Byla e2A-1518-910/2018
Dėl darbdaviui padarytos žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Emons transportas LT“ ir atsakovo G. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Emons transportas LT“ ieškinį atsakovui G. G. dėl darbdaviui padarytos žalos atlyginimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

31. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Emons transportas LT“ (toliau – UAB „Emons transportas LT“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo G. G. 1829,77 Eur žalai atlyginti, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas.

42. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. sudaryta darbo sutartimi Nr. 19 (toliau – Darbo sutartis) atsakovas nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo priimtas dirbti UAB „Emons transportas LT“ tarptautinių krovinių gabenimo vairuotoju–ekspeditoriumi. Sudarant Darbo sutartį, su atsakovu pasirašyta ir Visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 19, kuria atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už darbdavio jam patikėtą turtą, taip pat už turtą, kurį darbuotojas gaus iš trečiųjų asmenų, vykdydamas savo pareigas. Pagal šios sutarties 3.1 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, apimančią tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kilusius dėl jo kaltės. 2017 m. vasario 13 d. atsakovas buvo išsiųstas į komandiruotę gabenti krovinius transporto priemone valst. Nr. ( - ) maršrutu Lietuva-Vokietija-Lietuva. Grįždamas iš šio reiso, jau būdamas Lietuvoje, atsakovas kelyje Kaunas-Vilnius nepasirūpino, kad transporto priemonės kuro bake būtų pakankamai degalų, dėl to variklis užgeso netoli Kaišiadorių ir teko kviesti UAB „Scania Lietuva“ techninę pagalbą, už kurią ieškovas sumokėjo 194,27 Eur (160,55 Eur + PVM). Ieškovo teigimu, šios komandiruotės metu atsakovas taip pat nevykdė jam duotų instrukcijų dėl krovinių pristatymo eiliškumo. Iš Vokietijos į Lietuvą buvo gabenama keletas dalinių krovinių, kurie turėjo būti pristatyti gavėjams Vilkaviškyje, Kaune ir Vilniuje. Įvažiuojant į Lietuvą iš Lenkijos, ne tik savaime suprantama, kad kroviniai pirmiausia turėjo būti pristatomi į Vilkaviškį, po to – į Kauną, galiausiai – į Vilnių, tačiau tokius nurodymus atsakovui davė ir vadybininkė V. S.. Atsakovas šių nurodymų nesilaikė, nesistengė ekonomiškai vykdyti savo pareigų, su visais kroviniais (tiek skirtais gavėjams Vilkaviškyje, tiek Kaune) atvyko į Vilnių, paliko vilkiką stovėjimo aikštelėje, o 2017 m. vasario 27 d. iš viso neatvyko į darbą. Krovinius gavėjams 2017 m. vasario 28 d. pristatė kitas vairuotojas, dėl to patirta 692,4 Eur nuostolių: klientas UAB „AD Services“ pareiškė pretenziją tokiai sumai, nurodydamas, kad papildomai nuvažiuota 132 kilometrų, už kuriuos reikalauja kompensuoti 92,4 Eur, krovinys gavėjui Vilkaviškyje pavėluotas pristatyti 4 dienas (4 x 100 Eur), gavėjui Vilniuje, turėjusiam toliau organizuoti krovinio gabenimą į Rusiją, – pavėlavus 2 dienas (2 x 100 Eur). 2017 m. kovo 31 d. tarpusavio skolų užskaitymo suderinimo aktu Nr. 2017-03 ieškovas nurodytą pretenziją visiškai apmokėjo, nes tiek vėlavimas, tiek papildomi kilometrai susidarė dėl atsakovo, kaip darbuotojo, kaltės. Atsakovui 2017 m. vasario 27 d. neatvykus į darbą visą darbo dieną, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, jis buvo atleistas iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Ieškovo teigimu, nutraukus Darbo sutartį paaiškėjo, kad atsakovas Bendrovei yra padaręs ir daugiau žalos, apie kurią jo atleidimo iš darbo metu dar nebuvo žinoma. Atleistas iš darbo atsakovas negrąžino ieškovui mobiliojo telefono LG K4 4G, kuris buvo perduotas atsakovui darbo funkcijoms vykdyti. Šio telefono negrąžinus, ieškovui padaryta 119 Eur dydžio žala, apskaičiuota pagal telefono, kuris buvo beveik naujas, naudotas mažiau nei pusę metų, vertę. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2017 m. balandžio mėnesio pabaigoje, atnaujinant privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis, paaiškėjo, jog atsakovas neinformavo darbdavio apie 2016 m. spalio 28 d. Vokietijoje įvykusį eismo įvykį, kurį sukėlė vairuodamas transporto priemonę valst. Nr. ( - ) Įvykio metu buvo visiškai sugadinta kita transporto priemonė. Atsakovas iš įvykio vietos pasišalino, tačiau įvykio liudytojų dėka kaltininkas buvo nustatytas, AB „Lietuvos draudimas“ dėl šio įvykio sugadintos transporto priemonės savininkui sumokėjo 6032,12 Eur dydžio draudimo išmoką. AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. balandžio 26 d. raštu patvirtino, kad 2016 m. spalio 28 d. įvykis turėjo įtakos padidinant transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokas. Dėl didelio nuostolingumo nauja kaina kiekvienai transporto priemonei padidinta 83,17 Eur. Ieškovas yra sumokėjęs padidintas II ketvirčio draudimo įmokas už 20 transporto priemonių bei dalį III ketvirčio įmokų. Ieškovo teigimu, kadangi atsakovo padaryta žala sudaro 38,2 proc. visų Bendrovės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo žalų, iš atsakovo priteistina nuostolių dalis: 635,42 Eur pagal 2017 m. gegužės mėnesio draudimo sąskaitas ir 222,4 Eur pagal 2017 m. liepos mėn. sąskaitas, viso – 857,82 Eur. Įvertinant tai, kad po nurodyto eismo įvykio atsakovas pasišalino iš įvykio vietos, apgadinęs transporto priemonę, darbdavio nuostoliai nėra galutiniai, nes draudikas tokiais atvejais turi regreso teisę į draudėją. Ar ja pasinaudos, šiuo metu nežinoma. Remdamasis tuo, kad atsakovas padarė iš viso 1829,77 Eur žalos (160,55 + 857,82 + 119 + 692,4), kuri yra darbdavio tiesioginiai nuostoliai (DK 257 straipsnis), ieškovas prašė priteisti nurodytą sumą visa apimtimi, nes tam yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos materialinės atsakomybės sąlygos. Ieškovo teigimu, jis taip pat patyrė 314,6 Eur nuostolių dėl pareiškimo darbo ginčų komisijai pateikimo ir nagrinėjimo, todėl prašo priteisti šias išlaidas kaip bylinėjimosi išlaidas CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu.

53. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. neterminuotos darbo sutarties Nr. 19 pagrindu buvo priimtas į UAB „Emons transportas LT“ tarptautinių pervežimų vairuotoju-ekspeditoriumi. Darbdavys įsipareigojo mokėti 495 Eur mėnesinį darbo užmokestį ir komandiruotpinigius. Dirbdamas ieškovo Bendrovėje drausminių nuobaudų neturėjo, žalos darbdaviui nepadarė. Atsakovo teigimu, sudarant Darbo sutartį, sudaryta ir Visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kurioje nenumatyta, už kokį konkrečiai materialų turtą darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę, todėl ši sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir ja negalima remtis. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimais, nes: 1) darbdavio atstovas buvo nurodęs tęsti reisą, nepaisant to, jog kuro bake buvo mažai kuro; be to, ieškovas neįrodė, kad patyrė 194,27 Eur nuostolių, t. y. sumokėjo UAB „Scania Lietuva“ už techninę pagalbą; 2) iš darbdavio atstovų ar trečiųjų asmenų niekada nebuvo gavęs nurodymų dėl krovinių pristatymo eiliškumo; priešingai, ieškovo atstovė nurodė vykti tiesiai į Vilnių; tai patvirtina atleidimo iš darbo dokumentai, ir šis reikalavimas atsirado po atleidimo iš darbo; vairuotojo lokacijos vietą esamuoju laiku įmonės vadybininkas gali stebėti kompiuterio ekrane ir telefone; 3) mobilųjį telefoną LG K4 paskutinę darbo dieną atsakovas paliko vilkiko kabinoje; ieškovas nebuvo nustatęs materialinių vertybių grąžinimo tvarkos ir paskyręs už tai atsakingo asmens; 4) atsakovas nedalyvavo 2016 m. spalio 28 d. eismo įvykyje Vokietijoje; ant transporto priemonės nebuvo susidūrimo žymių, atsakovui netaikyta administracinė atsakomybė, dėl to negalima konstatuoti jo kaltės dėl eismo įvykio. Pasak atsakovo, draudiko sprendimo padidinti ieškovui draudimo įmokas negalima sieti su atsakovo atliktais (neatliktais) veiksmais, nes pasekmės pernelyg nutolusios nuo atsakovo veiksmų, neįrodytas priežastinis ryšys. Be to, draudikas nepasinaudojo regreso teise, ir tai tik sustiprina abejones dėl vairuotojo kaltės; 5) atsakovas neturi pareigos kompensuoti ieškovui (darbdaviui) nuostolių, atsiradusių dėl netinkamo teisės reikalauti nuostolių įgyvendinimo, pateikiant pareiškimą nekompetentingam ginčą nagrinėti subjektui (kreipiantis į darbo ginčų komisiją).

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

64. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 158 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui UAB „Emons transportas“ iš atsakovo G. G. 692,40 Eur nuostolių atlyginimo ir 305,82 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.

75. Teismas nustatė, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 19 atsakovas nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. dirbo UAB „Emons transportas LT“ vairuotoju-ekspeditoriumi. 2016 m. rugpjūčio 30 d. šalys taip pat sudarė Visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 19. Atsakovas atleistas iš darbo nuo 2017 m. vasario 27 d. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 235 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Ieškovas iš buvusio darbuotojo reikalauja nuostolių, patirtų atsakovui netinkamai vykdant ieškovo direktoriaus 2017 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. V2017/436, kurio pagrindu atsakovas 2017 m. vasario 14-24 dienomis transporto priemone Nr. ( - ) vyko maršrutu Lietuva-Vokietija-Lietuva bei teikė transporto paslaugas, ir negrąžinus darbo funkcijoms vykdyti duoto telefono.

86. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 194,27 Eur dydžio nuostolių atlyginimą už techninės pagalbos, pasibaigus kurui, iškvietimą, teismas pažymėjo, kad atsakovo ir ieškovo direktoriaus paaiškinimai prieštaringi, tačiau, įvertinus jų visumą, labiau tikėtini atsakovo paaiškinimai. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad reisui Lietuva-Vokietija-Lietuva kuras pilamas vieną kartą; ginčo atveju jis kuro įsipylė Lietuvoje, pradėdamas reisą. Tai, kad kuras reisui užpilamas vieną kartą Circle K degalinėse, patvirtino ir ieškovo direktorius R. S.. Atsakovo teigimu, papildomai pilti kurą ieškovo direktoriaus uždrausta, dėl to, pastebėjęs kuro trūkumą, jis 2017 m. vasario 24 d. buvo susisiekęs su ieškovo direktoriumi. Ieškovo direktoriaus pozicija dėl papildomo degalų užsipylimo – priešinga. Ieškovo vadovas nurodė, kad papildomai užsipilti kuro darbuotojui leidžiama. Teismas, įvertinęs atsakovo ir ieškovo atstovo paaiškinimus, priėjo prie išvados, kad ieškovo Bendrovėje buvo laikomasi taisyklės kurą reisui užpilti vieną kartą. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta neginčijamų įrodymų, kokiu būdu galimas papildomas kuro užsipylimas nepabaigus reiso, t. y. ar vairuotojas, esant degalų trūkumui, tai gali ar privalo atlikti savo iniciatyva, ar informavęs atsakovo direktorių ir jam leidus. Atsakovas teismo posėdyje nurodė pokalbio su ieškovo direktoriumi aplinkybes, paaiškindamas, kad, būdamas degalinėje, telefonu informavo direktorių, jog kuro rodyklė rodo degalų trūkumą, tačiau direktorius pagal kuro sekimo programą nustatė, kad degalų lygis pakankamas reisui pabaigti. Teismo įsitikinimą, kad toks pokalbis vyko ir atsakovo paaiškinimai atitinka 2017 m. vasario 24 d. buvusią realią situaciją, patvirtina ir 2017 m. spalio 9 d. ieškovo direktoriaus paaiškinimas dėl 2017 m. vasario 24 d. bendravimo su atsakovu, kuriame nurodyta, jog direktorius 2017 m. vasario 24 d. bendravo su atsakovu telefonu dėl kuro trūkumo kelio A1 atkarpoje Kaunas-Vilnius; visi pokalbiai su atsakovu buvo tik apie gedimą, kuro trūkumą ir vilkiko remontą. Paaiškinime pažymėta, kad apie 18.30 val. atsakovas paskambino ir pranešė apie transporto priemonės gedimą, gedimo priežasties nurodyti negalėjo, dėl to buvo iškviesta techninė pagalba; pagalbai atvykus, buvo nustatyta gedimo priežastis – kuro trūkumas. Teismo vertinimu, ieškovo direktoriaus paaiškinime užfiksuotos bendravimo su atsakovu aplinkybės dėl kuro trūkumo – prieštaringos: tvirtindamas, kad su atsakovu buvo bendrauta dėl kuro trūkumo, direktorius taip pat nurodė, kad reiso metu atsakovas neskambino ir kitaip į jį nesikreipė, nesiteiravo dėl kuro kiekio bei galimybės užsipilti nepabaigus reiso. Be to, ieškovo direktorius teisme neginčijo, kad yra programa, kurios pagalba galima matyti kuro kiekį transporto priemonėje, ir jis šia naudojasi. Teismas sprendė, kad, įvertinus atsakovo ir ieškovo direktoriaus teisme duotus paaiškinimus, ieškovo direktoriaus rašytinius paaiškinimus, labiau pagrįsta bei tikėtina yra atsakovo pozicija, jog 2017 m. vasario 24 d. atsakovas skambino ieškovo direktoriui ir šis, įvertinęs kuro programos duomenis, nurodė atsakovui papildomai kuro nesipilti bei tęsti reisą. Tokią išvadą, teismo nuomone, sustiprina ir ieškovo direktoriaus 2017 m. spalio 9 d. paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad atsakovui nebuvo žinoma transporto priemonės gedimo priežastis. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo direktorius teismo posėdyje nurodė, jog galimybė vairuotojui stebėti kuro lygį yra, tačiau netiksli, nes transporto priemonė turi du bakus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas negalėjo objektyviai įvertinti degalų likučio, pasitikėjo ieškovo direktoriaus nurodyta informacija apie degalų pakankamumą, todėl negalėjo spręsti, kad transporto priemonė užgeso pasibaigus kurui. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. pareigos užpilti kurą nevykdymo, esant kuro trūkumui; žalos atsiradimo priežastis buvo ne tyčinis ar sąmoningas atsakovo neveikimas, t. y. kuro nepapildymas, atsakovo neveikimas susiformavo dėl ieškovo direktoriaus nurodymo, taigi atsakovo neveikimas nesusijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su ieškovo 197,27 Eur išlaidomis už kviestą techninę pagalbą, todėl atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovui nurodyto dydžio žalą.

97. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 692,4 Eur nuostolių atlyginimą už instrukcijų dėl krovinių pristatymo eiliškumo neįvykdymą teismas nurodė, kad, bylos duomenimis, iš Vokietijos į Lietuvą atsakovas gabeno dalinius krovinius, kurie turėjo būti pristatyti gavėjams Vilkaviškyje, Kaune ir Vilniuje. Ieškovo teigimu, nurodymus dėl krovinių pristatymo eiliškumo (Vilkaviškis, Kaunas, Vilnius) atsakovui davė vežimo paslaugos užsakovo UAB „Ad services“ vadybininkė V. Š.. Atsakovas neginčija, kad krovinius turėjo pristatyti 2017 m. vasario 24 d. Tai, kad paslauga turėjo būti suteikta nurodytą dieną patvirtina ir 2017 m. vasario 13 d. ieškovo direktoriaus įsakymas dėl atsakovo komandiruotės. Teismas pažymėjo, kad, įrenginio ( - ) kelionės lapo nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 m. vasario 25 d. duomenimis, 2017 m. vasario 24 d. 14:38:30 val. atsakovas buvo Lenkijoje, Suvalkuose. Viešai prieinamos Maps programos duomenimis, atstumas nuo Suvalkų iki Vilkaviškio – 78,4 km. Teismo vertinimu, atsakovui nuo 14:38:30 val. tęsiant reisą, realiai galima spėti pristatyti krovinį į Vilkaviškį iki 17 val. Byloje nenustatyta ir atsakovas nenurodė, kokios priežastys lėmė jo delsimą tęsti reisą bei nuvykti į Vilkaviškio terminalą darbo laiku. Iš atsakovo bei liudytojos V. Š. paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas suprato, jog krovinys pirmiausiai turi būti pristatytas į Vilkaviškį. Nenustatyta, kad liudytoja V. Š. būtų leidusi atsakovui nepristatyti krovinio į Vilkaviškį, nurodžiusi važiuoti tiesiai į Vilnių. Priešingai, liudytoja patvirtino, kad davė atsakovui nurodymą pirmiau vykti į Vilkaviškį, krovinio pristatymas į Vilkaviškį atsakovo galėjo būti realiai įvykdytas, nes Lietuvoje jis buvo apie pietus. Liudytojos paaiškinimus patvirtina kelionės lapo duomenys. Teismas pabrėžė, kad atsakovui buvo žinoma, jog krovinys turėjo būti pristatytas 2017 m. vasario 24 d. darbo valandomis. Byloje nėra duomenų apie tai, koks yra atsakovo važiavimo ir poilsio režimas, tačiau iš paties atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad paprastai pailsima po 4,5 valandų važiavimo. Iš ( - ) kelionės lapo matyti, kad 2017 m. vasario 24 d. atsakovas po poilsio 7:58:53 val. tęsė reisą nuo 10:40:22 val. Nuo šio laiko ilgiausias jo užfiksuotas važiavimo laikas – 02:42:45 val. Atsakovas nenurodė, kokios objektyvios priežastys lėmė didesnio poilsio, transporto priemonės stovėjimo laiko poreikį, t. y. aplinkybių, kurios pateisintų jo pareigos pristatyti krovinį darbo laiku neįvykdymą. Be to, atsakovas nesikreipė į vadybininkę, kad pasitikslintų terminalo darbo laiką, pats nusprendė, jog darbo laiku į Vilkaviškio terminalą nespės. Kelionės lapo duomenys rodo priešingai ir teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas nedėjo pastangų pristatyti krovinį darbo laiku į Vilkaviškį, netinkamai derino važiavimo ir poilsio laiką. Teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamai vykdė 2017 m. vasario 13 d. ieškovo direktoriaus įsakymą Nr. V2017/436 dėl komandiruotės, dėl to vežimo paslaugos užsakovas UAB „Ad services“ patyrė nuostolius, nurodytus 2017 m. kovo 7 d. pretenzijoje Nr. 08/03/2017, o ieškovas juos atlygino. Tarp atsakovo kaltų veiksmų, neįtinkamai atliekant Darbo sutartimi sulygtas pareigas, ir žalos yra priežastinis ryšys. Teismas, remdamasis Visiškos materialinės atsakomybės sutarties 3.1 punktu, ieškovo pateiktais įrodymais apie realiai patirtų nuostolių dydį, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 692,40 Eur nuostoliams, atsiradusiems dėl atsakovo laiku nepristatytų krovinių, atlyginti.

108. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 857,82 Eur nuostolių, atsiradusių dėl draudiko padidintų draudimo įmokų, atsižvelgiant į Bendrovės vairuotojų sukeliamų eismo įvykių skaičių, atlyginimą teismas nurodė, kad atsakovas neprisipažįsta, jog 2016 m. spalio 28 d. Vokietijoje sukėlė eismo įvykį. Bylos duomenimis, dėl ieškovo nurodomo eismo įvykio buvo surašytas eismo įvykio protokolas, kuriame eismo įvykio kaltininku nurodytas atsakovas, kuris į protokolą įrašytas po to, kai Hofo policijos inspekcijos reikalavimu įmonės Spedition Emons Rytų Europos padalinio vadovas pateikė atsakovo, kaip atsakingo už eismo įvykį asmens, duomenis. Tuo metu, kai buvo pranešti atsakovo asmens duomenys, atsakovas su vilkiku jau buvo Lietuvoje, todėl nebuvo galima jo apklausti arba užfiksuoti automobilio sugadinimų. Teismas pažymėjo, kad iki šiol nepavyko galutinai įrodyti nusikalstomos veikos, 2016 m. spalio 28 d. Hofo Policijos inspekcijos pažymoje daromos tik prielaidos, jog įvykyje galėjo dalyvauti įmonės Spedition Emons vilkikas, valstybiniai numeriai nėra žinomi. Teismo vertinimu, Hofo policijos inspekcijos dokumentai nepatvirtina atsakovo kaltės dėl sukelto eismo įvykio, jų turinys grindžiamas prielaidomis, byloje nėra duomenų, kad atsakovui buvo taikyta administracinė atsakomybė už sukeltą eismo įvykį, nenustatyta, jog AB „Lietuvos draudimas“ būtų pasinaudojęs regreso teise į žalą padariusį asmenį, tai taip pat paneigia atsakovo kaltę. Teismas priėjo prie išvados, kad draudimo įmokų padidinimo nėra pagrindo sieti su atsakovo galbūt atliktais veiksmais, nes neįrodyta atsakovo kaltė, priežastinis ryšys, nesant materialinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo 857,82 Eur nuostolių atlyginimą.

119. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 119 Eur už negrąžintą telefoną LG K4 4G, teismas nurodė, kad atsakovas neneigia, jog toks telefonas jam buvo duotas darbo funkcijoms vykdyti, tačiau nurodo, kad 2017 m. vasario 25 d., palikęs transporto priemonę ieškovui priklausančioje aikštelėje ( - ), telefoną paliko transporto priemonės salone. Atsakovo 2017 m. vasario 24 d. aikštelėje paliktą transporto priemonę 2017 m. vasario 27 d. priėmimo-perdavimo aktu priėmusio vairuotojo P. T. pateiktame paaiškinime nurodyta, kad, priimant transporto priemonę Nr. ( - ) salone rasti kitam vairuotojui priklausantys rūbai, apie salone rastą telefoną – nenurodyta. Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė negali būti pagrindas atsakovo materialinei atsakomybei kilti. Šalių 2016 m. rugpjūčio 30 d. sudarytos Visiškos materialinės atsakomybės sutarties 1.3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad darbuotojas privalo grąžinti turtą darbdaviui tą pačią dieną po jo pareikalavimo, tačiau visais atvejais – ne vėliau kaip darbo sutarties pasibaigimo dieną. Teismas pabrėžė, kad darbdavio teisė reikalauti iš darbuotojo atlyginti žalą nėra absoliuti. Darbuotojo padaryta turtinė žala nustatoma vadovaujantis darbdavio įformintais dokumentais, nuo kurių įforminimo dienos skaičiuojami ir terminai nuostoliams išieškoti (ieškinio senaties termino pradžia). Taigi darbdavys teisę reikalauti žalos už negrąžintas darbo priemones grąžinimo įgyja tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad darbo priemonės atsakovui buvo patikėtos ir jis reikalavo, jog darbuotojas jas grąžintų, tačiau šis atsisakė tai padaryti. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog paskutinę atsakovo darbo dieną ieškovas būtų reikalavęs grąžinti atsakovo žinioje esantį mobilųjį telefoną bei įforminęs atitinkamą aktą, ir taip ieškovas apribojo savo reikalavimo teisę į atsakovo galbūt negrąžintą mobilųjį telefoną ar jo vertės atlyginimą. Teismas sprendė, kad dėl paties ieškovo neįvykdytos pareigos įforminti darbo priemonės perdavimą iš darbuotojo darbdaviui, nagrinėjamu atveju nekeltinas 119 Eur žalos atlyginimo už negrąžintą telefoną klausimas.

1210. Išdėstytų argumentų pagrindu teismas iš ieškovo prašytos priteisti 1829,77 Eur dydžio nuostolių sumos priteisė 692,40 Eur nuostoliams atlyginti, ir, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (38/62) – bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

1311. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl 1137,37 Eur nuostolių atlyginimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinio reikalavimus; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1411.1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 194,27 Eur techninės pagalbos pasibaigus kurui išlaidų, motyvuodamas tuo, kad neva atsakovas, pastebėjęs žemą degalų lygį, skambino Bendrovės direktoriui, kuris nurodė, jog degalų užteks, t. y. kad atsakovo elgesį nepasipildyti kuro lėmė ieškovo direktoriaus nurodymas.

1511.1.1. Visų pirma, ieškovo direktoriaus 2017 m. spalio 9 d. paaiškinimas nėra prieštaringas, jo turinį direktorius patvirtino duodamas parodymus 2017 m. spalio 24 d. posėdyje ir jo esmė tokia: su atsakovu 2017 m. vasario 24 d. ieškovo direktorius nebendravo telefonu iki tol, kol atsakovas paskambino jau pasibaigus kurui, t. y. užgesus transporto priemonei kelyje Kaunas-Vilnius. Direktorius nuosekliai tvirtino, kad bendravo su atsakovu tik po to, kai automobilis užgeso kelyje Kaunas-Vilnius, reiso metu, iki skambučio transporto priemonei užgesus, atsakovas jam neskambino, nesiteiravo dėl galimybės užsipilti kuro. Skundžiamame sprendime nustatyta, kad, turėdamas realią galimybę pristatyti krovinį gavėjui Vilkaviškyje 2017 m. vasario 24 d., atsakovas savarankiškai priėmė sprendimą nevykti pas gavėją Vilkaviškyje ir vyko į Vilnių. Ieškovo teigimu, akivaizdu, kad, būdamas pasienyje apie 15 val., atsakovas negalėjo skambinti vadovui pasiteirauti dėl kuro įsigijimo, nes neišvengiamai būtų tekę nurodyti buvimo vietą bei kilęs krovinio pristatymo į Vilkaviškį klausimas. Tačiau to atsakovas neketino daryti, nes tai būtų pavėlinę jo grįžimą į Vilnių 2-3 valandomis. Įvertinus šių faktų visumą akivaizdu, kad skambučio direktoriui iš pasienio dėl galimybės įsigyti kuro nebuvo, juolab direktorius negalėjo nurodyti kuro likučio procentine išraiška, nes sekimo programa likučius rodo litrais ir su paklaida. Be to, bet kuriuo atveju, likus nemažam atstumui iki Vilniaus ir prietaisams parodžius žemą kuro lygį, neabejotinai jo turėjo būti įsigyjama, ir nėra jokios logiškos ar protingos priežasties, dėl kurios vadovas galėjo duoti nurodymą vykti neįsigyjant kuro bei rizikuoti. Ieškovo vadovas atsakovo skambučio faktą nuosekliai ir neprieštaringais parodymais neigė viso bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas parodymų prieštaringumą įžiūrėjo ten, kur jo nebuvo, ir nepagrįstai pripažino įrodytu tariamų ieškovo vadovo nurodymų vykti be kuro faktą.

1611.1.2. Antra, ieškovas į bylą pateikė papildomų dokumentų (kelionės lapų, kuro įsigijimo įrodymų), patvirtinančių, kad Bendrovėje kuras reiso metu pilamas pagal poreikį – ne tik reiso pradžioje, maksimaliai užpildant kuro bakus, tačiau ir reiso metu, taip pat reiso pabaigoje. Stengiamasi, kad kuro būtų pilama vieną kartą – reiso pradžioje, tačiau, esant poreikiui, kuro pilama ir reiso metu, tam vairuotojams yra perduotos kuro kortelės, kurių naudojimas neapribotas konkrečia viena degaline ir pan. Ieškovo teigimu, matant, kad kuro lygis yra žemas, visiškai absurdiška nesiimti priemonių ir neįsigyti kuro papildomai, juolab kad tam atsakovui nereikėjo nei piniginių lėšų (jis naudojosi Bendrovės kuro kortele), nei vadovo leidimo.

1711.1.3. Trečia, kuras transporto priemonei būtina sąlyga, be kurios transporto priemonė tiesiog negali judėti. Bet kuriam vairuotojui, ne tik profesionalui, dirbančiam vairuotoju pagal darbo sutartį, tai akivaizdu ir savaime suprantama. Į bylą pateikti transporto priemonės prietaisų skydelio atvaizdai ir direktoriaus paaiškinimai posėdyje patvirtino, kad atsakovas turėjo galimybes stebėti kuro lygį transporto priemonėje tiek pagal sunaudoto kuro vidurkį, tiek pagal užsidegantį kuro lygio indikatorių. Jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad kurui įsigyti buvo reikalingas vadovo leidimas ar suderinimas. Tai, kad Bendrovė iš vairuotojų reikalauja pilti maksimalų kuro kiekį reiso pradžioje, tereiškia, jog siekiama išvengti papildomų sustojimų, taip gaištant laiką, norima kontroliuoti degalų kokybę ir tiekėją, taip pat siekiama vengti kuro pylimo į trečiųjų asmenų transporto priemones su Bendrovės kortelėmis. Kuro pasibaigimo klausimas gali kilti ir po darbo valandų, ir savaitgaliais, todėl vairuotojams perduotos kuro kortelės neturi apribojimų piltis kuro tik konkrečioje degalinėje. Situacijos, kai kuras baigiasi kelyje, joks protingas ir atsargus vairuotojas neturėtų leisti, nes tai gali sukelti ir avarinę situaciją kelyje, ir nuostolius. Pakankamo kuro kiekio užtikrinimas yra elementari, savaime suprantama vairuotojo pareiga, kurios šiuo atveju atsakovas neįvykdė. Išdėstyti argumentai patvirtina, kad atsakovas, neužtikrinęs pakankamo kuro kiekio transporto priemonėje, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovas patyrė papildomų išlaidų, todėl šis ieškinio reikalavimas turėjo būti patenkintas.

1811.2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl nuostolių, susijusių su draudimo įmokų padidinimu, atlyginimo. Administracinės atsakomybės taikymo ar netaikymo faktas negali būti lemiamas įrodymas. Atsakovas gali ir neteikti duomenų apie jam taikytą administracinę atsakomybę, nes įstatymas neįpareigoja teikti parodymų prieš save. Procesas Vokietijoje gali užtrukti dėl to, kad įvykio kaltininkas yra Lietuvos pilietis (dokumentų vertimai, įteikimas ir pan.). Be to, matydama sudėtingą procesinę situaciją ir tai, kad kaltininko draudikas atlygino žalą nukentėjusiajam, policija gali neinicijuoti proceso ar jį nutraukti, suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn terminui. Šios aplinkybės neleidžia remtis administracinio proceso rezultatais Vokietijoje, kaip esminiu įrodymu, paneigiančiu atsakovo dalyvavimo eismo įvykyje faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugpjūčio 8 d. Teismų praktikos, taikant įstatymus dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, apibendrinimo apžvalgoje nurodyta, kad, nepriklausomai nuo to, ar buvo atliktas eismo įvykio tyrimas administracinio ar baudžiamojo procesų nustatyta tvarka, ar buvo taikyta eismo įvykyje dalyvavusiems asmenims administracinė, baudžiamoji ar kitokia atsakomybė, žalą padariusio asmens kaltė gali būti tiesiogiai iškeliama civilinėje byloje dėl žalos padarymo ir įrodinėjama visomis civilinio proceso teisės normų numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Nors teismas ieškinio reikalavimo atmetimą grindė tuo, kad AB „Lietuvos draudimas“ nepareiškė regresinio reikalavimo ieškovui, kaip tai galėtų būti daroma pasišalinimo iš įvykio vietos atveju, svarbu tai, jog terminai regresiniam reikalavimui privalomojo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikui (AB „Lietuvos draudimas“) pareikšti dar nėra pasibaigę (galutinė pretenzija dėl draudimo išmokos išmokėjimo gauta 2017 m. balandžio mėn.), todėl šis faktas neturi jokios įtakos, sprendžiant dėl atsakovo kaltės. Ieškovo teigimu, Vokietijos policijos dokumentuose nėra jokių prielaidų, kad eismo įvykį sukėlė kitas vairuotojas, o ne atsakovas. Tokią galimybę paneigia ir apklaustų liudytojų parodymų visuma, ir tai, kad atsakovas neneigia įvykio dieną buvęs įvykio vietos rajone, taip pat dažų spalvos sutapimas, be to, tai, jog policijos pareigūnai, turėdami pakankamai patirties tiriant eismo įvykius ir identifikuojant kaltininkus, nurodė, kad lengvajam automobiliui žalą padarė būtent krovininė transporto priemonė, o AB „Lietuvos draudimas“ žalų reguliavimo specialistai, turintys daug patirties nustatant žalas, prisiėmė pareigą išmokėti draudimo išmoką. Ieškovo teigimu, byloje esantys įrodymai ir jų objektyvūs šaltiniai, nesusiję su ieškovu (Vokietijos policija, AB „Lietuvos draudimas“), paneigia atsakovo teiginius, kad jis nesukėlė eismo įvykio, todėl ieškinys ir šioje dalyje turėjo būti patenkintas.

1911.3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 119 Eur nuostolių dėl atsakovo darbdaviui negrąžinto mobiliojo telefono. Atsakovas iš esmės neginčijo telefono perdavimo jam fakto, taip pat telefono vertės (nuostolių dydžio), tačiau teismas sprendė, kad ieškovas, darbo sutarties nutraukimo dieną nepareikalavęs grąžinti telefono, prarado teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Ieškovo teigimu, gavus iš darbdavio priemones darbui atlikti (šiuo atveju - mobilųjį telefoną) ir jų negrąžinus, darbdaviui objektyviai padaroma žala. Atsakovas buvo atleistas už pravaikštą, t. y. už neatvykimą į darbą visą darbo dieną 2017 m. vasario 27 d., todėl darbdavys atleidimo dieną objektyviai neturėjo galimybės pareikalauti grąžinti telefoną, nes darbuotojo nebuvo darbo vietoje. Atitinkamai nebuvo pagrindo surašyti ir perdavimo-priėmimo aktą, nes telefonas nebuvo grąžintas. Be to, ieškovas 2017 m. kovo 9 d. raštu, siųsdamas darbuotojui pranešimą dėl atleidimo iš darbo (šį dokumentą atsakovas yra gavęs, jį pateikė teismui kartu su ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-20783-727/2017, kurioje ginčijo atleidimo iš darbo teisėtumą), nurodė, kad prašo grąžinti mobilųjį telefoną ir atvykti į darbą pasirašyti dokumentų. Darbuotojui neatvykus ir telefono negrąžinus, dėl padarytų nuostolių išieškojimo buvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją. Pasak ieškovo, 2017 m. kovo 9 d. darbdavio pranešimas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, nes jo pateikimo poreikis iškilo tik po skundžiamo sprendimo priėmimo. Dėl to 2017 m. kovo 9 d. pranešimas teikiamas kartu su apeliaciniu skundu ir prašoma jį pridėti prie bylos. Ieškovo teigimu, nei DK 246 straipsnyje, nei kituose teisės aktuose darbdavio pareikalavimo grąžinti turtą momentas nenurodomas kaip būtina sąlyga darbuotojo atsakomybei kilti. Atsakomybei taikyti būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurie gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu. Šiuo atveju atsakovas suvokė, kad telefoną privalo grąžinti darbdaviui, nes teigia telefoną palikęs transporto priemonėje. Tačiau telefonas nebuvo rastas atsakovo nurodytoje vietoje, atsakovo versija apie telefono palikimą transporto priemonėje nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais, šia aplinkybe atsakovas ėmė remtis nagrinėjant bylą. Teismas skundžiamame sprendime nemotyvavo, kokia įstatymo norma įpareigoja darbdavį pareikalauti grąžinti turtą ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną ir kokiu pagrindu nepareikalavimą grąžinti turtą traktavo kaip atsakomybę šalinančią aplinkybę. Dėl to ir ši sprendimo dalis naikintina.

2012. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas G. G. nurodė, kad ieškovo apeliacinį skundą prašo atmesti, o skundžiamą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

2112.1. UAB „Emons transportas LT“ direktoriaus paaiškinimai teisme nenuoseklūs, prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad 2017 m. vasario 24 d. ieškovo direktorius su atsakovu nebendravo telefonu iki to momento, kai atsakovas paskambino jau pasibaigus kurui, pati savaime neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl darbdavio nurodymų vykdymo. Apie darbdavio nurodymus turi būti sprendžiama atsižvelgiant į visą byloje surinktą medžiagą, įrodymų tikėtinumo taisyklę. Nė vieno byloje esančio įrodymo negalima suabsoliutinti, nepagrįstai suteikiant jam lemiamą reikšmę. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs ieškovo duotų atsakovui nurodymų kryptingumą ir esmę, teisingai sprendė, kad labiau tikėtinas atsakovo paaiškinimas apie kuro pylimą vieną kartą (prieš reisą) degalinėse Circle K. Šias aplinkybes iš dalies teismo posėdžio metu pripažino ir ieškovo direktorius. Byloje teisingai nustatyta, kad ieškovo Bendrovėje nebuvo nustatytos kuro užsipylimo tvarkos, tai suponuoja pagrįstą išvadą apie Bendrovės vykdomą politiką, siekiant užtikrinti maksimalią kuro kontrolę, nes kiekvienas papildomas kuro užpylimas turi būti suderintas su Bendrovės atstovu. Be to, ieškovo Bendrovėje įdiegta kuro sekimo programa, direktorius ja naudojasi, todėl turi galimybę tiksliai nustatyti kuro lygį bake ir duoti atitinkamus (privalomus) nurodymus darbuotojams, prisiimdamas ūkinę riziką. Ieškovo direktorius teismo posėdyje pripažino aplinkybę, kad vairuotojas iš dalies gali stebėti kuro lygį bake, tačiau apskaitos prietaisų parodymai yra netikslūs, nes transporto priemonė (vilkikas) turi du bakus. Dėl to teismas teisingai sprendė, jog darbuotojas neturėjo techninės galimybės įvertinti degalų likučio, o turėjo vykdyti direktoriaus nurodymus. Darbuotojo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio su atsiradusia žala.

2212.2. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai išnagrinėjo pateiktą medžiagą ir nurodė, kad iki šiol nepavyko nustatyti eismo įvykio Vokietijoje, dėl kurio kaltinamas atsakovas, kaltininko. Atsakovas neigia dalyvavęs nurodytame eismo įvykyje, iš draudimo kompanijos pretenzijų negauta, ant vilkiko nerasta eismo įvykio žymių, Hofo Policijos inspekcijos 2016 m. spalio 28 d. pažymoje daromos tik prielaidos, kad įvykyje galėjo dalyvauti ieškovo Bendrovės vilkikas, ieškovas ir pats nėra nustatęs vilkiko dalyvavimo eismo įvykyje fakto. Taigi nėra neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo, kaip vairuotojo, dalyvavimą eismo įvykyje Vokietijoje. Be to, AB „Lietuvos draudimas“ neatlieka draudžiamojo įvykio tyrimo, nesiekia pasinaudoti regreso teise dėl draudimo išmokos išsiieškojimo iš ieškovo. Esant tokioms aplinkybėms, reikalavimas priteisti 635,42 Eur nuostolių atlyginimo atmestas pagrįstai.

2312.3. Ieškovas, prašydamas priteisti nuostolių atlyginimą už vilkiko kabinoje atsakovo paliktą mobilųjį telefoną, neįrodinėjo atsakovo veiksmų neteisėtumo. Apeliantas klaidingai interpretuoja teismo išvadas dėl materialinės atsakomybės sąlygų. Teismas ieškovo reikalavimą atmetė ne dėl to, kad jis atleidimo dieną nepareikalavo grąžinti materialinės vertybės, bet dėl to, jog nenustatytos būtinos materialinės atsakomybės sąlygos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo Bendrovėje nenustatyta materialinių vertybių grąžinimo tvarka. Negalima taikyti materialinės atsakomybės darbuotojui už netinkamai pasirinktą materialinių vertybių grąžinimo būdą, kai pati Bendrovė nėra nustačiusi aiškios materialinių vertybių grąžinimo tvarkos, pažeisdama pareigą tinkamai organizuoti darbą (DK 229 straipsnis). Tai, kad ieškovas teigia, jog mobiliojo ryšio telefono nerado transporto priemonėje, nėra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas šio daikto nepaliko vilkiko kabinoje, juolab atsižvelgiant į tai, kad vilkiko kabina turi teisę naudotis ir tretieji asmenys, kurie pirmiau už darbdavį galėjo į ją patekti. Teismas, nenustatęs visų (būtinų) materialinės atsakomybės sąlygų, kurių ieškovas neįrodinėjo, pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl nuostolių už mobilųjį telefoną atlyginimo.

2413. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria iš jo ieškovui priteista 692,40 Eur žalos atlyginimo, panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

2513.1. Darbdavys netinkamai organizavo darbą, todėl teismas netinkamai nustatė materialinės žalos atsiradimo sąlygas ir priteisė žalą iš darbuotojo. Pirma, 2016 m. spalio 24 d. įsakyme Nr. V2016/242, kuriuo atsakovas buvo komandiruotas į Vokietiją, nenurodytas krovinio pristatymo eiliškumas, tvarka, adresai, kita svarbi informacija. Krovinio pristatymo eiliškumas nenurodytas ir CMR važtaraštyje. Antra, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad dėl transporto priemonės kuro pasibaigimo vairuotojo kaltės nėra ir labiau tikėtini darbuotojo paaiškinimai, neįvertino tos aplinkybės, jog transporto priemonės kuras baigėsi tos pačios komandiruotės metu ir tą pačią dieną, kaip ir neva vėlavimas pristatyti krovinį. Taigi tas pačias ir panašias aplinkybes teismas aiškino skirtingai, dėl vienų reikalavimų (kuro pasibaigimo) vairuotojo parodymus laikė patikimais, dėl kitų – juos atmetė, a priori suabsoliutindamas vadybininkės V. S. parodymus, nors byloje nėra rašytinių įrodymų apie tinkamą darbo organizavimą. Trečia, vadybininkės V. S. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes ji darbo santykiais susaistyta su UAB „AD Services“, o ieškovas UAB „Emons transportas LT“ ir UAB „AD Services“ veikia vienu adresu (( - )), viename kabinete, ieškovo direktorius kliento įmonėje dirba administratoriumi, o UAB „AD Services“ direktorius dirba UAB „Emons transportas LT“ administratoriumi. Be to, paaiškėjus, kad V. Š. netinkamai organizavo darbą, jai galėtų kilti neigiamų padarinių. Ketvirta, atsakovas nuosekliai teigė, kad nurodymo dėl kitokio krovinių pristatymo eiliškumo iš V. Š. ar kitų asmenų negavo. Netikėti jo paaiškinimais nėra pagrindo, be to, atsakovui neigiant buvus krovinių pristatymo eiliškumą, pareiga įrodyti, koks buvo eiliškumas, teko ieškovui, t. y. darbdaviui. Penkta, darbdavys dėl krovinio pristatymo eiliškumo nereikalavo pasiaiškinti, neinicijavo drausminės nuobaudos skyrimo procedūros, ieškovo pozicija – prieštaringa ir nenuosekli. Šešta, byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovas atlygino nuostolius klientui UAB „AD Services“, todėl darbdavys neįgijo regreso teisės į darbuotoją. Septinta, teismas netaikė teisės normos, kurią privalėjo taikyti, t. y. DK 229 straipsnio, įpareigojančio darbdavį tinkamai organizuoti darbą, užtikrinant darbuotojo teisę tiksliai žinoti pareigas, jų atlikimo tvarką. Tai lėmė netinkamą DK 246 straipsnio taikymą.

2614. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Emons transportas“ nurodė, kad atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti, o skundžiamą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

2714.1. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ginčo reiso metu kelyje Kaunas-Vilnius netoli Kaišiadorių užgeso vilkiko Scania variklis, teko kviesti techninę pagalbą, neturi jokių sąsajų su ginčijamais nuostoliais, nes variklis užgeso ir transporto priemonė sustojo netoli Kaišiadorių jau vakare, apie 18.30 val., kai atsakovas su visais kroviniais vyko į Vilnių, neužsukęs su pagrindiniu kroviniu į Vilkaviškį ir neperdavęs jo gavėjui. Taigi krovinio pristatymui gavėjui Vilkaviškyje šis gedimas neturėjo tiesioginės įtakos.

2814.2. Įrodinėjimo taisyklės nenustato, kad viename epizode pasirėmus šalies ar liudytojo parodymais, jo parodymais privaloma remtis nustatant ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Atsakovo paaiškinimus teismas vertino kaip patikimesnius būtent kuro įsigijimo klausimu, tačiau tai negali būti kliūtis atmesti paaiškinimus kitu – krovinių pristatymo – aspektu.

2914.3. Atsakovas argumentai, kad vadybininkės V. Š. parodymai turi būti vertinami kritiškai, atmestini. Ieškovas neneigia, kad vadybininkė darbo santykiais susijusi su UAB „AD Services“, taip pat kitų atsakovo nurodytų aplinkybių, tačiau visiškai nesutinka, kad galėjo daryti įtaką vadybininkės parodymams teismo posėdyje. Nuo ginčo įvykių (2017 m. vasario 24 d.) iki teismo posėdžio dienos (2017 m. lapkričio 21 d.) praėjo beveik 9 mėnesiai, todėl bet kokios neigiamos pasekmės šiai darbuotojai negalimos dėl pasibaigusių terminų. Be to, nėra jokių duomenų apie tai, kad darbdavys ar ieškovas šiai liudytojai būtų darę poveikį, siekdami palankesnių parodymų. Be kita ko, atsakovas turi kur kas didesnį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl jo parodymai iš tiesų turėtų būti vertinami itin kritiškai.

3014.4. Atsakovas teigia, kad jis nuosekliai tvirtino negavęs iš V. Š. ar kitų asmenų nurodymų dėl krovinių pristatymo eiliškumo, todėl netikėti jo paaiškinimais nėra pagrindo. Paaiškinimų nuoseklumas svarbus vertinat įrodymus, tačiau tai nėra lemiantis veiksnys. Teismas savo vidinį įsitikinimą formuoja pagal byloje esančių įrodymų visumą, todėl net nuosekliai tikrovės neatitinkančius parodymus teikęs asmuo neturi pagrindo tikėtis, kad vien dėl nuoseklumo teismas jais remsis.

3114.5. Nagrinėjamu atveju atsakovui buvo žinoma, kad atgaliniai daliniai kroviniai gabenami gavėjams Vilkaviškyje, Kaune ir Vilniuje. Atsakovas 2017 m. vasario 24 d. bendravo su vadybininke V. Š., tačiau nenurodė jai apie priežastis (avarijas, gedimus ir pan.), kliudžiusias pristatyti krovinį gavėjui Vilkaviškyje. Atsakovas 14:38 val. jau buvo Suvalkuose (Lenkijoje), iš kur atstumas iki Vilkaviškio yra 78,4 km, todėl turėjo realią galimybę pristatyti krovinį į Vilkaviškį, nes nenustatyta jokių priežasčių, sukliudžiusių pristatyti krovinį (avarijų, eismo įvykių ir pan.). Dėl krovinio nepristatymo į Vilkaviškį atsakovo paaiškinimai aiškiai prieštaringi: tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde teigdamas, kad iš vadybininkės nebuvo gavęs nurodymų dėl krovinių pristatymo eiliškumo, tame pačiame apeliaciniame skunde jau teigia, jog neva vadybininkė buvo nurodžiusi vykti į Vilnių. Tačiau tiek vadybininkės parodymai, tiek kelionės lapo duomenys paneigia šiuos atsakovo argumentus ir leidžia daryti išvadą, kad atsakovui buvo žinoma apie krovinių pristatymo eiliškumą, jis turėjo realią galimybę 2017 m. vasario 24 d. pristatyti didžiąją dalį krovinio gavėjui Vilkaviškyje. Tačiau atsakovas tiesiog nedėjo pastangų kroviniui pristatyti ir vyko į Vilnių.

3214.6. Įsakymas dėl komandiruotės atgalinių krovinių pristatymo eiliškumo klausimu esminės reikšmės neturi, nes tokio įsakymo priėmimo momentu paprastai nežinomas atgalinių krovinių sąrašas, jų pristatymo adresai ir kita informacija. Informacija apie atgalinius krovinius pateikiami ryšio priemonėmis (žinutėmis, skambučiais, kt.). Vadybininkė patvirtino, kad būtent taip buvo informuotas ir atsakovas.

3314.7. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nagrinėjo darbdavio ir darbuotojo veiksmus informavimo, susižinojimo, krovinių gabenimo klausimais, ir nenustatė DK 229 straipsnio pažeidimo. Apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodyta, kuo pasireiškė netinkamas darbo organizavimas. Atsakovo nurodomas pareiginių instrukcijų neturėjimas nesusijęs priežastiniu ryšiu su krovinio pristatymu gavėjui Vilkaviškyje. Teismas, vertindamas darbuotojo ir darbdavio pareigų vykdymą, posėdyje keletą kartų apklausė atsakovą, todėl turėjo galimybę įvertinti jo asmenines savybes, gabumus, darbo patirtį ir kt. Tai, kad darbdavys nėra priėmęs lokalinio pobūdžio teisės aktų (pareiginių instrukcijų ir pan.), nėra kliūtis taikyti materialinę atsakomybę darbuotojui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, išaiškinta, kad lokalinių teisės aktų (pareiginiai nuostatai yra vieni iš jų) pas darbdavį nebuvimas ar nesupažindinimas su jais darbuotojo, nesusijęs priežastiniu ryšiu su šio neteisėta veikla, nevykdant įstatymų, ir tuo padaryta žala, paprastai netraktuotini kaip aplinkybė, eliminuojanti darbuotojo kaltės ir materialinės atsakomybės pagrindo egzistavimą, juolab tais atvejais, kai darbuotojas disponuoja patirtimi ir įgūdžiais toje srityje. Tiek civilinėje, tiek darbo teisėje galioja bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir sąžiningai, bendradarbiauti su kita sutarties šalimi, domėtis savo įsipareigojimų turiniu ir juos atlikti taip, kad būtų išvengta nuostolių. Nagrinėjamu atveju vadybininkė tikrai negalėjo duoti vairuotojui nurodymų elgtis neekonomiškai ir neužsukti pas pakeliui esantį gavėją. Akivaizdu, kad ginčo situacija susiklostė dėl to, kad atsakovas vengė vykdyti savo pareigas, neturėdamas tam pagrįstų priežasčių, o tik iš darbdaviui nežinomų asmeninių paskatų siekdamas greičiau grįžti į Vilnių. Kasacinio teismo praktika žalos atlyginimo darbdaviui bylose leidžia teigti, kad, vykdydamas savo pareigas, darbuotojas turi būti atidus, rūpintis darbo sutarties vykdymu, iškilus klausimams dėl pareigų vykdymo, kreiptis į darbdavį nurodymų ir pan. Sprendžiant klausimą dėl DK 229 straipsnio taikymo ir priežastinio ryšio su padaryta žala, vertintinos ir asmeninės darbuotojo savybės, jo patirtis bei žinios. Nagrinėjamu atveju atsakovas vertintinas kaip nemažą vairuotojo darbo patirtį turintis darbuotojas, be kita ko, turintis ir teisinių, ir praktinių žinių. Byloje nenustatyta, kad atsakovas, kuriam neva buvo neaiškus krovinių pristatymo eiliškumas, būtų kreipęsis į darbdavį ar vadybininkę nurodymų dėl vežimo vykdymo. Priešingai, bylos duomenų visuma leidžia teigti, kad atsakovui buvo žinoma, jog krovinius jis turi pristatyti 2017 m. vasario 24 d. darbo valandomis, tačiau nedėjo pastangų pristatyti krovinį gavėjui Vilkaviškyje, nors byloje esantys dokumentai patvirtina, jog tai realiai galėjo būti padaryta.

3414.8. Atsakovo argumentai, kad ieškovas neįrodė patirtų nuostolių fakto, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. kovo 31 d. aktu Nr. 2017-03 ieškovas ir UAB „AD Services“ atliko tarpusavio skolų įskaitymą 692,4 Eur sumai. Priešpriešinių reikalavimų įskaitymas sukelia tokias pačias pasekmes, kaip ir reikalaujamos sumos sumokėjimas pavedimu ar grynaisiais pinigais (mokėjimo pareiga pasibaigia ir laikoma įvykdyta, CK 6.130 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atliktas įskaitymas yra tinkama priemonė ieškovo patirtų nuostolių faktui įrodyti.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3515. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

3616. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ieškovo UAB „Emons transportas LT“, kaip darbdavio, ir atsakovo, kaip buvusio darbuotojo, ginčas dėl visiškos materialinės atsakomybės taikymo atsakovui už ieškovo patirtus nuostolius: 1) dėl 194,27 Eur techninės pagalbos išlaidų, patirtų dėl to, kad, atsakovui grįžtant iš komandiruotės Vokietijoje, transporto priemonės bake nebuvo pakankamai degalų, dėl to automobilis užgeso netoli Kaišiadorių ir teko kviesti UAB „Scania Lietuva“ techninę pagalbą, už kurią ieškovas sumokėjo 194,27 Eur (160,55 Eur + PVM); 2) dėl 692,4 Eur nuostolių, ieškovo patirtų sumokėjus užsakovui UAB „AD Services“ už pavėluotą krovinio pristatymą, kai atsakovas, grįždamas iš Vokietijos, nepristatė atgalinių krovinių jų gavėjams Vilkaviškyje, Kaune, Vilniuje; 3) dėl 857,82 Eur nuostolių, ieškovo grindžiamų tuo, kad Bendrovės transporto priemonių draudikas, atsižvelgdamas į dėl Bendrovės vairuotojų sukeliamų eismo įvykių išmokamas draudimo išmokų sumas (taip pat ir į 6032,12 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią draudikas sumokėjo už eismo įvykyje Vokietijoje sugadintą transporto priemonę), padidino draudimo įmokas už kiekvieną transporto priemonę; atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio Vokietijoje, kurį sukėlęs kaltinamas atsakovas, metu padaryta žala sudaro 38,2 proc. visų Bendrovės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo žalų, ieškovas iš atsakovo reikalauja proporcingos nuostolių dėl įmokų padidėjimo dalies – 857,82 Eur; 4) dėl 119 Eur dydžio nuostolių, kuriuos ieškovas grindžia tuo, jog atsakovas, atleistas iš darbo, negrąžino darbdaviui mobiliojo telefono LG K4 4G, kuris buvo perduotas darbo funkcijoms vykdyti. Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo iš viso 1829,77 Eur nuostoliams atlyginti, remdamasis tuo, kad tam yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos materialinės atsakomybės sąlygos.

3717. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus tenkino iš dalies: priteisė 692,40 Eur nuostoliams dėl pavėluoto krovinių pristatymo atlyginti ir proporcingą patenkintų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų dalį – 305,82 Eur; kitus ieškinio reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

3818. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė abi ginčo šalys. Ieškovas, kvestionuodamas teismo sprendimo dalį, kuria atmesta jo ieškinio reikalavimų dalis, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio reikalavimų dėl 194,27 Eur techninės pagalbos išlaidų, 857,82 Eur išlaidų už padidintas draudimo išmokas, taip pat 119 Eur nuostolių dėl atsakovo darbdaviui negrąžinto mobiliojo telefono, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl apskųsta teismo sprendimo dalis naikintina, patenkinant nurodytus ieškinio reikalavimus. Atsakovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jo priteista 692,40 Eur nuostoliams, ieškovo patirtiems dėl pavėluoto krovinių pristatymo, atlyginti. Atsakovas remiasi tuo, kad teismas, tenkindamas šį ieškinio reikalavimą, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino bei taikė darbuotojo materialinę atsakomybę darbdaviui reglamentuojančias teisės normas.

3919. Byloje nustatyta, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą Darbo sutartį Nr. 19 atsakovas nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. dirbo UAB „Emons transportas“ tarptautinių krovinių gabenimo vairuotoju–ekspeditoriumi. Sudarant Darbo sutartį, su atsakovu 2016 m. rugpjūčio 30 d. pasirašyta ir Visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 19. Atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už bet kokio pobūdžio darbdavio jam patikėtą turtą, taip pat už turtą, kurį darbuotojas gaus iš trečiųjų asmenų, vykdydamas savo pareigas (Sutarties 2.1 punktas). Sutarties 1.1.8 punkte išvardyti atvejai, kuriais darbuotojas privalo visiškai atlyginti darbdaviui materialinę žalą. Sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, apimančią tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kilusius dėl jo kaltės.

4020. Atsakovo argumentai, kad Visiškos materialinės atsakomybės sutartyje Nr. 19 nenurodyta, už kokias konkrečias vertybes jis prisiima visišką materialinę atsakomybę, todėl jam visiška materialinė atsakomybė negali būti taikoma, atmestini kaip nepagrįsti.

4121. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartyje turi būti aiškiai ir darbuotojui suprantamai nustatyta, už ką jis yra atsakingas, kokių materialinių vertybių praradimas ar sužalojimas suponuoja jo pareigą visiškai atlyginti darbdaviui atsiradusią žalą. Tačiau konkrečių materialinių vertybių išvardyti visiškos materialinės atsakomybės sutartyje paprastai nereikia. Esant materialinių vertybių judėjimui, to praktiškai užfiksuoti sutartyje gali būti net neįmanoma. Konkrečioje sutartyje darbuotojo įsipareigojimas darbdaviui visiškai materialiai atsakyti gali būti išreikštas apibendrintai, svarbu, kad iš sutarties teksto darbuotojas aiškiai suprastų, už ką jis yra materialiai atsakingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-408-248/2017; kt.).

4222. Atsakovo, kaip tarptautinių pervežimų vairuotojo-ekspeditoriaus, darbo pobūdis atitiko DK 256 straipsnio reikalavimus sudaryti sutartį dėl materialinės atsakomybės, o 2016 m. rugpjūčio 30 d. Sutartyje aiškiai įtvirtintos visiškos materialinės atsakomybės sąlygos ir ribos (Sutarties 2.1, 2.2, 3.1, 4., 4.4 punktai).

4323. Darbuotojo materialinė atsakomybė yra darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, kilusią dėl darbuotojo neatliktų ar netinkamai atliktų darbo pareigų. Šios atsakomybės tikslas – pasiekti, kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją darbuotojo materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2014 ir joje nurodyta teismų praktika).

4424. Taip pat pažymėtina, kad darbdavys, atlyginęs darbuotojo padarytą žalą, turi į darbuotoją regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę. Atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo (CK 6.111, 6.264 straipsniai, DK 257 straipsnio 4 dalis). Regresinis reikalavimas darbuotojui gali būti pareikštas, jeigu nustatomas bent vienas darbuotojo materialinės atsakomybės už žalą atvejis pagal DK 253 straipsnį ir esant DK 246 straipsnyje nurodytai materialinės atsakomybės sąlygų visumai.

45Dėl nuostolių, susijusių su pavėluotu krovinių pristatymu, atlyginimo

4625. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovo reikalavimą dėl 692,40 Eur nuostolių, grindžiamų pavėluotu ginčo krovinių pristatymu, atlyginimo, nes tam nenustatytos būtinos atsakovo materialinės atsakomybės sąlygos.

4726. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aptariamų ieškovo nuostolių fakto ir dydžio tinkamais įrodymais pagrįstai pripažino ieškovo užsakovo UAB „AD Services“ 2017 m. kovo 7 d. pretenziją Nr. 08/03/2017, taip pat 2017 m. kovo 31 d. aktą Nr. 2017-03, kuriuo ieškovas ir UAB „AD Services“ atliko tarpusavio skolų įskaitymą 692,4 Eur sumai (T. 1, b. l. 65,67). Ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai nurodyta, kad priešpriešinių reikalavimų įskaitymas reiškia ir mokėjimo prievolės dėl tokio dydžio sumos, kuri įskaitoma, įvykdymą (CK 6.130 straipsnis). Be to, reikalaujamų nuostolių faktui bei dydžiui pagrįsti ieškovas pateikė papildomų įrodymų, iš kurių matyti, jog ieškovo kontrahentas UAB „AD Services“ dėl vėlavimo pristatyti ginčo krovinius sumokėjo nuostolių atlyginimą savo užsakovui Vokietijos įmonei M&M Militzer & Munch Euronational GmbH (T. 2, b. l. 155). Išanalizavusi byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovas pateikė pakankamai įrodymų tiek reikalaujamų nuostolių faktui, tiek dydžiui pagrįsti (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

4827. Atsakovas teigia, kad nurodytus nuostolius ieškovas patyrė ne dėl atsakovo netinkamai vykdytų darbo pareigų, bet dėl savo paties kaltės, netinkamai organizuojant atsakovo darbą. Netinkamą darbo organizavimą atsakovas grindžia tuo, kad ieškovo 2016 m. spalio 24 d. įsakyme Nr. V2016/242 dėl atsakovo komandiruotės nebuvo nurodytas krovinių pristatymo eiliškumas, adresai, kita svarbi informacija.

4928. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nuostolių, atsiradusių pavėlavus pristatyti atgalinius krovinius, t. y. krovinius, kuriuos atsakovas vežė į Lietuvą, grįždamas iš Vokietijos. Pripažintini pagrįstais ieškovo argumentai, kad įsakymo dėl komandiruotės priėmimo metu paprastai nežinomas atgalinių krovinių sąrašas, jų pristatymo adresai, kita informacija. Informacija apie atgalinius krovinius vairuotojui pateikiama ryšio priemonėmis (telefonu, žinutėmis ir pan.). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad atsakovas, grįždamas iš komandiruotės Vokietijoje, veždamas atgalinius krovinius žinojo, jog dalis krovinio turi būti pristatyta į Vilkaviškį, dalis – į Kauną, likusi dalis – į Vilnių. Iš bylos medžiagos taip pat akivaizdu, kad atsakovui buvo žinomas krovinių pristatymo eiliškumas – Vilkaviškis, Kaunas, Vilnius. Be to, tokia krovinių pristatymo tvarka savaime aiški, atsižvelgiant į tai, kad Vilkaviškis yra pakeliui važiuojant į Kauną, o Kaunas – pakeliui į Vilnių. Duodamas paaiškinimus 2017 m. spalio 24 d. teismo posėdyje atsakovas pats nurodė, kad, jam esant Lenkijoje, skambino ginčo krovinių pristatymą kuravusi UAB „AD Services“ vadybininkė V. Š. ir teiravosi, ar atsakovas spės pristatyti krovinį į Vilkaviškį. Taigi paties atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad jis gerai žinojo, jog pirmiausia krovinį turi pristatyti į Vilkaviškį. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo argumentai, kad jis nebuvo gavęs nurodymų ir nežinojo atgalinių krovinių pristatymo eiliškumo, atmestini kaip aiškiai nepagrįsti.

5029. Atsakovas teigia, kad vadybininkė jo neinformavo apie terminalo Vilkaviškyje darbo laiką. Išklausius 2017 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašą, iš atsakovo duotų paaiškinimų darytina išvada, jog atsakovas, žinodamas, kad pirmasis krovinys turi būti pristatytas Vilkaviškyje, kuris yra arčiausiai įvažiavus į Lietuvą, nesiteiravo vadybininkės apie terminalo Vilkaviškyje darbo laiką. Teismo posėdyje tvirtindamas, kad į Lietuvą įvažiavo per vėlai ir terminalas Vilkaviškyje jau nedirbo, atsakovas negalėjo nurodyti, koks gi buvo terminalo darbo laikas 2017 m. vasario 24 d., kai jis turėjo pristatyti krovinį. Atsakovo paaiškinimų 2017 m. spalio 24 d. teismo posėdyje analizė leidžia teigti, kad atsakovas jau iš anksto (dar būdamas Lenkijoje ir kalbėdamas su vadybininke dėl galimybės spėti pristatyti krovinį į Vilkaviškį) buvo nusprendęs, jog į Vilkaviškį neužsuks, nes nespės. Tokią išvadą pagrindžia ir aplinkybė, kad atsakovas pripažino nesiteiravęs vadybininkės apie terminalo Vilkaviškyje darbo laiko pabaigą, nors bet kuris atidus ir rūpestingas vairuotojas neabejotinai siektų tai sužinoti, jeigu pati vadybininkė pati nesuteiktų tokios informacijos.

5130. Pateikto į bylą Įrenginio ( - ) Kelionės lapo (2017-02-23 - 2017-02-25) duomenų (T. 1, b. l. 60-61) analizė teikia pagrindą pripažinti pagrįsta ieškovo poziciją, kad atsakovas netinkamai planavo savo važiavimo ir poilsio laiką, nedėjo įmanomų pastangų pristatyti krovinį į Vilkaviškį terminalo darbo laiku, nors turėjo realią galimybę tai padaryti (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovo važiavimo režimui trukdė eismo įvykiai, transporto priemonės gedimai, kelio remonto darbai, kitokios kliūtys, dėl kurių teko dažnai stoti ar važiuoti lėčiau nei įprastai. Atsakovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, taip pat neįvardijo konkrečių aplinkybių, dėl kurių jis Lenkijoje užtruko ilgiau. 2017 m. vasario 24 d. ilgiausia važiavimo Lenkijoje trukmė – 2 val. 42 min. (T. 1, b. l. 60), nors teismo posėdyje pats atsakovas nurodė, jog įprastai be sustojimo važiuojama apie 4 val. 30 min.

5231. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog vadybininkė, turėdama galimybę stebėti transporto priemonės judėjimą realiu laiku, neskambino ir nereiškė pretenzijų dėl judėjimo krypties, nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovui buvo žinomas krovinio pristatymo eiliškumas ir jis neįvykdė pareigos pristatyti krovinį į Vilkaviškį darbo laiku, nors realiai tokią galimybę turėjo.

5332. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovas, veždamas atgalinius krovinius, netinkamai vykdė savo darbo pareigas, nedėjo įmanomų pastangų pristatyti krovinius jų gavėjams 2017 m. vasario 24 d., neužsuko į Vilkaviškį su didžiausiu kroviniu pats vienašališkai nusprendęs, jog terminalas jau nedirbs, nors negalėjo nurodyti šio terminalo darbo būtent 2017 m. vasario 24 d. pabaigos. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovo reikalaujamus atlyginti nuostolius dėl pavėluoto ginčo krovinių pristatymo jų gavėjams lėmė atsakovo netinkamai vykdytos pirmiau nurodytos darbo pareigos, tai pagrindžia priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovo patirtų nuostolių buvimą. Tai, kad atsakovas nedėjo realiai įmanomų pastangų pristatyti krovinius jų gavėjams, nebendradarbiavo su ginčo krovinių vežimą kuravusia vadybininke, patvirtina jo kaltę dėl darbdaviui atsiradusių nuostolių. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009). Taip pat yra ir likusios dvi būtinos materialinės atsakomybės sąlygos: aptariamų nuostolių atsiradimo metu ginčo šalis siejo darbo teisiniai santykiai, ieškovo nuostoliai susiję su atsakovo vykdyta darbo veikla (DK 246 straipsnis).

5433. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes atsakovo paaiškinimus dėl kuro pasibaigimo aplinkybių vertino kaip patikimus, tuo tarpu paaiškinimais dėl krovinių pristatymo aplinkybių nesirėmė, suabsoliutindamas liudytojos (vadybininkės) parodymus, atmestini kaip nepagrįsti.

5534. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl skirtingais pagrindais atsiradusių nuostolių atlyginimo. Ieškovo reikalaujamų keturių rūšių nuostolių atsiradimo aplinkybės skiriasi. Teismas pagrįstai analizavo su kiekvienu ieškinio reikalavimu susijusias bylos aplinkybes, kurias nustatinėjo remdamasis atitinkamomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą visiškai teisingai nurodyta, kad ta aplinkybė, jog, spręsdamas dėl nuostolių pasibaigus kurui atlyginimo, teismas pripažino labiau tikėtina atsakovo poziciją, nereiškia, kad, spręsdamas dėl kitais pagrindais reikalaujamų nuostolių, teismas turėjo remtis būtent atsakovo nurodytomis aplinkybėmis. Pabrėžtina, kad išvadas dėl konkrečiam ginčytinam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių teismas daro analizuodamas visų įrodinėjimo priemonių duomenis, bet ne vieną įrodymų šaltinį (CPK 185 straipsnis).

5635. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir atsakovo argumentus dėl netinkamo liudytojos V. Š. parodymų vertinimo. Pirmosios instancijos teismas šios liudytojos parodymams nesuteikė didesnės įrodomosios reikšmės, liudytojos parodymus analizavo kitų bylos duomenų kontekste. Tai atitinka CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

5736. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl DK 229 straipsnio, įpareigojančio darbdavį tinkamai organizuoti darbą, užtikrinant darbuotojo teisę tiksliai žinoti savo pareigas, jų atlikimo tvarką, pažeidimo. Apeliantas deklaratyviai remiasi šios teisės normos nuostatomis, nesusiedamas jų su byloje kilusio ginčo dėl darbdaviui atsiradusių nuostolių atlyginimo konkrečiomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas analizavo atsakovo argumentus dėl netinkamai organizuoto darbo ir nustatė, kad atsakovui buvo žinomos atgalinių krovinių pristatymo vietos, visus kylančius klausimus jis turėjo galimybę išsiaiškinti su vadybininke, tačiau to nepadarė ir nedėjo pastangų pristatyti krovinius jų gavėjams.

5837. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovo išdėstytą poziciją, kad atsakovo argumentai dėl pareiginių instrukcijų nebuvimo priežastiniu ryšiu nesusiję su ieškovo reikalaujamais atlyginti nuostoliais, kurių atsiradimą lėmė atsakovo neatsakingai vykdytos konkrečios darbo pareigos, kurios jam, kaip tarptautinių krovinių vežėjui, šiuo konkrečiu atveju buvo žinomos.

5938. Kiti apelianto argumentai teisiškai nereikšmingi vertinant apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

6039. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad nustatytos visos būtinos sąlygos taikyti atsakovui visišką materialinę atsakomybę už ieškovo nuostolius, patirtus dėl pavėluoto ginčo krovinių pristatymo (DK 246 straipsnis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o jo apskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

61Dėl nuostolių, susijusių su techninės pagalbos išlaidomis, atlyginimo

6240. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti 194,27 Eur dydžio nuostolius, ieškovo patirtus dėl techninės pagalbos iškvietimo, kai atsakovas, grįždamas iš komandiruotės Vokietijoje, nepasirūpino pakankamu kuro kiekiu, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to nepagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą.

6341. Bylos duomenimis, atsakovui 2017 m. vasario 24 d. grįžtant iš komandiruotės Vokietijoje, jau esant Lietuvoje, kelyje Kaunas-Vilnius ties Kaišiadorimis vilkiko variklis užgeso, dėl to ieškovas turėjo kviesti UAB „Scania Lietuva“ techninę pagalbą ir patyrė 194,27 Eur išlaidų (T. 1, b. l. 63). Nustatyta, kad vilkiko variklis užgeso pasibaigus kurui. Ieškovas teigia, kad nurodytos išlaidos, t. y. Bendrovės nuostoliai, atsirado dėl to, jog atsakovas netinkamai vykdė pareigą užtikrinti pakankamą kuro kiekį. Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad degalų kiekio jis nepapildė dėl to, jog pastebėjęs, kad transporto priemonės kuro rodyklė rodo žemą degalų lygį, jis paskambino Bendrovės direktoriui, kuris, įvertinęs kuro kiekį pagal kuro sekimo programą, nurodė, jog degalų pakaks reisui užbaigti, taigi vairuotojo kaltės dėl kuro pasibaigimo, lėmusio techninės pagalbos išlaidas, nėra.

6442. Pažymėtina, kad pagal bendrąją taisyklę pareiga užtikrinti pakankamą kuro kiekį vairuojamoje transporto priemonėje tenka vairuotojui. Būtent vairuotojas yra tas asmuo, kuris tiksliausiai gali įvertinti, ar pakaks kuro konkrečiai kelionei užbaigti. Tokią poziciją patvirtina ir paties atsakovo paaiškinimai 2017 m. spalio 24 d. teismo posėdyje. Atsakovas pažymėjo, kad kuro sąnaudas konkrečiu atveju lemia daug veiksnių: važiavimo sąlygos, greitis, krovinio svoris, kt. Taigi nagrinėjamu atveju būtent atsakovas, pamatęs, jog vilkiko prietaisai rodo žemą kuro lygį, galėjo geriausiai įvertinti, ar pakaks kuro grįžti į Vilnių.

6543. Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad, duodamas paaiškinimus 2017 m. spalio 24 d. teismo posėdyje, atsakovas, be kita ko, nurodė, jog, direktoriaus teigimu, kuro bako turi pakakti 3400-3500 km, tuo tarpu atsakovas pažymėjo, jog ginčo kelionėje jis, skambindamas direktoriui, jau buvo pravažiavęs daugiau kaip 4000 km. Taigi atsakovas iš esmės pripažino, kad nagrinėjamu atveju jam buvo aišku, jog nepakaks kuro kelionei iki Vilniaus. Esant tokioms aplinkybėms, bet kuris atsakingas vairuotojas tokias aplinkybes išdėstytų vadovui, jeigu pagal darbovietėje nustatytą tvarką vairuotojas turi pareigą derinti papildomo kuro įsipylimą. Tačiau, išanalizavus atsakovo teismo posėdyje duotų paaiškinimų turinį, nenustatyta, kad atsakovas, teigdamas, jog įvažiavęs į Lietuvą skambino Bendrovės vadovui dėl kuro trūkumo, būtų nurodęs vadovui aplinkybes, kurios šiuo konkrečiu atveju buvo reikšmingos sprendžiant, ar yra būtinybė papildyti kuro kiekį, t. y. kad būtų įvardijęs, kiek kilometrų jau yra nuvažiavęs, paaiškinęs, kokiu režimu teko važiuoti kelionėje ir kaip tai galėjo paveikti kuro sąnaudas, be to, pažymėjęs, jog važiuos neiškrovęs krovinių gavėjams Vilkaviškyje bei Kaune (vežamo krovinio svoris didina kuro sąnaudas). Atsakovo teismo posėdyje duotuose paaiškinimuose nenustatyta jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tuo atveju, jeigu atsakovas iš tiesų skambino Bendrovės vadovui kuro pakankamumo kelionei užbaigti klausimu, būtų siekęs pagrįsti kuro papildymo poreikį, nurodydamas šiuo konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.

6644. Kita vertus, byloje nėra pakankamai duomenų, kurie pagrįstų atsakovo poziciją, kad jis 2017 m. vasario 24 d., įvažiavęs į Lietuvą, skambino Bendrovės vadovui, informuodamas apie žemą kuro lygį ir būtinybę papildyti kuro. Kadangi atsakovas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti nuostolius, kilusius dėl kuro jo vairuotame vilkike pasibaigimo, rėmėsi aplinkybe, kad skambino Bendrovės vadovui kuro klausimu dar iki tol, kol vilkikas užgeso, tai būtent jam teko pareiga pateikti įrodymų tokiai savo pozicijai pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo procese galioja taisyklė, kad įrodinėja tas, kuris teigia, bet ne tas, kuris neigia. Atsakovas galėjo prašyti jo naudoto telefono numerio išklotinių 2017 m. vasario 24 d., iš kurių būtų matyti atlikti skambučiai, be kita ko, ir Bendrovės vadovui. Tokio prašymo atsakovas, kuriam pirmosios instancijos teismo proceso metu atstovavo teisininkas, nepareiškė.

6745. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovo vadovo ir atsakovo paaiškinimai dėl to, ar atsakovas informavo Bendrovės vadovą apie galimą kuro stygių, yra prieštaringi. Darydamas išvadą, kad visgi labiau tikėtina atsakovo paaiškinimais, jog jis skambino Bendrovės vadovui dėl kuro stygiaus, negu ieškovo vadovo pozicija, kad 2017 m. vasario 24 d. atsakovas jam pirmą kartą paskambino apie 18.30 val., kai vilkikas sustojo, užgesus varikliui, teismas rėmėsi tokiomis aplinkybėmis: ieškovo Bendrovėje laikomasi taisyklės, kad kuras reisui užpilamas vieną kartą; byloje nepateikta neginčijamų įrodymų, kokiu būdu galimas papildomas kuro užsipylimas nepabaigus reiso, t. y. ar vairuotojas, esant degalų trūkumui, tai gali ar privalo atlikti savo iniciatyva, ar informavęs Bendrovės direktorių ir šiam leidus; ieškovo direktoriaus 2017 m. spalio 9 d. paaiškinimo turinys patvirtina, kad jis 2017 m. vasario 24 d. bendravo su atsakovu telefonu dėl kuro trūkumo; ieškovo direktorius teisme neginčijo, kad yra programa, kurios pagalba galima matyti kuro kiekį konkrečioje transporto priemonėje, ir jis šia programa naudojasi; ieškovo direktorius teismo posėdyje nurodė, kad vairuotojas turi galimybę stebėti kuro lygį, tačiau ji yra netiksli, nes transporto priemonė turi du bakus. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas negalėjo objektyviai įvertinti degalų likučio, pasitikėjo ieškovo direktoriaus informacija apie degalų pakankamumą, todėl nėra atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. pareigos užpilti kuro, esant jo trūkumui, nevykdymo, atsakovo neveikimas susiformavo dėl ieškovo direktoriaus nurodymo ir nėra susijęs priežastiniu ryšiu su ieškovo reikalaujama žala, t. y. techninės pagalbos išlaidomis.

6846. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovo Bendrovėje galioja bendroji taisyklė, jog kuras reisui paprastai užpilamas vieną kartą. Tačiau kartu pažymėtina, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovo Bendrovės vairuotojai turi galimybę užsipilti kuro papildomai, naudodamiesi tam Bendrovės duotomis kuro kortelėmis. Tokia galimybe naudojosi ir atsakovas (pvz., 2016 m. rugsėjo 10 d. ir rugsėjo 11 d., 2016 m. rugsėjo 24 d. ir rugsėjo 30 d., 2016 m. spalio 3 d. ir spalio 10 d. (T. 2, b. l. 115-130).

6947. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pateiktu UAB „Emons transportas LT“ direktoriaus rašytinių 2017 m. spalio 9 d. paaiškinimų (T. 2, b. l. 108) vertinimu. Pažymėtina, kad šie paaiškinimai ieškovo direktoriaus pateikti jau po to, kai buvo žinoma atsakovo vairuoto vilkiko variklio užgesimo kelyje Kaunas-Vilnius priežastis. Šių paaiškinimų turinio analizė nepatvirtina, kad ieškovo direktorius pripažino, jog 2017 m. vasario 24 d. bendravo su atsakovu telefonu dėl kuro trūkumo atsakovo nurodytu laiku, t. y. jam tik įvažiavus į Lietuvą. Priešingai, paaiškinimuose aiškiai nurodyta, kad su atsakovu telefonu kalbėta dėl kuro trūkumo kelio A1 atkarpoje Kaunas-Vilnius, apie 18.30 val. Taigi rašytinių paaiškinimų turinys patvirtina ieškovo direktoriaus teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, kad atsakovas su juo susisiekė po to, kai vilkikas užgeso kelyje Kaunas-Vilnius, ir teko kviesti techninę pagalbą užgesimo priežasčiai nustatyti. Paaiškinimuose pažymėta, kad reiso metu atsakovas neskambino ir nesiteiravo dėl kuro kiekio bei galimybės užsipilti jo pakeliui, nebaigus reiso. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo vadovo paaiškinimuose dėl bendravimo su atsakovu kuro trūkumo klausimu nėra prieštaravimų, vadovas visose įrodinėjimo priemonėse vienodai nurodė, kad atsakovas jam paskambino jau po to, kai vilkikas užgeso kelyje Kaunas-Vilnius (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

7048. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovo direktorius teismo posėdyje pripažino, jog Bendrovėje yra kuro stebėjimo programa ir jis šia naudojasi. Tačiau, išklausius 2017 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašą, darytina išvada, kad teismas netiksliai rėmėsi ieškovo vadovo paaiškinimais. Ieškovo direktorius paaiškino, kad galimybė stebėti kuro lygį nurodytos kuro stebėjimo programos pagalba yra labai netiksli, nes yra du kuro bakai, o davikliai sumontuoti viename pagrindiniame bake; tuo tarpu vairuotojas automobilio prietaisuose mato realų kuro kiekį (2017 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas). Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad ieškovo direktorius teismo posėdyje paaiškino, jog vairuotojas turi galimybę stebėti kuro lygį, tačiau ji yra netiksli. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pareigą viso reiso metu užtikrinti pakankamą degalų kiekį netinkamai vykdė atsakovas (vairuotojas), bet ne ieškovas (darbdavys).

7149. Dėl aptartų aplinkybių ir išdėstytų argumentų nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas negalėjo objektyviai įvertinti degalų likučio, pasitikėjo ieškovo direktoriaus informacija apie degalų pakankamumą, todėl atsakovo neveikimas susiformavo dėl ieškovo direktoriaus nurodymo ir nėra susijęs priežastiniu ryšiu su ieškovo reikalaujama žala, t. y. techninės pagalbos išlaidomis.

7250. Išanalizavus bylos duomenų, susijusių su ieškinio reikalavimu atlyginti nuostolius, grindžiamus techninės pagalbos iškvietimo išlaidomis, visumą, darytina išvada, kad atsakovas, įvažiavęs į Lietuvą ir matydamas žemą kuro lygį, žinodamas, jog yra pravažiavęs daugiau kaip 4000 km, įvertinęs būtent jam žinomą važiavimo režimą, vežamų atgalinių krovinių svorio įtaką kuro sąnaudoms, taip pat iki paskirties vietos likusių kilometrų skaičių, elgdamasis atidžiai ir atsakingai, turėjo pasipildyti kuro, juolab kad turėjo Bendrovės kuro kortelę. Atsakovo teiginiai, kad jis nepapildė kuro, siekdamas išvengti darbdavio sankcijų, taikomų už papildomą kuro pylimą, atmestini kaip neįrodyti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų taikęs atsakovui sankcijas už papildomą kuro pylimą. Be to, duodamas paaiškinimus 2017 m. spalio 24 d. teismo posėdyje, atsakovas nurodė, jog tokių sankcijų jam nebuvo taikyta. Atsakovo pozicija, grindžiama sankcijų baime, atmestina ir dėl to, kad nėra pagrindo manyti, jog ieškovas imtųsi neigiamų sankcijų prieš darbuotoją, kuris pagrįstai pasipildė kuro. Papildomo kuro poreikis visada gali būti pagrįstas tiek objektyviais duomenimis apie konkrečiu atveju nuvažiuotą kilometrų skaičių, tiek vairuotojo nurodytomis aplinkybėmis apie važiavimo režimą, lemtą transporto priemonės gedimų, eismo įvykių, kelio remonto darbų, kitų konkrečiu atveju buvusių aplinkybių, didinančių kuro sąnaudas.

7351. Pripažintini pagrįstais ieškovo argumentai, kad kuro pakankamumo užtikrinimas yra savaime suprantama vairuotojo pareiga, kurios atsakovas nagrinėjamu atveju neįvykdė, ir tai lėmė ieškovo nuostolius, patirtus iškvietus techninę pagalbą, kai atsakovo vairuojamas vilkikas užgeso pasibaigus kurui. Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti atsakovui visišką materialinę atsakomybę ir už šių nuostolių atsiradimą (DK 246 straipsnis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

7452. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas aptariamą ieškinio reikalavimą, netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, tai lėmė nepagrįstą ieškinio reikalavimo dėl 194,27 Eur dydžio nuostolių, kilusių dėl techninės pagalbos iškvietimo, atmetimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, panaikinant jo dalį, kuria šis reikalavimas atmestas, ir priimant dėl šio reikalavimo naują sprendimą – iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 194,27 Eur nuostoliams, patirtiems dėl techninės pagalbos iškvietimo, atlyginti.

75Dėl nuostolių, susijusių su atsakovo darbdaviui negrąžintu mobiliuoju telefonu, atlyginimo

7653. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ir ieškinio reikalavimo priteisti 119 Eur nuostoliams, patirtiems dėl atsakovo negrąžinto Bendrovei telefono, atlyginti.

7754. Dėl šio ieškinio reikalavimo teismas nurodė, jog darbuotojo padaryta turtinė žala nustatoma vadovaujantis darbdavio įformintais dokumentais, tačiau byloje nėra duomenų, kad darbdavys būtų reikalavęs, jog atsakovas grąžintų telefoną atleidimo iš darbo dieną, neįformino telefono grąžinimo perdavimo darbdaviui aktu, todėl telefono vertės atlyginimo klausimas nekeltinas.

7855. Apeliaciniame skunde ieškovo teisingai pažymėta, kad atsakovas neginčijo fakto, jog darbo funkcijoms vykdyti turėjo darbdavio duotą mobiliųjų telefoną LG K4 4G. Po ginčo reiso atsakovas 2017 m. vasario 27 d. įsakymu buvo atleistas iš darbo ieškovo Bendrovėje. Pagal Visiškos materialinės atsakomybės sutarties 1.3, 4.3 punktų nuostatas darbuotojas privalo grąžinti darbdavio jam perduotą turtą ne vėliau kaip kitą dieną po pareikalavimo arba ne vėliau kaip darbo sutarties pasibaigimo dieną.

7956. Prie apeliacinio skundo ieškovas pridėjo 2017 m. kovo 9 d. pranešimą atsakovui apie atleidimą iš darbo, kuriame, be kita ko, nurodytas reikalavimas grąžinti Bendrovei priklausantį mobilųjį telefoną LG. Apeliacinės instancijos teismas priima šį naują įrodymą, nes pripažįsta, kad jo pateikimo būtinybė kilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (CPK 314 straipsnis). Šis įrodymas patvirtina, kad, pasibaigus darbo santykiams, ieškovas pareikalavo, jog atsakovas grąžintų darbo funkcijoms vykdyti darbdavio duotą telefoną.

8057. Atsakovas, nesutikdamas su aptariamu ieškinio reikalavimu, remiasi tuo, kad darbdavio reikalaujamą mobiliųjų telefoną jis paliko vilkiko kabinoje, taigi telefonas ieškovui grąžintas, ieškovas neįrodinėja atsakovo neteisėtų veiksmų, pasirinkus netinkamą telefono grąžinimo būdą, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovui materialinę atsakomybę.

8158. Visų pirma, nurodytina tai, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų savo teiginiams apie vilkiko kabinoje paliktą darbdavio telefoną pagrįsti, nors būtent jam tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi nesutikdamas su ieškovo reikalavimu atlyginti nuostolius dėl negrąžinto mobiliojo telefono (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, pabrėžtina tai, kad kiekvienam sąžiningai, rūpestingai ir protingai besielgiančiam asmeniui suprantama, jog daikto palikimas vilkiko kabinoje nėra tinkamas darbdaviui nuosavybės teise priklausančio daikto grąžinimo būdas. Akcentuotina tai, kad tiek iš atsakovo klausimų, teiktų ieškovo direktoriui 2017 m. spalio 24 d. teismo posėdyje, tiek iš atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą 13 punkto darytina išvada, jog atsakovui buvo žinoma, kad į ieškovo Bendrovės vilkiko kabiną, be darbdavio, gali patekti ir tretieji asmenys. Taigi atsakovo elgesys, paliekant darbdavio mobilųjį telefoną vilkiko kabinoje, žinant, jog į ją gali patekti tretieji asmenys, neatitinka sąžiningai, rūpestingai, atsakingai besielgiančio darbuotojo elgesio. Byloje nesant įrodymų, kad atsakovas, vykdydamas tiek Visiškos materialinės atsakomybės sutarties 1.3, 4.3 punktų nuostatas, tiek ieškovo 2017 m. kovo 9 d. raštu pareikštą reikalavimą, grąžino darbdaviui mobilųjį telefoną, darytina išvada, kad ieškovas turi teisę reikalauti atsakovo visiškos materialinės atsakomybės ir prašyti nuostolių dėl prarasto telefono atlyginimo, nes yra visos būtinos materialinės atsakomybės sąlygos (DK 246 straipsnis).

8259. Nuostolių dėl atsakovo negrąžinto mobiliojo telefono dydį ieškovas grindžia telefono LG K4 4G verte jo įsigijimo 2016 m. rugsėjo 6 d. metu – 119 Eur (T. 1, b. l. 56). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ieškovo nuostoliai nustatytini pagal tai, už kokią kainą ieškovas, atsakovui negrąžinus telefono, galėjo įsigyti naują analogiško modelio telefoną. Į bylą pateiktais viešojoje erdvėje prieinamais duomenimis, salone BITĖ telefono LG K4 4G, įsigyjant jį be sutarties, kaina tuo laikotarpiu, kai atsakovas neįvykdė pareigos grąžinti darbdaviui telefoną, – 99 Eur (T. 1, b. l. 57-58).

8360. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas aptariamą ieškinio reikalavimą, netinkamai aiškino darbuotojo materialinę atsakomybę už darbdaviui negrąžintą turtą reglamentuojančias teisės normas, todėl teismo sprendimas keistinas, panaikinant jo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl nuostolių už prarastą telefoną atlyginimo, ir priimant dėl šio reikalavimo naują sprendimą – iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 99 Eur nuostoliams, patirtiems dėl atsakovo negrąžinto mobiliojo telefono LG K4 4G, atlyginti.

84Dėl nuostolių, susijusių su draudimo įmokų padidinimu, atlyginimo

85

8661. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo priteisti 857,82 Eur nuostoliams, patirtiems dėl draudimo bendrovės padidintų draudimo įmokų, atlyginti.

8762. Šį ieškinio reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad po atsakovo atleidimo iš darbo, atnaujinant privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis paaiškėjo, jog atsakovas nepranešė darbdaviui apie 2016 m. spalio 28 d. Vokietijoje įvykusį eismo įvykį, kurį atsakovas sukėlė vairuodamas transporto priemonę ( - ) šio įvykio metu buvo visiškai sugadinta kita transporto priemonė, AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo 6032,12 Eur dydžio draudimo išmoką sugadintos transporto priemonės savininkui. Draudimo bendrovė, atsižvelgdama į didelius nuostolius, išmokant draudimo išmokas dėl ieškovo Bendrovės vairuotojų sukeliamų eismo įvykių, ieškovui padidino transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokas 83,17 Eur kiekvienai transporto priemonei. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo padaryta žala sudaro 38,2 procentus visų Bendrovės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo žalų, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo atitinkamą nuostolių dėl padidėjusių draudimo įmokų dalį – 857,82 Eur.

8863. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė, remdamasis tuo, kad draudimo įmokų padidinimo nėra pagrindo sieti su atsakovo galbūt atliktais veiksmais, neįrodyta atsakovo kaltė, priežastinis ryšys, todėl, nesant materialinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo reikalaujamą nuostolių atlyginimą.

8964. Pažymėtina tai, kad, bylos duomenimis, apie ieškovo įvardytą 2016 m. spalio 28 d. eismo įvykį Vokietijoje ieškovui tapo žinoma ne po atsakovo atleidimo iš darbo, o anksčiau. 2017 m. spalio 24 d. teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad, praėjus maždaug pusei mėnesio po jo grįžimo iš 2016 m. spalio mėn. komandiruotės Vokietijoje, jam darbdavys perdavė užpildyti iš Vokietijos gautus dokumentus, susijusius su 2016 m. spalio 28 d. eismo įvykio tyrimu, ir jis šiuos dokumentus užpildė. Ieškovo vadovas teismo posėdyje patvirtino, kad iš Vokietijos buvo gauti dokumentai dėl galbūt atsakovo sukelto eismo įvykio. Ieškovas, žinodamas apie ginčo eismo įvykį Vokietijoje maždaug nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki atsakovo atleidimo iš darbo 2017 m. vasario 27 d., nesiėmė veiksmų šio įvykio aplinkybėms nustatyti. 2017 m. spalio 24 d. teismo posėdyje ieškovo vadovas nurodė, kad, atsakovui grįžus iš reiso, kurio laikotarpiu įvyko 2016 m. spalio 28 d. įvyko eismo įvykis Vokietijoje, vilkiko ar puspriekabės didelių sugadinimų nenustatyta, vilkiko perdavimo-priėmimo akte nieko konkretaus neužfiksuota.

9065. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie teiktų pagrindą daryti pagrįstą išvadą, jog būtent atsakovas sukėlė 2016 m. spalio 28 d. eismo įvykį Vokietijoje (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Vokietijos policijos pateiktais duomenimis, nukentėjęs automobilis buvo sugadintas iš esmės nepataisomai. Dėl to pagrįsta abejoti, ar tokiu atveju, kai nukentėjusio automobilio sugadinimai dideli, ant eismo įvykį sukėlusio vilkiko galėjo nelikti tokių susidūrimo žymių, kurias būtina fiksuoti iš reiso grįžusio vilkiko perdavimo-priėmimo akte.

9166. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovo nurodytų atsakovo veiksmų, susijusių su galbūt jo Vokietijoje sukeltu eismo įvykiu, ir reikalaujamų nuostolių, grindžiamų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų padidinimu, priežastinis ryšys yra pernelyg tolimas tam, jog būtų pakankamas pagrindas taikyti atsakovui materialinę atsakomybę. Nesant vienos iš būtinų materialinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovo reikalaujamų nuostolių atlyginimą.

9267. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas aptariamą ieškinio reikalavimą, tinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinio taisykles, taip pat darbuotojo materialinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl ieškovo apeliacinio skundo dalis dėl šio ieškinio reikalavimo atmestina, o apskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

9368. Apibendrinant nurodytus motyvus, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas visa apimtimi, o ieškovo apeliacinis skundas tenkintina iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padidinant ieškovui iš atsakovo priteistinų nuostolių sumą iki 985,67 Eur (692,40 Eur + 194,27 Eur + 99 Eur).

94Dėl bylinėjimosi išlaidų

9569. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

9670. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs 38 proc. ieškinio reikalavimų, priteisė ieškovui iš atsakovo 305,82 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad ieškovas turi teisę į didesnės nuostolių dalies atlyginimą, yra patenkinta 54 proc. ieškinio reikalavimų. Dėl to ieškovui iš atsakovo priteistina 434,59 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

9771. Dėl inicijuoto apeliacinio proceso ieškovas patyrė 268 Eur bylinėjimosi išlaidų: 26 Eur žyminio mokesčio, 242 Eur už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi. Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovo priteistina 144,72 Eur (268 Eur x 54 proc.) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys).

98Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

99pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

100„Ieškovo UAB Emons transportas LT“ ieškinį patenkinti iš dalies.

101Priteisti iš atsakovo G. G. (a. k. ( - ) ieškovo UAB „Emons transportas LT“ (juridinio asmens kodas 303906886) naudai 985,67 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 67 ct) nuostoliams atlyginti.

102Kitą ieškinio dalį atmesti.

103Priteisti iš atsakovo G. G. (a. k. ( - ) ieškovo UAB „Emons transportas LT“ (juridinio asmens kodas 303906886) naudai 434,59 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 59 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų“.

104Priteisti iš atsakovo G. G. (a. k. ( - ) ieškovo UAB „Emons transportas LT“ (juridinio asmens kodas 303906886) naudai 144,72 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 72 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. 1. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Emons transportas LT“ (toliau –... 4. 2. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. sudaryta darbo sutartimi... 5. 3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas... 6. 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 158 d. sprendimu... 7. 5. Teismas nustatė, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą... 8. 6. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 194,27 Eur dydžio nuostolių... 9. 7. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 692,4 Eur nuostolių atlyginimą už... 10. 8. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 857,82 Eur nuostolių,... 11. 9. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 119 Eur už negrąžintą... 12. 10. Išdėstytų argumentų pagrindu teismas iš ieškovo prašytos priteisti... 13. 11. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 14. 11.1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 194,27 Eur... 15. 11.1.1. Visų pirma, ieškovo direktoriaus 2017 m. spalio 9 d. paaiškinimas... 16. 11.1.2. Antra, ieškovas į bylą pateikė papildomų dokumentų (kelionės... 17. 11.1.3. Trečia, kuras transporto priemonei būtina sąlyga, be kurios... 18. 11.2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl nuostolių,... 19. 11.3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 119 Eur... 20. 12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas G. G. nurodė, kad ieškovo... 21. 12.1. UAB „Emons transportas LT“ direktoriaus paaiškinimai teisme... 22. 12.2. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai išnagrinėjo pateiktą... 23. 12.3. Ieškovas, prašydamas priteisti nuostolių atlyginimą už vilkiko... 24. 13. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017... 25. 13.1. Darbdavys netinkamai organizavo darbą, todėl teismas netinkamai... 26. 14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Emons transportas“... 27. 14.1. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ginčo reiso metu kelyje Kaunas-Vilnius... 28. 14.2. Įrodinėjimo taisyklės nenustato, kad viename epizode pasirėmus... 29. 14.3. Atsakovas argumentai, kad vadybininkės V. Š. parodymai turi būti... 30. 14.4. Atsakovas teigia, kad jis nuosekliai tvirtino negavęs iš V. Š. ar... 31. 14.5. Nagrinėjamu atveju atsakovui buvo žinoma, kad atgaliniai daliniai... 32. 14.6. Įsakymas dėl komandiruotės atgalinių krovinių pristatymo eiliškumo... 33. 14.7. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą,... 34. 14.8. Atsakovo argumentai, kad ieškovas neįrodė patirtų nuostolių fakto,... 35. 15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje... 36. 16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ieškovo UAB „Emons transportas... 37. 17. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus tenkino iš dalies:... 38. 18. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė... 39. 19. Byloje nustatyta, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą Darbo... 40. 20. Atsakovo argumentai, kad Visiškos materialinės atsakomybės sutartyje Nr.... 41. 21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad visiškos materialinės... 42. 22. Atsakovo, kaip tarptautinių pervežimų vairuotojo-ekspeditoriaus, darbo... 43. 23. Darbuotojo materialinė atsakomybė yra darbuotojo pareiga atlyginti... 44. 24. Taip pat pažymėtina, kad darbdavys, atlyginęs darbuotojo padarytą... 45. Dėl nuostolių, susijusių su pavėluotu krovinių pristatymu, atlyginimo... 46. 25. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 47. 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aptariamų... 48. 27. Atsakovas teigia, kad nurodytus nuostolius ieškovas patyrė ne dėl... 49. 28. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nuostolių,... 50. 29. Atsakovas teigia, kad vadybininkė jo neinformavo apie terminalo... 51. 30. Pateikto į bylą Įrenginio ( - ) Kelionės lapo (2017-02-23 - 2017-02-25)... 52. 31. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad... 53. 32. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovas, veždamas... 54. 33. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų... 55. 34. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl skirtingais pagrindais... 56. 35. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir atsakovo argumentus dėl... 57. 36. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl DK 229... 58. 37. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta atsiliepime į apeliacinį... 59. 38. Kiti apelianto argumentai teisiškai nereikšmingi vertinant apskųstos... 60. 39. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad nustatytos visos būtinos... 61. Dėl nuostolių, susijusių su techninės pagalbos išlaidomis, atlyginimo... 62. 40. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas,... 63. 41. Bylos duomenimis, atsakovui 2017 m. vasario 24 d. grįžtant iš... 64. 42. Pažymėtina, kad pagal bendrąją taisyklę pareiga užtikrinti pakankamą... 65. 43. Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad, duodamas paaiškinimus... 66. 44. Kita vertus, byloje nėra pakankamai duomenų, kurie pagrįstų atsakovo... 67. 45. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovo vadovo ir atsakovo... 68. 46. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo... 69. 47. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pateiktu UAB „Emons... 70. 48. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovo direktorius... 71. 49. Dėl aptartų aplinkybių ir išdėstytų argumentų nėra pagrindo sutikti... 72. 50. Išanalizavus bylos duomenų, susijusių su ieškinio reikalavimu atlyginti... 73. 51. Pripažintini pagrįstais ieškovo argumentai, kad kuro pakankamumo... 74. 52. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 75. Dėl nuostolių, susijusių su atsakovo darbdaviui negrąžintu mobiliuoju... 76. 53. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 77. 54. Dėl šio ieškinio reikalavimo teismas nurodė, jog darbuotojo padaryta... 78. 55. Apeliaciniame skunde ieškovo teisingai pažymėta, kad atsakovas... 79. 56. Prie apeliacinio skundo ieškovas pridėjo 2017 m. kovo 9 d. pranešimą... 80. 57. Atsakovas, nesutikdamas su aptariamu ieškinio reikalavimu, remiasi tuo,... 81. 58. Visų pirma, nurodytina tai, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų... 82. 59. Nuostolių dėl atsakovo negrąžinto mobiliojo telefono dydį ieškovas... 83. 60. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 84. Dėl nuostolių, susijusių su draudimo įmokų padidinimu, atlyginimo... 85. ... 86. 61. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos... 87. 62. Šį ieškinio reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad po atsakovo... 88. 63. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė,... 89. 64. Pažymėtina tai, kad, bylos duomenimis, apie ieškovo įvardytą 2016 m.... 90. 65. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo... 91. 66. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovo nurodytų atsakovo... 92. 67. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 93. 68. Apibendrinant nurodytus motyvus, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas... 94. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 95. 69. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai... 96. 70. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs 38 proc. ieškinio reikalavimų,... 97. 71. Dėl inicijuoto apeliacinio proceso ieškovas patyrė 268 Eur bylinėjimosi... 98. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 99. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą... 100. „Ieškovo UAB Emons transportas LT“ ieškinį patenkinti iš dalies.... 101. Priteisti iš atsakovo G. G. (a. k. ( - ) ieškovo UAB „Emons transportas... 102. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 103. Priteisti iš atsakovo G. G. (a. k. ( - ) ieškovo UAB „Emons transportas... 104. Priteisti iš atsakovo G. G. (a. k. ( - ) ieškovo UAB „Emons transportas...