Byla e2YT-22497-863/2019
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Valstybinė įmonė „Turto bankas“

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. K., K. K. ir V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Valstybinė įmonė „Turto bankas“.

2Teismas

Nustatė

3pareiškėjai kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų motina S. K., po savo sutuoktinio M. K. (pareiškėjų tėvo) mirties, priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.

4Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad 2014 m. liepos 17 d. mirė jų (pareiškėjų) tėvas M. K., nei jie nei mama į notarą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties nesikreipė ir negavo paveldėjimo teisės liudijimo. Pažymėjo, kad paveldėjimo byla po tėvo mirties užvesta nebuvo, tačiau motina palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti tėvo paliktą turtą. Paaiškino, jog motina liko gyventi bute, esančiame adresu ( - ), Vilnius, jį prižiūrėjo, mokėjo buto išlaikymo mokesčius, taip pat rūpinosi po tėvo paliktais žemės sklypais, mokėjo sodininkų bendrijos „Bražuolė-1“ mokesčius.

5Lietuvos valstybę atstovaujanti Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog valstybė nėra priėmusi palikimo po M. K. mirties, todėl teismui nustačius pakankamai aplinkybių, patvirtinančių paveldimo turto priėmimą valdyti, neprieštaraus pareiškimo tenkinimui.

6Pareiškimas tenkintinas.

7Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjų tėvų - M. K., asmens kodas ( - ) ir S. K., asmens kodas ( - ) santuoka buvo sudaryta 1949 metų balandžio 16 d. Tėvas - M. K. mirė santuokoje 2014 m. liepos 17 d. Pareiškėjų motina - S. K., mirė našle 2017 m. gruodžio 29 d. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad pareiškėjai priėmė savo motinos S. K. palikimą, tuo tarpu tėvo M. K. palikimo priėmimo faktų Testamentų registre nėra įregistruota, nors pastarasis buvo sudaręs oficialų testamentą dėl dalies savo turto – buto dalies palikimo vienam iš pareiškėjų – K. K.. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motina tėvo palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti jo paliktą turtą.

8Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje. Šiuo metu įstatymas įtvirtina du alternatyvius palikimo priėmimo būdus: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

9Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

10Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad iki mirties pareiškėjų tėvas M. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė butą ( - ), Vilnius, pareiškėjo vardu buvo įregistruoti du žemės sklypai: ( - ),. Ir ( - ). Po sutuoktinio mirties pareiškėjų motina S. K. per civilinio kodekso nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau liko gyventi bute, esančiame ( - ), Vilniuje. Kaip jau buvo nustatyta, butas buvo įsigytas pareiškėjo tėvų santuokos metu, iki pareiškėjų tėvo mirties buvo bendroji jungtinė pareiškėjo tėvų nuosavybė. Tokiais pat pagrindais abu pareiškėjų tėvai valdė santuokos metu įsigytą žemės sklypą, esantį ( - ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog po sutuoktinio mirties pergyvenusysis sutuoktinis įgyja skirtingą teisinį statusą kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvis ir kaip mirusiojo sutuoktinio įpėdinis, t. y. jis gali prašyti išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam priklausančią dalį bendrame turte ir sutikti, kad toks liudijimas būtų išduotas nustatant dalį mirusiajam jo vardu įregistruotame turte ir nepriimti palikimo t. y. paveldėjimo pagrindu nepadidinti jam tenkančios dalies bendrame turte, gali prašyti nuosavybės liudijimų išdavimo ir priimti palikimą, gali prašyti išduoti jam nuosavybės teisės liudijimą, nustatantį teisę į dalį turto, įregistruoto mirusiojo vardu ir priimti palikimą, nesutinkant, kad būtų išduotas mirusiajam priklausiusią dalį jo vardu įregistruotame turte nustatantis nuosavybės liudijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėjų motina, pergyvenusi savo sutuoktinį, dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau pradėjo valdyti kaip savą visą jai ir sutuoktiniui iki mirties bendrąja jungtine nuosavybe priklaususį butą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai: mokėjimų patvirtinimai dėl buto mokesčių mokėjimo, taip pat dėl mokesčių mokėjimo už žemės sklypą, adresu ( - ), Sodininkų bendrijos „Bražuolė -1“ pažyma. Tokiu būdu pareiškėjų motina, pradėjusi valdyti ir rūpintis sutuoktinio paliktu turtu iškart po jo mirties, nepraleido įstatymo nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti.

11Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog S. K., po savo vyro M. K. mirties, jo palikimą priėmė ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjų subjektinėmis teisėmis įforminant motinos palikimą.

12Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 444, 577-578 straipsniai, teismas

Nutarė

13pareiškėjų V. K., asmens kodas ( - ) K. K., asmens kodas ( - ) ir R. K., asmens kodas ( - ) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.

14Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K., asmens kodas ( - ) po sutuoktinio M. K., asmens kodas ( - ) mirties 2014 m. liepos 17 d., priėmė palikimą per 3 mėnesių laikotarpį, faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą.

15Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po S. K. mirties paveldėjimo.

16Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai