Byla 3K-3-472/2012
Dėl lizingo sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisės į dalį lizinguoto turto pripažinimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Janinos Stripeikienės (pranešėja) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios UAB „Kavaska“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios UAB „Kavaska“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl lizingo sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisės į dalį lizinguoto turto pripažinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliamas klausimas dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių, kai lizingo sutartis nutraukta dėl esminio jos pažeidimo.

52006 m. rugsėjo 6 d. šalys sudarė lizingo sutartį (toliau – Lizingo sutartis), kuria atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ (lizingo davėjas) įsipareigojo nupirkti iš ieškovo UAB „Kavaska“ (lizingo gavėjo) nekilnojamąjį turtą – sandėlius – ir perduoti turtą ieškovui valdyti ir juo naudotis, o ieškovas – mokėti sutartyje nustatytas įmokas ir vykdyti kitas prievoles. 2006 m. rugsėjo 12 d. šalys sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis), kuria ieškovas pardavė, o atsakovas nupirko sandėlius ir perdavė juos ieškovui valdyti ir jais naudotis. Ieškovo teigimu, jis sudarė sutartis siekdamas pasiskolinti reikalingų apyvartinių lėšų laikinai perleidžiant aptariamą turtą atsakovui; turtas turėjo būti išpirktas iki 2011 m. rugsėjo 30 d. Šalių susitarimu turtas buvo įkainotas 8 766 220 Lt. Lizingo sutartyje šalys nustatė, kad ieškovo atsakovui mokėtina pirmoji lizingo įmoka – 3 579 220 Lt – įskaitoma kaip dalis atsakovo apmokėjimo ieškovui (kaip pardavėjui) už turtą; iš esmės analogiška nuostata buvo nustatyta ir Pirkimo–pardavimo sutartyje. Taigi realiai atsakovas ieškovui sumokėjo 5 187 000 Lt. Dėl pablogėjusios finansinės padėties ieškovas pradėjo vėluoti mokėti atsakovui lizingo įmokas, todėl pastarasis 2009 m. rugpjūčio 12 d. vienašališkai nutraukė Lizingo sutartį dėl esminio jos pažeidimo (susidariusios 174 905,36 Lt skolos) ir atsiėmė turtą. Lizingo sutarties 11.3 punkte nustatyta, kad, sutartį nutraukus dėl ieškovo atlikto esminio jos pažeidimo, sutartinės įmokos, kurias ieškovas sumokėjo iki pirmalaikio sutarties nutraukimo, jam negrąžinamos, be to, ieškovas įsipareigoja atlyginti atsakovo patirtus nuostolius.

6Ieškovo teigimu, tai, kad Lizingo sutarties nutraukimo atveju negrąžinamos turto išpirkimo įmokos, kuriomis buvo dengta turto vertė, vertintina kaip sutartimi atsakovui suteiktas nepagrįstas pranašumas, teisingumo ir sąžiningumo principams prieštaraujantis galimybės nepagrįstai pasipelnyti įteisinimas, todėl tokia nuostata turėtų būti pripažinta negaliojančia (netaikytina). Tai padarius, ieškovui pripažintina nuosavybės teisė į 61/100 dalis turto. Tokia dalis apskaičiuojama įvertinus sutarčių sudarymo metu nustatytą turto vertę (8 766 220 Lt) bei ieškovo iki Lizingo sutarties nutraukimo sumokėtas turto išpirkimo įmokas (1 836 834,07 Lt) ir pirmąją įmoką (3 579 220 Lt), kurios ieškovas už atsakovui parduotą turtą apskritai realiai negavo.

7Remdamasis išdėstytais argumentais, ieškovas prašė: 1) pripažinti Lizingo sutarties 11.3 punktą negaliojančiu (netaikytinu); 2) pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į 61/100 dalis lizinguoto turto.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Panevėžio apygardos teismas 2010 m. sausio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas nustatė, kad ieškovas pasinaudojo grįžtamuoju lizingu (t. y. lizingo forma, kai lizingo davėjas įsigyja turtą iš lizingo gavėjo ir vėliau perduoda lizingo gavėjui jį valdyti bei juo naudotis) siekdamas gauti iš atsakovo finansavimą, o ne įgyti turtą nuosavybės teise. Finansavimas jam buvo suteiktas: atsakovas sumokėjo ieškovui sutartą turto pirkimo kainą ir perdavė šį turtą ieškovui naudotis ir valdyti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas gavo visa tai, ko siekė ir tikėjosi sudarydamas Lizingo sutartį.

11Teismas nurodė, kad pagal lizingo sutartį mokamos dviejų rūšių įmokos: turto išpirkimo ir palūkanos. Pastarosios yra lizingo davėjo pelnas už suteiktą finansinę paslaugą. Už naudojimąsi lizinguojamu turtu mokamos turto išpirkimo įmokos taip pat dengia lizingo davėjo patirtas išlaidas turtui įsigyti. Sutarčių laisvės principas suponuoja šalių teisę susitarti, kokiu būdu bus mokamas atlyginimas už naudojimąsi turtu. Nagrinėjamos bylos šalių susitarimas, kad atlyginimas už naudojimąsi turtu mokamas dvejopo pobūdžio įmokomis, nekeičia jų paskirties. Teismas sprendė, kad Lizingo sutarties vykdymas buvo tęstinis ir dalus, todėl pagal CK 6.222 straipsnio 2 dalį galima reikalauti grąžinti tik tai, kas buvo gauta po sutarties nutraukimo, tačiau ieškovas (lizingo gavėjas) po sutarties nutraukimo nieko nesumokėjo.

12Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad šalių Lizingo sutarties 11.3 punkto sąlyga suteikia atsakovui perdėtą pranašumą. Tenkinti ieškinį CK 6.228 straipsnio pagrindu galima būtų tik tuo atveju, jei ieškovas pagal Lizingo sutartį negautų nieko arba jo gaunama nauda būtų neproporcingai maža atsižvelgiant į jo prievolę, tačiau to ieškovas neįrodinėjo. Pagal CK 6.574 straipsnį bei 6.222 straipsnio 2 dalį, nutraukus lizingo sutartį, už lizinguojamo turto valdymą ir naudojimąsi juo sumokėtas atlyginimas lizingo gavėjui negrąžinamas. Nustatęs, kad ieškovas pagal Lizingo sutartį gavo visa tai, ko siekė ir tikėjosi, t. y. sutarties šalių įsipareigojimų disproporcijos nebuvo, o ieškovas dėl savo paties kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių (įgyti nuosavybės teisę į lizinguojamą turtą) taip, jog išvengtų nuostolių atsiradimo rizikos, teismas konstatavo, kad atsakovas negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu (CK 6.242 straipsnio 3 dalis). Ieškovui buvo priimtinos atsakovo pasiūlytos sutarties sąlygos, jis turėjo galimybę dėl jų derėtis, prašyti jas keisti arba kreiptis į kitą finansavimo paslaugas teikiančią įmonę. Šalys, kaip juridiniai asmenys, veikiantys savo rizika, sudarė Lizingo sutartį laisva valia. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti nuosavybės teisę į turto dalį, konstatavęs, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama tik įstatyme nustatytais pagrindais; šiuo atveju pagrindo nuosavybei įgyti nėra.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2012 m. vasario 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

14Teisėjų kolegija nurodė, kad nuosavybės teisės į daiktą perdavimas lizingo gavėjui po tinkamo lizingo sutarties įvykdymo nėra nei esminė lizingo savybė, nei būtina lizingo sutarties sąlyga, nes lizingo ekonominis naudingumas lizingo gavėjui labiausiai pasireiškia ne įgyjant daiktą nuosavybės teise, o jį naudojant. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas gavo tai, ko siekė sudarydamas lizingo sutartį: pirma, reikalingų lėšų; antra, galimybę savo ūkinėje komercinėje veikloje toliau naudotis sandėliais ir iš to gauti naudą; trečia, teisę, tinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, šiuos sandėlius susigrąžinti nuosavybėn. Sutartis buvo nutraukta dėl to, kad ieškovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, taigi jis dėl savo kaltės prarado galimybę tiek toliau naudotis lizingo dalyku, tiek ateityje susigrąžinti jį nuosavybėn.

15Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad šiuo atveju nėra nei įstatyme, nei sutartyje įtvirtinto pagrindo ieškovui įgyti nuosavybės teisę į dalį lizinguoto turto, o Lizingo sutarties 11.3 punkto sąlyga savaime nėra nesąžininga ir iš esmės atitinka įstatyme nustatytą reglamentavimą (CK 6.574 straipsnis). Lizingo sutartis yra atlygintinė. Dalis lizingo įmokų mokama lizingo davėjui kaip atlyginimas už suteiktą finansavimą, kita – kaip lizingo davėjo išlaidų įsigyjant lizingo dalyką dengimas. Iš esmės analogiškai lizingo įmokos apibrėžtos šalių Lizingo sutarties 1.1 punkte. Nutraukus lizingo sutartį anksčiau termino dėl lizingo gavėjo kaltės, lizingo davėjas negauna viso turėto gauti pelno, taip pat nepadengiamos visos jo patirtos lizingo dalyko įsigijimo išlaidos, ir tai sudaro tiesioginius lizingo davėjo nuostolius, kuriuos ne visada gali kompensuoti daikto realizavimas. Teisėjų kolegija sprendė, kad tokiu atveju, remiantis CK 6.574 straipsniu, lizingo gavėjo sumokėtos įmokos lizingo dalyko vertei dengti iš esmės skiriamos lizingo davėjo nuostoliams kompensuoti.

16Teisėjų kolegija nurodė, kad tenkinti ieškinį nėra pagrindo, o ieškovas, manydamas, jog jo teisės buvo pažeistos, gali rinktis kitus teisių gynimo būdus.

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu ieškovas BUAB „Kavaska“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

191. Teismai, pažeisdami sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis), nevertino šalių sudarytos sutarties turinio, t. y. šalių teisių ir pareigų, nesprendė, ar sutartis atitinka CK nuostatas, reglamentuojančias lizingo sutartis, ir formaliai, vien pagal sutarties pavadinimą, šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip lizingo. Teismai net nekėlė sutarties kvalifikavimo pagal CK 6.156 straipsnio nuostatas klausimo. Tokia teismų išvada prieštarauja CK 6.567 ir 6.568 straipsniams, kuriuose įtvirtinta lizingo sutarties samprata ir reglamentuotas lizingo dalykas. CK normose nenurodyta, kad lizingo dalyku galėtų būti lizingo gavėjo nuosavybės teise valdomas daiktas. Byloje nustatyta, kad ieškovas siekė ne išsimokėtinai įsigyti daiktą, o pasiskolinti pinigų. Lizingo sutarties dalyku negali būti pinigai, todėl šalių sandoris, įvardytas kaip lizingo sutartis, turėjo būti įvertintas kaip apsimestinis (CK 1.87 straipsnis), ir taikomos ne lizingo sutartį reglamentuojančios taisyklės (taip pat ir šalių sutarties 11.3 punktas), bet taisyklės to sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje. Kokį sandorį turinio prasme šalys sudarė, yra fakto klausimas, kurį turėjo išspręsti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai; to nepadarę, jie neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teismų procesiniai sprendimai nemotyvuoti (CPK 331 straipsnio 4 dalis).

202. Šalių sudaryto sandorio esmė – kredito suteikimas (byloje nustatyta, kad kasatorius sandoriu siekė gauti finansavimą iš atsakovo). Kreditus gali teikti tik licencijuotos kredito įstaigos, bet ne lizingo bendrovės, todėl darytina išvada, kad šalių sandoris sudarytas pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas ir yra niekinis (CK 1.80, 1.81 straipsniai). Be to, kasatorius, perleisdamas sandėlius kredito davėjo nuosavybėn, taip užtikrino savo prievolės įvykdymą, tačiau tokios prievolės užtikrinimo priemonės įstatyme nenustatyta. Dar ir dėl šios aplinkybės sandoris laikytinas niekiniu nuo sudarymo momento ir teismo turėjo būti pripažintas negaliojančiu ex officio.

213. Šalių sudarytas sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms taip pat ir dėl to, kad jis neturi sutarties dalyko. Sutartyje nurodyti sandėliai yra ne sutarties dalykas, o prievolės, kylančios iš sutarties, užtikrinimo priemonė. Pinigai, minėta, negali būti lizingo sutarties dalykas (CK 6.568 straipsnio 1 dalis).

224. Teismai nemotyvavo, kodėl sprendė, jog atsakovas teisėtai įskaitė 3 579 220 Lt pradinę įmoką (CK 6.130 straipsnis), kai mokėjimo terminas nepraleistas (neprasidėjęs), o lizingo davėjo pareiga dar nepradėta vykdyti, t. y. neperduotas dalykas – pinigai.

23Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą; nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

241. Kasatorius byloje nekėlė klausimo dėl šalių sudarytos Lizingo sutarties rūšies, pobūdžio ar joje nustatytų šalių teisių ir pareigų turinio, todėl teismai nebuvo saistomi pareigos aiškinti šalių sutartis pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles.

252. Kasacinio skundo argumentai, kad šalių sudaryta sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, atmestini kaip nepagrįsti. Tai, kad CK 6.567 straipsnyje reglamentuota tik viena lizingo rūšis – netiesioginis (trišalis) finansinis lizingas – nereiškia, jog šalys negali sudaryti kitokių lizingo rūšių sandorių. Šalių sudarytam sandoriui būdingi esminiai finansinio lizingo požymiai: lizingo davėjas atlieka finansavimo funkciją (šiuo atveju jis taip pat turi tik finansinį interesą), nors ir įgyja daiktą nuosavybės teise; ekonominis daikto savininkas yra lizingo gavėjas, jam tenka didžioji dalis naudos ir rizikos, susijusios su lizingo būdu nuomojamu daiktu; praėjus sutarties terminui lizingo gavėjui yra galimybė įgyti daiktą nuosavybės teise ir kt. Šiuo atveju šalių santykių kvalifikavimą lemia ne santykių dalyvių skaičius (ne trys, bet du, nes sutampa daikto pardavėjas ir lizingo gavėjas), o jų atliekamų funkcijų bei teisių ir pareigų pasiskirstymas. Kadangi šalių sudarytų sandorių pagrindu atsakovas įgijo nuosavybės teisę į kasatoriui priklausiusį turtą ir perdavė šį turtą valdyti ir naudotis kasatoriui, tai akivaizdu, jog tarp šalių susiklostė lizingo teisiniai santykiai, o tai, kad tokia lizingo sandorio schema nėra tiesiogiai nurodyta CK, nepaneigia CK 6.156 straipsnyje įtvirtintos šalių teisės sudaryti jų interesus atitinkančias sutartis.

263. Nuosavybės teisės į lizingo dalyką įgijimas nėra lizingo teisinius santykius kvalifikuojantis požymis bei lizingo sutarties pagrindinis tikslas. Kasaciniame skunde dėstomas abejones dėl tikrosios lizingo sandorio šalių valios paneigia šalių veiksmai. Kasatorius neneigia, kad vienas Lizingo sutarties sudarymo tikslų buvo gauti finansavimą, tačiau taip pat ir to, jog kitas jo tikslas buvo išlaikyti lizingo bendrovei parduoto turto valdymo bei naudojimo teisę. Jeigu jis būtų siekęs tik gauti pajamų iš nekilnojamojo turto, tai būtų sudaręs pirkimo–pardavimo sandorį, o šalių sudaryto „grįžtamojo“ lizingo esmė ir yra perleidžiant lizingo bendrovei nuosavybę į turtą išlikti to turto valdytoju ir naudotoju, t. y. kai visos iš turto gaunamos pajamos atitenka ne turto savininkui (lizingo davėjui), o jo naudotojui ir valdytojui (lizingo gavėjui).

274. Teismai tinkamai motyvavo priimamus procesinius sprendimus. Kasatorius ieškinyje ir apeliaciniame skunde nekėlė šalių sudarytų sutarčių kvalifikavimo klausimo ir nesirėmė aplinkybe, kad sutartys neatitiko tikrosios šalių valios. Teismai nagrinėjo bylą neišeidami už ieškinio reikalavimų ribų.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

30Dėl draudimo kasaciniame skunde keisti reikalavimo dalyką

31Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai). Proceso šalis, kuriai pareikštas ieškinys, atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus, gali pripažinti ieškinį visiškai arba iš dalies, pareikšti priešieškinį. Taigi ieškinyje suformuluotas reikalavimas lemia bylos proceso eigą. CPK 141 straipsnyje numatyta galimybė šaliai pakeisti ieškinio dalyką, bet tik laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ir tik griežtai įstatymo apribotais atvejais – jau po tokios nutarties priėmimo. Galimybė pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme įstatymo nepripažįstama, nes iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Kiekvienos aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neišeinant už ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų. Byloje dalyvaujantis asmuo, kurio netenkina apeliacinės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas, gali paduoti kasacinį skundą prašydamas šį sprendimą peržiūrėti, tačiau skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

32Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė pripažinti negaliojančia Lizingo sutarties sąlygą, pagal kurią, nutraukus Lizingo sutartį dėl to, kad lizingo gavėjas ją iš esmės pažeidė, lizingo gavėjui negrąžinamos jo sumokėtos įmokos, be to, jis turi atlyginti dėl sutarties nutraukimo lizingo davėjo patirtus nuostolius; pripažinus šią sąlygą negaliojančia, ieškovas prašė jam priteisti sumokėtas įmokas atitinkančią nuosavybės dalį į lizingo davėjui sugrąžintą daiktą. Kasaciniame skunde ieškovas prašo pripažinti Lizingo sutartį negaliojančia kaip apsimestinę ir taikyti šalių santykiams kreditavimo bei pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių nutraukimo teisinius padarinius.

33Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, priimtus teismų sprendimus peržiūri teises taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Ši procesinė kasacinio teismo funkcija nereiškia, kad kasaciniame skunde galima pakeisti reikalavimo dalyką teigiant, jog tai yra netinkamas materialiųjų teisės normų taikymas. Reikalavimo dalyko keitimas – tai prašymas kitokiu civilinių teisių gynimo būdu, nei buvo nurodyta ieškinyje, apginti asmens galbūt pažeistas teises. Kasatorius, ieškinyje prašęs pripažinti negaliojančia vieną Lizingo sutarties sąlygą, kasaciniu skundu jau prašo pripažinti negaliojančia visą sutartį. CPK 353 straipsnio 1 dalies nuostata, kad kasacinio proceso ribas apibrėžia kasacinio skundo ribos, nereiškia, jog kasaciniu skundu galima pakeisti reikalavimo dalyką. Šioje byloje kasacinis teismas nagrinėja kasacinį skundą tik ta apimtimi, kuri atitinka ieškovo (kasatoriaus) pareikštą ieškinio reikalavimą, kurį nagrinėjo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, ir patikrina šių teismų priimtus sprendimus teisės taikymo aspektu dėl sutarties sąlygos galiojimo, todėl nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų dėl Lizingo sutarties galimo apsimestinio pobūdžio.

34Dėl restitucijos ir civilinės atsakomybės aiškinimo ir taikymo lizingo sutarties nutraukimo atveju

35Byloje keliamas klausimas dėl lizingo sutarties nutraukimo, kai lizingo gavėjas ją iš esmės pažeidžia, teisinių padarinių. Šis klausimas spręstinas aiškinant ir taikant bendrąsias sutarčių nutraukimo teisinius padarinius reglamentuojančias CK normas kartu su teisės normomis, nustatančiomis lizingo sutarčių nutraukimo ypatumus, taip pat atsižvelgiant į konkrečios analizuojamos lizingo sutarties sąlygų specifiką.

36Bendrieji sutarčių nutraukimo teisiniai padariniai įtvirtinti CK II dalyje „Sutarčių teisė“. CK 6.222 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi; kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Tais atvejais, kai sutartis nutraukta dėl vienos iš šalių kaltės – sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, reiškiančio esminį sutarties pažeidimą (CK 6.217 straipsnio 1 dalis), sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.221 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Sistemiškai analizuojant nurodytas normas, darytina išvada, kad tais atvejais, kai sutartis nutraukiama dėl vienos iš sutarties šalių padaryto esminio jos pažeidimo, pagal sutarties nutraukimo padarinių bendrąją taisyklę vienos iš šalių reikalavimu gali būti taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į tokią padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo, jeigu tai neprieštarauja pačios sutarties esmei ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, o nukentėjusi šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, sumokėti netesybas. Taigi restitucijos ir civilinės atsakomybės (nuostolių atlyginimo) institutai sutarties nutraukimo atveju gali būti taikomi kartu, nes jie reglamentuoja skirtingus sutarties nutraukimo teisinius padarinius. Tačiau dvišalės restitucijos taikymas negali paneigti ar apriboti šalies, pažeidusios sutartį, civilinės atsakomybės.

37Lizingo sutarties esminio pažeidimo teisiniai padariniai įtvirtinti CK 6.574 straipsnyje. Šioje normoje nurodyti du lizingo davėjo teisių gynimo būdai, lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį: pirma, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą; antra, jis gali nutraukti sutartį. Šie teisių gynimo būdai yra savarankiški ir nėra vienas kito taikymo sąlyga. Kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį, jis turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Šioje normoje įtvirtinta lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis, kuri apibrėžiama aiškiai: lizingo davėjui turi būti atlyginta tiek nuostolių, kad jie grąžintų jį į tokią padėtį, kokia būtų buvusi tinkamai įvykdžius sutartį. Kyla klausimas, ar šioje normoje įtvirtinta tik lizingo davėjo teisė reikalauti nuostolių atlyginimo, t. y. lizingo gavėjo civilinė atsakomybė, ar išspręsta ir dėl kitų sutarties nutraukimo padarinių – restitucijos. Šis klausimas spręstinas aiškinantis lizingo sutarties esmę.

38CK lizingo teisiniai santykiai reglamentuojami gana lanksčiai. CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Toje pačioje normoje nustatyta, kad lizingo santykius reglamentuojančio CK XXX skyriaus normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas. Taigi CK nepateikta imperatyvios lizingo sutarties apibrėžties, paliekant teisę šalims, naudojantis CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sutarties laisvės principu ir neišeinant už įstatymo normų, modifikuoti lizingo sutarties sąlygas ir jose nusistatyti savo teises bei pareigas. Sutarties kvalifikavimą lizingo sutartimi lemia jos šalių atliekamų funkcijų bei teisių ir pareigų pasiskirstymas, esminių lizingo požymių buvimas: lizingo sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja nuosavybėn įsigyti lizingo gavėjo pageidaujamą daiktą tam, kad vėliau jį perduotų lizingo gavėjui valdyti ir naudotis už atitinkamą užmokestį, taigi jis atlieka finansavimo funkciją ir turi tik finansinį interesą; antra, lizingo gavėjas įsipareigoja mokėti lizingo davėjui periodines įmokas už naudojimąsi daiktu, jam tenka didžioji dalis naudos ir rizikos, susijusios su lizinguojamu daiktu; trečia, daiktas naudojamas verslo tikslais. Lizingo sutarties esmė – lizingo davėjo lizingo gavėjui teikiamas finansavimas, kurio forma yra ne piniginė, bet suteikta galimybė lizingo gavėjui valdyti ir naudotis jo verslui reikalingu daiktu, specialiai tam įsigytu lizingo davėjo, mokant už tai lizingo davėjui periodines įmokas, kurių dydis priklauso nuo konkrečios sutarties sąlygų, bet kurios visais atvejais skirtos kompensuoti lizingo davėjo praradimus įsigyjant daiktą (įvertinami sutarties administravimo kaštai, daikto amortizacija jo naudojimo procese ir kt.) bei atlyginti jam už suteiktas finansavimo paslaugas (mokant palūkanas).

39Iš lizingo sutarties apibrėžties CK 6.567 straipsnio 1 dalyje matyti, kad daikto nuosavybės teisės perėjimas iš lizingo davėjo lizingo gavėjui, tinkamai įvykdžiusiam sutartį, nėra būtinas lizingo sutarties požymis, t. y. šalys gali susitarti, kad daikto nuosavybės teisė pereis lizingo gavėjui šiam sumokėjus visas įmokas pagal sutartį, tačiau gali susitarti ir kitaip, pavyzdžiui, kad lizingo gavėjas, tinkamai įvykdęs lizingo sutartį, įgis teisę nusipirkti iš lizingo davėjo daiktą už likutinę vertę, arba kad daikto nuosavybės teisė liks lizingo davėjui ir pan. Kita vertus, tais atvejais, kai šalys susitarė, kad pasibaigus lizingo sutarčiai nuosavybės teisė bus perduota lizingo gavėjui, tokia sutarties sąlyga sutarties šalims tampa esminė. Be to, nuosavybės teisės perėjimo sąlygos buvimas tiesiogiai lemia įmokų, lizingo gavėjo mokamų lizingo davėjui, sandarą. Jeigu pirmuoju atveju, t. y. kai pasibaigus sutarčiai daikto nuosavybės teisė lieka lizingo davėjui, lizingo gavėjo mokamas įmokas sudaro, minėta, lizingo davėjo patirtų išlaidų (sutarties administravimo, daikto nusidėvėjimo – amortizacijos ir pan.) kompensacija bei atlyginimas lizingo davėjui už suteiktą finansavimą ir teisę naudotis daiktu (palūkanos), tai antruoju atveju, t. y. kai lizinguojamo daikto nuosavybės teisė įvykdžius sutartį perduodama lizingo gavėjui, į įmokų sandarą papildomai įtraukiamos ir daikto vertės išpirkimo įmokos, nes lizingo gavėjas nuo sutarties įsigaliojimo momento pradeda įgyvendinti savo teisę įgyti nuosavybės teisę, periodinėmis įmokomis palaipsniui išpirkdamas daiktą iš lizingo davėjo.

40Nurodytas lizingo sutarčių atribojimas pagal tai, ar šalys susitarė dėl nuosavybės teisės perėjimo lizingo gavėjui, svarbus sprendžiant dėl lizingo sutarties nutraukimo padarinių, be kita ko, ir aiškinant bei taikant jas nustatančią CK 6.574 straipsnio normą dėl restitucijos. Tais atvejais, kai lizingo sutartyje nuosavybės teisės perėjimas lizingo gavėjui nenumatytas, nutraukus sutartį dvišalė restitucija negalima, nes lizingo gavėjo gauta nauda pagal tokią sutartį – tai galimybė valdyti ir naudotis daiktu, kuria jis jau pasinaudojo iki sutarties nutraukimo; akivaizdu, kad to grąžinti kitai šaliai neįmanoma. Skirtinga situacija yra tuo atveju, kai lizingo sutartyje buvo numatytas nuosavybės teisės perėjimas ir atitinkamai – lizingo gavėjas mokėjo įmokas ne tik už naudojimąsi daiktu, bet ir išpirkdamas daikto vertę. Esant tokiai lizingo sutarčiai, dvišalė restitucija galima dėl tos įmokų dalies, kuriomis buvo išperkama lizinguojamo daikto vertė. Analizuojant CK 6.574 straipsnio normos turinį, darytina išvada, kad joje įtvirtinta vienašalė restitucija, kuri reiškia, kad visais lizingo sutarties nutraukimo atvejais, nepriklausomai nuo sutarties rūšies ir jos nutraukimo pagrindo, lizingo dalykas turi būti grąžinamas lizingo davėjui. Dėl restitucijos taikymo kitai šaliai – lizingo gavėjui – šioje normoje nepasisakyta. Tais atvejais, kai lizingo sutartyje nenustatyta lizingo gavėjo teisės įgyti lizingo dalyką nuosavybėn, vienašalės restitucijos taikymas nutraukus sutartį yra logiškas ir teisingas, tačiau lizingo sutarties su teise įgyti daiktą nuosavybėn sudarymo atveju vienašalė restitucija gali reikšti dvigubos civilinės atsakomybės taikymą lizingo gavėjui, taigi neatitiktų savo paskirties – grąžinti šalis į tą padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo. Dėl to tam, kad būtų pasiekti civilinės atsakomybės tikslai ir neiškreiptos atsakomybės ribos, CK 6.574 straipsnio nuostata dėl vienašalės restitucijos aiškintina ir taikytina sistemiškai su CK 6.222 straipsniu, kuriame įtvirtintos bendrosios restitucijos taisyklės. Restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes. Tais atvejais, kai lizingo sutartyje šalys susitarė ne tik dėl daikto valdymo bei naudojimo, bet ir dėl jo nuosavybės teisės perėjimo, vienašalė restitucija, nutraukus tokią lizingo sutartį, gali būti netaikoma, o taikoma dvišalė restitucija vadovaujantis CK 6.222 straipsniu. Pagal CK 6.222 straipsnį, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Minėta, kad dvišalė restitucija galima tuo atveju, jeigu lizingo sutartyje buvo numatyta lizingo gavėjo teisė įgyti daiktą nuosavybėn, ir tik dėl tos įmokų dalies, kurią sudarė daikto išpirkimo įmokos. Taigi CK 6.222 straipsnio norma suteikia teisę lizingo gavėjui, kuris mokėjo įmokas pagal lizingo sutartį išpirkdamas daiktą nuosavybėn, reikalauti iš lizingo davėjo grąžinti šias įmokas po to, kai jis grąžino lizingo davėjui lizingo dalyką.

41Lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis, nutraukus sutartį dėl jo padaryto esminio sutarties pažeidimo, įtvirtinta CK 6.574 straipsnyje, nustatančiame lizingo davėjo nuostolių apskaičiavimo kriterijus. Lizingo davėjas turi teisę reikalauti iš lizingo gavėjo tiek, kiek jis būtų gavęs, jeigu sutartis būtų buvusi įvykdyta. Ši taisyklė reiškia, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo išlaidas, patirtas vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusias su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), kaip jos būtų atlygintos, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, be to, sumokėti atlyginimą (palūkanas) lizingo davėjui už suteiktą finansavimą (teisę naudotis daiktu). Lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis savo nuosavybėje pasilieka lizingo dalyką. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Swedbank lizingas“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-1/2012).

42Pažymėtina, kad šios CK įtvirtintos tiek restitucijos, tiek nuostolių atlyginimo taisyklės yra dispozityvios, todėl šalys, sudarydamos lizingo sutartį, gali susitarti kitaip, tačiau šalių susitarimas, esant ginčui, vertintinas pirmiau nurodytų teisės normų kontekste, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

43Dėl lizingo sutarties sąlygos, nustatančios teisinius padarinius nutraukus sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, galiojimo

44Sutarčių teisėje sutarties sąlygos pagal jų reikšmę sutarties galiojimui skirstomos į esmines ir antraeiles (CK 6.162 straipsnis). Tais atvejais, kai esminė sutarties sąlyga pripažįstama negaliojančia, tai lemia visos sutarties negaliojimą, tačiau jeigu negalioja antraeilė sąlyga, sutartis galioja ir be jos, o teismas, atsižvelgdamas į sutarties pobūdį, užpildo šią atsiradusią sutarties spragą taikydamas dispozityviąsias teisės normas, papročius, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

45Nagrinėjamoje byloje šalys Lizingo sutartyje susitarė, kad ieškovo (lizingo gavėjo) mokamų įmokų dalį sudaro turto išpirkimo įmokos, o visas turtas ieškovo išperkamas per sutarties galiojimo laikotarpį. Taigi sutartyje nustatyta nuosavybės teisės perėjimo lizingo gavėjui sąlyga. Sutarties nutraukimo sąlygos ir padariniai įtvirtinti Lizingo sutarties 11.1–11.3 punktuose. Pagal sutarties 11.1 punktą lizingo bendrovė (atsakovas) turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį anksčiau joje nustatyto termino, jeigu lizingo gavėjas (ieškovas) iš esmės pažeidė sutartį. Tokiu atveju lizingo bendrovė turi teisę savo pasirinkimu (11.2 punktas):

461) vienašališkai raštu pareikalauti per 14 dienų sumokėti visą skolą pagal sutartį, t. y. iki lizingo bendrovės raštiško reikalavimo gavimo nesumokėtas sutartines įmokas, priskaičiuotas netesybas, kitus mokėjimus pagal sutartį bei pagal įmokų grafiką likusias sumokėti turto išpirkimo įmokų ir palūkanų įmokų sumas už visą pagal įmokų grafiką likusį laikotarpį; arba

472) nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti lizingo bendrovei turtą, sumokėti visas iki sutarties nutraukimo nesumokėtas sumas, netesybas, palūkanų įmokas pagal įmokų grafiką, o taip pat pareikalauti apmokėti išlaidas, kurias sukėlė pirmalaikis sutarties nutraukimas, bei kompensuoti turto rinkos vertės ir neišpirktos turto vertės su PVM skirtumą, atsiradusį dėl turto eksploatacijos arba kitų priežasčių;

483) nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti lizingo bendrovei turtą bei tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis).

49Lizingo sutarties 11.3 punkte nurodyta, kad jeigu sutartis nutraukiama dėl lizingo gavėjo padaryto esminio pažeidimo, tai sutartinės įmokos, kurias lizingo gavėjas sumokėjo iki pirmalaikio sutarties nutraukimo, jam negrąžinamos, be to, lizingo gavėjas įsipareigoja atlyginti lizingo bendrovės patirtus nuostolius. Pastaroji sąlyga, suteikianti teisę atsakovui (lizingo davėjui) negrąžinti ieškovui sutartinių įmokų, kurias šis sumokėjo iki sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo, kvalifikuotina kaip antraeilė sutarties sąlyga, nes be jos šalių Lizingo sutartis gali galioti; šios sąlygos nesant, teismas galėtų taikyti CK 6.574 straipsnio nuostatas. Ginčijama Lizingo sutarties 11.3 punkto sąlyga negrąžinti įmokėtų įmokų lizingo gavėjui kvalifikuotina kaip susitarimas dėl vienašalės restitucijos ir priskirtina civilinės atsakomybės taikymui sutartį pažeidusiai šaliai. Kasatorius, reikšdamas ieškinį, prašė vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais pripažinti šią sąlygą iškreipiančia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros principą ir nustatančia neproporcingai didelę jo atsakomybę už sutarties neįvykdymą, kai grąžinamas daiktas ir negrąžinamos sumokėtos sutartinės įmokos. Kasatorius teigia, kad jo sumokėtos įmokos padengia daugiau kaip pusę grąžinto daikto vertės, todėl vienašalė restitucija yra neproporcingas civilinės atsakomybės taikymas. Apeliacinės instancijos teismas nepripažino šios sąlygos negaliojančia, motyvuodamas tuo, kad dispozityviosios teisės normos nedraudė sutarties šalims susitarti dėl jų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų ir dydžio, o sutarties sąlyga dėl įmokėtų sutartinių įmokų negrąžinimo nėra a priori nesąžininga. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad tokios sąlygos nustatymas nedraudžiamas įstatymo, tačiau pažymi, kad, esant šalių ginčui dėl sutarties nutraukimo teisinių padarinių, teismas turi patikrinti, ar atitinkamos sąlygos taikymas konkrečios sutarties vykdymo kontekste nereikš nepagrįsto civilinės atsakomybės išplėtimo vienos iš šalių atžvilgiu. Sutarčių sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, siekiant, kad sutartis būtų vykdoma tinkamai ir sąžiningai.

50Nagrinėjamos bylos atveju aktualu, kad dėl sutarties nutraukimo nukentėjusi sutarties šalis gautų kompensaciją, atitinkančią jos patirtus nuostolius – turėtas išlaidas ir negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad lizingo sutarties nutraukimo padarinius reglamentuojančioje CK 6.574 straipsnio normoje nustatytas lizingo davėjo nuostolių dydžio kriterijus: nuostolių turi būti atlyginta tiek, kad jie grąžintų lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Lizingo sutartyje šalys gali susitarti dėl kitokios nuostolių nustatymo tvarkos, bet jos negali susitarti dėl nuostolių dydžio, kuris gerokai viršytų komentuojamoje normoje nustatytą nuostolių sumą.

51Nurodytą CK 6.574 straipsnio nuostatą ginčo šalys perkėlė į 2006 m. rugsėjo 30 d. Lizingo sutarties 11.2.3 punktą. Tokiu susitarimu šalys nustatė civilinės atsakomybės ribas dėl sutarties nevykdymo kaltai šaliai. Lizingo davėjas, pasinaudojęs teise nutraukti lizingo sutartį, negali reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą, tačiau likusi nesumokėta įmokų suma reikšminga nustatant lizingo davėjo patirtų nuostolių dydį. CK 6.249 straipsnyje įtvirtintos realaus žalos atlyginimo taisyklės leidžia teigti, kad sprendžiant dėl lizingo davėjui atlygintinos žalos dydžio svarbu nustatyti grąžinto daikto vertės santykį su patirtais nuostoliais, nes, lizingo davėjui susigrąžinus daiktą, jo verte nuostoliai turi būti mažinami. Nagrinėjamoje byloje atsakovas (lizingo davėjas) nuostolių dydžio neįrodinėjo ir teismai to nesiaiškino, taip pat nebuvo nustatinėjama grąžinto lizingo dalyko vertė sutarties nutraukimo momentu. Tai yra fakto klausimai, kurių kasacinės instancijos teismas nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to kasaciniame teisme nėra galimybės išspręsti klausimą, ar atsakovo (lizingo davėjo) gauta nauda jam negrąžinus ieškovo (lizingo gavėjo) sumokėtų sutartinių įmokų ir pasilikus nuosavybėje lizingo dalyką, kurio išpirkimo įmokas mokėjo ieškovas, atitiks jo nuostolius, patirtus dėl sutarties nutraukimo. Taigi nėra galimybės nustatyti, ar šalių Lizingo sutarties 11.3 punkto sąlyga, kurioje nustatyta lizingo davėjo teisė negrąžinti sumokėtų turto išpirkimo įmokų lizingo gavėjui, iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ir dėl to turėtų būti netaikoma.

52Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad lizingo davėjo patirtų nuostolių dydžio nustatymo klausimas spręstinas atsižvelgiant į tai, jog, minėta, pagal lizingo sutartį mokamų įmokų sandara yra daugianarė ir priklauso nuo konkrečioje lizingo sutartyje šalių susitartų sąlygų. Visais atvejais įmokos apima palūkanas už naudojimąsi daiktu, kurios yra lizingo davėjo pelnas, bet taip pat, priklausomai nuo šalių susitarimo ir lizingo sutarties rūšies, lizingo įmokos gali būti skirtos lizingo davėjo patirtoms daikto įsigijimo, pristatymo išlaidoms kompensuoti, jos gali dengti daikto vertės mažėjimą, kompensuoti sutarties administravimo išlaidas ir kt. Šios įmokos skirtos lizingo davėjo patirtoms išlaidoms kompensuoti bei atlyginti už suteiktą finansavimą. Tačiau jeigu lizingo sutartyje numatyta, kad lizingo gavėjui pereina lizingo dalyko nuosavybės teisė, tai dalį įmokų sudaro daikto vertei išpirkti skirti mokėjimai, kurie turi kitokią paskirtį nei pirmiau nurodytos įmokos, nes tai nėra lizingo davėjo nuostolių kompensacija ar pelnas. Tokiais atvejais atsiranda lizingo gavėjo teisė reikalauti grąžinti šias įmokas pagal dvišalės restitucijos taisykles (CK 6.222 straipsnis), tačiau ne daugiau nei tiek, kiek šios įmokos viršija lizingo davėjo patirtus nuostolius.

53Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai lizingo sutartyje, kurioje buvo numatytas nuosavybės teisės perėjimas lizingo gavėjui ir šio mokamų įmokų dalį sudarė turto išpirkimo įmokos, nustatyta, jog nutraukus sutartį sumokėtos įmokos negrąžinamos ir reikalaujama grąžinti daiktą, teismas, kilus ginčui, kad lizingo gavėjui taikoma neproporcinga atsiradusiems nuostoliams atsakomybė, turi nustatyti lizingo davėjo patirtų nuostolių dydį, atsiradusį dėl sutarties nutraukimo, bei grąžinto turto vertę, buvusią sutarties nutraukimo momentu (ar kitu šalių sutartyje nustatytu momentu, jeigu šalys susitarė kitaip). Nustačius šias aplinkybes, lizingo davėjo nuostolių dydis mažintinas jam grąžinto turto verte bei lizingo gavėjo sumokėtų įmokų dydžiu. Tuo atveju, jeigu grąžinto turto vertė atitinka lizingo davėjo nuostolius, pagrindo taikyti sutartyje nustatytą lizingo gavėjo atsakomybę – negrąžinti jam sumokėtų turto išpirkimo įmokų – nėra, nes ir be šios sąlygos civilinės atsakomybės tikslai bus pasiekti. Priešingu atveju, t. y. kai nepakanka grąžintino turto vertės, – teismas taiko tokią sutarties nuostatą tiek, kiek reikia lizingo davėjui sugrąžinti į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu lizingo sutartis būtų tinkamai įvykdyta. Sprendžiant tokį šalių ginčą, byloje turi būti nustatyta lizingo įmokų sandara ir išsiaiškinta, kokią įmokų dalį sudarė turto išpirkimo įmokos ir kiek šių įmokų lizingo gavėjas yra sumokėjęs iki lizingo sutarties nutraukimo. Tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad lizingo gavėjo sumokėtų įmokų suma ir lizingo davėjo susigrąžinto turto vertė viršija lizingo davėjo patirtus nuostolius, tai sutarties sąlyga, kurioje nustatyta lizingo davėjo teisė negrąžinti lizingo gavėjui turto išpirkimo įmokų, turi būti visiškai ar iš dalies netaikoma, o turto išpirkimo įmokos ar jų dalis, likusi išskaičius lizingo davėjo nuostolius, grąžinta lizingo gavėjui restitucijos pagrindu.

54Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais ir išaiškinimais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos reikšmingos šiai bylai tinkamai išspręsti faktinės aplinkybės ir netinkamai taikytos materialiosios teisės normos, todėl buvo neatskleista bylos esmė (CPK 360 straipsnis). Šie pažeidimai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

55Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

56Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

57Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliamas klausimas dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių... 5. 2006 m. rugsėjo 6 d. šalys sudarė lizingo sutartį (toliau – Lizingo... 6. Ieškovo teigimu, tai, kad Lizingo sutarties nutraukimo atveju negrąžinamos... 7. Remdamasis išdėstytais argumentais, ieškovas prašė: 1) pripažinti Lizingo... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. sausio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Teismas nustatė, kad ieškovas pasinaudojo grįžtamuoju lizingu (t. y.... 11. Teismas nurodė, kad pagal lizingo sutartį mokamos dviejų rūšių įmokos:... 12. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad šalių Lizingo... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Teisėjų kolegija nurodė, kad nuosavybės teisės į daiktą perdavimas... 15. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad šiuo... 16. Teisėjų kolegija nurodė, kad tenkinti ieškinį nėra pagrindo, o ieškovas,... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu ieškovas BUAB „Kavaska“ prašo Panevėžio apygardos... 19. 1. Teismai, pažeisdami sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis),... 20. 2. Šalių sudaryto sandorio esmė – kredito suteikimas (byloje nustatyta,... 21. 3. Šalių sudarytas sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms... 22. 4. Teismai nemotyvavo, kodėl sprendė, jog atsakovas teisėtai įskaitė 3 579... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo... 24. 1. Kasatorius byloje nekėlė klausimo dėl šalių sudarytos Lizingo sutarties... 25. 2. Kasacinio skundo argumentai, kad šalių sudaryta sutartis prieštarauja... 26. 3. Nuosavybės teisės į lizingo dalyką įgijimas nėra lizingo teisinius... 27. 4. Teismai tinkamai motyvavo priimamus procesinius sprendimus. Kasatorius... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. Dėl draudimo kasaciniame skunde keisti reikalavimo dalyką ... 31. Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens... 32. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė pripažinti negaliojančia Lizingo... 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra saistomas... 34. Dėl restitucijos ir civilinės atsakomybės aiškinimo ir taikymo lizingo... 35. Byloje keliamas klausimas dėl lizingo sutarties nutraukimo, kai lizingo... 36. Bendrieji sutarčių nutraukimo teisiniai padariniai įtvirtinti CK II dalyje... 37. Lizingo sutarties esminio pažeidimo teisiniai padariniai įtvirtinti CK 6.574... 38. CK lizingo teisiniai santykiai reglamentuojami gana lanksčiai. CK 6.567... 39. Iš lizingo sutarties apibrėžties CK 6.567 straipsnio 1 dalyje matyti, kad... 40. Nurodytas lizingo sutarčių atribojimas pagal tai, ar šalys susitarė dėl... 41. Lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis, nutraukus sutartį dėl jo... 42. Pažymėtina, kad šios CK įtvirtintos tiek restitucijos, tiek nuostolių... 43. Dėl lizingo sutarties sąlygos, nustatančios teisinius padarinius nutraukus... 44. Sutarčių teisėje sutarties sąlygos pagal jų reikšmę sutarties galiojimui... 45. Nagrinėjamoje byloje šalys Lizingo sutartyje susitarė, kad ieškovo (lizingo... 46. 1) vienašališkai raštu pareikalauti per 14 dienų sumokėti visą skolą... 47. 2) nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti lizingo bendrovei... 48. 3) nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti lizingo bendrovei... 49. Lizingo sutarties 11.3 punkte nurodyta, kad jeigu sutartis nutraukiama dėl... 50. Nagrinėjamos bylos atveju aktualu, kad dėl sutarties nutraukimo nukentėjusi... 51. Nurodytą CK 6.574 straipsnio nuostatą ginčo šalys perkėlė į 2006 m.... 52. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad lizingo davėjo patirtų... 53. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai lizingo... 54. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais... 55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 56. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimą ir Lietuvos... 57. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...