Byla e2A-366-265/2016
Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir kompensacijos priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Kretingos rajono savivaldybės administracijos VTAS

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei L. G. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir kompensacijos priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Kretingos rajono savivaldybės administracijos VTAS,

Nustatė

2ieškovas ieškiniu prašė nutraukti jo ir atsakovės santuoką esant abiejų sutuoktinių kaltei ir padalyti santuokoje įgytą nekilnojamą turtą bei automobilius. Žemės sklypą padalyti lygiomis dalimis po ½, o gyvenamą namą, jam paskiriant 32/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, atsakovei – 68/100 dalis gyvenamojo namo, nustatant, kad atsakovė per 2 metus sumokės 7 948 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Automobilius prašo padalyti kiekvienam po vieną. Ieškovas nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimu iš jo yra priteistas išlaikymas dukroms po 116 Eurų kas mėnesį kiekvienai iki jų pilnametystės. Sutinka mokėti priteistą išlaikymą ir prašo vaikų gyvenamą vietą nustatyti su motina. Prašymą nutraukti santuoką grindė aplinkybe, jog su atsakove kartu negyvena apie metus ir bendro ūkio neveda.

3Kretingos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimu nutraukė tarp A. G. ir L. G. sudarytą santuoką pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taip pat teismas padalijo bendroje jungtinėje nuosavybėje esantį turtą, paskirdamas kiekvienam po ½ žemės sklypo ir pastato – gyvenamojo namo, esančių adresu ( - ) Automobilį „VOLVO 940“, valstybinis numeris ( - ) pripažino A. G., o automobilį „OPEL VECTRA“, valstybinis numeris ( - ) L. G. nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą padalyti namą nelygiomis dalimis, konstatavo, jog nepilnamečių vaikų interesų apsaugai pakanka lygių dalių atitinkamo turto padalijimo būdo, todėl nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo netikslinga. Teismo vertinimu, atsakovė, likdama gyventi gyvenamame name ir turėdama galimybę naudotis didesne pastato dalimi, augindama ir rūpindamasi vaikais patirs dideles išlaidas, todėl neturės galimybės sumokėti ieškovui 7 948 Eur kompensacijos. Be to, teismo vertinimu, ieškovo gyvenamojo namo padalijimo būdas užprogramuoja konfliktus tarp buvusių sutuoktinių ateityje, nes VĮ „Registro centras“ išraše nurodytas gyvenamas namas yra vieno aukšto su 4 kambariais. Padalinimo projekte nėra numatyta galimybė patekti į mansardą, tarp šalių nenumatyta patalpų naudojimosi tvarka, taip pat ir naudojimasis bendro naudojimo patalpomis.

4Ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl nekilnojamojo turto gyvenamojo namo padalijimu nesutiko. Šią teismo sprendimo dalį prašė panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti jam 32/100 dalį pastato – gyvenamojo namo ir 7 948 Eur kompensaciją. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, padalijęs pastatą – gyvenamąjį namą šalims po ½ ir nenustatęs realios turto dalies, padalijo jį formaliai. Apelianto vertinimu, toks turto padalijimo būdas neleidžia išvengti ginčų dėl turto naudojimo ateityje, ir iš esmės atėmė iš jo teisę naudoti ir valdyti nuosavybę. Apeliantas nurodo, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu. Ieškovas nurodo, kad jis teismui buvo pateikęs ne tik VĮ Registrų centro paruoštą gyvenamojo namo padalijimo projektą, kuriame nustatytos patalpų padalijimo idealios dalys, atitinkančios realiąsias šio turto dalis, tačiau teismas jų nevertino. Be to, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė namo vertę. Teismo rezoliucinėje dalyje nurodyta namo 6 976 Eur vertė nepagrįsta nei byloje esančiais įrodymais, nei bylos aplinkybėmis. Apeliantas nurodo, kad VĮ Registro centro duomenimis namo vidutinė rinkos vertė yra 21 800 Eur. Ši turto vertė, pasak apelianto, byloje nepaneigta. Taip pat teismas nenurodė dalintinų automobilių verčių.

5Atsakovė su ieškovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir, pagrįstai nenustatęs pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, padalino turtą lygiomis dalimis natūra.

6Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

8Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nevertino bylai reikšmingų įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai išspręsti tarp šalių teisinį ginčą, privalėjo tinkamai nustatyti faktines bylos aplinkybes ir jas išanalizuoti. Taikydamas teisę teismas turi remtis konkrečių gyvenimo aplinkybių, kurios sudaro faktinį bylos pagrindą, nustatymu ir išsamiu jų ištyrimu. Tinkamai nenustačius ir neišanalizavus bylai reikšmingų aplinkybių nėra sąlygų ir pagrindų konstatuoti, jog byla buvo išspręsta teisingai, o teisės normos pritaikytos tinkamai. Kaip matyti iš byloje esančių aplinkybių, ieškovas prašė taikyti santuokoje įgytam turtui mišrų padalijimo būdą, t. y. priteisti dalį turto natūra, o už kitą dalį priteisti kompensaciją. Šią aplinkybę jis siejo su galimybe nustatyti naudojimosi tvarką, kurios idealiosios dalys sutaptų su realiosiomis. Ši aplinkybė ir ieškovo teikiami į bylą įrodymai suponavo teismui pareigą analizuoti aplinkybes ir nustatyti naudojimosi gyvenamuoju pastatu tvarką. Teismui manant, jog pagal į bylą pateiktus įrodymus neįmanoma nustatyti naudojimosi dalintinu turtu tvarką, turėjo pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, kurie leistų teismui išspręsti bylą iš esmės pagal pareikštus reikalavimus (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nepaisant to, kad ieškovas, suformuluodamas ieškinio dalyką tokio reikalavimo nereiškė, tačiau tokio pobūdžio reikalavimas išplaukia iš ieškovo argumentų ir į bylą teikiamų įrodymų. CPK 230 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog posėdžio pirmininkas į parengiamąjį teismo posėdį iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei vadovaudamasis minėta teisės norma, turėjo pasiūlyti ieškovui tikslinti ieškinį papildant jį reikalavimu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, ir pateikti atitinkamus įrodymus, kurie leistų teismui įvertinti, ar prašoma nustatyti padalintu turtu naudojimosi tvarka yra galima. Tokiu atveju taip pat išaiškinti atsakovei teisę teikti savo pasiūlymus dėl dalintino turto naudojimosi tvarkos nustatymo ir būdų. Pažymėtina, jog poreikis ne tik padalinti turtą, bet ir nustatyti naudojimosi padalintu turtu tvarką siejamas su bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Nuo santuokos nutraukimo momento buvę sutuoktiniai tampa padalinto turto bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiais, todėl tokiu atveju yra būtina eliminuoti konfliktines situacijas, kurios gali kilti tarp jų ateityje ir visus klausimus išspręsti santuokos nutraukimo byloje. Tuo labiau, kad šiuo konkrečiu atveju naudojimosi tvarkos nustatymas yra neatsiejamai susijęs su dalintino turto būdu ir proporcijomis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ieškovo nurodyto turto naudojimosi tvarkos nustatymo, jo pateiktų įrodymų, o pagrindą netaikyti mišraus turto padalijimo būdo susiejo su aplinkybių nukrypti nuo lygių dalių principo nebuvimu. Pažymėtina, jog CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės ir galimybės nukrypti nuo lygių dalių principo nėra susijusios su turto padalijimo būdu. Teismui nustačius pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, vienai iš šalių priteisiama daugiau turto. Tokiu atveju kompensacijos klausimas nebėra sprendžiamas. Tuo tarpu iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad ieškovas prašė padalinti turtą po lygiai, tačiau prašydamas priteisti jam 32/100 dalį namo, o už kitą dalį kompensaciją, prašė taikyti mišrų turto padalijimo būdą, o ne nukrypti nuo lygių dalių principo. Dėl to teismas, spręsdamas bylą, turėjo įvertinti, ar ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka suderinama su jo prašomu turto padalijimo būdu, nepilnamečių vaikų interesais, o ne analizuoti aplinkybes, ar yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

9Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylai reikšmingų aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės, o tai lėmė netinkamą ginčo tarp šalių išsprendimą. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad byla apeliacinės instancijos teisme pagal nurodytus argumentus turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose ne kartą pateiktas išaiškinimas, kai dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; etc.).

10Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo naikintinas ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

11Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

12Kretingos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo panaikinti ir šią bylos dalį iš naujo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

13Kitą sprendimo palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai