Byla 2-1430-381/2017
Dėl jai paskirtos baudos panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „EGAVIS“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Actualis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atmestas bankroto administratorės prašymas dėl jai paskirtos baudos panaikinimo.

3Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 17 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „EGAVIS“ (toliau – UAB „EGAVIS“) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas R. K.. Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi BUAB „EGAVIS“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  2. Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi atstatydinus BUAB „EGAVIS“ bankroto administratorių R. K. (pastarajam netekus teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir išreiškus norą būti atstatydintam), bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Actualis (toliau – UAB „Actualis“ arba bankroto administratorius).
  3. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 7 dalyje nustatytas 24 mėnesių terminas likvidavimo procedūroms užbaigti 2015 m. birželio 5 d. teisėjos rezoliucija buvo pratęstas iki 2015 m. lapkričio 4 d.
  4. Bankroto administratorius 2016 m. vasario 25 d. teismui pateiktame rašte dėl informacijos apie bankroto procedūrų eigą pateikimo informavo, kad neturi galimybių laiku užbaigti įmonės bankroto procedūrą, kadangi Kauno apygardos teismui yra pateikęs ieškinį dėl 748 609,82 Eur dydžio nuostolių priteisimo iš M. G., taip pat dėl to, kad buvęs įmonės bankroto administratorius neperdavė jam įmonės balanso, sudaryto atsistatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, įmonės turto ir(ar) piniginių lėšų, žymiai viršijo patvirtintų administravimo išlaidų sąmatą, dėl ko rengiamas ieškinys teismui. Nurodė, kad bankroto administravimo procedūra bus užbaigta iki 2016 m. trečiojo-ketvirtojo ketvirčio.
  5. Bankroto administratorius 2016 m. rugsėjo 30 d. pateikė teismui prašymą dėl įmonės likvidavimo termino pratęsimo iki 2016 m. spalio 12 d. Nurodė, kad kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl 748 609,82 Eur nuostolių priteisimo iš M. G., tačiau ieškinio priėmimo stadijoje buvo nustatyti trūkumai (pareikalauta padaryti procesinių dokumentų vertimus į estų kalbą), kurių įmonė negalėjo pašalinti dėl piniginių lėšų stokos. Administratorius taip pat nustatė, kad liko neperduota įmonei priklausančio kelio, esančio Ramučių k., Karmėlavos sen., Kauno r., dalis, tačiau dėl šio turto menkavertiškumo nutarta jį neatlygintinai perduoti savivaldybei. Priimtas sprendimas nereikšti ieškinio dėl žalos atlyginimo buvusiam įmonės bankroto administratoriui, o kreiptis į kreditorių susirinkimą ir spręsti klausimus dėl buvusio bankroto administratoriaus išlaidų sąmatos padidinimo ir taikos sutarties su juo sudarymo.
  6. Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. rezoliucija įmonės likvidavimo procedūros terminas buvo pratęstas iki 2016 m. spalio 5 d.
  7. Bankroto administratorius 2016 m. spalio 14 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti ir pratęsti įmonės likvidavimo terminą iki 2017 m. sausio 31 d. Nurodė, kad BUAB „EGAVIS“ 2016 m. spalio 12 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo nutarta nepatvirtinti buvusio bankroto administratoriaus administravimo išlaidų sąmatos ir nesudaryti su juo siūlomos taikos sutarties, perduoti įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypo 355/2124 dalis, unikalus Nr. 4400-1225-2438, esančio Kauno r. sav., Karmėlavos sen., Ramučių k.) neatlygintinai Kauno rajono savivaldybei.
  8. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi pratęsė įmonės likvidavimo procedūros terminą iki 2016 m. gruodžio 31 d. bei įpareigojo bankroto administratorių per vieną mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos perduoti įmonės nekilnojamąjį turtą Kauno rajono savivaldybei, sušaukti kreditorių susirinkimą administratoriaus ataskaitai ir likvidavimo aktui bei likvidavimo balansui patvirtinti, taip pat klausimui dėl kreipimosi į teismą pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia dėl bankroto išspręsti, pateikti ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą.
  9. Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų bankroto administratoriaus per nustatytą terminą neįvykdė.
  10. Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartimi bankroto administratorius buvo įpareigotas per septynias dienas nuo šios nutarties kopijos įteikimo jam dienos pateikti teismui duomenis apie 2016 m. spalio 24 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų neįvykdymo priežastis. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo N. S. 2017 m. vasario 2 d. teismui pateiktame pranešime jokių naujų argumentų ir priežasčių, dėl ko neįvykdė teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų nepateikė, iš esmės pakartotojo tas pačias aplinkybes, nurodytas 2016 m. vasario 25 d. teismui pateiktame pranešime, kad jam buvęs bankroto administratorius R. K. nepateikė visų įmonės dokumentų, kad pakartotinai kreipsis į kreditorių susirinkimą su prašymu spręsti klausimą dėl administravimo išlaidų didinimo buvusiam bankroto administratoriui, kad negali užbaigti įmonės likvidavimo procedūros išskirtinai dėl buvusio įmonės bankroto administratoriaus veiksmų.
  11. Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartimi įmonės likvidavimo procedūros terminas pratęstas iki 2017 m. balandžio 1 d., bankroto administratorius pakartotinai įpareigotas iki 2017 m. balandžio 1 d. įskaitytinai atlikti šios nutarties 8 punkte nurodytus veiksmus. Bankroto administratoriui taip pat išaiškinta, kad per nustatytą terminą neįvykdžius nurodytų įpareigojimų, teismas kreipsis į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl ĮBĮ 117 straipsnyje nustatytų nuobaudų bankroto administratoriui taikymo.
  12. Iki 2017 m. balandžio 1 d. bankroto administratorius nurodytų teismo įpareigojimų neįvykdė, nenurodė jokių nustatytų įpareigojimų neįvykdymo priežasčių ir nepateikė prašymo pratęsti įmonės likvidavimo procedūros terminą.
  13. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi nutarė paskirti bankroto administratoriui trijų šimtų eurų dydžio baudą, išieškant baudą iš UAB „Actualis“ direktoriaus N. S. asmeninių lėšų (CPK 95 straipsnis, 106 straipsnio 3 dalis). Teismas konstatavo, kad naujai paskirtas bankroto administratorius UAB „Actualis“ nuo 2014 m. balandžio 11 d. turėjo virš trijų metų laiko klausimų dėl žalos atlyginimo priteisimo iš įmonės atsakingo asmens R. K., įmonės turto bei dokumentų perėmimo iš buvusio įmonės bankroto administratoriaus, buvusio bankroto administratoriaus viršytos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. Teismas taip pat konstatavo, kad per šešių mėnesių terminą bankroto administratorius taip ir neįvykdė 2016 m. spalio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo perduoti įmonės nekilnojamąjį turtą (dalį kelio) Kauno rajono savivaldybei, taip pat teismo 2016 m. spalio 24 d. ir 2017 m. vasario 13 d. nutartimis jam nustatytų įpareigojimų sušaukti kreditorių susirinkimą bankroto administratoriaus ataskaitai ir likvidavimo aktui bei likvidavimo balansui patvirtinti bei klausimui dėl kreipimosi į teismą pripažinti įmonę pasibaigusia dėl bankroto išspręsti, pateikti ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Tokį bankroto administratoriaus neveikimą, nesant tam objektyvių kliūčių, teismas vertino kaip bankroto procedūrų vilkinimą ir sąmoningą veikimą prieš greitą bankroto bylos išnagrinėjimą (CPK 95 straipsnis).
  14. Bankroto administratorius 2017 m. gegužės 26 d. pateikė teismui prašymą dėl jam paskirtos baudos panaikinimo. Prašyme nurodė, kad įmonės bankroto administravimą pradėjo vykdyti nuo 2014 m. balandžio 11 d. Pradėjus eiti bankroto administratoriaus pareigas buvęs bankroto administratorius neperdavė jam visų įmonės dokumentų ir piniginių lėšų, dėl ko buvo priverstas šiuos dokumentus ir duomenis rinkti iš trečiųjų asmenų. Administravimo metu paaiškėjo, kad parduotas įmonės nekilnojamasis turtas, tačiau neparduota šio turto sudedamoji dalis – kelias, kuris yra menkavertis. Šį turtą buvo nutarta neatlygintinai perduoti savivaldybei. Atlikus išsamų įmonės dokumentų ir visos bankroto administravimo procedūros patikrinimą, taip pat tapo žinoma, kad nebuvo pareikštas ieškinys buvusiam atsakingam įmonės vadovui dėl padarytos žalos atlyginimo, kad buvęs įmonės bankroto administratorius viršijo bankroto administravimo sąmatos išlaidas. Administratorius kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl 748 609,82 Eur nuostolių priteisimo iš M. G., tačiau bylinėjimosi procesas buvo nutrauktas laiku nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų, t. y. nepateikus procesinių dokumentų vertimų į estų kalbą. Dėl buvusio bankroto administratoriaus viršytos administravimo išlaidų sąmatos buvo nuspręsta kreiptis į teismą, tačiau atlikus visų išlaidų (pajamų) analizę buvo nustatyta, kad visos lėšos buvo panaudotos įmonės bankroto administravimo procedūrai atlikti bei yra šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Buvęs bankroto administratorius paaiškino, kad šioje bankroto administravimo procedūroje administravimo išlaidos būdavo tvirtinamos etapais, bankroto administratoriui pateikiant išlaidas pagrindžiančius dokumentus, o atstatydinus jį iš užimamų pareigų likusi suma nebuvo patvirtinta, todėl klausimas dėl sąmatos padidinimo turi būti perduotas kreditorių susirinkimui. Esant tokiai situacijai, administratorius siekė taikiai išspręsti klausimą su buvusiu bankroto administratoriumi ir kreipėsi į kreditorių susirinkimą su prašymu spręsti klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos buvusiam bankroto administratoriui padidinimo. Kreditoriai ne kartą atsisakė tvirtinti padidintą išlaidų sąmatą, iki šiol galutinai šio klausimo neišsprendė, paprašė pateikti papildomą informaciją, kuri iš esmės jau buvo pateikta bankroto administratoriaus pajamų ir išlaidų detalizacijoje. Būtent kreditoriai priėmė sprendimą įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl likvidacinio termino pratęsimo, nes šis klausimas išskirtinai priskirtas jų kompetencijai. Dėl piniginių lėšų trūkumo nuo įmonės administravimo pradžios iki šiol sumažėjo su šia įmone dirbančių darbuotojų skaičius – nuo septynių iki vieno darbuotojo, bankroto administratoriaus atlyginimas administruojant šią įmonę buvo sumažintas. Aukščiau nurodytos aplinkybės neleido ir dabar neleidžia užbaigti įmonės bankroto administravimo procedūros. Paskirta bauda sukels neigiamas pasekmes, nes siekiant užbaigti įmonės likvidavimo procedūrą bei įvykdyti teismo įpareigojimus iš bankroto administratorius asmeninių lėšų turės būti atlygintos išlaidos už skubų buhalterinių paslaugų pirkimą (300-500 Eur) ir archyvavimo paslaugų pirkimą (700 Eur).
  15. 2017 m. birželio 12 d. bankroto administratorius pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl BUAB „EGAVIS“ pabaigos. Kartu su prašymu jis pateikė 2017 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo, kurio metu buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos, protokolą, Kauno rajono savivaldybės administracijos pranešimą dėl sutikimo perimti BUAB „EGAVIS“ nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį (kelio dalį), taip pat Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą.
  16. 2017 m. liepos 17 d. bankroto administratorius informavo teismą, kad 2017 m. liepos 17 d. Kauno rajono savivaldybė ir bankroto administratorius pasirašė turto perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo savivaldybei neatlygintinai buvo perleista BUAB „EGAVIS“ nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi atmetė bankroto administratoriaus prašymą dėl baudos, paskirtos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi, panaikinimo.
  2. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, konstatavo, kad bankroto administratorius per teismo nustatytą terminą 2016 m. spalio 24 d. ir 2017 m. vasario 13 d. nutartimis nustatytų įpareigojimų neįvykdė. Teismas bankroto administratoriaus neveikimą (teismo įpareigojimo nevykdymą), nesant tam objektyvių kliūčių, vertino kaip bankroto procedūrų vilkinimą ir sąmoningą veikimą prieš greitą bankroto bylos išnagrinėjimą, didinantį administravimo išlaidas bei kenkiantį įmonės kreditorių interesams, todėl 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi bankroto administratoriui paskyrė 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), baudą išieškant iš jo vadovo N. S. asmeninių lėšų (CPK 106 straipsnio 3 dalis). Minėtos nutarties kopija išsiųsta Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos, įpareigojant tarnybą įvertinti bankroto administratoriaus bei jo įgalioto asmens N. S. elgesį ir galimybes toliau vykdyti bankroto administratoriaus veiklą bei spręsti klausimą dėl ĮBĮ 117 straipsnyje nustatytų nuobaudų nurodytiems asmenims taikymo. 2017 m. gegužės 23 d. teisme gautas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos raštas apie pradėtą bankroto administratoriaus neplaninį veiklos patikrinimą dėl 2017 m. gegužės 9 d. nutartyje nurodytų aplinkybių.
  3. Teismas bankroto administratoriaus prašyme nurodytas priežastis, kad jam nebuvo perduotas įmonės turtas ir lėšos, o ankstesnis bankroto administratorius R. K. buvo viršijęs administravimo išlaidų sąmatą, kad dėl lėšų stygiaus negalėjo užbaigti įmonės bankroto procedūros, vertino kaip nesudarančias pagrindo sumažinti ar panaikinti paskirtą baudą.
  4. Teismas nurodė, kad bankroto administratorius nuo 2014 m. balandžio 11 d. turėjo virš trijų metų laiko klausimui dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buvusio įmonės administratoriaus R. K. ir įmonės turto bei dokumentų perėmimo iš buvusio bankroto administratoriaus bei dėl buvusio administratoriaus viršytos administravimo išlaidų sąmatos klausimams išspręsti.
  5. Teismas pažymėjo, kad R. K. yra UAB „Actualis“ (bankroto administratoriaus) akcininkas. Perduoti neatlygintinai įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą Kauno rajono savivaldybei bankroto administratorius buvo įpareigotas dar 2016 m. spalio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, tačiau dėl turto perdavimo į Kauno rajono savivaldybę kreipėsi tik 2017 m. gegužės 29 d. Bankroto administratorius 2017 m. birželio 12 d. pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl BUAB „Egavis“ pabaigos. Remiantis kartu su prašymu pateiktais dokumentais, klausimas dėl papildomų sumų skyrimo bankroto administratoriui administravimo išlaidoms apmokėti nebuvo išspręstas, tačiau ši aplinkybė nesutrukdė administratoriui įvykdyti teismo nustatytų įpareigojimų.
  6. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad nustatytų įpareigojimų įvykdymą nulėmė priemonių bankroto administratoriaus atžvilgiu taikymas (baudos skyrimas ir administratoriaus veiklos patikrinimas).
  7. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad lėšų administravimo išlaidoms stygius nebuvo kliūtis užbaigti įmonės bankroto procedūrą. Administratorius sąmoningai pasirinko neveikimą ir bankroto procedūrų nevykdymą bei neužbaigimą kaip spaudimo kreditoriams priemonę, tokiu būdu siekdamas papildomos sumos administravimo išlaidoms apmokėti paskyrimo.
  8. Bankroto administratoriaus prašyme nurodytus teiginius, kad dėl paskirtos baudos įgaliotas asmuo savo lėšomis turės finansuoti įmonės bankroto procedūrą, teismas vertino kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.
  9. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendė, kad bankroto administratoriaus įgalioto asmens prašymas dėl baudos panaikinimo netenkintinas.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

  1. BUAB „EGAVIS“ bankroto administratorius atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi bankroto administratoriui paskirtą baudą; teismui netenkinus pirmojo prašymo – teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi paskirtą baudą sumažinti.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankroto administratorius sąmoningai nevykdė teismo įpareigojimų dėl įmonės likvidavimo ir tokiu būdu vilkino bankroto procedūras, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma, kad buvęs bankroto administratorius tinkamai nevykdė prievolės bendradarbiauti perduodant naujajam administratoriui bankrutavusios įmonės turtą ir dokumentus, dėl ko UAB „Actualis“ patyrė papildomų laiko sąnaudų iš alternatyvių šaltinių aiškindamasi tikrąją bankrutavusios įmonės finansinę situaciją. Dėl nurodytų priežasčių naujajam bankroto administratoriui tik po kurio laiko po paskyrimo tapo žinoma, kad anksčiau administravimo paslaugas teikusio R. K. faktiškai patirtos administravimo išlaidos ženkliai (net 19 126,17 Eur suma) viršijo įmonės kreditorių susirinkimo patvirtintą sąmatą. Įvertinęs tai, kad administravimo išlaidų perviršis (nors ir nesant kreditorių susirinkimo pritarimo) buvo panaudotas išskirtinai įmonės administravimo tikslais, bei atsižvelgęs į tai, kad įmonės finansinė padėtis yra kritinė bei papildomų lėšų, kurias būtų galima skirti bylinėjimuisi su R. K. dėl galimai įmonei padarytos žalos atlyginimo, įmonė neturi, bankroto administratorius pateikė kreditoriams siūlymą taikiai išspręsti susidariusią situaciją, kreditorių susirinkime padidinant buvusiam administratoriui paskirtą administravimo išlaidų sąmatą. Klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo bankroto administratoriaus teikimu buvo siūloma išspręsti eilėje kreditorių susirinkimų (2016 m. spalio 24 d., 2017 m. vasario 13 d., 2017 m. gegužės 8 d.). Neatsižvelgiant į nurodytą, kreditorių susirinkimas šiuo klausimu sprendimo priėmimą vis atidėdavo, dėl ko šis klausimas dar nebuvo išspręstas ir 2016 m. spalio 24 d. bei 2017 m. vasario 13 d. teismo nutartyse nurodytų įpareigojimų įvykdymo terminu. Priimti atitinkamą sprendimą dėl išlaidų sąmatos buvusiam bankroto administratoriui pakeitimo buvo būtina siekiant tinkamai įforminti bankrutavusios įmonės buhalterinę apskaitą. Kreditorių susirinkimui išlaidų sąmatos padidinimui nepritarus ir įmonės balanse atsiradus įrašui apie 19 126,17 Eur vertės reikalavimo teisę į R. K., būtų laikoma, kad įmonė gautinų sumų prasme turi turto, dėl ko įmonės likvidacija, prieš tai minėto turto nerealizavus, apskritai būtų negalima. Taigi, neišsprendus faktiškai viršytų administravimo išlaidų tvirtinimo klausimo, bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūra buvo negalima, todėl teismo nustatytų įpareigojimų įvykdymas objektyviai buvo negalimas.
    2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija, kad administratorius nuo 2014 m. balandžio 11 d. turėjo virš trejų metų laiko klausimui dėl žalos priteisimo iš buvusio administratoriaus R. K., įmonės turto ir dokumentų perėmimo, dėl buvusio administratoriaus viršytos administravimo išlaidų sąmatos išspręsti. Dėl buvusio administratoriaus nebendradarbiavimo (įmonės dokumentų tinkamo neperdavimo), naujajam administratoriui savarankiškai iš pas trečiuosius asmenis esančių duomenų aiškinantis situaciją, tik 2015 m. kovo 12 d. galutinai tapo žinomas faktas, kad buvęs administratorius R. K. faktiškai viršijo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą.
    3. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bankroto administratorius sąmoningai pasirinko neveikimą ir bankroto procedūrų nevykdymą kaip spaudimo priemonę kreditoriams, siekdamas papildomos sumos administravimo išlaidoms apmokėti paskyrimo. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad bankrutavusi įmonė neturi jokio likvidaus turto, todėl nesant realizuotino įmonės turto, jokių papildomų administravimo išlaidų (net jeigu kreditorių susirinkimas jas skirtų) mokėjimas yra neįmanomas.
    4. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas baudos dydį, neatsižvelgė į tai, kad iki Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi paskiriant bankroto administratoriui baudą, jokios drausminės priemonės už netinkamą bankroto procedūrų vykdymą nei UAB „Actualis“, nei administratoriaus vadovo pareigas einančiam N. S. niekada nebuvo taikytos. Be to, paskirtosios baudos dydis (300 Eur) yra neadekvatus, kadangi sudaro daugiau nei 6 mėnesių administratoriaus vadovo gautą darbo užmokestį administruojant BUAB „Egavis“, o įmonei (atsakovui) lėšų faktiškai neturint, administravimo išlaidos jau ir taip yra dengiamos paties administratoriaus sąskaita.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas bankroto administratoriaus prašymas panaikinti teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi jam paskirtą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Apelianto (bankroto administratoriaus) teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino esmines faktines aplinkybes, dėl kurių jis neturėjo objektyvios galimybės tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nustatytų įpareigojimų, ko pasėkoje nepagrįstai konstatavo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą.
  4. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytais apelianto argumentais bei sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, reikšmingas CPK 95 straipsnyje numatytų teisinių padarinių už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymui.
  5. Apeliacinės instancijos teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad ĮBĮ nereglamentuoja teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo procesinės tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-358-381/2017; 2016 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1745-823/2016; 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-981-381/2016).
  6. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
  7. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais. Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti teisminį procesą ir pan.), toks elgesys nors ir išoriškai atrodo teisėtas, tačiau turi paslėptą neteisėtą tikslą ir reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).
  8. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 95 straipsnyje numatytų teisinių padarinių už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymui turi būti nustatytos dvi būtinos sąlygos: veiksmų neteisėtumas ir šalies nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d., nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007, 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008). Sprendžiant klausimą dėl CPK 95 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo, turi būti atsižvelgiama į konkrečią bylos situaciją bei įvertinama visų šiam klausimui išspręsti įtaką turinčių aplinkybių svarba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007).
  9. Byloje neginčijamos faktinės aplinkybės, kad 2009 m. birželio 17 d. nutartimi UAB „Egavis“ iškelta bankroto byla, 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi BUAB „Egavis“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi, atstatydinus BUAB „Egavis“ bankroto administratorių R. K., bankroto administratoriumi paskirta UAB „Actualis“. Taip pat neginčijamos faktinės aplinkybės, kad bankroto administratorius tinkamai ir laiku neįvykdė Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. ir 2017 m. vasario 13 d. nutartimis jam nustatytų įpareigojimų: perduoti įmonės nekilnojamąjį turtą Kauno rajono savivaldybei, sušaukti kreditorių susirinkimą administratoriaus ataskaitai ir likvidavimo aktui bei likvidavimo balansui patvirtinti, taip pat klausimui dėl kreipimosi į teismą pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia išspręsti, pateikti teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą.
  10. Bylos nagrinėjimo metu bankroto administratorius nurodytų teismo įpareigojimų įvykdymą tiesiogiai siejo su buvusio bankroto administratoriaus faktiškai viršytų administravimo išlaidų tvirtinimo klausimo išsprendimu, kurį, anot jo, kreditorių susirinkimas nebuvo išsprendęs net ir suėjus teismo 2016 m. spalio 24 d. ir 2017 m. vasario 13 d. nutartyse nustatytiems terminams. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tokie bankroto administratoriaus argumentai, taip pat argumentai dėl įmonės dokumentų ir turto jam neperdavimo, neišnagrinėtos bylos dėl atsakingų asmenų galimai padarytos įmonei žalos, yra nepagrįsti bei neturėjo tiesioginės įtakos teismo nustatytų įpareigojimų savalaikiam ir tinkamam įvykdymui.
  11. Pats bankroto administratorius, 2017 m. birželio 12 d. pateikdamas teismui prašymą priimti sprendimą dėl BUAB „Egavis“ pabaigos, patvirtino, kad tokio sprendimo priėmimui neturėjo įtakos tai, jog klausimas dėl buvusio bankroto administratoriaus faktiškai viršytų administravimo išlaidų tvirtinimo taip ir nebuvo išspręstas. Tai paneigia apelianto teiginius, kad neišsprendus buvusio bankroto administratoriaus faktiškai viršytų administravimo išlaidų tvirtinimo klausimo, bankrutavusios įmonės likvidavimo užbaigimo procedūra buvo negalima. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, bankroto administratoriaus faktiškai viršytų administravimo išlaidų tvirtinimo klausimas kreditorių susirinkimui buvo siūlomas svarstyti 2016 m. spalio 24 d., 2017 m. vasario 13 d., 2017 m. gegužės 8 d. ir 2017 m. birželio 6 d. susirinkimuose, tačiau nuo pat pradžių kreditorių susirinkimo nuomonė šiuo klausimu buvo nuosekli – netvirtinti patikslintos administravimo išlaidų sąmatos buvusiam bankroto administratoriui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto administratorius, žinodamas kreditorių susirinkimo poziciją šiuo klausimu ir su ja nesutikdamas, turėjo galimybę šiuos kreditorių susirinkimo sprendimus skųsti teismui arba inicijuoti teisme bylą dėl nuostolių iš buvusio bankroto administratoriaus atlyginimo, jeigu faktiškai patirtos įmonės administravimo išlaidos be pagrindo viršijo kreditorių patvirtintą išlaidų sąmatą, taip pat teikti teismui prašymą dėl leidimo užbaigti įmonės likvidavimo procedūrą neišsprendus buvusio bankroto administratoriaus faktiškai viršytų administravimo išlaidų tvirtinimo klausimo, tačiau tokiomis galimybėmis nepasinaudojo. Bankroto administratoriaus argumentai, kad toks bylinėjimasis galimai pareikalautų papildomų išlaidų, nagrinėjamoje situacijoje nepateisina bankroto administratoriaus neveikimo, kadangi bankroto administratoriui teikiant teismui tokio pobūdžio dokumentus jie nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu, nereikalauja kitų didelių bylinėjimosi kaštų. Pažymėtina ir tai, kad net ir sutikus su bankroto administratoriaus pozicija, kad kreditorių susirinkimui administravimo išlaidų sąmatos padidinimui nepritarus ir įmonės balanse atsiradus įrašui apie 19 126,17 Eur vertės reikalavimo teisę į R. K., būtų laikoma, kad įmonė gautinų sumų prasme turi turto, tai neužkirstų kelio įmonės likvidavimui, kadangi 19 126,17 Eur vertės reikalavimo teisė į R. K. galėjo būti perleista įmonės kreditoriams (ĮBĮ 33 straipsnio 2 dalis). Neturint lėšų bylinėjimosi išlaidoms byloje dėl nuostolių priteisimo iš M. G., reikalavimo teisė į šį asmenį taip pat galėjo būti perleista įmonės kreditoriams.
  12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad perduoti neatlygintinai įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą Kauno rajono savivaldybei bankroto administratorius buvo įpareigotas dar 2016 m. spalio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, tačiau dėl turto perdavimo į Kauno rajono savivaldybę kreipėsi tik 2017 m. gegužės 29 d., kas taip pat patvirtina, jog jis veikė nesąžiningai, priešingai įmonės ir jos kreditorių interesams, nes savalaikis likusio įmonės turto perdavimas tiesiogiai priklausė nuo bankroto administratoriaus kreipimosi į kompetentingą instituciją (ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalis).
  13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sumažinti apeliantui paskirtos baudos dydį. Atsižvelgiant į teisės normoje numatytos sankcijos ribas (iki 5000 Eur), įstatymo imperatyvų reikalavimą užbaigti bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūrą per 24 mėnesius, administratoriaus nepateisinamo uždelsimo įvykdyti teismo įpareigojimus trukmę, teismo parinktas baudos dydis yra proporcingas bankroto administratoriaus padarytam pažeidimui, be to ši procesinė sankcija negali būti tiesiogiai siejama su bankroto administratoriaus gautu atlyginimu už suteiktas administravimo paslaugas.
  14. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai