Byla 2A-250/2013

Dėl įpareigojimo grąžinti ieškovui priklausantį kilnojamąjį turtą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Klaipėdos kranai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4206-275/2011, pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Klaipėdos kranai“ dėl įpareigojimo grąžinti ieškovui priklausantį kilnojamąjį turtą.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo grąžinti jam priklausantį kilnojamąjį turtą, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą AB „Klaipėdos kranai“ grąžinti jam priklausantį kilnojamąjį turtą, kuris atsakovui buvo perduotas valdyti ir naudotis nutrauktų finansinio lizingo sutarčių Nr. L2004-060024, L2005-050019, L2006-040052 ir VL2003-093850 pagrindu bei priteisti bylinėjimo išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, kad:

6- 2003 m. rugsėjo 12 d. ieškovas AB „SEB lizingas“ su atsakovu AB „Klaipėdos kranai“ sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. VL2003-093850, kurios pagrindu atsakovui už užmokestį perdavė valdyti ir naudotis tiesimo kraną UK-25/9-18 (indent. Nr. 071).

7- 2004 m. birželio 14 d. šalys sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. L2004-060024, kurios pagrindu atsakovui buvo perduota mašina VPRS-500.

8- 2005 m. gegužės 24 d. buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. L2005-050019, kurios pagrindu atsakovas AB „Klaipėdos kranai“ įgijo teisę valdyti ir naudotis bokštiniu aukštuminiu kranu Wolf WK 91 SL (1992 m.) ir bokštiniu aukštuminiu kranu Wolf WK 91 SL (1994 m.).

9- 2006 m. birželio 27 d. šalys sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. L2006-040052, kurios pagrindu atsakovui buvo perduoti valdyti ir naudoti 5 lizinguojamo turto vienetai: bokštiniai kranai Liebherr 71 ES (1980 m.), Liebherr 80HC (1982 m.), Liebherr 80HC (1982 m.), Liebherr 88HC (1983 m.) ir Potain F15/15 (1982 m.).

102009 m. birželio 10 d. pranešimu Nr. 02-2705 ieškovas informavo atsakovą, jog už naudojimąsi perduotu turtu per laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. birželio 5 d. atsakovas AB „Klaipėdos kranai“ turėjo sumokėti 403 344,95 Lt eilinių mėnesinių mokėjimų ir

11111 064,52 Lt delspinigių, tačiau, nepaisant AB „SEB lizingas“ įspėjimų, šių savo įsipareigojimų atsakovas neįvykdė. AB „SEB lizingas“ įspėjo atsakovą, kad iki 2009 m. birželio 17 d. nepadengus pradelsto 403 344,95 Lt įsipareigojimo pagal išrašytas sąskaitas faktūras ir 111 064,52 Lt delspinigių visos su atsakovu sudarytos finansinio lizingo sutartys bus laikomos nutrauktomis nuo 2009 m. birželio 18 d. Atsakovui taip pat buvo priminta, kad pagal finansinio lizingo sutarčių nuostatas lizinguotas turtas AB „SEB lizingas“ privalo būti grąžintas per 3 darbo dienas nuo finansinio lizingo sutarčių nutraukimo. Atsakovas iki šiol neįvykdė savo pareigos grąžinti lizinguotą turtą. Dėl šios priežasties ieškovas prašo taikyti restituciją pasibaigus sutartiniams santykiams tarp AB „SEB lizingas“ ir AB „Klaipėdos kranai“, t.y. prašo įpareigoti atsakovą AB „Klaipėdos kranai“ grąžinti ieškovui AB „SEB lizingas“ turtą, kuris atsakovui buvo perduotas valdyti ir naudotis nutrauktų finansinio lizingo sutarčių Nr. VL2003-093850, Nr. L2004-060024, L2006-040052, L2006-040052 pagrindu.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį patenkino – įpareigojo atsakovą AB „Klaipėdos kranai“ grąžinti ieškovui AB „SEB lizingas“ kilnojamąjį turtą: 1. L2004-060024-01 Mašiną VPRS-500 (indent. Nr. 034); 2. L2005-050019-01 Bokštinį aukštuminį kraną Wolf WK 91 SL (1992 m.); 3. L2005-050019-02 Bokštinį aukštuminį kraną Wolf WK 91 SL (1994 m.); 4. L2006-040052-01 Bokštinį kraną Liebherr 80HC (1982 m.); 5. L2006-040052-02 Bokštinį kraną Liebherr 80HC (1982 m.); 6. L2006-040052-03 Bokštinį kraną Potain F15/15 (1982 m.);

147. L2006-040052-04 Bokštinį kraną Liebherr 88HC (1983 m.); 8. L2006-040052-05 Bokštinį kraną Liebherr 71ES (1980 m.); 9. VL2003-093850 Tiesimo kraną UK-25/9-18 (ident. Nr. 071) bei priteisė ieškovui AB „SEB lizingas“ iš atsakovo AB „Klaipėdos kranai“ 12 257 Lt išlaidas, turėtas žyminiam mokesčiui sumokėti.

15Spręsdamas klausimą dėl teisės nutraukti finansinio lizingo sutartį teismas sprendime nurodė, kad pagal finansinio lizingo sutarčių 18.6.2 p., sutarčių nutraukimo atveju visi iki sutarties nutraukimo vykdant šią sutartį kliento sumokėti mokėjimai klientui negrąžinami. Pažymėjo, jog tai, kad CK 6.574 straipsnyje nurodyta alternatyva lizingo davėjui – teisė reikalauti periodinių įmokų prieš terminą arba nutraukti sutartį, jei lizingo gavėjas nepašalina pažeidimo, leidžia daryti išvadą, kad ir tuo atveju, kai lizingo gavėjas yra sumokėjęs didelę dalį periodinių įmokų, lizingo davėjas turi teisę nutraukti sutartį. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis turėtų galimybę sumokėti likusias periodines įmokas prieš terminą, teismas padarė išvadą, kad ieškovui pasirinkus kitą teisių gynimo būdą, jis negalėtų tikėtis šios teisės realizavimo, t.y. atsakovas neturi galimybės apmokėti. Teismas pažymėjo, jog tuo atveju, jei atsakovas būtų sumokėjęs likusias periodines išmokas, būtų galimybė pripažinti, kad ieškovas pasirinko tokį teisių gynimo būdą, kuris pažeidžia kitos šalies interesus, bei konstatavo, kad netgi tuo atveju, kai lizingo gavėjas yra sumokėjęs didelę dalį priklausančių mokėti įmokų, ši aplinkybė nėra kliūtis nutraukti finansinio lizingo sutartį.

16Spręsdamas klausimą dėl įpareigojimo grąžinti ieškovui priklausantį kilnojamąjį turtą teismas nurodė, jog atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas nesutinka grąžinti ieškovui kilnojamąjį turtą pagal 4 pozicijas, nurodytas ieškininio pareiškimo 1-3 ir 9 punktuose, kuriuose išvardijamas ieškinio dalykas, ir dėl 4-8 punktuose nurodyto turto ginčo nėra. Todėl teismas nusprendė, kad reikalavimas tenkintinas, jį pripažįstant atsakovui. Teismas pažymėjo, jog tai, kad tarp šalių sudarytos lizingo sutartys buvo nutrauktos 2009 m. birželio 18 d., t.y. nuo tos datos, kurią baigėsi įspėjimo sumokėti eilinius mėnesinius mokėjimus terminas ir atsakovas šių sumų nesumokėjo, suteikia ieškovui teisę susigrąžinti turtą, kurį jis buvo perdavęs finansinio lizingo sutartimi valdyti ir naudoti atsakovui. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad finansinio lizingo sutarčių 19.1. punkte numatyta, jog atsakovas privalo grąžinti turtą ieškovui per 3 dienas nuo sutarties nutraukimo dienos, ši sutarties nuostata atitinka CK 6.574 straipsnio nuostatą, jog tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką. Teismas pripažino, kad atsakovas nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir negali jų įvykdyti po sutarties nutraukimo, todėl reikalavimas pagrįstas.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Klaipėdos kranai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

201. Atsakovas ieškovui už lizinguojamus objektus sumokėjo daugiau nei 70 procentų šių objektų lizingo kainos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad likusi sumokėti pagal lizingo sutartis kaina sudarė tik ¼ dalį visos lizingo kainos, tai ieškovo pasirinkta jo pažeistos teisės gynybos priemonė buvo neadekvati faktinei situacijai ir teisinėms galimybėms. Teismas neatskleidė bylos esmės ir ieškovo reikalavimus tenkino formaliai, neatsižvelgdamas į atsakovo prieštaravimus, neįvertinęs pagal lizingo sutartis sumokėtų sumų dydžio, atsakovo interesų faktinių objektyvių priežasčių.

212. Teismo išvados neatitinka CK 6.156 straipsnio 6 punkto, 6.193, 6.195 straipsnių ir 6.200 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimų, kurie, apelianto manymu, turi būti taikomi visais atvejais, kai tarp sutarties šalių kyla ginčas iš jų sudarytos sutarties.

223. Apeliantas mano, kad tarp šalių kilęs ginčas yra priskirtinas kitų ginčų kategorijai, kurie apmokestinami pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą 100 Lt su CPK 82 straipsnyje nustatyta indeksacija.

23Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad tiek CK 6.156 straipsnio 6 dalis, tiek CK 6.193 straipsnis taikomi tik tais atvejais, jei kažkokio teisinio santykio nereglamentuoja įstatymas ar sutartis (yra įstatymo ar sutarties spraga). Nagrinėjamu atveju jokios spragos nėra, kadangi CK 6.574 straipsnis, reglamentuojantis lizingo pabaigą, aiškiai numato, jog kai sutartis yra nutraukta, lizingo gavėjas privalo grąžinti lizinguotą turtą – tokia pati nuostata numatyta ir lizingo sutartyse. Dėl žyminio mokesčio dydžio ieškovas teigia, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl ieškovui priklausančio turto, kurį po finansinio lizingo sutarčių nutraukimo atsakovas naudoja neteisėtai, t.y. dėl turtinio ginčo.

24Teisėjų kolegija konstatuoja:

25Apeliacinis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

28Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo AB „Klaipėdos kranai“ pareigos grąžinti ieškovui AB „SEB lizingas“ priklausantį kilnojamąjį turtą.

29Ieškovo AB „SEB lizingas ieškinį atsakovo AB „Klaipėdos kranai“ atžvilgiu pirmosios instancijos teismas patenkino, pripažinęs, kad atsakovas nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir negali jų įvykdyti po sutarties nutraukimo bei konstatavęs, jog finansinio lizingo sutarčių 19.1. punkte numatyta, kad atsakovas privalo grąžinti turtą ieškovui per 3 dienas nuo sutarties nutraukimo dienos ir ši sutarties nuostata atitinka CK 6.574 straipsnio nuostatą - tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką.

30Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinys patenkintas ir atsakovas įpareigotas grąžinti ieškovui kilnojamąjį turtą, apeliantas pirmosios instancijos teismo išvadas kvestionuoja iš esmės vieninteliu argumentu, kad jis ieškovui už lizinguotus objektus sumokėjo daugiau nei 70 procentų šių objektų lizingo kainos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad likusi sumokėti pagal lizingo sutartis kaina sudarė tik ¼ dalį visos lizingo kainos, tai ieškovo pasirinkta jo pažeistos teisės gynybos priemonė buvo neadekvati faktinei situacijai ir teisinėms galimybėms. Anot apelianto, teismas neatskleidė bylos esmės ir ieškovo reikalavimus tenkino formaliai, neatsižvelgdamas į atsakovo prieštaravimus, neįvertinęs pagal lizingo sutartis sumokėtų sumų dydžio, atsakovo interesų, faktinių objektyvių priežasčių.

31Atsižvelgdama į šiuos bei kitus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog lizingo (finansinės nuomos) santykius reglamentuoja CK 6.567–6.574 straipsniai. CK 6.567 straipsnyje įtvirtinta lizingo (finansinės nuomos) sutarties samprata, pagal kurią lizingo sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudotis verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje nustatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jei sutartimi nėra numatyta ko kita. Taigi, lizingo davėjo (finansuotojo) interesas yra gauti užmokestį už suteiktą lizingo gavėjui valdyti ir naudotis turtą. Toks užmokestis palūkanų forma apskaičiuojamas nuo daikto įsigijimui išleistų pinigų sumos. Tuo tarpu lizingo gavėjo interesas yra įsigyti verslui reikalingą daiktą, šį daiktą valdyti ir naudotis, taip gaunant pajamų. Lizingo gavėjas yra ekonominis daikto savininkas, tačiau teisiniu daikto savininku išlieka lizingo davėjas. Iš CK 6.567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos lizingo sutarties sampratos akivaizdu ir lizingo gavėjui iš anksto yra žinoma, kad nuosavybės teisę į daiktą jis įgis tik sumokėjęs visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartimi nenumatyta ko kita. Pagal lizingo sutartį daiktas įgyjamas lizingo davėjo nuosavybės teise, taip užtikrinant lizingo gavėjo pareigų įvykdymą. Lizingo gavėjas neturi nuosavybės teisės į daiktą, tačiau turi iš lizingo sutarties kylančias prievolines teises.

32Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad 2003 m. rugsėjo 12 d. ieškovas AB „SEB lizingas“ su atsakovu AB „Klaipėdos kranai“ sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. VL2003-093850, kurios pagrindu atsakovui už užmokestį perdavė valdyti ir naudotis tiesimo kraną UK-25/9-18 (11-18, 25 b. l., 1 t.); 2004 m. birželio 14 d. ginčo šalys sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. L2004-060024, kurios pagrindu atsakovui buvo perduota mašina VPRS-500 (26-32 b. l., 1 t.); 2005 m. gegužės 24 d. buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. L2005-050019, kurios pagrindu atsakovas AB „Klaipėdos kranai“ įgijo teisę valdyti ir naudotis bokštiniu aukštuminiu kranu Wolf WK 91 SL (1992 m.) ir bokštiniu aukštuminiu kranu Wolf WK 91 SL (1994 m.) (33-44 b. l., 1 t.); 2006 m. birželio 27 d. šalys sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. L2006-040052, kurios pagrindu atsakovui buvo perduoti valdyti ir naudoti 5 lizinguojamo turto vienetai - bokštinis kranas Liebherr 71 ES (1980 m.), bokštinis kranas Liebherr 80HC (1982 m.), bokštinis kranas Liebherr 80HC (1982 m.), bokštinis kranas Liebherr 88HC (1983 m.) ir bokštinis kranas Potain F15/15 (1982 m.) (45-66 b. l., 1 t.). Minėtų finansinio lizingo sutarčių 16.1. punktuose numatyta, jog nuosavybės teisę į turtą klientas (lizingo gavėjas) įgyja visiškai sumokėjęs mokėjimų grafike-sąskaitoje nurodytus mokėjimus (arba visiškai įvykdęs sutarties 15.1. bei 15.2. punktuose nurodytas sąlygas, t. y. išsipirkęs turtą išankstinio išpirkimo tvarka) bei įvykdęs kitas sutartyje numatytas sąlygas (17, 31, 40, 60 b. l., 1 t.).

33Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsižvelgiant į finansinio lizingo sutarčių nuostatas, nagrinėjamu atveju atsakovas nėra įgijęs nuosavybės teisės į kilnojamąjį turtą. Taip pat finansinio lizingo sutartyse nėra nustatyta sąlygų, kad likus sumokėti pagal lizingo sutartis tik ¼ dalį visos lizingo kainos, lizingo gavėjas įgyja nuosavybės teisę į valdyti ir naudotis gautą kilnojamąjį turtą. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2009 m. birželio 10 d. pranešimu Nr. 02-2705 informavo atsakovą, jog už naudojimąsi perduotu turtu per laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. birželio 5 d. atsakovas AB „Klaipėdos kranai“ turėjo sumokėti 403 344,95 Lt eilinių mėnesinių mokėjimų ir 111 064,52 Lt delspinigių, tačiau, nepaisant AB „SEB lizingas“ įspėjimų, šių savo įsipareigojimų neįvykdė (67 b. l., 1 t.). Apelianto AB „Klaipėdos kranai“ ir ieškovo AB „SEB lizingas“ finansinio lizingo sutartys nutrauktos dėl to, kad lizingo gavėjas nesumokėjo dalies įmokų. Tokia lizingo gavėjo teisė įtvirtinta ir įstatyme. Kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 str.). Šioje normoje įtvirtinta lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis, kuri apibrėžiama aiškiai: lizingo davėjui turi būti atlyginta tiek nuostolių, kad jie grąžintų jį į tokią padėtį, kokia būtų buvusi tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012). Pažymėtina, jog atsakovas nepareiškė reikalavimo dėl lizingo sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančia, neginčijo sutarties nutraukimo, taip pat nepareiškė reikalavimo dėl nuosavybės teisės į dalį lizinguoto turto pripažinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tikrinti, ar atitinkamos sąlygos taikymas konkrečios sutarties vykdymo kontekste nereikš nepagrįsto civilinės atsakomybės išplėtimo vienos iš šalių atžvilgiu, todėl bylą ieškovo pareikštų reikalavimų ribose išsprendė tinkamai.

34Nagrinėjamu atveju finansinio lizingo sutarčių 19 dalies ,,Turto grąžinimas VB lizingui“ 19.1. punkte nustatyta, jog atsakovas privalo grąžinti turtą ieškovui per 3 dienas nuo sutarties nutraukimo dienos. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ši sutarties nuostata atitinka CK 6.574 straipsnio nuostatą, pagal kurią tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 6.38 straipsnio nuostatą prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pažymėtina, kad atsakovas iki šiol neįvykdė savo pareigos grąžinti lizinguotą turtą – šią aplinkybę patvirtina byloje esantis antstolio J. P. 2010 m. spalio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (9 b. l., 1 t.). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir ieškovo reikalavimus tenkino formaliai, neatsižvelgdamas į atsakovo prieštaravimus, neįvertinęs pagal lizingo sutartis sumokėtų sumų dydžio, atsakovo interesų faktinių objektyvių priežasčių. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas nevykdė sutartimis prisiimtų įsipareigojimų ir negali jų įvykdyti po jų nutraukimo, todėl privalėjo grąžinti turtą ieškovui per 3 dienas nuo sutarties nutraukimo dienos.

35Kvestionuodamas skundžiamą teismo sprendimą, apeliantas teigia, kad tarp šalių kilęs ginčas yra priskirtinas kitų ginčų kategorijai, kurie apmokestinami pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą 100 Lt su CPK 82 straipsnyje nustatyta indeksacija.

36Su tokiu apelianto teiginiu sutikti nėra pagrindo.

37Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuotini nuo ginčijamos sumos. Pažymėtina, kad teisės teorijoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu, tuo tarpu neįkainotini turtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl turto, priklausančio AB „SEB lizingas“ ir atsakovo AB „Klaipėdos kranai“ naudojamo po finansinio lizingo sutarčių nutraukimo, grąžinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ginčą laikė turtiniu.

38Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4d. nutartis, priimta byloje Nr.3K-7-38/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16d. nutartis, priimta byloje Nr.3K-3-107/2010 ir kt.).

39Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t. y. ieškinį dėl įpareigojimo grąžinti ieškovui AB „SEB lizingas“ lizinguotą kilnojamąjį turtą, bylinėjimo išlaidų – žyminio mokesčio priteisimo tenkino pagrįstai. Pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

40CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantas AB „Klaipėdos kranai prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau argumentų, grindžiančių tokį prašymą nepateikė. Toks prašymas netenkinamas, kadangi bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės yra nustatytos byloje pateiktais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus. Be to, dalyvaujančio byloje asmens motyvuotas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).

41Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsakovui AB „Klaipėdos kranai“ žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo (63 b. l., 3 t.). Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ši žyminio mokesčio suma iš jo priteistina valstybei (CPK 84 str.).

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

43Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44Priteisti iš atsakovo AB „Klaipėdos kranai“ (j. a. k. 140576916) 12 057 Lt (dvylika tūkstančių penkiasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio valstybei.