Byla 2-6481-639/2015
Dėl sprendimo nevykdymo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant E. K., R. K., dalyvaujant suinteresuotam asmeniui M. P. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei I. D., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims suinteresuotiems asmenims M. P. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo nevykdymo, ir

Nustatė

2Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 10 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei M. P., dėl savavališko paprastojo remonto padarinių šalinimo ir nusprendė įpareigoti atsakovę M. P. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos LR statybos įstatyme numatyta tvarka gauti statybą (paprastąjį remontą) leidžiantį dokumentą arba savo lėšomis atstatyti patalpų, esančių ( - ), būklę į tokią, kuri buvo iki savavališkų statybų darbų atlikimo, ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nebus įvykdytas, savavališko paprastojo remonto padariniai bus likviduoti atsakovės lėšomis.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi paskyrė skolininkei M. P. už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-20 vykdomojo rašto Nr. 2-136-613/2012 nevykdymą įspėjimą. Taip pat teismas pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-10 sprendimo už akių vykdymo tvarką ir nustatė skolininkei M. P. naują vienerių metų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos įvykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-10 sprendimą už akių ir jo pagrindu 2012-08-20 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-136-613/2012, įpareigojantį Statybos įstatyme nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą arba savo lėšomis atstatyti patalpų, esančių ( - ), būklę į tokią, kuri buvo iki savavališkų statybų darbų atlikimo, ir sutvarkyti statybvietę. Išaiškino, kad per teismo nustatytą terminą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-20 vykdomojo rašto Nr. 2-136-613/2012 neįvykdžius, skolininkei M. P. gali būti skirta iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

4Antstolės kontoroje buvo gautas išieškotojo 2015-02-27 raštas kuriuo informavo, kad iki šios dienos nėra įvykdytas teismo įpareigojimas ir nepašalinti savavališkos statybos padariniai.

5Atsižvelgiant į tai, kad M. P. nevykdo teismo vykdomojo rašto reikalavimų, antstolė 2015-04-07 d. surašė sprendimo neįvykdymo aktą Nr. S-3313 bei vadovaujantis LR CPK 771 str. 3 d., prašė spręsti klausimą dėl sprendimo nevykdymo, t.y. skirti skolininkei M. P. baudą.

6Pareiškėja (antstolė) į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta. Atsižvelgiant į tai byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant.

7Suinteresuotas asmuo M. P. paaiškino, kad ji yra 79 amžiaus senatvės pensininkė. Nuosavybės teisėmis valdo dalį patalpų esančių ( - ). Šiuose patalpose ji kaip ir kiti minėtų patalpų gyventojai, perstatė bendro naudojimo patalpas. Nurodė, kad ji pati pašalinti savavališkų statybos padarinių negali, kadangi tai privalo daryti visi pastato savininkai kartu. Dėl pastato savininkai įkūrė Pastato savininkų bendriją „( - )“ kuri šiuo metu ir rūpinasi dokumentų bei leidimų gavimu. Taip pat prašė įvertinti jos amžių.

8Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė prašė tenkinti antstolės pareiškimą ir skirti M. P. baudą. Nurodė, kad teismo priimti sprendimai turi būti vykdomi, o M. P. sprendimo neįvykdė, t.y. nepašalino savavališkos statybos padarinių. Kartu atstovė pripažino, kad situacija yra kebli. Bendrija imasi veiksmų dėl techninės dokumentacijos parengimo, visiems asmenims pasirašius jungtinės veiklos sutartį dėl bendro naudojimo padalijimo techninės dokumentacijos ir statybos leidimo gavimo. Atlikus šiuos veiksmus asmenys galės rengti dokumentaciją dėl savo asmeninių patalpų įteisinimo. Tokiu būdu atstovė faktiškai pripažino, kad M. P. negali įgyvendinti teismo sprendimo, tačiau nepaisant to ji (M. P.) privalo jį įvykdyti, o už neįvykdymą prašė skirti baudą.

9Prašymas netenkintinas.

10LR CPK 771 str. reglamentuoja teismo įpareigojimų neįvykdymo pasekmes bei jų taikymo tvarką. CPK 771 str. 5 d. nustato, kad per teismo nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. Antstolis vadovaudamasi šia įstatymo nuostata, kreipėsi į teismą, pateikdamas sprendimą, įpareigojantį suinteresuotą asmenį M. P. atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Šis aktas surašytas dėl to, kad M. P. nevykdė minėto Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimo su 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi padarytais pakeitimais, t.y. , savavališko paprastojo remonto padarinių.

11Tačiau išnagrinėjus civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiagą, nebuvo gauta pakankamai duomenų patvirtinančių, jog M. P. tyčia nevykdo teismo sprendimo. Nustatyta, kad patalpas esančias ( - ) perstatė ne tik M. P., bet ir kiti paminėto pastato savininkai. Šiuo metu minėti savininkai sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria siekia parengti reikiamą techninę dokumentaciją, rekonstrukcijos statybos leidimui gauti. Taigi nustatyta, kad siekdama pašalinti savavališkos statybos padarinius ji (M. P.) turi veikti kartu su kitais pastato savininkais. Vykdyti kitą (alternatyvų) teismo įpareigojimą – nugriauti (atstatyti) patalpų, būklę į tokią, kuri buvo iki savavališkų statybų darbų atlikimo ir sutvarkyti statybvietę M. P. negali dėl amžiaus ir pajamų neturėjimo. Be to įvertinus šios bylos aplinkybes, teismo nuomonę, toks sprendimas būtų neproporcingas padarytam pažeidimui, įvertinus tai, kad atlikti statybų darbai yra galimi. Taigi jei šiuo metu M. P. atstatytų patalpų, būklę į tokią, kuri buvo iki savavališkų statybų darbų atlikimo, o po to paminta savininkų bendrija gautų statybą leidžiančius dokumentus, M. P. vėl galėtų atlikti tuos pačius darbus.

12Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, jog nuosavybės teisė nėra absoliuti. Ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų, dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui; nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams. Konstatuota, kad tos situacijos, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje yra galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio, iš esmės skiriasi nuo tų situacijų, kai yra statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai, kurie toje vietoje apskritai yra negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį. Teismas konstatavo, kad CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalis ir Statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos) 3 dalis prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

13Taigi pripažintina, M. P. atlikta statyba galima, nes būtent todėl ir siūloma gauti statybą leidžiantį dokumentą. Šiuo metu gauti šį statybą leidžiantį dokumentą M. P. be kitų namo bendrasavininkų kartu atliekamų veiksmų negali. Nugriauti atliktus statybos darbus nurodytomis aplinkybėmis teismo vertinimų būtų neproporcinga priemonė ir todėl negalima.

14Teismas taip pat pažymi, jog baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Sprendžiant klausimą dėl sprendimo nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir neįvykdymo priežastis bei realias sprendimo įvykdymo galimybes.

15Atsižvelgiant į išdėstytas motyvus, teismas mano, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog M. P. tyčia nevykdė teismo sprendimo, todėl pareiškėjos (antstolės) pareiškimas atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnis).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais,

Nutarė

17atmesti pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo.

18Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei vykdomąją bylą.

19Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai