Byla 2A-10-555/2012
Dėl sprendimo, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Cirulienės, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovei O. B., ieškovių O. B. ir R. B. atstovei advokatei Marinai Laurinaitienei, atsakovei Z. A., jos atstovams advokatams Kristinai Gontienei, Rolandui Jakoniui, atsakovui A. N., jo atstovui advokatui Raimondui Lignugariui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Neringai Pėtnyčytei, trečiojo asmens VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovei Veronikai Juodėnaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovių O. B. ir R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-492-358/2010 pagal ieškovių O. B. ir R. B. ieškinį atsakovams Z. A., P. A., A. N., Kauno apskrities viršininko administracijai, trečiajam asmeniui Kauno miesto 7-ojo notarų biuro atstovė J. V., VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl sprendimo, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4ieškovės ieškiniu prašė pašalinti ieškovių nuosavybės teisės pažeidimus – įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atstatyti žemės sklypo, esančio ( - ) , Kauno rajone, ribas pagal R. gyvenvietės generalinį planą, patvirtintą Kauno raj. Valdybos 1990-05-25 d. potvarkiu Nr. 40 ir UAB ,,Reinada“ 2007-11-28 d. parengtą žemės sklypo planą, nustatant sklypo posūkio koordinates: taškas Nr. 1, kodas R, X-6089905.58 ir Y501103.42, taškas Nr. 2, kodas R, X-6089932.14 ir Y501146.11, taškas Nr. 3, kodas R., X-6089920.21 ir Y501183.72, taškas Nr. 4, kodas R, X-6089893.68 ir Y501140.23, taškas Nr. 5, kodas R, X-6089880.42 ir Y501118.61, taškas Nr. 6, kodas NK, X-6089918.15 ir Y501130.15, taškas Nr. 7, kodas NK, X-6089923.05 ir Y501138.28, taškas Nr. 8, kodas NK, X-6089904.02 ir Y501149.74.; panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004-04-09 d. įsakymo Nr. 02-05-2828 ir Kauno apskrities valdytojo 1996-12-12 d. sprendimo Nr. 52-6141 3.1.4 punkto dalį ir 12 priedo (sprendimas Nr. 52/6141 pagal 1 priedą) dalį dėl neteisėtai 0,00282 ha per daug suteikto žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - ) , unikalus Nr. ( - ) ) ploto A. N.; panaikinti dalį 2004-09-16 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7KV-6676, sudarytos tarp A. N. ir Z. A. bei P. A. dėl 0.07 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ) , unikalus Nr. ( - ) , adresas ( - ) , Kauno raj. dalies neteisėto pardavimo- t.y. dėl 0,00282 ha už 604.27 Lt parduotos dalies žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - ) , unikalus Nr. ( - ) ), kuris faktiškai yra dalis ieškovams priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ) , unikalus Nr. ( - ) ), esančio ( - ) , Kauno raj.; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

7Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė jau nuo 2002 metų disponavo žemės sklypo ribų planu, kuris, ieškovei O. B. ištaisius VĮ Registrų centro Kauno filialo nurodytus netikslumus, 2002-10-16 įregistruotas kadastro žemėlapyje. Kadangi tik kreipiantis suinteresuotam asmeniui į registrų centrą, atliekami tam tikri veiksmai, todėl teismo vertinimu, paneigtini ieškovių argumentai, kad joms nežinant ir be jų sutikimo buvo pakeistos joms priklausančio žemės sklypo aplinkinės ribos posūkio taškų koordinatės.

8Teismas laikė nepagrįstu ieškovių argumentą, kad jų žemės sklypo dalis 282 kv. m. persidengia su atsakovams Apanavičiams priklausančiu žemės sklypu Nr. 255-4, kadastro Nr. 5233/0009:756. Nurodė, kad kadastro tvarkytojas atliko pateiktų žemės sklypų ribų patikrą, nes ieškovių ir atsakovų žemės sklypų ribos yra įregistruotos kadastro žemėlapyje.

9Teismas atmetė ieškovių reikalavimą įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atstatyti joms priklausančio žemės sklypo ribas pagal UAB „Reinada“ parengtą žemės sklypo ribų planą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovės nesikreipė į registrų centrą su prašymu įregistruoti UAB „Reinada“ parengtą žemės sklypo ribų planą, tik atsisakius registrų centrui atlikti veiksmus, ieškovės turėtų teisę kreiptis į teismą dėl atsisakymo tuos veiksmus atlikti. Pažymėjo, kad patenkinus šį ieškovių reikalavimą, ieškovių žemės sklypo ribos pietvakarių dalyje apie 5 metrus persidengtų su kitu žemės sklypu ,kurio kadastrinis Nr. ( - ) , o šiaurės rytų dalyje atsirastų tarpas su žemės sklypu Nr. ( - ) .

10Teismas taip pat atmetė ieškovių argumentą, kad pagal 1990 m. Ramučių gyvenvietės generalinį planą ieškovėms priklausančio žemės sklypo riba turi ribotis su Beržų gatve. Nurodė, kad ieškovės ketino iš valstybės nusipirkti valstybinės žemės dalį ir tik tuomet jų sklypas ribotųsi su Beržų gatve, tačiau buvo suformuoti žemės sklypai ir grąžinti pagal nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą A. N.. Tai, kad valstybei priklausančioje žemės dalyje buvo faktiškai susiformavęs kelias (bet ne Beržų gatvė) ir ieškovės juo naudojosi iki nuosavybės teisių atkūrimo A. N. nėra teisiškai reikšminga aplinkybė ginant ieškovių galimai pažeistas teises, t.y. lūkesčius dėl papildomos valstybinės žemės išsipirkimo.

11Teismas netaikė atsakovų prašomos ieškinio senaties ieškovių reikalavimų atžvilgiu. Nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl civilinių teisių ir pareigų, o kartu yra ginčijami ir administraciniai aktai, todėl taikytinas ne administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytas vieno mėnesio kreipimosi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo terminas, bet CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Apeliaciniu skundu ieškovės O. B. ir R. B. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, netyrė byloje surinktų įrodymų kiekvieno atskirai ir jų viseto, sprendime motyvuotai jų neklasifikavo, nenurodė kuriais remiasi ir kurie atmetami, teismas sprendime neaptarė svarbių įrodymų, patvirtinančių ieškovų ieškinyje keliamus reikalavimus dėl žemės sklypų persidengimo ir netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles nustatančias teisės normas. Pažymi, kad teismas visiškai netyrė ir nesiaiškino, kokiu būdu, be ieškovių žinios buvo pakeistos jų turimo žemės sklypo ribos, nors konstatavo, kad be ieškovių žinios žemės sklypo ribos VĮ Registru centre buvo pakeistos. Taip pat teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovių teismui pateiktų ir prie bylos prijungtų rašytinių įrodymų, kurie liudija, kad ieškovės pagrįstai prašė atstatyti jų žemės sklypo ribas pagal Ramučių gyvenvietės generalinį planą, nes toks planas buvo patvirtintas. Teigia, kad sistemiškai įvertinus Žemės reformos įstatymo (galiojanti redakcija) 16,19-21 straipsnių bei šio įstatymo 20 straipsnio pagrindu žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 376 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 4, 5 punktų bei kitas nuostatas, pagrįstai darytina išvada, kad žemės projektavimo darbus organizuoja, visą reikalingą medžiagą projektuotojams teikia, parenka projektuotojus ir sudaro su jais sutartis apskrities viršininkai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atsakovas - Kauno apskrities viršininko administracija turėjo būti įpareigotina teismo sprendimu atitinkamai patikslinti ieškovių ir atsakovų žemės sklypo planą. Taip pat teismas visiškai neatsižvelgė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jog dar ankstesnio savininko A. C. žemės sklypas, o vėliau O. B. bei R. B. žemės sklypai ribojasi su Beržų gatve, todėl teismas visiškai nepagrįstai laikė šį argumentą nepagrįstu ir prieštaraujančiu byloje surinktų įrodymų visumai.

14Atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą atsakovai Z. A. ir P. A. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovių atstovė dar 2005-04-13 yra gavusi iš Kauno apskrities viršininko administracijos dokumentus dėl suteiktos žemės, t.y. ieškovėms buvo žinoma apie nuosavybės teisių atkūrimą A. N. į žemę, kurią pageidavo pirkti ieškovės, tačiau ieškovės anksčiau neginčijo žemės suteikimo A. N.. Vadovaujantis CK 4.96 str. 2 d., atsakovai Apanavičiai laikytini sąžiningais įgijėjais, todėl nėra pagrindo nei naikinti 2004-09-16 žemės pirkimo sutartį, nei taikyti restituciją. Teigia, kad teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, išklausė liudytojų paaiškinimus, ištyrė rašytinius įrodymus, išsamiai ir visapusiškai ištyrė šią bylą ir priėmė objektyvų ir teisingą sprendimą. Pažymėjo, kad ieškovių pateiktas UAB „Reinada" parengtas žemės sklypo planas neteisingas ir niekinis, neatitinkantis dabartinės situacijos, jame iš viso nepažymėtas gretimas atsakovų žemės sklypas, planas nesuderintas su Kauno raj. žemėtvarkos skyriumi, sklypo ribos pagal šį planą nepažymėtos kadastro žemėlapyje, neatitinka kadastro žemėlapio.

15Atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovės pretenduoja į dalį atsakovų sklypo (dalyje dėl privažiavimo), tačiau ginčija visą Kauno apskrities viršininko administracijos 1996-12-12 sprendimą Nr. 52-6141 ir Kauno apskrities viršininko 2001-04-09 įsakymą Nr. 02-05-2828, neatsižvelgdamos į jų turinį ir neturėdamos tam nei teisinio nei faktinio pagrindo, be to, pačios ieškovės neturi teisės įsigyti ginčo žemės sklypą. Atsakovo nuomone, teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertino. Teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad ieškovių žemės sklypas nepersidengia su atsakovams Apanavičiams priklausančiu žemės sklypu. Ieškovių pateiktas UAB „Reinada“ parengtas žemės sklypo planas yra neteisingas ir niekinis, be to, ieškovės nesikreipė kadastro tvarkytoją su prašymu įregistruoti UAB „Reinada“ parengtą žemės sklypo ribų planą. Todėl ieškovės, manydamos, kad jų teises pažeidžia neteisingai įregistruotos žemės sklypo ribos, turėjo pirmiau kreiptis į kadastro tvarkytoją.

16Atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą atsakovas A. N. prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ginčas kildinamas iš neteisėto žemės sklypo, į kurį turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės A. N., privatizavimo, vykstant nuosavybės teisių atkūrimo procesui. Nagrinėjant ieškovių reikalavimą turėtų būti įvertintas ir A. N. teisių pažeidimas bei pasekmės. Teismas nors ir atmetė ieškinį, nepagrįstai netaikė senaties termino, kuris akivaizdžiai yra praleistas ir kurį buvo prašoma taikyti. Nurodytas aplinkybes patvirtina bylos medžiagoje ieškovių pateikti įrodymai ir nurodomos aplinkybės, kad atlikdamos žemės perleidimo sandorius ieškovės akivaizdžiai matė savo žemės sklypo ribas, kurių neginčijo. Apeliantės nepagrįstai savo reikalavimus grindžia menamu Ramučių gyvenvietės generaliniu planu ir remiasi jų užsakymu nustatytomis, pagal naują matavimo tvarką koordinatėmis, kadangi žemės sklypo koordinatės negali būti susietos su generaliniu planu. Tokiu būdu ieškovės siekia neteisėtai pasididinti savo sklypą.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

20Apeliantės apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė faktinės bylos esmės, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, netyrė byloje surinktų įrodymų kiekvieno atskirai ir jų viseto, neaptarė svarbių įrodymų, patvirtinančių ieškovių ieškinyje keliamus reikalavimus dėl žemės sklypų persidengimo. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktus įrodymus, jų pagrindu grindė išvadas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus nepažeidė šių teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių.

21CK 3.47 straipsnyje nurodyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Ieškovės teigia, kad atsakovui A. N. atkūrus nuosavybės teises, pažeistos jų nuosavybės teisės. Ieškovės ginčija administracinius aktus, kuriais atsakovui grąžinta žemė bei žemės sklypo perleidimo sandorį t.y. atsakovų nuosavybės teises, nurodo, kad šalia jų žemės sklypo suformavus ir atsakovams grąžinus žemę, persidengia joms - ieškovėms priklausantis žemės sklypas su naujai suformuotu ir grąžintu žemės sklypu. Taigi ginčas šioje byloje yra kilęs dėl atsakovų žemės sklypo nuosavybės teisių bei dėl kaimyninių žemės sklypų ribų.

22Byloje nustatyta, kad ieškovės O. B. ir R. B. bei atsakovai Z. A. ir P. A. yra gretimų žemės sklypų savininkai. O. B. nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį Beržų g. ( - ) Kauno rajone įgijo 1999 m. lapkričio 24 d. sudarytos pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, kurį 2004-08-10 padovanojo dukrai R. B., ir kuri 2005-10-19 dovanojimo sutarties pagrindu ½ dalį šio žemės sklypo padovanojo ieškovei O. B.. Atsakovai žemės sklypą, esantį Karmėlavos k. v. įgijo pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2004 m. rugsėjo 16 d. pagrindu iš atsakovo A. N., kuris nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo ginčo 1996-12-12 Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimo Nr. 52-6141 ir 2004-04-09 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-2828 pagrindu nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu. Apeliantų teigimu, atkuriant atsakovui A. N. nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą su gretimo sklypo savininkėmis t.y. ieškovėmis ribos nebuvo suderintos, jos, kaip gretimo sklypo savininkės nepasirašė atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte, todėl dėl sklypų persidengimo yra pažeistos jų nuosavybės teisės. Su šiais argumentais kolegija neturi pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek ieškovių, tiek atsakovų žemės sklypų ribos yra įregistruotos kadastro žemėlapyje. Bylą nagrinėjęs teismas pripažino, kad apeliančių ir atsakovo žemės sklypų ribos yra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės žemės sklypo kadastro duomenys (taip pat ir sklypo ribos) įsigijus nuosavybės teises nustatyti atliekant kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, užfiksuoti kadastro dokumentuose ir įrašyti į kadastrą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnį kadastras yra susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys valstybinėje koordinačių sistemoje (8 dalis). Prie žemės sklypų kadastro duomenų, įrašomų į nekilnojamojo turto kadastrą, priskiriama ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (6 straipsnio 1 dalies 13 punktas), apibūdinančios nekilnojamojo daikto buvimo vietą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi nekilnojamojo daikto kadastriniais matavimais ar kitais teisės aktų nustatytais veiksmais, taikant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą (2 straipsnio 6 dalis, 8 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu pirmiausia nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau to nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, parengiamas žemės sklypo planas ir atliekami kiti kadastrinių duomenų nustatymo veiksmai (8 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro įraše apie žemės sklypą nurodomi tiek tekstiniai žemės sklypo kadastro duomenys, tiek grafiniai jo duomenys apie padėtį valstybinėje koordinačių sistemoje – nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis (16 straipsnio 1 dalis). Prieš pažymint žemės sklypą nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, patikrinama, ar nekilnojamojo daikto planai parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą ir ribas Lietuvos teritorijoje, žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja bei ar nėra kitų aplinkybių, trukdančių pažymėti nekilnojamąjį daiktą (17 straipsnio 4 dalis); nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus turi teisę asmenys, turintys nustatyta tvarka išduotus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (11 straipsnis). Iš pateikto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad kadastro duomenų nustatymas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra patikimas žemės sklypą apibūdinančių duomenų, taip pat ir jo ribų nustatymo būdas, kurio metu ribos paženklinamos vietoje ir įrašomos bei įbraižomos dokumentuose. Taip nustatančius žemės sklypo ribas jos dažniausiai yra aiškios CK 4.45 straipsnio prasme, nes jas nustatant turi būti laikomasi tų pačių kriterijų, kurie nurodyti šiame straipsnyje.

23Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė parengto plano (b. l. 27, t. 1) pagrindu 1994-10-27 įregistravo nuosavybės teises (b. l. 25-26, t. 1). Minėtame namų valdos žemės sklypo ribų plane nebuvo įrašytos 6 (šešto) taško koordinatės, kurios yra bendros su šiaurės-vakarų pusėje besiribojančiais kaimyniniais sklypais, todėl atlikus šiame plane įrašytų koordinačių analizę išaiškėjo, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas persidengia su pietvakarių kryptimi esančiu žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. ( - ) (b. l. 125-126, t. 1). Išvadą, jog pagal 1994 m. parengtame plane įrašytus koordinačių duomenis minėti žemės sklypai persidengia, o tarp ieškovių ir atsakovų žemės sklypų atsiranda tarpas, pateikia ir teismo ekspertizės 2012 m. vasario 20 d. aktas Nr. 12-02/20 (b. l. 114, t. 3). Kolegijos vertinimu, 2002 m. spalio 16 d. pažymėjus sklypo ribas kadastro žemėlapyje parengto plano (b. l. 117, t. 1) pagrindu, ieškovių žemės sklypo ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų, atitiko ieškovių įsigytą sklypo plotą, vieningai įsiterpė į bendrą teritorijos visumą. Ieškovės, grįsdamos apeliacinį skundą LR Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies pažeidimu neprašo atstatyti ribas pagal žemės sklypo įsigijimo dokumentus t.y. pagal 1994 m. plane užfiksuotus kadastrinius duomenis. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nenustatyta, kad faktinės žemės sklypo ribos būtų tokios, kaip užfiksuota UAB „Renaida“ (b. l. 11, t. 1) parengtame plane, pagal kurį ribas prašo nustatyti apeliantės. Visų pirma pažymėtina, kad šiame plane neteisingai pažymėtos pagal 1994 m. plane įrašytus duomenis žemės sklypo ribos. Atlikus šiame plane įrašytų koordinačių patikrą, kaip jau minėta, pagal kadastro duomenis bei ekspertizės akto išvadas, ieškovių žemės sklypas persidengia ne su atsakovams priklausančiu žemės sklypu, o su pietvakarių kryptimi esančiu žemės sklypu. Nustačius ribas pagal ieškovių pareikštus reikalavimus, šiaurės rytų kryptimi ieškovių žemės sklypas persidengtų su atsakovų žemės sklypu, o pietvakarių kryptimi tarp ieškovių ir sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ) atsirastų 270 kv. m. ploto laisvas žemės plotas (b. l. 116, t. 3), nors ieškovių pietvakarinė sklypo riba tiek pagal pirminius žemes sklypo suteikimo dokumentus (b. l. 178, t. 1, 247, t. 2 ), tiek pagal vėliau parengtus žemės sklypo ribų planus (b. l. 27, 117, t. 1) yra ištisa (vientisa) sklypo, esančio šiaurės kryptimi atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Renaida“ plane faktinio naudojimo ribos nubrėžtos pagal pačių apeliančių parodytą vietą, atsakovai tokios faktinės ribos buvimą neigia, ji nėra kaip nors pažymėta vietoje. Pagrindo išvadai, kad minėtame plane nurodytos ribos atitinka Ramučių gyvenvietės generalinio plano ribas (b. l. 178, t. 1), kuris nebuvo įregistruotas valstybės registre (b.l. 81-84, t. 3) (CPK 182 straipsnio 2 punktas) nėra, kadangi detaliuoju planu laikomas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Detalusis planas nesiejamas su konkrečiu žemės sklypo savininku ar savininkais, juo nustatytos konkretaus žemės sklypo naudojimo sąlygos yra skirtos sklypui, o ne konkrečiam asmeniui, šiame plane žemės sklypų ribos nebuvo pažymėtos naudojantis koordinačių sistema ar tiksliais prietaisais, todėl yra pagrindas spręsti, kad jos nėra tikslios. Remiantis detaliuoju planu yra rengiamas žemės sklypo ribų planas. Dėl išdėstytų argumentų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypų ribos yra aiškios iš esamų dokumentų, todėl sprendžia, kad nėra sąlygų taikyti CK 4.25 straipsnį ir nėra pagrindo jas nustatyti kitaip, nei nustatyta dokumentuose ir įrašyta į nekilnojamojo turto kadastrą.

24Nepagrįstas, kolegijos vertinimu, ir apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovių žemės sklypo ribos buvo patikslintos be jų - ieškovių žinios. Byloje pateikti duomenys, jog ieškovė 2002 m. keletą kartų kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, kurių pagrindu buvo atlikta parengto žemės sklypo patikra (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“) bei nustatyta, kad plane įrašytų aplinkinių ribų posūkio taškų koordinačių apskaičiuotas plotas neatitinka NTR įregistruoto ploto, taip pat nustatyta netiksli sklypo dislokacijos vieta. Iš surinktų byloje įrodymų spręstina, kad nustačius nurodytus neatitikimus buvo parengtas sklypo planas, kuriame buvo pakeistos aplinkinės ribos posūkio taškų koordinatės, kurios ir buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje (b. l. 13-15, 117, t. 1). Nesutinkant su apeliacinio skundo argumentais, kad sklypo ribos buvo patikslintos be ieškovių žinios, svarbi, kolegijos vertinimu, byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovės, pažymėjus 2002 m. sklypo ribas kadastro žemėlapyje, atlikinėjo su žemės sklypu teisinius veiksmus, t.y. pagrindas spręsti, kad jos žinojo joms priklausančio sklypo ribas, su jomis sutiko, savo rizika suplanavo namo statybą, įrengė garažus name ir įvažiavimus juos prie namo, o ne ūkiniame pastate (statybos leidimas, esantis ieškovių kadastrų ir registrų byloje b.l. 21) per žemės sklypą, kuris joms nuosavybės teise nepriklausė ir tik nuosavybės teisių atkūrimo procese grąžinus žemę atsakovui, pradėjo ginčyti joms priklausančio sklypo ribas. Tai, kad ieškovės įsirengė name garažus, į kuriuos suformavus atsakovams žemės sklypą yra apsunkintas patekimas, kas yra patvirtinta 2011 m. gegužės 25 d. ekspertizės akte (b.l. 23, t.3 ), negali būti pagrindas ginti jų teises, keičiant žemės sklypo ribas.

25Atmestini apeliančių argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybę, jog ieškovės nedalyvavo sudarant atsakovų sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą ir jame nepasirašė. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje bylojeJ. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aktas ir planas, kuriais buvo nustatytos atsakovų sklypo ribos, buvo sudaryti, o ieškovės ginčija nuosavybės teisių atkūrimo aktų teisėtumą, remdamasi savo nedalyvavimo jį surašant aplinkybe.

26Kolegijos vertinimu, asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo–parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto, tuo pačiu ir administracinių aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, ydingumą. Atsižvelgiant į tai, kad, minėta, nagrinėjamu atveju nustatant atsakovų žemės sklypo ribas buvo patvirtintos tokios ribos, kurios nepersidengė su ieškovių žemės sklypo ribomis, pažymėtomis kadastriniuose jų žemės sklypo matavimuose, kolegijos vertinimu, spręstina, kad vien ta aplinkybė, jog apeliantės nedalyvavo nustatant atsakovų sklypo ribas, neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos jų teisės ar teisėti interesai. Dėl to spręstina, jog sklypo paženklinimo–parodymo aktas surašytas tinkamai ir dėl to nėra pagrindo abejoti teismo sprendimo teisėtumu.

27Atsižvelgdama į tai, kad apeliantės nepagrindė, jog atliekant atsakovų sklypo matavimus ir sudarant jo planą buvo pažeistos jų teisės ar teisėti interesai, teisėjų kolegija atmeta apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad toks atsakovų sklypo ribų nustatymas pažeidė CK 1.5 straipsnyje nustatytus principus.

28Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas šioje byloje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Šį apeliacinio skundo argumentą kolegija atmeta, nes apeliančių nurodytoje civilinėje bylose buvo kitokios faktinės aplinkybės, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria remiasi apeliantės šioje byloje neturi precedento reikšmės.

29Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno rajobo apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų.

31CPK 93 straipsnyje ir 98 straipsnyje reglamentuojamas šalies išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atlyginimas. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovai įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme kompensavimą. Pateikti į bylą duomenys, kad atsakovė Z. A. patyrė 8 929 (3 500+5 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 400 Lt išlaidos ekspertams, 29 Lt išlaidos VĮ Registrų centras). Pažymėtina, kad pagal advokatės Kristinos Gontienės pateiktas 2010-06-29 ir 2010-09-14 sąskaitas už teisines pagalbas ir pinigų priėmimo kvitus matyti, jog teisinės konsultacijos Z. A. ir P. A. buvo teikiamos civilinėje byloje Nr. 2-62-540/2010 pagal sutartį 2009-01-29, t.y. ne šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl jos spręstina, kad šios išlaidos nepagrįstos. Teismui pateiktos išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 03 26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl mažintinos (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovei Z. A. priteistina už atstovės advokatės Kristinos Gontienės atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą - 1 200 Lt, už atstovavimą teisme - 982,50 Lt (5 val.x0,15x800+3 val.x0,15x580), 400 Lt išlaidų ekspertams, 29 Lt kitos išlaidos, už advokato Rolando Jakonio atstovavimą teisme - 862,50 Lt (4 val.x0,15x800+3 val.x0,15x850), iš viso 3 474 Lt. Atsakovui A. N. priteistina 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 4 840 Lt išlaidų už ekspertizę, iš viso 5 340 Lt. Taip pat iš ieškovių priteistina 121 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

33Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34Priteisti iš ieškovių O. B. ir R. B. po 1 737 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei Z. A., po 2 670 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. N..

35Priteisti iš ieškovių O. B. ir R. B. po 60,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I.Ginčo esmė... 4. ieškovės ieškiniu prašė pašalinti ieškovių nuosavybės teisės... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė jau nuo 2002 metų... 8. Teismas laikė nepagrįstu ieškovių argumentą, kad jų žemės sklypo dalis... 9. Teismas atmetė ieškovių reikalavimą įpareigoti Kauno apskrities... 10. Teismas taip pat atmetė ieškovių argumentą, kad pagal 1990 m. Ramučių... 11. Teismas netaikė atsakovų prašomos ieškinio senaties ieškovių reikalavimų... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Apeliaciniu skundu ieškovės O. B. ir R. B. prašo panaikinti Kauno rajono... 14. Atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą atsakovai Z. A. ir P. A. prašo... 15. Atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą atsakovas Kauno apskrities... 16. Atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą atsakovas A. N. prašo ieškovių... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacinis skundas atmestinas.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 21. CK 3.47 straipsnyje nurodyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo... 22. Byloje nustatyta, kad ieškovės O. B. ir R. B. bei atsakovai Z. A. ir P. A.... 23. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė parengto plano (b. l. 27,... 24. Nepagrįstas, kolegijos vertinimu, ir apeliacinio skundo argumentas, jog... 25. Atmestini apeliančių argumentai, kad pirmosios instancijos teismas... 26. Kolegijos vertinimu, asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo–parodymo... 27. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantės nepagrindė, jog atliekant atsakovų... 28. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas šioje byloje nukrypo nuo... 29. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 31. CPK 93 straipsnyje ir 98 straipsnyje reglamentuojamas šalies išlaidų,... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 33. Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimą palikti... 34. Priteisti iš ieškovių O. B. ir R. B. po 1 737 Lt bylinėjimosi išlaidų... 35. Priteisti iš ieškovių O. B. ir R. B. po 60,50 Lt bylinėjimosi išlaidų...