Byla 2A-2325-302/2014
Dėl tėvystės nuginčijimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andžej Maciejevski ir Almos Urbanavičienės,

2sekretoriaujant Gustei Mickevičiūtei,

3dalyvaujant ieškovui V. S., jo atstovui advokato padėjėjui J. R.,

4atsakovei L. S., jos atstovui advokatui V. O.,

5išvadą duodančios institucijos Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms A. J., Ž. D.,

6teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės L. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei L. S., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą byloje Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo, ir

Nustatė

7I. Ginčo esmė

8Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinęs prašė panaikinti duomenis vaiko gimimo įraše AA Nr. 077831, apie ieškovą kaip vaiko E. S., gimusios 2001-04-22 tėvą. Nurodė, kad 1994-06-18 su atsakove Trakų r. civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Nuo 2000 m. jie pradėjo gyventi skyriumi. Santuoka buvo nutraukta 2003 m., bet faktiškai šalys gyveno skyriumi jau nuo 2000 m. vasaros, o E. S. gimė 2001-04-22, kurią ieškovas, sąmoningai klaidinamas atsakovės, pripažino savo dukra. Santuokinio gyvenimo šalys tuo metu jau nebegyveno, faktiškai santuoka buvo iširusi iki vaiko gimimo. Ieškovas paaiškino, kad jam kildavo abejonių dėl jo kaip vaiko biologinio tėvo buvimo, tačiau po santuokos nutraukimo jis tinkamai vykdė pareigą išlaikyti vaiką. Ieškovo abejones dėl tėvystės skatino tai, kad šalys santuokos pradžioje negalėjo susilaukti vaikų ir ieškovas manė negalintis jų turėti, todėl apie 1996 m. jis kartus su atsakove vyko į Estiją pas specialistus dėl šios problemos. Ten buvo nustatyta, jog jis negali turėti vaikų, bet raštu išvados jam nepateikė. Apie 1997 m. ieškovas taip pat kartu su atsakove kreipėsi į medicinos profesorių, kurio pavardės dabar jau neatsimena ir gydymąsi patvirtinančių dokumentų neturi, Vilniuje. Jam buvo pasiūlyta atlikti operaciją. Po atliktos operacijos gydytojas jam pasakė, jog jis galės turėti vaikų. Tačiau atsakovei nepavyko pastoti, ir gydytojas pasiūlė dirbtinį apvaisinimą, tačiau ir ši procedūra jiems taip pat nepavyko. Tuomet šalys kreipėsi į privačią kliniką Vilniuje, kur jiems pasakė, kad yra jų tarpusavio nesuderinamumas, dėl kurio jie negali turėti bendrų vaikų. Praėjus kuriam tai laikui viskas pasimiršo ir tuomet atsakovė pastojo. Paaiškino, kad dar būdami santuokoje jie su atsakove karu negyveno, ji tai išeidavo, tai vėl grįždavo, dėl ko jie konfliktuodavo. 2000 m. vasarą, bet tiksliai pasakyti negali, jie visai nutraukė santykius, o 2001-04-22 gimė E. S.. 2013 m. sausio mėnesį ieškovui švenčiant Naujuosius Metus su kaimynais L. V. ir Z. S., jie pradėjo kalbą apie dovanas vaikams. Pokalbio metu L. V. ieškovui pasakė, jog E. S. nėra ieškovo dukra, ir patarė jam apie tai paklausti savo motinos E. S.. Ieškovo motina E. S. 2013-01-01 patvirtino, kad E. S. nėra ieškovo biologinė dukra, o ji (ieškovo motina) tokią informaciją slėpė nuo ieškovo, tikėdamasi, kad jis nustos vartoti alkoholį. Ieškovas nurodė, kad po minimų įvykių pasiūlė atsakovei atlikti DNR testą, atsakovė iš pradžių sutiko jį atlikti, bet vėliau atsisakė, pareiškusi, kad jai nereikia ieškovo teikiamo išlaikymo vaikui, kad ji nenori traumuoti dukters ir kad jai yra labai gėda, todėl ieškovui neliko kitos išeities kaip kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškovas paaiškino, kad po vaiko gimimo jis vaiką išlaikė, bet bendravo su E. iš viso 3-5 kartus, t.y. tuo metu, kai sutikdavo ją pas savo motiną, kuri gyvena atskirai nuo ieškovo, bet jų abiejų namai yra tame pačiame kieme. Nurodė, kad po vaiko gimimo jie kartu su atsakove gyveno dar 4-5 mėn. ieškovo namuose, o po to atsakovė išėjo gyventi pas savo motiną. Paaiškino, kad su vaiku nebendraudavo, nes tuo metu piktnaudžiavo alkoholio, kuriuo pradėjo piktnaudžiauti būtent dėl to, kad negalėjo su atsakove susilaukti vaikų, alkoholiu piktnaudžiavo apie 4 metus, vėliau, t.y. 2006 m., pradėjo dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, šį darbą dirba ir šiuo metu, o po to 2006 m. jis su K. S. sukūrė kitą šeimą, turi 7 metų sūnų V., gim. 2006-08-17. Ar atsakovė turi kitą šeimą, jis nežino, nesidomi, bet, kiek jam yra žinoma, ji turi kitą šeimą ir turi sūnų. Nurodė, kad nutraukus santuoką su atsakove, jis teikė iš jo priteistą išlaikymą E. S., t.y. apie 167 Lt per mėnesį, dabar jau 2 mėn. neteikia, nes atsakovė atsisakė atlikti DNR ekspertizę. Paaiškino, kad ir dabar jis su E. S. nebendrauja, kadangi turi savo šeimą, dovanų jai jokių nepirko ir neperka, mobilaus telefono taip pat nepirko, dovanas jai pirkdavo močiutė – ieškovo motina. Nurodė, jog jis mano, kad ir E. S. nelaiko jo savo tėvu, nes jie itin mažai bendrauja, nesusitinka, neskambina vienas kitam, jis nėra matęs E. 4 metus. Nurodė, kad nors jam anksčiau ir kildavo abejonių dėl savo tėvystės dėl anksčiau nurodytų priežasčių, bet jis galutinai suabejojo savo tėvyste E. atžvilgiu būtent po 2013 m. Naujųjų Metų sutikimo, kuomet kaimynai pasakė, kad jis nėra vaiko tėvas.

9Atsakovė L. S. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovui abejonės dėl tėvystės kilo dar 2001 m., tačiau ieškovas nesikreipė dėl tėvystės nuginčijimo, todėl ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, kurio atnaujinti neprašo. Ieškovas teigdamas, kad 2013 m. per Naujųjų metų šventę jam buvo pateiktos neginčijamos aplinkybės apie tai, kad jis nėra E. tėvas, tačiau tokių aplinkybių nenurodė. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pripažino, kad ieškovas ją ragino atlikti DNR tyrimą, nustatyti, ar ieškovas yra E. S. tėvas, tačiau ji atsisakė atlikti DNR tyrimą, kadangi atsakovei yra neabejotinai žinoma, kad ieškovas yra E. S. tėvas, ir ji nenorėjo psichologiškai traumuoti dukters. E. yra įsitikinusi, jog jos tėvas yra ieškovas. Atsakovė patvirtino, jog iki dukters gimimo ji ir ieškovas gyveno santuokinį gyvenimą, nors būdavo tarpų, kai atsakovė dėl vyro girtavimo būdama nėščia išeidavo pagyventi pas savo tėvus. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovas iki šios bylos bendravo su dukra, važiuodavo su ja į Vilnių į įvairius renginius, ją apipirkdavo. Jai yra nupirkęs mobilųjį telefoną, kad galėtų su ja betarpiškai bendrauti. Be teikiamo pagrindinio išlaikymo ieškovas E. teikdavo dovanas įvairiomis progomis. Ieškovo motina taip pat E. priima kaip savo tikrąją anūkę. Ieškovas, pateikęs šį ieškinį teismui, viešai pradėjo aptarinėti šį įvykį. Apie tai sužinojo daug žmonių Vievyje ir vaikai mokykloje pradėjo klausinėti E., kas yra jos tikrasis tėvas. Tai neigiamai atsiliepė dukters psichologinei būsenai, kadangi Evelina tapo nervinga, užsidariusi bei dėl šio įvykio labai išgyvena.

10Išvadą duodanti institucija Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Atsakovė bendraudama su VTAS darbuotojais kategoriškai nurodė, kad V. S. yra E. S. tėvas, pareiškė, kad ji mokslinių tyrimų nedarys, toliau su skyriaus darbuotojais bendrauti atsisakė, o apie E. problemas mokykloje skyrius nėra informuotas, dėl pagalbos atsakovė taip pat nesikreipė.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažinp, kad V. S. nėra vaiko E. S. tėvas, o E. S., nėra V. S. duktė; pripažino negaliojančiu 2001 m. gegužės 4 d. gimimo įrašą Nr. 84, išduotą Elektrėnų savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus, dalyje, kurioje V. S. yra nurodytas E. S. tėvu. Priimdamas sprendimą, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2013 m. sausio mėnesio, todėl konstatavo, jog ieškovas įstatymo nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti nepraleido. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat tai, jog atsakovė neįrodė savo teiginių, kurie pagrįstų, kad ieškovas visus šiuos metus artimai bendravo su E. S., teismas konstatavo, kad tarp ieškovo ir E. S. nėra jokio socialinio ryšio, taip pat pažymėjo, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė šiuo metu sukūrę naujas šeimas, o ieškovas su E. S. visiškai nebendrauja, kontakto su ja neieškojo ir neieško, be to nelaiko jos savo dukra. Teismas sprendė, jog atsakovės argumentas, kad DNR tyrimas pažemins jos garbę ir orumą, laikytinas nepagrįstu, todėl, kad tokio tyrimo atlikimu siekiama išsiaiškinti vaiko kilmę, t.y. žiūrima vaiko, o ne atsakovės interesų; taip pat teismas pažymėjo, kad E. S. išgyvens visą savo likusį gyvenimą, abejodama ir tiksliai nežinodama, ar V. S. tikrai yra jos tėvas, nes, kaip nurodė pati atsakovė, šis klausimas yra plačiai aptarinėjamas šalių gyvenamojoje vietoje. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad vienintelis būdas nustatyti vaiko biologinį tėvą – DNR ekspertizė, kurią atsakovė nepagrįstai ir veikdama priešingai vaiko interesams atsisakė atlikti, tokiu savo procesiniu elgesiu atimdama iš teismo galimybę gauti neginčijamą įrodymą. Be to, pažymėjo, kad atsakovė net nepageidavo atvykti nė į vieną iš trijų teismo posėdžių ir duoti paaiškinimus teismui bei neužtikrino vaiko dalyvavimo teismo posėdyje, taip atimdama iš teismo galimybę išklausyti vaiką ir atsižvelgti į jo nuomonę, jei tai neprieštarautų paties vaiko interesams.

13III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

14Apeliantė L. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino teisės normas reguliuojančias ieškinio senaties taikymą šios kategorijos bylose bei netinkamai taikė teismų praktiką šiuo klausimu, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinio senaties ieškovas nepraleido. Apeliantės manymu, mokslinių tyrimo rezultatas nėra vienintelis pagrindas pradėti tėvystės nuginčijimo procesą ir dėl to su juo negali būti besąlygiškai siejama ieškinio senaties termino pradžia. Prioritetinę reikšmę, sprendžiant dėl ieškinio senaties, turi nustatytos ir tinkamai įvertintos bylos aplinkybės, kuriose yra duomenų apie tai, kada ieškovas suabejojo ar turėjo pagrindo suabejoti eant vaiko tėvu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, jog jam jau nuo dukters gimimo kildavo abejonių dėl savo tėvystės, šį ieškinio pareiškimo teiginį, papildydamas tuo, kad ir jo motina tik vaikui gimus jam išsakė savo nuomonę, jog dukra E. nėra jo vaikas. Pažymi, kad teismas savo išvadą, jog ieškovo ir E. S. nesieja socialinis ryšys, pagrindė ieškovo paaiškinimu, kad jis teikė tik išlaikymą, o su dukra neturėjo jokių kontaktų bei VTAS nuomone, kad tarp ieškovo ir E. nėra susiklostę tėvo ir dukters emocinis ryšys. Apeliantės su tokia teismo išvada nesutinka, kadangi ieškinyje yra teigiama, jog ieškovas buvo susirūpinęs dėl naujametinės dovanos dukrai, taigi ar žmogui, kuris visiškai nesidomi ir nesimato su savo vaiku, kils tokie tėviški jausmai ir jis suks galvą, ką vaikui padovanoti. Be to, liudytoja E. S. parodė, kad nors su sūnumi ir aptarė tą aplinkybę, kad E. galimai ne jo dukra, tačiau pati siekė santuokos tarp ieškovo ir atsakovės išsaugojimo. Apeliantės manymu, šiuo atveju taipogi svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog valstybės institucija Elektrėnų savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, įstatymo pašauktas valstybės vardu ginti vaiko interesus, neatliko jam pavestų funkcijų, o teismas to nepareikalavo. Atkreipia dėmesį, jog institucija teikianti išvadą byloje viso proceso metu vaiko teisių apsaugą matė tik DNR tyrimo atlikime, teigdama, jog tuo užtikrinama vaiko teisė žinoti, kas jo tėvai. Tačiau E. S. jau trylika metu žinojo kas jos tėvas, tuo neabejojo ir neieškojo „tikrojo“ savo tėvo. Dėl to, yra pagrindas teigti, kad byla išnagrinėta šiurkščiai pažeidžiant Civilinio proceso normas, užtikrinančias vaiko teisių atstovavimą ir gynimą valstybės mastu.

15Ieškovas V. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, jog teismas teisingai pasisakė dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo. Apeliantė akcentuodama, jog ieškovas žinojo apie tai, jog E. nėra ieškovo dukra jau nuo 2003 m., todėl galėjo kreiptis į teismą anksčiau dėl tėvystės nuginčijimo, yra nepagrįstas, kadangi, jeigu ieškovas žinotų, kad E. nėra jo dukra, po santuokos nutraukimo nemokėtų teismo priteistų elementinių išskaitų, nemokėtų septynių tūkstančių litų kompensacijos, nevykdytų antstolio reikalavimo išmoėkti aštuonis tūkstančius litų. Ieškovo manymu, apeliantės nesutikimas atlikti ekspertizę, nėra pagrindas jos neskirti, nes tokios ekspertizės paskyrimo būtinumą numato įstatymai. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, apeliantės atsisakymą ekspertizės, galėjo įvertinti kaip tėvystės nuginčijimą, tačiau būdamas nešališkas, teismas aktyviai dalyvavo šioje byloje renkant bei analizuojant surinktus įrodymus. Priešingai negu teigia apeliantė, Elektrėnų vaiko teisių apsaugos tarnybos institucijos atstovas, aktyviai dalyvavo visuose teismo procesuose ir liudijo, kad apeliantė pareiškė, jog tai žemina josios garbę bei orumą ir atsisakė bendradarbiauti su paminėta institucija bei jų skiriamais darbuotojais ir vaikui draudžia bendradarbiauti su darbuotojais. Ieškovo manymu, tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, svarbiau yra socialinis ryšys, o ieškovo ir E. socialinis ryšys skirtingai negu teigia apeliantė yra visiškai priešingas.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

18Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės apeliacinio skundo ribose.

19Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, apeliacijoje keliami įrodymų vertinimo, ieškinio senaties taikymo klausimai, atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas pripažinti, kad skundžiamas teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo ieškinio senaties skaičiavimo, t.y. jo pradžios nustatymo šioje dalyje netinkamai vertinant įrodymus, todėl sprendimas naikintinas.

20Byloje nustatyta, kad ieškovui su atsakove esant santuokoje, 2001 m. balandžio 22 d. gimė mergaitė E. S. (b.l. 28, 36). 2001-05-04 prašymu ieškovas su atsakove kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės bendrojo skyriaus civilinės metrikacijos poskyrį, prašydami registruojant jų kūdikio E. S. gimimą (b.l. 37), gimimo liudijime jos motina įrašyta atsakovė L. S., tėvu - V. S.. Santuoka tarp L. S. ir V. S. nutraukta 2003-03-10 (b.l. 8). Pirmos instancijos teismas spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo tinkamai taikė ir aiškino CK 3.150 straipsnio nuostatas, tinkamai vertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kad ieškovas nėra E. S. biologinis tėvas. Kolegija sutinka su šioje sprendimo dalyje ištirtų įrodymų vertinimu, sprendime teismo išdėstytus išsamius motyvus, todėl jų neatkartoja. Atsakovės elgesys viso proceso metu – ji atsisakė bendrauti su vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovais, taip pat uždraudė šios tarnybos darbuotojams bendrauti su mergaitę, pati nevyko į pirmos instancijos teismo posėdžius ir nedavė savo paaiškinimų atsisakė atlikti DNR ekspertizę – leido teismui pripažinti tokį elgesį siekiu išvengti tiesioginio tėvystės nuginčijimo įrodymo gavimo ir taikyti contra spoliatorem prezumpciją bei įvertinus kitus bylos įrodymus spręsti ekspertizę atsisakiusio atlikti asmens nenaudai. Teismas bylos duomenų visumos pagrindu padarė pagrįstą išvadą dėl ieškovo tėvystės fakto, nebuvimo ir kolegijai nėra pagrindo pripažinti teismą pažeidusiu apeliaciniame skunde įvardijamas proceso teisės normas ir nesilaikiusiu įrodymų vertinimo klausimu formuojamos praktikos.

21Tačiau kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžią ir be pagrindo, atsakovei reikalaujant taikyti ieškinio senatį, jos netaikė, o gynė ieškovo pažeistą teisę, į kurios gynybą jis praleido teisę praleidęs ieškinio senaties terminą.

22CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą; subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tokių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, aiškinimo ir taikymo nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2003, 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007, 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007).

23Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui tik 2013 m. sausio mėnesį, iš draugų ir ieškovo motinos pasakymų, tapo žinoma, jog jis nėra E. S., gimusios 2001-04-22, biologinis tėvas. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

25Pat ieškovas teismo posėdžio metu pirmos instancijos teisme, o taip pat ir apeliacinės instancijos teisme, paaiškino, kad jam tiek draugai, tiek jo motina buvo sakę, kad jis nėra E. S. biologinis tėvas ir tai jis jau žinojo maždaug nuo 2003 metų, tačiau tuo nebuvo įsitikinęs, o tik draugams pasakius 2013 m. sausio mėnesį ir jo motinai tai patvirtinus, jis nutarė įsitikinti ir pasiūlyti buvusiai žmonai atlikti DNR ekspertizę kartu su dukra, o jai atsisakius kreipėsi su ieškiniu į teismą. Šias jo nurodytas aplinkybes teismo posėdyje pirmos instancijos teisme patvirtino byloje apklausta liudytoja jo motina E. S., kuri parodė, kad ieškovui ji dar 2003 metais buvo užsiminusi apie tai, kad E. S. nėra jo duktė. Šie paminėti bylos įrodymai leidžia daryti išvadą, kas ieškovui nuo 2003 metų buvo žinoma, kad jis nėra E. S. biologinis tėvas. Tai, kad ieškovas neva jo tik 2013 metais sausio mėnesį buvo įtikintas, kad jis nėra mergaitės tėvu, ieškinio senaties termino pradžios nekeičia. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Pirmosios instancijos teismas savo išvados apie ieškovo pažeistos teisės sužinojimą, vertino netinkamai tiek paties ieškovo, tiek liudytojos parodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, kad įrodinėjimas civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas apie tai, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas ir apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, žinojo nuo 2003 metų. Per šešerių metų laikotarpį ieškovas nesiėmė jokių priemonių ginti savo subjektines teises ir faktinės tėvystės neginčijo. Todėl nėra pagrindo ieškinio senaties termino pradžią laikyti ieškovo nurodytą datą – 2013 m. sausio mėn., nes šiuo atveju ne paties asmens įsitikinimas, o sužinojimas lemia ieškinio senaties pradžią.

26Paminėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra konstatuota, kad ieškinio senaties kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo termino pradžiai nustatyti būtina įvertinti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei atsižvelgti į tėvystės nuginčijimo instituto paskirtį. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus.

27Nors byloje nustatyta, kad 12 metų nuo vaiko gimimo nesusiformavo itin glaudūs ieškovo ir vaiko santykiai, tačiau nepaneigtas ir faktas, kad vaikas pripažįsta ir laiko ieškovą savo tėvu, tačiau kiek leidžia tokiu atveju vaikams būti prisirišusiu ir bendrauti su tėvu, kuris yra sudaręs kitą santuoką, turi kitą šeimą ir kitą vaiką. Pats ieškovas pripažino, kad nors ir ne itin dažnai bendrauja su dukra, laikė ja dukra, nors tam tikrų abejonių dėl tėvystės turėjo nuo 2003 metų, kai kažkuris iš draugų taip pat buvo išsakęs nuomonę, kad ieškovas nėra mergaitės tėvas. Ginčyti tėvystę jį paskatino labai panašios aplinkybės, t.y. išgertuvių metu 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, draugai išsakė nuomonę, kad ieškovas nėra mergaitės tėvas ir ar jam reikėtų rūpintis dovanomis šiam vaikui. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir vaiko amžių bei ieškovo ir vaiko ilgametį ryšį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų. Nagrinėjamu atveju biologinio tėvo nustatymas yra neaiškus, nes ieškovas negali nurodyti, kas jo manymu yra mergaitės biologinis tėvas, o atsakovė nesuinteresuota šio klausimo sprendimu, todėl atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas dėl CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos vaiko teisės žinoti savo biologinį tėvą, laikytinas nepagrįstu.

28Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines ir materialines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, ieškinio senatį, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje pripažintinas pagrįstu, teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29Atmetus ieškinį ir patenkinus apeliacinį skundą, atitinkamai pakeičiamos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovei iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias ji patyrė pirmos instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme. Į bylą pateikti įrodymai (b.l. 25-27), kad pirmos instancijos teisme advokato pagalbai ji sumokėjo 3 000 Lt, jai priteistina dalis šių išlaidų – 1 500 Lt, atsižvelgiant, kad byla nėra sudėtinga nei pagal savo apimtį, nei įstatymo taikymo prasme, taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovė atsikirsdama į ieškinį faktiškai rėmėsi tik ieškinio senatimi ir savo teise atsisakyti DNR ekspertizės, t.y. pasirinko labai pasyvią procesinę padėtį, kad būtų pasiektas maksimaliai įmanomas teisingas sprendimas byloje abiems bylos pusėms; 144 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą ir 700 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b.l. 101) (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 2 dalis).

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija,

Nutarė

31Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. S. ieškinį atmesti.

32Priteisti iš ieškovo V. S. 2 344 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos ir apeliacinės instancijos teisme atsakovei L. S..

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. sekretoriaujant Gustei Mickevičiūtei,... 3. dalyvaujant ieškovui V. S., jo atstovui advokato padėjėjui J. R.,... 4. atsakovei L. S., jos atstovui advokatui V. O.,... 5. išvadą duodančios institucijos Elektrėnų savivaldybės administracijos... 6. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės... 7. I. Ginčo esmė... 8. Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinęs... 9. Atsakovė L. S. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad... 10. Išvadą duodanti institucija Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį... 13. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai... 14. Apeliantė L. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės... 15. Ieškovas V. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 19. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas... 20. Byloje nustatyta, kad ieškovui su atsakove esant santuokoje, 2001 m.... 21. Tačiau kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad teismas netinkamai... 22. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties... 23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui tik 2013 m. sausio... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 25. Pat ieškovas teismo posėdžio metu pirmos instancijos teisme, o taip pat ir... 26. Paminėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra konstatuota, kad... 27. Nors byloje nustatyta, kad 12 metų nuo vaiko gimimo nesusiformavo itin... 28. Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos... 29. Atmetus ieškinį ir patenkinus apeliacinį skundą, atitinkamai pakeičiamos... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331... 31. Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą... 32. Priteisti iš ieškovo V. S. 2 344 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos ir...