Byla 2-639/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 2 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ restruktūrizavimo byloje Nr. B2-870-623/2010, kuria atsisakyta priimti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą dėl išaiškinimo, ar uždarosios akcinės bendrovės ,,Junesta“ mokestinės nepriemokos atidėjimas ir išdėstymas, numatytas restruktūrizavimo plane, yra valstybės pagalba.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3UAB „Junesta“ direktorius 2009 m. liepos 1 d. pareiškimu prašė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Junesta“ ir jos restruktūrizavimo plano parengimo laikotarpiui paskirti restruktūrizavimo administratorių.

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 14 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB „Junesta“ ir jos restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui iki plano patvirtinimo teisme administratoriumi paskyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą.

5Pareiškėjas Vilniaus apskrities VMI 2010 m. sausio 29 d. prašymu prašė išaiškinti, ar UAB ,,Junesta“ mokestinės nepriemokos atidėjimas ir išdėstymas, numatytas jos restruktūrizavimo plane, yra valstybės pagalba. Pareiškėjo teigimu, mokestinės nepriemokos mokėjimo terminų atidėjimas gali būti laikomas valstybės pagalba. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nuostatas pareiškėjas turi pranešti apie įmonės restruktūrizavimo plane numatytą teikti valstybės pagalbą Europos Komisijai per 15 kalendorinių dienų nuo kreditorių susirinkimo nutarimo pritarti restruktūrizavimo plano projektui priėmimo dienos. Kadangi UAB ,,Junesta“ per įstatymo nustatytą terminą pareiškėjui nepateikė Komisijos Reglamente (EB) Nr. 794/2004 numatytų privalomų dokumentų, pareiškėjo manymu, šiuo atveju kilo ginčas dėl valstybės pagalbos teikimo ar neteikimo UAB „Junesta“ restruktūrizavimo procese kvalifikavimo.

6Teismas 2010 m. vasario 2 d. nutartimi Vilniaus apskrities VMI prašymą atsisakė priimti. Nutartyje akcentuojama, kad teismas gali išaiškinti tik teismo priimtus procesinius dokumentus. Pareiškėjo prašymas, ar UAB ,,Junesta“ mokestinės nepriemokos atidėjimas ir išdėstymas, numatytas jos restruktūrizavimo plane, yra valstybės pagalba, nenagrinėtinas teisme.

7Pareiškėjas Vilniaus apskrities VMI atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. vasario 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais :

  1. Pagal Europos Komisijos pranešimo dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės 10 punktą, nacionaliniai teismai turi įgaliojimus aiškinti valstybės pagalbos sąvoką, todėl teismas turėjo imtis išaiškinti, ar pagal parengtą restruktūrizavimo planą bus teikiama valstybės pagalba UAB „Junesta“ restruktūrizavimo byloje. Pagal Europos Komisijos pranešimo 13 punktą, kilus abejonėms dėl valstybės pagalbos kvalifikavimo, nacionaliniai teismai gali prašyti Europos Komisijos nuomonės pagal šio pranešimo 3 skirsnį.
  2. Įvertinus Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, apibrėžiančias valstybės pagalbos sąvoką, manytina, jog mokesčių atidėjimas 4 metams suteikia įmonei lengvatas kitų rinkos dalyvių atžvilgiu. Įmonės mokestinės nepriemokos atidėjimas ir išdėstymas, kuris numatytas jos restruktūrizavimo plane, gali būti laikomas valstybės pagalba.
  3. Pagal Europos Bendrijos teisę tik Europos Komisijai suteikta atitinkama kompetencija nustatyti, ar valstybės institucijos taikoma paramos priemonė yra valstybės pagalba, kaip tai apibrėžta Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Kadangi UAB ,,Junesta“ atsisakė pateikti reikalingus dokumentus, pareiškėjas negali realizuoti įstatymu nustatytos pareigos kreiptis į Europos Komisiją.

8Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

9Atskirasis skundas tenkintinas.

10Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti nagrinėti Vilniaus apskrities VMI prašymą išaiškinti, ar UAB ,,Junesta“ mokestinės nepriemokos atidėjimas ir išdėstymas, numatytas jos restruktūrizavimo plane, kvalifikuotinas kaip valstybės pagalba, yra teisėta ir pagrįsta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

11Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir CPK 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmenų teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų pažeistos ar ginčijamos teisės. Apelianto skundžiama nutartis susijusi su CPK 22 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių civilinių bylų priskirtinumą, taikymu. CPK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Priskirtinumas suprantamas kaip teisės normomis nustatyta institucijų kompetencija nagrinėti vienokio ar kitokio pobūdžio ginčus (kokiai institucijai priklauso nagrinėti bylą), taip pat priskirtinumas nusako, kokio proceso tvarka nagrinėtina byla. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, teismas atsisako priimti ieškinį (kitą teismui teikiamą procesinį dokumentą), jeigu jis nenagrinėtinas teisme. Teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, preliminariais nutarimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais (CPK 3 str. 5 d.).

12Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi UAB „Junesta“ restruktūrizavimo byloje atsisakė priimti pareiškėjo Vilniaus apskrities VMI prašymą išaiškinti, ar UAB ,,Junesta“ mokestinės nepriemokos atidėjimas ir išdėstymas, numatytas jos restruktūrizavimo plane, yra laikytinas valstybės pagalba, motyvuodamas tuo, jog toks prašymas nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Nutartyje nurodyta, kad teismas gali išaiškinti tik savo priimtus procesinius sprendimus pagal CPK 278 straipsnio nuostatas (b. l. 9-10, 11-12, 16).

13ĮRĮ 15 straipsnis nustato restruktūrizuojamos įmonės restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo tvarką. Ši tvarka iš dalies skiriasi priklausomai nuo to, ar restruktūrizavimo plane numatyta įmonei suteikti valstybės pagalbą, apie kurią Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais privaloma pranešti Europos Komisijai. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, spręsdamas klausimą dėl pateikto prašymo priskirtinumo, t. y. jo nagrinėjimo teisme. Tokius argumentus patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1383/2009. Šioje nutartyje pažymėta, kad nacionaliniai teismai valstybės pagalbos sąvoką aiškina nagrinėdami konkrečias bylas ir įvertindami, ar priemonė atitinka valstybės pagalbos sampratą, ir jeigu taip, jai taikydami teisės aktų, reglamentuojančių valstybės pagalbos teikimą, nuostatas. Kilus abejonėms, ar konkreti priemonė laikytina valstybės pagalba, nacionaliniai teismai turi teisę kreiptis į Europos Komisiją dėl Komisijos nuomonės pateikimo. Nacionaliniai teismai taip pat turi teisę ir pareigą, prireikus, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties suvestinės redakcijos (toliau – Sutartis) 234 straipsniu, kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo pateikimo. Europos Komisija, skirtingai nei nacionaliniai teismai, turi įgaliojimus ne tik įvertinti, ar konkreti priemonė laikytina valstybės pagalba, bet ir turi išimtinę kompetenciją, remiantis Sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais kriterijais atlikti siūlomos pagalbos priemonės suderinamumo su bendrąja rinka vertinimą (Sutarties 88 straipsnis, Komisijos pranešimo dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės 20 punktas). Europos Komisijos pranešimo dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės (2009/C 85/01) 13 punkte nurodyta, kad kilus abejonėms dėl valstybės pagalbos kvalifikavimo, nacionaliniai teismai gali prašyti Komisijos nuomonės. Ši nuostata yra dispozityvi ir neįpareigoja nacionalinį teismą kreiptis į Europos Komisiją nuomonės kiekvieną kartą, kai byloje tarp proceso dalyvių kyla ginčas dėl konkrečios priemonės atitikimo valstybės pagalbos sampratai. (...) Komisijos pranešimo 10 punkte nurodyta, kad Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, jog nacionaliniai teismai turi įgaliojimus aiškinti valstybės pagalbos sąvoką.

14Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neteisingai aiškino ir taikė teisės normas spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo Vilniaus apskrities VMI prašymo išaiškinti, ar UAB ,,Junesta“ mokestinės nepriemokos atidėjimas ir išdėstymas, numatytas jos restruktūrizavimo plane, yra laikytinas valstybės pagalba, nagrinėjimo teisme (prikirtinumo), todėl šį prašymą atsisakė priimti neteisėtai. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o Vilniaus apskrities VMI prašymo priėmimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

16Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 2 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. sausio 29 d. prašymo išaiškinti, ar UAB ,,Junesta“ mokestinės nepriemokos atidėjimas ir išdėstymas, numatytas jos restruktūrizavimo plane, yra valstybės pagalba, priėmimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai