Byla P-492-234-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. B. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje A63-1486/2011 pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemei tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“, uždaroji akcinė bendrovė „Vitropolis“, akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai”, valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Sisteminio modernizavimo grupė“, akcinė bendrovė „Spauda“, uždaroji akcinė bendrovė „Abrosa“, K. J., V. J., uždaroji akcinė bendrovė „Primadis“, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, T. K., uždaroji akcinė bendrovė „Sanifinas“, I. E., R. E., V. O. (V. O.), S. O., uždaroji akcinė bendrovė „SEB Lizingas“, A. P., Z. R., T. U., T. V., uždaroji akcinė bendrovė „ARS Media“, A. Š., A. B., viešoji įstaiga Teisės projektų ir tyrimų centras, V. L., Z. M., I. S. (I. S.), V. R., N. N., uždaroji akcinė bendrovė „Lirsona popierius“, uždaroji akcinė bendrovė „VL Turto valdymas“, uždaroji akcinė bendrovė „Kultūros barai“, S. L., uždaroji akcinė bendrovė „Radijas kelyje“, uždaroji akcinė bendrovė „Naujoji Ieva“, individuali įmonė „Mažoji Evelina“, B. M., A. M., uždaroji akcinė bendrovė „Gairija“, A. R., V. R., A. Š., D. Š., Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, uždaroji akcinė bendrovė „Eigulių topolis“, M. P., Č. K., J. Š. (J. Š.), uždaroji akcinė bendrovė „Norekso nekilnojamasis turtas“, uždaroji akcinė bendrovė „Logos žurnalas“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja J. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (T 1, b. l. 4–5), kurį patikslino (T 4, b. l. 126–132; T 5, b. l. 116–122), prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 1147V; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 2213V; 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 3422-01; 4) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 6 mėnesius suformuoti laisvą (neužstatytą) žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui teritorijos ( - ) detaliojo plano brėžinyje, patvirtintame Vilniaus miesto valdybos 2000 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 138V, pažymėtą skaičiais 1, 2, 3, 4 (tikslios koordinatės: ( - )) ir perduoti visus su tuo susijusius dokumentus (duomenis) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

5Nurodė, jog Vilniaus miesto valdybos 2000 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 138V buvo patvirtintas teritorijos ( - ) detalusis planas, o 2000 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 1147V bei 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 2213V nustatytos žemės sklypo ( - ) ribos. Atkreipė dėmesį, kad teritorijos ( - ) detaliajame žemės sklypo plane žemės sklypo dalis, pažymėta skaičiais 1, 2, 3, 4, yra numatyta daugiaaukštei gyvenamajai statybai ir jokio ryšio su kitose sklypo dalyse esančiais statiniais neturi. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto valdyba, tvirtindama žemės sklypo ( - ) ribas ir į šį sklypą įtraukdama teritoriją, prie skundo pridėtame detaliajame plane pažymėtą skaičiais 1, 2, 3, 4 (sklypo ribų plane skaičiais 2, 3, 4, 5, 6), pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)" patvirtintos tvarkos (toliau – ir Tvarka) 2.5 punktą bei pareiškėjos teisę susigrąžinti minėtą žemės sklypo dalį natūra. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui. Nurodė, kad įstatymo leidėjas žemės grąžinimą sieja su vienintele sąlyga – jos užstatymu. Paaiškino, kad teismui pateiktame 2008 m. rugsėjo 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole žemės sklypo dalis, pažymėta skaičiais 1, 2, 3, 4, yra laisva ir neužstatyta, todėl gali būti grąžinta natūra. Pabrėžė, jog ginčijamų Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimų pagrindu 2002 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apskrities viršininko priimtas sprendimas Nr. 3422-01, kuriuo nustatytas žemės sklypo plotas, paskirtis ir kitos naudojimo sąlygos, naikintinas tais pačiais pagrindais kaip ir ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimai.

6Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos skundą (T 1, b. l. 23–27), kurį patikslino (T 4, b. l. 177–181, T 6, b. l. 32–34), prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Pažymėjo, kad sklypo ( - ), ribos buvo suformuotos remiantis toje teritorijoje galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu - 2000 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 138V patvirtintu detaliuoju planu, kuriame buvo apibrėžta, kokia teritorija yra reikalinga pastatams eksploatuoti. Akcentavo, jog tai, kad jos paskirtis yra nurodoma kaip gyvenamoji, dar nereiškia, kad ta teritorija neturi jokio ryšio su esamais pastatais. Pažymėjo, jog jokie teisės aktai nenustato, kokio dydžio sklypas turi būti priskirtas prie pastatų, t. y. kiekvienu atveju rengiant teritorijų planavimo dokumentą turi būti užtikrinama, kad būtų suformuotas pakankamas sklypas jame esantiems pastatams eksploatuoti pagal paskirtį. Taip pat pažymėjo, jog remiantis minėto detaliojo plano sprendiniais, sklypo dalies, į kurią pretenduoja pareiškėja, paskirtis yra komercinė su galimybe statyti gyvenamuosius pastatus tik išpildžius tam tikrus reikalavimus. Nurodė, kad detaliojo planavimo procedūros buvo viešos, todėl jeigu pareiškėja manė, jog detaliuoju planu yra suformuotas per didelis sklypas pastatams eksploatuoti, galėjo kreiptis į planavimo organizatorių ir teikti pasiūlymus. Dėl įpareigojimo suformuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui paaiškino, kad su šiuo reikalavimu nesutinka. Pažymėjo, jog žemė, į kurią pretenduoja pareiškėja, laikytina valstybės išperkama, kadangi egzistuoja patvirtintas detalusis planas, pagal kurį ši teritorija yra skirta pastatams eksploatuoti. Nurodė, kad 64 860 kv. m. dydžio žemės sklypas ( - ) į kurio dalį pretenduoja ir pareiškėja, yra registruotas Nekilnojamojo turto registre ir yra išnuomotas AB „Spauda", UAB „Abrosa" bei UAB „Vitropolis". Dėl pareiškėjos papildomo reikalavimo – panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 3422-01, nurodė, kad pareiškėja nepateikia naujų motyvų, kuriais grindžia naujai keliamą reikalavimą, todėl jis nepagrįstas. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos prašomas panaikinti 2001 m. lapkričio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimas Nr. 1147V bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas Nr. 3422-01 buvo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1604-235/2009, o Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 14 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. Taip pat nurodė, kad pareiškėja yra praleidusi vieno mėnesio terminą skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 1147V panaikinimo, kadangi byloje yra duomenų, jog pareiškėja jau 2006 m. spalio mėnesį žinojo apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2000 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 138V patvirtintą žemės sklypo ( - ) detalųjį planą.

8Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą (T 6, b. l. 61–65 ) prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

9Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad iki 1940 m. nacionalizacijos Viršuliškių kaime išliko rėžinė žemės valdymo sistema, atkuriant nuosavybės teises į žemę, turėtą minėtame kaime, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktu, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. kovo 6 d. atliko Viršuliškių rėžinio kaimo teritorijos ribų kartografiją ir ją bei su tuo susijusią medžiagą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. liepos 31 d. raštu Nr. 31/03/17-1963 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, prašydamas nustatyti, kokį žemės plotą galima grąžinti natūra, ir nustatyti žemės sklypų ribas, naudojimo sąlygas ir apribojimus, organizuoti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras, atsakydamas į žemėtvarkos skyriaus raštą, 2003 m. spalio 20 d. raštu Nr. 01-34-1984-(3.6) informavo, kad dalis buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo teritorijos patenka į Vilniaus miesto tarybos 1999 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 480 patvirtinto T. Narbuto gatvės tęsinio detalųjį planą, likusi kartografuoto kaimo dalis priskirta valstybės išperkamai žemei, nes užstatyta Viršuliškių bei Justiniškių gyvenamųjų rajonų pastatais, šių rajonų funkcionavimą užtikrinančiais susisiekimo ir inžnieriniais infrastruktūros statiniais. Nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 2000 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 138V patvirtintas ( - ) nedidelių veiklos mastų detalusis planas, kuriuo vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybė 2000 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 1147V, pakeistu 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 2213, nustatė ginčo žemės sklypo ribas bei plotą – 64 860 kv. m. ir 2.2 punktu pasiūlė Vilniaus apskrities viršininko administracijai žemės sklypą parduoti arba išnuomoti 99 metams. Akcentavo, kad žemės sklypas Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 3422-01 nustatyta tvarka įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Spauda“ atsiliepimu (T 1, b. l. 137–143), kurį patikslino (T 5, b. l. 1–8), prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir kaip pateiktą praleidus apskundimo terminą bei kreiptis į specialią teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo spręsti.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija "Spaudos rūmai“ atsiliepimu į skundą (T 4, b. l. 135–136) prašė sustabdyti administracinės bylos pagal pareiškėjos skundą nagrinėjimą, kol įsiteisės Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1604-235/2009.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialas atsiliepime į skundą (T 4, b. l. 97–98) nurodė, kad jokio intereso šioje administracinėje byloje neturi, todėl dėl skundo dalyko pasisakyti negali.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija atsiliepimu į skundą (T 4, b. l. 105–107), kurį patikslino (T 6, b. l. 67–71), palaikė pareiškėjos skundą dalyje dėl prašymo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 2213V. Dėl kitos skundo dalies prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vitropolis“ atsiliepimu į skundą (T 1,

15b. l. 148–153) prašė nutraukti bylą, paaiškėjus, kad pareiškėjos skundas buvo priimtas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, o tuo atveju, jei administracinė byla būtų nagrinėjama teisme – atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ atsiliepimu į skundą (T 4, b. l. 166–172) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepimu į skundą (T 4, b. l. 109–111), kurį patikslino (T 4, b. l. 172a–172b), prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

18II.

19Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu

20(T 6, 96–113) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21Teismas konstatavo, kad byloje ginčijami du administraciniai aktai (Vilniaus miesto valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 2213V ir Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas Nr. 3422-01) yra jau teismų panaikinti ir negalioja visa apimtimi. Teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad kartografuotos Viršuliškių rėžinio kaimo ribos persidengia su skundžiamu 2000 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 1147V suformuoto sklypo ribomis, o iš savivaldybės administracijos pateikto Viršuliškių rėžinio kaimo teritorijos ir 2000 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 1147V patvirtinto sklypo sulyginimo matyti, kad pareiškėjos ginčijamas sklypas patenka tiek į rėžinio kaimo ribas, tiek į ginčijamu sprendimu patvirtintas sklypo ribas. Nurodė, jog nors pareiškėja iš esmės ginčija visą sprendimą, tačiau ji gali ginčyti tik jo dalį dėl žemės sklypo dalies, nurodytos 2008 m. rugsėjo 2 d. antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 28-45-2008 ir prie protokolo pridedamame sklypo žemėlapyje. Teismas sutiko su UAB „Spauda“ atsiliepime išdėstytais argumentais, kad iš patvirtinto detaliojo plano dokumentų matyti, jog tvirtinant detalųjį planą, ginčo teritorija buvo užstatyta statiniais, po detaliojo plano patvirtinimo ir siekiant reorganizuoti gamybą, tie statiniai buvo nugriauti, o vėliau, prasidėjus teisminiams ginčams su kitais pastatų nuomininkais ir savininkais, AB „Spauda“ jau negalėjo tęsti tos teritorijos dalies įsisavinimo, be to, pareiškėja negali kelti reikalavimo dėl to, kad po detaliojo plano patvirtinimo AB „Spauda“ pakeitė esamą sklypo padėtį, vadovaudamasi tuo, kad jai buvo suteiktas tas sklypas jį išnuomojant, ir todėl ginčo sklypas tapo neužstatytu. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog 2000 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 1147V ir jo priedai atima galimybę ginčo sklypą (nurodomą pareiškėjos skunde) priskirti prie laisvų ir neužstatytų, į kuriuos piliečiams gali būti atkuriamos nuosavybės teisės. Pabrėžė, kad ginčo sklypas yra užimtas, nes jį toliau nuomoja AB „Spauda“ ir kiti nuomininkai. Teismas paaiškino, jog tam, kad pareiškėja galėtų pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą natūra Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje Viršuliškių rėžinio kaimo teritorijoje, ji turi nuginčyti Vilniaus miesto valdybos 2000 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 138V patvirtinto detaliojo plano sprendinius ir nuomos sutartis, pagal kurias ginčo sklypas patenka į sklypą, kurio planas pridedamas prie visų valstybinės žemės nuomos sutarčių. Pabrėžė, jog žemės naudojimo pagrindinės tikslinės paskirties, naudojimo būdo nurodymas minėtose žemės nuomos sutartyse patvirtina, kad būtent AB „Spauda“ naudoja tą sklypo dalį, kurioje detaliuoju planu numatyta daugiaaukštė gyvenamųjų namų statyba, o tai reiškia, kad nuomoja tą dalį, į kurią pretenduoja pareiškėja, nes tik toje dalyje numatoma galima daugiaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Teismas konstatavo, kad sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėja, iš tiesų iki šiol turi būti priskiriamas valstybės išperkamai žemei, kaip nurodyta Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje. Nurodė, kad skundžiamas Vilniaus miesto valdybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 1147V negali būti panaikintas, nes jo panaikinimas jokių teisinių padarinių pareiškėjai nesukeltų. Dėl šios priežasties savivaldybės administracija negali būti įpareigojama suformuoti laisvą (neužstatytą) žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, teritorijos ( - ) detaliajame plane pareiškėjos pažymėtą skaičiais 1, 2, 3, 4, ir toks sklypas negali būti teikiamas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nuosavybės teisių atkūrimui. Dėl skundo padavimo termino teismas konstatavo, kad pareiškėja į teismą kreipėsi, nepraleidusi vieno mėnesio termino nuo administracinio akto įteikimo jai dienos.

22III.

23Pareiškėja apeliaciniu skundu (T 6, b. l. 128–132) prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą patenkinti.

24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi (T 6, b. l. 193–211) pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

25Teismas rėmėsi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju žemės sklypas ( - ) esantiems pastatams eksploatuoti buvo suformuotas detaliojo plano, patvirtinto 2000 m. sausio 27 d. sprendimu, procedūrų metu. Nurodė, kad pareiškėjos ginčijamas 2000 m. birželio 1 d. sprendimas tik patikslino žemės sklypo ribas, atlikus tikslius matavimus vietoje, tačiau nesprendė žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimo. Teismas vertino, jog pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad nesant nuginčytiems detaliojo plano sprendiniams, pareiškėja negali pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą natūra Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje pareiškėjos nurodytoje Viršuliškių rėžinio kaimo teritorijoje, o Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimo panaikinimas teisinių pasekmių pareiškėjai nesukeltų.

26IV.

272011 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė prašymą atnaujinti procesą byloje, užbaigtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti jos skundą. Pareiškėja prašo procesą atnaujinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, t. y. siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

28Prašymą grindžia šiais argumentais:

  1. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-1051/2006 ir nurodo, kad faktą, jog žemė reikalinga pastatams eksploatuoti, turi pagrįsti ne Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimas, o įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti detalieji planai.
  2. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-263/2003 ir pabrėžia, kad žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose teritorijos detaliajame plane, o jei tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas turi būti grąžintas natūra.
  3. Teigia, jog ginčo žemės sklypo dalis, pažymėta skaičiais 1, 2, 3, 4, Vilniaus miesto valdybos 2000 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 128V patvirtintu teritorijos ( - ) detaliuoju planu yra numatyta daugiaaukštei gyvenamajai statybai ir jokio ryšio su kitose sklypo dalyse esančiais komercinės paskirties statiniais neturi. Mano, jog Vilniaus miesto valdyba 2000 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 1147V pažeidė Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Tvarkos 2.5 punkto nuostatas ir jos teisę grąžinti paminėtą ginčo žemės sklypo dalį natūra. Pabrėžia, jog pagal suformuotą teismų praktiką, jei detaliuoju planu nustatyta ginčo žemės sklypo daugiaaukščių gyvenamųjų statinių paskirtis, tai tokios paskirties gali būti naudojamas ir pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą grąžintinas žemės sklypas.
  4. Remiasi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir daro išvadą, jog įstatymo leidėjas žemės grąžinimą sieja su vienintele sąlyga – jos užstatymu, o šiuo atveju ginčo žemės sklypo dalis, detaliojo plano brėžinyje pažymėta skaičiais 1, 2, 3, 4, yra laisva ir neužstatyta. Teigia, kad nesant paminėtoje ginčo žemės sklypo dalyje jokių pastatų, nebuvo jokio teisėto pagrindo priskirti šią teritorijos dalį kitoje žemės sklypo dalyje esantiems pastatams eksploatuoti.
  5. Nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008, kurioje teismas konstatavo, jog tais atvejais, kai suinteresuoti asmenys ginčija administracinius aktus, kuriais suformuotas žemės sklypas, bylą nagrinėjantis teismas turi vertinti tiek administracinio akto atitiktį pagrindinėms procedūrinėms taisyklėms, tiek tai, ar jis yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei materialinėmis teisės normomis ir ar nepažeidžia įstatymo ginamų suinteresuotų asmenų teisių. Formuojant pastatais užstatytą žemės sklypą, negali būti nukrypta nuo esminės sąlygos – faktinio jo naudojimo su pastatu susijusioms reikmėms. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas turėjo būti formuojamas tik jame esantiems ir užstatytiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, atsižvelgiant į detaliojo plano sprendinius.
  6. Mano, kad byloje nebuvo pagrindo konstatuoti, jog ginčo sklypo dalimi negaliojančių nuomos sutarčių pagrindu naudojosi ar naudojasi AB „Spauda“. Šią aplinkybę paneigia byloje pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad ginčo žemės sklype nėra jokių pastatų, jis apaugęs krūmais ir žolėmis, t. y. nėra užstatytas ar naudojamas. Be to, pabrėžia, kad teismai nenustatė, jog byloje yra rašytinių įrodymų apie tai, kad iki ginčijamų sprendimų priėmimo ir po jų priėmimo ginčo teritorijoje buvo pastatyti pastatai, kurie priklausė arba jais naudojosi AB „Spauda“.

29Teisėjų kolegija konstatuoja:

30V.

31Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

32Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

33Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

34ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis šioje byloje priimta 2011 m. gegužės 19 d., o pareiškėja prašymą atnaujinti procesą paštui įteikė 2011 m. rugpjūčio 19 d. (pagal pašto spaudą ant voko), todėl darytina išvada, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus nustatyto termino (ABTĮ 66 str. 6 d.).

35ABTĮ 154 straipsnio 1 dalis numato subjektus, kurie turi teisę paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja J. B. yra šios bylos šalis, kurios teises ar įstatymų saugomus interesus galimai pažeidžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis, kadangi šia nutartimi atsisakyta tenkinti jos apeliacinį skundą ir paliktas galioti nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo jos skundas atmestas. Atsižvelgiant į tai, J. B. yra tinkamas subjektas šioje byloje pareikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

36ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra išvardinta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Asmuo, paduodantis prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi šį prašymą pagrįsti įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).

37Pareiškėja prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Teismų praktika taikant įstatymus kitose bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės yra visiškai identiškos. Kiekvienoje konkrečioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų konkrečios normos taikomos atsižvelgiant į kiekvienai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartis byloje Nr. P146-2/2010).

38Įvertinusi prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors pareiškėja proceso atnaujinimo pagrindu nurodo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir cituoja konkrečius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinius sprendimus, tačiau ji iš esmės nesutinka su įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl faktinių aplinkybių. Pažymėtina, jog pagrindinis motyvas, dėl kurio pareiškėja prašo atnaujinti procesą šioje byloje, yra tai, kad, jos nuomone, Vilniaus miesto valdybos 2000 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 138V patvirtintu teritorijos ( - ) detaliuoju planu ginčo sklypo dalis, pažymėta prie skundo pridėtame detaliajame plane skaičiais 1, 2, 3, 4, nėra priskirta valstybės išperkamai žemei, t. y. ji nėra numatyta ir nėra reikalinga jau pastatytiems pastatams eksploatuoti. Teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis šiais argumentais, iš esmės reikėtų iš naujo analizuoti bylos faktines aplinkybes ir revizuoti bylą nagrinėjusių teismų atliktą atitinkamų įrodymų vertinimą. Tačiau ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės atnaujinti procesą, siekiant dar kartą ištirti faktines bylos aplinkybes ir įvertinti bylos įrodymus, todėl tokio pobūdžio pareiškėjos argumentai negali būti pagrindas proceso atnaujinimui.

39Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjos nurodytose ir pacituotose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra pateikti bendro pobūdžio aiškinimai, tačiau šią bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nėra pateikta kokių nors teisės aiškinimų, kurie prieštarautų teisės normų aiškinimui, pateiktam prašyme atnaujinti procesą nurodytose nutartyse.

40Pareiškėja, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-1051/2006 bei 2003 m. kovo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-263/2003 pabrėžia, kad pagal suformuotą teismų praktiką faktą, jog žemė yra reikalinga pastatams eksploatuoti, turi pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti detalieji planai. Konkretaus visuomenės poreikio pageidaujamai grąžinti natūra žemei buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose teritorijos detaliajame plane.

41Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartyje taip pat nurodoma, jog būtent detaliuoju planu buvo apibrėžta, kokia teritorija yra reikalinga pastatams eksploatuoti. Teismas sprendė, kad esant nenuginčytiems būtent detaliojo plano sprendiniams, pareiškėja negali pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą natūra Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje pareiškėjos nurodytoje Viršuliškių rėžinio kaimo teritorijoje, o Vilniaus miesto valdybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimo panaikinimas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukeltų, nes yra priimtas galiojančio detaliojo plano pagrindu. Teisėjų kolegijos nuomone, toks Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas atitinka pareiškėjos nurodytą teismų praktiką ir jai neprieštarauja.

42Taip pat pabrėžtina, kad teismas priėmė sprendimą, įvertinęs konkrečias nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir jos skiriasi nuo aplinkybių, nurodytų nutartyse, kuriomis grindžiamas prašymas atnaujinti procesą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-1051/2006, pateikdamas išaiškinimą, kad numatyta žemės paskirtis – daugiaaukščių statinių teritorija – neapibūdina teritorijos poreikio jau pastatytiems daugiaaukščiams statiniams eksploatuoti, rėmėsi bendruoju planu, o šioje byloje teismai, priimdami procesinius sprendimus, rėmėsi detaliaisiais planais. Darytina išvada, kad šių bylų faktinės aplinkybės nėra identiškos, todėl nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi šioje byloje nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos.

43Dėl pareiškėjos nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008 pažymėtina, kad joje ginčas buvo kilęs dėl pastatų savininkų teisių naudotis valstybine žeme ir ją išsinuomoti ar pirkti lengvatinėmis sąlygomis įgijimo ir realizavimo. Taigi šios bylos ir paminėtos civilinės bylos ginčo dalykas nesutampa, bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios, todėl pareiškėja paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nepagrįstai nurodo kaip proceso atnaujinimo šioje byloje pagrindą.

44Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog šioje byloje buvo nukrypta nuo suformuotos administracinių teismų praktikos. Viena vertus, pareiškėjos nurodoma teismų praktika nesiremtina kaip proceso atnaujinimo šioje byloje pagrindu todėl, kad bylų faktinės aplinkybės nėra identiškos. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja remiasi bendro pobūdžio teismų pateiktais išaiškinimais, kuriems Lietuvos administracinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis neprieštarauja. Be to, kaip jau minėta, pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo keliami klausimai iš esmės yra susiję su įrodymų bei faktinių aplinkybių vertinimu, ir tokie motyvai negali būti pagrindu atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį.

45Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesas administracinėje byloje Nr. A63-1486/2011 neatnaujintinas.

46Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

47Pareiškėjos J. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Proceso administracinėje byloje Nr. A63-1486/2011 neatnaujinti.

48Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja J. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi... 5. Nurodė, jog Vilniaus miesto valdybos 2000 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 138V... 6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į... 7. Pažymėjo, kad sklypo ( - ), ribos buvo suformuotos remiantis toje... 8. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos... 9. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad iki 1940 m. nacionalizacijos... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Spauda“ atsiliepimu (T 1, b. l.... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vitropolis“ atsiliepimu į skundą (T... 15. b. l. 148–153) prašė nutraukti bylą, paaiškėjus, kad pareiškėjos... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepimu... 18. II.... 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu... 20. (T 6, 96–113) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.... 21. Teismas konstatavo, kad byloje ginčijami du administraciniai aktai (Vilniaus... 22. III.... 23. Pareiškėja apeliaciniu skundu (T 6, b. l. 128–132) prašė Vilniaus... 24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi... 25. Teismas rėmėsi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir... 26. IV.... 27. 2011 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam... 28. Prašymą grindžia šiais argumentais:
  1. Remiasi Lietuvos... 29. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 30. V.... 31. Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.... 32. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė... 33. Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl... 34. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo... 35. ABTĮ 154 straipsnio 1 dalis numato subjektus, kurie turi teisę paduoti... 36. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra išvardinta dvylika konkrečių pagrindų,... 37. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte... 38. Įvertinusi prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, teisėjų kolegija... 39. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjos nurodytose ir... 40. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m.... 41. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės... 42. Taip pat pabrėžtina, kad teismas priėmė sprendimą, įvertinęs konkrečias... 43. Dėl pareiškėjos nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d.... 44. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjos... 46. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1... 47. Pareiškėjos J. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo... 48. Nutartis neskundžiama....