Byla e2A-665-212/2019
Dėl teisės

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos ir Zinos Mickevičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. I. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2751-902/2019 pagal ieškovo viešosios įstaigos Krepšinio klubo ,,Lietkabelis“ ieškinį atsakovui M. I. dėl darbo ginčo dėl teisės.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

5I. Ginčo esmė

61.

7Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Krepšinio klubas ,,Lietkabelis“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija) sprendimą Nr. DGKS-496 ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti M. I. 2018 m. gruodžio 28 d. prašymą dėl netesybų priteisimo kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, jog 2018 m. liepos 27 d. įvyko VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ neeilinis visuotinis dalininkų susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta nuo 2018 m. liepos 29 d. atšaukti M. I. iš VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ direktoriaus pareigų, taip pat buvęs vadovas buvo įpareigotas ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 29 d. perduoti visus jo žinioje esančius VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ dokumentus buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Apostat“. Nauju įstaigos vadovu buvo paskirtas M. P.. Nepaisant visuotinio dalininkų susirinkimo įpareigojimo bei daugkartinių reikalavimų perduoti visus M. I. žinioje esančius įstaigos dokumentus, iki pat ieškinio pateikimo teismui dienos buvęs vadovas nėra pilna apimtimi perdavęs VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ dokumentų bei antro įstaigos antspaudo nei buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „Apostat“, nei naujai paskirtam vadovui M. P.. Iki šiol M. I. nėra perdavęs įstaigos kasos bei kasos dokumentų, kurioje jo atleidimo dienai turėjo būti 34‘476,79 Eur, iš kurių M. I. darbo užmokestis būtų išmokėtas laiku.

103.

11Taip pat nurodė, jog atsakovas M. I., veikdamas kaip atskaitingas asmuo 2017-2018 metais grynaisiais pinigais gavo 34‘476,79 Eur. Jis pažeidė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, nes per 30 dienų nuo šių lėšų gavimo jų panaudojimo nepagrindė, jomis galimai disponavo asmeniniams poreikiams tenkinti. Jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo, kaip vadovo bei kasininko pareigas, ir perdavęs kasą naujai paskirtam direktoriui, VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ būtų tinkamai ir laiku atsiskaitęs su atsakovu. Šiuo atveju ieškovė neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su M. I., kadangi VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Swedbank banke esančioje sąskaitoje 2018 m. liepos 30 d. piniginių lėšų likutis buvo 992,45 Eur, kuriuos 2018 m. liepos 31 d. nusirašė Valstybinė mokesčių inspekcija. Ieškovės banko sąskaitoje UAB Perlo paslaugos 2018 m. liepos 30 d. likutis buvo 341,16 Eur, iš kurių 305 Eur panaudoti Lietuvos krepšinio federacijai privalomajam nario mokesčiui, likusią sumą nusirašė Valstybinė mokesčių inspekcija. Tokiais M. I. veiksmais VšĮ Krepšinio klubui „Lietkabelis“ padaryta itin didelė materialinė žala, kurią nustatė ir audito įmonė UAB „Verus Auditus“, atlikusi tyrimą ir pateikusi specialisto išvadą. Ieškovė daro išvadą, kad būtent dėl atsakovo kaltės su juo nebuvo atsiskaityta laiku. M. I. neperdavus kasos bei kasos dokumentų, laiko, jog jis darbo užmokestį sau išsimokėjo būtent iš įstaigos kasos.

124.

13Prašė remtis 2019 m. vasario 22 d. gautu iš UAB ,,Apostat“ įgalioto asmens A. M. atsakymu, jog darbo užmokesčio žiniaraštis ir informacija apie priskaičiuotą darbo užmokestį atsakovui buvo pateikta 2018 m. liepos 27 d., kadangi 2018 m. liepos 29 d. buvo nedarbo diena, o iki 2018 m. rugpjūčio 5 d. A. M. atostogavo, jokių nurodymų iš M. I. ji nebuvo gavusi, ji taip pat nevaldė ieškovės banko sąskaitos ir negalėjo daryti pavedimų. Teisę disponuoti banko sąskaita turėjo tik atsakovas. Jis turėjo identifikavimo kodų generatorių ir galėjo prisijungti prie banko sąskaitos su jam priklausančiu mobiliuoju parašu, todėl atsakovas galėjo išsimokėti sau darbo užmokestį. Šiuo atveju Darbo ginčų komisija visiškai neanalizavo ir nevertino VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ dėstomų argumentų bei pateiktų įrodymų dėl M. I. kaltės, t. y. nenustatinėjo vienos iš būtinų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 147 straipsnio 2 daliai taikyti sąlygų – darbuotojo kaltės dėl pavėluoto neatsiskaitymo. Mano, jog Darbo ginčų komisija darbo ginčą tarp ieškovės ir atsakovo išnagrinėjo nevisapusiškai ir neišsamiai, dėl ko priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Darbo ginčų komisija taip pat nevertino aplinkybės, jog 2018 m. gruodžio 19 d. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-6-00033-18 atsakovo atžvilgiu pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, jog tyrimas yra atliekamas ir dėl minėtų 34‘476,79 Eur piniginių lėšų galimo nusavinimo. Taip pat ieškovė nesutinka, jog praleido ieškinio senatį, nes ieškinį pateikė laiku, pirmą po nedarbo dienos dieną, t. y. 2019 m. vasario 25 d. (2019 m. balandžio 2 d. raštas, teisme gautas 2019 m. balandžio 3 d.).

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

155.

16Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 28 d. sprendimu tenkino ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės atsakovui M. I. ir atmetė kaip nepagrįstą M. I. prašymą išieškoti netesybas iš VšĮ Krepšinio klubo ,,Lietkabelis“ už uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2018 m. liepos 29 d.) iki galutinio atsiskaitymo dienos (2018 m. spalio 22 d.), priteisė iš atsakovo M. I. 1‘575,40 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei VšĮ Krepšinio klubui ,,Lietkabelis“ ir 15,20 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

176.

18Teismas sprendė, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas buvo priimtas 2019 m. sausio 24 d. ir ieškovė ieškinį teismui pateikė per Lietuvos teismų elektroninių ryšių portalą 2019 m. vasario 25 d., kitą po nedarbo dienos dieną, pirmadienį, todėl ieškovė teismui ieškinį pateikė laiku, per vieno mėnesio terminą (DK 14 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 74 straipsnio 5 dalis).

197.

20Taip pat sprendė, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad su atsakovu M. I. jo atleidimo iš darbo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta. Ieškovė ir atsakovas šioje byloje nesutaria dėl antrosios sąlygos – atleidžiamo darbuotojo kaltės – egzistavimo.

218.

22Nustatė, kad M. I. buvo VšĮ Krepšinio klubo ,,Lietkabelis“ direktoriumi, jo žinioje buvo klubo dokumentai, spaudas, turtas, juos perduoti klubo naujajam vadovui M. P. arba buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei atleidimo iš darbo metu jis buvo įpareigojamas. Jis taip pat disponavo VšĮ Krepšinio klubo ,,Lietkabelis“ piniginėmis lėšomis, dėl jų sudarydavo sandorius.

239.

24Laikė neįrodyta atsakovo nurodytą aplinkybę apie tai, kad jis davė nurodymą buhalterinę apskaitą tvarkančiai A. M. pervesti jam priklausantį darbo užmokestį, tačiau ji šio nurodymo neįvykdė ir piniginių lėšų atsakovui nepervedė. Iš 2019 m. vasario 22 d. UAB ,,Apostat“ buhalterės A. M. rašto Nr. 02/22 nustatė, jog ji tik parengė 2018 m. liepos 27 d. informaciją apie atsakovui priskaičiuotą darbo užmokestį ir išsiuntė buvusiam vadovui elektroniniu paštu, taip pat ji pranešė Sodrai apie M. I. atleidimą iš darbo, bet jokio nurodymo pervesti pinigines lėšas M. I. ji negavo ir ji nevaldė banko sąskaitų bei nedarė pavedimų, be to, kurį tai laiką ji atostogavo. Teise disponuoti sąskaita turėjo tik M. I., kuris turėjo identifikavimo kodų generatorių ir galėjo mobiliuoju parašu prisijungti prie banko sąskaitos.

2510.

26Iš to darė išvadą, jog atsakovas M. I. turėjo realią galimybę išsimokėti sau priklausantį darbo užmokestį pagal buhalterės surašytą ir paties M. I. pasirašytą 2018 m. liepos 29 d. žiniaraštį dėl darbo užmokesčio. Objektyvių kliūčių tai atlikti nenustatė. Kadangi Darbo ginčų komisijos 2019 m. sausio 24 d. sprendime buvo konstatuota (atsakovas M. I. šios aplinkybės teisme neginčijo), jog klubas turėjo pakankamai pajamų išmokėti M. I. priklausantį darbo užmokestį, tai patvirtino ir klubo bankinių sąskaitų išrašai, sprendė, jog atsakovui priklausančių mokėti sumų neišmokėjimą atleidimo iš darbo dieną lėmė subjektyvios, nuo jo paties valios priklausančios priežastys.

2711.

28Pažymėjo, jog A. B., būdamas VšĮ Krepšinio klubo ,,Lietkabelis“, darbdavio atstovu, nesprendė atsakovui priklausančio darbo užmokesčio išmokėjimo klausimo, atsakovą atšaukus iš direktoriaus pareigų ir su juo pasirašant darbo sutarties Nr. 36 nutraukimą. Pažymėjo ir tai, jog M. I. iš darbo atleistas pačiam prašant, tai reiškia, jog apie būsimą atleidimą ir iš to kilsiančią darbdavio pareigą visiškai atsiskaityti atleidimo dieną jam buvo žinoma iš anksto. Toks atsakovo M. I. elgesys rodo netinkamą jo, kaip klubo vadovo, pareigų atlikimą bei DK 24 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalių nuostatų pažeidimą, taip pat nuostatos, jog darbo santykių dalyviai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, pažeidimą ir suponavo teismui padaryti išvadą, jog įstatymo nustatytu laiku su atsakovu neatsiskaityta tik dėl jo kaltės. Konstatavus paties M. I. kaltę, ieškovei VšĮ Krepšinio klubui ,,Lietkabelis“ neatsiranda pareigos mokėti išmoką, nustatytą DK 147 straipsnio 2 dalyje, nes tam nėra vienos iš būtinų sąlygų.

2912.

30Akcentavo, kad atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką dėl darbuotojo kaltės dėl neatsiskaitymo su juo atleidimo dieną, kai toks darbuotojas yra ir darbdavio lėšomis disponuojantis asmuo, papildomai vertino buvusio direktoriaus M. I. tinkamą nevykdymą įpareigojimo – ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 29 d. atleidimo iš darbo dienos perduoti jo žinioje buvusius visus klubo dokumentus.

3113.

32Teismas sutiko su ieškovės pozicija, jog atsakovui neperdavus klubui priklausančių piniginių lėšų bei dokumentų apie šių lėšų pagrindimą, laikytina, jog atsakovas disponavo reikšmingos apimties (35‘000 Eur) pinigine suma ir galėjo sau išsimokėti priklausantį darbo užmokestį. Tokie atsakovo veiksmai (tinkamas neveikimas) lėmė tai, jog klubas 2018 m. spalio 22 d. pavėluotai atsiskaitė su atsakovu. Motyvavo tuo, kad iš 2018 m. spalio 5 d. atsakovo rašto (,,atsakymo į pakartotinį raginimą dėl dokumentų ir turto perdavimo“) nustatė, kad atsakovas tik 2018 m. spalio 5 d. ieškovei perdavė dokumentus apie lėšų panaudojimą, ir tai, jog būtent 2018 m. spalio 5 d. ieškovei tapo žinoma apie neišmokėto atsakovui atlyginimo dydį, nes atsakovas sutiko, jog 309 Eur suma už sugedusio kompiuterio detalės grąžinimą būtų išskaičiuota iš jo darbo užmokesčio, t. y. padarytas priešpriešinių reikalavimų (atsakovui neišmokėto atlygio dalies ir atsakovo padarytos žalos darbdaviui) įskaitymas, taip pat ir tai, jog tik tada atsakovas paragino per 3 darbo dienas nuo atsakymo gavimo dienos ieškovę su juo tinkamai atsikaityti, jį atšaukus iš klubo direktoriaus pareigų, išmokėti jam priklausantį darbo užmokestį. Teismo nuomone, virš nurodyti faktai patvirtina, jog darbo teisinių santykių šalys (byloje ieškovė ir atsakovas) būtent 2018 m. spalio 5 d. sprendė atsakovo žalos darbdaviui atlyginimo (anksčiau materialinės atsakomybės) klausimą, o 2018 m. spalio 22 d. ieškovė pilnai atsiskaitė su atsakovu, dėl galimai atsakovo neteisėtai panaudotų piniginių lėšų sportininkams nusprendęs kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

3314.

34Tokiu būdu konstatavo, jog netesybos atsakovui už laikotarpį iki 2018 m. spalio 5 d. už laiku neišmokėtą darbo užmokestį neturi būti skaičiuojamos, nes vien tik atsakovo M. I. nepateisinamas neveikimas (neišsimokėjimas atlygio bei dokumentų, turto neperdavimas ieškovės naujam vadovui) lėmė darbo užmokesčio sumokėjimą pavėluotai. Teismo vertinimu, neturėtų būti skaičiuojamos netesybos ir už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 5 d. iki darbo užmokesčio išmokėjimo, nes atsakovas M. I. 2018 m. spalio 5 d. raštu pats numatė papildomą terminą – per 3 darbo dienas nuo atsakymo gavimo dienos, o 2018 m. spalio 19 d. raštu šį terminą papildomai pratęsė, t. y. pats sutiko, jog neišmokėtas jam darbo užmokestis būtų išmokėtas vėliau.

3515.

36Iš bylos rašytinės medžiagos (šalių susirašinėjimo – pretenzijų, raginimų, atsakymų ir panašiai) nustatė ir tai, jog po 2018 m. spalio 5 d. ieškovė, kaip atsakovo darbdavys, sprendė klausimą dėl atsakomybės atsakovui taikymo už tai, kad jis klubui priklausančias lėšas panaudojo netinkamai ir padarė didelės žalos. Pažymėjo, jog M. I. tiek VšĮ Krepšinio klubo ,,Lietkabelis“ naujam vadovui M. P., tiek ir teismui pagal pareikalavimą neperdavė darbo sutarties, todėl liko neaiškūs jo įsipareigojimai darbdaviui, įkaitant žalos atlyginimo mastą, tiek vadovavimo pradžioje, tiek ir po darbo santykių nutrūkimo, jį atleidžiant iš darbo arba nutraukiant darbo sutartį. Sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra reikšminga aplinkybė, jog atsakovas nesutiko, jog klubo lėšas panaudojo nesant tam teisinio pagrindo ir tokiu būdu veikė neteisėtai. Tam, kad ieškovė kaip darbdavys įvertintų atsakovo veiksmus ir taikytų jam atitinkamą atsakomybę, susijusią su padarytos žalos atlyginimu, buvo būtinas papildomas laikas įvertinti gautus dokumentus. Auditoriui Č. M. parengti 2019 m. sausio 15 d. specialisto išvadą Nr. 01/15 prireikė daugiau kaip mėnesio laiko, tai matyti iš minėtos išvados aprašomosios dalies, kur nurodyta, jog tyrimas buvo pradėtas 2018 m. gruodžio 3 d., o baigtas 2019 m. sausio 15 d. Todėl teismas negalėjo padaryti išvados, jog pareiga ieškovei tinkamai atsiskaityti su atsakovu iškilo būtent 2018 m. spalio 5 d., kai atsakovas ieškovei perdavė reikšmingus dokumentus pavirtinti piniginių lėšų panaudojimą.

3716.

38Atkreipė dėmesį į DK 150 straipsnio 3 dalį ir laikė, jog nuo 2018 m. spalio 5 d., kai atsakovas ieškovei perdavė reikšmingus dokumentus pagrįsti lėšų panaudojimą, galėjo būti pradėtas skaičiuoti terminas darbdaviui duoti nurodymą padaryti išskaitą dėl atsakovo padarytos atlygintinos žalos, todėl sprendė, jog 2018 m. spalio 22 d., kai ieškovė atsakovui išmokėjo priklausantį atlyginimą, dar nebuvo suėjęs terminas išskaitai iš darbo užmokesčio padaryti. Pažymėjo ir tai, jog po 2018 m. spalio 5 d. atsakovas ieškovei pareiškė priešpriešinį reikalavimą dėl 67‘000 Eur sumos grąžinimo, atsakovui įvykdžius klubo prievolę krepšininkams, t.y. tarp šalių kilo ginčas dėl sumų grąžinimo. Tokiu būdu, teismas darė išvadą, jog VšĮ Krepšinio klubas ,,Lietkabelis“ su atsakovu atsiskaitė pavėluotai dėl atsakovo kaltės ir nebuvo jokio teisinio pagrindo Darbo ginčų komisijai patenkinti atsakovo M. I. prašymo dėl netesybų priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2018 m. liepos 29 d. iki galutinio atsiskaitymo dienos (2018 m. spalio 22 d.).

3917.

40Kadangi ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės patenkino ir atmetė M. I. prašymą dėl netesybų išieškojimo, sprendė, jog teisinės reikšmės nebeturi ieškovės argumentai dėl netesybų sumažinimo ir dėl to nepasisakė.

4118.

42Taip pat sprendė, jog patenkinus VšĮ Krepšinio klubo ,,Lietkabelis“ ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės ir šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Darbo ginčų komisijos 2019 m. sausio 24 d. priimtas sprendimas Nr. DGKS-496 nebegalios (DK 231 straipsnio 7 dalis), todėl papildomai dėl šio sprendimo panaikinimo nebepasisakė.

43III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4419.

45Atsakovas M. I. prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir Darbo ginčų komisijos 2019 m. sausio 24 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-111-25296/2018 palikti nepakeistą, taip pat priteisti jo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4620.

47Apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, todėl netinkamai taikė DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, kad darbo užmokestis apeliantui nebuvo išmokėtas dėl jo kaltės.

4821.

49Mano, jog teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kuri suformuota aiškinant šiuo metu nebegaliojančio DK 141 straipsnio nuostatas. Net jeigu ir būtų laikoma, kad kasacinio teismo išaiškinimai dėl šiuo metu nebegaliojančio DK 141 straipsnio nuostatų taikymo tebėra aktualūs, teismo nurodytų kasacinio teismo civilinių bylų faktinės aplinkybės (lot. k. ratio decidendi) yra iš esmės skirtingos.

5022.

51Nurodo, jog priešingai nei teigiama sprendime, apeliantas neturėjo realios galimybės išsimokėti sau priklausančio darbo užmokesčio pagal buhalterės A. M. surašytą ir jo pasirašytą 2018 m. liepos 29 d. žiniaraštį dėl darbo užmokesčio. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu ne vieną kartą nurodė, kad visus mokėjimus ieškovės vardu atlikdavo ieškovės buhalterinę apskaitą vykdanti įmonė UAB „Apostat“. Tai, kad atsakovas paskutinę jo darbo dieną (2018 m. liepos 27 d.), penktadienį, buvo davęs žodinį nurodymą UAB „Apostat“ buhalterei A. M. sumokėti jam priklausantį darbo užmokestį ir kitas priklausančias išmokas, patvirtina A. M. teiginys, kad darbo užmokesčio žiniaraštis apeliantui buvo siunčiamas elektroniniu paštu. Vadinasi, apeliantas davė nurodymą paskaičiuoti ir sumokėti jam darbo užmokestį, o buhalterė, vykdydama šį nurodymą, apskaičiavo mokėtiną darbo užmokestį, bet jo nesumokėjo. Jis negalėjo ir negali atsakyti už minėtos buhalterės neveikimą, todėl negalima konstatuoti jo kaltės DK 147 straipsnio 2 dalies prasme.

5223.

53Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas, kaip buvęs įstaigos vadovas, dažnai komunikuodavo su buhaltere žodžiu (telefonu), o buhalterės A. M. 2019 m. vasario 22 d. raštas negali būti laikomas patikimu įrodymu, kadangi yra surašytas šališkai ir neobjektyviai. Pažymi, kad UAB „Apostat” iki šiol tvarko ieškovės buhalterinę apskaitą, gauna iš ieškovės pinigines lėšas už teikiamas paslaugas, todėl, akivaizdu, kad UAB „Apostat“ yra suinteresuota tik ieškovei palankių, tačiau išgalvotų, aplinkybių patvirtinimu.

5424.

55Tvirtina, jog buhalterės A. M. rašte nurodomas teiginys, jog ji nevaldė banko sąskaitų bei nedarė pavedimų yra melagingas, nes visus mokėjimus įstaigos vardu atliko buhalterė, būtent ji disponavo ieškovės banko sąskaitos kodų generatoriumi. Tai, kad įstaigos banko sąskaitos kodų generatorius buvo išduotas apeliantui, kaip įstaigos vadovui, savaime nereiškia, kad apeliantas faktiškai juo ir naudojosi. Apeliantas mokėjimų funkcijas buvo delegavęs buhalterines paslaugas atliekančiai įmonei – UAB „Apostat“, o kodų generatorių perdavęs atsakingai darbuotojai A. M.. Po darbo santykių pasibaigimo (2018 m. liepos 29 d.) kodų generatorius liko UAB „Apostat“ žinioje, būtent šios įmonės darbuotojai po 2018 m. liepos 29 d. toliau nepertraukiamai atlikinėjo visus pavedimus ieškovės vardu. Priešingu atveju, egzistuotų rašytinis įrodymas – kodų generatoriaus perdavimo aktas, kuris turėjo būti sudarytas pasibaigus ieškovės ir apelianto darbo santykiams (2018 m. liepos 29 d.). Visa tai, apelianto nuomone, patvirtina, kad apeliantas asmeniškai nedarė mokėjimo pavedimų dėl darbo užmokesčio sumokėjimo ieškovės darbuotojams. Kita vertus, nepriklausomai nuo to, ar apeliantas atlikinėjo mokėjimo pavedimus darbuotojams ar ne, ieškovės pareiga atsiskaityti su buvusiu darbuotoju niekur nedingo, kuomet pasibaigė ieškovės ir apelianto darbo santykiai.

5625.

57Pažymi, kad paskutinę apelianto darbo dieną ir darbo sutarties nutraukimo metu įstaiga neturėjo pakankamai piniginių lėšų, iš kurių galėjo būti išmokėtas darbo užmokestis. Apeliantas, 2018 m. liepos 27 d. duodamas nurodymą buhalterei A. M. išmokėti darbo užmokestį ir kitas susijusias išmokas, apie ieškovės sąskaitoje esančių piniginių lėšų tikslų kiekį nežinojo (ne kasdien tikrindavo sąskaitos likutį), o buhalterė jo neinformavo, kad piniginių lėšų likutis tuo metu nebuvo pakankamas, kad būtų galima atsiskaityti su apeliantu. Tačiau jau po poros dienų (2018 m. rugpjūčio 1 d.), kuomet ieškovės direktoriaus pareigas ėjo M. P., į įstaigos banko sąskaitą buvo pervestos didelės sumos, todėl nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. jokios objektyvios kliūties sumokėti darbo užmokestį ir kitas priklausančias išmokas apeliantui nebebuvo.

5826.

59Aplinkybė, kad buhalterė A. M. kurį laiką atostogavo (iki 2018 m. rugpjūčio 5 d.), apelianto nuomone, taip pat nepaneigė ieškovės pareigos įvykdyti apelianto nurodymą, juo labiau, kad buhalterė A. M. atostogavo nuo 2018 m. liepos 30 d., o nurodymas buvo duotas dar 2018 m. liepos 27 d. Be to, už ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakinga ne konkreti buhalterė, o įmonė UAB „Apostat“, kuri A. M. atostogų metu turėjo ir galėjo paskirti buhalterę pavaduojantį asmenį. Taigi, buhalterės atostogos nėra darbo užmokesčio neišmokėjimą pateisinantis argumentas ir juo labiau ne apelianto kaltę įrodanti aplinkybė.

6027.

61Akcentuoja, kad naujasis ieškovės direktorius M. P. savo pareigas pradėjo eiti tą pačią dieną, kai buvo nutraukta apelianto darbo sutartis, todėl net jeigu būtų galima pripažinti, kad apeliantas turėjo ir galėjo pasirūpinti, kad jam būtų laiku išmokėtas darbo užmokestis, tai neeliminavo naujojo ieškovės direktoriaus M. P. pareigos sumokėti apeliantui darbo užmokestį kaip įmanoma greičiau. Jeigu M. P., pradėjęs eiti direktoriaus pareigas, darbo užmokestį būtų sumokėjęs iš karto arba kitą darbo dieną, apeliantui apskritai nebūtų priskaičiuotos netesybos arba būtų priskaičiuota minimali netesybų suma. Būtent dabartinio direktoriaus M. P. veiksmai rodo netinkamą jo, kaip klubo vadovo, pareigų atlikimą bei DK 24 straipsnio nuostatų pažeidimą. Ieškovės direktorius M. P. 2019 m. birželio 18 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad 2018 m. liepos 30 d. pradėjęs eiti direktoriaus pareigas nesidomėjo, ar yra atsiskaityta su buvusiu vadovu (apeliantu), nes neturėjo laiko, turėjo grąžinti skolas treneriams ir žaidėjams, todėl kartu su dalininkais A. B. ir S. G. nusprendė, kad būtent šios skolos turi būti mokamos pirmoje vietoje. Taigi, darbo užmokestis apeliantui laiku nebuvo sumokėtas ne dėl apelianto, o dėl ieškovės direktoriaus M. P. kaltės.

6228.

63Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad su apeliantu nebuvo atsiskaityta todėl, kad šis tariamai neperdavė ieškovei įstaigos kasos bei kasos dokumentų. Apeliantas ne kartą yra nurodęs, kad įstaigai perdavė visus savo žinioje turėtus įstaigos dokumentus ir visą įstaigos turtą, todėl ieškovės teiginys, kad šis turtas buvo neperduotas, yra deklaratyvus, neparemtas jokiais konkrečiais įrodymais ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Juo labiau ieškovės pasamdyto specialisto išvada nėra apelianto kaltę patvirtinantis dokumentas, į teismą dėl žalos atlyginimo, kurią būtų lėmęs tariamas dokumentų ar piniginių lėšų negrąžinimas, ieškovė iki šiol nesikreipė.

6429.

65Pažymi, kad didžioji dalis kasoje buvusių piniginių lėšų buvo įgytos 2017-2018 metais paramos sutarčių su UAB „Endovita“ ir UAB „Irmus“ pagrindu ir išmokėtos šių paramos sutarčių prieduose nurodytais tikslais, vykdant paramos teikėjų tiesioginius pavedimus. Jis pateikė ieškovei visus prašytus dokumentus, pagrindžiančius kasos likučio, t. y. 35‘000 Eur išmokėjimą sportininkams kaip priedus, įskaitant paramos sutarčių su UAB „Endovita“ ir UAB „Irmus“ priedus bei 2018 m. balandžio 9 d. honorarų ir atlygio išmokėjimo žiniaraštį Nr. 18/1. Kita vertus, tariamas dokumentų neperdavimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ką pripažįsta ir apeliantas, nes reikalavimo perduoti tariamai neperduotus dokumentus nereiškia. Atitinkamai ir teismas, konstatuodamas, kad apeliantas nevykdė įpareigojimo ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 29 d. (atleidimo iš darbo dienos) perduoti jo žinioje buvusius visus klubo dokumentus, peržengė ieškinio nagrinėjimo ribas. Pastebi, kad ši išvada padaryta remiantis vien „daugkartiniais klubo raginimais” apeliantui, visiškai ignoruojant apelianto išsakytą poziciją ir pateiktus įrodymus bei daugkartinius apelianto atsakymus į įstaigos raginimus, kurie patvirtina, kad dokumentai ir turtas buvo perduoti.

6630.

67Atkreipia dėmesį, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 29 d. iki 2018 m. spalio 22 d., kol nebuvo mokamas darbo užmokestis, apskritai nenurodė jokios tokio delsimo atsiskaityti su apeliantu priežasties. Kaip nurodė naujasis ieškovės vadovas 2019 m. birželio 18 d. teismo posėdžio metu, ieškovės vadovybė tuo metu turėjo kitų prioritetų atsiskaitant su kreditoriais. Taigi, nesant jokių pretenzijų dėl nemokamo atlyginimo iš ieškovės pusės, atitinkamai ir apeliantas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad darbo užmokestį jam delsiama išmokėti dėl to, kad šis tariamai nepateikia prašomų dokumentų, nors apeliantas įstaigai pateikė visus turėtus dokumentus. Ši priežastis buvo nurodyta tik 2018 m. lapkričio 27 d. atsakyme į ieškovės pretenziją dėl netesybų sumokėjimo – taigi, jau po to, kai darbo užmokestis buvo sumokėtas ir apeliantas reikalavo sumokėti netesybas.

6831.

69Akcentuoja, kad 2018 m. spalio 22 d. ieškovė darbo užmokestį apeliantui pervedė, nors dokumentai, ieškovės nuomone, vis dar nėra perduoti. Ši aplinkybė liudija, kad atlyginimo nemokėjimo ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 29 d. iki 2018 m. spalio 22 d. nesiejo su dokumentų ir turto neperdavimu, tai buvo daroma vien iš piktybiškų paskatų tarp apelianto, kuris tuo metu buvo ieškovės dalininkas, ir ieškovės vykstančio konflikto kontekste, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti apelianto kaltės. Teismas šių aplinkybių ir priežasčių, kurios lėmė ieškovės valią nemokėti apeliantui darbo užmokesčio, apskritai nevertino, apsiribodamas pritarimu ieškovės melagingai išdėstytoms aplinkybėms.

7032.

71Mano, kad teismo argumentai, kad netesybos neturėtų būti skaičiuojamos iki 2018 m. spalio 5 d., nes ieškovė tariamai nežinojo mokėtino atlyginimo dydžio, o nuo 2018 m. spalio 5 d. iki 2018 m. spalio 22 d. neturėtų būti skaičiuojamos, nes apeliantas pats neva numatė papildomus terminus, yra visiškai nepagrįsta ir prieštarauja darbo užmokesčio ir netesybų sumokėjimo tvarką reglamentuojančioms teisės normoms (DK 146 ir 147 straipsnių 2 dalys). Ieškovės apeliantui nesumokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų dydis buvo gerai žinomas nuo paskutinės apelianto darbo dienos, kadangi išmokėtino darbo užmokesčio bei kitų išmokų suma buvo nurodyta buhalterės A. M. sudarytame 2018 m. liepos 27 d. žiniaraštyje. Tai, kad apeliantas iš jam mokėtinos sumos vėliau leido išskaityti kompiuterio detalės kainą, nereiškia, kad ieškovė apie mokėtino darbo užmokesčio dydį nežinojo. Apie kompiuterio detalę bei jos vertę ieškovei vėliausiai buvo žinoma jau 2018 m. rugsėjo 13 d., tad ieškovė galėjo šią sumą išskaityti gerokai anksčiau, bet to dėl nežinomų priežasčių nepadarė. Mano, kad bet kuriuo atveju pareiga sumokėti darbo užmokestį ir netesybas niekaip nepriklauso nuo teisės į išskaitą ar teisės reikalauti žalos atlyginimo. Darbo užmokesčio mokėjimas ir žalos atlyginimas yra du skirtingi darbo teisės institutai. Sistemiškai aiškinant šiuos institutus reglamentuojančias nuostatas matyti, kad darbo užmokesčio sumokėjimas yra savarankiška darbdavio prievolė, o nukrypti nuo imperatyvių DK nuostatų galima tik bendru darbo santykių šalių susitarimu. Todėl ieškovei net ir turint pretenzijų dėl kompiuterio detalės, dokumentų ar turto perdavimo, 35‘000 Eur įstaigos lėšų panaudojimo, prievolė sumokėti darbo užmokestį turėjo būti įvykdyta DK 146 straipsnyje numatyta tvarka, o pretenzijos dėl dokumentų ir turto perdavimo bei 35‘000 Eur sumos turėjo būti reiškiamos atskirai.

7233.

73Pažymi, jog ta aplinkybė, kad apeliantas 2018 m. spalio 5 d. ir 2018 m. spalio 19 d. raginimuose sumokėti netesybas nurodė darbo užmokesčio sumokėjimo terminus, nereiškia, kad apeliantas ieškovę „atleido“ nuo darbo užmokesčio sumokėjimo iki numatyto termino pabaigos. Pareiga sumokėti darbo užmokestį ir netesybas per tam tikrą laiką yra įstatyminė (DK 146 ir 147 straipsnių 2 dalys), o apelianto siųsti raginimai (ką pripažino ir teismas) tik patvirtina, kad apeliantas su tokiu delsimu nesutiko ir reikalavo pažeidimus kuo greičiau pašalinti.

7434.

75Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.

76Teisėjų kolegija

konstatuoja:

77IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7835.

79Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8036.

81Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

8237.

83Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo darbuotojui nepriteistos netesybos už uždelstą atsiskaityti laiką, darbo santykiams pasibaigus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8438.

85Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka teismas nustatė, jog atsakovas M. I. nuo 2015 m. gegužės 13 d. buvo paskirtas ieškovės VšĮ Krepšinio klubo ,,Lietkabelis“ (tuo metu asociacijos ,,Aukštaitijos krepšinio centras“) direktoriumi (1 t., b. l. 165-167). Nuo 2017 m. sausio 23 d. atsakovas yra ir ieškovės VšĮ Krepšinio klubo ,,Lietkabelis“ dalininkas (b. l. 27-33). M. I. 2018 m. liepos 12 d. elektroniniu laišku informavo kitus dalininkus apie sprendimą trauktis iš užimamų pareigų (1 t., b. l. 126-127). 2018 m. liepos 27 d. įvykusio VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo metu nuspręsta nuo 2018 m. liepos 29 d. atšaukti M. I. iš VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ direktoriaus pareigų, įpareigojant ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 29 d. perduoti visus jo žinioje esančius VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ dokumentus buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „Apostat“, nauju klubo vadovu nuo 2018 m. liepos 29 d. paskirti M. P. (1 t., b. l. 5-7). Darbo sutartis su atsakovu nutraukta nuo 2018 m. liepos 29 d. DK 54 straipsnio 1 dalies pagrindu (1 t., b. l. 128). Atleidimo iš darbo dieną (2018 m. liepos 29 d.) atsakovui turėjo būti išmokėta 2‘714,29 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (atskaičius mokesčius) (1 t., b. l. 5; byla Darbo ginčų komisijoje, l. 27), tačiau atsiskaityta nebuvo. 2018 m. rugpjūčio 22 d., 2018 m. rugsėjo 7 d., 2018 m. rugsėjo 17 d., 2018 m. rugsėjo 27 d., 2018 m. spalio 3 d. raštais/raginimais ieškovė ragino M. I. perduoti įstaigos dokumentus, turtą, atsiskaityti su įstaiga kaip atskaitingam asmeniui (e. b. l. 8-13, t. I). M. I. 2018 m. spalio 5 d. pateikė ieškovei atsakymą, prie kurio pridėjo perduodamus įstaigos dokumentus, tame tarpe ir pagrindžiančius piniginių lėšų, buvusių jo žinioje, kaip pas atskaitingą asmenį, panaudojimą, taip pat pareikalavo nedelsiant (per 3 darbo dienas nuo šio atsakymo gavimo dienos) išmokėti jam priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo užmokesčiu susijusias išmokas bei sutiko, kad iš jo darbo užmokesčio būtų išskaityta 309 Eur suma už sugedusio kompiuterio detalės grąžinimą. 2018 m. spalio 19 d. apeliantas išsiuntė ieškovei pakartotinį prašymą dėl darbo užmokesčio išmokėjimo per 3 darbo dienas nuo šio rašto davimo dienos (1 t., b. l. 130-131; byla Darbo ginčų komisijoje, l. 95). Ieškovė 2018 m. spalio 22 d. mokėjimo pavedimu pervedė M. I. 2‘405,29 Eur darbo užmokestį (1 t., b. l. 153).

8639.

87M. I. 2018 m. lapkričio 14 d. pateikė prašymą ieškovei išmokėti jam netesybas DK 147 straipsnio 2 dalies pagrindu dėl uždelsto išmokėti darbo užmokesčio, jį atleidžiant iš direktoriaus pareigų (1 t., b. l. 81-82). Ieškovei atsisakius išmokėti netesybas, su tokiu prašymu M. I. 2018 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2019 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. DGKS-496 apelianto prašymą patenkino ir nusprendė iš VšĮ Krepšinio klubo ,,Lietkabelis“ išieškoti jo naudai 2‘660,55 Eur netesybas (neatskaičius mokesčių) už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2018 m. liepos 29 d. iki galutinio atsiskaitymo dienos 2018 m. spalio 22 d.

8840.

89Nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, ieškovė VšĮ Krepšinio klubas ,,Lietkabelis“ 2019 m. vasario 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama išspręsti darbo ginčą. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino ir atmetė kaip nepagrįstą apelianto prašymą išieškoti netesybas iš VšĮ Krepšinio klubo ,,Lietkabelis“ už uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2018 m. liepos 29 d.) iki galutinio atsiskaitymo dienos (2018 m. spalio 22 d.). Sprendimo motyvuose teismas nurodė, jog įstatymo nustatytu laiku su M. I. neatsiskaityta tik dėl jo paties kaltės, todėl ieškovei neatsiranda pareigos mokėti išmoką, nustatytą DK 147 straipsnio 2 dalyje, nes tam nėra vienos iš būtinų sąlygų.

9041.

91Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus bei procesinius šalių dokumentus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas bei atskleidus bylos esmę (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu ieškinys patenkintas, o atsakovo prašymas dėl netesybų priteisimo atmestas, todėl visų jų išsamiai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

9242.

93Atsakovas (apeliantas) M. I. nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, motyvuoja tuo, kad teismas netinkamai taikė DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, kad darbo užmokestis apeliantui nebuvo išmokėtas dėl jo kaltės. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, suformuota aiškinant šiuo metu jau nebegaliojančio DK 141 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apelianto argumentams.

9443.

952016 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas Nr. XII-2603, kuriuo patvirtintas naujasis DK, įsigaliojęs nuo 2017 m. sausio 1 d. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio naujojo DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Minėtos įstatymo nuostatos suponuoja, jog pareiga mokėti netesybas – darbuotojo vidutinį darbo užmokestis per mėnesį – siejama su darbuotojo kaltės dėl vėluojančio atsiskaitymo nebuvimu.

9644.

97Tačiau nutarties 42 punkte aptarta įstatyminė nuostata, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d., pati savaime nebuvo nauja. Tokia darbdavio pareiga jau ir anksčiau buvo įtvirtinta iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 141 straipsnio, reglamentavusio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką, 3 dalies nuostatose. 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603 buvo naujai sureguliuoti tik išmokos (įvardintos netesybomis) dydžio nustatymo klausimai, o sąlygos, kurioms esant kyla darbdavio pareiga mokėti nurodytą išmoką, liko nepakeistos. Todėl priešingai, nei nurodo apeliantas, kasacinio teismo praktika, suformuota aiškinant ir taikant šiuo metu nebegaliojančio DK 141 straipsnio nuostatas, tebėra aktuali taikant ir naujojo DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas.

9845.

99Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant bylas, kuriose aktualus tinkamo atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju faktas, atleidžiamo darbuotojo teisinis statusas pripažįstamas svarbiu svarstant atleidžiamo darbuotojo kaltę dėl uždelsimo atsiskaityti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2010, 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012, 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-686/2016, kt.).

10046.

101Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog apeliantas buvo ieškovės vadovas, turintis specifinį teisinį statusą darbo santykiuose. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog ieškovės vardu veikia vadovas, kuris yra įstaigos vienasmenis valdymo organas (b. l. 27-33). Būtent įstaigos vadovas organizuoja kasdieninę įstaigos veiklą, atstovauja įstaigai, pagal suteiktų įgalinimų ribas, veikdamas įstaigos vardu, sudaro sandorius, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus bei vykdo kitas jam įstatymo ir įstaigos įstatų suteiktas funkcijas. Kita vertus, įstaigos vadovas taip pat yra ir įstaigos darbuotojas, su kuriuo sudaroma darbo sutartis, taigi jis yra ir darbo santykių, siejančių jį su įstaiga, dalyvis – darbuotojas. Todėl šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kai atleidžiamas darbuotojas (įstaigos direktorius) kartu yra ir darbdavio atstovas, be kita ko, atliekantis darbdavio pareigą visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną.

10247.

103Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir kasacinio teismo išaiškinimais, anot kurių, tais atvejais, kai nustatoma, kad atleidžiamas darbuotojas pagal savo pareigas disponavo darbdavio lėšomis, pats buvo atsakingas už darbo užmokesčio mokėjimą, taip pat ir atsiskaitymą atleidimo dieną, ir nebuvo objektyvių kliūčių tokį atsiskaitymą atlikti, pripažįstama dėl neatsiskaitymo esant darbuotojo kaltę, kas lemia DSĮ 141 straipsnio 3 dalyje numatytos išmokos nemokėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2010, 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-686/2016). Darbuotojo kaltė dėl neatsiskaitymo su juo atleidimo dieną, kai toks darbuotojas yra ir darbdavio lėšomis disponuojantis asmuo, konstatuojama ir tais atvejais, jei jis iki atleidimo savo nesąžiningais veiksmais sukuria tokią situaciją, kad atleidimo dieną su juo atsiskaityti nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2010).

10448.

105Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantas, būdamas ieškovės direktoriumi laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. vasario 22 d. paramos sutarčių pagrindu iš UAB „Endovita“ ir UAB „Irmus“ grynaisiais pinigais priėmė 35‘000 Eur sumą. Šios piniginės lėšos nebuvo įneštos į ieškovės banko sąskaitą ir buvo laikomos grynaisiais pinigais bei apskaitomos pas apeliantą, kaip ieškovės atskaitingą asmenį (1 t., b. l. 15-21). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas jo atšaukimo iš direktoriaus pareigų dieną (2018 m. liepos 29 d.) būtų grąžinęs ieškovei pas jį, kaip atskaitingą asmenį, esančius grynuosius pinigus ar pateikęs ieškovei šių piniginių lėšų panaudojimą patvirtinančius dokumentus. Iš avanso apyskaitos Nr. 21 esančių įrašų matyti, jog apelianto žinioje esančio avanso likutis 2018 m. liepos 30 d. sudarė 34‘476,79 Eur sumą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta tinkamomis pirmosios instancijos teismo išvadas, jog ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad apeliantas jo atšaukimo iš direktoriaus pareigų dieną (2018 m. liepos 29 d.) disponavo ieškovės 34‘476,79 Eur suma ir iš šių lėšų galėjo išsimokėti jam priklausantį darbo užmokestį. Apelianto ieškovei 2018 m. spalio 5 d. siųstas raštas patvirtina, kad apeliantas minėtų piniginių lėšų panaudojimą pagrindžiančius dokumentus perdavė ieškovei ne anksčiau nei 2018 m. spalio 5 d. Dėl nurodyto atmestinas kaip nepagrįstas apelianto skundo argumentas, jog kasą ir kasos dokumentus ieškovei jis buvo perdavęs laiku.

10649.

107Pirmosios instancijos teismo posėdyje apeliantas nurodė, jog dar 2018 m. birželio mėnesį jis nusprendė trauktis iš įstaigos direktoriaus pareigų ir apie tai kalbėjosi su vienu iš įstaigos dalininkų. Apie sprendimą trauktis iš užimamų pareigų 2018 m. liepos 12 d. apeliantas elektroniniu laišku informavo kitus dalininkus. 2018 m. liepos 27 d. įvykusio ieškovės neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo metu nusprendus nuo 2018 m. liepos 29 d. atšaukti apeliantą iš įstaigos direktoriaus pareigų, apeliantas buvo įpareigotas ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 29 d. perduoti visus jo žinioje esančius įstaigos dokumentus buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „Apostat“. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas, jau nuo 2018 m. birželio mėnesio ketinęs trauktis iš užimamų pareigų, turėjo pakankamai laiko visiškai atsiskaityti su įstaiga.

10850.

109Byloje esantys ieškovės kredito įstaigų sąskaitų išrašai patvirtina, jog apelianto atšaukimo iš direktoriaus pareigų dieną (2018 m. liepos 29 d.) įstaigos sąskaitose nebuvo pakankama suma išmokėti apeliantui visą priklausantį darbo užmokestį: AB Swedbank sąskaitoje pinigų likutis 2018 m. liepos 29 d. buvo – 992,45 Eur, o UAB Perlas paslaugos sąskaitoje – 341,16 Eur, kas bendroje sumoje sudarė 1‘333,61 Eur sumą. Tačiau nurodyta suma, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo ir privalėjo būti išmokėta apeliantui jo atšaukimo iš direktoriaus pareigų dieną (2018 m. liepos 29 d.), taip bent iš dalies įvykdant darbdavio pareigą visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, tačiau to nebuvo padaryta.

11051.

111Apeliantas skunde tvirtina, kad paskutinę jo darbo dieną (2018 m. liepos 27 d.) jis davė žodinį nurodymą UAB „Apostat“ buhalterei sumokėti jam priklausantį darbo užmokestį ir kitas priklausančias išmokas, kad, kaip įstaigos vadovas, jis dažnai komunikavo su buhaltere žodžiu (telefonu), tačiau nurodytiems argumentams pagrįsti jokių įrodymų nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepatiekė. Nesutiktina su apelianto argumentu, jog UAB „Apostat“ buhalterės A. M. 2019 m. vasario 22 d. rašte Nr. 02/22 esantis teiginys, kad darbo užmokesčio žiniaraštis apeliantui buvo siunčiamas elektroniniu paštu, patvirtina jo nurodomą aplinkybę apie 2018 m. liepos 27 d. žodžiu duotą nurodymą buhalterei dėl jam priklausančio darbo užmokesčio išmokėjimo, juolab, kad tame pat rašte buhalterė A. M. kategoriškai neigė gavusi tokį apelianto nurodymą.

11252.

113Apeliantas skunde taip pat teigia, jog jis asmeniškai neatlikinėjo mokėjimo pavedimų dėl darbo užmokesčio išmokėjimo ieškovės darbuotojams, visus mokėjimus ieškovės vardu atlikdavo įstaigos buhalterinę apskaitą tvarkanti UAB „Apostat“, tačiau į bylą nėra pateikta tokius jo teiginius patvirtinančių įrodymų. Priešingai, ieškovės byloje pateiktas AB Swedbank 2015 m. gruodžio 21 d. Patvirtinimas apie identifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimą bei 2019 m. vasario 22 d. pažyma apie sąskaitos naudotojus patvirtina, jog būtent apeliantui 2015 m. gruodžio 21 d. buvo išduotas identifikavimo kodų generatorius ir būtent apeliantas jo atšaukimo iš pareigų dieną (2018 m. liepos 29 d.) buvo įstaigos sąskaitų banke naudotoju pagal elektroninių paslaugų teikimo sutartį. Pagal pastarąją sutartį apeliantui buvo suteikta teisė ieškovės sąskaitose atlikti visas operacijas, tame tarpe, vietinių ir tarptautinių mokėjimo pavedimų sąrašo formavimo, sąskaitų likučio tikrinimo ir išrašo formavimo, vietinių ir tarptautinių mokėjimo pavedimų išsiuntimo į banką vykdymo operacijas. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių apelianto teiginius, jog mokėjimo funkcijas jis buvo delegavęs ieškovei buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei – UAB „Apostat“, o identifikavimo kodų generatorių buvo perdavęs jos darbuotojai A. M.. Kaip matyti iš 2019 m. vasario 22 d. rašto Nr. 02/22 turinio, pastaroji darbuotoja iš esmės neigė valdžiusi ieškovės banko sąskaitas bei jos vardu atlikinėjusi pavedimus. Įrodymų, jog šiuos duomenis 2019 m. vasario 22 d. rašte Nr. 02/22 A. M. nurodė melagingai, byloje taip pat nėra pateikta. Tuo tarpu apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdyje metu pats patvirtino, kad savo žinioje turėjo identifikavimo kodų generatorių. Ta aplinkybė, jog nebuvo surašytas identifikavimo kodų generatoriaus perdavimo aktas, savaime nepatvirtina apelianto teiginių, jog jis identifikavimo kodų generatoriumi faktiškai nesinaudojo. Ieškovės sąskaitų kredito įstaigose išrašų duomenys laikotarpiu 2018 m. liepos 29 d. iki 2018 m. spalio 22 d. patvirtina apelianto nurodytą aplinkybę, kad pasibaigus apelianto darbo santykiams (2018 m. liepos 29 d.) buvo atliekami mokėjimo pavedimai iš ieškovės sąskaitų, tačiau nepatvirtina apelianto skundo teiginių, jog būtent UAB „Apostat“ darbuotojai atliko šiuos mokėjimo pavedimus. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nepriklausomai nuo to, ar apeliantas atlikinėjo mokėjimo pavedimus darbuotojams, ar ne, ieškovės pareiga atsiskaityti su apeliantu neišnyko, pasibaigus ieškovės ir apelianto darbo santykiams. Tačiau vadovaujantis nutarties 45 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, aplinkybė, ar apeliantas atlikinėjo mokėjimo pavedimus ieškovės darbuotojams, ar ne, yra reikšminga sprendžiant dėl ieškovės pareigos mokėti apeliantui DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytą išmoką, jeigu uždelsiama atsiskaityti.

11453.

115Apelianto skundo argumentas, jog UAB „Apostat“ buhalterės A. M. 2019 m. vasario 22 d. raštas Nr. 02/22 negali būti laikomas patikimu įrodymu byloje, kadangi yra surašytas šališkai ir neobjektyviai, vertintinas kaip teisiškai nepagrįstas. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalies nuostatas, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 177 straipsnyje numatytų civiliniame procese naudojamų įrodinėjimo priemonių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas turi teisę vertinti bet kokią objektyvia forma išreikštą byloje esančią informaciją, jeigu įstatymas specialiai nenustato įrodinėjimo priemonių ribojimo. Vien ta aplinkybė, jog UAB „Apostat“ atlygintinai teikia ieškovei buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog į bylą pateiktas UAB „Apostat“ darbuotojos 2019 m. vasario 22 d. raštas Nr. 02/22 yra surašytas šališkai ir neobjektyviai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį vertino visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingas įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių proceso teisės nuostatų aiškinimas be teisėto pagrindo apribotų ieškovės įrodinėjimo procese galimybę.

11654.

117Apibendrinant tai kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantas, būdamas įstaigos direktoriumi, pagal savo pareigas turėjo teisę disponuoti ieškovės lėšomis (tiek grynaisiais, tiek esančiais įstaigos sąskaitose) ir šia teise naudojosi, iki atleidimo iš darbo dienos neatsiskaitė su ieškove kaip atskaitingas asmuo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog apeliantas faktiškai kontroliavo ieškovės atsiskaitymo su juo galimybę. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta objektyvių kliūčių pačiam atsakovui (apeliantui) išspręsti pagal kompetenciją privalomą spręsti klausimą dėl jam priklausančių išmokų išsimokėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas savo veiksmais prisidėjo prie to, kad ieškovė negalėjo su juo atsiskaityti.

11855.

119Bylos nagrinėjimo eigoje apeliantas neteigė ir neįrodinėjo, kad savo veiksmais būtų siekęs tinkamai vykdyti savo, kaip direktoriaus, pareigas, išplaukiančias iš DK 146 straipsnio 2 dalies, o jam būtų kliudoma tas pareigas vykdyti ir pasiekti rezultatą, jog visiškas atsiskaitymas su juo įvyktų jo atleidimo iš darbo dieną. Tokių aplinkybių byloje ir nenustatyta. Net ir nesant gerai ieškovės finansinei būklei, apeliantas, kaip direktorius, tiek turėdamas ketinimą darbo sutartį ateityje nutraukti, tiek jau po sprendimų 2018 m. liepos 27 d. ieškovės neeiliniame visuotiniame dalininkų susirinkime priėmimo galėjo ir privalėjo imtis priemonių dėl įstaigos pareigos visiškai atsiskaityti su juo atleidimo iš darbo dieną įvykdymo, tačiau to nepadarė.

12056.

121Pažymėtina, jog apeliantas buvo priimtas dirbti pareigose, kurias užimantis asmuo, vykdydamas savo darbines pareigas, daro įtaką bendrovės finansinei veiklai, tame tarpe ir vykdant finansines operacijas, susijusias su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų išmokėjimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įstaigos vadovo statusas suponavo būtent apelianto pareigą aktyviai bendradarbiauti, laiku atsiskaityti su įstaiga kaip atskaitingam asmeniui, domėtis įstaigos finansine padėtimi ir informuoti darbdavį apie lėšų trūkumą bei negalėjimą jam išmokėti visą darbo užmokestį atleidimo iš darbo dieną priežastis. Tokiu atveju apelianto atsakomybės neeliminuoja ir tai, jog 2018 m. liepos 27 d. (paskutinę jo darbo dieną) buhalterė A. M. jo galimai neinformavo apie nepakankamą piniginių lėšų likutį ir savo pareigas pradėjo eiti naujasis ieškovės direktorius M. P.. Kadangi apeliantas, būdamas įstaigos vadovu, nesprendė atsiskaitymo, nutraukiant darbo sutartį, klausimo, todėl jo paties sukurta situacija negali būti vertinama kaip darbdavio veiksmai, suteikiantys apeliantui teisę reikalauti netesybų.

12257.

123Apelianto skunde akcentuojamos aplinkybės, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. į ieškovės sąskaitas buvo pervestos didelės pinigų sumos, tačiau pradėjęs eiti naujojo direktoriaus pareigas M. P., nesidomėjo, ar yra atsiskaityta su apeliantu, kartu su kitais dalininkais nusprendė mokėti pirmoje vietoje skolas kitiems kreditoriams, nesudaro pagrindo spręsti, jog darbo užmokestis apeliantui laiku nebuvo sumokėtas dėl naujojo direktoriaus M. P. kaltės. Byloje nustatyta, kad apeliantas ne anksčiau kaip 2018 m. spalio 5 d. ieškovei pateikė piniginių lėšų, buvusių jo žinioje, kaip pas atskaitingą asmenį, panaudojimą pagrindžiančius dokumentus, taip pat tik 2018 m. spalio 5 d. raštu pareikalavo išmokėti jam priklausantį darbo užmokestį ir kitas susijusias išmokas, po ko ieškovei iš esmės tapo žinoma, jog apeliantas, būdamas įstaigos direktoriumi, pagal savo pareigas turėjęs teisę disponuoti ieškovės lėšomis ir šia teise naudojęsis, jam priklausančių išmokų jo atleidimo iš darbo dieną neišsimokėjo.

12458.

125Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

12659.

127Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantui M. I. jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

128Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

129Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.

... 5. I. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Krepšinio klubas... 8. 2.... 9. Nurodė, jog 2018 m. liepos 27 d. įvyko VšĮ Krepšinio klubo... 10. 3.... 11. Taip pat nurodė, jog atsakovas M. I., veikdamas kaip atskaitingas asmuo... 12. 4.... 13. Prašė remtis 2019 m. vasario 22 d. gautu iš UAB ,,Apostat“ įgalioto... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 5.... 16. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 28 d.... 17. 6.... 18. Teismas sprendė, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas buvo priimtas 2019 m.... 19. 7.... 20. Taip pat sprendė, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad su... 21. 8.... 22. Nustatė, kad M. I. buvo VšĮ Krepšinio klubo ,,Lietkabelis“ direktoriumi,... 23. 9.... 24. Laikė neįrodyta atsakovo nurodytą aplinkybę apie tai, kad jis davė... 25. 10.... 26. Iš to darė išvadą, jog atsakovas M. I. turėjo realią galimybę... 27. 11.... 28. Pažymėjo, jog A. B., būdamas VšĮ Krepšinio klubo ,,Lietkabelis“,... 29. 12.... 30. Akcentavo, kad atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką dėl darbuotojo... 31. 13.... 32. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, jog atsakovui neperdavus klubui... 33. 14.... 34. Tokiu būdu konstatavo, jog netesybos atsakovui už laikotarpį iki 2018 m.... 35. 15.... 36. Iš bylos rašytinės medžiagos (šalių susirašinėjimo – pretenzijų,... 37. 16.... 38. Atkreipė dėmesį į DK 150 straipsnio 3 dalį ir laikė, jog nuo 2018 m.... 39. 17.... 40. Kadangi ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės patenkino ir atmetė M. I.... 41. 18.... 42. Taip pat sprendė, jog patenkinus VšĮ Krepšinio klubo ,,Lietkabelis“... 43. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 44. 19.... 45. Atsakovas M. I. prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti... 46. 20.... 47. Apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus... 48. 21.... 49. Mano, jog teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kuri... 50. 22.... 51. Nurodo, jog priešingai nei teigiama sprendime, apeliantas neturėjo realios... 52. 23.... 53. Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas, kaip buvęs... 54. 24.... 55. Tvirtina, jog buhalterės A. M. rašte nurodomas teiginys, jog ji nevaldė... 56. 25.... 57. Pažymi, kad paskutinę apelianto darbo dieną ir darbo sutarties nutraukimo... 58. 26.... 59. Aplinkybė, kad buhalterė A. M. kurį laiką atostogavo (iki 2018 m.... 60. 27.... 61. Akcentuoja, kad naujasis ieškovės direktorius M. P. savo pareigas pradėjo... 62. 28.... 63. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad su apeliantu nebuvo atsiskaityta... 64. 29.... 65. Pažymi, kad didžioji dalis kasoje buvusių piniginių lėšų buvo įgytos... 66. 30.... 67. Atkreipia dėmesį, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 29 d. iki 2018... 68. 31.... 69. Akcentuoja, kad 2018 m. spalio 22 d. ieškovė darbo užmokestį apeliantui... 70. 32.... 71. Mano, kad teismo argumentai, kad netesybos neturėtų būti skaičiuojamos iki... 72. 33.... 73. Pažymi, jog ta aplinkybė, kad apeliantas 2018 m. spalio 5 d. ir 2018 m.... 74. 34.... 75. Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.... 76. Teisėjų kolegija... 77. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 78. 35.... 79. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio apylinkės teismo... 80. 36.... 81. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 82. 37.... 83. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 84. 38.... 85. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka teismas nustatė, jog atsakovas M. I.... 86. 39.... 87. M. I. 2018 m. lapkričio 14 d. pateikė prašymą ieškovei išmokėti jam... 88. 40.... 89. Nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, ieškovė VšĮ Krepšinio... 90. 41.... 91. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus bei... 92. 42.... 93. Atsakovas (apeliantas) M. I. nesutikimą su pirmosios instancijos teismo... 94. 43.... 95. 2016 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo... 96. 44.... 97. Tačiau nutarties 42 punkte aptarta įstatyminė nuostata, įsigaliojusi nuo... 98. 45.... 99. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant bylas, kuriose aktualus tinkamo... 100. 46.... 101. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs... 102. 47.... 103. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir kasacinio teismo... 104. 48.... 105. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantas, būdamas... 106. 49.... 107. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apeliantas nurodė, jog dar 2018 m.... 108. 50.... 109. Byloje esantys ieškovės kredito įstaigų sąskaitų išrašai patvirtina,... 110. 51.... 111. Apeliantas skunde tvirtina, kad paskutinę jo darbo dieną (2018 m. liepos 27... 112. 52.... 113. Apeliantas skunde taip pat teigia, jog jis asmeniškai neatlikinėjo mokėjimo... 114. 53.... 115. Apelianto skundo argumentas, jog UAB „Apostat“ buhalterės A. M. 2019 m.... 116. 54.... 117. Apibendrinant tai kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 118. 55.... 119. Bylos nagrinėjimo eigoje apeliantas neteigė ir neįrodinėjo, kad savo... 120. 56.... 121. Pažymėtina, jog apeliantas buvo priimtas dirbti pareigose, kurias užimantis... 122. 57.... 123. Apelianto skunde akcentuojamos aplinkybės, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. į... 124. 58.... 125. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 126. 59.... 127. Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro... 128. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 129. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 28 d....