Byla 2A-714-345/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Henricho Jaglinskio (pranešėjas), kolegijos

2Danutės Kutrienės, Dalios Višinskienės, sekretoriaujant

3Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieškovei E. P. , ieškovės atstovui adv. Renaldui Baliūčiui, atsakovui atstovui T. K. ,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Archyvų sistemos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui UAB „Archyvų sistemos“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, susitarimo nutraukti darbo sutartį ir įsakymo dėl atleidimo iš darbo panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimą.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7Ieškovė E. P. 2009-03-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti ieškovės ir atsakovo UAB „Archyvų sistemos“ 2009-02-26 pasirašytą susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir šios bendrovės vadovo 2009-02-26 įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo, grąžinant ieškovę į pirmesnį darbą, užimant tas pačias generalinio direktoriaus padėjėjos pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovo 7000 Lt neturtinės žalos, 5 procentų metines palūkanas už priteist sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad verčiama darbdavio pasirašė susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal Darbo kodekso 125 str. 1 d. Bendrovės vadovas pasiūlė pasirašyti iš anksto paruoštą susitarimo tekstą ir paaiškino, jog nesutikus pasirašyti susitarimo, ieškovė bus atleista iš darbo kitais pagrindais. Pasiūlymas ieškovei buvo labai netikėtas, nebuvo suteikta galimybė jį apsvarstyti. Laiko, jog susitarimas neatitiko jos valios, pasirašytas reikalaujant darbdaviui, todėl atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Tuo metu ieškovei iki pensijos buvo likę šiek tiek daugiau, negu dveji metai. Įtakojama ir verčiama darbdavio pasirašė susitarimą sau nenaudingomis sąlygomis. Ieškovė neturėjo kito darbo ir pajamų, nebuvo pasiruošusi nutraukti darbo sutartį.

8Atsakovas UAB „Archyvų sistemos“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas pasiūlė ieškovei nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu išmokant jai priklausančią išeitinę išmoką. Ieškovė laisva valia, nieko neverčiama sutiko su atsakovo pasiūlymu, kurį patvirtino savo parašu. Tuo tarpu ieškovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra neargumentuotas ir nepagrįstas.

9Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino neteisėtu ieškovės atleidimą iš darbo - UAB „Archyvų sistemos“ generalinio direktoriaus padėjėjos pareigų pagal Darbo kodekso 125 str.1 d.; panaikino ieškovės ir atsakovo 2009-02-26 pasirašytą susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir 2009-02-26 įsakymą Nr. P-25 dėl ieškovės iš darbo pagal Darbo kodekso 125 str. 1d.; grąžino ieškovę į darbą UAB „Archyvų sistemos“, į buvusias iki atleidimo iš darbo generalinio direktoriaus padėjėjos pareigas; priteisė iš atsakovo UAB „Archyvų sistemos“ ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo 2009-02-27 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, skaičiuojant pagal ieškovės vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį - 3070 Lt, vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį – 145,50 Lt ir 1000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusią ieškinio dalį – dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė.

10Teismas nustatė, kad pasirašant susitarimą 2009-02-26 ieškovei nebuvo suteikta galimybės svarstyti pasiūlymą. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovės pasirašytas susitarimas nutraukti darbo sutartį nuo 2009-02-27 neatitiko jos valios ir interesų (atsižvelgiant į laiką likusį iki pensinio amžiaus, į tai, kad ieškovė neturėjo kito darbo ir pajamų), teismas padarė išvadą, jog susitarimas nutraukti darbo sutartį pasirašytas skubotai, darbdaviui įtakojant ir primygtinai to reikalaujant, todėl neatitiko tikrosios darbuotojos valios. Susitarimas ir įsakymas dėl atleidimo iš darbo buvo surašyti ir ieškovės pasirašyti pagal atsakovo iš anksto paruoštą tekstą, pasiūlymas nutraukti darbo sutartį buvo netikėtas, ieškovė neturėjo galimybės apsvarstyti susitarimo ir jo sąlygų. Teismas nustatė, kad pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ieškovė negavo, toks dokumentas jai nebuvo įteiktas per įstatymo nustatytą terminą, siūlymo iniciatoriumi buvo uždaroji atsakovas, o ieškovė neketino nutraukti darbo sutarties. Teismas konstatavo, kad atsakovas įgyvendino savo teisę siūlyti darbuotojai nutraukti darbo sutartį, pažeisdamas DK 125 str. reikalavimus, nepateikė rašytinio siūlymo dėl darbo sutarties nutraukimo DK 125 str. nustatytomis sąlygomis ir pažeidė ieškovės teisę gauti tokį pasiūlymą, jį svarstyti laisvai ir pačiai pasirinkti nutraukimo sąlygas. Tarp šalių nebuvo jokių derybų, atleidimo data, išmokos ir kompensacijos suma į susitarimą įrašyta darbdavio (atsakovo), todėl ieškovės valia nutraukti darbo sutartį susiformavo dėl atsakovės veiksmų susitarimo pasirašymo dieną ir neatitiko ieškovės interesų. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, susijusias su ieškovės atleidimu iš darbo - pablogėjo ieškovės sveikatos būklė, dėl to ji gydėsi, patyrė dvasinius išgyvenimus.

11Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Archyvų sistemos“ prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba priimti sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas ieškovei pasirašytinai neįteikti pasiūlymo nutraukti darbo sutartį, kadangi atsakovas pateikė 2009-02-26 pasiūlymą nutraukti darbo sutartį, numatant išeitinės išmokos dydį ir sutarties nutraukimo datą 2009-03-04. Šalims susitarus dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo pasirašytas anksčiau. Nutraukti darbo sutartį sekančią dieną pasiūlė pati ieškovė, kadangi ją tenkino pasiūlyme nurodytos sąlygos. Teismas vertindamas įrodymus buvo šališkas ir nenuoseklus. Teismas taip pat bylos aplinkybes išnagrinėjo nevisapusiškai, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės atleidimas iš darbo neatitiko ieškovės interesų ir jos valios. Teismas rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais dėl susitarimo aplinkybių bei ieškovės kviestų liudytojų parodymais, neįvertino aplinkybės, kad liudytojų parodymai nenuoseklūs, neatitinka byloje esančių įrodymų. Nepagrįsta teismo išvada, kad susitarimas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu neatitiko ieškovės interesų, kadangi ieškovė gavo didesnę nei priklausė pagal DK 140 str. 1 d. 4 p. išeitinę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nutraukdama darbo sutartį ir gaudama didelę sumą, ieškovė galėjo pretenduoti į didesnes socialines išmokas. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas pateikęs ieškovei įsakymą dėl prastovos paskelbimo ir įsakymą dėl bendrovės struktūrinių padalinių pertvarkymo, tokiu būdu sudarė ieškovei spaudimą pasirašyti susitarimą, kadangi pati ieškovė nurodė, kad šiuos įsakymus atsitiktinai rado po susitarimo pasirašymo. Ieškovė atsakinga už generalinio direktoriaus įsakymų projektų rengimą, taip pat sprendimų kaip optimizuoti bendrovės veiklą ir sumažinti kaštus, paiešką bei tuo klausimu galimai rengė įsakymus. Ieškovė kaip ilgametė darbuotoja žinojo susitarimo sąlygų privalomumą šalims, darbuotojo garantijas ir kitas teises, gerai išmanė darbo sutarties nutraukimo procedūrą. Liudytojų G. C. ir R. M. parodymai vertintini kritiškai ir atmestini, kadangi jie nesusiję su byla, liudytojai atleidžiant ieškovę nedalyvavo, neskundė savo atleidimo iš darbo pagrindo. Teismas priteisdamas ieškovei vidutinį jos darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką netinkamai taikė materialines teisės normas, kadangi į priverstinės pravaikštos laiką turėjo įskaityti ieškovės gautą išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, todėl teismui panaikinus 2009-02-26 susitarimą, ieškovė nepagrįstai gavo ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Teismas neanalizavo, kokiomis ligomis sirgo ieškovė ir kiek tau buvo susiję su atleidimu iš darbo.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. P. prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovei nebuvo pateiktas pasiūlymas nutraukti darbo sutartį abipusiu susitarimu, ieškovė apie šį pasiūlymą iki 2009-02-26 nieko nežinojo, atsakovas dėl kompensacijos dydžio su ieškove nesiderėjo, todėl atsakovas pažeidė DK 125 str. 1 d. nustatytą 7 dienų terminą. Susitarimas nutraukti darbo sutartį buvo parengtas ir įteiktas ieškovei griežtai ir priverstinai reikalaujant pasirašyti tą pačią dieną, taip nesuteikiant ieškovei galimybės ramiai ir nuodugniai apsvarstyti pasiūlymą. Atsakovas norėjo ir sąmoningai siekė atleisti ieškovę. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų ar teisinių argumentų, kurie paneigtų teismo padarytas išvadas dėl susitarimo pasirašymo ieškovę įtakojant atsakovo. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė žinojo, kad bus atleista ir tai nebuvo jai netikėta, kadangi atsakovo įmonėje 2008-2009 metais mažėjo teikiamų paslaugų apimtys, blogėjo klientų mokumo rodikliai, buvo imtasi įmonės veiklos optimizavimo. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė įmonėje buvo atsakinga už įsakymų ruošimą, kadangi ieškovės darbo funkcijos buvo apribotos, nuo 2009 metų susitarimus dėl darbuotojų atleidimo abipusių šalių susitarimu išimtinai rengdavo vyr. buhalterė R. R. , kadangi ji žinojo darbuotojų stažą, atlyginimo dydžius, atostogų skaičių ir kt. Ieškovė neturėjo prieigos prie šių duomenų , todėl negalėjo rengti minimų susitarimų, be to, tokios funkcijos nenustatė ir jos pareiginė instrukcija. Atsakovas neginčija ieškovės teisės į neturtinės žalos atlyginimą, o tik kelia klausimus dėl pateiktų įrodymų tinkamumo ir pakankamumo.

13Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovė ir ieškovės atstovas – prašė atmesti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai: 2010-06-30 sąskaitą už teisines paslaugas, vietinio mokėjimo nurodymas, 2008-09-02 akcininko sprendimo kopija, 2010-08-03 UAB „Archyvų sistemos“ pareigybių sąrašas.

14Apeliacinis skundas tenkintinas.

15Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Archyvų sistemos“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas apskųstajam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir materialinės teisės normų taikymo (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

16Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė E. P. dirbo pas atsakovą UAB “Archyvų sistemos” (buvęs pavadinimas – UAB “Bronsta”) generalinio direktoriaus padėjėja. Nuo 2008 m. rugpjūčio 4 d. ieškovei nustatytas 3070 Lt dydžio per mėnesį darbo užmokestis (b.l. 21-22). Ieškovė ir atsakovas 2009 m. vasario 26 d. pasirašė susitarimą, kad ieškovė nuo 2009 m. vasario 27 dienos atleidžiama iš darbo pagal DK 125 str. (šalių susitarimu) ir jai išmokama 10000 Lt išeitinė išmoka. Įsakymas dėl atleidimo iš darbo parašytas 2009 m. vasario 26 d., ieškovė su įsakymu supažindinta - 2009 m. vasario 26 d. Ieškovė neigia, jog ji buvo supažindinta su darbdavio siūlymu nutraukti darbo sutartį. Nuo 2009-02-27 iki 2009-06-06 ieškovei buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (b. l. 43-44). Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs, kad atsakovas pažeidė DK 125 straipsnio nuostatas, nes ieškovei nebuvo pateiktas pasiūlymas nutraukti darbo sutartį, ieškovė negalėjo jo apsvarstyti, šalių pasirašytas susitarimas neatitiko ieškovės valios ir interesų, tarp šalių nebuvo derybų, atleidimo data, išmokos ir kompensacijos suma į susitarimą įrašyta atsakovo, dėl ko ieškovės atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovo kaltė preziumuojama, o dėl atleidimo iš darbo pablogėjo ieškovės sveikatos būklė, dėl to ji gydėsi, patyrė dvasinius išgyvenimus, dėl ko ieškovei priteistina neturtinė žala. Atsakovas su tokia teismo išvada nesutinka apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantui.

17Pagal DK 125 straipsnyje nustatytą darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu tvarką viena šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį; jei ši sutinka su pasiūlymu, tai per septynias dienas (bet kuriuo šio laikotarpio momentu) turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį; jei antroji šalis per nustatytą laiką nepraneša, kad sutinka nutraukti darbo sutartį, laikoma, kad pasiūlymas atmestas. Sutarusios nutraukti darbo sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl šios sutarties nutraukimo. Susitarime nustatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (dėl kompensacijų, nepanaudotų atostogų ir kt.). DK 125 straipsnyje nėra įsakmiai nurodyta, kad darbo sutarties šalių susitarimas dėl sutarties nutraukimo turi būti surašytas kaip atskiras dokumentas, svarbu tik tai, kad susitarimas būtų išreikštas raštu ir jame būtų išreikšta darbo sutarties šalių valia dėl esminių sutarties nutraukimo sąlygų. Kai darbo sutarties šalys sudaro raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, preziumuojama, jog darbuotojas sutiko su darbdavio pasiūlytomis sąlygomis ir derybos dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų yra pasibaigusios, todėl toks susitarimas šalims yra privalomas ir turi būti vykdomas. DK 125 straipsnyje nenurodyta darbo sutarties šalių, sudariusių raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo, teisės atšaukti savo valią, išreikštą susitarime. Dispozityvumo principas darbo teisėje reiškia, kad šalys turi teisę susitarti dėl sutarties nutraukimo, sutarties nutraukimo sąlygų. Darbuotojas yra laisvas išreikšti savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo ir, nesutikdamas su darbdavio pasiūlymu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, turi teisę nepasirašyti susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo. Kai darbo santykių šalys pasirašo susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, laikytina, kad darbuotojas sutiko su darbo sutarties nutraukimu ir darbdavio išdėstytomis sąlygomis, todėl toks susitarimas šalims yra privalomas. Toks aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2004; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2005, 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2007).

18Pagal DK 125 straipsnio 1 dalį darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu pirmasis etapas yra vienos darbo sutarties šalies pasiūlymas kitai šios sutarties šaliai nutraukti darbo teisinius santykius abiejų šalių suderinta valia. Raštu išdėstytas pasiūlymas nutraukti darbo teisinius santykius šalių susitarimu yra pagrindas kitai sutarties šaliai įvertinti susiklosčiusią situaciją, galimus elgesio variantus ir pasekmes bei nuspręsti, priimtinas jai toks pasiūlymas ar yra kitų, labiau šios šalies interesus atitinkančių situacijos sprendimo būdų. Įstatymo formuluotė, kad „viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu“, reiškia, kad viena iš darbo sutarties šalių gali iniciuoti darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu, pateikdama raštu pasiūlymą, o ne tai, kad ji turi galimybę pasirinkti, pateikti tokį pasiūlymą raštu ar ne. Reikalavimas pateikti rašytinį pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu neturi būti suabsoliutinamas. Jeigu konkrečiu atveju akivaizdi abiejų šalių valia nutraukti darbo teisinius santykius ir nutraukti juos būtent DK 125 straipsnyje nurodytu pagrindu, o šalys suderina savo interesus sudarydamos rašytinį susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šiuo pagrindu, vien atskiro rašytinio pasiūlymo nutraukti darbo sutartį nepateikimas nebūtų pakankamas pagrindas pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu dėl DK 125 straipsnyje įtvirtintos procedūros pažeidimo. Pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ir susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šiuo pagrindu gali sutapti viename dokumente, tačiau tokia situacija gali susiklostyti tik tada, jeigu tokia darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu procedūra atitiktų tikrąją šalių valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2007).

19Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas 2009 m. vasario 26 d., pranešęs ieškovei apie savo norą nutraukti su ja darbo sutartį, nepateikė jai rašytinio pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, o iš karto įteikė jo surašytą susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame buvo nurodytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos. Nors byloje yra pateiktas atsakovo pasiūlymas ieškovei nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog ieškovė su šiuo pasiūlymu buvo pasirašytinai supažindinta (b.l. 25). Ieškovė pasirašė šį susitarimą 2009-02-27, tačiau po darbo sutarties nutraukimo ji kreipėsi į darbo biržą, o po mėnesio į teismą, teigdama, kad darbo sutarties nutraukimas DK 125 straipsnyje nurodytu pagrindu neatitiko tikrosios jos valios (jai nebuvo pateikta rašytinio pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu, ji neturėjo galimybės apsvarstyti darbo sutarties nutraukimo sąlygas, o tik iš karto įteiktas atsakovo surašytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo) ir ieškovės interesų (iki pensijinio amžiaus buvo likę mažiau nei du metai, neturėjo kito darbo ir pajamų), o taip pat buvo taikomas psichologinis spaudimas (įmonės vadovas pasikvietęs į kabinetą reikalavo pasirašyti susitarimą, nurodė, kad iš jo neišeis, kol nepasirašys, atsakovas jau buvo paruošęs įsakymus projektus dėl ieškovės darbo pareigų panaikinimo ir prastovos paskelbimo).

20Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. V. Š. v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-290/2005, nurodė, kad, esant ginčui teisme, tai, ar susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia, nustatoma atsižvelgiant į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimą ir tam įtakos turėjusias aplinkybes, valios išraišką rašytiniame pasiūlyme nutraukti darbo sutartį, sutikimo su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį išreiškimą, valios išraišką rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, DK 125 straipsnyje nustatytų procedūrų laikymąsi bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

21Iš byloje esančios medžiagos bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių, liudytojos R. R. parodymų matyti, kad siūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu iniciatorius buvo atsakovas, o ieškovė iki tol neturėjo ketinimo nutraukti darbo teisinius santykius. Tačiau atsakovas tiek teismo posėdžio metu, tiek visuose savo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad UAB „Archyvų sistemos“ 2008 – 2009 metais, Lietuvoje vykstant verslo nuosmukiui, sumažėjo teikiamų paslaugų apimtys, pablogėjo klientų mokumo rodikliai, todėl buvo imtasi įmonės veiklos optimizavimo, kaštų mažinimo priemonių, tuo tikslu buvo naikinamos kai kurios pareigybės, įskaitant ir ieškovės, buvo atleidžiami kiti įmonės darbuotojai. Atsakovas 2009-02-26 pranešęs ieškovei apie savo norą nutraukti su ja darbo sutartį, pateikęs jo surašytą susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, atsakovas žodžiu bandė sutarti dėl nurodytos darbo sutarties nutraukimo sąlygų, duodamas terminą apsvarstyti šias sąlygas bei kartu, kaip patvirtino pats atsakovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, pasiūlydamas kitas pareigas, kurių ieškovė atsisakė, kadangi jos netenkino atlyginimo dydis. 2009-02-27 ieškovė sutiko pasirašyti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo bendru šalių susitarimu joje nurodytomis sąlygomis. Taip pat iš liudytojų L. M. , V. Ž. , R. R. parodymų matyti, kad atsakovė susitarimą pasirašė 2009-02-27, nurodydama 2009-02-26 pasirašymo datą, todėl atsakovės argumentai, kad minėtą susitarimą pasirašė 2009-02-26, neturėdama laiko jam apsvarstyti, o 2009-02-27 negalėjo pasirašyti, kadangi turėjo nedarbingumo lapelį, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovė taip pat nurodo, kad reikalaujant pasirašyti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo jai buvo taikomas psichologinis spaudimas-atsakovo įmonės direktorius T. K. pasikvietęs į kabinetą reikalavo pasirašyti susitarimą, nurodė, kad iš jo neišeis, kol nepasirašys, atsakovas jau buvo paruošęs įsakymus projektus dėl ieškovės darbo pareigų panaikinimo ir prastovos paskelbimo, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų. Priešingai, bylos duomenys tvirtina, kad ieškovė turėjo galimybę susipažinti susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygas, o minėtus įsakymus, pati ieškovė pastebėjo tik praėjus 4-5 dienoms, tuo tarpu atsakovas ieškovę vertino kaip ilgametę darbuotoją ir specialistę, netaikė jokios psichologinio susidorojimo strategijos, įgyvendinamą paniekinimu, socialine izoliacija, priekabiavimu ar skundumu, nesudarė sąlygų tiek pačią ieškovę, tiek kitus darbuotojus suabejoti savo profesine ir socialine kompetencija, netaikė ieškovei jokių drausminių nuobaudų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė sutiko su jo pasiūlymu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir pasirašė nurodytą susitarimą, nes jame buvo įrašytos ieškovės interesus atitinkančios sąlygos (dėl atostogų suteikimo, atleidimo iš darbo datos perkėlimo, išeitinės kompensacijos išmokėjimo) ir susitarimo sąlygos yra labiau palankios ieškovei už tas, kurios jai nustatytos įstatymo, atsižvelgiant į ieškovės amžių, įsidarbinimo galimybes. Tokiu būdu ieškovės valia dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu susiformavo ir buvo nulemta abiejų šalių valios ir veiksmų, pateikiant ieškovei atsakovo parengtą susitarimo nutraukti darbo sutartį tekstą, ieškovei jį apsvarsčius ir sutikus su minėto susitarimo sąlygomis. Dėl to pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės nutraukti darbo sutartį, sutikimo su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį išreiškimą, valios išraišką rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, DK 125 straipsnyje nustatytų procedūrų laikymąsi bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tuo pagrindu teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovo kaip darbdavio kaltės ir jo vertinimo bei netinkamai pritaikė DK 125 straipsnio nuostatas, dėl ko apskųstasis sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas teisingai nurodo, kad įstatyme nenustatyta pareigos pranešti kitai šaliai, jog ji turi teisę septynias dienas svarstyti gautą pasiūlymą nutraukti darbo sutartį, tačiau darbo sutarties šalys, įgyvendindamos savo teises ir vykdydamos pareigas, turi veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų (DK 35 str.). Įstatymai nenumato draudimo pasirašyti šalims susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo ankščiau nei suėjus 7 dienų terminui, todėl nagrinėjamu atveju, darytina išvada, kad, darbdavys, kaip stipresnioji darbo teisinių santykių šalis, nepažeidė darbuotojo (ieškovės), kaip silpnesniosios šių santykių šalies, interesų, bet ir padėjo jam įgyvendinti jo teises, kartu užtikrino darbo teisiniuose santykiuose teisėtumą.

23Pirmosios instancijos teismas, iš esmės pripažindamas ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu pagal DK 125 straipsnį, panaikinęs susitarimą ir įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo, laikė, kad pagal DK 297 straipsnio 3 dalį ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo, t.y. 2009-02-27 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, skaičiuotinas pagal ieškovės vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį – 3070 Lt, vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį – 145,50 Lt. Atsakovas su tokiais teismo argumentais nesutinka, motyvuodamas tuo, kad teismas priteisdamas ieškovei vidutinį jos darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką netinkamai taikė materialines teisės normas, kadangi į priverstinės pravaikštos laiką turėjo įskaityti ieškovės gautą išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, dėl ko panaikinus 2009-02-26 susitarimą, ieškovė nepagrįstai gavo ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantui ir laiko, kad pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė DK 125 straipsnio nuostatas, dėl ko apskųstasis sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, jog teismas netinkamai taikė DK nuostatas, priteisdamas ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

24Dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies. Nors apeliantas ir teisingai nurodo, kad teismas išsamiai neišsiaiškino dėl kokių priežasčių ieškovė patyrė stresinę reakciją, kas nulėmė jos paūmėjimą ir pan., tačiau nagrinėjimu atveju CK 6.248 straipsnio nuostatos nėra pagrindo taikyti, kadangi esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės ieškinys atmetamas, todėl teisėjų kolegijai nėra pagrindo aptarinėti neturtinės žalos klausimo.

25Atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir procesinės teisės normas, o būtent: įrodymų vertinimo taisykles, šalių rungimosi ir procesinio lygiateisiškumo principus ir pan. (CPK 12, 17, 270 str.) Teisėjų kolegija iš dalies sutinka ir su šiais apelianto argumentais, kadangi pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, iš esmės pasirėmė tik įrodymais nepagrįstais vienos ieškovės paaiškinimais ir savo samprotavimais bei prielaidomis, visiškai nepasisakydamas dėl atsakovo atsikirtimų bei argumentų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punkte konstatuota, kad ar tam tik­ros ap­lin­ky­bės, su­si­ju­sios su gin­čo da­ly­ku, eg­zis­ta­vo ar­ba ne­eg­zis­ta­vo, teis­mas spren­džia rem­da­ma­sis ti­ki­my­bių pu­siau­svy­ros prin­ci­pu. Jei­gu pa­teik­ti įro­dy­mai lei­džia teis­mui pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad yra di­des­nė ti­ki­my­bė, jog tam tik­ri fak­tai eg­zis­ta­vo, ne­gu ne­eg­zis­ta­vo, teis­mas pri­pa­žįs­ta tuos fak­tus nu­sta­ty­tais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, tame skaičiuje ir šalių, liudytojų paaiškinimus. Byloje nesant jokių pagrįstų ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas be pagrindo laikė įrodytais daugelį ieškovo teiginių, tokių kaip: tarp šalių nebuvo jokių derybų, ieškovės valia nutraukti darbo sutartį susiformavo dėl atsakovo veiksmų susitarimo pasirašymo dieną ir neatitiko ieškovės interesų, ieškovė buvo verčiama skubotai pasirašyti susitarimą, dėl ko susitarimas nutraukti darbo sutartį buvo pasirašytas ne laisva ieškovės valia, bet darbdavio įtakoje, o dėl atleidimo iš darbo, pablogėjo ieškovės sveikatos būklė, dvasiškai išgyveno. Tokios teismo išvados yra akivaizdžiai nepagrįstos įrodymais. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nesilaikė šių nuostatų.

26Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmeta, iš ieškovės atsakovo naudai priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 93 str.) – 262 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą (b.l. 93). Ieškinį atmetus, kitos šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės. Pirmosios instancijos teisme atsakovas turėjo 4367,50 Lt ir apeliacinės instancijos teisme 2800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 47,66, 2010-06-30 sąskaitą už teisines paslaugas). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Iš ieškovės priteistina 2000 Lt advokatų pagalbai apmokėti pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose. Nustatytas išlaidų dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtiną Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį, o taip pat teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla nėra itin sudėtinga, į tai, kad atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, yra suformuota teisinė praktika ir dėl to advokatų darbo sąnaudos nebuvo didelės, t.y. nustatytas dydis atitinka CPK 98 straipsnio 2 dalies kriterijus. Priteisiant išlaidas teisinei pagalbai apmokėti atsižvelgiama ir į tai, kad išlaidos priteisimos iš silpnesnės byloje šalies, t.y. iš darbuotojos darbdaviui.

27Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą, vadovaudamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis. Nustačius, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškovės ieškiniui atmesti – kad jis nėra pagrįsti ir įrodyti (CPK 178 str.), ieškinys atmetamas (CK 1.5 str., CPK 185 str.).

28Atmetus ieškinį ir patenkinus atsakovo apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos valstybei iš ieškovės nepriteistinos (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 96 str.).

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

30Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės E. P. ieškinį atsakovui UAB „Archyvų sistemos“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, susitarimo nutraukti darbo sutartį ir įsakymo dėl atleidimo iš darbo panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

31Priteisti iš ieškovės E. P. (asmens kodas ( - ) atsakovo UAB “Archyvų sistemos” (juridinio asmens kodas 122263236) naudai 262 (du šimtus šešiasdešimt du) litus bylinėjimosi išlaidų ir 2000 (du tūkstančius) litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Danutės Kutrienės, Dalios Višinskienės, sekretoriaujant... 3. Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieškovei E. P.... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo... 5. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. Ieškovė E. P. 2009-03-18 kreipėsi į teismą su... 8. Atsakovas UAB „Archyvų sistemos“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 9. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu... 10. Teismas nustatė, kad pasirašant susitarimą 2009-02-26 ieškovei nebuvo... 11. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Archyvų sistemos“ prašo sprendimą... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. P. prašo... 13. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas apeliacinį skundą... 14. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė E. P. dirbo pas... 17. Pagal DK 125 straipsnyje nustatytą darbo sutarties nutraukimo šalių... 18. Pagal DK 125 straipsnio 1 dalį darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu... 19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas 2009 m. vasario 26 d.,... 20. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių... 21. Iš byloje esančios medžiagos bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas teisingai nurodo, kad įstatyme... 23. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės pripažindamas ieškovės atleidimą... 24. Dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovės ieškinys tenkintas iš... 25. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad, apelianto... 26. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo... 27. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 28. Atmetus ieškinį ir patenkinus atsakovo apeliacinį skundą bylinėjimosi... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 30. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimą... 31. Priteisti iš ieškovės E. P. (asmens kodas