Byla 2-412-494/2011

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant B.Sienkievič, J.Franckevič, dalyvaujant ieškovei G. G., jos atstovui adv. A.Chudenkovui, atsakovo atstovams R. A., adv. A.Aničui, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui J.Š. gimnazijai dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo,

Nustatė

2Ieškovė G. G. kreipėsi su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (t.1, b.l.1-2, 74-78), kuriais prašo: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia 2005 m. rugsėjo l d. darbo sutarties Nr. 246, sudarytos tarp J.Š. mokyklos (dabar gimnazija) ir G. G., 3 punkto nuostatą, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį „ <...> pagal tarifikacijoje patvirtintą darbo krūvį <...>“; 2) pripažinti, kad ieškovės G. G. darbo laiko norma (darbo laiko trukmė) yra 27 valandos per savaitę ir įpareigoti atsakovą J.Š. gimnaziją atitinkamai papildyti ieškoves G. G. 2005 m. rugsėjo l d. darbo sutartį Nr. 246; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai darbo užmokesčio nepriemoką nuo 2009 m. rugsėjo l d. iki šios dienos, kurią sudaro skirtumas tarp darbo užmokesčio už 27 pedagoginio darbo valandų per savaitę darbo laiką ir faktiškai G. G. gauto darbo užmokesčio, bei 0,07 procentų dydžio delspinigius nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų dienos, kai turėjo būti išmokėta pirmoji dalis darbo užmokesčio už 2009 m. rugsėjo mėnesį; 4) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

3Ieškinyje nurodė, kad darbo sutartis Nr. 246 tarp ieškovės ir J.Š. vidurinės mokyklos buvo sudaryta 2005-09-01. Ieškovė buvo priimta dirbti vokiečių kalbos mokytoja pagal neterminuotą darbo sutartį. Darbo sutarties 3 punkte įtvirtinta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: 8,05 koeficiento tarnybinio atlyginimo bazinės mėn. algos dydžiais pagal tarifikacijoje patvirtintą darbo krūvį 2 kartus į mėn. - 4 ir 19 mėn. dienomis. Be to, Darbo sutarties 5 punkte nėra nustatyta darbo dienos trukmė, o 6 punktas nenustato, kad G. G. dirba ne visą darbo laiką. Darbo sutarties 3 punkto nuostata „<...> pagal tarifikacijoje patvirtintą darbo krūvį <...>“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams, Darbo kodekso imperatyvioms nuostatoms, kadangi yra tinkamai neapibrėžta, suteikia teisę vienašališkai darbdaviui keisti G. G. darbo sutarties sąlygas, neužtikrinti įstatymų garantuojamo darbo krūvio bei atitinkamo darbo užmokesčio, todėl turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. įtvirtina, jog kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teise turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, šauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Dėl šios priežasties ieškovės darbo laiko trukmės (normos) neapibrėžtumas pažeidžia konstitucinį principą ir mokytojos teisę į teisingą apmokėjimą už darbą. Dėl pedagogų darbo laiko normos nurodė, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 str. l d. nustato, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietes (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t.y. dėl tam tikros profesijos, specialybės kvalifikacijos, darbo arba tam tikrų pareigų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžių, mokėjimo tvarkos ir kt.). Mokytojai dėl darbo užmokesčio dydžio konkrečioje darbo sutartyje su darbdaviu susitarti neturi galimybių, kadangi jų darbo užmokestis yra nustatomas biudžete. Tai pripažįstama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2002). Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas nustato biudžetinių švietimo įstaigų pedagoginių ir kitų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų tarifinių atlygių, tarnybinių atlyginimų koeficientus ir kitas darbo apmokėjimo sąlygas. Šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2711 patvirtintas Švietimo įstaigų darbuotojų ir kirų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas, kuris neįtvirtina konkrečios darbo savaitės sandaros ir jos trukmės švietimo darbuotojams, o tai lemia netikrumą ir neaiškumą bei problemas nustatant mokytojų darbo krūvį. Darbo laiko norma yra įstatymo nustatyta leistina laiko norma, kurią reikia išdirbti per tam tikrą laikotarpį. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nustato darbuotojų darbo laiko normą, kurią reikia išdirbti per savaitę, tai yra 40 valandų per savaitę (Darbo kodekso 144 str. l d.). Darbo kodekso 145 str. 2 d. nustato, kad darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Vyriausybė. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1195 patvirtintos Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos (aktuali redakcija nuo 2009-06-24) 2.1 p., ne ilgesnė kaip 36 valandų darbo savaitė nustatoma mokytojams, dirbantiems bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose, neformaliojo švietimo mokyklose, kolegijose, specialiuosiuose vaikų globos ir auklėjimo namuose. Tuo pačiu nutarimu patvirtintų Darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų (aktuali redakcija nuo 2009-06-24) l p., darbuotojams, nurodytiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 145 straipsnyje už sutrumpintą darbo laiką mokama kaip už visą darbo laiką. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas, turi būti laikoma, jog Lietuvos Respublikos darbo kodeksas kartu su jį detalizuojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1195, mokytojams nustato 36 valandų darbo laiko normą. Todėl, jeigu mokytojo darbo sutartyje nėra įtvirtinta, jog jis dirba ne visą darbo laiką, laikytina, jog mokytojo darbo laiko norma yra 36 valandos per savaitę. Tačiau Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos 3 p. yra nustatyta, kad konkrečią darbo savaites sandarą ir jos trukmę darbuotojams, nurodytiems šios Tvarkos 2.1, 2.2, 2.3, 2.4, 2.6, 2.7 punktuose, <...> nustato švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su Finansų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1565 patvirtino Mokytojų, auklėtojų, papildomojo ugdymo pedagogų ir dėstytojų darbo apmokėjimo sąlygas, kurių 12 p. buvo nurodyta, jog mokytojų pedagoginio darbo valandų norma per savaitę yra 18 valandų. Tačiau vėlesnėse, nuo 2006 m. rugsėjo l d. galiojusiose nuostatose dėl pedagogų darbo apmokėjimo sąlygų šios nuostatos nebeliko. Šiuo metu galiojančioje Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraše taip pat nėra įtvirtinama mokytojo darbo laiko norma. Todėl daro išvadą, jog Švietimo ir mokslo ministerija neatlieka jos kompetencijai priskirtų veiksmų ir nepatvirtina konkrečios darbo savaitės sandaros ir jos trukmės švietimo darbuotojams, dėl ko šiuo klausimu vadovautinasi aukštesnę teisinę galią turinčiais aukščiau nurodytais teisės aktais. darbuotojų tarnybinius atlyginimus (tarifinius atlygius), koeficientus, kurių pagrindu imama bazine mėnesine alga ir bazinis mėnesinis atlygis. Nors Švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17d. įsakymu Nr. 1565 patvirtintos Mokytojų, auklėtojų, papildomojo ugdymo pedagogų ir dėstytojų darbo apmokėjimo sąlygos galiojo iki 2006 rugpjūčio 31 d. (negaliojimą nusakantis dokumentas yra Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. liepos 10 d. įsakymas Nr. ISAK-1436 „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“), o naujas reglamentavimas konkrečiai neįtvirtina, kad 18 valandų norma yra pedagoginių darbo valandų norma per savaitę, tačiau teismų praktika ir toliau formuojama ta linkme, kad darbdavys privalo mokytojui užtikrinti bent 18 darbo valandų per savaitę darbo krūvį, tai yra patvirtina esant garantiją, kad mokytojo garantuojama darbo laiko norma yra bet kuriuo atveju ne mažiau kaip 18 darbo valandų per savaitę (Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1060-115/2008). Teismų įstatymo 23 str. 2 d. nurodo, kad Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant Įstatymus ir kitus teisės aktus. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika turi būti vadovaujamasi ne tik žemesnės grandies teismams nagrinėjant darbo bylas, bet ji privaloma visiems taikant konkrečias teisės normas, dėl kurių yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Darbo sutarties 3 punkto nuostata „<...> pagal tarifikacijoje patvirtintą darbo krūvį <...>“ prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, kadangi neteisėtai nustato darbuotojo darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką. Be to, atsakovas, sudarydamas su ieškove Darbo sutartį, netinkamai įtvirtino darbo laiko normą, už kurią yra apskaičiuojamas darbo užmokestis. Darbo sutarties 3 punkto nuostata, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbo užmokestį pagal tarifikacijoje patvirtintą darbo krūvį, nėra tinkama sąlyga, apibrėžianti G. G. darbo laiko normą, už kurią mokamas darbo užmokestis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 patvirtino darbo sutarties pavyzdinę formą, kurios 5 p. įrašytina sąlyga dėl darbo dienos (pamainos, savaitės) trukmės. Tačiau ieškovės Darbo sutarties 5 p. ši sąlyga nėra įrašyta. G. G. darbo dienos trukmę netiesiogiai apibrėžia Darbo sutarties 3 p. sąlyga „pagal tarifikacijoje patvirtintą darbo krūvį“. Kadangi G. G. darbo apmokėjimo sąlyga yra tiesiogiai priklausoma nuo jai skiriamo darbo krūvio, todėl jos darbo sutarties sąlyga, nustatanti darbo laiko trukmę, turi būti nustatyta tiksliai ir aiškiai, kad būtų suprantama abiem sutarties šalinis ir atitiktų jų suderintą valią, sąlyga neturi kelti abejonių. Todėl ginčo Darbo sutarties sąlyga pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 115, nes neįtvirtina darbo dienos trukmės sąlygos, o tuo pačiu netinkamai nustato ir ieškovės darbo apmokėjimo sąlygą. Aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtina Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-58-413/2010 pateikiami išaiškinimai. G. G. Darbo sutarties 6 punkte nėra nurodoma, jog jai yra nustatomas ne visas darbo laikas. Todėl šiuo atveju reikėtų laikytis bendrųjų darbo teisės principų, kad mokytojas yra priimamas dirbti Darbo kodekso nustatytai darbo laiko normai - 36 darbo valandoms per savaitę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 1195. Tai yra, nenustačius ne viso darbo laiko, darbuotojas dirba įstatymo jam garantuojamą darbo laiko normą, kuri jam garantuoja teisingą darbo apmokėjimą už darbą. Vadovaujantis civiliniame kodekse įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, bei Darbo kodekse įtvirtinta nuostata, jog esant prieštaravimams, turi būti taikoma darbuotojui naudingesnė nuostata, reikėtų pripažinti, jog darbuotojo interesus labiau atitinka nuostata, jog darbdavys privalo darbuotojui garantuoti 36 valandų per savaitę darbo laiko normą ir atitinkamą darbo užmokestį., jeigu darbo sutarties šalys nėra susitarusios dėl darbo ne visą darbo laiką. Darbo sutarties 3 p. įtvirtinta nuostata leidžia darbdaviui (atsakovui) vienašališkai keisti ieškovės darbo apmokėjimo sąlygas, nesivadovaujant Darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties sąlygų keitimo (Darbo kodekso 120 str. 3 d.). Tai patvirtina ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-123-561/2010. Tokia darbo sutarties nuostata akivaizdžiai prieštarauja eilei žemiau nurodytu teisės aktu, pablogina darbuotojo padėti lyginant su esamu reglamentavimu, dėl ko ji yra neteisėta: „Šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis Kodeksas, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. Jei darbo sutarties sąlygos prieštarauja šiam Kodeksui, įstatymui arba kolektyvinei sutarčiai, taikomos šio Kodekso, įstatymų, norminių teisės aktų arba kolektyvinės sutarties nuostatos. Ginčą dėl darbo sutarties sąlygų taikymo sprendžia darbo ginčų nagrinėjimo organai (DK 94 str. 2 d.). Ieškovės atveju mokytoja patenka į nepalankią situaciją, o jos darbdavys įgyja pranašumą. Šiuo metu netyla diskusijos dėl Darbo kodekso nuostatų griežtumo, nes net sunkmečiu verslininkams yra surištos rankos laisvai keisti darbuotojų darbo sutarties sąlygas, neužtikrinti kai kurių Darbo kodekso darbuotojams suteiktų garantijų, viena iš kurių yra įstatymo garantuojama teisė į darbo laiko normą, kuri yra 40 valandų per savaitę. Tuo tarpu galiojanti Darbo sutarties 3 punkto nuostata atsakovui atriša rankas nepaisyti Darbo kodekso darbuotojams užtikrinamų garantijų, nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos aiškinant ir taikant teisės aktus dėl pedagogų darbo apmokėjimo sąlygų ir garantijų. G. G. praranda garantiją turėti teisiškai pagrįstą darbo laiko normą (darbo krūvį) ir atitinkamą darbo užmokestį. Tai reiškia, jog atsakovas gali vienašališkai nustatyti net ir 2 pedagoginių darbo valandų per savaitę krūvį, o toks jo sprendimas neva nepažeidžia įstatymų. Tačiau būtinoji Darbo kodekso 95 str. 3 d. įtvirtinta darbo sutarties sąlyga yra garantuojama tik dirbant visą darbo laiką. Tai įsakmiai yra nurodęs ne tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokios praktikos laikosi ir žemesniųjų instancijų teismai, nagrinėjantys darbo ginčus. Nesilaikant minėtos Lietuvos Respublikos teismų formuojamos praktikos, reikėtų konstatuoti, jog Darbo kodekso suteikiamos garantijos aplenkia ieškovę ir nenumato jai garantijos į teisingą apmokėjimą už darbą. Be to, ginčijama Darbo sutarties nuostata yra paranki atsakovui, kadangi yra lengviau administruoti darbo santykius švietimo įstaigoje. Darbuotojui dirbant mažiau nei 40 valandų per savaitę (arba mažiau nei 36 valandų per savaitę esant sutrumpintam darbo laikui), reikėtų kalbėti apie Darbo kodekso įtvirtinamą darbą ne visą darbo laiką (DK 146 str.). Tam tikrais kodekse nustatytais atvejais, darbdavys ir darbuotojas gali susitarti dėl ne viso darbo laiko, tai yra darbo laiko, kuris yra trumpesnis už 40 darbo valandų per savaitę. Tačiau ne visas darbo laikas lemia nepageidautinus padarinius darbuotojui, kuris šiuose santykiuose yra pripažįstamas silpnesniąja šalimi. Todėl visais atvejais tariantis dėl ne viso darbo laiko, darbdavio pasiūlymą reikėtų vertinti pagal Darbo kodekso 4 str. 4 d., tai yra, ar toks pasiūlymas yra tikrai laisva šalių valios išraiška, ar juo bandoma pabloginti darbuotojo padėtį. Be to, 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyvos 97/8l/EB „Dėl bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramones ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybe, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC)“ 5 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojo atsisakymas būti perkeltam iš darbo visą darbo laiką į darbą ne visą darbo dieną arba atvirkščiai neturėtų savaime būti pagrįsta priežastimi nutraukti darbo sutartį. Darbo kodeksas užtikrina darbuotojui teisę dirbti visą darbo laiką, o darbas ne visą darbo laiką yra galimas tik laisva valia sudaryto su darbdaviu susitarimo atveju, arba darbuotojo pageidavimu. Darbo kodekso 95 str. 3 d. įtvirtinta viena pagrindinių darbo sutarties sąlygų yra faktiškai garantuojama tik dirbant visą darbo laiką. Todėl galiojanti G. G. Darbo sutarties 3 p. sąlyga, kuri numato, kad darbo užmokestis jai mokamas ,pagal tarifikacijoje patvirtintą darbo krūvį, pažeidžia Darbo kodekso 146 str. nuostatą, kad ne visas darbo laikas nustatomas tik darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Yra pripažįstama, kad darbuotojas ir darbdavys, esant darbo teisiniams santykiams, nėra lygiaverčiai. Tai patvirtina ne tik formuojama teismų praktika, bet ir Darbo kodekso normos, nustatančios tam tikrus saugiklius, kurie užkirstų kelią darbdaviams piktnaudžiauti savo pranašesne padėtimi. Keičiant darbuotojo darbo apmokėjimo sąlygas, privalo būti gautas darbuotojo raštiškas sutikimas. Tačiau aptariamoje situacijoje, Darbo sutarties 3 punkto nuostata atsakovui leidžia apeiti Darbo kodekso 120 str. 3 d. reikalavimą gauti darbuotojo raštišką sutikimą ir vienašališkai pakeisti atsakovės darbo apmokėjimo sąlygas. Todėl šioje vietoje yra galima analogija tarp darbo sutarčių ir vartojimo sutarčių, kur darbuotojas ir vartotojas yra silpnesniosios sutarties šalys. Civilinio kodekso 6.188 str. 2 d. įtvirtina, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmes pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Viena iš tokių sąlygų yra pripažįstama sąlyga, kuri suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai be sutartyje numatyto pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas (Civilinio kodekso 6.188 str. 2 d. 10 p.). Ginčo Darbo sutarties nuostata atitinka nesąžiningos sutarties sąlygos sampratą. Kadangi Darbo sutarties 3 p. nuostata prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Be to, ji atitinka Civilinio kodekso 6.188 str. 2 ir 5 dalyse nurodytus kriterijus. Ginčijama Darbo sutarties nuostata prieštarauja Civilinio kodekso 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo nurodė, kad Darbo sutarties Nr. 246 3 punkte buvo numatyta, kad darbo užmokestis G. G. mokamas du kartus per mėnesį - 4 ir 19 mėnesio dienomis. 2008/2009 mokslo metais pagal tarifikaciją ieškovei buvo patvirtintas 27 pedagoginių darbo valandų krūvis. G. G. už 2009 m. rugsėjo mėnesį buvo išmokėtas žymiai mažesnis darbo užmokestis nei jai darbo užmokestis buvo mokamas iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. ir net mažesnis nei jai priklauso pagal jos Darbo sutartį už garantuojamą teisės aktais darbo valandų normą per savaitę. Todėl ieškovė kreipėsi į J.Š. darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo bei darbuotojo teisių gynimo. Aukščiau šiame ieškinyje buvo pagrįsta, jog mokytojo normalus darbo krūvis galiojančios teismų praktikos yra apibūdinamas kaip 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę, tačiau ši praktika buvo pagrįsta iki 2006 metų galiojusios švietimo darbuotojų darbo užmokestį nustatančių nuostatų pagrindu. Šiuo metu reikėtų kalbėti, jog G. G. kaip švietimo darbuotoja pagal Darbo kodekso 145 straipsnio nuostatas ir Vyriausybės nutarimus turi teisę į 36 valandų darbo laiko normą. 2008/2009 mokslo metais mokytojai G. G. buvo mokamas darbo užmokestis už 27 pedagoginių valandų darbo krūvį. Tai reiškia, jog atsakovas mokytojai užtikrino didesnį negu 18 valandų darbo krūvį ir atitinkamo darbo užmokesčio mokėjimą. Tačiau ieškovei nustatytas darbo krūvis buvo mažesnis negu turėtų būti nustatytas Darbo kodekso 145 str. pagrindu. Nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių dėl ieškovei priklausančios pagal teisės aktus dirbti darbo laiko normos, atsakovas 2009/2010 mokslo metais G. G. be pastarajai žinomų priežasčių nuo 2009 m. rugsėjo l d. moka mažesnį darbo užmokestį ne tik už darbo užmokestį, mokėtą ieškovei iki 2009 m. rugpjūčio 31 d., bei mažesnį darbo užmokestį nei yra garantuojamas dirbant 18 pedagoginio darbo valandų normą per savaitę, bet taip pat mažesnį darbo užmokestį nei yra garantuojamas Darbo kodekso 145 str. nuostatų bei jį detalizuojančio Vyriausybės nutarimo nuostatų. Mano, jog laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo l d. iki šios dienos, kai atsakovas nesuteikia G. G. darbo garantuojant teisės aktais nustatytos darbo valandų normos per savaitę, yra konstatuotina G. G. prastova ne dėl darbuotojo kaltės. Dėl išdėstytos priežasties, darbo užmokestis G. G. už paminėtą laikotarpį turėjo būti mokamas vadovaujantis Darbo kodekso 195 str. 2 d. numatyta tvarka. Tai yra, G. G. perkėlus į kitą, dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių mažiau apmokamą darbą (perkėlus į 14 pedagoginių darbo valandų per savaitę darbą), jai turi būti mokamas iki perkėlimo buvęs vidutinis darbo užmokestis. Todėl laikantis pagrįstų lūkesčių principo, ieškovė mano esant pagrįsta, pripažinus, kad ieškovės darbo laiko norma yra 27 valandos per savaitę, reikalauti darbo užmokesčio nepriemokos už visą laiką, kai ieškovė dirbo mažiau apmokamą darbą. Be to, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 207 str. l d., kuri nustato, kad esant darbdavio kaltei pavėluoto darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių išlaidų pavėluotą išmokėjimą, kartu su jomis darbuotojui turi būti išmokami įstatymo nustatyto dydžio delspinigiai. Vadovaudamasi Darbo kodekso XIX skyriaus nuostatomis, ieškovė laikėsi išankstinės darbo ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir 2009 m. gruodžio 8 d. pateikė prašymą J.Š. gimnazijos darbo ginčų komisijai. Darbo ginčų komisija 2009 m. gruodžio 14 d. priėmė sprendimą netenkinti reikalavimo dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir delspinigių priteisimo.

4Posėdžio metu ieškovė prašė ieškinio reikalavimus tenkinti pilna apimtimi, bei nurodė, kad pradėjus dirbti pas atsakovą, jos darbo krūvis buvo 27 valandos. 2009 metų rugpjūčio mėnesį ji sužinojusi, kad neturi auklėjamosios klasės, buvo sujungtos dvi 11 ir 12 klasės, ji turėjusi po vieną pamoką, jai sumažėjo valandų. Vis būdavo mažinamas vokiečių kalbos pamokų skaičius. Tarifikacijų ji nemačiusi, darbo sutartyje nebuvo įrašyta kiek valandų ji turinti dirbti. Oficialaus tarifikacijos pristatymo iš direktorės pusės nebuvo. Posėdžiuose ji dalyvaudavo, bet nežinodavo koks yra parašytas protokolas ir apie ką jame kalbama.

5Ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti.

6Atsakovas VBĮ J.Š. gimnazija atsiliepimuose į ieškinį (t.1, b.l.14-17, 85a-85d) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Biudžetinių švietimo įstaigų pedagoginių ir kitų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų tarifinių atlygių, tarnybinių atlyginimų koeficientus ir kitas darbo apmokėjimo sąlygas nustato Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas. Šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m, gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2711 patvirtintas Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas, kurio 24 punkte nurodyta, kad mokytojams tarifinis atlygis nustatomas už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę. Tarifinio atlygio koeficientą, suderinęs su darbuotojų atstovais, nustato įstaigos vadovas. Mėnesinis mokytojų darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal tarifinį sąrašą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2007 m. gruodžio 28 d, sprendime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2408 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. ISAK-1436 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1565 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo (2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. ISAK-1459 redakcija) 26 punktas „Mokytojams tarifinis atlygis nustatomas už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę“ reglamentuoja, kokia tvarka mokytojams apskaičiuojamas darbo užmokestis. Šie Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti teisės aktai nustato mėnesinių tarifinių atlyginimų koeficientus mokytojams, kurie taikomi, jeigu mokytojas dirba 18 pedagoginių darbo valandų per savaitę. Nei Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2408 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, nei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. liepos 10 d. Įsakymu Nr. I5AK-1436 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, nei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1565 patvirtinto Švietimo ištaigu darbuotoju darbo apmokėjimo tvarkos aprašo (2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. ISAK-1459 redakcija) 26 punktas nenustato privalomo mokytoju darbo krūvio. Nepažeidžiant darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, mokytojų darbo krūvis gali būti ir didesnis, ir mažesnis nei 18 pedagoginių darbo valandų per savaitę. Tiesiog apskaičiuojant konkretų mokytojo darbo užmokestį, tarifinio atlygio pagrindu imamas 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę krūvis. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2711 patvirtintas Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1195 patvirtintai Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkai, nes jos 2.1 punktu mokytojams, dirbantiems bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose, neformaliojo švietimo mokyklose, kolegijose, specialiuosiuose vaikų globos ir auklėjimo namuose nustatoma ne ilgesnė kaip 36 valandų darbo savaitė. Kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ji gali būti ir 18 pedagoginių valandų per savaitę, ir didesnė, ir mažesnė. Todėl visiškai nepagrįstas ieškovės tvirtinimas, kad turi būti laikoma, jog Lietuvos Respublikos darbo kodeksas kartu su jį detalizuojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1195, mokytojams nustato 36 valandų darbo laiko normą ir jeigu mokytojo darbo sutartyje nėra įtvirtinta, jog jis dirba ne visą darbo laiką, laikytina, jog mokytojo darbo laiko norma yra 36 valandos per savaitę. Biudžetinės švietimo įstaigos vadovas, nustatydamas pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientus ir kitas darbo apmokėjimo sąlygas, privalo vadovautis aktualiu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintu Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašu ir neturi jokių teisinių prielaidų kitaip spręsti jam pavaldžių pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų. Esant tokiam biudžetinių švietimo ištaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų teisiniam reglamentavimui, biudžetinės švietimo įstaigos vadovas, tardamasis su pedagoginiu darbuotoju dėl darbo sutarties sudarymo, neturi teisės darbo sutartyje nustatomų darbo apmokėjimo sąlygų nesieti su tarifikavimu. Kadangi Darbos sutarties su ieškove 3 punkto nuostata yra paremta ir atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, konkrečiai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2711 patvirtintą Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą, šio aprašo nuostatos, reglamentuojančios biudžetinių įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, nėra pripažintos negaliojančiomis, nėra jokio teisinio pagrindo laikyti niekine ir negaliojančia 2005 m. rugsėjo l d. darbo sutarties Nr. 246, sudarytos tarp J.Š. gimnazijos ir G. G., 3 punkto nuostatą, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį „ <...> pagal tarifikacijoje patvirtintą darbo krūvį <...> ir pripažinti, kad ieškovės G. G. darbo laiko norma (darbo laiko trukmė) yra 27 valandos per savaitę. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 5 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-123-561/2010 pažymėjo, kad „J. Š. gimnazijos direktorė R. A. pagrįstai priėmė 2009 08 31 įsakymą Nr. VI-105 „Dėl mokytojų darbo krūvio 2009-2010 m. m. tvirtinimo“, kuriuo patvirtinus mokytojų darbo krūvį, sumažėjo mokytojų <...> ir G. G. darbo užmokestis“, kad „<...> J. Š. gimnazijos mokytojų <...> ir G. G. darbo užmokestis pakito nepažeidžiant darbo apmokėjimo sąlygų, nustatytų darbo sutartyse, kad DK 120 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai ginčo atveju yra netaikytini, todėl nėra pagrindo teigti, kad J.Š. gimnazijos direktorė R. A., pažeisdama DK 120 straipsnio 3 dalį, vienašališkai sumažino mokytojoms <...> ir G. G. be jų rašytinio sutikimo darbo užmokestį.“ Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, atsakovas prašo Vilniaus rajono apylinkės teismą atmesti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus.

7Atsakovo atstovai, palaikydami atsiliepimuose į ieškinį išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Švietimo ir mokslo ministerija 2009 metų ugdymo planuose patvirtino minimalų mokinių skaičių klasėje, t.y. 7 mokiniai. Prieš tai minimalus skaičius buvo 5 mokiniai. Dėl to darbo grupė apjungė vokiečių kalbos grupes, kuriose yra mažiau negu 7 mokiniai, dėl ko sumažėjo vokiečių kalbos pamokų. Du metus iš eilės šeštoje klasėje mokiniai nesirinko kalbos, nes nesusirinko tinkamas mokinių skaičius. Paskutinio posėdžio metu, 2009 metų birželio mėnesį, darbo grupė pateikia ugdymo planą aptarimui, buvo pasakyta kiek yra valandų, koks minimalus mokinių skaičius, kiek yra vokiečių kalbos pamokų ir kokios klasės yra jungiamos, mokytoja dalyvavo posėdyje ir girdėjo apie tai. 2009 metų birželio mėnesį ji žinojo pamokų skaičių. Iš anksto suformuoti mokytojų krūvį ir juos įspėti koks jis bus yra neįmanoma. ministerija rugpjūčio mėnesį patvirtina darbo apmokėjimo tvarkos aprašą, be to vaikai per vasaros atostogas dar gali rinktis. iki rugsėjo 1 dienos ugdymo planas mokyklos yra derinamas su mokyklos steigėju 2009 metais taip pat buvo suderintas su VAVA, mokytojai susipažįsta su darbo krūviu ir pasirašo. Ieškovė atsisakė pasirašyti, su juo nesutiko. Sumažėjo ir kitų mokytojų krūviai. Kai sumažėjo ieškovei krūvis, 2009 metais jai buvo skirtos vokiečių kalbos pamokos mokiniui mokyti namuose, vadovauti projektui su Vokietijos gimnazija, bet ji tokia galimybe nepasinaudojo.

8LR Švietimo ir mokslo ministerija pateikė išvadą (t.1, b.l.43-44, b.l.85-89), kurioje nurodė, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 str. 2 d. numato kasdieninę darbo laiko trukmę, kuri neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys. Darbuotojų darbo režimas turi atitikti įmonės, įstaigos ir organizacijos darbo pobūdį. Vadovaujantis Darbo kodekso 145 str. 2 d. darbuotojams, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Vyriausybė. Remdamasi Darbo kodekso 145 str. 2 d., Vyriausybė 2003 m. rugsėjo 30 d. priėmė nutarimą Nr. 1195, kuriuo patvirtino darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką (Žin., 2003, Nr. 93-4205). Pagal šią tvarką mokytojams, dirbantiems bendrojo lavinimo mokyklose, nustatoma sutrumpinta darbo laiko savaitė - 36 valandos. Vyriausybės nutarime 2 punkte numatyta, kad Švietimo ir mokslo ministras gali nustatyti išimties atvejus, kai gali būti viršijama 36 valandų darbo savaitės trukmė. Tokie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 29 d. įsakyme Nr. ISAK -2668 „Dėl išimties atvejų, kada leidžiama dirbti daugiau negu 36 valandas per savaitę“ (Žin., 2005, Nr. 152-5609). DK 189 straipsnyje yra nustatyta, kad iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įstaigų, įmonių, organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 70 straipsnio 3 dalis nustato, kad mokytojų darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl Biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“' patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas Nr. ISAK -1736 ,,Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuris nustato švietimo įstaigų darbuotojų ir kitu įstaigų pedagoginių darbuotojų tarifinių atlygių, tarnybinių atlyginimų koeficientus ir kitas darbo apmokėjimo sąlygas. Atkreipė dėmesį, kad minėtas Aprašas galiojo nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. sausio l d. Minėto Aprašo 2 punkte numatyta, kad tarifiniame sąraše nurodomi mokytojai, pateikiami duomenys apie jų darbo stažą, išsilavinimą, kvalifikacinę kategoriją, paskirtą darbo krūvį ir nurodomi kiti teisės aktuose nustatyti duomenys, kurių reikia darbo užmokesčiui apskaičiuoti. Mokytojų darbo užmokesčio sistema yra laikinė, tai yra darbuotojams mokama už dirbtą laiką: pagal tarifinius atlygius ir apskaičiuojamas valandinį tarifinį atlygį dauginant iš dirbtų valandų skaičiaus. Pagal Aprašo 3 punktą, taip pat anksčiau galiojusių bei dabar galiojančio Švietimo įstaigų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašų atitinkamus punktus, pedagoginio darbo valandos - tai kontaktinės valandos, papildomos valandos ir pertraukos tarp pamokų. Apraše 18 pedagoginio darbo valandų nustatyta tam, kad būtų galima apskaičiuoti tarifinį atlygį, Pagal Aprašo 24 punktą mokytojams tarifinis atlygis nustatomas už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę. Apraše nėra paminėta, kad 18 pedagoginio darbo valandų norma yra minimalus krūvis, kurį darbdavys privalo užtikrinti kiekvienam mokytojui. Darbdavys ir darbuotojas gali susitarti ir dėl mažesnio ar didesnio nei 18 valandų kontaktinių valandų skaičiaus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 511 nustato, kad mokytojų darbas apmokamas taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta bazinė mėnesine alga (bazinis valandinis apmokėjimas). Darbo sutarties pavyzdinė forma patvirtinta Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 „Dėl darbo sutarties pavyzdines formos patvirtinimo“. Darbo kodekso 99 str. 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys atsako už tinkamą darbo sutarties sudarymą. Darbdavio atsakomybė nustatyta Administracinių teises pažeidimu kodekse. Mokytojų darbo laikas yra nustatomas pedagoginio darbo valandomis, kurias sudaro kontaktinės valandos ir pertraukos taip pamokų kartu bei papildomos valandos. Aprašo 27 punktas nustato papildomai tarifikuojamas valandas už mokinių darbų tikrinimą, už vadovavimą klasei, grupei, už pasiruošimą pamokoms. Be to, visiems mokytojams tarifikuojamos 2 valandos už konkrečius darbus (mokinių darbų tikrinimas, pasiruošimas pamokoms, darbų planavimas ir kt.), šių darbų sąrašą suderinęs su mokytojų taryba ir darbuotojų atstovais, įsakymu nustato mokyklos vadovas. Mokytojų darbo laikas pasikeitus mokslo metams gali kisti, nes jis priklauso nuo mokinių skaičiaus bei susidarančių klasių komplektų. Mokytojui paskirti minėti darbai turi būti nustatomi rugsėjo l dieną ir gali būti tikslinami sausio l dieną mokyklos vadovo įsakymu. Sudėtinga darbo apmokėjimo apskaičiavimo bei darbo laiko nustatymo tvarka sąlygoja, kad darbo laikas ir darbo apmokėjimas yra nustatomas ne darbo sutartyse, bet tarifiniame sąraše, kuris turi būti neatskiriamas darbo sutarties priedas. Darbo laikas nėra priskiriamas nei prie būtinųjų darbo sąlygų, nei prie privalomųjų. Keičiant darbo laiką, mano, kad privalu vadovautis Darbo kodekso 120 straipsnio l dalimi, keičiant gamybą, jos mastą, technologijas arba darbo organizavimą, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Jeigu darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-300/2007 konstatavo, kad „Aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią, vadovaujantis DK 9 straipsnio antrąja dalimi, reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą pagal analogiją, atsižvelgimą į CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, t.y. įvertinti tikrieji šalių ketinimai, sutarties esmė, tikslas, jos sudarymo aplinkybės ir kt.“ J.Š. vidurinės mokyklos mokytojos G. G. 2005 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartyje Nr. 246 yra nurodyta, kad „Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui <,,.> 8,05 koeficiento tarnybinio atlyginimo bazinės mėn. algos dydžiais pagal tarifikacijoje patvirtintą darbo krūvį 2 kartus į mėn. 4 ir 19 mėn.“ Nuo 2006 m. buvo atlikti darbo sutarties pakeitimai, kurie nustatė didesnius koeficiento dydžius bei nurodytas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas, nustatantis švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas. Mano, kad darbuotoja pasirašydama darbo sutartį turėjo ir galėjo žinoti apie mokytojų darbo laiko nustatymo bei darbo užmokesčio apskaičiavimo ypatumus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3 straipsnio 1 dalimi teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teises aktais. Bylų nagrinėjimas vyksta pagal galiojančia teisę. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2002 nagrinėdamas bylą vadovavosi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1565 „Dėl Mokytojų, auklėtojų, papildomo ugdymo pedagogų ir dėstytojų darbo apmokėjimo sąlygų nustatymo“, galiojusiu iki 2006 m. rugpjūčio 31 d. Minėto įsakymo 12 punktas nustatė 18 valandų pedagoginio darbo valandų normą per savaitę. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. ISAK - 1436 „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 24 p. nustatė, kad mokytojams tarifinis atlygis nustatomas už 18 pedagoginių valandų. Naujas reglamentavimas nenustatė privalomo mokytoju darbo krūvio, tačiau nustatė kokia tvarka mokytojams apskaičiuojamas darbo užmokestis. Vadovaujasi Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2408 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punkto, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. ISAK-1436 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbu apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punkto, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1098 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1565 patvirtinto švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo (2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. ISAK-1459 redakcija) 26 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1231 patvirtintos naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programos 26 punktui“.

9Šios institucijos atstovas į posėdį neatvyko, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.

10Ieškinys atmestinas.

11Kaip nustatyta byloje, 2005-09-01 tarp ieškovės ir J.Š. vidurinės mokyklos buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 246 (toliau – darbo sutartis, t.1, b.l.19-22, 23,24), kurios pagrindu ieškovė buvo priimta dirbti pas atsakovą vokiečių kalbos mokytoja pagal neterminuotą darbo sutartį ir pradėjo dirbti nuo 2005-09-01; darbo sutarties 3 punkte įtvirtinta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: 8,05 koeficiento tarnybinio atlyginimo bazinės mėn. algos dydžiais pagal tarifikacijoje patvirtintą darbo krūvį 2 kartus į mėn. - 4 ir 19 mėn. dienomis. Darbo sutartyje įvardinti LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymai: 2006-07-10 įsakymu Nr.ISAK-1436, kuriuo nuo 2006-09-01 nustatyta mokėti 8,92 koeficiento tarnybinio atlyginimo bazinės mėnesinės algos dydis; 2007-12-20 įsakymu Nr. ISAK-2532, kuriuo nuo 2008-01-01 nustatyta mokėti 9,25 koeficiento tarnybinio atlyginimo bazinės mėnesinės algos dydis; 2008-08-04 įsakymu Nr.ISAK-2300, kuriuo nuo 2008-09-01 nustatyta mokėti 11,75 koeficiento tarnybinio atlyginimo bazinės mėnesinės algos dydis; 2008-12-30 įsakymu Nr. ISAK-2532, kuriuo nuo 2009-01-01 nustatyta mokėti 12,9 koeficiento tarnybinio atlyginimo bazinės mėnesinės algos dydis. Atsakovo 2005-05-27 direktorės įsakymu Nr.VI-76, buvo patvirtintos (t.3, b.l.26-38) atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklės – toliau taisyklės (su kuriomis ieškovė buvo supažindinta), minėtų taisyklių 10-10.1 p.p.nustatyta, kad priimant darbuotoją į darbą darbuotojas pasirašytinai supažindinamas su būsimojo darbo sąlygomis; taisyklių 45 p. nustatyta, kad prieš išeinant mokytojams atostogauti, mokyklos administracija supažindina juos su pedagoginio darbo krūviu naujais mokslo metais; nustatant mokytojų darbo krūvį, atsižvelgiama į jų kvalifikaciją, darbo kokybę, pedagoginio proceso tęstinumą, klasių perimamumą bei reikalavimus neviršyti nustatytų pedagoginio krūvio normų.

12Pagal atsakovo nustatytą pedagogų tarifikaciją (t.1, b.l.54) nuo 2008-01-01 ieškovei nustatyta viso 27,16 val. krūvis. Atsakovo direktorės 2008-09-05 įsakymu Nr.P1-6 (t.2, b.l.2124), ieškovei nuo 2008-09-01 nustatytas tarnybinio atlyginimo koeficientas – 11,73, o nuo 2009-01-01 2009-01-14 įsakymu Nr.P1- 44 (t.2, b.l.21-24; b.l.25-28), ieškovei nustatytas -12,9 tarnybinio atlyginimo koeficientas. Pagal atsakovo pedagogų tarifikaciją (t.1, b.l.53) nuo 2008-09-01 ieškovei nustatyta viso 27,22 val. krūvis. Atsakovo direktorės R. A. 2009-08-31 įsakymu Nr.VI-10 buvo patvirtintas 5-12 klasių mokytojų darbo krūvio paskirstymas nuo 2009-09-01 (t.1, b.l.25-270, t.2, b.l.19), pagal kurį ieškovei nustatytas viso 16,10 val. krūvis, tarifikaciją ieškovė atsisakė pasirašyti. Atsakovo direktorės 2009-09-22 įsakymu Nr. V1-14 „Dėl mokytojų tarifikacijos tvirtinimo“, suderinus su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento Švietimo ir kultūros skyriumi, buvo patv. pedagoginio personalo tarifikacija 2009 – 2010 mokslo metams (t.1, b.l.28, t.2, b.l.20), pagal kurią ieškovei nustatyta viso 16,10 val. krūvis.

132008-06-19 atsakovo mokytojų tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo ieškovė, mokytojai buvo supažindinti su preliminariu darbo krūviu (t.2, b.l.19-22). 2009-06-22 atsakovo mokytojų tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo ieškovė, buvo aptariamas ugdymo plano projektas 2009-2010 metams (t.2, b.l.36-43), kuriame nustatytas skirtinų mokytojams (tame tarpe ieškovei) dėstomų dalykų pamokų skaičius. 2009-08-28 atsakovo mokytojų tarybos posėdyje (t.2, b.l.29-32), kuriame dalyvavo ieškovė, buvo svarstyta ir pritarta dirbančių pedagogų darbo krūvio sumažėjimui. 2009-11-10 Atsakovo direktorės R. A. įsakymu Nr.S1-28 patvirtintas 8 b klasės mokinio J. F. mokymo namuose planas, pagal kurį ieškovei nustatyta 1 savaitinė pamoka (t.1, b.l.31-33).

142009-11-20 atsakovo darbo ginčų komisija (t.2, b.l.136-140), atmetė ieškovės prašymą priimti sprendimą ir įpareigoti atsakovą ieškovei grąžinti auklėjamąją klasę bei užtikrinti normalų 18 ir daugiau pedagoginio darbo valandų krūvį, proporcingai paskirstytą tarp kolegų. Komisija konstatavo, kad ieškovei nebuvo paskirtos papildomos valandos klasės vadovavimui, nes kontaktinės valandos tvarkaraštyje paskirstytos 3 dienas per savaitę; mokytojai vadovaujant praeitais mokslo metais 8 b klasei, administracija ne kartą yra gavusi žodinių nusiskundimų iš klasės mokinių ir jų tėvų dėl netinkamo mokytojos bendravimo su vaikais, jų tėvais; mokytojos vadovaujama klasė nedalyvavo mokykloje organizuojamuose renginiuose, nes auklėtoja atsainiai žiūrėjo į jai pavestas klasės auklėtojo funkcijas; 18 vokiečių kalbos pamokų mokykloje 2009-2010 m. nesusidarė, kadangi 6-tos klasės mokiniai vokiečių kalbos kaip antros kalbos nepasirinko; mokytojai skirtos visos mokykloje esančios vokiečių kalbos pamokos ir sudaryti jos prašomo darbo krūvio nėra galimybių.

152009-12-14 atsakovo darbo ginčų komisija (t.2, b.l.141-147), atmetė ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo ieškovei darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo l d. iki šios dienos, bei 0,07 procentų dydžio delspinigius nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų nuo 2009-10-04, kai turėjo būti išmokėta pirmoji dalis darbo užmokesčio už 2009 m. rugsėjo mėnesį. Komisija nurodė, jog darbdavys nesuteikdamas mokytojui 18 pedagoginių valandų darbo krūvį, neprivalo skelbti prastovos; 2009-08-21 LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymo Nr.ISAK-1736 24 p. nustato ne 18 valandų darbo savaitė, o krūvį, už kurį nustatomas mokytojo tarifinio atlygio koeficientas; kiekvienais metais rugsėjo mėn 1 d visi mokytojų darbo krūviai tvirtinami iš naujo, apie tai sulygta mokytojų darbo sutartyse, darbo užmokestis mokamas pagal tarifikaciją. Kadangi mokytojai 2009-2010 metais buvo patvirtintas mažesnis darbo krūvis, atitinkamai ji gauna mažesnį atlyginimą, apie tai mokytoja buvo supažindinta, mokytoja krūvį žinojo 2009-08-28.

162010-05-25 atsakovo darbo ginčų komisija (t.2, b.l.148-158), dėl praleisto kreipimosi į komisiją termino, nenagrinėjo ieškovės prašymo pripažinti niekine ir negaliojančia 2005 m. rugsėjo l d. darbo sutarties Nr. 246, sudarytos tarp J.Š. mokyklos (dabar gimnazija) ir ieškovės, 3 punkto nuostatą, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį „ <...> pagal tarifikacijoje patvirtintą darbo krūvį <...>“ ir pripažinti, kad ieškovės darbo laiko norma (darbo laiko trukmė) yra 27 valandos per savaitę ir įpareigoti atsakovą J.Š. gimnaziją atitinkamai papildyti ieškovės G. G. 2005 m. rugsėjo l d. darbo sutartį Nr. 246.

172010-01-19 atsakovo pažymoje apie ieškovės darbo užmokestį (t.1, b.l.30), nurodyta, kad ieškovės darbo užmokestis laikotarpyje 2009 metų rugsėjo – gruodžio mėn. sumažėjo viso 398,56 Lt. Kaip nurodyta atsakovo 2010-01-22 rašte ieškovei (t.2, b.l.66), ieškovei, pagal 2009-08-31 direktorės įsakymu Nr.VI-105 patvirtintą mokytojų darbo krūvį 2009-2010 mokslo metams, buvo papildomai tarifikuotos valandos: už pasiruošimą pamokoms – 2,33 val.; už mokinių darbų taisymą – 0,44 val.; už metodinę veiklą, vidaus auditą, brandos egzaminų ir mokinių PUPP vertinimą ir administravimą -1,33 val. Kaip matyti iš atsakovo pedagoginio personalo tarifikacijos 2010-2011m. (t.2, b.l.160), ieškovei patvirtintas viso 10,78 val. darbo krūvis. 2010-07-23 atsakovo paaiškinimuose ieškovei (t.3, b.l.10), išsamiai nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu ieškovei sumažėjo darbo krūvis.

18Konkrečių teisinių santykių atsiradimui, pasikeitimui, pasibaigimui yra būtini tam tikri juridiniai faktai. Darbo sutartis (kaip juridinis faktas ir kurio pagrindu tarp šalių atsiranda darbo santykiai ) įtvirtina darbo savanoriškumo principą, vienok, darbo sutartys tam tikrose įstaigose ir organizacijose turi ypatumus, į kuriuos privalu atsižvelgti, aiškinant sutarčių turinį (CK 6.193 str.1d.).

19Darbo sutarties sąlygos yra numatytos DK 95 straipsnyje. Jos yra suskirstytos į tris grupes: 1) būtinosios darbo sąlygos (susitarimas dėl darbovietės ir darbo funkcijų); 2) darbo apmokėjimo sąlygos (darbo užmokesčio sistema, darbo užmokesčio dydis, mokėjimo tvarka ir kt.); 3) papildomos darbo sutarties sąlygos (sąlygos, kurių darbo įstatymų, kiti norminių aktų arba kolektyvinės darbo sutarties nuostatos nedraudžia nustatyti (išbandymas, profesijų jungimas ir kt.). Visos šalių sulygtos darbo sutarties sąlygos, jeigu darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose arba kolektyvinėje darbo sutartyje nėra draudimo dėl jų susitarti, yra vienodai privalomos darbo sutarties šalims. Darbo sutarties šalis vienašališkai neturi teisės keisti darbo sutartyje teisėtai sulygtų darbo sąlygų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 patvirtinta Darbo sutarties pavyzdinė forma, pagal kurios 3 punktą darbdavys, įsipareigodamas mokėti darbuotojui sutariamą darbo užmokestį, turi nurodyti valandinį tarifinį atlygį, mėnesinę algą, priemokas, priedus ir kt. Vyriausybė nustato minimalią mėnesinę algą. Taigi šalys, sudarydamos darbo sutartį, neturi visiškos laisvės pasirinkti jos sąlygas, bet yra saistomos tam tikrų įstatymo leidėjo ir Vyriausybės nustatytų sąlygų. Sutarties laisvės principo įgyvendinimas galimas tiek, kiek šios sąlygos jo neriboja. Šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią. Aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią, vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą pagal analogiją, atsižvelgtina į CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, t. y. įvertintini tikrieji šalių ketinimai, sutarties esmė, tikslas, jos sudarymo aplinkybės ir kt.

20Švietimo sistemoje, kaip specifinėje srityje šalys, sudarydamos darbo sutartį, neturi visiškos laisvės pasirinkti jos sąlygas ir yra saistomos tam tikrų įstatymo leidėjo ir Vyriausybės nustatytų sąlygų. Atsižvelgiant į biudžetinių švietimo įstaigų ir mokytojų darbo santykių specifiką, iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įstaigų, įmonių, organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos įstatymų nustatyta tvarka (DK 189 str.).

21LR Švietimo įstatymo 70 str.3d. nustato, kad valstybinių (išskyrus aukštųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

22Atsakovo nuostatų, patvirtintų 2004-12-21 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.2.3-10244, 4 p., 9 p., 100 p., 115 p., nurodyta, kad mokyklos steigėjas – Vilniaus apskrities viršininko administracija; jog darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, švietimo ir mokslo ministro įsakymai; kad mokykla visiškai yra išlaikoma iš valstybės biudžeto pagal steigėjo asignavimų patvirtintą sąmatą (t.2, b.l.1-18). Atsakovo nuostatų (t.1, b.l.149-155), patvirtintų 2009-09-23 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.2.3-115177(70), 4-7 p.p., 46, 49 p.p., nurodyta, kad atsakovas biudžetinė įstaiga, savininkas yra Lietuvos valstybė, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Vilniaus apskrities viršininkas; gimnazijos darbuotojams už darbą mokama Lietuvos respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovo nuostatų, patvirtintų 2010-09-28 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr.V-1632, 4-7 p.p., nustatyta, kad, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija; 46 p., 49 p. nurodyta, kad gimnazijos darbuotojams už darbą mokama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, jog gimnazijos lėšų šaltiniai: Valstybės biudžeto asignavimai bei kitos teisėtu būdu įgytos lėšos (t.1, b.l.143-148).

23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 28 d, sprendime byloje Nr. I1-22/2007 konstatavo, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2408 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. ISAK-1436 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1565 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo (2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. ISAK-1459 redakcija) 26 punktas „Mokytojams tarifinis atlygis nustatomas už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę“ reglamentuoja, kokia tvarka mokytojams apskaičiuojamas darbo užmokestis. Šie Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti teisės aktai nustato mėnesinių tarifinių atlyginimų koeficientus mokytojams, kurie taikomi, jeigu mokytojas dirba 18 pedagoginių darbo valandų per savaitę. Nei Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2408 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, nei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. liepos 10 d. Įsakymu Nr. I5AK-1436 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, nei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1565 patvirtinto Švietimo ištaigu darbuotoju darbo apmokėjimo tvarkos aprašo (2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. ISAK-1459 redakcija) 26 punktas nenustato privalomo mokytoju darbo krūvio. Nepažeidžiant darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, mokytojų darbo krūvis gali būti ir didesnis, ir mažesnis nei 18 pedagoginių darbo valandų per savaitę. Tiesiog apskaičiuojant konkretų mokytojo darbo užmokestį, tarifinio atlygio pagrindu imamas 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę krūvis. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2711 patvirtintas Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1195 patvirtintai Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkai, nes jos 2.1 punktu mokytojams, dirbantiems bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose, neformaliojo švietimo mokyklose, kolegijose, specialiuosiuose vaikų globos ir auklėjimo namuose nustatoma ne ilgesnė kaip 36 valandų darbo savaitė. Taip pat, kad jokie teisės aktai nenustato privalomo mokytojų darbo krūvio, kuris gali būti mažesnis ir didesnis nei 18 kontaktinių (pedagoginio darbo) valandų per savaitę. Nustatant konkretų mokytojo darbo užmokestį, tarifinio atlygio pagrindu imamas 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę krūvis, t.y. mokytojams būtinoji darbo sutarties sąlyga, numatyta DK 95 str. 3 d., faktiškai yra garantuojama dirbant per savaitę ne mažiau kaip 18 pedagoginio darbo valandų. Mokytojų atlyginimų koeficientus ir priedus nustato švietimo įstaigos vadovas, neviršijant skirto darbo užmokesčio fondo.

24Vadovaujantis Darbo kodekso 145 str. 2 d. darbuotojams, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Vyriausybė. Remdamasi Darbo kodekso 145 str. 2 d., Vyriausybė 2003 m. rugsėjo 30 d. priėmė nutarimą Nr. 1195, kuriuo patvirtino darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką (Žin., 2003, Nr. 93-4205). Pagal šią tvarką mokytojams, dirbantiems bendrojo lavinimo mokyklose, nustatoma sutrumpinta darbo laiko savaitė - 36 valandos. Šiame Vyriausybės nutarimo 2 punkte numatyta, kad Švietimo ir mokslo ministras gali nustatyti išimties atvejus, kai gali būti viršijama 36 valandų darbo savaitės trukmė. Tokie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 29 d. įsakyme Nr. ISAK -2668 „Dėl išimties atvejų, kada leidžiama dirbti daugiau negu 36 valandas per savaitę" (Žin., 2005, Nr. 152-5609). Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. rugpjūčio 21d. įsakymu Nr. ISAK -1736 „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (Toliau - Aprašas) 2 punkte numatyta, kad tarifiniame sąraše nurodomi mokytojai, pateikiami duomenys apie jų darbo stažą, išsilavinimą, kvalifikacinę kategoriją, paskirtą darbo krūvį ir nurodomi kiti teisės aktuose nustatyti duomenys, kurių reikia darbo užmokesčiui apskaičiuoti. Minėtas Aprašas galiojo nuo 2009 m. rugsėjo l d. iki 2010 m. sausio l d., tuo metu kai ieškovei buvo sumažintas darbo krūvis. Apraše nustatyta, kad pedagoginio darbo valandos trukmė - 60 minučių. Pedagoginio darbo valandas sudaro kontaktinės valandos ir pertraukos tarp pamokų kartu bei papildomos valandos. Apraše numatyta, kad kontaktinės valandos, tai laikas, per kurį mokytojas tiesiogiai dirba su mokiniais (pamokos, papildomojo ugdymo pamokos, pamokos neformaliojo švietimo įstaigoje), o papildomos valandos skirtos netiesioginiam darbui su mokiniais (pasirengimas pamokoms, sąsiuvinių (kontrolinių darbų) taisymas, vadovavimas klasei ir kt). Mokytojo atlyginimo konkretus tarnybinio atlygio koeficientas nustatomas darbo sutartyje už 18 pedagoginio darbo valandų savaitę (Aprašo 24 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad 18 pedagoginio darbo valandų savaitė yra tik krūvis, už kurį nustatomas mokytojo tarifinio atlygio koeficientas, o ne būtina darbo valandų norma per savaitę. Aprašo 27 punktas nustato papildomai tarifikuojamas valandas už mokinių darbų tikrinimą, už vadovavimą klasei, grupei, už pasiruošimą pamokoms. Be to, visiems mokytojams tarifikuojamos 2 valandos už konkrečius darbus (mokinių darbų tikrinimas, pasiruošimas pamokoms, darbų planavimas ir kt.), šių darbų sąrašą suderinęs su mokytojų taryba ir darbuotojų atstovais, įsakymu nustato mokyklos vadovas. Mokytojui paskirti minėti darbai turi būti nustatomi rugsėjo l dieną ir gali būti tikslinami sausio l dieną mokyklos vadovo įsakymu. Be to, Darbo kodekso 95 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.), ieškovės darbo sutartyje nurodyta, kad darbo užmokestis mokamas pagal tarifikaciją ir konkretų tarnybinio atlyginimo koeficientą. Tai gi, mokytojų darbo užmokestis priklauso nuo tarifikuojamų valandų ir nuo tarnybinio atlyginimo koeficiento, kuris nurodomas bazinės mėnesinės algos dydžiais.

25Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovei nuo 2005-09-01 pradėjus dirbti pas atsakovą, jokių abejonių nekėlė tarp šalių sudarytos darbo sutarties dabar ginčijama sąlyga. Be to, šiame laikotarpyje, mokytojų darbo apmokėjimo tvarką reglamentavo aukščiau sprendime jau nurodyti taip pat ir LR Švietimo ir mokslo ministro 2008-08-04 įsakymu Nr. ISAK-2300, 2008-12-30 įsakymu Nr. ISAK-3545 (galioję iki 2009-01-01), bei 2009-08-21 įsakymu Nr. ISAK-1736 (negal. nuo 2010-01-01), 2009-12-14 įsakymu Nr. ISAK-2711 patvirtinti Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašai. Aprašų 24 p. nustatyta, kad mokytojams tarifinis atlygis nustatomas už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę; tarifinio atlygio koeficientą, suderinęs su darbuotuojų atstovais, nustato įstaigos vadovas; mėnesinis mokytojų darbo užmokestis apskaičiuojams pagal tarifinį sąrašą; atitinkamai 27, 27.1-27.5 p.p. aptarta kokiomis sąlygomis mokytojams papildomai tarifikuojamos valandos. Aukščiau nurodyti LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymai nepripažinti negaliojančiais ar prieštaraujančiais LR Konstitucijai. Kad ieškovei sumažėjo darbo krūvis dėl objektyvių priežasčių (kurių ieškovė neginčijo), patvirtino atsakovo atstovai.

26Manytina, kad ieškovė, remdamasi ieškinyje nurodytų aplinkybių visuma, aiškindama apie darbo krūvį, supainiojo ir savaip interpretuoja tiek DK normas, tiek LR Vyriausybės 2003-09-30 nutarimu Nr.1195 nustatytą mokytojams 36 valandų darbo laiko normą per savaitę ir pedagoginių valandų normą, kuri pagal 2008-12-30 LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr.ISAK-3546 (toliau –įsakymu), patv. mokytojų darbo apmokėjimu yra 18 pedagoginių darbo valandų (kas prilyginama vienam pedagogo etatui) už kurias pagal šį įsakymą (24 p.), mokytojui ir skaičiuojamas darbo užmokestis. Darbdavys ir darbuotojas gali susitarti ir dėl mažesnio ar didesnio nei 18 valandų kontaktinių valandų skaičiaus. Didesnis ar mažesnis darbo krūvis, laikantis maksimaliai leistinos 36 valandų darbo laiko normos, nustatomas priklausomai nuo moksleivių skaičiaus, įstaigai skirtų lėšų, ugdymo programų ir kt.- objektyvių priežasčių.

27Atkreiptinas dėmesys, jog abi šalys, sudarydamos darbo sutartį, sutarė, kad atsakovas mokės ieškovei darbo užmokestį pagal tarifikaciją, Kaip jau pasisakyta aukščiau, pedagogų tarifikaciją atsakovas nustatydavo kiekvienais metais, nuo kurių priklausydavo pedagogų darbo krūvis. Apie tai, ieškovei buvo žinoma, kas nustatyta byloje. Šalims sutarus dėl ieškovei mokamo darbo užmokesčio pagal tarifikaciją, konkretus darbo užmokestis ir darbo valandų skaičius darbo sutartyje nebuvo nustatytas, kas atitiko šalių valią ir darbo apmokėjimo specifiką švietimo įstaigose. Ieškovei, kaip ir apskritai pedagogams, nebuvo ir negalėjo būti darbo sutartimi nustatytas pastovus valandinis krūvis ir/ ar darbo užmokestis, nes tai yra kintantys dydžiai, priklausantys nuo daugelio objektyvių veiksnių, tokių kaip mokykloje esamų mokinių skaičiaus, klasių komplektavimo, mokymo disciplinos poreikio, papildomo ugdymo valandų ir kt. Pedagogų darbo krūvis kiekvienais metais yra derinamas su rajono Kultūros ir švietimo skyriaus specialistais, bei nustatomas priklausomi nuo anksčiau nurodytų objektyvių veiksnių. Mokyklų vadovai privalo vykdyti švietimo skyriaus duotus nurodymus dėl krūvių peržiūrėjimo, nes, nesant pakankamam darbo užmokesčio fondui, švietimo skyriaus specialistai, atsakingi už rajono mokyklų pedagogų tarifikacijų derinimą, nederina mokyklos pedagogų krūvio tarifikacijos, o dėl nesuderintos tarifikacijos nėra pagrindo pedagogams mokėti atlyginimo.

28Todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškinyje nurodyti argumentai dėl darbo trukmės darbo sutartyje nenurodymo dėl netinkamai nustatytų ieškovės darbo apmokėjimo sąlygų, jų keitimo, ginčijamos darbo sutarties sąlygos bei, kad atsakovas neturėjo ieškovės raštiško sutikimo keisti darbo sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės ieškinyje ir ieškovės atstovo nurodytoje Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civ.byloje Nr.2A-58-413/2010 (kuria prašė remtis) buvo nagrinėjamos kitokios, o ne analogiškos, kaip šioje nagrinėjamoje byloje, faktinės aplinkybės.

29DK 120 str. reglamentuojamas darbo sutarties sąlygų pakeitimas, o šio straipsnio 3 d. – specialioji norma dėl darbo apmokėjimo sąlygų, nurodytų DK 95 str. 3 d., pakeitimo. Pagal DK 10 str. 1 d., sistemiškai aiškinant DK 120 str. 3 d., atsižvelgiant į DK 95 ir 120 str., reglamentuojančių darbo sutarties sąlygas ir jų keitimą, sąsajas, darytina išvada, kad DK 120 str. 3 d. nurodyta ne apie bet kokių, o apie darbo sutartyje sutartų darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007). Taigi pagal DK 120 str. 3 d. be darbuotojo sutikimo negalima sumažinti darbuotojui darbo užmokesčio, sulygto pirmiau sudaryta darbo sutartimi. Kadangi su ieškove nebuvo darbo sutartimi sulygta dėl konkretaus darbo užmokesčio, darbo apmokėjimo sąlyga buvo tarifikacija (tarifo nustatymas), tarifai nustatomi pagal Švietimo ir mokslo ministro įsakymus, todėl atsakovės 2008-2009 mokslo metams nustatytas ieškovei darbo užmokestis pagal paskirtą darbo krūvį, kuris nustatytas nepažeidžiant Švietimo ir mokslo ministro įsakymuose nustatytų tarifų, nepripažintinas darbo sutarties sąlygos dėl darbo apmokėjimo pakeitimu. Mokytojų darbo krūvio pakeitimas pripažįstamas darbo sutarties sąlygų pakeitimu, kai darbdavys būna įsipareigojęs darbo sutartimi ar jos pakeitimu mokėti darbuotojui konkretų darbo užmokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1473/2002; 2005-05-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2005).

30Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, ieškovės nurodyti ieškinyje argumentai ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys yra nepagrįsti. Kadangi nėra pagrindo tenkinti ieškinio dalyje dėl darbo sutarties ginčijamos sąlygos pripažinimo niekine ir negaliojančia, o kiti reikalavimai yra išvestiniai, ieškinys atmestinas visa apimtimi.

31Teismas, vadovaudamasi LR CPK 259, 263-270 str.str.,

Nutarė

32ieškinį atmesti.

33Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia... 2. Ieškovė G. G. kreipėsi su ieškiniu ir patikslintu... 3. Ieškinyje nurodė, kad darbo sutartis Nr. 246 tarp ieškovės ir J.Š.... 4. Posėdžio metu ieškovė prašė ieškinio reikalavimus tenkinti pilna... 5. Ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti.... 6. Atsakovas VBĮ J.Š. gimnazija atsiliepimuose į ieškinį (t.1, b.l.14-17,... 7. Atsakovo atstovai, palaikydami atsiliepimuose į ieškinį išdėstytus... 8. LR Švietimo ir mokslo ministerija pateikė išvadą (t.1, b.l.43-44,... 9. Šios institucijos atstovas į posėdį neatvyko, todėl byla nagrinėjama... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Kaip nustatyta byloje, 2005-09-01 tarp ieškovės ir J.Š. vidurinės mokyklos... 12. Pagal atsakovo nustatytą pedagogų tarifikaciją (t.1, b.l.54) nuo 2008-01-01... 13. 2008-06-19 atsakovo mokytojų tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo ieškovė,... 14. 2009-11-20 atsakovo darbo ginčų komisija (t.2, b.l.136-140), atmetė... 15. 2009-12-14 atsakovo darbo ginčų komisija (t.2, b.l.141-147), atmetė... 16. 2010-05-25 atsakovo darbo ginčų komisija (t.2, b.l.148-158), dėl praleisto... 17. 2010-01-19 atsakovo pažymoje apie ieškovės darbo užmokestį (t.1, b.l.30),... 18. Konkrečių teisinių santykių atsiradimui, pasikeitimui, pasibaigimui yra... 19. Darbo sutarties sąlygos yra numatytos DK 20. Švietimo sistemoje, kaip specifinėje srityje šalys, sudarydamos darbo... 21. LR Švietimo įstatymo 70 str.3d. nustato, kad valstybinių (išskyrus... 22. Atsakovo nuostatų, patvirtintų 2004-12-21 Vilniaus apskrities viršininko... 23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 28 d, sprendime... 24. Vadovaujantis Darbo kodekso 145 str.... 25. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovei nuo 2005-09-01 pradėjus dirbti pas... 26. Manytina, kad ieškovė, remdamasi ieškinyje nurodytų aplinkybių visuma,... 27. Atkreiptinas dėmesys, jog abi šalys, sudarydamos darbo sutartį, sutarė, kad... 28. Todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškinyje nurodyti argumentai dėl darbo... 29. DK 120 str. reglamentuojamas darbo sutarties sąlygų pakeitimas, o šio... 30. Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, ieškovės nurodyti ieškinyje... 31. Teismas, vadovaudamasi LR CPK 259, 263-270 str.str.,... 32. ieškinį atmesti. ... 33. Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus...