Byla 1A-87-332-2011

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio, teisėjų Broniaus Zalagos, Vaclovo Iždono, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui, gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui, nuteistajam A. S. , nukentėjusiajai D. L. ,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-06-19 nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams su teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimu 3 metams.

3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmė vykdymas atidėtas 3 metams, ir A. S. įpareigotas per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai 4000 Lt turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip septynioms paroms.

4Iš A. S. nukentėjusiajai D. L. priteista 4000 Lt turtinės ir 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

5Iš A. S. į valstybės pajamas priteista 30,94 Lt teismo išlaidų.

6Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7A. S. nuteistas už tai, kad 2007-09-29, apie 23.10 val., Raseinių rajono ( - ) seniūnijos teritorijoje, kelio ( - )15-ame kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas I. S. priklausantį automobilį „VW Passat", valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo), 59 punkto (draudžiama vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų), 64 punkto (vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti), 68 punkto (draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam) ar apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų), 172 punkto (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), 173 punkto (jeigu atsirado kliūtis ar iškilo esmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams) reikalavimus, t. y. neatsižvelgė į transporto priemonės ypatumus, kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė savo vairuojamo automobilio ir kelyje atsiradus kliūčiai bei iškilus eismo saugumo grėsmei, t. y. prisivijęs ta pačia kryptimi dviračiu važiavusį V. L. , nesulėtino važiavimo greičio, nesustabdė ir nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, neapvažiavo atsiradusios kliūties, jį kliudė ir partrenkė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas V. L. , kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Ši A. S. nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.

8Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-06-19 nuosprendžio dalį dėl teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimo 3 metams, taip pat pakeisti nuosprendžio dalį dėl 40 000 Lt dydžio neturtinės žalos nukentėjusiajai D. L. priteisimo, šią sumą sumažinant.

9Skunde apeliantas nurodo, kad savo kaltę dėl 2007-09-29 įvykusio įvykio pripažino ir gailisi, tačiau nesutinka su teismo nuosprendžiu priteista nukentėjusiajai – civilinei ieškovei D. L. atlyginti 40 000 Lt dydžio neturtine žala. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 250 str., teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėjo atsižvelgti į jo kaltę (kaltės formą) bei kitas aplinkybes. Jis nusikaltimą padarė netyčia, priteistos žalos dydis neproporcingai didelis, palyginus su jo turtine padėtimi: dirba valymo darbų vykdytoju – traktorininku, jo mėnesinis atlyginimas – 400 Lt, jokio nekilnojamojo turto neturi, todėl atlyginti tokio dydžio neturtinę žalą neturi jokios galimybės. Be to, įvykiui kilti įtakos turėjo ir paties žuvusiojo neatsargūs ir neteisėti veiksmai: jis, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, vairavo dviratį neblaivus ir važiavo ne kelkraščiu, o kelio viduriu. Apeliantas įsitikinęs, kad įvykio pasekmės būtų buvusios ne tokios sunkios ar jų būtų net visai išvengta, jei žuvusysis būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių.

10Neturėdamas teisės vairuoti, negalėtų uždirbti pajamų sau pragyvenimui bei priteistos žalos atlyginimui. Jau kurį laiką pajamas uždirba, dirbdamas valymo paslaugų įmonėje valymo darbų vykdytoju – traktorininku. Praradęs teisę vairuoti, būtų atleistas iš šios įmonės. Kitų pragyvenimo šaltinių neturi, yra nekvalifikuotas darbininkas, neturi jokio specialaus išsilavinimo. Atsižvelgiant į tai ir dabartinę situaciją darbo rinkoje, rasti kitą darbą jam gali būti labai sunku.

11Eismo įvykis, už kurį buvo nuteistas, įvyko, tuo metu, kai dar neturėjo teisės vairuoti. Nuo teisės vairuoti įgijimo nėra šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisyklių.

12Teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą dalyje dėl priteistos atlyginti neturtinės žalos dydžio sumažinimo atmesti, dalyje dėl uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones – panaikinimo tenkinti iš dalies, sutrumpinant uždraudimo naudotis specialia teise terminą iki vienerių metų. Nukentėjusioji prašė nuteistojo apeliacinį skundą dalyje dėl priteistos atlyginti neturtinės žalos dydžio sumažinimo atmesti, dalyje dėl uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones – panaikinimo patenkinti iš dalies, panaikinant jam uždraudimą vairuoti traktorių, kadangi ši teisė susijusi su jo tiesioginiu darbu.

13Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14Apeliantas savo kaltę dėl eismo įvykio pripažįsta, klausimo dėl šito nekelia, todėl apeliacinis skundas nagrinėtinas jo ribose, t. y. dėl civilinio ieškinio ir uždraudimo naudotis specialia teise.

15Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-06-19 nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos, t. y. dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

16Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji D. L. dėl nusikalstamų A. S. veiksmų, dėl kurių žuvo jos sūnus V. L., pareiškė 45 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajai 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

17Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudž. b. Nr.

182K-560/2008, 2K-188/2009).

19Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi, valdydamas automobilį, asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus bei elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas. Todėl ne be reikalo KET keliamas imperatyvus reikalavimas, draudžiantis vairuoti automobilį, apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Transporto priemonės vairavimas, būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio, rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Juk būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas už automobilio vairo asmuo suvokia, kad dėl alkoholio vartojimo jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę. Todėl veika, kurios metu asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidžia KET, ir dėl ko žūva ar sužalojami žmonės, yra žymiai pavojingesnė už veiką, kada analogiškas pasekmes, pažeisdamas KET, sukelia blaivus vairuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudž. b. Nr. 2K-560/2008, 2K-188/2009).

20Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. S. ėmėsi vairuoti automobilį (didesnio pavojaus šaltinį), neturėdamas tam teisės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taigi, nuteistasis sėdo už vairo, suvokdamas, kad tuo grubiai pažeidžia kelių eismo saugumo taisykles ir kad gali sukelti autoįvykį. Būdamas neblaivus, ėmėsi vežti tris taip pat neblaivius jaunus asmenis. Vairuodamas automobilį tamsiu paros metu, kai matomumas yra ribotas ir reikia vairuoti itin atidžiai, dar kartą grubiai pažeidė kelių eismo saugumo taisykles – nepasirinko saugaus važiavimo greičio.

21Nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino A. S. padarytos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes. Tačiau, įvertinus tai, kad eismo įvykį sąlygojo ir žuvusiojo dviratį vairavusio V. L. elgesys, nes jis vairavo dviratį, būdamas neblaivus – jo kraujyje rasta 2,79 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, pats neatidžiai ir nerūpestingai elgėsi kelyje ir tuo pats sukūrė rizikingą situaciją, susijusią su jo paties saugumu, taip pat žalos atlyginimo įtaką nuteistojo turtinei padėčiai – dirba valymo darbų vykdytoju – traktorininku, jo mėnesinė alga – 400 Lt, jokio nekilnojamojo ar kito turto neturi, poreikį išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiosios D. L. teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir nuteistojo – žalą padariusiojo A. S. teisėtų interesų, kolegija laiko, kad tinkama ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudž. bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-127/2010) atitinkančio dydžio neturtinė žala yra 30 000 Lt, todėl apylinkės teismo priimtas sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai D. L. keistinas, priteistos neturtinės žalos dydį sumažinant iki minėto 30 000 Lt dydžio sumos.

22Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise, t. y. vairuoti visų rūšių transporto priemones.

23Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – terminuotas draudimas naudotis specialia teise (teisėmis), kai nusikalstama veika padaryta naudojantis šia teise (teisėmis). Šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo sąlyga – uždrausti naudotis specialia teise galima tik tada, kai nusikalstama veika padaryta, naudojantis šia teise. Teismų praktikoje laikoma, kad, skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, teismas turėtų įvertinti, ar šią teise nėra pagrįsta darbinė ar profesinė asmens veikla. Pavyzdžiui, jei asmuo dirba vairuotoju įmonėje ar įstaigoje, draudimas naudotis vairavimo teise neturėtų būti taikomas, nes tai faktiškai reikštų ir teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimą bei pan.

24Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Šis BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas leidžia iš visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių išskirti turinčias didžiausią reikšmę. Teismų praktika rodo, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

25Pažymėtina, kad vien tai, jog BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų atėmimą teisės dirbti šį darbą). Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis (Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga).

26Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. dirba UAB ( - ) darbų vykdytoju – traktorininku (2 t., 53 l.), taigi teisė vairuoti transporto priemonę jam būtina jo tiesioginiam darbui atlikti. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, A. S. iki 2007-09-29 eismo įvykio buvo keturis kartus baustas administracine tvarka – iš jų kartą pagal Lietuvos Respublikos ( - ) str. už transporto priemonės vairavimą, neturint dvejų metų stažo, esant neblaiviam, nustačius nežymų girtumo laipsnį, bei kartą pagal Lietuvos Respublikos ( - ) str. už transporto priemonės vairavimą neblaiviam ir neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šie pažeidimai bei įvykęs eismo įvykis rodo A. S. , kaip kelių eismo dalyvio, neatsakingumą, aplaidų požiūrį į kelių eismo saugumo taisyklių laikymąsi, polinkį į sistemingą Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimą, kuris nagrinėjamos bylos atveju baigėsi ne jokių rimtų pasekmių nesukėlusiu administraciniu teisės pažeidimu, o kito žmogaus žūtimi. Nors teise vairuoti transporto priemones yra pagrįsta A. S. darbinė veikla ir dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės jam gali būti apsunkinta galimybė toliau dirbti turimą darbą ir iš darbo pajamų per įmanomai trumpiausią atlyginti nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą, vis dėlto nuteistasis yra jauno, darbingo amžiaus, taigi gali dirbti ir darbą, kuriam nebūtina teisė vairuoti transporto priemones, todėl kolegija neturi pagrindo išvadai, kad šios prevencinės poveikio priemonės paskyrimu gali būti sukelti itin neigiami padariniai apeliantui ar pačiai žalos atlyginimo siekiančiai nukentėjusiajai.

27Baudžiamasis įstatymas numato uždraudimą vairuoti atskirų rūšių – kelių, oro ar vandens – transporto priemones, tačiau nenumato galimybės uždrausti vairuoti tik tam tikras atskiros rūšies transporto priemones, todėl panaikinti apylinkės teismo sprendimą uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones dalyje dėl uždraudimo vairuoti traktorių negalima.

28Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija laiko, kad panaikinti apylinkės teismo pagrįstai A. S. paskirtą minėtą baudžiamojo poveikio priemonę nėra pagrindo.

29Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p.,

Nutarė

30Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

31P. R. rajono apylinkės teismo 2010-06-19 nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos – sumažinti iš nuteistojo A. S. nukentėjusiajai D. L. priteistos neturtinės žalos dydį iki 30 000 Lt.

32Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., paskirtos... 4. Iš A. S. nukentėjusiajai D. L. priteista 4000 Lt turtinės ir 40 000 Lt... 5. Iš A. S. į valstybės pajamas priteista 30,94 Lt teismo išlaidų.... 6. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. A. S. nuteistas už tai, kad 2007-09-29, apie 23.10 val., Raseinių rajono ( -... 8. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti Raseinių rajono... 9. Skunde apeliantas nurodo, kad savo kaltę dėl 2007-09-29 įvykusio įvykio... 10. Neturėdamas teisės vairuoti, negalėtų uždirbti pajamų sau pragyvenimui... 11. Eismo įvykis, už kurį buvo nuteistas, įvyko, tuo metu, kai dar neturėjo... 12. Teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo... 13. Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 14. Apeliantas savo kaltę dėl eismo įvykio pripažįsta, klausimo dėl šito... 15. Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-06-19 nuosprendis keistinas dėl... 16. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji D. L. dėl nusikalstamų A. S.... 17. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis... 18. 2K-560/2008, 2K-188/2009).... 19. Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra... 20. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. S. ėmėsi vairuoti automobilį... 21. Nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, pirmosios... 22. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo jam paskirta baudžiamojo poveikio... 23. Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė –... 24. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui,... 25. Pažymėtina, kad vien tai, jog BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą... 26. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. dirba UAB ( - ) darbų vykdytoju –... 27. Baudžiamasis įstatymas numato uždraudimą vairuoti atskirų rūšių –... 28. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija laiko, kad panaikinti apylinkės... 29. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p.,... 30. Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 31. P. R. rajono apylinkės teismo 2010-06-19 nuosprendžio dalį dėl neturtinės... 32. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....