Byla 2A-662-611/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

2teisėjų Neringos Švedienės ir Tatjanos Žukauskienės,

3sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,

4dalyvaujant atsakovo atstovei Eglei Prapiestytei,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Jontransa“ ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

7ieškovas UAB „Jontransa“ prašė priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 1171,67 Lt draudiminės išmokos, 36,79 Lt palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2006-03-24 sudarė vežėjų automobiliais draudimo sutartį. 2007-02-13 įvykusio draudiminio įvykio metu buvo apgadintas krovinys – trys automobiliai. Ieškovas 2007-02-14 pranešimu informavo atsakovą apie šį įvykį, atsakovas pradėjo žalos administravimą. Ieškovas pateikė atsakovui visus dokumentus, susijusius su žalos dydžiu ir žalos atlyginimu. Atsakovas 2007-10-18 raštu informavo ieškovą, kad nutraukia žalos bylos administravimą ir galės jį atnaujinti tik gavęs dokumentus, patvirtinančius krovinio savininką, teisėtą pretenzijos reiškėją, nuostolį patyrusį asmenį. Ieškovo teigimu, toks atsakovo veiksmas neteisėtas, nes ieškovas pateikė atsakovui Draudimo taisyklių 23.1.3 punkte nurodytus dokumentus, būtinus draudimo išmokai išmokėti. Ieškovo paskaičiavimu, atsakovo privaloma mokėti draudimo išmoka, atskaičius besąlyginę išskaitą (franšizę) sudaro 1171,67 Lt.

8Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog 2007-02-14 gavo ieškovo pranešimą apie 2007-02-13 įvykį, pradėjo žalos administravimą, tačiau ieškovui nepateikus atsakovui pakankamai dokumentų, leidžiančių nustatyti krovinio savininką, teisėtą pretenzijos reiškėją bei nuostolių dydį, 2007-10-18 atsakovas priėmė sprendimą nutraukti žalos bylos administravimą. Atsakovas teigė, kad ieškovas neįrodė, jog atlygino žalą dėl automobilinių sugadinimo, todėl reikalavimas mokėti draudimo išmoką nepagrįstas.

9Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas konstatavo, kad ieškovas savo civilinę atsakomybę dėl krovinio pervežimo buvo apdraudęs pagal 1956 m. CMR konvenciją atsakovo įmonėje (b.l. 5-8). Buvo nustatyta, kad ieškovas su įmone CAT Polska Sp.z.o.o. sudarytė vežimo paslaugų sutartį (b.l.103-112,113-115, 42,35). Minėta sutartimi ieškovas su įmone CAT Polska Sp.z.o.o sudaryta vežimo sutartimi įsipareigojo atlyginti nuostolius, atsiradusius vežant krovinį (b.l.115). Nustatė, kad krovinys gavėjui ARS Altman AG buvo pristatytas 2007-02-13, tačiau trys automobiliai buvo pristatyti apgadinti. Krovinio gavėjas ARS Altman AG patvirtino, kad įmonė CAT Group padengė automobilių remonto išlaidas pagal jo išrašytas sąskaitas (b.l.285-288). Iš įmonės CAT Group 2008-03-10 rašto matyti, kad minėtus krovinio apgadinimo nuostolius prekių gavėjui padengė įmonė CAT Polska Sp. z.o.o (b.l.218). Byloje įrodymai patvirtino, kad įmonė „CAT Polska Sp.z.o.o“ mokėdama už 2007-06-06 transporto paslaugas ieškovui sumažino mokėjimus 1339,34 Eur suma už automobilių apgadinimą (b.l.116-118). Teismas, remdamasis nustatytais įrodymais, konstatavo, jog ieškovas atlyginimo krovinio siuntėjui gabenimo metu atsiradusius nuostolius. Pagal LR Draudimo įstatymo 82 str. 6 d., atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką, draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Tačiau byloje nebuvo nustatyta draudimo išmokos nemokėjimo pagrindų ir atsakovas tokių nepateikė (CPK 178 str.).

10Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliantas pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu buvo pateikęs paaiškinimus dėl ieškovo pareigų nevykdymo bei iš to kylančias pasekmes, t.y. draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Remiantis atsakovo Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr.011 nuostatomis (toliau Taisyklės), draudimo išmoka mažinama/nemokama, jeigu draudėjas pažeidžia draudimo taisyklėse nustatytas pareigas. Tačiau teismas nepasisakė dėl šių argumentų, todėl sprendimas šioje dalyje yra be motyvų. Pažymi, jog nebuvo nustatyta kokiomis aplinkybėmis buvo apgadinti automobiliai, ar jie buvo apgadinti transportavimo metu. Jokių kitų įvykio aplinkybes, priežastis įrodančių paaiškinimų ar dokumentų pateikta nebuvo. Ieškovas pažeidė draudimo sutarties 2.3.13 p., be išankstinio atsakovo sutikimo patenkinęs CAT Polska Sp. z.o.o reikalavimą dėl apgadintų automobilių, nors atsakovas dar nebuvo baigęs žalos bylos administravimo ir nebuvo priėmęs sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo/nemokėjimo. Nebuvo pateikti duomenys, įrodantys, jog ieškovas turi reikalavimo teisę dėl 4624,47 Lt sumos dėl apgadintų automobilių. Ieškovas pažeidė taisyklių 2.3.18 p., kadangi apie įvykį nebuvo pranešta policijai ar kitoms atitinkamoms institucijoms, todėl nebuvo galimybių nustatyti ir įvertinti kokiomis aplinkybėmis atsirado žala. Krovinio gavėjas per CMR konvencijoje nustatytus terminus nepareiškė pretenzijų dėl automobilių sugadinimo. Kadangi nebuvo nustatytas draudžiamojo įvykio faktas, atsakovas negalėjo ir neprivalėjo įvykdyti prievolės, atitinkamai ieškinyje nurodomų palūkanų skaičiavimui nėra jokio pagrindo.

11Ieškovas atsiliepimu nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu. Nurodė, jog ieškovas pateikė apeliantui visus turimus dokumentus apie įvykio aplinkybes, o atsakovas nepagrįstai reikalavo pateikti dokumentus, kurių ieškovas neturėjo. Pažymi, jog teisę reikalauti atlyginti nuostolius be krovinio savininko taip pat turi krovinio siuntėjas, gavėjas, bei asmuo, sudaręs sutartį su vežėju ir atlyginęs nuostolius siuntėjui ir gavėjui. Ieškovo pateikti dokumentai įrodė, jog jis atlygino nuostolio sumą asmeniui, sudariusiam su juo vežimo sutartį. Nurodė, jog remiantis CMR konvencijos 30 str. jei krovinio defektai yra akivaizdūs, pastabos gali būti pareiškiamos žodžiu ar raštu. Ieškovo pranešime apie kroviniui padarytą žalą buvo nurodyta, jog buvo apgadinti trys automobiliai, ir kadangi pažeidimai buvo akivaizdūs – buvo konstatuota, kad krovinio būklė nėra tinkama, krovinio gavėjo pretenzija vežėjo vairuotojui buvo pareikšta žodžiu. Atsižvelgiant į tai kad atsakovas pažeidė prievolės sumokėti draudimo išmoką įvykdymo terminą, apeliantui skaičiuotinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos (LR CK 6.210 str. 2 d.)

12Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14Byloje nustatyta, kad ieškovas 2006-03-24 sudarė su atsakovu vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausta ieškovo atsakomybė dėl krovinio pervežimo pagal 1956 m. CMR konvenciją. Ieškovas su CAT Polska Sp. z.o.o. sudarė vežimo keliais paslaugų sutartį. Minėtos bendrovės užsakymu ieškovas iš Prancūzijos prekių gavėjui ARS Altmann AG Vokietijoje pervežė 10 automobilių Renault Megane. Minėti automobiliai buvo pervežami pakrauti ant ieškovo automobilio, eisme nedalyvavo, todėl jie buvo pervežami kaip krovinys. Taip pat byloje nustatyta, kad trys iš dešimties automobilių buvo sugadinti pervežimo metu. Ieškovas apie įvykusį draudiminį įvykį pranešė atsakovui 2007-02-14 (b.l.8), o įvykio aplinkybes nurodė ieškovo vairuotojas (b.l.193), nurodydamas, kad automobiliai buvo apgadinti jų pervežimo metu. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentą, kad neaišku kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo sugadinti trys pervežami automobiliai, kadangi ieškovo vairuotojo paaiškinime yra nurodytos žalos padarymo aplinkybės, matyti, kad sugadinimai padaryti pervežimo metu. CMR važtaraštyje nėra jokių vežėjo pastabų, kad automobiliai buvo pakrauti jau apgadinti, po iškrovimo buvo nustatyti jų sugadinimai, todėl šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad automobiliai buvo sugadinti pervežimo metu. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentą, kad ieškovas turėjo apie įvykį pranešti policijai, kadangi jokių duomenų byloje apie tai, kad automobiliai buvo sugadinti eismo įvykio metu, nėra, o pranešti policijai privaloma tik įvykus eismo įvykiui. Automobiliai laikytini kroviniu, sugadinti buvo pervežimo metu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jie buvo sugadinti eismo įvykio metu. Kadangi pervežimas buvo atliekamas tarptautiniu maršrutu, todėl šioje byloje 1956 m. CMR konvencija taikoma tiek, kiek ji reglamentuoja ieškovo atsakomybę už sugadintą krovinį prieš trečiuosius asmenis ir šių asmenų teisę reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo ieškovui. Tuo tarpu iš draudimo teisinių santykių kylantiems ginčams taikomos LR CK normos. Ieškovo sudaryta civilinės atsakomybės sutartis su atsakovu yra sutartis trečiojo asmens naudai (LR CK 6.191 str.), nes ieškovas apdraudė pas atsakovą savo civilinę atsakomybę prieš trečiuosius asmenis. Pagal CMR konvencijos 17 str. 1 d. ieškovas prieš krovinio siuntėją, gavėją atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, o pagal 25 str. privalo atlyginti dėl krovinio sugadinimo patirtą žalą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką reikalavimą vežėjui dėl žalos už sugadintą krovinį atlyginimo turi teisę reikšti siuntėjas, gavėjas, asmuo, sudaręs su vežėju vežimo sutartį, nors ir nebuvo nei siuntėjas, nei gavėjas, bet atlygino šiems nuostolius, taip pat asmuo, nors ir nesudaręs sutarties su vežėju, bet nuostoliai padaryti jam priklausančiai nuosavybei. Nagrinėjamu atveju sugadintų automobilių siuntėjas buvo CAT kompanija, o gavėjas – ARS Altmann AG. Krovinio gavėjui žalą atlygino CAT kompanija, o pastaroji žalos atlyginimo pareikalavo iš ieškovo, ieškovas padarytą žalą atlygino. Tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie šias aplinkybes (b.l. 247, 250-253, 285-286). Nors šiuos dokumentus ieškovas pateikė tik bylos nagrinėjimo metu, tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovą nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką. Žalos padarymo faktą ir dydį patvirtina į bylą ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, o konkrečiai imant, CAT kompanijos reikalavimai ieškovui dėl žalos atlyginimo, remonto darbų apimtį ir kainą patvirtinančios sąskaitos, defektiniai aktai bei kiti rašytiniai įrodymai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgdama į nurodytus motyvus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl draudiminio įvykio fakto buvimo ir žalos dydžio, ieškovo reikalavimo priteisti draudimo išmoką pagrįstumo.

15Nors skundžiamame teismo sprendime tiesiogiai nepasisakoma dėl atsakovo argumentų, jog ieškovas pažeidė Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklėse jam nustatytas pareigas, tačiau iš teismo sprendimo matyti, kad teismas, darydamas išvadas, ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei visus šalių argumentus. Todėl šiuo atveju vien formaliu pagrindu naikinti teismo sprendimo nėra pagrindo (LR CPK 328 str.), o tuo pačiu nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nes motyvai teismo sprendime yra nurodyti. Aplinkybė, kad ieškovas patenkino krovinio siuntėjo pretenziją, nesulaukęs atsakovo sutikimo, nepanaikina atsakovo prievolės, kadangi tai nėra esminis pažeidimas, o atsakovui pripažinus, kad nebuvo draudiminio įvykio, toks ieškovo pareigų pažeidimas nereiškia, kad atsakovas bet kuriuo atveju turės išmokėti draudimo išmoką. Kita vertus, ieškovui krovinio siuntėjas, apmokėdamas už vežimo paslaugas, į tai įskaičiavo patirtas žalos atlyginimo išlaidas. Ieškovas pateikė turimus dokumentus atsakovui, įrodymų, paneigiančių ieškovo pagalbą padedant išsiaiškinti draudiminio įvykio aplinkybes, byloje nėra. Pagal Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių 2.3.11 p. ieškovas privalo visą šiame punkte nurodytą informaciją ir dokumentus pateikti atsakovui. Tačiau atsakovas nėra visiškai laisvas šiuo atveju, jis gali pareikalauti tokią informaciją ir dokumentus, kurie iš tikrųjų yra būtini draudiminio įvykio faktui nustatyti, žalai ir jos dydžiui nustatyti, be kurių neįmanoma nustatyti minėtų aplinkybių ir tokie reikalavimai turi būti protingi, t.y. negali atsakovas reikalauti iš ieškovo tokių dokumentų, kurių ieškovas objektyviai negali pateikti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje esančių įrodymų pakanka žalos faktui ir jos dydžiui nustatyti, draudiminio įvykio faktą patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, todėl atsakovas privalo išmokėti ieškovui draudiminę išmoką, minusavus frančizę. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir teisingai išsprendė ieškovo reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo, pagrįstai priteisė 1171,67 Lt draudimo išmoką.

16Ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovo 36,79 Lt palūkanų už praleistą terminą sumokėti draudiminę išmoką. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas tik į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad krovinio gavėjui realiai buvo atlyginta žala, kad ieškovas žalą atlygino siuntėjui. Kadangi iki bylos iškėlimo teisme ieškovas nebuvo pateikęs atsakovui minėtų dokumentų, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo sumokėti 36,79 Lt palūkanas už praleistą terminą draudiminei išmokai sumokėti, todėl dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, atmetant ieškovo reikalavimą dėl 36,79 Lt palūkanų priteisimo (LR CPK 185 str., 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.). Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą šioje dalyje apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

18Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl 36,79 Lt palūkanų už praleistą terminą sumokėti draudimo išmoką priteisimo ieškovui UAB „Jontransa“ iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir šioje dalyje ieškovo UAB „Jontransa“ ieškinį atmesti.

19Likusioje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai