Byla 2A-914-198/2016
Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-813-400/2016 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai (toliau – SB) „Papartis“, tretiesiems asmenims G. M., akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas A. S. prašė teismo priteisti iš atsakovės SB „Papartis“ 641,57 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad jam priklausančiam sodo sklypui ir nameliui, adresu ( - ), buvo tiekiama elektros energija iš atsakovei priklausančios elektros pastotės. 2010 m. pasikeitus elektros tiekėjui, elektros tiekimas buvo nutrauktas.
  3. 2015 m. kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorius“ (anksčiau – AB „Lesto“) ir sužinojo, kad dar 2010-12-21 bendrovė iš atsakovės elektros tinklus išpirko, į ieškovui priklausantį sodo sklypą elektros energijos tiekimas nutrauktas, nes nebuvo skirta elektros galia.
  4. Atsakovė nepaskyrė ieškovo sodo nameliui elektros galios, todėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsisakė elektros tinklus pajungti nemokamai, pasiūlė sudaryti naujo vartotojo sutartį ir savo lėšomis pasijungti elektros tiekimą. Tokiu būdu jis patyrė 641,57 Eur naujo elektros įvado į jo sodą įrengimo išlaidas, kurias jo nuomone turėtų atlyginti atsakovė.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovės priteisė ieškovui 49,29 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, nuo 49,29 Eur priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2016-01-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1,48 Eur žyminio mokesčio dalį, 32 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Iš ieškovo priteisė atsakovei 92 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 13,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – valstybei.
  2. Nustatė, kad atsakovė SB „Papartis“ iki 2010-12-21 turėjo bendrojo naudojimo energetikos objektą (0,4 kV viengrandę oro liniją L-100, L-200, iš KT E-247 su atramomis, ilgis 4,529 km, 0,4 kV dvigrandę oro liniją L- 100/200 iš KT E-247 su atramomis, ilgis 0,700 km, 93 vnt įvadinių apskaitos spintų), kurį 2010-05-22 valdybos narių susirinkime buvo nuspręsta parduoti, apie priimta nutarimą paskelbti skelbimų lentoje, nustatant 1 mėnesio terminą pretenzijoms dėl perjungimo pareikšti. 2010-12-21 Energetikos objekto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 30200/90505 (toliau – Išpirkimo sutartis) pagrindu nuo jos pasirašymo dienos atsakovės energetikos objektas perėjo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ nuosavybėn. Nesudarius sutarties su ieškovu, 2011 m. birželio mėnesį AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atjungė ieškovui elektros tiekimą. Atsakovė vykdė jai nuosavybės teise priklausančių elektros energijos ūkio objektų pardavimo procesą remdamasi Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 2 d. nuostata.
  3. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad AB „Rytų skirstomieji tinklai“ prie energetikos įmonės elektros tinklų turėjo prijungti ieškovo sodo sklypą nemokamai su 5 kW galia, nes ieškovas teismui nepateikė projektinės dokumentacijos, kad jis iki 2010-12-21 buvo 5kW galios elektros buitinis vartotojas.
  4. Konstatavo, kad ieškovas buvo atsakovės elektros energijos vartotojas ir turėjo pagrindą būti įtrauktas į atsakovės subabonentų sąrašą. Teismo nuomone, tik su 1kW galia ieškovas turėjo teise būti pajungtas trečiojo asmens prie energetikos įmonės tinklų ir tuo pačiu turinčiu teisę į nuostolių atlyginimą tik už mažiausią 1 kW galią.
  5. Nurodė, kad ieškovo A. S. prijungimo metu įkainis su rekonstrukcija buvo 49,29 Eur už 1 kilovatą, todėl ieškovas patyrė 49,29 Eur nuostolių, kuriuos atsakovė turėtų atlyginti. Kitas ieškovo nurodytas išlaidas teismas vertino kaip ieškovo atliktus jo turto pagerinimus, kuriuos atsakovė neturi pareigos atlyginti.
  6. Teismas atkreipė dėmesį, kad nuo 1978 m. (pirminio elektros įrenginių prijungimo prie atsakovei priklausančios elektros pastotės) keitėsi teisinis reglamentavimas energetikos srityje, buitinių elektros įrenginių vartotojų prijungimo (perjungimo) bei eksploatavimo techninės sąlygos (pvz. reikalavimas subabonentams suvartojamos elektros energijos apskaitos prietaisus iškelti apskaitos prietaisus prie sodo sklypo ribos ir kt.), todėl ieškovas, neišvengiamai turėjo rekonstruoti elektros įvadą ir tuo pačiu pasididinti elektros galią.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas A. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės 641,57 Eur žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teigia, kad teismas padarė esminius procesinių ir materialinių teisės normų pažeidimus, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Ieškinio reikalavimas grįstas prievolinės teisės normomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 str.). Teismas ginčo šalių santykius kvalifikavo kaip kilusius iš bendro turto valdymo, tačiau argumentų dėl prievolinės teisės normų netaikymo nenurodė. Teismas taip pat nenurodė ginčo šalių santykiams taikytinų teisės normų aiškinimo ir taikymo pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes.
  3. Mano, kad teismo sprendimas prieštaringas. Sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas ginčo šalių santykius kvalifikuoja kaip kilusius iš bendro turto valdymo, tačiau išsprendžia ir prievolinės teisės normų pagrindu, priteisdamas ieškovui 49,29 Eur nuostolių atlyginimą.
  4. Pažymi, kad teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad vadovaujasi CK 1.5, 6.233 straipsniais, kadangi sprendimo turinyje nepateikiami jokie argumentai dėl šių teisės normų taikymo ir aiškinimo pagal faktines bylos aplinkybes.
  5. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas patyrė 49,29 Eur nuostolių, o kitas nurodytas išlaidas vertino kaip atliktus pagerinimus. Mano, kad tai yra teismo prielaida, o ne bylos įrodymais paremta išvada. Iš 2014-11-26 Naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties Nr. 1N4503042805 turinio matyti, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ tik prijungė ieškovo elektros įrenginius prie elektros tinklų, neatlikdamas jokių kitų darbų ir nesuteikdamas jokių kitų paslaugų, prisijungimo įmoka – 535,35 Eur (su PVM).
  6. Pažymi, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad ieškovas kada nors rekonstravo sodo sklype jam priklausančius elektros įrenginius, didino elektros įrenginių elektros galią ir taip atliko šio turto pagerinimus. Todėl neteisėta ir nepagrįsta teismo išvada, kad tik su 1 kW galia ieškovas turėjo teisę trečiojo asmens būti pajungtas prie energetikos įmonės tinklų ir ieškovo išlaidas, viršijančias 49,29 Eur vertinti kaip jo atliktus turto pagerinimus, kurių atsakovė neturi pareigos atlyginti.
  7. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė į 2010-12-21 Išpirkimo sutarties dokumentus ieškovo neįtraukė, t. y. neįtraukė į subabonentų sąrašą ir tuo pačiu ieškovui nepaskyrė jokios elektros galios. Šis atsakovės neveikimas nulėmė ieškovo nuostolių atsiradimą, nes ieškovas savo elektros įrenginius buvo priverstas prijungti prie elektros tinklų kaip visiškai naujas vartotojas, o ne pagal Išpirkimo sutarties ir ją lydinčių teisės aktų sąlygas. Jeigu atsakovė būtų buvusi atidi ir rūpestinga (CK 6.246 str. 1 d.), ieškovas nebūtų patyręs jokių nuostolių.
  8. Pažymi, kad 535,35 Eur prijungimo mokestį pagal atitinkamus teisės aktus paskaičiavo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir nurodė Naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties 3.2. punkte. Sutartis yra ne ginčo šalių pasirašytas sandoris, todėl negali būti kvestionuojama.
  9. Nurodo, kad atlikta kontrolinė – geodezinė nuotrauka, kuriai turėjo 50 Eur nuostolių, varžų matavimas, kuriam turėjo 56,22 Eur nuostolių, nėra ieškovo turto pagerinimas, tai būtinos ir privalomos priemonės tam, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ galėtų ieškovo, kaip naujo vartotojo, elektros įrenginius prijungti prie savo elektros tinklų.
  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodo, kad dėl ieškovo pareikšto apeliacinio skundo savo nuomonės nereiškia, kadangi neturi materialinio ir procesinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje.
  2. Nurodo, kad pilnai palaiko savo nuomonę, išdėstytą 2016-02-29 atsiliepime į ieškovo ieškinį.
  1. Atsakovė SB „Papartis“, trečiasis asmuo G. M. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus šalių įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir jų nekartoja.
  3. Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai ginčo šalių santykius kvalifikavo, kaip kilusius iš bendro turto valdymo, tuo tarpu ieškinio reikalavimas grindžiamas CK 6.246 – 6.249 straipsniuose nustatytomis teisės normomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad ginčo teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl procesiniuose dokumentuose nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmos instancijos teismas, nuspręsdamas ginčo šalių santykiams taikyti kitas teisės normas, nei nurodyta ieškinyje, padarė esminį proceso pažeidimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo sprendime pateikta prieštaringų ginčo situacijos vertinimų. Vienu atveju teismas daro išvadą (sprendimo 2 lapo 6 pastraipa), kad ginčas kilo dėl deliktinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo, kartu teismas ginčo šalių santykius kvalifikuoja kaip kilusius iš bendro turto valdymo ir atmeta ieškovo argumentaciją dėl prievolinės teisės normų taikymo (sprendimo 3 lapo 2 pastraipa).
  4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje kilo ginčas tarp sodininkų bendrijos ir bendrijos nario dėl deliktinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.263 str. 1 d. įtvirtina, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012).
  5. Ieškovas ieškinyje teigia, kad atsakovė SB „Papartis“ pagal bendro naudojimo energetikos objektų išpirkimo tvarką pateikė energetikos įmonei sodo narių sąrašą, kuriame pagal Vartotojų (juridinių ir fizinių asmenų) lėšomis iki Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrai naudojamų elektros energetikos objektų, skirtų elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti, išpirkimo ar eksploatavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 1390 Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą, 17 punkto nuostatas jo sodo sklypui nebuvo skirta elektros galia. Atsakovė įstatyminę pareigą pateikti sodo narių sąrašą su paskirstyta elektros galia vykdė nerūpestingai ir aplaidžiai, nes jo sodo sklypui nepaskyrė elektros galios be jokio pagrindo, ko pasekmėje jis turėjo savo lėšomis pasijungti elektros tiekimą kaip naujas vartotojas ir patyrė 641,57 Eur išlaidas. Pirmos instancijos teismas sprendime konstatavo ieškovą buvus atsakovės elektros energijos vartotoju ir turėjus pagrindą būti įtrauktam į atsakovės subabonentų sąrašą, turėjus teisę būti pajungtas trečiojo asmens prie energetikos įmonės tinklų su 1kW galia. Nors pirmos instancijos teismas neakcentavo, tačiau akivaizdu, kad atsakovės veiksmus pripažino kaip neatitinkančius įstatyme numatytos rūpestingumo pareigos (CK 6.248 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu faktinės bylos aplinkybės – 2010-05-22 AB „Papartis“ susirinkimo sprendimas buvo viešai paskelbtas skelbimų lentoje, bendrija neturėjo jokių duomenų, kokią kuris bendrijos narys turėjo galią (kW) ir kiek fazių, bendrijos elektrikas P. Z. ėjo pas kiekvieną bendrijos narį, tikrino duomenis ir juos surašinėjo, ieškovo sodo sklypo elektros įvado kabelis ėjo po žeme, skaitiklis buvo namo viduje ir jo patikrinti nebuvo galimybės, ieškovas sodo sklype lankydavosi retai, pateikė duomenis, kad laikotarpiu nuo 2010-05-06 iki 2013-01-18 gyveno užsienyje, pats į bendrijos pirmininką dėl elektros energijos paskirstymo nesikreipė ir informacijos apie turimą įvadą, skirtą jam galią, fazių skaičių nepateikė, atsakovė neturėjo paskutinių jo elektros skaitiklio rodmenų - nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė savo pareigas bendrijos nariui - ieškovui vykdė netinkamai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme sutiko ieškovui atlyginti dalį nuostolių bei CPK 313 straipsnio nuostatą, draudžiančią apeliacinės instancijos teismui priimti blogesnį, negu yra skundžiamas, procesinį sprendimą, sprendimą skundžiant vienai iš šalių, apeliacinės instancijos teismas neperžengia apeliacinio skundo ribų ir pirmos instancijos teismo sprendimo nekeičia.
  6. Norint taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti egzistuojant visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltę (CK 6.246 – 6.249 str.). Asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą, privalo įrodyti žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir priežastinį atsiradusios žalos bei neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ryšį. Ieškovas nurodo, kad jo patirta žala yra 641,57 Eur, t. y. 535,35 Eur prijungimas prie elektros tinklų, 50 Eur kontrolinės – geodezinės nuotraukos išlaidos, 56,22 Eur varžų matavimas ir dokumentų paruošimas. Pažymėtina, kad gali būti priteisiami tik tokie nuostoliai, kurie susiję su neteisėtais veiksmais tokiu būdu, kad nuostoliai gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu (CK 6.247 str.). Pirmos instancijos teismo vertinimu tik su 1kW galia ieškovas turėjo teisę būti pajungtas trečiojo asmens prie energetikos įmonės tinklų, o tuo pačiu turi teisę į nuostolių atlyginimą tik už mažiausią 1kW galią. Aprašo 24 punkte nustatyta, kad energetikos įmonė, teisės aktų nustatyta tvarka išpirkusi bendrai naudojamą elektros energetikos objektą, su buvusiais subabonentais, kurių elektros įrenginiai buvo prijungti prie savininko parduoto bendrai naudojamo elektros energetikos objekto, sudaro elektros tinklų nuosavybės ribų aktus ir pasirašo elektros energijos pirkimo–pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis. Jei buvęs subabonentas nepageidauja keisti vienfazio atvado trifaziu, didinti aprūpinimo elektros energija patikimumo ir jo pageidaujama leistinoji naudoti galia ne didesnė, negu nurodyta leistinosios naudoti galios paskirstymo akte, vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie energetikos įmonės elektros tinklų paslauga suteikiama nemokamai. Iš ieškovo pateiktos 2014-11-26 Naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties Nr. 1N4503042805 nustatyta, kad ieškovas naujai prisijundamas prie elektros tinklų įsirengė trifazio tipo atvadą, 5 kW leistiną naudoti galią. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, ieškovas nepateikė projektinės dokumentacijos, kitų duomenų, kad iki 2010-12-21 jis buvo 5 kW galios elektros buitinis vartotojas, turėjo trifazį atvadą, naujai prisijungdamas prie elektros tinklų nedidino aprūpinimo elektros energija patikimumo t. y. įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad jo elektros įrenginių prijungimo prie energetikos įmonės elektros tinklų paslauga, tokia, kokią jis įsigijo 2014-11-26, jam turėjo būti suteikta nemokamai (CPK 178 str.). Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo prašoma priteisti turėtų išlaidų suma yra priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovės veiksmais.
  7. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovas patyrė 49,29 Eur nuostolių, kuriuos atsakovė turėtų atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria, kad pagrindo priteisti didesnį ieškovo reikalaujamos žalos atlyginimą pagrindo nėra. Byloje nustatyti duomenys rodo, kad ieškovas santykiuose su atsakove elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, t. y. ne taip, kaip turėtų elgtis analogiškoje situacijoje bet kuris apdairus, rūpestingas ir atidžiai savo teisėmis besirūpinantis asmuo (lot. bonus pater familias): ieškovas, būdamas atsakovės SB „Papartis“ nariu, bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiu, 2011 metų birželio mėnesį jo sklype atjungus elektros energiją, tai pastebėjo, tačiau į trečiąjį asmenį kreipėsi tik 2014-12-17; kaip nurodo atsakovė, nuo 2010-06-03 ieškovas nėra atsiskaitęs bendrijai už suvartotą elektros energiją. Be to, ieškovas nesidomėjo bendrijos priimamais sprendimais, buvo nusišalinęs nuo bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo (valdymo, naudojimosi ir disponavimo), savo sodo sklypo valdymo. Dėl elektros energijos pajungimo ieškovas kreipėsi po trijų su puse metų, kas leidžia spręsti, kad visą šį laikotarpį ieškovui elektros energijos nereikėjo. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad 2014-11-24 ieškovui priklausančiam sodo nameliui atlikti kadastriniai matavimai, 2014-12-09 įregistruota pastato rekonstrukcija, kas rodo pasikeitusius ieškovo elektros energijos poreikius. 2014-11-26 Naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartis, prijungimo sąlygos Nr. TS14-27937 parengtos, varžų matavimai, kontrolinė – geodezinė nuotrauka atlikti pagal dabartinius ieškovo poreikius, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad jei atsakovė būtų buvusi atidi ir rūpestinga, ieškovas nebūtų patyręs jokių išlaidų. Pažymėtina, kad ieškovo pasikeitusių poreikių patenkinimas atsakovės SB „Papartis“ sąskaita neatitiktų civilinės atsakomybės paskirties - grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.). Be to, teismas turi teisę sumažinti žalos atlyginimą, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti (CK 6.282 str. 1 d.).
  8. Kiti ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina.
  9. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, teisingai nustatęs bylos aplinkybes ir iš esmės teisingai įvertinęs įrodymus, nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus dėl deliktinės atsakomybės normų taikymo, ieškovo ieškinį tenkindamas iš dalies ir priteisdamas nuostolių atlyginimą nepagrindė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, tačiau naikinti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, pirmos instancijos teismas nepadarė. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad tik netinkamas teisės normos nurodymas, kai tai neturėjo įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, nes įstatymo draudžiama naikinti teismo sprendimą formaliais pagrindais (CPK 328 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2008; 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008). Teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo panaikinimas formaliais pagrindais taip pat prieštarautų CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
  10. Netenkinus apeliacinio skundo apelianto A. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

11Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai