Byla 2-981-381/2016
Dėl baudos peržiūrėjimo (panaikinimo, sumažinimo) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GELITRANSA“ bankroto byloje Nr. 2-838-460/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atmestas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės “GELITRANSA“ akcininko J. J. prašymas dėl baudos peržiūrėjimo (panaikinimo, sumažinimo) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GELITRANSA“ bankroto byloje Nr. 2-838-460/2016.

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 27 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei “GELITRANSA“ (toliau – UAB “GELITRANSA“) bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Actualis“ (toliau – UAB „Actualis“ arba bankroto administratorius), įpareigojo įmonės vadovą (savininką) per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

52015 m. sausio 14 d. bankroto administratorius UAB „Actualis“ pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą dėl baudos vieninteliam UAB “GELITRANSA“ akcininkui J. J. paskyrimo. Prašyme bankroto administratorius nurodė, kad J. J., būdamas tinkamai informuotas apie bankroto bylos UAB “GELITRANSA“ iškėlimą, nevykdo teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo, neperduoda bankroto administratoriui įmonės finansinių dokumentų. 2014 m. liepos 15 d. raštu J. J. informavo bankroto administratorių, kad turimas UAB “GELITRANSA“ akcijas pardavė, todėl pateikti įmonės buhalterinius dokumentus neturi galimybės. Jokių įrodymų, patvirtinančių UAB “GELITRANSA“ akcijų pardavimą, J. J. bankroto administratoriui nepateikė. VĮ „Registrų centras“ duomenimis įmonės akcininkas iki šiol yra J. J., todėl yra pagrindas abejoti įmonės akcininko pateikta informacija apie UAB “GELITRANSA“ akcijų pardavimą. UAB “GELITRANSA“ akcininkas J. J. buvo tinkamai informuotas apie galimas pasekmes dėl nesavalaikio bankrutuojančios įmonės turto ir dokumentų perdavimo, tačiau piktybiškai ir toliau nevykdo jam nustatyto įpareigojimo, atsisako bendradarbiauti su bankroto administratoriumi.

6Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi tenkino bankroto administratoriaus prašymą – paskyrė UAB “GELITRANSA“ vadovui J. J. 1 000 Eur baudą, pakartotinai jį įpareigojo per 15 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos įvykdyti 2014 m. kovo 27 d. nutartį. Teismas nustatė, kad UAB “GELITRANSA“ vieninteliu akcininku nuo 2007 m. spalio 16 d. yra J. J., vėlesni duomenys apie pasikeitusį akcininką (akcijų pardavimo sutartį) Juridinių asmenų registre neįregistruoti, vienintelio akcininko 2009 m. birželio 18 d. sprendimu atleistas UAB “GELITRANSA“ vadovas K. J.. Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad J. J., būdamas verslininku ir vieninteliu bendrovės akcininku, atleidęs įmonės vadovą iš darbo ir nepaskyręs kito vadovo, turėjo imtis priemonių, kad būtų išsaugotas bendrovės turtas, o to nepadaręs, yra atsakingas už visas įmonės vadovo pareigas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis).

7UAB “GELITRANSA“ akcininkas J. J., nesutikdamas su teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi, pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo. Prašyme nurodė, kad UAB “GELITRANSA“ akcijas pardavė 2010 m. gegužės 30 d. Duomenys apie įmonės akcijų pardavimą (akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pirkėjo S. R. patvirtinimas apie akcijų pirkimą) yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kuri yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos žinioje. Dėl nurodytų aplinkybių neturi galimybės įvykdyti teismo įpareigojimo dėl UAB “GELITRANSA“ turto ir dokumentų perdavimo.

8Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartimi atmetė UAB “GELITRANSA“ akcininko J. J. prašymą dėl baudos panaikinimo. Teismas nustatė, kad J. J. UAB “GELITRANSA“ akcijas įsigijo 2007 m. spalio 16 d.; nuo 2007 m. lapkričio 5 d. iki 2008 m. gegužės 14 d. buvo įmonės vadovu; laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 28 d. iki 2009 m. birželio 18 d. įmonės vadovu vienintelio akcininko sprendimu buvo K. J.; apie K. J. atleidimą iš vadovo pareigų vienintelis UAB “GELITRANSA“ akcininkas J. J. pranešė Juridinių asmenų registrui tik 2011 m. spalio 26 d. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad J. J. 2011 m. spalio 21 d. prašymas dėl duomenų apie vadovą išregistravimo, pateiktas Juridinių asmenų registrui, paneigia jo versiją, kad dar 2010 metais UAB GELITRANSA“ akcijos buvo parduotos trečiajam asmeniui. J. J., būdamas verslininku ir vieninteliu bendrovės akcininku, atleidęs įmonės vadovą iš darbo ir nepaskyręs kito vadovo, turėjo imtis priemonių, kad būtų išsaugotas bendrovės turtas, o to nepadaręs, yra atsakingas už visas įmonės vadovo pareigas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis).

9J. J., nesutikdamas su Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi tenkino J. J. atskirąjį skundą – panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį ir 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi J. J. paskirtą 1 000 Eur baudą, BUAB „GELITRANSA“ bankroto administratoriaus UAB „Actualis“ prašymą dėl baudos pareiškėjui J. J. skyrimo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad sprendžiant klausimą dėl baudos įmonės vadovui skyrimo, nebuvo išaiškintos aplinkybės, kokius dokumentus J. J. perėmė iš atleidžiamo direktoriaus K. J., o nustačius, kad J. J. pardavė įmonės akcijas, neišaiškintos aplinkybės, kokie dokumentai buvo perduoti naujam įmonės akcininkui.

10Klaipėdos apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bankroto administratoriaus prašymą dėl baudos BUAB „GELITRANSA“ vadovui skyrimo, 2016 m. vasario 17 d. nutartimi prašymą tenkino, J. J. paskyrė 1 000 Eur baudą, pakartotinai jį įpareigojo per 15 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos įvykdyti 2014 m. kovo 27 d. nutartį taip, kaip nurodyta šios nutarties rezoliucinėje dalyje. Teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registre UAB „GELITRANSA“ vieninteliu akcininku nuo 2007 m. spalio 16 d. nurodytas J. J., kuris įmonės direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 5 d. iki 2008 m. gegužės 14 d., todėl visa atsakomybė dėl buhalterinių dokumentų ir įmonės turto teko tuometiniam įmonės vadovui bei vieninteliam akcininkui J. J. (CPK 178 straipsnis, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6, 10 dalys). Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad UAB „GELITRANSA“ direktoriumi nuo 2008 m. gegužės 14 d. buvo paskirtas K. J., kad rašytinių įrodymų apie tai, jog J. J. perdavė įmonės naujam direktoriui dokumentus, byloje nėra, kad K. J. ikiteisminiame tyrime Nr. 30-1-00369-13 nurodė, jog įmonėje eidamas direktoriaus pareigas jokio atlyginimo negavo, kas tvarkė įmonės buhalterinius dokumentus, nežino, padarė išvadą, kad naujam įmonės vadovui K. J. įmonės dokumentai bei turtas perduoti nebuvo (CPK 12, 178, 185, 197 straipsniai). Teismas atmetė J. J. argumentus, kad įmonės dokumentais disponuoja buvęs įmonės direktorius K. J., kadangi J. J. neįrodė jo minėtų aplinkybių dėl dokumentų perdavimo – priėmimo akto egzistavimo (CPK 12, 178 straipsnis). Taip pat teismas atmetė J. J. argumentus dėl UAB „GELITRANSA“ akcijų pardavimo, nustatęs, kad J. J., aiškindamas šias aplinkybes, nebuvo nuoseklus, vienu atveju nurodė, kad visas akcijas pardavė 2011 m. pirkėjui R. S., kitu atveju teigė, kad 2010 m. sausio mėnesį akcijas pardavė R. S. bei M. B. ir V. N..

11J. J., nesutikdamas su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartimi, pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo. Prašyme nurodė, kad visi UAB „GELITRANSA“ dokumentai buvo įmonės direktoriaus K. J. žinioje, kuris iki tol dirbo juristu kitoje jo įmonėje UAB „Venalis“, esančioje tuo pačiu adresu S. D. g. 10, Klaipėdoje, kaip ir UAB „Lotidė“ patalpos, kurios buvo apvogtos. Sprendžiant klausimą dėl šių įmonės dokumentų pateikimo galimybių, nepagrįstai buvo vadovaujamasi tik K. J. ir R. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad po vagystės iš UAB „Lotidė“ patalpų A. P., kuri buvo paskirta UAB „Lotidė“ likvidatore, įsipareigojo sudaryti dokumentų apyrašus ir šiuos dokumentus grąžinti, tačiau visų apyrašų nesudarė, dokumentų taip ir negrąžino, dėl ko atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Dokumentų apyrašai buvo sudaryti tik po šešių mėnesių, tačiau į šiuos apyrašus nebuvo įrašyti A. P. vadovavimo įmonei „Lotidė“ laikotarpio bei J. J. dokumentai.

12II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi atmetė UAB „GELITRANSA“ akcininko J. J. prašymą dėl baudos peržiūrėjimo (panaikinimo, sumažinimo).

14Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad K. J. dirbo kitoje J. J. įmonėje, sprendė, kad jos nekeičia (nepanaikina) J. J. atsakomybės ir pareigos perduoti bankroto administratoriui turtą ir dokumentus.

15Teismas, analizuodamas faktines aplinkybes dėl pareiškėjo nurodomos vagystės, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu nustatyta medžiaga (CPK 178, 197 straipsniai), antstolės padėjėjos informacija (CPK 197 straipsnio 2 dalis), o ne pareiškėjo interpretacijomis ir nuomone dėl įvykio.

16Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo minimi dokumentai, kuriuos paėmė A. P., yra UAB „Lotidė“ dokumentai, nes A. P. buvo UAB „Lotidė“ likvidatore. Taigi, šis faktas niekaip nenusijęs su J. J. pareiga UAB “GELITRANSA“ bankroto byloje. Aplinkybė, ar A. P. galėjo, ar negalėjo vykdyti antstolio patvarkymo dėl UAB „Lotidė“ iškeldinimo iš patalpų, neturi nieko bendro su nagrinėjama byla, dėl to teismas šios situacijos neanalizavo.

17Teismas, apibendrinęs tai, kas nurodyta, konstatavo, kad pareiškėjas jokių naujų ir įtakos baudos sumažinimui ar panaikinimui turinčių aplinkybių nenurodė, su tuo susijusių įrodymų nepateikė, dėl to prašymas dėl baudos peržiūrėjimo (panaikinimo, sumažinimo) buvo atmestas (CPK 185 straipsnis).

18III. Atskirojo skundo argumentai

19UAB “GELITRANSA“ akcininkas J. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 kovo 1 d. nutartį, BUAB „GELITRANSA“ bankroto administratoriaus UAB „Actualis“ prašymą dėl baudos pareiškėjui J. J. skyrimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, taikyti senaties terminą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės dokumentų pateikimo galimybių, nepagrįstai rėmėsi tik K. J. baudžiamojoje byloje duotais parodymais, kad jam einant vadovo pareigas įmonės dokumentai perduoti nebuvo, jokio atlygio už vadovavimą įmonei jis negavo, todėl pateikti įmonės dokumentus teismui neturi galimybės.

212. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad visi įmonės buhalteriniai dokumentai buvo K. J. žinioje, kuris, iki jam tampant UAB “GELITRANSA“ direktoriumi, dirbo teisininku kitoje pareiškėjo įmonėje UAB “Venalis”, esančioje adresu S. D. 10, Klaipėdoje, kur buvo ir UAB “Lotidė” patalpos, kurios buvo apvogtos.

223. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad po padarytos nusikalstamos veikos A. P. įsipareigojo sudaryti dokumentų apyrašus ir įmonės dokumentus grąžinti, tačiau laiku ir tinkamai visų apyrašų taip ir nesudarė, dokumentų neperdavė, dėl ko buvo paradėtas kitas ikiteisminis tyrimas. Dokumentų apyrašai buvo sudaryti tik po šešių mėnesių, o į apyrašus nebuvo įrašytas A. P. vadovavimo UAB „Lotidė“ laikotarpis bei pareiškėjo dokumentai.

234. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi K. J. ir R. S. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nurodyti asmenys atliko ne vieną abejotiną veiksmą, siekiant nurašyti dideles pinigų sumas, kas kelia abejones dėl jų parodymų teisėtumo.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

26Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atmestas BUAB “GELITRANSA“ akcininko J. J. prašymas dėl baudos peržiūrėjimo (panaikinimo, sumažinimo), teisėtumo ir pagrįstumo.

27CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja ĮBĮ. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras, kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

28Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą. Minėtos normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ nereglamentuoja baudos už minėtos pareigos nevykdymą skyrimo procedūros. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju turi būti taikomos bendrosios CPK įtvirtintos proceso teisės normos. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1655/2013; 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1784/2013, 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1003-381/2015).

29Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, taip pat išreikalautų ikiteisminių tyrimų, kuriuose buvo tiriamos aplinkybės dėl UAB „Lotidė“ dokumentų pagrobimo ir K. J. galimai neteisėtai pasisavinto UAB „GELITRANSA“ turto, duomenis, padarė išvadą, kad J. J. neįrodė, kad jis yra netinkamas subjektas, turintis pareigą pateikti teismo reikalaujamus įmonės dokumentus ir turtą, todėl visa atsakomybė dėl buhalterinių dokumentų ir įmonės turto tenka jam, kaip įmonės vadovui bei vieninteliam akcininkui. Neįvykdžius šios pareigos nėra pagrindo naikinti (mažinti) teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartimi jam paskirtos baudos. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, laikosi pozicijos, kad sprendžiant klausimą dėl jam paskirtos baudos panaikinimo (sumažinimo) nebuvo tinkamai įvertintos faktinės aplinkybės, susijusios su UAB „Lotidė“ dokumentų pagrobimu ir K. J., vadovavusio įmonei laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 28 d. iki 2009 m. birželio 18 d., pareiga perduoti įmonės dokumentus ir turtą.

30Kadangi apelianto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi argumentai iš esmės susiję su (ne)tinkamu byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jas patvirtinančių/paneigiančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisako dėl kasacinio teismo formuojamos jau išplėtotos ir nuoseklios praktikos aiškinant ir taikant CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Lietuvos Aukščiausiais Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė (žr., m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2013 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

31Kai teisės aktai tam tikram asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti (tinkamai įforminti), įrodinėjimo pareiga, kad veiksmai buvo atlikti, perkeliama tam asmeniui, kuris turėjo pareigą atlikti veiksmus, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti. Todėl nagrinėjamoje situacijoje apeliantui J. J., kuris nuo 2007 m. spalio 16 d. iki 2008 m. gegužės 28 d. Juridinių asmenų registre nurodytas UAB „GELITRANSA“ vieninteliu įmonės akcininku, teko pareiga tinkamai įteisinti (įforminti) K. J. paskyrimą įmonės vadovu bei jo atleidimą iš šių pareigų bei atitinkamai įmonės dokumentų ir turto priėmimą –perdavimą, taip pat įmonės akcijų pardavimą tretiesiems asmenims. Atitinkamas įmonės dokumentų perdavimas – priėmimas turėjo būti fiksuotas įmonės vienintelio akcininko sprendime arba šio sprendimo prieduose. Aptariamu atveju nesant tokių objektyvių duomenų, apeliantui tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kad įmonės dokumentai ir turtas buvo perduoti kitam atsakingam asmeniui arba buvo sunaikinti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo apelianto valios (pagrobus ir pan.), todėl dėl objektyvių priežasčių jis neturi galimybės įvykdyti teismo įpareigojimą.

32Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas reikšmingas nagrinėjamam klausimui aplinkybes, išsamiai ir nuodugniai ištyrė ir įvertino apelianto nurodytas aplinkybes, susijusias su įmonės akcijų pardavimu tretiesiems asmenims, taip pat įmonės dokumentų ir turto perdavimu buvusiam įmonės direktoriui K. J., bei pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju J. J. yra tinkamas subjektas, kuriam tenka ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus.

33Byloje neginčytinai nustatyta, kad Juridinių asmenų registre UAB „GELITRANSA“ vieninteliu akcininku ir vadovu laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 8 d. iki 2008 m. gegužės 28 d. nurodytas J. J., laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 28 d. iki 2011 m. spalio 26 d. – K. J.; 2009 m. birželio 18 d. vienintelio akcininko J. J. sprendimu direktoriaus K. J. įgaliojimai nuo 2009 m. birželio 18 d. nutraukti, naujas įmonės direktorius nepaskirtas.

34Vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 2 dalimi, kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. Valdymo organas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus CK 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 6 punktą, bendrovės vadovas atsakingas už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui.

35Bylos nagrinėjimo metu J. J. nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl apie buvusio įmonės vadovo K. J. atleidimą iš pareigų neinformavo juridinių asmenų registro Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka ir terminais, taip pat nepateikė įrodymų, kad paskiriant K. J. įmonės direktoriumi jam buvo perduoti (visi ar dalis) įmonės dokumentai, kurie nebuvo grąžinti nutraukus jo įgaliojimus. Bylos nagrinėjimo metu J. J. jokių objektyvių ir įtikinamų paaiškinimų, kodėl pasibaigus buvusio įmonės vadovo K. J. įgaliojimams, nevykdė jam priskirtos pareigos bei nepaskyrė naujo įmonės vadovo, nepateikė. Kadangi J. J., atleidus K. J. iš vadovo pareigų, nepaskyrė naujo įmonės vadovo, jis, būdamas vieninteliu akcininku, de facto vykdė įmonės vadovo pareigas.

36Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, J. J. aiškindamas aplinkybes dėl įmonės dokumentų ir turto pateikimo galimybių, nebuvo nuoseklus – 2013 m. kovo 21 antstolei V. D. adresuotame prašyme nurodė jas pardavęs 2011 m. pirkėjui S. R., tuo tarpu pirmosios instancijos teismui adresuotame 2014 m. liepos 15 d. prašyme, kad pardavęs akcijas 2010 m. sausio mėnesį M. B. ir V. N. (b. l. 14). Kaip matyti iš byloje esančio Klaipėdos apygardos prokuratūros 2015 m. liepos 31 d. nutarimo, ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00369-13 atlikimo metu buvo nustatyta, kad 2010 m. gegužės 30 d. ir 2010 m. gruodžio 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis J. J. pardavė 100 vnt. paprastųjų „GELITRANSA“ akcijų už 30 000 Lt (8 688,60 EUR) S. R.. R. S. R. paaiškinimais, 30 000 Lt (8 688,60 EUR) J. J. jis nesumokėjo, nes pastarasis to neprašė, be to, nenorėdamas „veltis į dar didesnį melą“, tolimesnių veiksmų dėl įmonės registravimo nesiėmė. Pastebėtina, kad minėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje J. J. nurodė, kad buvo pasirašyta dar viena 2010 m. gruodžio 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, nes pirmoji nebuvo įregistruota. Kaip jau buvo minėta, jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pardavus įmonės akcijas naujiems jos akcininkams buvo perduotas įmonės turtas ir dokumentai, J. J. taip ir nepateikė. Nors buvęs direktorius K. J. buvo atleistas dar 2009 birželio 18 d., informaciją viešam registrui apie vadovo atleidimą, kaip minėta, J. J. pateikė tik 2011 m. pabaigoje, kas patvirtina faktą, jog J. J. tuo metu dar buvo įmonės akcininkas bei paneigia aplinkybę, jog jis akcijas jau buvo perleidęs.

37Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl įmonės akcijų pardavimo, taip pat pažymi, kad nematerialiosios akcijos neturi materialios išraiškos, todėl negali būti fiziškai perduotos įgijėjui. CK 4.49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 1.101 straipsnio 10 dalį nematerialūs vertybiniai popieriai perleidžiami atitinkamais įrašais vertybinių popierių sąskaitose. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 2 dalimi nematerialiųjų akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintų Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialiųjų akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punkte nustatyta, kad akcijų apskaitos tvarkytojas privalo atidaryti asmenines vertybinių popierių sąskaitas (Taisyklių 1 priedas) kiekvienam akcininkui, įsigijusiam bendrovės, kuri yra išleidusi nematerialiąsias akcijas, nematerialiųjų akcijų, ir jų turimas akcijas apskaityti šiose vertybinių popierių sąskaitose. Pagal Taisyklių 5 punktą nematerialiųjų akcijų perleidimas fiksuojamas dviejose korespondentinėse sąskaitose: asmens, įsigijusio akcijų, sąskaitoje – akcijų įsigijimas, o asmens, perleidusio akcijas, sąskaitoje – akcijų perleidimas. Pažymėtina, kad, perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialiąsias akcijas pagal sandorį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sandoris, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas, yra įrašų akcijas perleidžiančio asmens ir jas įgyjančio asmens akcijų sąskaitose įrašymas. Uždarosios akcinės bendrovės nematerialiosios akcijos savininku, turinčiu teisę disponuoti įsigytu turtu, asmuo tampa ne nuo sandorio dėl nematerialiųjų akcijų perleidimo sutarties sudarymo momento, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą. Taigi nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti turi būti dvi sąlygos: 1) rašytinės formos sutartis, kurios pagrindu tokios akcijos perleidžiamos kitam asmeniui (kitiems asmenims); 2) nematerialiųjų akcijų perleidimo fakto užfiksavimas akcijas perleidusio ir įgijusio asmenų vertybinių popierių sąskaitose. Tik įvykdžius šias abi sąlygas, nematerialiąsias akcijas įgijęs asmuo turi teisę visa apimtimi įgyvendinti Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas turtines bei neturtines akcijų suteikiamas teises.

38Nagrinėjamo ginčo atveju byloje nėra duomenų, kad 2010 m. gegužės 30 d. ir 2010 m. gruodžio 17 d. akcijų perleidimo sutarčių pagrindu UAB „GELITRANSA“ akcininkų nematerialiųjų akcijų sąskaitose ir naujų įgijusių asmenų sąskaitose buvo padaryti įrašai apie J. J. priklausančių akcijų perleidimą, todėl tai sudaro atskirą pagrindą išvadai, kad sudarius šiuos sandorius nuosavybės teisės į UAB „GELITRANSA“ akcijas nebuvo perleistos bei priklausė vieninteliam UAB „GELITRANSA“ akcininkui J. J., kuris ir atsakingas visa apimtimi įgyvendinti Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas turtines bei neturtines akcijų suteikiamas teises.

39Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių, susijusių su UAB „Lotidė“ dokumentų pagrobimu, nagrinėjamu atveju taip pat vertinami kritiškai, kadangi pats apeliantas net nenurodo, kaip vagystė iš UAB „Lotidė“ patalpų susijusi su jo, kaip įmonės vadovo, pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus, nevykdymu. Be to, kaip matyti iš byloje esančio 2014 m. kovo 3 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą apelianto minima vagystė įvyko 2013 m. lapkričio 7 d., t. y. po to, kai buvusio įmonės vadovo K. J. įgaliojimai buvo atšaukti. Tvirtindamas, kad minėtos vagystės metu buvo pagrobti ir BUAB „GELITRANSA“ dokumentai, apeliantas prieštarauja savo paties paaiškinimams, kad šiuos dokumentus perdavė K. J.. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vagystės faktas neturi teisinės reikšmės baudos skyrimo dėl dokumentų ir turto neperdavimo klausimo teisingam išsprendimui, kadangi, kaip teigiama, buvo apvogtos UAB „Lotidė“, o ne UAB „GELITRANSA“ patalpos. Taip pat reikšmingu nėra laikytinas A. P. vadovavimo UAB „Lotidė“ ir tam tikrų įsipareigojimų faktas, kadangi teisiškai reikšmingas yra UAB „GELITRANSA“ dokumentų ir turto perdavimo klausimas. Iš to, kas paminėta, darytina išvada, kad pareiškėjas J. J. vengia vykdyti savo, kaip įmonės vadovo pareigas, bando išvengti atsakomybės ir įstatyme numatytų pareigų nevykdymo teisinių padarinių.

40Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje tinkamai įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, kad įmonės direktoriumi nuo 2007 lapkričio 5 d. iki 2008 gegužės 14 d. buvo J. J., todėl jam, kaip tuometiniam įmonės vadovui bei vieninteliam akcininkui, tenka atsakomybė dėl buhalterinių dokumentų ir įmonės turto. J. J., būdamas verslininku ir vieninteliu bendrovės akcininku, atleidęs įmonės vadovą iš darbo ir nepaskyręs kito vadovo, turėjo imtis priemonių, kad būtų išsaugotas bendrovės turtas, o to nepadaręs, yra atsakingas už visas įmonės vadovo pareigas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis). Kaip minėta, įmonė teises įgyja ir pareigas vykdo per savo valdymo organus, iš kurių vienas yra įmonės vadovas, kuriam pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnį ir nustatyta pareiga pateikti teismo reikalaujamus dokumentus. Tačiau yra galimos situacijos (nors jos remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1, 6 dalimis, 37 straipsnio 1 dalimi nėra teisiškai pateisinamos), kaip ir buvo nagrinėjamos bylos atveju, kai įmonės, kurios visos akcijos priklauso vienam asmeniui, vadovas kurį laiką būna nepaskirtas. Tokiu atveju pripažįstama, jog de facto įmonės vadovo pareigas vykdo vienintelis bendrovės akcininkas, kuriam privalu, vykdant įstatymo reikalavimus, vienvaldiškai spręsti įmonės vadovo paskyrimo klausimą (Akcinių bendrovių įstatymas 29 straipsnis 6 dalis)(žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010)

41Pareiškėjas atskirajame skunde prašo taikyti senatį, tačiau nenurodo jokių šį prašymą pagrindžiančių argumentų. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos baudos skyrimas yra procesinė sankcija, kuri gali būti taikoma viso bylos nagrinėjimo proceso metu. Kitokių senaties terminų šios procesinės sankcijos taikymui įstatymas nenumato, todėl nėra pagrindo išvadai, jog buvo praleistas baudos skyrimo apeliantui senaties terminas, nes bankroto byla, kurioje bauda paskirta, tuo metu nebuvo ir šiuo nėra išnagrinėta.

42Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis dėl baudos įmonės vadovui paskyrimo, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias, kad pareiškėjas nevykdė savo pareigos perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentus bei turtą bankroto administratoriui, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui J. J. skirtina 1000 Eur bauda. Todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

43Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas,... 3. I.Ginčo esmė... 4. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 27 d. nutartimi iškėlė uždarajai... 5. 2015 m. sausio 14 d. bankroto administratorius UAB „Actualis“ pateikė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi tenkino... 7. UAB “GELITRANSA“ akcininkas J. J., nesutikdamas su teismo 2015 m.... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartimi atmetė UAB... 9. J. J., nesutikdamas su Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d.... 10. Klaipėdos apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bankroto... 11. J. J., nesutikdamas su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d.... 12. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 13. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi atmetė UAB... 14. Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad K. J. dirbo kitoje... 15. Teismas, analizuodamas faktines aplinkybes dėl pareiškėjo nurodomos... 16. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo minimi dokumentai, kuriuos paėmė... 17. Teismas, apibendrinęs tai, kas nurodyta, konstatavo, kad pareiškėjas jokių... 18. III. Atskirojo skundo argumentai... 19. UAB “GELITRANSA“ akcininkas J. J. atskirajame skunde prašo panaikinti... 20. 1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės... 21. 2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad visi... 22. 3. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad po... 23. 4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi K. J. ir R. S.... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 26. Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atmestas... 27. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos... 28. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai... 29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines... 30. Kadangi apelianto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo skundžiama... 31. Kai teisės aktai tam tikram asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus... 32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 33. Byloje neginčytinai nustatyta, kad Juridinių asmenų registre UAB... 34. Vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 2 dalimi, kiekvienas juridinis asmuo turi... 35. Bylos nagrinėjimo metu J. J. nenurodė jokių objektyvių priežasčių,... 36. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, J. J. aiškindamas... 37. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl įmonės akcijų... 38. Nagrinėjamo ginčo atveju byloje nėra duomenų, kad 2010 m. gegužės 30 d.... 39. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino... 40. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui nekyla... 41. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo taikyti senatį, tačiau nenurodo... 42. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 43. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 44. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą....