Byla e2A-2364-413/2017
Dėl draudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Omina Bona“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-264-454/2017 pagal ieškovės UAB „Omina Bona“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui BUAB „GK projektai“ dėl draudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė UAB „Omina Bona“ prašė uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti 2003 m. gruodžio 31 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2003-1732, 2005 m. rugpjūčio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2005-0189, 2015 m. vasario 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-36 (dėl žemės sklypų ( - )), 2006 m. balandžio 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2006-127 ir 2006 m. balandžio 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2006-129 (dėl žemės sklypų ( - )).

  1. Ieškinyje nurodė, kad trečiajam asmeniui UAB “GK projektai” nuosavybės teise priklausė statiniai, esantys adresu ( - ) ir ( - ), o žemės sklypus, ant kurių stovėjo statiniai, valdė Valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu. Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3213-343/2010 trečiajam asmeniui UAB „GK projektai“ buvo iškelta bankroto byla. BUAB „GK projektai“ 2016 m. balandžio 25 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytinių sutartimi pardavė statinius ir nuomos teisę UAB „Omina Bona“, kuri yra pradinės ieškovės teisių perėmėja. Atsakovė 2016 m. vasario 8 d. raštu informavo BUAB „GK projektai“ bankroto administratorių, kad nuomos sutartys bus nutrauktos ir 2016 m. kovo 10 d. raštu atsisakė pratęsti nuomos sutartis bei pranešė, kad sutartys bus nutrauktos vienašališkai, suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo. BUAB „GK projektai“, būdama įsitikinusi, kad dėl šių vienašališko valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo jai kils reali žala, 2016 m. balandžio 6 d. pateikė teismui prevencinį ieškinį, kuriuo prašė teismo uždrausti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis.
  2. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 30 d. žodine nutartimi pakeitė pradinį ieškovą BUAB „GK projektai“ naujuoju ieškovu UAB „Omina Bona“, kuris po statinių pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo ginčo žemės sklypuose pradėjo vykdyti statybinio laužo ardymo, pakrovimo, išvežimo, teritorijos aukščių niveliavimo ir kitus darbus.
  3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad žemės sklypai, esantys ( - ), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise valdomi atsakovės. Šie sklypai buvo išnuomoti BUAB „GK projektai“. Pažymėjo, kad žemės sklypai išnuomojami nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypuose ( - ) esantys pastatai nugriauti. Patikrinimo metu nustatyta, kad nurodyti žemės sklypai naudojami nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nes yra apleisti, pastatai yra sugriuvę, neeksploatuojami, nenaudojami pagal paskirtį. Ieškovės nurodyti statinių griovimo darbai buvo atlikti 2007 metais, tačiau statybos darbai taip ir nebuvo pradėti. Esant nurodytai situacijai, atsakovė teigė, kad nėra pagrindo be aukciono nuomoti ginčo valstybinės žemės sklypus ieškovei.

7Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad valstybiniuose žemės sklypuose ( - ), esantys pastatai yra nugriauti. Iki BUAB „GK projektai“ pripažinimo bankrutavusia ir likvidavimo dėl bankroto, tai yra apie 4 metus, nebuvo imtasi jokių statybos darbų, o išnuomoti valstybinės žemės sklypai nebuvo naudojami pagal sutartyse nustatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas. Išduotas statybos leidimas galiojo iki 2017 m. kovo 7 d. (t. 1, b. l. 57). Ieškovas pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame fiksuojami sklypų tvarkymo darbai, tačiau ieškovė šiuos darbus pradėjo tik po ieškinio pateikimo.
  3. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra pareiškusi prevencinį ieškinį. Prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui veiksmus, kurie kelia realų pavojų žalai ar nuostoliams atsirasti. Juo reikalaujama ne žalos ar nuostolių, o siekiama užkirsti kelią, kad jų ateityje neatsirastų. Esminė žemės nuomos sutarties sąlyga yra ta, kad nuomininkas sutartyje nurodytą žemės sklypą privalo valdyti ir naudotis pagal šio žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas. Jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, tai nuomotojas pagal įstatymą gali nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą (CK 6.564 str. 1 d. 1 p.). Žemės nuomos įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje taip pat įtvirtinta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį. Sutarties nutraukimas prieš terminą numatytas ir sutarties 18-tame punkte. Atsakovui nustačius, jog žemės sklypai nėra naudojami, ten esantys pastatai sunykę, neeksploatuojami, dalis statinių nugriauti, teismas sprendė, kad buvo pažeista esminė nuomos sutarties sąlyga. Todėl atsakovės veiksmai, susiję su sutarčių nutraukimu prieš terminą, yra teisėti. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus.

9Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Omina Bona“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypai nenaudojami pagal paskirtį, neeksploatuojami, nes atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus specialistai ginčo valstybinių žemės sklypų patikrinimus atliko 2016 m. vasario 5 d. ir 2016 m. kovo 3 d., tai yra tada, kai žemės sklypus valdė ankstesnis žemės nuomos teisės turėtojas – BUAB „GK projektai“. Ieškovo įsitikinimu, valstybinių žemės nuomos sutarčių nutraukimas šiuo pagrindu negali būti teisėtas, kadangi buvo neproporcingas.
    2. Vertinant, ar valstybinės žemės nuomininko veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindą nutraukti nuomos sutartį pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teisiškai reikšminga aplinkybė yra ne tik laiko tarpas, kai žemė nenaudojama pagal paskirtį, bet ir priežastys, dėl kurių nuomininkas nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį. Žemės sklypų patikrinimo metu juos valdė trečiasis asmuo – BUAB „GK projektai“. BUAB „GK projektai“, iki kol jam nebuvo iškelta bankroto byla, vietoje nugriautų statinių valstybiniuose žemės sklypuose planavo statyti naujus statinius, šiam tikslui pasiekti BUAB „GK projektai“ buvo parengęs projektą, gavęs statybos leidimą bei pradėjęs pradinius statybos darbus.
    3. Nuo 2010 metų trečiasis asmuo BUAB „GK projektai“ dėl objektyvių priežasčių negalėjo toliau tęsti naujų statinių statybos darbų, kadangi bendrovei Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, o Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi, nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Atsižvelgiant į šią nuostatą, BUAB „GK projektai“ jokios ūkinės veiklos nevykdė ir objektyviai vykdyti negalėjo, jos turtas buvo realizuojamas Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Teismas šių aplinkybių visiškai neanalizavo, nepasisakė dėl jų reikšmės.
    4. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, taip pat visiškai neįvertino fakto, kad aplinkybės, buvusios atsakovo 2016 m. vasario 5 d. ir 2016 m. kovo 3 d. atliktų patikrinimų metu, civilinės bylos nagrinėjimo metu iš esmės pasikeitė. Ieškovė UAB „Omina Bona“ Kauno apylinkės teismui pateikė įrodymus: (i) mokėjimo nurodymus, kurie pagrindžia faktą, kad ieškovė, įgijusi nuomos teisę, mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį; (ii) antstolio R. S. 2017 m. vasario 15 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 70/17/13, kuris įrodo aplinkybes, kad ieškovė valstybiniuose žemės sklypuose, esančiuose ( - ), vykdė statybinio laužo ardymo ir pakrovimo darbus išvežimui, taip pat teritorijos aukščių niveliavimo darbus. Šie įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad ieškovė, įsigijusi iš BUAB „GK projektai“ valstybinių žemės sklypų nuomos teisę, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad valstybinės žemės nuomos sutartys būtų tinkamai vykdomos, t. y. buvo pašalinti atsakovės konstatuoti pažeidimai dėl žemės sklypų naudojimo ne pagal paskirtį. Ieškovė ir toliau siekia naudoti valstybinius žemės sklypus pagal jų paskirtį, taip pat laikytis kitų įsipareigojimų, numatytų valstybinių žemės sklypų nuomos sutartyse, sudarytose su atsakovu.
    5. Ieškovei pašalinus atsakovės įspėjimuose nurodytus valstybinės žemės nuomos sutarčių pažeidimus, pirmosios instancijos teismas privalėjo tenkinti ieškovo UAB „Omina Bona“ ieškinį ir uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Kauno apylinkės teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų. Kaip teisingai pažymėjo teismas, nors UAB „GK projektai“ (pradinis ieškovas) ir pakeitė žemės sklypo naudojimo pobūdį, leidžiantį statyti gyvenamuosius, daugiaaukščius statinius, tačiau statybos nepradėtos iki šiol, o statybos leidimas yra pasibaigęs (galiojo iki 2017 m. kovo 7 d.).
    2. Apeliantas pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame fiksuojami sklypų tvarkymo darbai, tačiau apeliantas šiuo darbus pradėjo tvarkyti tik esant ieškiniui teisme, taip pat šis faktas nepakeičia aplinkybės, kad ginčo žemės sklypai nėra naudojami, ten esantys pastatai sunykę, neeksploatuojami, dalis statinių nugriauti, o tai yra esminis žemės nuomos sutarties sąlygos pažeidimas (CK 6.564 str. 1 d. 1 p.), todėl atsakovės veiksmai, susiję su sutarčių nutraukimu prieš terminą, yra teisėti, ir prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus.
    3. Galiojantis teisinis reglamentavimas nesuteikia teisės be aukciono nuomotis (pirkti) valstybinės žemės sklypus, kurie yra užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais laikinaisiais statiniais, inžineriniais tinklais bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniais (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl valstybiniuose žemės sklypuose ( - ) esantys apgriuvę, apleisti, nefunkcionuojantys, neeksploatuojami ir nenaudojami statiniai laikytini neturinčiais aiškios funkcinės paskirties statiniais, atitinkamai jų savininkams žemės sklypas negali būti nuomojamas (parduodamas) ne aukciono tvarka arba suteikiama teisė juo naudotis kitais pagrindais, o apgriuvę, apleisti, nefunkcionuojantys, neeksploatuojami ir nenaudojami statiniai turi būti pašalinti ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, esantis ( - ), buvo išnuomotas UAB „GK projektai“ (pradiniam ieškovui) 2006 m. balandžio 14 d. Valstybinėmis žemės nuomos sutartimis Nr. N19/2006-127 (išnuomota 0,052 ha); Nr. N19/2006-128 (išnuomota 0,0561 ha); Nr. N19/2006-129 (išnuomota 0,8617 ha); Nr. N19/2006-130 (išnuomota 0,1102 ha). Žemės sklypas, esantis ( - ), išnuomotas UAB „GK projektai” Valstybinėmis žemės nuomos sutartimis: 2003 m. gruodžio 31 d. sutartimi Nr. N19/2003-1732 (išnuomota 0,0385 ha), 2005 m.rugpjūčio 1 d. sutartimi Nr. Nl9/2005-0189 (išnuomota 0,1829 ha), 2015 m. vasario 6 d. sutartimi Nr. 8SŽN-36 (išnuomota 0,197 ha) (t. 1, b. l. 29-41, 62-64). Ant minėtų žemės sklypų stovi UAB „GK projektai“ nuosavybės teise priklausantys statiniai (t. 1, b. l. 12–28, 44–49, 50–55).
  3. Kauno miesto savivaldybės administracija 2007 m. kovo 6 d. ir 2007 m. kovo 7 d. išdavė UAB „GK projektai“ leidimus griauti statinius ir statyti naują statinį (t. 1, b. l. 56–57).
  4. Atsakovės Kauno miesto skyrius 2016 m. vasario 5 d. ir 2016 m. kovo 4 d. Patikrinimo aktais nustatė, kad žemės sklypai, esantys ( - ), nėra naudojami pagal sutartį ar pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, tai yra apaugę daugiamečiais medžiais, krūmais, žole ir nėra naudojami prie UAB „GK projektai" priklausančių nefunkcionuojančių, apleistų, sugriuvusių, sunykusių, neeksploatuojamų statinių ir priklausinių liekanų (fragmentų) (t. 1, b. l. 111–134). Nustačiusi minėtus pažeidimus, atsakovė 2016 m. vasario 5 d. raštu Nr. 8SD-712-(14.8.7.) „Dėl žemės sklypo ( - )” ir 2016 m. kovo 10 d. raštu Nr. 8SD-1372-(14.8.7.) „Dėl žemės sklypo ( - )” informavo BUAB „GK projektai“ bankroto administratorių, kad su BUAB „GK projektai" sudarytos Valstybinės žemės sklypų ( - ) nuomos sutartys Nr. N19/2006-127, Nr. N19/2006-130, Nr. N 19/2006-129, Nr. N19/2003-1732, Nr. N19/2005-0189, Nr. 8SŽN-36 bus vienašališkai nutrauktos suėjus 2 mėnesiams nuo minėtų raštų gavimo dienos (t. 1, b. l. 11, 71-73).
  5. Trečiasis asmuo BUAB „GK projektai“ 2016 m. balandžio 25 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi perleido statinius ir nuomos teises į ginčo žemės sklypus ieškovei UAB „Omina Bona“ (t. 1, b. l. 182-187, 188–191).
  6. Prevencinio ieškinio sąvoka pateikta CK 6.255 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prevencinis ieškinys - tai ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Kitaip tariant, tai yra apsauginio-prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie kelia realų pavojų žalai ar nuostoliams atsirasti ir realiai gali būti atlikti, nors žala dar nėra padaryta. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus. Prevencinis ieškinys gali būti patenkintas, kai egzistuoja visos materialiosios sąlygos: 1) būsimi neteisėti atsakovo veiksmai; 2) potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje; 3) asmens, reiškiančio prevencinį ieškinį, siekis pašalinti žalos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-147/2013, Nr. 3K-3-550/2013). Bent vienos iš nurodytų materialiųjų sąlygų nebuvimas per se (pats savaime), net ir nepatikrinus, egzistuoja ar ne kitos materialiosios sąlygos, užkerta kelią prevencinio ieškinio patenkinimui.
  7. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko ar nuomotojo turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Valstybinė žemė išnuomojama tokiems statiniams eksploatuoti. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui turi būti išnuomojamas žemės sklypas, reikia įvertinti, ar šiam asmeniui priklausantys statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Būtina sąlyga yra ta, kad valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statinio eksploatavimui ir naudojimui pagal jo Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2006; 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008; kt.).
  8. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra valstybės patikėtinė, įgyvendinanti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityje. Nacionalinė žemės tarnyba organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3 dalies 9 punktas, 36 straipsnis, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 3 punktas, patvirtinti 1994-12-12 Vyriausybės nutarimu Nr. 1244). Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunktyje įtvirtinta, kad valstybinės žemės pardavėjai ir nuomotojai (Nacionalinė žemės tarnyba) kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų – reikalauja juos pašalinti arba inicijuoja šių sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai.
  9. Byloje taip pat nėra ginčo, kad dėl šios nutarties 13 punkte nurodytų valstybinės žemės sklypų naudojimo pažeidimų atsakovė turi teisę inicijuoti Žemės nuomos sutarčių nutraukimą.
  10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad naujasis ieškovas (UAB „Omina Bona“), būdamas pastatų valdytoju, vykdo darbus, taip siekdamas tęsti pradinio ieškovo (BUAB „GK projektai“) veiksmus dėl naujo statinio statybos ir tokiu būdu pradėti naudoti žemės sklypus pagal tikslinę jų paskirtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje dėl teisės ne aukciono būdu nuomoti valstybinę žemę yra pabrėžiama, jog valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploataciją. Nagrinėjamu atveju nei pradinis ieškovas, nei jo teisių perėmėjas nekvestionavo byloje nustatytos aplinkybės, kad ginčo žemės sklypuose esantys statiniai yra sugriuvę ir pagal tiesioginę jų paskirtį neeksploatuojami. UAB „GK projektai“ išdavus 2007 m. kovo 6 ir 7 dienomis leidimus dėl statinių nugriovimo ir naujo statinio statybos, sprendžiant iš 2016 m. balandžio 25 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties ir atsakovės patikrinimo aktų, minėti darbai nebuvo atlikti nei pradinio, nei dabartinio ieškovo. Pastebėtina, kad 2007 m. kovo 7 d. išduotame Statybos leidime pažymėta, jog statybos leidimas netenka galios, jei po statybos leidimo išdavimo dienos per 3 metus statinys nebuvo pradėtas statyti <...>. Taigi, pradiniam ieškovui BUAB „GK projektai“ neįgyvendinus savo projektų dėl statinių nugriovimo ir naujos statybos, o naujajam ieškovui UAB „Omina Bona“ nepateikus įrodymų, kad tokias pradinio ieškovo teises jis gali realiai tęsti (turėti naują statybos leidimą, statinio projektus ir pan.), faktinė situacija šiuo metu yra tokia, kokia atsakovės konstatuota 2016 m. vasario 5 d. ir 2016 m. kovo 4 d. Patikrinimo aktuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė nuomoti valstybinę žemę be aukciono savo prigimtimi yra teisių garantija, suteikiama tik tiems asmenims, kurie šiai žemei turi įstatymo pripažintą interesą – statinius, pastatus ar įrenginius. Nei vienas iš suinteresuotų asmenų tokio intereso negali turėti, todėl pripažinti atsakovės veiksmus ir patikrinimų aktų išvadas neteisėtais teisėjų kolegija neturi pagrindo.
  11. Be to, ieškovei UAB „Omina Bona“ nagrinėjamu atveju teko pareiga įrodyti ne tik neteisėtus atsakovės veiksmus, bet ir realios žalos grėsmę. Kasacinis teismas, aiškindamas ginčo santykiams reglamentuoti taikytiną teisę, yra nurodęs, jog realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ieškovas prevenciniu ieškiniu įrodinėdamas realų pavojų, turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, keliančių jo teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams. Pavojų gali rodyti atsakovo teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas, neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai. Taigi prevencinio ieškinio atveju paprastai nėra realios žalos, o ketinama užkirsti kelią potencialiai žalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2009; kt.).
  12. Nagrinėjamu atveju reikšdamas prevencinį ieškinį, naujasis ieškovas UAB „Omina Bona“ būtinosios jo sąlygos – realios žalos grėsmės – neįrodinėjo, o pradinio ieškovo BUAB „GK projektai“ nurodytos aplinkybės, susijusios su viešuoju interesu, tai yra su specialiu ieškovės teisiniu statusu ir jos kreditorių turtinių teisių apsauga, pirmosios instancijos teismo galutiniam sprendimui įtakos neturėjo.
  13. Tuo atveju, kai valstybinė žemė buvo išnuomota siekiant eksploatuoti turimus statinius, pasikeitus statinių teisėtiems valdytojams, žemės nuomos santykių pasikeitimo sąlygas ir tvarką nustato Civilinio kodekso atitinkamos normos, jeigu ko kito nenustato nuomos sutartis. BUAB „GK projektai“ ir UAB „Omina Bona“ sudarant 2016 m. balandžio 25 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria, be kita ko, buvo perleista ir žemės nuomos teisė į ginčo sklypus, atsakovė nedalyvavo, tačiau tai neužkerta kelio naujajam statinių pirkėjui UAB „Omina Bona“ kreiptis į atsakovę dėl naujų žemės nuomos sąlygų ir tvarkos nustatymo.
  14. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą teisingai, todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  15. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

15Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai