Byla A-261-191-14
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. M., V. M., B. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. M., V. M., B. D. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių žemėtvarkos skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Raseinių rajono savivaldybės administracijai, dėl įsakymo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjos S. M., V. M., B. D. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (t. I, b. l. 2-3), kuriame prašė:

51) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Raseinių skyrius, žemėtvarkos skyrius) 2012 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. 11VĮ-(14.11.2)-1392 (toliau – ir įsakymas).

6Skunde nurodė, kad 2011 m. sausio 17 d. Raseinių skyriaus vedėjo J. P. (toliau – ir J. P.) įsakymu Nr. 11 VĮ-(14.11.2)-29 buvo išnuomotas 1099 kv. m. valstybinės žemės sklypas, kurio kadastro Nr. ( - ), esantis ( - ) (toliau – ir žemės sklypas), 18-ai metų. Nuomos sutartis buvo sudaryta tarp Raseinių skyriaus vedėjo J. P. (a. k. duomenys neskelbtini) ir pagal įgaliojimą pareiškėjoms atstovaujančios S. M. (a. k. duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis nebuvo užginčyta, pareiškėjos atliko joms asmenine nuosavybe priklausančios ir išnuomotos žemės sklypų kadastrinius matavimus ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka. Už nuomojamą žemę pareiškėjos reguliariai moka nuomos mokestį. Jau išsinuomotame žemės sklype ginčijamu įsakymu žemėtvarkos skyriaus vedėjas J. P. nustatė 133 kv. m. ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę kitiems asmenims naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėmis per sklypą į Vytauto gatvę, nors tokiam sprendimui nebuvo jokio teisinio pagrindo ir jokios būtinybės. Pareiškėjos rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės servituto nustatymo administracinio akto taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 2.3., 2.4., 6.1.-6.3. punktais. Nurodė, kad Vytauto g. ( - ) nėra jokio bendram naudojimui skirto objekto, atitinkančio Taisyklėse išvardintus objektus ar inžinerinės infrastruktūros įrenginius. Įsakymas dėl kelio servituto nustatymo priimtas pažeidžiant Taisyklių 2.3., 2.4., 6.1.-6.3. punktų nuostatas, todėl yra naikintinas kaip nepagrįstas. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartimi, sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra būtinumas. Tokio būtinumo šiuo atveju nebuvo ir nėra. Į Vytauto gatvę gyventojai iš savo privačių namų gali patekti P. Cvirkos arba Derliaus gatve kaip patekdavo iki šiol.

7Pareiškėjų atstovas nurodė, jog įsakymas grubiai pažeidžia pareiškėjų teises bei teisėtus interesus, nuosavybės teises. Pareiškėjoms žemė buvo išnuomota 2011 m. kovo 8 d., apie jokį servitutą duomenų nebuvo. Gyventojams, gyvenantiems Derliaus g., kitose gatvėse už Vytauto g. ( - ) namo, su kurių sklypu ribojasi gyventojų sodybos, namai, nebuvo reikalingas servitutas. Jie ties savo gyvenamaisiais namais turėjo privažiavimus, keliai ir gatvės nebuvo atskirti nuo Vytauto g., o detalusis planas nėra akivaizdus ir aiškus, kad reikėtų ginčo žemės sklype nustatyti servitutą, jungti su Vytauto g.

8Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių žemėtvarkos skyrius atsiliepime į pareiškėjų skundą (t. I, b. l. 81-83) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

9Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, jog ginčo žemės sklypui servitutas nebuvo nustatytas, nes nebuvo patvirtintas Ariogalos miesto bendrasis planas (toliau – ir bendrasis planas). Tik patvirtinus 2012 m. gegužės 25 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu bendrąjį planą) ir 2012 m. birželio 1 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir administracija) direktoriaus įsakymu Nr. 15.3A1-405 papildžius ankstesnį įsakymą dėl duomenų tvirtinimo, ginčo žemės sklypui buvo siūlomas žemės servitutas. Remiantis visais žemėtvarkos skyriui pateiktais dokumentais ir vadovaujantis galiojančiais teisės aktais – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 23 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 2.4 punktu, 7 punktu, 16 punktu, buvo nustatytas minėtas servitutas. Jis buvo nustatytas teisėtai pagal galiojančius teisės aktus ir atsižvelgiant į minėtą teritorijų planavimo dokumentą – Ariogalos miesto bendrąjį planą, Raseinių rajono savivaldybės prašymą ir Ariogalos gyventojų prašymus. Pareiškėjos apie minėtą bendrąjį Ariogalos miesto planą ir planuojamas gatvių jungtis su Vytauto g. galėjo sužinoti rengiant Ariogalos miesto bendrąjį planą, nes visa informacija yra vieša ir buvo galimybė apie planą joms žinoti – tiek internete, tiek Ariogalos seniūnijos skelbimų lentoje. Ginčo žemės sklype servitutas numatytas remiantis Raseinių savivaldybės tarybos patvirtintu Ariogalos miesto bendruoju planu bei Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2012 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 15.3A1-405, kuriuo Raseinių rajono savivaldybė papildė duomenis apie minėtą sklypą, t. y. šiuo įsakymu buvo siūloma nustatyti kelio servitutą. Nurodė, kad šis servitutas buvo reikalingas, kadangi pėsčiųjų praėjimo takai buvo susiformavę jau labai seniai ir jie numatyti jau 1995 m. ir 1999 m. rengiant gretimų sklypų planus.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą (t. I, b. l. 136-139) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

11Pažymėjo, kad Ariogalos miesto detaliajame plane, patvirtintame 1972 m., gatvių tinkle Derliaus g. tiesioginė jungtis su Vytauto g. nebuvo numatyta. Pagal tuometinį planą buvo planuojama jungtis su Ateities g., per kurią būtų patenkama į Vytauto gatvę, tačiau Ateities g. taip ir nebuvo pratęsta iki Vytauto g., todėl Derliaus g. tapo akligatviu. 2010 m. liepos 16 d. Raseinių rajono savivaldybės administracija gavo septyniolikos Ariogalos miesto Derliaus g. gyventojų pasirašytą prašymą, kad nebūtų uždarytas pėsčiųjų takas iš Derliaus g. į Vytauto g. Atsižvelgiant į pasikartojančius gyventojų prašymus, Ariogalos miesto teritorijos bendrojo plano tekstinėje dalyje, schemose buvo numatyta galimybė suformuoti pėsčiųjų jungtis būtiniems ir patogiems ryšiams su struktūrinėmis gatvėmis. Raseinių rajono savivaldybės taryba 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. (l.l) TS-227 „Dėl Ariogalos miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtino Ariogalos miesto teritorijos bendrąjį planą, kuriuo vadovaudamasis administracijos direktorius 2012 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. (5.3) Ai-405 papildė administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (5.3)Ai-1021 „Dėl duomenų tvirtinimo ir adreso numerio suteikimo“ 5 priedo pastraipą „Siūlomi žemės servitutai“ – S-2-Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (p = 133 kv. m). Atsižvelgęs į tai, bei vadovaudamasis Ariogalos miesto Derliaus gatvės gyventojų prašymais, taip pat remiantis Žemės įstatymo 23 straipsniu, Taisyklėmis bei uždarosios akcinės bendrovės „Geoma“ (toliau – ir UAB „Geoma“) parengtu geodeziniu žemės sklypo planu, kreipėsi į Raseinių skyrių su prašymu nustatyti 133 kv. m. ploto kelio servitutą. Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. (l.l) TS-227 „Dėl Ariogalos miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Ariogalos miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniai atitinka viešojo intereso sampratą, nėra užginčyti ar panaikinti, todėl teisėti ir pagrįsti. Todėl manytina, jog įsakymas, kuriuo nustatytas 133 kv. m. ploto kelio servitutas ginčo žemės sklype yra teisėtas ir pagrįstas viešojo intereso principu.

12II.

13Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu (t. I, b. l. 216-227) skundą atmetė kaip nepagrįstą

14Rėmėsi teismui pateikta medžiaga, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.124 straipsniu, Žemės įstatymo 23 straipsniu, Taisyklių 2 punkto 2.3 ir 2.4 papunkčiais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalimi, 9 straipsnio 2 dalimi, 30 straipsniu, 32 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (toliau – ir Nutarimas) 5 punktu, 13 punktu, 24.1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-135/2008. Nustatė, jog administracijai viešinant bendrojo plano rengimo etapus ir sprendinius, suinteresuota visuomenė pareiškė pastabas dėl sprendinių, susijusių su ginčo žemės sklypu. Pateikti 2010 m. liepos 16 d. ir 2011 m. gruodžio 6 d. Ariogalos miesto Derliaus g. gyventojų prašymai (t. I, b. l. 51, 52). Pažymėjo ir tai, jog pareiškėjos nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad pasinaudojo teise pateikti planavimo organizatoriui savo pasiūlymus (nusutikimus) su planuojamu nustatyti servitutiniu keliu jų nuomojamame žemės sklype, rengiant Ariogalos miesto teritorijos bendrąjį planą, ar kitais veiksmais prieštaravo, kad ginčo žemės sklype ateityje būtų numatytas servitutas. Raseinių skyrius 2012 m. birželio 25 raštu Nr. 11SD-(14.11.104.)-1527 „Dėl servituto nustatymo“ informavo pareiškėjas, kad nuomojamame žemės sklype, nustatytas 2 m. pločio, 133 kv. m. ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėmis per minėtą žemės sklypą į Vytauto g. (t. I, b. l. 56-58).

15Remdamasis CK 4.124 straipsnio 2 dalimi, 4.262 straipsniu nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 9 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (toliau – ir Išrašas) 6 punkto 6.1. papunktyje nurodoma, kad žemės sklype nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, įregistravimo pagrindu nurodytas įsakymas (b. l. 63). Pagal minėtą išrašą 0,1099 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. duomenys neskelbtini), esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Išraše nurodoma, kad 2011 m. kovo 8 d. buvo sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutartys Nr. 11SŽN-19, Nr. 11SŽN-20, Nr. 11SŽN-21 su S. M., V. M. ir B. D.. Taigi, būtent šis administracinis aktas yra kelio servituto pareiškėjoms pagal nuomos sutartį priklausančiame žemės sklype nustatymo pagrindas.

16Įsakymas buvo priimtas remiantis Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. (l.l) TS-227 „Dėl Ariogalos miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtintu Ariogalos miesto teritorijos bendruoju planu, kuriuo remdamasi administracija 2012 m. birželio 4 d. raštu Nr. (5.51)R5-1260 kreipėsi į Raseinių skyrių, atsižvelgdama į Ariogalos miesto gyventojų prašymus, nustatyti 133 kv. m. ploto kelio servitutą ginčo žemės sklype. Teismas pažymėjo, kad sprendiniai nėra užginčyti ar panaikinti, todėl teisėti ir pagrįsti. Konstatavo, jog Raseinių skyriaus įsakymas, kuriuo nustatytas 133 kv. m. ploto kelio servitutas žemės sklype, adresu Vytauto g. ( - ), Ariogala, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

17III.

18Pareiškėjos S. M., V. M., B. D. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 1-3) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakymą Nr. 11VĮ-(14.11.2)-1392.

19Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201. Ginčo žemės sklype, nebuvo būtina nustatyti servitutą, kad gretimuose gyvenamuosiuose namuose gyvenantys asmenys galėtų patekti į Vytauto g. per kitiems asmenims išnuomotą valstybinės žemės sklypą.

212. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, jog teisėjų kolegija nevertina, ar servitutas yra būtinas, nes tai tariamai nustatyti privalo administravimo subjektas, o teismas patikrina, ar atsakovas, kaip administravimo subjektas, tinkamai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

223. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-1109-07 bei kt., pagrįstai teigtina, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo tinkamai išanalizuoti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir įvertinti, ar būtinybė nustatyti servitutą buvo ir ar šiuo atveju be pakankamo pagrindo nėra varžoma teisė naudotis išsinuomotu žemės sklypu, o ne tik formaliai patikrinti, ar atsakovas, kaip administravimo subjektas, tinkamai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

23Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių žemėtvarkos skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 11-14), kuriame prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

251. Apeliaciniame skunde pareiškėjos nurodė, kad niekada nebuvo būtinybės šiame sklype nustatyti servituto. Tačiau, prašydamos panaikinti teismo sprendimą šiuo pagrindu, pareiškėjos nenurodė, kokias konkrečias materialinės teisės normas, remiantis ABTĮ 143 straipsniu, teismas netinkamai pritaikė ar išaiškino. Remiantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, teismas tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Remiantis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punktu, skunde pirmosios instancijos teismui turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, o sutinkamai su ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktais, apeliaciniame skunde turi būti nurodyti įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, ir įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes. Pareiškėjos, teigdamos, kad servitutas nėra būtinas, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad nurodytas servitutas nėra būtinas. Priešingai, nagrinėjant bylą pirmąja instancija, buvo pateikta pakankamai įrodymų (Ariogalos miesto bendrojo plano ištrauka, Ariogalos miesto gyventojų prašymai nustatyti servitutą, Raseinių rajono savivaldybės 2012 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. (5.3) Al-405, kuriuo buvo patvirtinti sklypo duomenys), kurie patvirtina, kad servitutas buvo reikalingas, būtinas bendroms gyventojų reikmėms. Pareiškėjos nepateikė prieštaravimų šiems įrodymams, jų nepaneigė.

262. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 31d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-135/2008, 2012 m. liepos 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-167/2012, Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalimis, darytina išvada, kad galiojant teritorijų planavimo dokumento – Ariogalos bendrojo plano sprendiniams, pagal kuriuos numatytas kelio servitutas ir kurio pagrindu Raseinių skyrius pagal įstatymo suteiktus įgaliojimus nustatė šį servitutą, nėra teisinio pagrindo panaikinti Raseinių skyriaus vedėjo įsakymą dėl servituto nustatymo. Pareiškėjos, prašydamos panaikinti įsakymą dėl servituto nustatymo, turėjo prašyti panaikinti ir teritorijų planavimo dokumento – Ariogalos miesto teritorijos bendrojo plano dalį, kurioje numatytas šis servitutas. Nepanaikinus bendrojo plano sprendinių, kuriuose numatytas kelio servitutas, nėra pagrindo panaikinti ginčijamą įsakymą. Panaikinus vien tik šį įsakymą, paliekant galioti bendrojo plano dalį, kurioje numatytos gatvių jungtys ir servitutas, atsakingos institucijos (Raseinių rajono savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) turėtų teisės aktais joms nustatytą pareigą iš naujo spręsti servituto nustatymo klausimą ir jį nustatyti.

27Trečiasis suinteresuotas asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 21-24), kuriame prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

291. Remiantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Taisyklių 2.4 punktu, Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 9 straipsnio 2 dalimi 30-33 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 31d. nutartimi administracinėje byloje A525-135/2008 bei Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, Ariogalos miesto teritorijos bendrojo plano rengimo stadijos buvo viešinamos, suinteresuota visuomenė galėjo dalyvauti rengiant minėtą planą, reikšti pastabas ir pasiūlymus. Administracijai viešinant bendrojo plano rengimo etapus ir sprendinius, suinteresuota visuomenė pareiškė pastabas dėl sprendinių, susijusių su ginčo žemės sklypu. Pažymėtina ir tai, jog šia teise, per visą svarstymo laikotarpį pareiškėjos nesinaudojo ir neteikė jokių pasiūlymų ar pastabų. 2010 m. vasario 26 d. po parengiamųjų darbų buvo pradėtas rengti bendrasis planas. Apie šio bendrojo plano rengimą, plano koncepcijos parengimą ir jos viešą svarstymą visuomenė buvo informuota per žiniasklaidos priemones, internetinėje erdvėje, skelbimai talpinti Ariogalos miesto seniūnijos skelbimų lentose. Atsižvelgiant į pasikartojančius gyventojų prašymus, bendrojo plano tekstinėje dalyje, schemose buvo numatyta galimybė suformuoti pėsčiųjų jungtis būtiniems ir patogiems ryšiams su struktūrinėmis gatvėmis. Raseinių rajono savivaldybės taryba 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. (l.l) TS-227 „Dėl Ariogalos miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtino Ariogalos miesto teritorijos bendrąjį planą, kuriuo vadovaujantis administracijos direktorius 2012 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. (5.3) Ai-405 papildė administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (5.3)Ai-1021 „Dėl duomenų tvirtinimo ir adreso numerio suteikimo“ 5 priedo pastraipą „Siūlomi žemės servitutai“ - S-2-Kelio servitutas- teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (p=133 kv.m.). Atsižvelgęs į tai, bei vadovaudamasis Ariogalos miesto Derliaus g. gyventojų prašymais, taip pat remiantis Žemės įstatymo 23 straipsniu, Taisyklėmis bei UAB „Geoma“ parengtu geodeziniu žemės sklypo planu, kreipėsi į Raseinių skyrių su prašymu nustatyti 133 kv. m. ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku ir teisę važiuoti transporto priemonėmis ginčo žemės sklype.

302. Remiantis CK 4.124 straipsnio 1 dalimi, 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr.1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“, vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į Ariogalos miesto Derliaus g. gyventojų išreikštą interesą, manytina, kad bendrajame plane numačius galimybę nustatyti jungtį tarp Derliaus ir Vytauto g. buvo išsaugotas viešasis interesas – atsižvelgta į daugumos gyventojų nuomonę ir taip supaprastinta susisiekimo schema bei palikta galimybė pensinio amžiaus asmenis per trumpesnį laiką pasiekti norimą tikslą. Todėl pareiškėjų argumentai dėl būtinybės nebuvimo nustatyti ginčijamą servitutą yra atmestini.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV.

33Bylos ginčas yra dėl servituto nustatymo administraciniu aktu teisėtumo.

34Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ginčą ir pagrįstai atmetė pareiškėjų skundą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją). Todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo argumentų nekartoja, o tik įvertinęs esminius apeliacinio skundo argumentus, papildo teismo išvadas.

35Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises (CK 4.111 str.). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 str. 1 d.).

36Remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentų sprendinius gali būti nustatomi servitutai žemės sklypams (įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamo įsakymo priėmimo metu). Šias nuostatas detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės.

37Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatas dėl žemės servitutų nustatymo pagrindų ir sąlygų administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi arba panaikinami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, esant suinteresuotų asmenų prašymui nustatyti servitutą ir pagal teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose numatytas servitutas.

38Tik įvykdžius servituto nustatymo sąlygas, numatytas Žemės įstatymo 23 straipsnyje, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, administravimo subjektas įgyja pareigą priimti sprendimą dėl servitutų nustatymo. Todėl administracinis teismas, nagrinėdamas skundą, neprivalo vertinti, ar suinteresuotiems asmenims servitutas yra būtinas ar jie turi kitas galimybes netrukdomai naudotis savo turtu, nes šios aplinkybės turėjo būti patikrintos ir pagrįstos rengiant teritorijų planavimo dokumentą, kuris šioje byloje yra parengtas ir nėra ginčijamas. Servitutą nustato administravimo subjektas, o teismas, remdamasis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, tik patikrina, ar atsakovas, kaip administravimo subjektas, tinkamai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

39Bylos įrodymai patvirtina, kad servitutas yra nustatytas remiantis Ariogalos miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniais ir 2012 m. birželio 1 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 15.3Ai-405, kuriuo buvo papildytas ankstesnis įsakymas dėl duomenų tvirtinimo, esant suinteresuotų asmenų, Ariogalos miesto Derliaus gatvės gyventojų, prašymui dėl kelio nustatymo susisiekimui su Vytauto gatve (I t., b. l. 51-52). Todėl pagrįstai teismas pripažino, kad procedūros dėl servituto nustatymo atliktos tinkamai ir servitutas nustatytas teisėtai.

40Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

41Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

42pareiškėjų S. M., V. M. ir B. D. apeliacinį skundą atmesti.

43Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjos S. M., V. M., B. D. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į... 5. 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 6. Skunde nurodė, kad 2011 m. sausio 17 d. Raseinių skyriaus vedėjo J. P.... 7. Pareiškėjų atstovas nurodė, jog įsakymas grubiai pažeidžia pareiškėjų... 8. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 9. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, jog ginčo žemės sklypui... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija... 11. Pažymėjo, kad Ariogalos miesto detaliajame plane, patvirtintame 1972 m.,... 12. II.... 13. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu... 14. Rėmėsi teismui pateikta medžiaga, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso... 15. Remdamasis CK 4.124 straipsnio 2 dalimi, 4.262 straipsniu nurodė, kad 2012 m.... 16. Įsakymas buvo priimtas remiantis Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2012... 17. III.... 18. Pareiškėjos S. M., V. M., B. D. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 1-3) prašo... 19. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 20. 1. Ginčo žemės sklype, nebuvo būtina nustatyti servitutą, kad gretimuose... 21. 2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai ir... 22. 3. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 23. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 24. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 25. 1. Apeliaciniame skunde pareiškėjos nurodė, kad niekada nebuvo būtinybės... 26. 2. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 31d.... 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija... 28. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 29. 1. Remiantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Taisyklių 2.4... 30. 2. Remiantis CK 4.124 straipsnio 1 dalimi, 2004 m. spalio 14 d. nutarimu... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV.... 33. Bylos ginčas yra dėl servituto nustatymo administraciniu aktu teisėtumo.... 34. Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ginčą ir pagrįstai... 35. Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises... 36. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi,... 37. Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatas dėl žemės servitutų... 38. Tik įvykdžius servituto nustatymo sąlygas, numatytas Žemės įstatymo 23... 39. Bylos įrodymai patvirtina, kad servitutas yra nustatytas remiantis Ariogalos... 40. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 41. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 42. pareiškėjų S. M., V. M. ir B. D. apeliacinį skundą atmesti.... 43. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą...