur, bet su minėtu siūlymu ieškovė nesutiko. Atsakovė pažymi, kad yra suėjęs senaties terminas reikalavimams dėl nuostolių dėl ieškovės žemės sklypui nustatytų specialiųjų naudojimo sąlygų reikšti. Atsakovės teigimu, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ieškovė galėjo kreiptis ne vėliau kaip per vienerius metus nuo pranešimo apie papildomų specialiųjų sąlygų žemės sklypui (ar jo daliai) nustatymą gavimo dienos. Pažymi, kad minėtą pranešimą ieškovė gavo 2015 m. sausio 23 d. Be to, atsakovė mano, kad ieškovės patirti nuostoliai jau yra atlyginti, ieškovei išmokėjus 6304,76 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją, nes servituto nustatytas plotas apima ir ieškovės žemės sklypui nustatytų specialiųjų naudojimo sąlygų plotą. Taip pat atsakovė mano, kad ieškovė neįrodė nuostolių atsiradimo fakto, atsakovės kaltės ir jos neteisėtų veiksmų.

62017-09-05 atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog ekspertizei atlikti buvo pasirinkti nelygiaverčiai lyginamieji objektai, ekspertizės išvados prieštarauja teisės aktams. Ekspertė klaidingai nurodo, jog specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga neturi įtakos žemės sklypų vertei, nes pagal 1999-02-24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 205 patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką žemės sklypo vertė nustatoma sklypo vertę dauginant iš pataisos koeficiento. Šis koeficientas nustatomas tik tiems žemės sklypams, kuriems taikoma specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga. Be to, ekspertės išvados prieštarauja pačios ekspertės teiginiams. Ekspertizės akte ( žr. 30 psl. 3 nuo apačios pastraipą) ekspertė nurodo, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos – tai nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai. Atsižvelgiant į tai, kad skirtingos specialiosios žemės sąlygos skirtingai apriboja veiklą žemės sklype, yra tikėtina, kad žemės sklypas turintis kuo daugiau apribojimų, taikomų didesniam plotui, žemės rinkoje būna mažiau aktyvus, o tai turi įtakos vertei. Nepaisant to, ekspertizės akte ekspertė neatsižvelgė į šių papildomų specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygų įtaką ekspertės palyginimui pasirinktų žemės sklypų vertei ir netaikė pataisos koeficientų, kai ekspertizės akte pati nurodė, kad visi apribojimai turi įtakos sklypo vertei. Šis prieštaravimas įrodo, kad ekspertė nesilaikė nuoseklios vertinimo metodikos bei teisės aktų reikalavimų ir apribojimų įtaką sklypų vertei vertino selektyviai ir neišlaikydama objektyvumo. Todėl ekspertizės akte buvo nepagrįstai sumažinta žemės sklypo vertė. Ekspertizės akte nurodoma, kad žemės sklype draudimas statyti gyvenamuosius ir kitus pastatus taikomas ne visoje 100 m pločio nuo ( - ) upės kranto linijos teritoriją užimančioje apsaugos zonoje, bet 50 metrų atstumu nuo ( - ) šlaito briaunos, tai yra 50 proc. apsaugos zonos ploto. Ši ekspertės išvada yra klaidinga. Vyriausybės nutarimu patvirtintų Sąlygų 127.9 p. nustatyta, kad draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, išskyrus buvusių sodybų atkūrimo atvejus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytomis sąlygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje).

  1. 2017-09-11 ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės rašytinius paaiškinimus ir jame nurodo, jog dėl atsakovės nutiesto dujotiekio ieškovės žemės sklypo plote, apimančiame po 29,33 m abipus dujotiekio ašies, iš viso 22016 kv. m plote arba 55,76 proc. sklypo ploto, yra visiškai draudžiama bet kokių pastatų statyba. Atsakovė tvirtina, kad statyba dujotiekio apsaugos zonoje yra leistina gavus atsakovės sutikimą, tačiau tokia pozicija prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 26.1 punktas numato, kad magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zonose statyti pastatus ir įrenginius draudžiama be raštiško juos eksploatuojančių įmonių sutikimo, tai yra remiantis šiuo teisės aktu statybos ieškovės sklypuose galimybė tarsi būtų, nors ir sunki, nes siejama su atsakovės sutikimu. Tačiau, kaip nurodyta ieškinyje, remiantis Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklių 44.1 punktu apsaugos zonoje draudžiama „statyti bet kokius pastatus, pavojingų medžiagų talpyklas, įrengti sąvartynus“; pagal 44.2 punktą draudžiama „įrengti sporto, žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, transporto sustojimo vietas, mašinų ir mechanizmų stovėjimo aikšteles“. Šių taisyklių 45 punkte draudimas statyti, rekonstruoti, remontuoti, griauti bet kokius statinius ir įrenginius, perstatyti, užstatyti įspėjamuosius ženklus siejamas su dujotiekį eksploatuojančių asmenų sutikimu, tačiau iš teisės akto teksto akivaizdu, kad šiame punkte kalbama tik apie statinius, nepriklausančius 44.1, 44.2 punktuose nurodytiems statiniams. Pastatai ir statiniai nėra tapatūs objektai. Šioje byloje aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6 punktas) išaiškino, kad pastatai yra viena iš statinių rūšių ir kad statiniais, nesančiais pastatais, pripažintini tiktai inžineriniai statiniai. Taigi, magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje net ir gavus atsakovės sutikimą nebūtu galima statyti pastatų, o iš kitų statinių būtų galima statyti, gavus atsakovės sutikimą, tik inžinerinius statinius, nepriskirtus Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklių 44.2 punktuose nurodytiems statiniams. Ekspertizės akto kritika visiškai nepagrįsta, nes iš paminėto nutarimo 2.1 punkto, išvardijančio nutarimu tvirtinamos metodikos taikymo atvejus, akivaizdu, jog ši metodika netaikoma atliekant individualų privačios žemės vertinimą. Todėl ekspertė pagrįstai vadovavosi kitais teisės aktais, kuriuos nurodė ekspertizės akto 6 lape.
  2. Teismo posėdžiuose ieškovė paaiškino, kad žala, padaryta dėl servituto nustatymo, yra mažesnė nei dėl sklype nustatytų apribojimų, susijusių su dujotiekio įrengimu. Nurodo, kad žalos atsiradimo data – 2014-12-31. Pažymi, kad terminas ieškiniui pareikšti nėra praleistas, o jei yra praleistas, tai jį prašoma atnaujinti dėl teisės normos neaiškumo. Teigia, kad sklype įrengus pavojingą įrenginį, žemės sklypo vertė labai sumažėjo. Pažymi, kad pažeisti dujotiekio įrengimo reikalavimai, dėl kurių kelio neįmanoma nutiesti, neįrengus estakados. 2014 m. gruodžio mėn. žemė buvo žemės ūkio paskirties, šį sklypą ūkininkas naudojo neatlygintinai kaip pievą. Prieš tai ūkininkas buvo pasėjęs grikius, bet dėl dujotiekio nutiesimo nuomos sutartį teko nutraukti. Iki dujotiekio nutiesimo sklypas buvo nuomojamas. Ieškovė buvo išnuomojusi ūkininkui minėtą žemės sklypo, per kurį nutiestas dujotiekis, dalį. Ieškinys yra pareikštas dėl žalos atlyginimo nuvertėjus sklypui, nes išmokėta kompensacija neapima turto nuvertėjimo. 2016-10-21 prašyme paaiškino, kaip buvo apskaičiuota kompensacija ir kad ji išmokėta dėl pasėlių sunaikinimo. Atsakovė panaudojo jos sklypą ne pagal paskirtį, kuri buvo numatyta jos žemės dokumentuose.
  3. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė V. Č. paaiškino, kad ieškovė neįrodė, kad dėl nutiesto dujotiekio ir nustatyto servituto jos žemės sklypo rinkos vertė sumažėjo. Pateiktuose įrodymuose apie minėto sklypo vertę nėra analizuota, kaip dujotiekio įrengimas paveikė sklypo vertę. Ieškovės sklypas yra žemės ūkio paskirties ir jame nėra draudžiama vykdyti žemės ūkio veiklą. Pagal bendrojo plano sprendinius yra ribojama statyba šioje zonoje. Dujotiekis nesukuria papildomų apribojimų, nes ieškovės žemės sklype yra pakrantės apsaugos zona.
  4. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė J. L. paaiškino, kad atsakovė nuolat geranoriškai išduoda leidimus dėl nustatytų apribojimų. Šioje vietovėje leidžiama statyti mažaaukščius namus iki 4 aukštų. Be sutikimo leidžiama kasti ne giliau 0,3 metro apsaugos zonoje, t. y. visoje servituto zonoje. Dujotiekis buvo įrengtas ieškovės sklype esančio upelio apsaugos zonoje. Pagal raštišką sutikimą galima atlikti kitus darbus sklype.

7Ieškinys tenkintinas iš dalies.

  1. Dėl ieškinio senaties termino

8Atsakovės teigimu, ieškovė praleido terminą ieškiniui pateikti, nes Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 14 d. nustatytas vienerių metų senaties terminas ieškiniams dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo.

9Žemės įstatymo 22 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis arba kitas naudotojas dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo (išskyrus atvejus, kai papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos buvo nustatytos žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu), turi teisę kreiptis į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorių arba tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka. Žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis arba kitas naudotojas į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorių dėl šioje dalyje nurodytų nuostolių atlyginimo gali kreiptis ne vėliau kaip per vienerius metus nuo pranešimo apie papildomų specialiųjų sąlygų žemės sklypui (ar jo daliai) nustatymą gavimo dienos. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo CPK nustatyta tvarka sprendžia teismas.

10Dėl paminėto teisinio reglamentavimo Žemės įstatymu yra nustatytas ne ieškinio senaties terminas, o procedūrinis terminas. Procedūrinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose (DK 29 straipsnis, 292 straipsnio 3 dalis ir kt.), terminai, susiję su juridinio asmens veiklos vidinėmis procedūromis (CK 2.91 straipsnio 3 dalis, Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 4 dalis, 27 straipsnio 3 dalis ir kt.). Nuo ieškinio senaties terminų procedūrinius terminus galima atskirti pagal tai, kad procedūrinis terminas tiesiogiai susijęs tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, Teismų praktika Nr. 18). Taigi, įstatyme nustatytas terminas (vieneri metai), per kurį žemės savininkas, patikėtinis ar naudotojas turi teisę kreiptis į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorių dėl nuostolių atlyginimo, tačiau šis terminas netaikomas kreipiantis į teismą. Kreipimuisi su ieškiniu į teismą galioja CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų senaties terminas. Nagrinėjamojoje byloje žemės sklypui Nekilnojamojo turto registre servitutai buvo įregistruoti 2013-08-29, magistralinio dujotiekio specialiosios žemės naudojimo sąlygos buvo įregistruotos 2014-12-04. Su ieškiniu į teismą ieškovė kreipėsi 2016-08-29, todėl senaties terminas nėra praleistas.

  1. Byloje nustatyta, kad ieškovės 3, 9487 ha žemės sklype 2014-12-04 įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zona 1 8911 ha plote. Iki šių specialiųjų sąlygų nustatymo ieškovės visame žemės sklype buvo įregistruotos ir kitos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – valstybei priklausančių melioracijos sistemų ir įrenginių eksploatavimo sąlygos ir paviršinio vandens telkinių apsaugos zona bei pakrantės apsaugos juostos. Ieškovės sklypo paskirtis tiek iki paminėtų specialiųjų sąlygų įregistravimo, tiek ir po to yra žemės ūkio paskirties žemės. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog jos sklypo paskirties pakeitimas dėl nutiesto dujotiekio prarado prasmę.

11Dėl nuostolių atlyginimo pagrindo.

  1. Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad teritorijai, kurioje turi būti įrengta SGD terminalo infrastruktūra ir (ar) gamtinių dujų sistemos įrenginiai, susiję su SGD terminalo projekto įgyvendinimu, ir kuri nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nėra valdoma bendrovės ar perdavimo sistemos operatoriaus, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis nustatomas žemės servitutas. Konkretus servituto dydis ir vieta, taip pat reikalinga SGD terminalo infrastruktūra suprojektuojami projekto specialiajame plane.
  2. Nustačius servitutą ir įrengus SGD terminalą, siekiant aptarnauti SGD terminalo dujotiekį, ieškovės ginčo žemės sklype buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos – tai įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir jame vykdomos konkrečios veiklos, žemės sklype esančių statinių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikių, kurių privalo laikytis žemės savininkai ir kiti naudotojai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 punktas, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  3. Specialiuoju planu ieškovės sklypui buvo suplanuoti žemės servitutai. Remdamasis Specialiojo plano sprendiniais ir atsakovės prašymu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius išleido 2013-08-19 įsakymą Nr. 12 VĮ-( 14.12.2)-1103, kurio 1.1 punktu ieškovės sklypui nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę 1,8911 ha plote: tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas; aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas; naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas. Šio įsakymo 2.1 punkte nurodyta, jog viešpataujantysis daiktas yra centralizuoti (bendro naudojimo) dujotiekio inžineriniai tinklai. Pagal įsakymo 2.2 punktą, jų savininkė yra atsakovė.
  4. Ieškovės sklypui nustačius magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonas, taikytini suvaržymai, reglamentuoti Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343), Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklėse (patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1-213), Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklėse (patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12).
  5. Įsakymo 2.4 punktu nustatytas ieškovės nuostolių dėl žemės servitutų nustatymo atlyginimas, išmokant ieškovei 21 769,08 Lt (6 304,76 Eur) vienkartinę piniginę kompensaciją. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-06-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-360-241/2017 yra konstatavęs, kad pagal Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541, 2 punktą (2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo redakcija) nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, atlyginami už sunaikinamus pasėlius ir sodinius (2.1 punktas), iškertamą mišką (2.2 punktas), prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį (2.3 punktas). Šioje metodikoje nurodytais būdais apskaičiuojama kompensacija laikytina nuostoliais, kurių nereikia įrodyti, nes jų dydis apskaičiuojamas pagal metodikoje nurodytas formules, remiantis vidutiniais, normatyviniais ir kt. rodikliais (vidutinis derlingumas pagal kultūras, normatyvinė kaina, vidutinė žemės rinkos vertė ir pan.). Ši kompensacija mokama tarnaujančiojo daikto savininkui už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę ir į kitų nuostolių atlyginimą, tačiau tokie nuostoliai, kurių nepadengia nurodyta kompensacija, turi būti pagrindžiami įrodymais.
  6. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato metodikos, kuri reglamentuotų nuostolių, atsiradusių dėl žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, atlyginimo apskaičiavimo tvarką. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, kad žemės savininkas dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorių arba tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka; žemės savininko patirtų nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatoriaus ir žemės sklypo savininko susitarimu, o šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Taigi taikytinos visos materialiojoje teisėje įtvirtintos nuostolių (žalos) atlyginimo instituto nuostatos (CK 6.245–6.249 straipsniai).

12Dėl nuostolių dydžio

  1. Ieškovė įrodinėja, kad ginčo žemės sklypo vertės sumažėjimą lėmė specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas. Šią ieškinio dalį ieškovė įrodinėja UAB „OBER-HAUS“ 2013-04-18 konsultacine išvada dėl turto vertės, nurodydama, kad ieškovės sklypo tikėtina rinkos kaina galėtų siekti iki 600 Lt už vieną arą, o pakeitus sklypo paskirtį iš žemės ūkio į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos – iki 1000 Lt už vieną arą, t. y. viso žemės sklypo rinkos kaina iki nutiesiant jame dujotiekį buvo apie 6 8617 Eur; pakeitus sklypo žemės paskirtį kaina galėjo būti 114 362 Eur (24 ieškinio priedas). Be to, ieškovė nurodo, jog turto vertintojų konsultacinė išvada dėl sklypo vertės yra pagrįsta žemės rinkos kainomis, patvirtinta ta aplinkybė, kad panašaus dydžio 4,1598 ha ploto šalia esantį žemės sklypą Nr. ( - ), kuriame nėra jokių su dujotiekiu susijusių apribojimų (sklypas atidalytas iš ieškovės sklypo Nr. 5544/0002:43), ieškovė 2015-05-29 pardavė už 69 277 Eur (25 ir 26 ieškinio priedai). Ieškovė pateikė 2016-11-22 turto vertinimo ataskaitas, kuriose 2012-08-21 ginčo sklypo vertė nurodoma 61 000 Eur, o 2014-12-31 – 15 300 Eur. Ieškovės manymu, dėl nutiesto dujotiekio jos žemės sklypas Nr. ( - ):143 dabar tėra vertas ne daugiau kaip 10 000 Eur.
  2. Prašomų priteisti patikslintu ieškiniu 45 000 Eur patirtų nuostolių dydį dėl žemės sklypų nuvertėjimo, nustačius servitutus ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ieškovė įrodinėjo teismo byloje paskirtos ir atliktos nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. 170329LCH-01. Ekspertizės akte pateiktos išvados, jog dėl servitutų, specialiųjų sąlygų nustatymo vertinamo ieškovės žemės sklypo vertės sumažėjimas galėjo būti 53 000 Eur. Ekspertė 1 išvadoje nurodo, jog 2014 m. gruodžio mėn. ieškovės sklypo rinkos vertė galėjo būti 62 000 Eur, o dėl servitutų, specialiųjų sąlygų nustatymo – 9 000 Eur. Atsakyti į 5 klausimą ekspertė negalėjo, t. y. ar įmanoma šiame sklype suformuoti atskiras sklypo dalis, kurioms būtų netaikomi apribojimai dėl nutiesto dujotiekio.
  3. Atsakovė šios nutarties 2 punkte nurodytais argumentais įrodinėjo, jog ekspertizės išvadų pagrįstumas kelia abejonių, todėl jomis negalima vadovautis. Ieškovė pateikė savo argumentus dėl ekspertizės akto, kurie nurodyti šios nutarties 3 p.
  4. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje.
  5. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).
  6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, apskaičiuodamas žalą, tiria kiekvieną su tuo susijusį bylos įrodymą; vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas; civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; jeigu šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria ir pateikia įrodymus, pagal kuriuos nuostolių dydis skiriasi, arba jeigu ieškovo pateikti įrodymai prieštaringi, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertindamas šalių pateiktus įrodymus; nepriklausomai nuo to, kokiu būdu – remiantis šalių pateiktais įrodymais ar kitais byloje esančiais įrodymais – nustatomas atlygintinos žalos dydis, jis turi būti motyvuotas, t. y. teismo išvados turi būti grindžiamos įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje

    13Nr. 3K-3-676/2013; 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008).

  7. Ieškovė prašo priteisti 45 000 Eur patirtų nuostolių dėl žemės sklypų nuvertėjimo dėl nustatytų papildomų apribojimų įrengus dujotiekį sklypo dalyje ir servituto nustatymo. Dėl turto nuvertėjimo atsirandantys nuostoliai yra turto vertės sumažėjimas. To priežastis yra savininko teisių naudotis daiktu varžymas. Nuostoliai (turto vertės netekimas) gali būti įrodinėjami buvusios iki servituto ir po servituto nustatymo, papildomų apribojimų nustatymo turto vertės palyginimu. Turto nuvertėjimo faktą ir dydį privalo įrodyti asmuo, kuris šiomis aplinkybėmis remiasi (CPK 178 straipsnis). Sklypo nuvertėjimo atlyginimo prašantis savininkas privalo įrodyti turto nuvertėjimo dydį. Jis gali pateikti turto vertintojo išvadą, ekspertizės išvadą dėl turto vertės, kompetentingų institucijų, atliekančių vertinimus, teikiamus duomenis apie turto vertę ir jos pokyčius dėl servituto nustatymo. Eksperto išvados pateikimas nereiškia, kad turto nuvertėjimas yra įrodytas, o kiti įrodymai neturi būti tiriami. Eksperto išvados yra vienas iš įrodymų, jis neturi teismui iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnis). Turto vertintojo išvadą teismas motyvuotai gali atmesti (CPK 185 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Ja teismas vadovaujasi kaip vienu iš įrodymų ir gali atmesti, jeigu yra duomenų dėl jos nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pagrindas nesivadovauti eksperto išvada ar jos dalimi gali būti tai, kad akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad ji pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai teismui kyla pagrįstų abejonių dėl turto vertinimo eigos, apimties ir rezultato patikimumo. Turto vertinimo akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad šio akto duomenys kaip įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis).
  8. Šioje byloje ieškovė, t. y. tarnaujančiojo daikto savininkė, neįrodė dėl turto nuvertėjimo atsiradusių nuostolių konkretaus dydžio, t. y. realių negautų pajamų dėl žemės ūkio paskirties sklypo rinkos vertės sumažėjimo, t. y. savo realaus ketinimo parduoti ginčo sklypą ir mažesnės rinkos kainos gavimo dėl nustatyto servituto ir apribojimų, tačiau tai nesudaro pagrindo nepriteisti jai kompensacijos. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nepriteisti kompensacijos, kuri apimtų ir turto nuvertėjimą, todėl šios nutarties 3 ir 18 p. nurodomi atsakovės argumentai dėl ekspertizės akto ydingumo šioje byloje yra teisiškai nereikšmingi, nes teismas vadovaujasi visais bylos įrodymais dėl ieškovės sklypo vertės iki servituto ir apribojimų nustatymo ir po. Iš esmės šie įrodymai, nurodyti nutarties 16 p., nustato artimas rinkos vertei kainas iki servituto įregistravimo (2013-08-28) ir magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos specialiųjų sąlygų įregistravimo (2014-12-04). Byloje pirkimo–pardavimo sutartimi įrodyta, kad ieškovė atidalytą sklypą, kuriame nėra paminėto servituto ir apribojimo, 2015-05-29 pardavė už 69 277 Eur (25 ir 26 ieškinio priedai). Tiek 2016-11-22 turto vertinimo ataskaita, kurioje 2012-08-21 ginčo sklypo vertė nurodoma 61 000 Eur, tiek UAB „OBER-HAUS“ 2013-04-18 konsultacinė išvada, kurioje nurodoma sklypo rinkos vertė iki apribojimų nustatymo – 68 617 Eur, tiek ekspertizės išvada, kurioje nurodyta 62 000 Eur vertė, pateikė artimą vertę realiai įvykdytam ieškovės sandoriui, todėl abejoti paminėtais įrodymais nėra pagrindo. Ieškovė vadovaujasi iš esmės žemiausia ekspertės nurodyta buvusia sklypo verte – 62 000 Eur, todėl ši ekspertės išvada nepažeidžia atsakovės teisių. Įvertinus šalių teikiamus įrodymus dėl ieškovės sklypo rinkos vertės nustatymo po paminėtų apribojimų ir servituto nustatymo, darytina išvada, jog realiai įvykdytų sandorių, iš esmės analogiškų ieškovės sklypui, nėra. Tokia išvada padaryta iš 2016-12-16 turto vertinimo ataskaitos (26 l.) ir ekspertizės akto 46 l. lentelės. Todėl būtina įvertinti šioje byloje sunkiai įrodomą turto nuvertėjimą. 2016-12-16 turto vertinimo ataskaitoje nurodyta sklypo vertė 2014-12-31 – 15 300 Eur, tačiau lyginamieji objektai nebuvo susiję su paminėtais apribojimais ir yra visai kitoje nei ieškovės sklypas teritorijoje. Ekspertės nurodomi lentelėje lyginamieji objektai taip pat nėra iš esmės identiški ieškovės sklypui, nes palyginti buvo paimti sklypai v, kurie yra sąvartyno zonoje, žemės sklypas v yra visai kitoje teritorijoje, t. y. labiau nutolęs nuo Klaipėdos miesto. Ekspertė nurodo ieškovės sklypo rinkos vertę 2014 m. gruodžio mėn. 9 000 Eur, ieškovė ieškinyje nurodo tokio sklypo vertę 10 000 Eur. Ieškovė šioje byloje prašo 45 000 Eur žalos atlyginimo, t. y. visais atvejais mažiau nei ekspertės nustatytas sklypo nuvertėjimas įskaičius 6 304,76 Eur išmokėtą vienkartinę piniginę kompensaciją. Todėl nesant įrodymų dėl ieškovės žemės sklypo ar analogiško sklypo rinkos vertės po nustatytų apribojimų, neįmanoma teisingai nustatyti ieškovei padarytos žalos dydžio dėl jos žemės sklypo rinkos vertės nuvertėjimo, tačiau kompensacijai priteisti byloje yra pakankamai įrodymų, nes ekspertizės akte, turto vertinimo ataskaitose yra detalizuoti visi apribojimai ieškovės žemės sklype dėl dujotiekio įrengimo. Nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog žemės ūkio paskirties sklypas su bet kokiais apribojimais nėra paklausus rinkoje.
  9. Ieškovės žemės sklypas servituto įregistravimo (2013-08-28) ir magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos specialiųjų sąlygų įregistravimo metu (2014-12-04) buvo žemės ūkio paskirties. Iš ieškovės paaiškinimo nustatyta, jog 2014 m. metų vasarą ji šį sklypą neatlygintinai buvo perdavusi ūkininkui, kuris naudojo sklypą kaip pievą, kitu sezonu sklype buvo sodinami grikiai, iš ieškovės paaiškinimo nustatyta, jog ji šį sklypą buvo ketinusi perleisti dukrai kaimo turizmo sodybai įrengti. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad žalos atlyginimas ar kompensacija apskaičiuotina atsižvelgiant į ginčijamo akto priėmimo metu nustatytą pagrindinę tikslinę žemės paskirtį. Byloje ieškovė pateikė 2012-07-12 detaliojo plano rengimo sutartį, sudarytą su UAB ,,Statybos projektų sprendimai“ dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo, tačiau ieškinyje nurodo, jog paskirties pakeitimas prarado prasmę dėl nustatytų apribojimų, todėl ieškovė įrodė, jog ji siekė tam tikro pelno, kol nebuvo nustatytas servitutas ir paminėti apribojimai. Šio veiksmo atsisakymas iš dalies lėmė ieškovės ateities ar jos šeimos nario įplaukų praradimą.
  10. Byloje įrodyta, jog ieškovės 3,9487 ha žemės sklype 2014-12-04 įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zona 1, 8911 ha plote, t. y. 47,89 proc. žemės sklypo ploto (ieškovė klaidingai nurodo ieškinyje 54,05 procento). Atsakovė įrodinėja pateiktomis schemomis, 2017-09-11 UAB ,,OBER-HAUS“ atsakymu, jog ieškovės sklype upelio pakrantės apsaugos juosta (1,8 ha ploto) ir magistralinių dujotiekių bei naftotiekių vamzdynų ir jų įrenginių apsaugos zona (1,89 ha ploto) persidengia, t. y. nauji apribojimai sukuriami tik 0,1163 ha žemės plote, tačiau tokia pozicija prieštarauja teisės aktams ir nekilnojamo turto registro pažymėjimui, kuris įrodo, jog ieškovės žemės sklype yra registruojami skirtingo pobūdžio apribojimai. Paminėtas 2017-09-11 UAB ,,OBER-HAUS“ atsakymas įrodo, jog nauji apribojimai buvo sukurti, tačiau tik 0,1163 ha žemės plote. Tokia išvada prieštarauja logiškai išvadai, nes akivaizdu, jog tokie pat nauji apribojimai sukuriami papildomai ne tik 0,1163 ha žemės plote, bet ir visame servitutiniame plote, t. y. upelio pakrantės apsaugos juostoje papildomai įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zona. Iš atsakovės atstovių paaiškinimo nustatyta, jog visoje servituto zonoje yra draudžiama kasti žemę giliau nei 0,30 cm, visi apribojimai yra nustatyti Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-07-16 įsakymu Nr. 1-213, todėl paneigta atsakovės pozicija, jog magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonoje ir upelio pakrantės apsaugos juostoje yra sukurti tokie pat apribojimai. Nekilnojamojo turto registro pažymėjime yra išviešinami skirtingo pobūdžio apribojimai ir šioje byloje paminėtais teisės aktais įrodyta, jog ieškovės žemės sklype dėl servituto ir magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos buvo nustatyti papildomi apribojimai, kurių turinys yra aiškiai išdėstytas paminėtose Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklėse , pvz., 45.5 p. draudžia krauti į stirtas šieną, šiaudus, 45.12 p. – vykdyti žemės darbus giliau kaip 0,3 metrų. Įvertinus tai, kad ieškovė žemės sklype vykdė žemės ūkio veiklą, t. y. sklype buvo pieva ir sodinami grikiai, šie apribojimai yra esminiai ir tokių apribojimų nebuvo upelio pakrantės apsaugos juostoje.
  11. Paminėtų apribojimų intensyvumas paneigia iš dalies nuosavybės teisės esmę tik servitutiniame žemės plote. Vertinant teisės aktų turinį matyti, kad jie riboja ūkinę komercinę veiklą tik servitutiniame plote, tačiau apskritai nedraudžia naudoti ginčo žemės sklypą pagal pirmiau minėtą žemės ūkio pagrindinę tikslinę paskirtį, nepadaro tokios ūkinės veiklos, kurią vykdė ieškovė iki ginčo servituto ir apribojimų nustatymo likusiame žemės sklypo plote, neįmanomos. Teismas įvertina ekspertės išvadą 5 klausimu, nes negalėjo ekspertė, t. y. ar įmanoma šiame sklype suformuoti atskiras sklypo dalis, kurioms būtų netaikomi apribojimai dėl nutiesto dujotiekio. Todėl byloje yra nepaneigta aplinkybė, jog šis žemės sklypas gali būti atidalytas, o net ir neatidalijus jo kitoje dalyje gali būti vykdoma ieškovės įprasta žemės ūkio veikla – leidžiama auginti pievą ir sodinti žemės ūkio produkciją. Ieškovei priteistina kompensacija atsižvelgiant į servituto nustatymo pasekmes, t. y. faktinį sklypo padalijimą, būtinumą jį pertvarkyti, naudojimo nepatogumus, sunkiai įrodomą turto nuvertėjimą, nes 6 304,76 Eur išmokėta vienkartinė piniginė kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį nustačius servitutą ir šios nutarties 13 p. nurodytais motyvais neapima kompensacijos dėl sklypo vertės sumažėjimo.
  12. Servituto nustatymas yra pagrindas tarnaujančiojo daikto savininkui reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius (CK 4.129 straipsnis, 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Asmens išlaidos ar kaštai kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais.
  13. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti. Tai atitinka Europos deliktų teisės nuostatas (žr. Principles of European Tort Law; www.egtl.org). Pagal principų 2:105 straipsnį teismas gali nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis tikslaus dydžio įrodyti negali arba jeigu tai yra neekonomiška. Padarytų dėl servituto nustatymo nuostolių kompensacija, kaip asmens turtinių interesų gynimo būdas, taikoma tada, kai neįmanoma tiksliai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių arba sunku juos nustatyti. Pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį.
  14. Paminėtais motyvais iš atsakovės ieškovei priteistina 21 550 Eur kompensacija, t. y. 47,89 procento nuo prašomos priteisti 45 000 Eur žalos atlyginimo sumos, t. y. procentiškai tiek, kiek ieškovės žemės sklypo plote yra nustatytas servitutas ir apribojimai dėl magistralinių dujotiekių bei naftotiekių vamzdynų ir jų įrenginių apsaugos zonos. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl ši reikalavimo dalis tenkintina.
  15. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

14Iš atsakovės ieškovei priteistina 484,88 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d., 7 d.). Ieškovė byloje turėjo 450 Eur išlaidų už turto vertinimo ataskaitas ir 1700 Eur už ekspertizės atlikimą, todėl šios išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y, 47,89 procento pagal CPK 93 str., 88 str. nustatytas taisykles, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 1029,64 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

15Vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, teismas

Nutarė

16ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti L. G. iš AB ,,Klaipėdos nafta“ 21 550 Eur kompensaciją, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1479,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17Kitą ieškinio dalį atmesti.

18Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai