Byla 2-266/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. nutarties, kuria skundai atmesti visiškai civilinėje byloje Nr. B2-55-30/2007 pagal pareiškėjų kreditoriaus Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir kreditorės I. G. skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais AB „Ekranas“ bankroto byloje. Suinteresuoti asmenys: AB SEB Viniaus bankas, AB DnB NORD bankas, AB ,,Hansabankas“, AB bankas ,,Snoras“, AB ,,Lietuvos energija“, VSDFV Panevėžio skyrius, AB „Vilniaus vingis“, ,,Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyrius.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Pareiškėjas kreditorius Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau Panevėžio apskrities VMI), kreipėsi į teismą ir prašė pirmojo BAB „Ekranas“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2006 m. spalio 4 d., priimtus nutarimus pripažinti negaliojančiais, taip pat prašė įpareigoti bankrutuojančios įmonės administratorių pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukti iš naujo. Nurodė, kad susirinkimo pradžioje buvo išrinkta balsų skaičiavimo komisija iš 6 narių ir buvo informuota, kad raštu balsavo 3,98 proc. kreditorių. Balsuojant dėl kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimų balsavusių raštu kreditorių balsai nebuvo įvertinti. Kreditoriams kilo abejonių, ar kreditoriai, kurie balsuoja, atvirai balsavo balsavimo kortele su nurodytu kreditorinio reikalavimo dydžiu, ar pertraukos metu ir netgi susirinkimo pradžioje nebuvo balsavę ir raštu. Susirinkimui buvo paskelbta, kad raštu balsavo 3,98 proc., nors pareiškėjas suskaičiavo, jog balsavo 4,058 proc. Nurodė, kad balsuojant dėl kreditorių komiteto narių skaičiaus taip pat kilo abejonių dėl balsavimo rezultatų. Balsavimo raštu biuletenių dalijimas į susirinkimą atvykusiems kreditoriams ir balsavusių raštu nuomonės neįvertinimas buvo neteisingas ir neteisėtas. Susirinkimo pirmininkas E. Kuprys pareiškė, kad nutarimams priimti užtenka ir pusės visų balsų, o nesuskaičiuoti balsadėžėje balsai nebūtų lemiami. Pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Tačiau šie klausimai į darbotvarkę įtraukti nebuvo. Be to, dalis kreditorių galėjo išeiti iš susirinkimo, bet kas ir kiek jų išėjo, negali nurodyti, nežino. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas manė, kad tuo buvo pažeidžiami pareiškėjo, kaip kreditoriaus, interesai, kilo abejonių dėl visų balsų skaičiavimo teisingumo, taip buvo užkertamas kelias bankroto proceso skaidrumui, susirinkimo priimtų nutarimų teisingumui (CK 1.5 str.) .

4Pareiškėja kreditorė I. G. taip pat prašė pripažinti bankrutuojančios AB „Ekranas“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2006 m. spalio 4 d., priimtus nutarimus negaliojančiais ir įpareigoti bankroto administratorių UAB „Baklis“ sušaukti naują kreditorių susirinkimą. Nurodė, kad jame dalyvavo 69,38 proc. teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų turintys kreditoriai, raštu balsavo 3,98 proc., iš viso susirinkime dalyvavo kreditoriai, turintys 73,36 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Visų pirma bankroto administratoriaus iniciatyva sudaryta balsų skaičiavimo komisija neužtikrino balsų skaičiavimo skaidrumo, aiškumo, tikslumo atskirais klausimais. Nurodė, kad susirinkimo protokole užfiksuota, jog susirinkimo metu buvo padaryta pertrauka, per kurią buvo atnešta balsadėžė ir suskaičiuoti joje esantys balsai, o juos skaičiavo ne balsų skaičiavimo komisijos nariai, bet administratoriaus įgaliotas asmuo. Tokie bankroto administratoriaus įgalioto asmens veiksmai, pareiškėjos nuomone, nebuvo paremti jokiais teisės aktais ir buvo daromi nesant kreditorių susirinkimo pritarimo, kaip ir tai, kad pats bankroto administratorius nusprendė grąžinti balsavimo biuletenius kreditoriams dėl atviro balsavimo. Jie buvo išdalinti susirinkime dalyvaujantiems kreditoriams ir visiems atvykusiems leido balsuoti susirinkimo metu salėje, neatsižvelgiant, ar atitinkamas kreditorius jau buvo balsavęs raštu. Pažymėjo, kad komisijos darbo reglamentas ar kitas dokumentas tuo klausimu kreditorių pirmojo susirinkimo metu nebuvo patvirtintas. Dėl išvardintų priežasčių galima daryti išvadą, kad šiame kreditorių susirinkime kreditorių balsai galėjo būti skaičiuojami neteisingai, šališkai siekiant, kad būtų priimti nutariamai, tenkinantys vien didžiausio kreditoriaus reikalavimus - AB SEB Vilniaus banko interesus. Dar skunde nurodė, kad balsai susirinkimo metu buvo skaičiuojami netiksliai atskirais kreditorių susirinkimo svarstomais klausimais. Balsuojant kai kuriais darbotvarkės klausimais nesutapo balsuojančių ir dalyvaujančių susirinkime kreditorių bendras skaičius, tai yra ,,už“, ,,prieš“, „susilaikė“, ir „nedalyvavo“, ir bendras balsavusių kreditorių procentas kartais siekė tik 51,66 proc. Skunde pareiškėja taip pat teigė, kad susirinkimo metu buvo balsuojama dėl pasitikėjimo balsų skaičiavimo komisija ir leidimo jai toliau tęsti darbą. Iš pradžių tik 49,60 proc. dalyvavusių kreditorių sutiko komisijai leisti tęsti darbą, tai yra kreditoriai savo sprendimu nesuteikė komisijai įgaliojimų toliau tęsti darbą, tačiau komisijos pirmininkas, šito nepaisydamas, vienašališkai nusprendė organizuoti pakartotinį balsavimą dėl pasitikėjimo komisija, nors pakartotinis balsavimas negalėjo būti organizuojamas. Jis galimas tik tada, kai abejojama įvykusio balsavimo teisėtumu, o šiuo atveju to nebuvo. Todėl darytina išvada, kad balsų skaičiavimo komisija dauguma kreditorių nepasitikėjo ir jai kreditorių susirinkimo nutarimu kreditoriai nesuteikė įgaliojimų toliau tęsti darbo. Be to, šiame pirmajame kreditorių susirinkime buvo suteikti įgaliojimai kreditorių susirinkimo pirmininkui pasirašyti pavedimo sutartį su bankroto administratoriumi, nors dauguma kreditorių iki susirinkimo nebuvo gavę siūlomos pasirašyti sutarties projekto, susirinkime nebuvo šios sutarties turinys paskelbtas, kuo buvo suvaržytos kreditorių, tarp jų ir pareiškėjos, teisės pasisakyti ir išreikšti savo nuomonę susirinkime. Nurodo, kad pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto procese, kurios kreditorių susirinkimas apskritai nesvarstė, kas matyti iš susirinkimo protokolo. Nurodyti pažeidimai, skaidraus ir aiškaus balsavimo kreditorių susirinkimo metu neužtikrinimas sąlygojo tai, kad pirmojo AB „Ekranas“ kreditorių susirinkimo metu priimti nutarimai nėra teisėti ir neišreiškia AB „Ekranas“ kreditorių tikrosios valios, todėl turi būti panaikinti.

5Panevėžio apygardos teismas 2007 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškėjų skundus atmetė, nurodė, kad pareiškėjai neįrodė aplinkybių, pagrindžiančių skunduose reiškiamus reikalavimus atsakovams, kad būtų pripažinti BAB „Ekranas“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2006 m. spalio 4 d., priimti nutarimai negaliojančiais. Teismas nurodė, kad priimtus susirinkimo nutarimus visais darbotvarkėje numatytais klausimais pareiškėjai iš esmės ginčija nurodydami, kad susirinkimo metu balsų skaičiavimas vyko neskaidriai, galėjo būti jų suskaičiavimo netikslumų. Teismas, įvertinęs atsakovų argumentus, darė išvadą, kad atsakovų atsikirtimus patvirtina jų nurodomos aplinkybės, liudytojų, balsų skaičiavimo komisijos narių parodymai, susirinkimo protokolas bei kreditorių AB SEB Vilniaus banko, AB bankas ,,Hansabankas“, UAB ,,Hansa lizingas“, VSDFV Panevėžio skyriaus, ,,Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriaus, UAB „Ekrano ekspedicija“, UAB „Colores novi Baltic“ paaiškinimai teismui. Šių kreditorių reikalavimai yra teismo patvirtinti ir sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ir balsų). Visi šie kreditoriai raštu iš naujo patvirtino teismui, kad jie visais klausimais pirmajame BAB ,,Ekranas“ kreditorių susirinkime balsavo už priimamus nutarimus, taigi visi šio susirinkimo priimti nutarimai yra priimti reikiama ĮBĮ įstatymo 24 straipsnyje nustatyta balsų dauguma. Teismo nuomone, šis faktas taip pat patvirtina, kad balsų skaičiavimo komisija iš esmės dirbo skaidriai, sąžiningai ir visus kreditorių balsus suskaičiavo teisingai, kas įrodo, jog susirinkimo protokolas irgi yra surašytas teisingai. Teismui nebuvo pateikti argumentai, kurie sudarytų pagrindą netikėti protokolu, jame užfiksuotais balsavimo rezultatais, viso susirinkimo vedimo tvarka, kuri, nors ir turėjo neesminių nesklandumų susirinkimo pradžioje, bet teismas sprendė, kad tokie procedūriniai pažeidimai iš esmės neiškreipė balsavimo rezultatų tikrumo ir priimtų nutarimų teisėtumo. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad bankroto įmonės įgaliotas atstovas pats vienas skaičiavo kreditorių balsus, juos skelbė, kai jau buvo išrinktas susirinkimo pirmininkas, ir kad susirinkimo pirmininkas galėjo daryti (darė) spaudimą susirinkime dalyvavusiems kreditoriams ir taip sudarė sąlygas susirinkimui priimti abejotinus nutarimus dėl išrinkto komiteto narių ir jų skaičiaus, nes pareiškėjai nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Šią tesimo išvadą pagrindė visi balsų skaičiavimo komisijos nariai, liudytojai L. G. , E. M. , S. V. , D. V. , N. P. , V. V. ir V. D. , patvirtinę, kad jie surinkime balsavusiųjų kreditorių balsus suskaičiavo teisingai, niekas iš kreditorių po du kartus nebalsavo (balsai nebuvo dubliuojami), tarp jų buvo suskaičiuoti ir raštu balsavusiųjų balsai, kuriuos suskaičiavo komisijos narė E. M. , rezultatai buvo pateikiami susirinkimo pirmininkui ir buvo paskelbiami susirinkimui. Taip pat dauguma šių liudytojų patvirtino, kad susirinkimo metu kažkiek kreditorių, kurių kreditoriniai reikalavimai nedideli, galėjo patys išeiti iš susirinkimo, bet kreditorių balsų (bendro skaičiaus) nutarimams priimti užteko. Teismas sprendė, kad byloje nenustatyta, kad kreditorių susirinkimas pažeidė ĮBĮ 36 straipsnį, ir todėl nėra pagrindo naikinti kreditorių susirinkimo nutarimus ir dėl šio pareiškėjo argumento. Teismas taip pat nurodė, kad pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos (ĮBĮ 36 str. 4 d.). Byloje nustatyta, kad šis klausimas nebuvo numatytas svarstyti darbotvarkėje ir šiuo klausimu niekas neprašė papildyti darbotvarkės. Pats administratorius susirinkimui paaiškino, kad jis dar neapsisprendė dėl prašytino atlyginimo dydžio nustatymo atsižvelgiant į didelį bankrutuojančios įmonės kreditorių skaičių, jo teikiamų paslaugų apimtis vykdant bankroto procedūrą dar nėra aiški. Kreditorių susirinkimas į tai atsižvelgė ir priėmė nutarimą išrinktam kreditorių komitetui perduoti visas kreditorių susirinkimo teises, numatytas ĮBĮ, išskyrus teisę rinkti ir keisti kreditorių komiteto narius, kreditorių susirinkimo pirmininką bei bankroto administratorių, todėl šiuo atveju susirinkimas įstatymo, pareiškėjų teisių nepažeidė (ĮBĮ 25 str.). Susirinkimas taip pat priėmė nutarimą dėl įgaliojimų suteikimo kreditorių susirinkimo pirmininkui pasirašyti pavedimo sutartį su administratoriumi. Teismo nuomone, šie susirinkimo nutarimai atitiko ĮBĮ 23 straipsnio, 11 straipsnio ir kitas šio įstatymo nuostatas ir buvo teisėti, pareiškėjų teisių nepažeidė. Atmesdamas pareiškėjų skundus teismas atsižvelgė į tai, kad pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimų neskundžia didžioji dauguma kreditorių, o pareiškėjų teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai yra nedideli, kas reiškia, kad didžioji dauguma kreditorių minėtus nutarimus laiko teisėtais, nemano, kad apeliantų skunduose nurodytos aplinkybės pažeidžia bankroto įstatymą ar jų teises bei teisėtus interesus. Teismas dėl minėtų aplinkybių pareiškėjų veiksmus skundžiant susirinkimo nutarimus laikė tik naudojimusi teise skųsti bet kokius kreditorių susirinkimo nutarimus, tačiau tai aiškiai prieštarauja bankroto proceso koncentruotumo, ekonomijos principams, kaip ir viso bankroto proceso tikslams, kuriais turi vadovautis ne tik teismas, bet ir kreditoriai. Teismas sprendė, kad I. G. skundas iš dalies laikytinas nesąžiningu, nes pareiškėja skunde nurodo jai pačiai nežinomas aplinkybes, kurių pati nėra stebėjusi. Dėl visų nurodytų aplinkybių teismas skundus atmetė kaip neįrodytus, nepagrįstus.

6Atskiruoju skundu I. G. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliantė nurodo tokius skundo motyvus:

  1. Teismas dėl nesuprantamų priežasčių nevertino trečiųjų asmenų AB „Snoras“ ir AB „Lietuvos energija“ paaiškinimų, kuriais buvo palaikomi byloje pareikšti skundai. Apeliantės manymu, teismo nutartis, priimta nemotyvuotai nevertinant atskirų bylos įrodymų, negali būti laikoma teisėta ir turi būti naikinama. Juo labiau, kad teismas nurodė, jog skundus atmetė įvertinęs žodinius UAB „Hanza lizingas“, UAB „Ekrano ekspedicija“ ir UAB „Colores novi Baltic“ paaiškinimus, tačiau minėti asmenys žodinių paaiškinimų teisme neteikė.
  2. Teismas nurodė, kad visi liudytojai patvirtino, jog jie sąžiningai, tiksliai ir teisingai skaičiavo balsavusiųjų pakeliant korteles balsus. Tačiau liudytojų parodymai yra tarpusavyje prieštaringi, neatitinka susirinkimo protokole nurodytų aplinkybių, daugelis šių paaiškinimų yra nesuderinami su susirinkimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorių susirinkimo metu kai kurie kreditoriai iš susirinkimo išėjo.
  3. Teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai protokolo nepagrįstumo teismui neskundė, kadangi tiek apeliantė, tiek Panevėžio apskrities VMI niekuomet nesutiko su protokolo turiniu.
  4. Teismas teigė, kad kreditoriai raštu iš naujo patvirtino teismui kreditorių susirinkime balsavę už priimtus nutarimus, todėl nutarimai yra priimti reikiama ĮBĮ įstatymo 24 straipsnyje nustatyta balsų dauguma, tačiau teismo minimi raštiški kai kurių BAB „Ekranas“ kreditorių tvirtinimai vertintini kritiškai, kadangi dauguma jų buvo išrinkti į kreditorių komitetą arba yra kitaip susiję su BAB „Ekranas“, todėl yra šališki ir suinteresuoti, kad skundžiami nutarimai nebūtų panaikinti. Be to, raštiški patvirtinimai neįrodo, kad balsų skaičiavimo komisija dirbo sąžiningai ir balsus suskaičiavo tiksliai.
  5. Teismas bandė šalinti liudytojų parodymų prieštaravimus. Tai jis darė suvesdamas liudytojus S. V. ir V. Dovidonienę į akistatą, tačiau teismo iniciatyva atlikta liudytojų akistata nebuvo įforminta teismo nutartimi. Apeliantės įsitikinimu, tiek liudytojų parodymų prieštaravimai, tiek galima protokolo turinio neatitiktis faktinei situacijai galėjo ir turėjo būti pašalinta remiantis faktinių aplinkybių konstatavimo medžiaga, fiksuojančia susirinkimo aplinkybes.
  6. Pareiškėjų skundai yra grindžiami aplinkybėmis, kuriomis buvo organizuotas ir vykdomas susirinkimas, skaičiuojami kreditorių balsai ir įforminami susirinkimo nutarimai. Šios aplinkybes buvo konstatuotos antstoliui Algiui Balsevičiui atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą. Neabejotina, kad šis įrodymas, kaip oficialus rašytinis įrodymas Antstolių įstatymo 23 straipsnio pirmosios dalies ir CPK 197 straipsnio antrosios dalies prasme, yra pirminis įrodymas, objektyviai galintis atskleisti tikrąsias BAB „Ekranas“ pirmojo kreditorių susirinkimo aplinkybes. Apeliantė ne kartą pateikė teismui prašymą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagos išreikalavimo, tačiau teismas jį nepagrįstai atmetė.
  7. Teismas neleido užduoti klausimų liudytojams, matydamas, kad jų parodymai prieštaringi, ir nenorėdamas, jog tie prieštaravimai tik didėtų. Be to, teismas galimai darė liudytojams neleistiną įtaką jų klausdamas tų pačių klausimų po kelis kartus ir taip priversdamas liudytojus atsisakyti savo parodymų, pateikė liudytojams menamus, jų dar nepatvirtintas aplinkybes nurodančius klausimus.
  8. Susirinkimo metu balsai buvo skaičiuojami su paklaida nuo 2,892 proc. iki 3,982 proc. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens AB SEB Vilniaus banko atstovas E. Kuprys dėl šios paklaidos paaiškino, jog tai yra esmės nekeičiantis netikslumas ar apsirikimas. Tačiau tai sudaro pagrindą manyti, kad kreditorių susirinkimo nutarimai, kurie buvo priimti minimalia dauguma, yra neteisėti. Taigi tiek nutarimas dėl kreditorių komiteto rinkimo iš 6-ių narių, tiek nutarimas dėl pakartotinio balsavimo dėl pasitikėjimo balsų skaičiavimo komisija ir leidimo jai tęsti darbą, tiek ir pakartotinio balsavimo metu priimtas nutarimas dėl pasitikėjimo balsų skaičiavimo pripažintini neteisėtais.
  9. Tretieji asmenys, nepalaikę pareiškėjų pozicijos, pateikė argumentą, jog aptariamas klausimas dėl pasitikėjimo balsų skaičiavimo komisija ir leidimo jai tęsti darbą tebuvo procedūrinis, todėl balsavimui šiuo klausimu netaikytinas kvalifikuotos daugumos reikalavimas. Ši atsakovo ir jo pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų argumentacija atmestina, kadangi tiek renkant balsų skaičiavimo komisiją, tiek balsuojant dėl pasitikėjimo ja ir leidimo tęsti veiklą buvo skaičiuojami ne susirinkime dalyvaujančių, bet teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų balsai.
  10. Klausimas dėl administravimo išlaidų nustatymo per pirmąjį kreditorių susirinkimą apskritai nebuvo svarstomas, nebyliai paliekant jį spręsti kreditorių komitetui Tačiau tik pirmasis kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, taigi ir nustatyti administratoriaus atlyginimą. O teisė nustatyti administratoriaus atlyginimą negali būti perduodama kreditorių komitetui, nepriklausomai nuo to, ar per pirmąjį susirinkimą administratorius jau yra apsisprendęs dėl administravimo išlaidų, ar dar ne. 2007 m. vasario 19-21 d. teismo posėdžio metu administratoriaus įgaliotas asmuo G. Gelčys paaiškino, jog pavedimo sutarties projektą, kuris susirinkimo protokolo pabaigoje nurodytas kaip jo priedas, prieš susirinkimą pateikė tiems kreditoriams, kurių reikalavimai viršijo 10 mln. litų ribą, kas liudija, kad ne visus kreditorius administratorius vienodai gina (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.). Tačiau byloje yra daug kreditorių, kurių reikalavimo suma yra mažesnė, ir jų teisės buvo suvaržytos, kadangi jie negalėjo tinkamai išreikšti savo valios dėl įgalinimų, suteikimo pirmininkui pasirašyti su administratoriumi pavedimo sutartį.
  11. Nutartyje apeliuojama į daugumos principą bankroto procese. Tačiau demokratinėje valstybėje ir visuomenėje ginamos bei gerbiamos ir mažumos teisės, todėl aklai vadovautis daugumos principu nėra galima, ypač kai yra kalbama apie kreditorių teisių gynimą bankroto byloje, apie bankroto proceso skaidrumą kaip vieną pagrindinių reikalavimų, kas šioje byloje sudaro viešąjį interesą. Galiausiai, reikia pastebėti, kad, kartu sudėjus abiejų pareiškėjų, taip pat jų pusėje dalyvavusių trečiųjų asmenų AB „Snoras“ ir UAB „Lietuvos energija“ reikalavimus, gaunama reikalavimo suma, didesnė už 10 mln. Lt.
  12. Remiantis CPK 290 straipsniu, nutartis yra priimama klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės. Teismas savo poziciją turėjo įforminti sprendimu, kadangi ginčą pagal apeliantės ir Panevėžio apskrities VMI skundus jis sprendė iš esmės.

7Atsiliepimais į atskirąjį skundą atsakovas BAB ,,Ekranas“, suinteresuoti asmenys AB SEB Viniaus bankas, AB ,,Hansabankas“, ,,Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyrius su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

8Atsiliepimu į atskirąjį skundą Panevėžio apskrities VMI prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9AB bankas ,,Snoras“ ir AB ,,Lietuvos energija“ pateikė prisidėjimus prie I. G. atskirojo skundo, kuriais prašo atskirąjį skundą patenkinti, o skundžiamą teismo nutartį panaikinti.

10Atskirasis skundas netenkintinas.

11CPK pirmojo straipsnio pirmoji dalis nustato, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal minėto kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Toks specialus įstatymas bankroto bylas nagrinėjant yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja minėtojo įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.).

12Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl BAB ,,Ekranas“ 2006 m. spalio 4 d. kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų ir yra susijęs su bankrutuojančios bendrovės kreditorių turimomis teisėmis bei pareigomis. Kaip žinoma, kreditoriai turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose, ginti savo reikalavimus bei kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų (ĮBĮ 21 str.). Šiame įstatyme taip pat įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę dėl kiekvieno nutarimo ir tokios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus (ĮBĮ 24 str.).

13Apeliantė savo skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais grindė, pasak jos, galimu neteisingu kreditorių balsų skaičiavimu, galimais susirinkimo vedimo procedūros pažeidimais. Tačiau šios bylos ypatumą sudaro tai, kad pati pareiškėja šiame susirinkime nedalyvavo, kas savaime kliudė jai susidaryti objektyvią nuomonę apie susirinkimo vedimo bei balsavimo tvarką. Be to, ji nepasinaudojo ir savo teise balsuoti dėl susirinkimo nutarimų raštu. Todėl, kolegijos nuomone, ne tik neįrodytas, bet ir nesuprantamas bei nepagrįstas yra apeliantės teigimas, kad dėl galbūt neteisingo balsų skaičiavimo buvo pažeistos jos teisės. Tokia išvada daroma todėl, kad, pareiškėjai nepasinaudojus balsavimo teise, jos kreditorinis reikalavimas negalėjo būti nei nesuskaičiuotas, nei suskaičiuotas neteisingai, priskiriant jį kitaip balsavusiųjų kreditorių grupei (,,už“, ,,prieš“ ar ,,susilaiko“). Turint omenyje apeliantės skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais jau minėtą pagrindą, vien ši aplinkybė leidžia konstatuoti jo nepagrįstumą.

14Tiesa, pareiškėja savo skundą motyvavo ne vien savo, bet ir kitų (skunde neįvardintų) kreditorių teisių pažeidimais. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui pareiškėja atitinkamų duomenų, patvirtinančių jos teisę atstovauti byloje kitų kreditorių interesams, nepateikė. Todėl pareiškėjos nuoroda į kitų kreditorių interesų gynimą nėra pagrįsta.

15Be to, apskritai kalbant apie BAB ,,Ekranas“ kreditorių teisėtus interesus, atsižvelgtina į tai, kad apeliantė, nurodydama, jog gina kreditorių teises, pateikdama skundą dėl 2006 m. spalio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, turėjo tik apie 0,001 proc. (šiuo metu šis kreditorinis reikalavimas dar labiau sumažėjo), Panevėžio apskrities VMI – tik apie 0,416 proc. nuo bendros reikalavimų sumos, o kiti kreditoriai šiuo klausimu pirmosios instancijos teismui nepateikė skundų, taigi nemanė, jog apelianto nurodytos aplinkybės pažeidžia įstatymą ar jų teises bei teisėtus interesus.

16Be to, kolegijos nuomone, pareiškėjos reikalavimas nėra pagrįstas dar ir dėl to, kad ji neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė skundą. Taip, savo skunde pareiškėja teigė, kad, sprendžiant pirmąjį ir antrąjį susirinkimo darbotvarkės klausimus, balsavo kreditoriai, kurie prieš susirinkimą balsavo raštu. Tačiau, visų pirma, ši aplinkybė bent kiek patikimais įrodymais paremta nebuvo. Net ir sutikus, kad įvyko taip, kaip teigia pareiškėja, tokiu atveju balsų skaičiavimo paklaida maksimaliai tegalėjo sudaryti 3,98 proc. (tokio dydžio kreditorinius reikalavimus turintys kreditoriai balsavo raštu). Tuo tarpu pirmuoju ir antruoju darbotvarkės klausimais nutarimai buvo priimti už juos atitinkamai balsavus kreditoriams, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudarė 69,38 proc. ir 67,1422 proc. visų kreditorių reikalavimų teismo patvirtintos sumos. Todėl žinant, kad ĮBĮ priimtu laiko kreditorių susirinkimo nutarimą, už kurį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių reikalavimų teismo patvirtintos sumos, pareiškėjos argumentai, susiję su galimais pažeidimais daliai kreditorių pakartotinai balsavus susirinkimo metu prieš tai balsavus raštu, netenka teisinės reikšmės, nes negali nulemti susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo. Tai, kad kreditorių susirinkime priimti nutarimai atitinka ĮBĮ 24 straipsnio reikalavimus, matyti ir iš to, kad bylos nagrinėjimo metu susirinkime dalyvavę kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau negu pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, patvirtino, jog dėl visų susirinkime priimtų nutarimų jie balsavo už jų priėmimą.

17Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai pirminius pareiškėjų skundus atmetė tariamai įvertinęs žodinius UAB „Hansa lizingas“, UAB „Ekrano ekspedicija“ ir UAB „Colores novi Baltic“ paaiškinimus, nors minėti asmenys žodinių paaiškinimų teisme neteikė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjų argumentus, susijusius su netikslumais skaičiuojant kreditorių balsus, rėmėsi AB SEB Vilniaus banko, AB banko „Hansabankas“, UAB „Hansa lizingas“, VSDF Panevėžio skyriaus, UAB „Colores novi Baltici“, ,,Nordea Bank Finland Plc“ paaiškinimais, kuriais šie suinteresuoti asmenys nurodė, kaip balsavo ginčo kreditorių susirinkime. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, kokia forma (raštu ar žodžiu) šiuos paaiškinimus pateikė minėti asmenys, jų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų, kas leidžia daryti išvadą, kad minėtų kreditorių balsas buvo lemiamas ginčo kreditorių susirinkime. Esant tokiems patvirtinimams, visi minėti pareiškėjos argumentai tampa nepagrįsti, nes visiems ginčijamiems sprendimams priimti užteko minėtų kreditorių, pirmosios instancijos teismui patvirtinusių savo poziciją dėl balsavimo, balsų daugumos, nes, kaip minėta, ĮBĮ 24 straipsnis nustato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu nepateikė argumentų, kuo minėta įstatymo norma buvo pažeista.

18Tiesa, atskirajame skunde apeliantė užsimena, kad byloje nėra jokio dokumento, patvirtinančio, kiek iš viso kreditorių užsiregistravo susirinkimo dalyvių sąraše. Tačiau ši aplinkybė pareiškėjos skunde dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais nurodyta nebuvo (CPK 306 str. 2 d.). Be to, ji paneigiama bylos medžiaga - susirinkime dalyvavusių ir raštu balsavusių kreditorių sąrašais, taip pat susirinkimo protokolu, pastabų dėl kurio nei apeliantė, nei kiti kreditoriai pareiškę nebuvo (t. 11, d. 2, b. l. 4-151, 163-196; t.11, d. 1, b. l. 2-18). Pastebėtina, kad atskirajame skunde apeliantė pripažino, kad kreditorių susirinkimas surašytas detaliai (t. 12, d. 3, b. l. 126).

19Nepagrįstas yra ir apeliantės bandymas kreditorių susirinkimo nutarimų neteisėtumą grįsti faktu, kad suskaičiavus už atskirus darbotvarkės klausimus balsavusių kreditorių balsus, kiekvienas klausimas buvo priimtas skirtinga sumine kreditorių balsų procentine išraiška. Priešingai, ši aplinkybė, kuri paaiškinama tuo, kad susirinkimas vyko 5 valandas, dėl ko objektyviai keitėsi jo dalyvių skaičius, patvirtina balsų skaičiavimo komisijos narių, kurie skaičiavo tik už konkretų nutarimą balsavusių kreditorių balsus, objektyvumą. Išvados dėl balsų skaičiavimo komisijos objektyvumo nepaneigia ir apeliantės nuoroda į susirinkimo protokolo šeštajame puslapyje esantį įrašą dėl balsų pasiskirstymo balsuojant susirinkimo antruoju klausimu, pagal kurį, sudėjus visų balsavusiųjų kreditorinius reikalavimus, išeitų, kad šiuo klausimu iš viso balsavo kreditoriai, turintys 76,252 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos, kas viršija susirinkimo protokole užfiksuotą susirinkime ir raštu balsavusių kreditorių bendrą kreditorinių reikalavimų sumą. Tačiau šiuo atveju apeliantė cituoja susirinkimo protokole užfiksuotą BAB ,,Ekranas“ administratoriaus G. Gelčio pateiktą informaciją. O pagal balsų skaičiavimo komisijos užfiksuotus duomenis antruoju klausimu balsavo kreditoriai, turintys 72,27 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Tai, kad balsų skaičiavimo komisija buvo kompetentinga atlikti jai pavestas funkcijas, patvirtina balsavimo rezultatai tiek ją išrenkant, tiek ir išreiškiant jai pasitikėjimą, ką, be kita ko, patvirtino jau minėtų kreditorių, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, paaiškinimai pirmosios instancijos teismui.

20Spręsdamas pateiktų skundų pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vadovavosi byloje apklaustų liudytojų parodymais. Kritikuodama šią skundžiamos nutarties dalį, apeliantė teigia, kad liudytojų parodymai, susiję su kreditorių balsų skaičiavimu, yra tarpusavyje prieštaringi, neatitinka susirinkimo protokole nurodytų aplinkybių, daugelis šių paaiškinimų yra nesuderinami su susirinkimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad pareiškėja nepagrindė tokių savo teiginių patikimais įrodymais, patvirtinančiais, jog liudytojai (balsų skaičiavimo komisijos nariai) netinkamai atliko savo funkcijas ir neteisingai skaičiavo balsus. Kolegijos nuomone, apeliantės nurodyti liudytojų parodymų neatitikimai, net ir atsižvelgus į Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 13 d. nutartimi išnagrinėtas pareiškėjos pastabas dėl teismo posėdžio protokolo, nebuvo esminiai bei patvirtinantys faktą, jog kreditorių balsai buvo suskaičiuoti neteisingai. Be to, prieš duodami parodymus, liudytojai prisiekia sakyti tiesą (CPK 192 str. 4 d.), o apeliantė nepateikė teismui duomenų, jog liudytojai priesaiką sulaužė, todėl nėra pagrindo netikėti liudytojų parodymais.

21Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jos prašymą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagos išreikalavimo iš antstolio A. Balsevičiaus, dėl ko nutartis turi būti panaikinta. Konstatuotina, kad teismas neprivalėjo tenkinti tokio pareiškėjos prašymo, jei, įvertinęs pagal vidinį savo įsitikinimą byloje esančių įrodymų visetą, sprendė, kad jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti bei padaryti skundžiamos nutarties pagrindą sudarančias išvadas (CPK 185 str.). Taip pat konstatuotina, kad vien ta aplinkybė, jog teismas neišreikalavo faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagos, negali būti pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį. Be to, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų, minėta medžiaga nėra išlikusi ir jos išreikalauti nebeįmanoma, taigi tokia aplinkybė taip pat sudaro pagrindą atmesti šį apeliantės reikalavimą (t. 12, d. 4, b. l. 59).

22Kolegijos nuomone, neatsitiktinai tiek skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, tiek ir atskirasis skundas grindžiami prielaidomis dėl galimų balsavimo procedūrų bei susirinkimo protokolo netikslumų. Visa tai patvirtina, kad apeliantė ir negalėjo pateikti bent kiek patikimų įrodymų, patvirtinančių jos reikalavimus, o pastabų dėl susirinkimo protokolo nei ji, nei kiti kreditoriai nepateikė. Todėl apibendrinant darytina išvada, kad apeliantė neįrodė balsavimo procedūros pažeidimų, kuriais ji grindė savo skundą, o, be to, jos nurodyti pažeidimai bet kuriuo atveju negalėjo nulemti priimtų nutarimų neteisėtumą (ĮBĮ 24 str.).

23Svarbu yra ir tai, kad apeliantė, grįsdama savo skundą galimais balsų skaičiavimo procedūros pažeidimais, nenurodo, kuo konkrečiai pasireiškia kiekvieno iš susirinkime priimtų nutarimų neteisėtumas, kokie įstatymai buvo pažeisti juos priimant ir kaip šie nutarimai pažeidė jos, kaip BAB ,,Ekranas“ kreditorės, teises. Iš bylos duomenų yra visiškai neaišku, kaip, pavyzdžiui, buvo pažeistos apeliantės teisės kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkus E. Kuprį, nusprendus kreditorių komitetą rinkti iš šešių narių, suteikus kreditorių susirinkimo pirmininkui teisę sudaryti pavedimo sutartį su administratoriumi, juo labiau, balsavus už administratoriaus informacijos išklausymą (antras darbotvarkės klausimas).

24Sprendžiant dėl apeliantės teisių pažeidimo, svarbu yra ir tai, kad ji ne tik nepasinaudojo balsavimo teise, bet ir nepareiškė jokių pastabų nei dėl susirinkimo darbotvarkės ar jos papildymo, nei dėl susirinkimo medžiagos ar dėl konkrečių kandidatūrų į balsų skaičiavimo komisiją, susirinkimo pirmininko pareigas, kreditorių komitetą. Šia prasme pastebėtina, kad byloje nepaneigta liko aplinkybė, jog iki susirinkimo kreditoriai galėjo susipažinti su susirinkimo medžiaga BAB ,,Ekranas“ buveinėje. Byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantė šia teise pasinaudojo.

25Pareiškėja skunde nurodo, kad ne visi kreditoriai turėjo galimybę tinkamai išreikšti savo valią dėl pavedimo sutarties su administratoriumi pasirašymo. Su tokiu apeliantės teiginiu sutikti negalima, nes, kaip jau minėta, visi norintys turėjo teisę susipažinti su susirinkimo medžiaga. Pažymėtina dar ir tai, kad, kaip nurodo pati apeliantė atskirajame skunde, pavedimo sutartis jau sudaryta (t. 12, d. 3, b. l. 130), tačiau duomenų byloje, kad dėl jos vyksta teisminiai ginčai, nėra.

26Pareiškėja prašė naikinti kreditorių susirinkimo nutarimus dar ir dėl to, kad pirmasis kreditorių susirinkimas privalėjo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos, tačiau tai kreditorių susirinkime padaryta nebuvo (ĮBĮ 36 str. 4 d.). Pažymėtina, kad šis klausimas pirmojo kreditorių susirinkimo metu nebuvo išspręstas dėl objektyvių priežasčių, nes tuo metu dėl bankrutuojančios įmonės dydžio ir kreditorių skaičiaus administratorius dar nebuvo paskaičiavęs, kokia suma turėtų būti įvertintas jo darbas. Administratoriaus atlyginimo klausimas nebuvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę, tačiau nors apie kreditorių susirinkimą buvo skelbta vietinėje ir respublikinėje spaudoje ir iki kreditorių susirinkimo bet kuris iš kreditorių galėjo susipažinti su susirinkimo medžiaga, taigi ir su darbotvarke, šiuo klausimu papildyti darbotvarkę nesiūlė nei apeliantė, nei kiti kreditoriai. Be to, minėto administratoriaus užmokesčio klausimo neišsprendimas nesudaro prielaidos manyti, kad visi kiti kreditorių susirinkime priimti sprendimai yra neteisėti, apeliantė taip pat nenurodo jokių pagrindų, kad dėl to būtina naikinti visus kitus kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus. Be to, apeliantės nurodyta ĮBĮ 36 straipsnio ketvirtosios dalies nuostata iš esmės gina ne kreditorių, o administratoriaus teises, t. y. teisę į atlygio gavimą įskaitant ir laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo susirinkimo, todėl konstatuoti, kad neišsprendus 2006 m. spalio 4 d. kreditorių susirinkime klausimo dėl administratoriaus atlyginimo buvo pažeisti apeliantės ar kitų kreditorių interesai ir teisės, negalima.

27Apeliantė, remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, teigia, kad teisė nustatyti administratoriaus atlyginimą priklauso kreditorių susirinkimui ir negali būti perduodama kreditorių komitetui, nepriklausomai nuo to, ar per pirmąjį susirinkimą administratorius jau yra apsisprendęs dėl administravimo išlaidų atlyginimo, ar dar ne. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė nepagrįstai rėmėsi minėta nutartimi, kadangi toje nutartyje teismas nagrinėjo kreditorių susirinkimo ir teismo kompetencijos klausimą. Minėtoje nutartyje taip pat buvo konstatuota, kad pirmasis arba kiti kreditorių susirinkimai gali rinkti kreditorių komitetą (ĮBĮ 25 str.), kuris kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų, o kreditorių komiteto teises nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 25 str. 3 d.), kaip nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

28Atsižvelgdama į įmonių bankroto teisės instituto esmę ir tikslus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įmonių bankroto institutas savo paskirtį gali įgyvendinti tik tuomet, jeigu bankroto procedūros bus vykdomos griežtai laikantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, kurie specialiajame įstatyme yra užtikrinti nustatant tikslius ir trumpus terminus atskiroms bankroto procedūroms atlikti, tiksliai reglamentavus šio proceso dalyvių teises bei pareigas, teisių bei pareigų įgyvendinimo tvarką, pagrįstą visų kreditorių lygybės, skolininko bei kreditorių interesų pusiausvyros principu. Atsižvelgdama į šiuos bankroto proceso ypatumus, teisėjų kolegija apeliantės argumentus, kuriais grindžiami teiginiai apie jos, kaip kreditorės, teisių pažeidimą, nagrinėja visų 2006 m. spalio 4 d. kreditorių susirinkimo faktinių aplinkybių kontekste.

29Pagal suformuotą teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas yra atsižvelgiama į pateikusio skundą kreditoriaus kreditorinio reikalavimo dydį. Kaip minėta anksčiau, apeliantė, nurodydama, jog gina kreditorių teises, bei pateikdama skundą dėl 2006 m. spalio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, turėjo tik apie 0,001 proc., o šiuo metu, kaip nurodo BAB ,,Ekranas“ atsiliepime į atskirąjį skundą, 0,0000031 proc. visų kreditorių reikalavimų nuo teismo patvirtintos sumos (t. 12, d. 4, b. l. 49), o visų kitų apeliantės poziciją palaikančių kreditorių reikalavimų dydžių suma sudaro tik apie 7 proc. nuo bendros reikalavimų sumos, taigi – tik mažą dalį visų kreditorių reikalavimų nuo teismo patvirtintos sumos. Tuo tarpu kreditoriai, kuriems tenka didžioji kreditorinių reikalavimų dalis, skundų dėl priimtų nutarimų nepateikia, ir tai yra svarbus argumentas vertinant ar ginčijamos aplinkybės pažeidžia įstatymą ir kreditorių teises bei interesus.

30Be to, remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantės skundas grindžiamas ne esminiais jos teisių ar įstatymo normų pažeidimais. Toks, kad ir teisėtas, naudojimasis kreditoriaus teisėmis prieštarauja minėtiems bankroto proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principams ir šio proceso tikslams, kuriais privalo vadovautis ne tik teismas, bet ir kreditoriai. Dėl to minėti apeliantės argumentai taip pat negali būti pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 329 str. 1 d.).

31Kaip minėta, apeliantė savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad nagrinėjant bylą ne kartą pateikė teismui prašymą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagos išreikalavimo, tačiau teismas jį nepagrįstai atmetė. Remiantis CPK 314 straipsnio nuostata, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti. Tai, kad apeliantei žinoma tokia teisės norma, patvirtina 2007 m. balandžio 25 d. Apeliaciniam teismui jos pateikti paaiškinimai (t. 12, d. 4, b. l. 116). Apeliantė neprašo šių įrodymų išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo pagrindu prašo panaikinti skundžiamą nutartį, kas taip pat patvirtina abejones dėl apeliantės siekimo vilkinti BAB ,,Ekranas“ bankroto procesą. CPK 42 straipsnio penktoji dalis šalis įpareigoja priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Ši nuostata atitinka bendrąjį civilinio proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principą, įtvirtintą CPK septintajame straipsnyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė susirinkime nedalyvavo, savo nuomonės raštu apie sprendžiamus klausimus nepareiškė, taigi, nedėjo jokių pastangų savo teisems įgyvendinti,

32Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad Panevėžio apygardos teismas 2007 m. kovo 7 d. turėjo priimti sprendimą, bet ne nutartį ir todėl netinkamai taikė procesines teisės normas, yra nesusijusios su 2006 m. spalio 4 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumu. Be to, BAB ,,Ekranas“ bankroto byla nagrinėjama pagal 2001 m. redakcijos ĮBĮ nuostatas, pagal kurias teismo sprendimas priimamas tik dėl įmonės pabaigos, visi kiti bankroto procedūros klausimai teisme yra išsprendžiami nutartimis (ĮBĮ 32 str.).

33Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 338, 329 str.).

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

35Palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. nutartį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. Pareiškėjas kreditorius Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių... 4. Pareiškėja kreditorė I. G. taip pat prašė pripažinti bankrutuojančios AB... 5. Panevėžio apygardos teismas 2007 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškėjų skundus... 6. Atskiruoju skundu I. G. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą... 7. Atsiliepimais į atskirąjį skundą atsakovas BAB ,,Ekranas“, suinteresuoti... 8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Panevėžio apskrities VMI prašo... 9. AB bankas ,,Snoras“ ir AB ,,Lietuvos energija“ pateikė prisidėjimus prie... 10. Atskirasis skundas netenkintinas.... 11. CPK pirmojo straipsnio pirmoji dalis nustato, kad bankroto bylos nagrinėjamos... 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl BAB ,,Ekranas“ 2006 m. spalio 4... 13. Apeliantė savo skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo... 14. Tiesa, pareiškėja savo skundą motyvavo ne vien savo, bet ir kitų (skunde... 15. Be to, apskritai kalbant apie BAB ,,Ekranas“ kreditorių teisėtus interesus,... 16. Be to, kolegijos nuomone, pareiškėjos reikalavimas nėra pagrįstas dar ir... 17. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai pirminius pareiškėjų skundus... 18. Tiesa, atskirajame skunde apeliantė užsimena, kad byloje nėra jokio... 19. Nepagrįstas yra ir apeliantės bandymas kreditorių susirinkimo nutarimų... 20. Spręsdamas pateiktų skundų pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas, be... 21. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 22. Kolegijos nuomone, neatsitiktinai tiek skundas dėl kreditorių susirinkimo... 23. Svarbu yra ir tai, kad apeliantė, grįsdama savo skundą galimais balsų... 24. Sprendžiant dėl apeliantės teisių pažeidimo, svarbu yra ir tai, kad ji ne... 25. Pareiškėja skunde nurodo, kad ne visi kreditoriai turėjo galimybę tinkamai... 26. Pareiškėja prašė naikinti kreditorių susirinkimo nutarimus dar ir dėl to,... 27. Apeliantė, remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 8 d.... 28. Atsižvelgdama į įmonių bankroto teisės instituto esmę ir tikslus,... 29. Pagal suformuotą teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas yra... 30. Be to, remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sutinka su... 31. Kaip minėta, apeliantė savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad... 32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, atskirajame skunde... 33. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra pagrindo atskirojo... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1... 35. Palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. nutartį....