Byla 3K-3-477/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios L. Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka“ kreditorių susirinkimo pirmininko UAB „Skirnuva“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios L. Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka“ administratoriaus V. K. ieškinį atsakovui bankrutuojančios L. Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka“ kreditorių susirinkimo pirmininkui UAB „Skirnuva“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama; trečiasis asmuo L. K.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42009 m. rugpjūčio 19 d. teismas iškėlė bankroto bylą L. Karpalavičiaus individualiai įmonei „Talka“, paskyrė įmonės administratorių, 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus.

52010 m. vasario 26 d. įvyko bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas, kuriame buvo nutarta: 1) sudaryti taikos sutartį pagal bankrutuojančios įmonės savininko pateiktą projektą; 2) prašyti teismo pratęsti įmonės likvidavimo terminą; 3) įpareigoti įmonės administratorių grąžinti įmonę į PVM mokėtojų registrą; 4) įpareigoti įmonės administratorių patikslinti kreditorių reikalavimų dydį, eilę ir mokėjimo etapus; 5) įpareigoti įmonės administratorių, veikiant klausimais dėl kreditorių ir debitorinių reikalavimų dydžio, derinti veiksmus su įmonės kreditorių susirinkimo pirmininku UAB „Skirnuva“, palaikyti kreditorių bei savininko iniciatyvas, teikiant įmonės vardu ieškinius kreditorių reikalavimų mažinimo bei debitorinių reikalavimų didinimo atvejais, pateikti kasacinį skundą dėl A. Zubavičiaus IĮ tyčinio bankroto, prašant teismo pratęsti skundo padavimo terminą; 6) nesikreipti į teismą dėl likvidavimo procedūros taikymo įmonei; 7) nerinkti įmonės kreditorių komiteto; 8) nesuteikti kreditorių susirinkimo teisių; 9) patvirtinti įmonės ūkio išlaidas pagal faktiškai turėtas išlaidas, bet ne daugiau kaip 400 Lt per mėnesį.

6Bankrutuojančios įmonės administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiais 2010 m. vasario 26 d. įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus 1, 2, 3, 4 ir 5 darbotvarkės klausimais; 2) pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama. Jis nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimai prieštarauja ĮBĮ 28, 30, 34, 35 straipsniams, PVM įstatymo 71, 72 straipsniams, palankus tik įmonės savininkui ir didžiausiam kreditoriui UAB „Skirnuva“ ir pažeidžia kitų kreditorių interesus. Taikos sutarčiai sudaryti privalomas visų kreditorių pritarimas, o susirinkime už taikos sutarties projektą balsavo tik 9 iš 25 kreditorių. Nuo teismo nutarties, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau kaip trys mėnesiai, sprendimas dėl taikos sutarties sudarymo nepriimtas, todėl nėra pagrindo prašyti teismo pratęsti įmonės likvidavimo terminą. Nutarimas grąžinti įmonę į PVM mokėtojų registrą prieštarauja įstatymui ir yra iš esmės neįgyvendinamas. Kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka nustatyta ĮBĮ, todėl pakeisti jos kitaip, nei nustatyta įstatyme, negalima.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

8Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 16 d. nutartimi ieškinį patenkino. Teismas nurodė, kad bankrutuojančios įmonės administratorius gali ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus, jeigu šie pažeidžia visų kreditorių ar jų dalies, taip pat įmonės teises ir interesus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas). Pagal ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalį taikos sutartį turi pasirašyti visi kreditoriai, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo turi būti priimamas vienbalsiai, o ne balsų dauguma. Norint įregistruoti įmonę iš naujo PVM mokėtoju, ji turi atitikti PVM įstatymo 71 ir 72 straipsnių reikalavimus. Bankrutuojanti L. Karpalavičiaus IĮ „Talka“ veiklos nevykdo ir pajamų negauna, todėl negali būti iš naujo įregistruota PVM mokėtoja. Pakeisti kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos kitaip, nei nustatyta ĮBĮ 35 straipsnyje, negalima. Kreditorių susirinkimas negali įpareigoti įmonės administratorių reikšti ieškinius, nes šį klausimą jis sprendžia savarankiškai (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, 8 dalies 2 punktas, 23 straipsnio 13 punktas). 2009 m. lapkričio 12 d. teismo nutartimi buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai. Nuo nutarties įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau kaip trys mėnesiai, kreditorių susirinkimo nutarimai dėl taikos sutarties sudarymo panaikinti, todėl administratoriaus prašymas pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama laikytinas pagrįstu.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi trečiojo asmens L. Karpalavičiaus atskirąjį skundą, 2011 m. kovo 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad bankroto administratorius, būdamas atsakingas už bankroto procedūrų teisėtumą ir gindamas visų kreditorių ar jų dalies, arba bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus, privalo kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimus vertinti teisės normų aspektu ir kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl įstatymo reikalavimų neatitinkančių nutarimų panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Nagrinėjamu atveju skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų bankroto administratorius grindžia tuo, kad jie neatitinka įstatymų ir pažeidžia kreditorių bei įmonės interesus. Nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo priima kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 straipsnio 12 punktas), tačiau pagal ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalį taikos sutartį turi pasirašyti visi kreditoriai, todėl ir kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo turi būti priimamas vienbalsiai, t. y. būtina visų kreditorių valia dėl taikos sutarties sudarymo, o ne balsų dauguma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008). Kreditorių susirinkimo nutarimą sudaryti taikos sutartį pripažinus neteisėtu, nėra pagrindo pratęsti bankrutavusios įmonės likvidavimo termino. PVM įstatymo 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietos mokesčio administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie nevykdo ekonominės veiklos ar neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių. Iš bylos duomenų matyti, kad bankrutuojanti L. Karpalavičiaus IĮ „Talka“ nuo 2009 m. spalio 19 d. išregistruota iš PVM mokėtojų registro, įmonei nevykdant ekonominės veiklos. Šis sprendimas nebuvo apskųstas, todėl yra galiojantis. Be to, administratorius pats negali įmonės nei išregistruoti, nei įregistruoti PVM mokėtojų registre, nes šį klausimą sprendžia vietos mokesčių administratorius. Negalima pakeisti kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos kitaip, nei numatyta ĮBĮ 35 straipsnyje ir įsiteisėjusioje 2009 m. lapkričio 12 d. teismo nutartyje, kuria buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai. Įstatymas nenumato bankroto administratoriui teisės patikslinti (pakeisti) teismo patvirtintų bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų ar jų tenkinimo eilės. Įmonės administratoriaus teisės ir pareigos įtvirtintos ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje, tarp jų - sudaryti šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikti jį teismui tvirtinti, ginčyti kreditorių susirinkime ir teisme nepagrįstus kreditorių reikalavimus, ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus, vykdyti kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus. Kreditorių susirinkimas pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo (2011 m. sausio 14 d. teismo nutartimi V. K. atstatydintas iš įmonės administratoriaus pareigų, o įmonės bankroto administratoriumi paskirtas kitas asmuo). ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, jei per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Teismas gali pratęsti šį terminą tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Nagrinėjamu atveju yra visos ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, nes kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti 2009 m. lapkričio 12 d. teismo nutartimi, nuo jos įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai, kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo yra panaikintas, nepriimta nutarties dėl termino taikos sutarčiai sudaryti pratęsimo.

10III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovas bankrutuojančios L. Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka“ kreditorių susirinkimo pirmininkas UAB „Skirnuva“ prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių dalis, kuriomis pripažinti negaliojančiais kreditorių susirinkimo nutarimai 1, 2 ir 4 darbotvarkės klausimais, ir dėl šios dalies ieškinį atmesti; teismų nutarčių dalis, kuriomis kreditorių susirinkimo nutarimai 3 ir 5 darbotvarkės klausimais pripažinti negaliojančiais, palikti nepakeistas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Dėl administratoriaus teisės ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus. Administratorius turi teisę skųsti tik neteisėtus kreditorių susirinkimo nutarimus. ĮBĮ 23 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad, priimdamas nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo, kreditorių susirinkimas veikė neteisėtai. 2010 m. vasario 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimai priimti nepažeidus ĮBĮ 24 straipsnyje nustatytos nutarimų priėmimo tvarkos. Teismai nenurodė, kokiu ĮBĮ pagrindu 2010 m. vasario 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimai buvo neteisėti. ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Ne kreditoriams, o administratoriui skundžiant nutarimus dėl taikos sutarties sudarymo ir termino pripažinti įmonę bankrutavusią ir likviduotina pratęsimo, administratorius rodo savo suinteresuotumą bylos baigtimi. Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalį kreditoriams atstovauja jų įgalioti asmenys. Administratorius nepateikė įgaliojimų atstovauti kreditoriams bankroto byloje. ĮBĮ 22 straipsnio 6 dalis nesuteikia teisės administratoriui balsuoti kreditorių susirinkime ir skųsti kreditorių susirinkimo nutarimų, jeigu jie jo neliečia ar tiesiogiai neįpareigoja. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nenustatyta galimybės administratoriui ginti dalies kreditorių interesų, ginami privalo būti visų kreditorių interesai.

132. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo sudaryti taikos sutartį. Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka nustatyta ĮBĮ 24 straipsnyje. Pagal ją nutarimai priimami skaičiuojant ne kreditorius, o teismo patvirtintus kreditorių reikalavimus. Nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis). Jeigu nutarimui priimti balsų nepakako, sušaukiamas pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriame nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi nutarimas dėl taikos sutarties neprivalo būti priimamas vienbalsiai, o teismų išvada dėl būtinumo priimti nutarimą vienbalsiai prieštarauja ĮBĮ 24 straipsniui. Padarydami šią išvadą, teismai nepagrįstai taikė ĮBĮ 28 straipsnį, kuriame nustatyta, kad taikos sutartį turi pasirašyti visi kreditoriai. Teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad ĮBĮ 28 straipsnyje reglamentuojamas priimtų nutarimų vykdymas, o ne nutarimų priėmimo tvarka. Kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties buvo priimtas laikantis ĮBĮ 24 straipsnio normų, todėl negali būti neteisėtas.

143. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo patikslinti kreditorių reikalavimų dydį, eilę ir mokėjimo etapus. Kreditorių reikalavimų tenkinimas reglamentuojamas ne tik ĮBĮ 35 straipsnyje, bet ir ĮBĮ 34 straipsnyje, pagal kurį įkeistu turtu užtikrinti kreditorių reikalavimai tenkinami be eilės. ĮBĮ 34, 35 straipsniuose nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka taikoma tik tiems kreditorių reikalavimams, kurie patvirtinti teismo nutartimi. Nesant teismo nutartimi patvirtintų įkeitimu užtikrintų reikalavimų, šie negali būti laikomi ĮBĮ 34 straipsnio pagrindu tenkintinais reikalavimais. Teismai nepagrįstai sprendė, kad įmonės administratorius neturi teisės patikslinti kreditorių reikalavimus. Tokia teisė ir pareiga įmonės administratoriui įtvirtinta ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte. Jame nustatyta, kad administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus.

154. Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama. Teismai nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą pripažinti įmonę bankrutavusią ir likviduojama dėl bankroto. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis, kuria buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, įsiteisėjo tik 2009 m. gruodžio 4 d. Taigi nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki 2010 m. vasario 26 d. kreditorių susirinkimo bei jame priimto nutarimo prašyti pratęsti įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama terminą nepraėjo trys mėnesiai. Iki ieškinio padavimo (2010 m. kovo 10 d.) teismas dar nebuvo priėmęs nutarties dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama, todėl privalėjo svarstyti kreditorių prašymą pratęsti terminą, tačiau to nepadarė. Bylą nagrinėję teismai pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduotina ne savo iniciatyva ar tenkindami kreditorių prašymą, kaip tai nustatyta ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje, o tenkindami įmonės administratoriaus ieškinį. ĮBĮ nesuteikta teisės administratoriui prašyti pripažinti įmonę bankrutavusią ir likviduotina, todėl šio ieškinio reikalavimo tenkinimas yra neteisėtas.

16Atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikta.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl administratoriaus teisės ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus

20ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalyje įmonės administratorius apibūdinamas kaip teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatomos bankroto administratoriaus funkcijos. Viena iš įstatyme nustatytų administratoriaus funkcijų yra ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas). Taigi bankroto administratorius visų pirma yra teismo paskirtas skolininko (bankrutuojančios įmonės) atstovas. Kita vertus, jo padėtis yra dvilypė, nes, kaip jau minėta, administratorius gina visų kreditorių interesus. Atlikdamas bankroto proceso darbus, administratorius privalo vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas).

21ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas įgalioja kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį. Taigi, nors teismas skiria administratorių bankrutuojančiai įmonei administruoti (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas), tačiau tarp įmonės ir administratoriaus susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, kurie įforminami kreditorių susirinkimo pirmininko ir administratoriaus pasirašyta pavedimo sutartimi. Jos pagrindu susiklosto ne administratoriaus ir kreditorių (ar kreditorių susirinkimo), o administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai. Tokią išvadą leidžia daryti ir ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 9 punkto, kuriame nurodoma, kad administratorius atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę-komercinę veiklą, reglamentavimas. Taigi administratorius nėra nei konkretaus kreditoriaus, nei kreditorių visumos, veikiančios per kreditorių susirinkimą ar kreditorių komitetą, atstovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. B., I. J. v. UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, bylos Nr.3K-3-508/2010).

22Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, nes įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas įmonei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą. Visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiems tikslams pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Taigi administratorius yra ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008).

23Kasacinio teismo praktika dėl administratoriaus teisės ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus yra suformuota. Nors ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatoje nesuformuluota teisės administratoriui skųsti teismui kreditorių susirinkimo (nutarimo) sprendimus, tačiau tai kyla iš administratoriaus, kaip specialaus bankroto teisės subjekto, turinčio specialią įstatymo jam suteiktą kompetenciją, teisinės padėties ir yra vienareikšmiškai pripažįstama teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta UAB „Baltic retail“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-650/2005).

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į pirmiau aptartą administratoriaus, kaip bankroto teisės subjekto, teisinės padėties specifiką, bankroto administratorius, būdamas atsakingas už bankroto procedūrų teisėtumą ir gindamas visų kreditorių ar jų dalies arba bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus, privalo kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimus vertinti teisės normų aspektu ir kreiptis į bankrotą nagrinėjantį teismą dėl įstatymo reikalavimų neatitinkančių nutarimų panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. B., I. J. v. UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, bylos Nr.3K-3-508/2010). Nagrinėjamoje byloje administratorius ginčijo nemažai kreditorių susirinkime priimtų nutarimų. Kasatoriaus teigimu, administratorius turi teisę skųsti tik neteisėtus kreditorių susirinkimo nutarimus, o ginčijami nutarimai nėra neteisėti. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu pažymėta, kad ginčyti kreditorių susirinkimo ar komiteto nutarimus bankroto administratorius privalo ir gali tik laikydamasis nešališkumo reikalavimų, t. y. kai pažeidimai yra aiškūs ir kreipimasis į teismą nereikš pavienių byloje dalyvaujančių asmenų atstovavimo ar kitokio privilegijavimo. Tai administratoriaus veiklos profesiniai standartai, iš administratoriaus reikalaujantys apdairumo, objektyvumo ir draudžiantys šališkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Slovis“, bylos Nr. 3K-3-447/2011). Remdamasi šia praktika nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad administratorius prašė pripažinti negaliojančiais nemažai kreditorių susirinkimo nutarimų tiek dėl bankrutuojančios įmonės, tiek dėl visų kreditorių interesų, ir nurodė tiek teisinius, tiek faktinius reikalavimo pagrindus. Įmonių bankroto įstatymo normos nenustato konkrečių pagrindų, kuriems esant administratorius gali ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus. Ar ginčijami nutarimai neprieštarauja įstatymų reikalavimams ir nepažeidžia kreditorių arba bankrutuojančios įmonės interesų, nustato teismas, išnagrinėjęs administratoriaus prašymą ir patikrinęs jame nurodytų pagrindų buvimą.

25Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo sudaryti taikos sutartį priėmimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo

26Bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuris, nors ir prasideda kaip procesas dėl skolininko nemokumo fakto nustatymo, vėliau tampa kolektyviniu kreditorių reikalavimų tenkinimo iš skolininko turto mechanizmu. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo teises. Taip sujungiami ir atstovaujami visų kreditorių interesai, nes įmonių bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o kreditorių visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip antai, tęs ar nutrauks įmonė savo ūkinę komercinę veiklą, įmonė bus likviduojama ar bus sudaryta taikos sutartis ir pan. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises. Vienas iš kreditorių autonomijos principo išraiškos būdų yra kreditorių teisė priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo (ĮBĮ 23 straipsnio 12 punktas).

27Taikos sutartis yra specifinė sutarčių rūšis, sudaroma proceso šalių iniciatyva civiliniame procese įgyvendinant dispozityvumo principą, kai procesas baigiasi šalių iniciatyva. Taikos sutarties sudarymo galimybė bankroto procese atsiranda tada, kai bankrutuojanti įmonė ir jos kreditoriai susitaria, kad naudingiau tęsti bendradarbiavimą ne bankroto procedūromis, o sudarant galimybę nemokiai įmonei skolininkei toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir sukurti naujas materialines vertybes atkurti skolininko mokumą bei pajėgumą vykdyti finansinius įsipareigojimus įmonės kreditoriams.

28Galimybė sudaryti taikos sutartį numatyta ĮBĮ 28 straipsnyje. Šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje taikos sutartis apibrėžiama kaip kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti.

29Taikos sutarčių sudarymo aplinkybės ir paskirtis lemia griežtesnius taikos sutarties formai keliamus reikalavimus. CK 6.983 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad taikos sutartis turi būti rašytinė. Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutarties sudarymas bankroto procese susijęs su tam tikromis kreditorių daromomis nuolaidomis bankrutuojančiai įmonei, vadovaujantis ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalimi, taikos sutartį pasirašo visi (net smulkiausi) įmonės kreditoriai, kurių reikalavimai iki taikos sutarties pasirašymo dienos liko nepatenkinti. Teisėta yra tik visų kreditorių (ar kreditorių atstovų) pasirašyta taikos sutartis.

30Taikos sutartis yra ne tik skolininko ir jo kreditorių susitarimas, bet ir vienas iš būdų bankroto procesui užbaigti. Pagal ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalį ši sutartis gali būti sudaryta iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Pasirašyta taikos sutartis sukelia teisinių padarinių tik tuo atveju, kai įsiteisėja teismo nutartis, kuria ši sutartis patvirtinama (ĮBĮ 29 straipsnio 2,3 dalys).

31ĮBĮ reglamentuoja taikos sutarties sudarymo tvarką ir turinį. ĮBĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyti subjektai, kurie turi teisę pateikti pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo. Tai kreditoriai, administratorius bei įmonės savininkas (savininkai). Įstatymas nereglamentuoja šių pasiūlymų formos bei procedūrų, todėl vieno ar kito asmens iniciatyva sudaryti taikos sutartį ir šio pasiūlymo pateikimas kitai šaliai gali būti vykdomi įvairiais šalims priimtinais būdais.

32Taigi, sudarant taikos sutartį bankroto procese, dalyvauja skolininkas (pasirašant taikos sutartį, bankrutuojančiai įmonei (skolininkei) atstovauja bankroto administratorius) ir kiekvienas įmonės kreditorius. Taikos sutarties sąlygas paprastai pasiūlo subjektas, kuris išreiškia iniciatyvą sudaryti taikos sutartį. Visos taikos sutarties sąlygos apsvarstomos kreditorių susirinkime, kuris priima nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo (ĮBĮ 23 straipsnio 12 punktas). Pagal bendrąją taisyklę kreditorių susirinkimuose nutarimai yra priimami balsų dauguma (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad taikos sutartį pasirašo visi kreditoriai, kurių reikalavimai bankroto proceso metu iki taikos sutarties pasirašymo dienos liko nepatenkinti, arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų) valdymo organo, kuris turi teisę priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti įmonę, raštišką sutikimą. Kasaciniu skundu keliamas ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalies ir 28 straipsnio 2 dalies aiškinimo bei šių normų tarpusavio santykio klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

33Minėta, kad ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, - kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Tokios išimtys nustatytos atskirose ĮBĮ normose, kaip antai ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje, kuri reglamentuoja kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo tvarką ir nustato, kad kai kreditorių susirinkimo pirmininkas renkamas iš kelių asmenų, kreditorių susirinkimo pirmininku laikomas išrinktas asmuo, už kurį balsavusių kreditorių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma yra didžiausia, palyginti su balsavusių už kitas kandidatūras kreditorių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma. Kita išimtis nustatyta ĮBĮ 24 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje nutarimų priėmimą pakartotiniame kreditorių susirinkime. Pažymėtina tai, kad Įmonių bankroto įstatyme nėra nuostatų, kurios reikalautų kai kuriems nutarimams priimti kvalifikuotos balsų daugumos (pvz., toks reglamentavimas įtvirtintas Akcinių bendrovių įstatymo 28 straipsnyje), taip pat nėra numatytų atvejų, jog kai kurių nutarimų priėmimas būtų galimas tik vienbalsiai.

34Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad pagal ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalį taikos sutartį turi pasirašyti visi kreditoriai, todėl ir kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo turi būti priimamas vienbalsiai, t. y. būtina visų kreditorių valia dėl taikos sutarties sudarymo, o ne balsų dauguma. Vertindama šiuos teismų argumentus, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bankroto teisė, be kitų principų, grindžiama kreditorių autonomijos principu, kurio prigimtis yra kolektyvinė, o autonomijos ribos nustatytos įstatymu, todėl kasaciniame skunde keliamas dviejų ĮBĮ normų – 24 straipsnio 3 dalies bei 28 straipsnio 2 dalies – santykio klausimas taip pat aiškintinas šio principo kontekste. Kaip jau nurodyta pirmiau, taikos sutartis bankroto procese yra kreditorių ir įmonės, t. y. visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės susitarimas. Taikos sutarties šalis nėra kreditorių susirinkimas, kuris yra bankroto proceso subjektas, per kurį kreditoriai įgyvendina savo subjektines teises. Kreditorių susirinkimas nėra civilinių teisinių santykių subjektas, nes toks yra patys bankrutuojančios įmonės kreditoriai. Taigi vienas iš kreditorių, kaip civilinių teisinių santykių subjektų, teisių įgyvendinimo būdų yra sprendimų priėmimas kreditorių susirinkime, vadovaujantis balsų daugumos principu, kuris atspindi kolektyvinę bankroto procedūrų prigimtį. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Įmonių bankroto įstatyme nėra numatytų atvejų, kad tam tikrais klausimais kreditorių susirinkimo nutarimai turi būti priimami vienbalsiai, todėl nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo taip pat gali būti priimtas paprasta balsų dauguma vadovaujantis ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Kreditorių susirinkimo nutarimas sudaryti taikos sutartį išreiškia kreditorių iniciatyvą arba pritarimą anksčiau išreikštai iniciatyvai dėl taikos sutarties sudarymo. Toks nutarimas, priklausomai nuo jo turinio ir priėmimo aplinkybių, be kita ko, gali būti vertinamas kaip ĮBĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodytas pasiūlymas sudaryti taikos sutartį, kurio pagrindu toliau deramasi dėl konkrečių taikos sutarties sąlygų, siekiant surasti visiems suinteresuotiems asmenims priimtiną sprendimą. Kreditorių susirinkimo nutarimus vykdo bankroto administratorius (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas), kuris kreditorių susirinkimo nutarimo dėl taikos sutarties sudarymo pagrindu turėtų vykdyti galimus konkrečius kreditorių susirinkimo pavedimus (rengti taikos sutarties projektą, vykdyti derybas dėl taikos sutarties sudarymo ir kt.). ĮBĮ 28 straipsnis reglamentuoja ne kreditorių nutarimo dėl taikos sutarties sudarymo priėmimo procedūrą, o taikos sutarties sudarymo procesą, kaip tokį.

35Bylą nagrinėję teismai pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą bei taikos sutarties bankroto procese sudarymą, padarė nepagrįstą išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo turi būti priimamas vienbalsiai, kas turėjo įtakos neteisėto sprendimo ir nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

36Pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje teismai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, išdėstytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. V. M., S. M., bylos Nr. 3K-3-591/2008. Šioje nutartyje konstatuota, kad pagal ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalį taikos sutartį turi pasirašyti visi kreditoriai, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo turi būti priimamas kreditorių vienbalsiai, o ne balsų dauguma. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nesivadovauja nurodytos kasacinės bylos praktika ir dėl tokios pozicijos pasisako taip.

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis konstitucine jurisprudencija, yra išdėstęs suformuotos kasacinio teismo praktikos pagrindinius kriterijus, nurodydamas, kad tikrinant, ar egzistuoja teismų praktikos nevienodumas, reikia nustatyti, ar: 1) skirtingose nutartyse pasisakyta dėl tų pačių teisinių nuostatų; 2) tos pačios nuostatos taikomos esant tapačiam ginčo teisinio santykio teisiniam reglamentavimui; 3) visos galiojančios ir teisiškai reikšmingos teisinės nuostatos analizuotos ir taikytos priimant teismo sprendimą ar nutartį; 4) tokios nuostatos išsamiai analizuotos teismo motyvuose; 5) tokios nuostatos tinkamai pagrindžiamos teisės normų, teisės doktrinos ir teismų praktikos argumentais; 6) teisinės nuostatos taikytos tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis; 7) teismų sprendimų ar nutarčių teiginiai yra esminės, nusprendžiančios bylos baigtį pagal tas faktines aplinkybes išvados, ar yra tik motyvai, argumentai arba kitos tik papildomai vartojamos motyvavimo aplinkybės. Tai – nebaigtinis kriterijų sąrašas, nes gali būti ir kitokių aplinkybių, iš kurių gali būti sprendžiama, ar atitinkamu klausimu yra suformuota teismų praktika, ar turi būti remiamasi vienos ar kitos nutarties teiginiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. A. v. Kretingos 1-ojo notarų biuro notarė S. D. N., bylos Nr. 3K-3-552/2009).

38Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Kasacinio teismo nutarties teiginius taip pat lemia bylos nagrinėjimo dalykas, teismų sprendimų bei kasacinio skundo argumentai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytoje byloje teisminio nagrinėjimo dalyką sudarė įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo klausimas, tačiau byloje nebuvo ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas nesudaryti taikos sutarties pagal pasiūlytą projektą. Taikos sutarties bankroto byloje klausimas minėtoje kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje priimtoje nutartyje buvo analizuotas tik sąlygų pripažinti įmonę bankrutavusia ir ją likviduoti buvimo kontekste (ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. V. M., S. M., bylos Nr. 3K-3-591/2008, nebuvo išsamiai analizuotas ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalies bei 28 straipsnio 2 dalies santykis ir šių normų nuostatos nebuvo taikytos tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo teigti, jog minėta nutartimi yra suformuota kasacinio teismo praktika dėl šių normų sisteminio taikymo ir aiškinimo.

39Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo patikslinti kreditorių reikalavimų dydį, eilę ir mokėjimo etapus

40Didžiąją dalį bankroto procese dalyvaujančių suinteresuotų asmenų sudaro įmonės skolininkės kreditoriai, t. y. asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus (ĮBĮ 3 straipsnis). Bankroto teisės normomis nustatomos įvairios kreditorių grupės, kurios viena nuo kitos skiriasi nevienodomis dalyvavimo procese ir skirtingomis savo reikalavimo patenkinimo įmonės bankroto procese galimybėmis. Pavyzdinis įmonės kreditorių sąrašas pateiktas ĮBĮ 3 straipsnyje, kuris kreditorius į rūšis skirsto pagal teisinių santykių, iš kurių atsirado kreditorių reikalavimo teisės, rūšį ir pobūdį (pvz., žalos atlyginimo, darbo santykiai ir pan.). Pagal kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą bankroto procese išskiriami privilegijuoti kreditoriai: 1) kreditoriai, kurių reikalavimai tenkinami ne eilės tvarka (įkeitimu, hipoteka užtikrintų reikalavimų, finansinio užstato turėtojai); 2) kreditoriai, kurių reikalavimai tenkinami pirmąja eile, ir įprasti (ne privilegijuoti) kreditoriai, kurių reikalavimai tenkinami trečiąja eile. Taigi kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką reglamentuoja ĮBĮ 35 straipsnis, o šio įstatymo 34 straipsnis nustato, kaip yra tenkinami įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai.

41Nors bankroto teisėje egzistuoja ir dispozityvaus reguliavimo metodas, tačiau visuotinai pripažįstama, kad vyraujantis yra imperatyvaus teisinio reguliavimo metodas. Įstatymu nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė bei tvarka yra privaloma visiems bankroto proceso dalyviams ir administratorius negali būti įpareigotas šią tvarką pakeisti. Būtina sąlyga kreditoriui dalyvauti tenkinant reikalavimus ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos eilės – teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimų patvirtinimo. Jeigu nutartis, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai įsiteisėja CPK 279 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, ši nutartis įgyja tas pačias savybes, kaip ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Tačiau teismo nutartimi tvirtinant pradinius kreditorių reikalavimus, ne visada galima įžvelgti, kokių papildomų reikalavimų atsiras bankroto procedūrų vykdymo metu ar paaiškės naujų aplinkybių, todėl ĮBĮ įtvirtintas kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Nauji kreditorių reikalavimai gali būti tvirtinami ir kreditorių sąrašas tikslinamas tik teismo nutartimi, bankroto administratoriui tokios teisės nesuteikta. Apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ĮBĮ 34 bei 35 straipsnių nuostatų imperatyvų pobūdį.

42Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama

43ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytos įmonės pripažinimo bankrutavusia sąlygos. Teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, jeigu:

441) per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo;

452) teismas netenkina kreditorių susirinkimo prašymo pratęsti terminą taikos sutarčiai sudaryti ir jo nepratęsia.

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai visi kreditorių reikalavimai patvirtinami viena teismo nutartimi, tai ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino eiga prasideda nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Tuo atveju, kai kreditorių reikalavimai tvirtinami atskiromis teismo nutartimis, tai šio termino eiga prasideda nuo pirmosios teismo nutarties, kuria bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai, įsiteisėjimo dienos. Jeigu po pirmosios teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai ir teismo nebuvo prašoma ar teismas nepratęsė termino taikos sutarčiai sudaryti, tai pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti dėl bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. V. M., S. M., bylos Nr. 3K-3-591/2008). Tokios teismo nutarties priėmimo sąlygos yra:

  1. įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo;
  2. nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai;
  3. nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo;
  4. trijų mėnesių terminas nepratęstas.

47Taikos sutarties patvirtinimas sudaro pagrindą nutraukti bankroto bylą (ĮBĮ 29 straipsnio 5 dalis). Nutraukus bankroto bylą atnaujinama įmonės veikla ir išnyksta kiti padariniai, atsiradę dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Kreditorių siekimas sudaryti taikos sutartį gali lemti kreditorių susirinkimo nutarimo siūlyti teismui pratęsti trijų mėnesių terminą taikos sutarčiai bankroto byloje sudaryti priėmimą, jeigu iš taikos sutarties rengimo (derybų) eigos aišku, kad per minėtą trijų mėnesių terminą gali būti nespėta sudaryti taikos sutartį. Dėl tokio siūlymo turi būti sprendžiama kreditorių susirinkime. Jeigu trys mėnesiai praėjo ir terminas nepratęstas, tai teismas vykdo ĮBĮ procedūrą ir savo iniciatyva sprendžia dėl pripažinimo įmonės bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto, nelaukdamas kreditorių ar administratoriaus iniciatyvos. Esant šioms ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalies sąlygoms aišku, kad įmonės veikla neatnaujinta ir kreditoriai nesiekia jos atnaujinti, todėl teismas turi veikti pagal įstatymo nurodymus ex officio.

48Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau ši sutartis nebuvo sudaryta ir teismas tokios sutarties nepatvirtino. Taigi teismas neturėjo pagrindo nutraukti bankroto bylą dėl taikos sutarties patvirtinimo (nes tokia sutartis nebuvo sudaryta). Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi situacija, kai iš bylos aplinkybių matyti, kad taikos sutartis šioje byloje nebus teismo patvirtinta, nes dalis kreditorių su taikos sutarties sąlygomis nesutinka, todėl termino pratęsimas taikos sutarties sudarymui neturi racionalaus pagrindo. Šių konkrečių bylos aplinkybių kontekste bei įvertinusi tai, kad įmonės likvidavimo stadija yra prasidėjusi prieš metus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismo nutarties, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir ją nutarta likviduoti, panaikinimas būtų neracionalus ir prieštarautų bankroto proceso tikslams.

49Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pakeičia apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis pripažinti negaliojančiu kreditorių susirinkimo nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo, ir šį reikalavimą atmeta (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

51Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį pakeisti.

52Panaikinti nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutarties dalis, kuria pripažintas negaliojančiu bankrutuojančios L. Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka“ kreditorių 2010 m. vasario 26 d. susirinkimo nutarimas sudaryti taikos sutartį.

53Šią Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutarties dalį panaikinti ir administratoriaus reikalavimą pripažinti bankrutuojančios L. Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka“ kreditorių 2010 m. vasario 26 d. susirinkimo nutarimą sudaryti taikos sutartį negaliojančiu atmesti.

54Likusią Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

55Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2009 m. rugpjūčio 19 d. teismas iškėlė bankroto bylą L. Karpalavičiaus... 5. 2010 m. vasario 26 d. įvyko bankrutuojančios įmonės kreditorių... 6. Bankrutuojančios įmonės administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 16 d. nutartimi ieškinį patenkino.... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovas bankrutuojančios L. Karpalavičiaus individualios... 12. 1. Dėl administratoriaus teisės ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus.... 13. 2. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo sudaryti taikos sutartį. Kreditorių... 14. 3. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo patikslinti kreditorių reikalavimų... 15. 4. Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti įmonę bankrutavusia ir... 16. Atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikta.... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Dėl administratoriaus teisės ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus... 20. ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalyje įmonės administratorius apibūdinamas kaip... 21. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas įgalioja... 22. Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas yra ir kreditorių visumos... 23. Kasacinio teismo praktika dėl administratoriaus teisės ginčyti kreditorių... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į... 25. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo sudaryti taikos sutartį priėmimą... 26. Bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuris, nors ir prasideda kaip... 27. Taikos sutartis yra specifinė sutarčių rūšis, sudaroma proceso šalių... 28. Galimybė sudaryti taikos sutartį numatyta ĮBĮ 28 straipsnyje. Šio... 29. Taikos sutarčių sudarymo aplinkybės ir paskirtis lemia griežtesnius taikos... 30. Taikos sutartis yra ne tik skolininko ir jo kreditorių susitarimas, bet ir... 31. ĮBĮ reglamentuoja taikos sutarties sudarymo tvarką ir turinį. ĮBĮ 28... 32. Taigi, sudarant taikos sutartį bankroto procese, dalyvauja skolininkas... 33. Minėta, kad ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių... 34. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad pagal ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalį... 35. Bylą nagrinėję teismai pažeidė materialiosios teisės normas,... 36. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje teismai vadovavosi kasacinio teismo... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis konstitucine jurisprudencija, yra... 38. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto... 39. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo patikslinti kreditorių reikalavimų... 40. Didžiąją dalį bankroto procese dalyvaujančių suinteresuotų asmenų... 41. Nors bankroto teisėje egzistuoja ir dispozityvaus reguliavimo metodas, tačiau... 42. Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama... 43. ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytos įmonės pripažinimo bankrutavusia... 44. 1) per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus... 45. 2) teismas netenkina kreditorių susirinkimo prašymo pratęsti terminą taikos... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai... 47. Taikos sutarties patvirtinimas sudaro pagrindą nutraukti bankroto bylą (ĮBĮ... 48. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditorių susirinkime buvo priimtas... 49. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pakeičia... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 51. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 52. Panaikinti nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Kauno apygardos teismo... 53. Šią Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutarties dalį panaikinti... 54. Likusią Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011... 55. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...