Byla 2-863/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio svečių namai“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, civilinėje byloje Nr. B2-211-425/2012 (Nr. B2-113-425/2013) pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio svečių namai“ skundą atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Tamsuma“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, tretieji asmenys G. U., B. L., A. P., S. K., B. J. Š., R. A., A. V., A. S., R. J., G. D., uždaroji akcinė bendrovė „Pokštas“, uždaroji akcinė bendrovė „Gustonių žemės ūkio technika“, uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio gatvės“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelbera“, akcinė bendrovė TEO LT, akcinė bendrovė „Rytų skirstomieji tinklai“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, Valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyrius, Panevėžio miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „NIF Lietuva“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Golden capital“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas UAB „Senamiesčio svečių namai“ pateikė Panevėžio apygardos teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti BUAB „Tamsuma“ 2012 m. spalio 18 d. kreditorių susirinkimo protokoliniu įrašu Nr. 6 patvirtinto nutarimo 3.1 ir 3.2 1.2 punktus ir įpareigoti BUAB „Tamsuma“ kreditorių susirinkimą iš naujo svarstyti BUAB „Tamsuma“ nekilnojamojo turto pardavimo kainos dydį (b.l. 2-4). Nurodė, kad 2012 m. spalio 18 d. įvykusiame BUAB „Tamsuma“ kreditorių susirinkime darbotvarkės numatytais klausimais raštu balsavo 6 iš 20 kreditorių, kurių reikalavimų suma sudaro 71,42 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Šio susirinkimo nutarimo 3.1 punktu buvo nutarta pavesti administratoriui organizuoti bankrutuojančiai įmonei priklausančio nekilnojamojo turto - žemės sklypo ( - ) pardavimo varžytynes; patvirtinti parduodamo turto pradinę pardavimo kainą - 280 000 Lt; varžytynėse nustatyti 1 000 Lt kainos didinimo intervalą; nepardavus nekilnojamojo turto šaukti kreditorių susirinkimą. Už šį nutarimą balsavo 53,35 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Susirinkimo 3.2 punktu buvo nutarta pavesti administratoriui organizuoti įmonei priklausančio nekilnojamojo turto - administracinių - gamybinių pastatų, esančių ( - ), pardavimą varžytynėse; patvirtinti parduodamo nekilnojamojo turto pradinę pardavimo kainą varžytynėse - 1 271 900 Lt.; visą turtą parduoti kaip vieną kompleksą; varžytynėse nustatyti 1 000 Lt kainos didinimo intervalą; nepardavus, šaukti kreditorių susirinkimą. Už tokį nutarimą balsavo 53,35 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Pareiškėjas nesutinka su minėtais nutarimais, nes toks nutarimas yra nepagrįstas, pažeidžiantis mažesniųjų įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus, bankroto proceso pagrindinį tikslą. Nustatyta žemės sklypo kaina – 280 000 Lt nėra teisinga ir pagrįsta, neatitinka rinkos kainų. VĮ Registrų centras duomenimis 2007 metais vidutinė minėto žemės sklypo vertė buvo 2 368 782 Lt, skundo pateikimo dienai ji negalėjo sumažėti daugiau kaip 80 proc. Pareiškėjo nuomone, skundžiamo nutarimo 3.2 punktu patvirtinta administracinių - gamybinių pastatų pradinė pardavimo kaina - 1 271 900 Lt yra akivaizdžiai per žema, neatitinkanti realios rinkos kainų. VĮ Registrų centras duomenimis 2012 m. sausio 1 d. nekilnojamojo daikto, ( - ), rinkos vertė 464 000 Lt, nekilnojamojo daikto, ( - ), rinkos vertė - 375 000 Lt, nekilnojamojo turto, ( - ), rinkos vertė - 410 000 Lt, taigi, jau vien šių paminėtų trijų nekilnojamojo turto daiktų reali rinkos kaina pagal VĮ Registrų duomenis siekia 1 249 000 Lt, kai tuo tarpu 3.2 punktu patvirtinta viso pastatų komplekso pardavimo kaina tesudaro 1 271 900 Lt (viso šešiolika nekilnojamųjų daiktų). Pareiškėjas pažymėjo, kad 3.1 ir 3.2 punktais patvirtinta nekilnojamojo turto pardavimo kaina bei pardavimo būdas praktiškai buvo priimta vienasmeniškai stambiausio kreditoriaus AS Parex Banka (UAB „NIF Lietuva), nes jo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma bankroto byloje sudaro 1 377 113,65 Lt, o už skundžiamą nutarimą balsavo 1 386 304,21 Lt dydžio patvirtintų kreditorinių reikalavimų.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi skundą atmetė (b.l. 32-34). Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui ginčo nekilnojamojo turto, t.y. 4,500 ha žemės sklypo, rinkos vertės nustatymo ataskaitos 2012 m., todėl skundo motyvas, kad nustatyta žemės sklypo kaina – 280 000 Lt nėra teisinga ir pagrįsta, neatitinkanti rinkos kainų, yra nepagrįstas. Motyvas, kad ginčo žemės sklypo vertė nuo 2007 m. iki 2012 m. negalėjo sumažėti daugiau kaip 80 proc. yra tik paties pareiškėjo subjektyvi prielaida, nes nekilnojamojo turto, ypač žemės sklypų, skirtų gyvenamųjų namų statybai, rinkos vertė labai stipriai sumažėjo per 2008 m. pasaulinę finansinę – ekonominę krizę. Ginčo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, kuris pirmosiose varžytynėse buvo pardavinėjamas už 400 000 Lt, antrosiose varžytynėse už 360 000 Lt pradinę pardavimo kainą, tačiau neparduotas. Todėl teismas padarė išvadą, kad ginčo žemės sklypas neturi paklausos, sklypo pradinė pardavimo kaina nebuvo patraukli galimiems sklypo pirkėjams.

7Dėl pastatų, esančių ( - ), teismas nurodė, kad skundo teiginių, kad kreditorių susirinkimo nustatyta administracinių - gamybinių pastatų pradinė pardavimo kaina - 1 271 900 Lt yra akivaizdžiai per žema, neatitinkanti realios rinkos kainų, negalima pripažinti pagrįstais, nes pareiškėjas nepateikė teismui ginčo nekilnojamojo turto t.y. administracinių – gamybinių pastatų, rinkos vertės nustatymo ataskaitų 2012 m. būklei. Todėl skundo motyvas, kad nustatyta trečiose varžytynėse 1 271 900 Lt pradinė pardavimo kaina nėra teisinga ir pagrįsta, neatitinkanti rinkos kainų, yra neįrodytas ir nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo bandomas parduoti kaip vieningas pastatų kompleksas pirmose viešose varžytynėse už 1 817 000 Lt pradinę pardavimo kainą, antrose varžytynėse už 10 proc. sumažintą kainą – 1 635 300 Lt, tačiau nebuvo parduotas, teismas sprendė, kad tiek parduodamas ginčo nekilnojamasis turtas, tiek jo pradinė pardavimo kaina nebuvo patrauklūs galimiems pirkėjams, nes nebuvo nupirkti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų, kad BUAB „Tamsuma“ kreditorių 2012 m. spalio 18 d. susirinkimo protokoliniu įrašu Nr. 6 priimti nutarimai dėl įmonei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo pažeistų Įmonių bankroto įstatymo principus ir tikslus ar visų kreditorių teises ir teisėtus interesus, nes nenustatyta, kad kreditorių susirinkimo sušaukimo bei skundžiamų nutarimų 3.1 p. ir 3.2 p. priėmimo procedūros, numatytos Įmonių bankroto įstatyme ar Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašu būtų pažeistos ar neteisingai taikytos.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Pareiškėjas UAB „Senamiesčio svečių namai“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą patenkinti (b.l. 36-37). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas neteisingai vertino skundo argumentus ginčo kontekste, nes rinkos vertės teismui buvo pateiktos palyginimui, nekilnojamojo turto objektas, esantis vienoje iš geresnių Vilniaus rajono vietų, per kelis metus negali nuvertėti daugiau kaip 80 proc. Teismas skundą išnagrinėjo galimai tik formaliai, įvertindamas masinio ir individualaus vertinimo pobūdį.
  2. Teismas ignoravo tai, kad tiek 3.1, tiek 3.2 punktais patvirtinta nekilnojamojo turto pardavimo kaina bei pardavimo būdas praktiškai buvo priimta vienasmeniškai stambiausio kreditoriaus UAB „NIF Lietuva“, nes jo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma bankroto byloje sudaro 1 377 113,65 Lt, o už skundžiamą nutarimą balsavo 1 386 304,21 Lt dydžio patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Apeliantas nurodo, kad kreditorių susirinkime dalyvavo tik 6 iš 20 kreditorių, už skundžiamus nutarimo punktus balsavo 53,35 proc. dalyvavusių kreditorių, o tai reiškia, kad praktiškai vienbalsiai nubalsavo UAB „NIF Lietuva“.
  3. Įmonių bankroto įstatymu reguliuojamo bankroto proceso esmė yra bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių gynimas, siekiant patenkinti visų, o ne pavienių kreditorių interesus, sudarant sąlygas visiems kreditoriams maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto. Apelianto teigimu, tai, kad pirmosiose varžytynėse turtas už nustatytą kainą nebuvo parduotas, negali reikšti, jog trečiose varžytynėse jo kaina turi būti nepagrįstai maža ir neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų.

10Atsakovas bankrutavusi UAB „Tamsuma“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 41-43). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantas jokiais leistinais įrodymais nepaneigė skundžiama nutartimi paliktais galioti kreditorių susirinkimo nutarimais nustatomos bankrutuojančiai įmonei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo trečiose varžytynėse pradinės kainos teisėtumo ir(ar) pagrįstumo.
  2. Ginčijamais kreditorių susirinkimo nutarimais apelianto teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami, to jokiais leistinais įrodymais nepaneigė ir pats apeliantas. Apeliantas neginčija kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, darbotvarkės, nutarimų projektų, o nutarimų priėmimo „neteisėtumą“ grindžia tuo, jog jie priimti didžiausio įmonės kreditoriaus balsais. Tačiau šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes už ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus balsavo ne tik didžiausias įmonės kreditorius, tačiau ir kiti įmonės kreditorių susirinkime dalyvavę ir(ar) raštu balsavę kreditoriais.

11Tretieji asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

15Nustatyta, kad apeliantas ginčija atsakovo BUAB „Tamsuma“ 2012 m. spalio 18 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus dėl įmonei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo:

  • 3.1 punktu nutarta pavesti administratoriui organizuoti bankrutuojančiai įmonei priklausančio nekilnojamojo turto - žemės sklypo, ( - ), pardavimo varžytynes; patvirtinti parduodamo turto pradinę pardavimo kainą varžytynėse (pagal įkaito turėtojo AS „Reverta“ atstovo Lietuvoje UAB „NIF Lietuva“ pasiūlymą) - 280 000 Lt; varžytynėse nustatyti 1 000 Lt kainos didinimo intervalą; nepardavus nekilnojamojo turto šaukti kreditorių susirinkimą.
  • 3.2 punktu nutarta pavesti administratoriui organizuoti bankrutuojančiai įmonei priklausančio nekilnojamojo turto – administracinių – gamybinių pastatų, ( - ), ir įkeistomis turtinėmis nuomos teisėmis į išnuomotą 5.8494 ha valstybinės žemės, ( - ), pardavimo varžytynes; visą nekilnojamąjį turtą parduoti kaip vieningą pastatų kompleksą; patvirtinti parduodamo turto pradinę pardavimo kainą varžytynėse (pagal įkaito turėtojo AS „Reverta“ atstovo Lietuvoje UAB „NIF Lietuva“ pasiūlymą) – 1 271 900 Lt; varžytynėse nustatyti 1 000 Lt kainos didinimo intervalą, nepardavus nekilnojamojo turto varžytynėse, šaukti kreditorių susirinkimą.

16Apeliantas, BUAB „Tamsuma“ kreditorius, ginčija minėtus nutarimus, teigdamas, kad jose nustatyta nekilnojamojo turto pardavimo kaina yra nepagrįstai maža, pažeidžianti mažesniųjų įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus, bankroto proceso pagrindinį tikslą, teisingumo ir sąžiningumo principus. Taigi, spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumą.

17Atskirasis skundas netenkintinas.

18ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančio įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 str.). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 str.). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

19Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamasis bei įkeistas turtas, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad kito ir neparduoto dvejose varžytynėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimo sprendimu šis turtas gali būti parduodamas šios dalies 2 punkte nurodyta tvarka. Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 7 punkte nurodyta, kad iš varžytynių parduodamo turto vertinimo tvarką ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktą kreditoriai turi teisę spręsti klausimus, susijusius su bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos tvirtinimu.

20Kreditorių susirinkimas, kurio paskirtis yra kreditorių interesų gynimas, priima nutarimus balsų dauguma, susirinkimo nariai, balsuodami jo kompetencijai pavestais klausimais, tokiu būdu išreiškia kreditorių valią. Nei administratorius, nei teismas negali paneigti šios valios. Kita vertus, ši kreditorių susirinkimo teisė nėra absoliuti ir negali būti suprantama kaip teisė priimti balsų dauguma sprendimus prieštaraujančius teisės aktams, t. y. neteisėtus pagal savo esmę ar procedūrine prasme arba akivaizdžiai prieštaraujančius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Minėta, jog bankrutuojančios įmonės turto pardavimo klausimai iš esmės yra kreditorių susirinkimo kompetencijoje. Teismas bendrąja prasme nėra įgaliotas spręsti už kreditorius turto pardavimo ekonomiškumo klausimus. Tačiau ir šiais klausimais nutarimai turi būti priimamai teisės aktų nustatyta tvarka bei vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kartu pažymėtina, kad tikrinant kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumą ir nustačius tam tikrus teisės aktų ar minėtų principų pažeidimus, nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi/gali turėti pakankamai reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan.

21Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas praktiškai priimtas vienasmeniškai stambiausio kreditoriaus, nustatyta nekilnojamojo turto pardavimo kaina yra nepagrįstai maža. Pastebėtina, kad skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodytas ir netinkamas pasirinktas turto pardavimo būdas (viso pastatų komplekso pardavimas), tačiau šiuo aspektu atskirajame skunde jokie argumentai nepateikiami, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako. Juo labiau, kad Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartimi jau yra konstatuotas tokio pardavimo būdo teisėtumas, t.y. šis klausimas išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (b.l. 22-25, 26-28).

22Teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo sutikti su atskirajame skunde nurodytais argumentais, t.y. kad nustatyta pardavimo tvarka pažeidžia kreditorių interesus, o turto pardavimo kaina yra nepagrįsta. Pats apeliantas ne tik nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei, žinodamas šio teismo argumentus bei išvadas, apeliacinės instancijos teismui kokių nors įrodymų, kurie leistų manyti apie galimą didesnę BUAB „Tamsuma“ priklausančio turto vertę, galimybę realizuoti turtą už didesnę kainą, bet net ir nenurodo, kokia, jo manymu, yra reali turto pardavimo kaina. Tuo tarpu įvertinant tai, kad dvejose varžytynėse parduoti turtą už anksčiau kreditorių susirinkime nustatytą kainą nepavyko, jo pardavimas už tą pačią varžytynėms nustatytą kainą, o juo labiau už didesnę, mažai tikėtinas. Nėra jokio protingo paaiškinimo, kodėl apskritai kiti kreditoriai būtų suinteresuoti parduoti turtą už nepagrįstai žemą kainą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nepateikė jokių bent jau rimtas abejones keliančių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų teigti, jog skundžiamais nutarimais nustatyta žemės sklypo ir administracinių – gamybinių pastatų pardavimo kaina yra nepagrįstai maža bei pažeidžianti mažesniųjų įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus. Apelianto nuorodos į turto ankstesnio masinio vertinimo duomenis nelaikytinos pagrįstomis turint galvoje atliktus konkretaus turto individualius vertės nustatymus, juo labiau, kad jie nebuvo nuginčyti. Pastebėtina, kad jokios teisės normos nedraudžia kreditoriui pačiam surasti pirkėją, kuris už parduodamą turtą mokėtų brangiau, negu nustatė kreditoriai, ir tokį nurodyti kreditorių susirinkimui, tačiau per nevienkartinę pardavimo procedūrą apeliantas tokių pasiūlymų nebuvo ir nėra pateikęs. Nekilnojamojo turto pardavimo kainą lemia parduodamo turto paklausa. Atsižvelgiant į tai, kad nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse neatsirado norinčiųjų įsigyti minėtą turtą už didesnę kainą nei nustatyta ginčijamais kreditorių susirinkimo nutarimais, spręstina, kad parduodamas BUAB „Tamsuma“ priklausantis turtas yra nepaklausus. Taigi, kreditorių susirinkimas gali nuspręsti, kiek objektyviai gali būti mažinama parduodamo turto kaina, kad šį turtą galima būtų realizuoti. Be to, kreditorių susirinkimas negali nustatyti nepagrįstai didelės parduodamo turto kainos, nes tokiu atveju įmonės turtas gali būti nerealizuotas arba turto realizavimo procesas gali užsitęsti, kas užvilkintų bankroto procedūras. Ginčijamais kreditorių susirinkimo nutarimais kreditoriai nustatė mažiausią galimą nekilnojamojo turto pardavimo kainą, todėl varžytynėse turtas gali būti parduotas ir už didesnę kainą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nustatyta BUAB „Tamsuma“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo kaina yra neprotingai maža, neteisinga ir nesąžininga kreditorių atžvilgiu.

23Apeliantas ginčytinų kreditorių susirinkimo nutarimų neteisėtumą grindžia ir tuo, kad minėti nutarimai priimti didžiausio BUAB „Tamsuma“ kreditoriaus, atstovaujamo UAB „NIF Lietuva“, balsais. Tačiau vien ši aplinkybė per se nėra pagrindas konstatuoti kitų kreditorių teisių pažeidimą.

24Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus įstatymo numatytas išimtis (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 str.). Taigi, įstatymo prasme nutarimas yra teisėtas, jei ir ne visi kreditoriai tokiam nutarimui pritarė. Teisminėje praktikoje yra nurodyta, kad vien ta aplinkybė, kad dominuojantis vienas kreditorius nulemia nutarimo priėmimą, net kai kiti likę kreditoriai nepritaria tokiam nutarimui, nereiškia ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos nesilaikymo, priešingai, įstatyme teisėtu nutarimo priėmimu įvardijamas nutarimo priėmimas visų balsų (absoliučia) dauguma nepaisant to, kiek kreditorių sudaro turinčių balsų daugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2012). Nagrinėjamu atveju iš 2012 m. spalio 18 d. kreditorių susirinkimo protokolinio įrašo Nr. 6 (b.l. 5-6) matyti, kad už ginčijamus nutarimus balsavo ne tik didžiausias BUAB „Tamsuma“ kreditorius, bet ir kiti kreditorių susirinkime dalyvavę ir (ar) raštu balsavę kreditoriai. Todėl argumentas, kad nutarimai priimti vienasmeniškai stambiausio kreditoriaus UAB „NIF Lietuva“ balsais nėra pagrįsti. Pažymėtina, kad be apelianto kiti mažesnieji kreditoriai priimto nutarimo ir neskundžia. Todėl pripažinti neteisėtu nutarimą, už kurį balsavo didžiausias kreditorius, dėl to, kad būtent jis balsavo už tokį nutarimą, nenustačius šio kreditoriaus siekio tokiu balsavimu nesąžiningai patenkinti vien tik savo interesą kitų kreditorių interesų sąskaita, būtų neteisinga, kaip ir priešingai – būtų neteisinga be pakankamai rimto pagrindo naikinti kreditorių susirinkime priimtus sprendimus pagal vieno nesutinkančio su jais kreditoriaus skundą, tokiu būdu stabdant bankroto procedūrų eigą ir galimai pažeidžiant daugumos kitų kreditorių interesus, juo labiau, kai nėra aišku, ar toks procedūros tęsimas nesukels dar labiau neigiamas, o ne teigiamas pasekmes, pavyzdžiui, dar didesnį turto nuvertėjimą.

25Esant aukščiau išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino bylos faktines aplinkybes bei padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo. Todėl keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-338 straipsniais,

Nutarė

27Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjas UAB „Senamiesčio svečių namai“ pateikė Panevėžio... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi skundą atmetė... 7. Dėl pastatų, esančių ( - ), teismas nurodė, kad skundo teiginių, kad... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Pareiškėjas UAB „Senamiesčio svečių namai“ (toliau – apeliantas)... 10. Atsakovas bankrutavusi UAB „Tamsuma“ atsiliepimu į atskirąjį skundą... 11. Tretieji asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 14. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus... 15. Nustatyta, kad apeliantas ginčija atsakovo BUAB „Tamsuma“ 2012 m. spalio... 16. Apeliantas, BUAB „Tamsuma“ kreditorius, ginčija minėtus nutarimus,... 17. Atskirasis skundas netenkintinas.... 18. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su... 19. Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą bankrutuojančios ir... 20. Kreditorių susirinkimas, kurio paskirtis yra kreditorių interesų gynimas,... 21. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad ginčijamas kreditorių... 22. Teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo sutikti su atskirajame skunde... 23. Apeliantas ginčytinų kreditorių susirinkimo nutarimų neteisėtumą... 24. Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo... 25. Esant aukščiau išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-338... 27. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti...