Byla 2A-646-611/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. R. (G. R. procesinių teisių perėmėjos) pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Vilniaus apskrities VMI dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Pradinis pareiškėjas G. R. kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti faktą, jog nuosavybės teises į ūkinį pastatą, esantį ( - ), jis įgijo pagal įgyjamąją senatį. Nurodė, kad 1983-06-08, sumokėdamas 700 rublių, iš savo kaimynės T. G. nupirko jai priklausiusius lauko virtuvę ir ūkinį pastatą su sodo dalimi, esančius ( - ). Po sutarties sudarymo statiniai buvo perduoti G. R. naudotis. Kadangi pastatai buvo pastatyti iš lentų, laikui bėgant lentos supuvo, sugriuvo sienos, liko tik pamatai, o rekonstruoti statinius pareiškėjas gali tik gavęs leidimą rekonstrukcijai. Leidimui gauti pareiškėjas privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į ūkinį pastatą. Tokiu dokumentų G. R. neturi, nes pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įregistruota. Perleistas pagal 1983-06-08 sutartį ūkinis pastatas buvo inventorizuotas pardavėjos T. G. vyro M. G. vardu ir įtrauktas į namų valdos, adresu ( - ), techninės apskaitos kortelę, bet nuosavybės teisės į nurodytą pastatą nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos. Turtą G. R. įgijo teisėtu būdu ir jį valdo kaip savą nuo 1983 metų. Per visą valdymo laikotarpį nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl turto valdymo, nors per visą laiko tarpą valdymas buvo atviras, sąžiningas ir nepertraukiamas, todėl atsirado pagrindas patvirtinti nuosavybės teises į ūkinio pastato įgijimą įgyjamąja senatimi.

6Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas G. R. mirė. Mirusiojo teises perėmė jo sutuoktinė G. R..

7Suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu su pareiškimu nesutiko prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi įgijimo faktui nustatyti. Teismo posėdyje atstovas pareiškimui neprieštaravo. Nurodė, kad byloje esanti namų valdos techninės apskaitos kortelė rodo, jog statybos yra teisėtos, ūkinis pastatas inventorizuotas kartu su gyvenamuoju pastatu. G. R. įsigijo ūkinį pastatą šalia savo gyvenamojo namo, kuriame jis gyveno, t.y. ( - ). Ūkinis pastatas, esantis ( - ), buvo įsigytas ūkiniams poreikiams tenkinti, buvo sumokėti pinigai, buvo išreikšta valia valdyti turtą kaip savo. Tuo labiau, per visą ūkinio pastato valdymo laiką G. R. niekas nepareiškė jokių pretenzijų.

8Suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismo posėdyje nedalyvavo.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus m. 4 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškimą patenkino, nustatė faktą, kad G. R. nuosavybės teises į ūkinį pastatą, esantį ( - ), įgijo pagal įgyjamąją senatį. Teismas nustatė, kad pagal 1983-06-08 raštelį T. G. perdavė G. R. nuolatiniam panaudojimui vasaros virtuvę su daržinę ir sodu, už ką paėmė iš jo 700 rublių. Šis sandoris pasirašytas dalyvaujant trims liudininkams, viena iš jų B. E., kuri šias aplinkybes paliudijo 2010-09-08 teismo posėdžio metu. Perleistas pagal 1983-06-08 sandorį ūkinis pastatas 1982 metais buvo inventorizuotas ir įtrauktas į namų valdos, adresu ( - ), namų valdos techninės apskaitos kortelę. Iš Naujosios Vilnios rajono gatvės komiteto Nr.6 1982-07-16 pažymos matyti, kad namas, esantis ( - ), priklauso M. G.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodyta, kad namo, esančio ( - ), naudotojas yra M. G., o G. R. nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, adresu ( - ). M. G. mirė 1983-02-15, o T. G. mirė 1987-08-11. Testamentų registre nėra įregistruotų M. G. ir T. G. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Duomenų, kad po M. G. ir T. G. mirties buvo sudaryta paveldėjimo byla, Vilniaus miesto notarinių kontorų fondų dokumentuose nerasta. G. R. mirė 2009-10-23. Mirusiojo teisės perėmė jo sutuoktinė G. R..

11Teismas, įvertinęs mirusiojo teisių perėmėjos atstovės paaiškinimus, suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimus, liudytojos B. E. parodymus bei kitus byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadas, kad G. R. ūkinį pastatą, esantį ( - ), įgijo sąžiningai ir teisėtu būdu, šį ūkinį pastatą valdė nuo 1983 metų, per visą valdymo laikotarpį jam nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl turto valdymo, nors per visą laiko tarpą valdymas buvo atviras, sąžiningas ir nepertraukiamas. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos visos sąlygos, numatytos LR CK 4.68 str., todėl yra pagrindas nustatyti faktą, kad G. R. ūkinį pastatą, esantį ( - ), įgijo pagal įgyjamąją senatį.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM apeliaciniu skundu prašo Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

141. Turto perleidimo rašteliu G. R. buvo perduoti nekilnojamieji daiktai, esantys adresu ( - ). Pagal VĮ Registrų centras duomenis G. R. nuosavybės teise valdo dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų, esančių ( - ), tuo tarpu adresu ( - ), yra registruoti gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, kurių naudotojas yra M. G.. Teismas sprendime nevertino, kad nesutampa pagal 1983-06-08 raštelį perduotų nekilnojamųjų daiktų ir prašomo nustatyti ūkinio pastato įgijimo pagal įgyjamąją senatį adresai. Pareiškėjas neįrodė, kad pagal 1983-06-08 raštelį G. R. įgijo pastatus, esančius ( - ).

152. Turto perleidimo raštelis gali būti laikomas savarankišku nuosavybės teisės į daiktą įgijimo pagrindu, t.y. pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi. Teismas nepasisakė dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsiliepime išdėstyto argumento, jog pagal turto perleidimo raštelio sudarymo metu galiojusio LR CK 255 str. gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete, o šios formos nesilaikymas darė sandorį negaliojančiu.

163. Iš teismo sprendimo ir bylos medžiagos nėra aišku, kaip pasireiškė ūkinio pastato valdymas ir naudojimasis juo, kuo remiantis teismas padarė tokią išvadą. Faktas, kad pastatas supuvo, laikytinas pastato nepriežiūros pasekme. Be to, nėra aišku, nuo kada ūkinis pastatas išardytas, o tai leidžia abejoti, ar pastato valdymas truko dešimt metų.

17Atsiliepimu į suinteresuotojo asmens apeliacinį skundą pareiškėja prašo apelianto skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

181. 1983-06-08 pagal surašytą raštelį buvo perduoti ūkiniai pastatai, esantys ( - ). Tačiau šis raštelis turto registro įmonėje nebuvo registruotas. Raštelio surašymo metu galiojo 1964 m. CK normos. Šio kodekso 149 straipsnyje nustatyta, kad turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo momento, o jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda nuo sutarties įregistravimo momento. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėja turėjo galimybę įgyti nuosavybės teises į nupirktą daiktą, įregistruodama pirkimo-pardavimo sutartį (raštelį) įstatymo nustatyta tvarka, tačiau per įstatymo nustatytą terminą šia teise nepasinaudojo, ir dėl to turi būti taikomas įgyjamosios senaties institutas.

192. 1983-06-08 raštelio nuostatos turi būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Pagal šias taisykles sutartys aiškinamos ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, jo lingvistine prasme, o pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo. Akivaizdu, kad tikrieji šalių ketinimai pagal minimą raštelį buvo: T. G. pardavė ūkinius pastatus su vasaros virtuve, daržine ir sodu, kurios yra ( - ). Tai buvo pagrindinis šalių tikslas, nes nurodyti ūkiniai pastatai iš tikrųjų buvo perduoti G. R. ir jis nuo 1983-06-08 juos naudojo ir valdė. O minimu adresu - ( - ), T. G. turto neturėjo, todėl perleisti šiuo adresu nieko negalėjo. Be to, aiškinant šį raštelį nuosekliai, akivaizdu, kad čia yra nurodytas ne perduodamo turto adresas, o G. R. gyvenamoji vieta. Be to, šalių elgesys po raštelio sudarymo tik patvirtina, jog raštelis buvo sudarytas būtent dėl ūkinių pastatų, kurie yra ( - ), nes nuo šio turto perdavimo momento atvirai ir nepertraukiamai aukščiau minimą turtą valdė G. R. ir jo šeima. O kita surašyto raštelio šalis - T. G. jokių pretenzijų dėl jo valdymo niekada nereiškė, ginčų dėl jo valdymo teisme nebuvo. Šie faktai tik patvirtina tikrąją šalių valią. Be to, kai 1987 m. mirė T. G., niekas nepriėmė palikimo, niekas nurodytu adresu negyveno, niekas šiuo turtu nesidomėjo ir nepateikė pretenzijų.

203. Minėtu adresu ( - ), daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus - pastatus yra neįregistruotos, tai reiškia, kad šiuos pastatus nuosavybės teise niekas nevaldo, todėl tai sudaro pagrindą taikyti įgyjamosios senaties institutą. Tai patvirtina pažyma dėl duomenų apie nekilnojamąjį turtą, kuri buvo pateikta teismui, teikiant pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį.

214. Ūkiniai pastatai buvo perduoti valdyti 1983-06-08. Būtent nuo to laiko atvirai ir nepertraukiamai ir kaip savą valdė sąžiningai įgytą ūkinį pastatą. Mano, kad tai yra pakankamas pagrindas nustatant valdymo pradžią. Nuo to laiko praėjo 25 metai. Tai yra pakankamai didelis laiko tarpas, per kurį bet koks pastatas gali nusidėvėti. Tai, kad pastatas supuvo per tokį laiko tarpą, yra normalus tokio ūkinio pastato nusidėvėjimas. Šiuo metu jį galima tik rekonstruoti.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinis skundas tenkintinas.

24Byloje sprendžiamas klausimas, ar gali būti nustatytas faktas apie G. R. nuosavybės teisės įgijimą į ūkinį pastatą ginčo pastatą, ar yra tokiam faktui nustatyti būtinų aplinkybių visuma.

25Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26CK 4.47 str. įtvirtina nuosavybės teisės įgijimo būdus. Kaip matyti iš minėtos normos, greta nuosavybės teisės įgijimo pagal sandorius, pvz. pirkimo-pardavimo sutartį, vienas iš savarankiškų ir pirminių nuosavybės teisės įgijimo būdų yra įgyjamoji senatis (CK 4.47 str. 11 p.). Taigi, nuosavybės teisės įgijimas tiek pagal pirkimo-pardavimo sutartį, tiek įgyjamąja senatimi yra du skirtingi ir savarankiški nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Todėl įgijus nuosavybę vienu pagrindu, nuosavybės teisės įgijimo pagrindas negali transformuotis į kitą nuosavybės teisės įgijimo pagrindą.

27Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja CK ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio normos (CK 4.68-4.71str.), kurios numato nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindus ir sąlygas, ir tik esant šių sąlygų visumai, gali būti įgyjama nuosavybės teisė. Tam, kad pripažinti nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį, asmuo, nesantis daikto savininku, daiktą turi būti įgijęs sąžiningai bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdyti nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 m., kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Be to, asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įgijimo metu pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė į daiktą gali būti įgyjama, jeigu nuosavybės teisė į daiktą nėra įgyta kitokiu būdu (LR CK 4.47 str., 4.68 str.).

28Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nurodo, kad G. R. (pradinis pareiškėjas) nuosavybės teisę į ūkinį pastatą, esantį ( - ), įgijo pagal 1983-06-08 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su kaimyne T. G.. Taigi, pati pareiškėja nurodo, kad G. R. nuosavybės teisę į ginčo pastatą įgijo kitu CK 4.47 str. nustatytu nuosavybės teisės įgijimo būdu – pagal pirkimo-pardavimo, o ne įgyjamąja senatimi. Todėl vien dėl šios priežasties negalėjo būti nustatomas faktas, kad G. R. nuosavybės teisę į ginčo pastatą įgijo įgyjamąja senatimi.

29Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto 1983-06-08 raštelio (b.l.19-20), jis neatitiko jo sudarymo metu galiojusio CK nuostatų dėl nekilnojamojo daikto perleidimo sutarties formos, nes sutartis privalėjo būti sudaryta notarine tvarka ir per 3 mėnesius turėjo būti įregistruota atitinkame registre, o minėtos formos nesilaikymas daro tokią sutartį negaliojančia (1964 m. CK 255 str.). Todėl nuosavybės teisė G. R. pagal pirkimo-pardavimo sutartį neperėjo, o savininku išliko T. G.. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l.6-7), daiktinės teisės į gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius ( - ), nėra įregistruotos, tačiau naudotoju nurodomas M. G., kuris mirė 1983-02-15 (b.l.74), o jo sutuoktinė T. G. mirė 1987-08-11 (b.l.75). Kadangi po jų mirties niekas palikimo nepriėmė, paveldėtojų neatsirado, nuosavybės tesiės nėra įregistruotos, todėl pagal jų mirties metu galiojusio 1964 m. CK 593 str. 2-3 p. šie daiktai paveldėjimo teise perėjo valstybei. O įgyti nuosavybės teises įgyjamąja senatimi į valstybei priklausantį turtą draudžia CK 4.69 str. 3 d..

30Kita vertus, šiuo rašteliu T. G. perdavė G. R. vasaros virtuvę su daržine ir sodu, esančius adresu ( - ), nuolatiniam naudojimui, t.y. perleido tik dalį daiktinių teisių, kas nėra tolygu nuosavybės teisės perleidimui. Aiškinant šios sutarties tekstą, darytina išvada, kad T. G. neatsisakė nuosavybės teisių į ginčo turtą G. R. naudai, o tik suteikė jam teisę už užmokestį neterminuotai naudotis ginčo turtu. Be to, kaip matyti iš šio raštelio, jame nurodomas perduodamo turto adresas – ( - ), o ne ( - ), kaip nurodo pareiškėjas. Nepagrįstas ir todėl atmestinas pareiškėjos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, kad šis adresas (( - )) yra G. R. gyvenamosios vietos nurodymas, nes raštelio turinio konstrukcija ir turinys įgalina teigti, kad toks adresas nurodomas kaip turto buvimo adresas, o ne G. R. gyvenamoji vieta. T. G. turto, esančio adresu ( - ), pagal bylos duomenis neturėjo, o pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bako išrašo (b.l.11-18) visi statiniai, esantys adresu ( - ), yra registruoti šiame išraše nurodytų asmenų vardu ir nėra statinių, į kuriuos nuosavybės teisės nebūtų įregistruotos.

31Be to, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, jose užfiksuoti žemėje įkasti akmenys bei plytos yra nepakankami identifikuoti juos kaip pamatus ir todėl nesudaro pagrindo manyti, kad tai yra pamatai neišlikusio ginčo ūkinio pastato. Kita vertus, pareiškėja pripažino, kad pastatas neišliko, nes supuvo ir buvo išardytas. Šios aplinkybės, kaip teisingai pastebi apeliantas, sudaro pagrindą abejoti tuo, kad G. R. visą laikotarpį nuo 1983 m. ginčo pastatą valdė kaip savą, juo naudojosi, nes esant tinkamai priežiūrai ir nuolatiniam naudojimuisi, pastatas būtų tvarkomas, remontuojamas ir todėl nesupūtų. Be to, neaiškų, kada pastatas buvo išardytas ir ar tikrai jis buvo naudojamas minimalų reikalaujamą 10 metų terminą. Byloje apklausta liudytoja šių abejonių nepašalino, o jos parodymai yra nepakankami patvirtinti faktą, kad G. R. 10 metų naudojo ginčo ūkinį pastatą kaip savą. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į nurodytus motyvus, pagal byloje esamus įrodymus negalėjo būti nustatytas faktas, kad G. R. įgijo nuosavybės teisę į ūkinį pastatą, esantį ( - ), įgyjamąja senatimi, nes pareiškėja neįrodė CK 4.68-4.71 str. nurodytų būtinų aplinkybių visumos tokiam faktui nustatyti.

32Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad nuosavybės teisei įgyti pagal įgyjamąją senatį valdymo faktas privalo būti įregistruotas viešame registre, o to nepadarius, laikoma kad toks valdymas nėra išviešintas ir negali sukurti nuosavybės teisės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. vasario 21 d. nutartyje Nr.3K-7-67/2011, apibendrindama teismų praktiką, pasisakė, kad valdymo fakto registracijos nebuvimas viešame registre savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę, nes valdymo fakto registracija viešame registre yra išvestinio pobūdžio veiksmas ir pagal savo teisinę reikšmę nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės. Tačiau dėl aukščiau nurodytų motyvų ši apelianto nurodyta aplinkybės neturi teisinės reikšmės ginčui.

33Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjai neįrodžius CK 4.68-4.71 str. nustatytų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti visų sąlygų visumos buvimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad yra visos CK 4.68 str. nustatytos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui nustatyti, todėl nepagrįstai patenkino pareiškimą. Teismas neteisingai taikė CK 4.68-4.71 str., netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, priimamas naujas sprendimas pareiškėjos pareiškimą atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

35Vilniaus m. 4 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

36Pareiškėjos G. R. pareiškimą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Pradinis pareiškėjas G. R. kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti... 6. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas G. R. mirė. Mirusiojo teises perėmė jo... 7. Suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija... 8. Suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus m. 4 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškimą... 11. Teismas, įvertinęs mirusiojo teisių perėmėjos atstovės paaiškinimus,... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM apeliaciniu... 14. 1. Turto perleidimo rašteliu G. R. buvo perduoti nekilnojamieji daiktai,... 15. 2. Turto perleidimo raštelis gali būti laikomas savarankišku nuosavybės... 16. 3. Iš teismo sprendimo ir bylos medžiagos nėra aišku, kaip pasireiškė... 17. Atsiliepimu į suinteresuotojo asmens apeliacinį skundą pareiškėja prašo... 18. 1. 1983-06-08 pagal surašytą raštelį buvo perduoti ūkiniai pastatai,... 19. 2. 1983-06-08 raštelio nuostatos turi būti aiškinamos remiantis sutarčių... 20. 3. Minėtu adresu ( - ), daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus -... 21. 4. Ūkiniai pastatai buvo perduoti valdyti 1983-06-08. Būtent nuo to laiko... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 23. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 24. Byloje sprendžiamas klausimas, ar gali būti nustatytas faktas apie G. R.... 25. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 26. CK 4.47 str. įtvirtina nuosavybės teisės įgijimo būdus. Kaip matyti iš... 27. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja CK... 28. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nurodo, kad G. R. (pradinis pareiškėjas)... 29. Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto 1983-06-08 raštelio (b.l.19-20), jis... 30. Kita vertus, šiuo rašteliu T. G. perdavė G. R. vasaros virtuvę su daržine... 31. Be to, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, jose užfiksuoti žemėje... 32. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad nuosavybės teisei... 33. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjai neįrodžius CK 4.68-4.71 str.... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 35. Vilniaus m. 4 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti... 36. Pareiškėjos G. R. pareiškimą atmesti....