Byla 2-901/2010
1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties, kuria nuspręsta patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo planą, nustatant penkerių metų restruktūrizavimo proceso trukmę, civilinėje byloje Nr. B2-414-154/2010.
2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
Nustatė
3Šiaulių apygardos teismo
4RUAB „Šiaulių tauro detalės“ administratorius
5Teismas
6Pareiškėjas Šiaulių apskrities VMI pateikė skundą, adresuotą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu
7Pareiškėjas Šiaulių apskrities VMI atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo
81. Kreditorių susirinkimo nutarimas pritarti restruktūrizavimo planui ir pateikti jį tvirtinti teismui pažeidžia pareiškėjo teises, neužtikrina ĮRĮ nustatytų restruktūrizavimo tikslų ir Europos Sąjungos nuostatų įgyvendinimo, prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams.
92. Įmonės restruktūrizavimo planas neatitinka ĮRĮ 13 straipsnio 1 dalies 2-7 punktų reikalavimų. Jame nepateikta duomenų analizė, siekiant nustatyti pagrindines priežastis, kurios lėmė susidariusią padėtį – finansinius sunkumus. Plane nepateikti duomenys, kaip siekiama išieškoti skolas, nėra duomenų apie jų išieškojimo perspektyvas. Plane nėra duomenų, kokia tvarka bus atsiskaitoma su kreditoriais. Įmonė nepateikė detalios informacijos apie sudarytas sutartis, jų sumas, galiojimo laikotarpius, atsiskaitymo terminus. Toks neapibrėžtumas kelia pagrįstų abejonių dėl realaus restruktūrizavimo plano įgyvendinimo bei ilgalaikio įmonės mokumo atstatymo. Įmonės valdymo organai ir administratorius nėra įsitikinę, jog planas bus įgyvendintas nurodytomis sąlygomis ir patvirtintų kreditorinių reikalavimų apimtimi. Plane nėra pateikta konkrečių projektų, kaip ketinama optimizuoti sąnaudas bei pakeisti, modernizuoti veiklą. Įmonė taip pat neparengė trijų plano variantų: labiausiai tikėtino, pesimistinio ir optimistinio, nepateikė vertinimo, ką kreditoriai atgautų bankroto atveju. Pastabas dėl restruktūrizavimo plano bei abejones dėl jo įgyvendinimo pateikė ir kiti kreditoriai. Restruktūrizavimo laikotarpiu plane nenumatyta įmonės investicijų jos veiklai. Plane pateikti verslo ir finansiniai planai neįrodo, kad restruktūrizavimo planas realus.
103. Antros eilės kreditorių, tarp kurių yra Šiaulių apskrities VMI, VSDFV Šiaulių skyrius, kreditorinių reikalavimų grąžinimas išdėstytas 2 metams, pradedant ketvirtais plano vykdymo metais. Esant nustatytoms kreditorinių reikalavimų tenkinimo sąlygoms, nėra pagrindo teigti, jog Šiaulių apskrities VMI galėtų veikti kaip privatus kreditorius, nes jos kreditorinio reikalavimo tenkinimas atidėtas ketvirtiems ir penktiems restruktūrizavimo plano vykdymo metams. Mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas paskutiniesiems restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metams ar jos išdėstymas yra valstybės pagalba, nes iš valstybės lėšų įmonei suteikiama išskirtinė ekonominė nauda, kurios ji negautų rinkos sąlygomis. Įmonės skolų grąžinimo terminų nukėlimas į paskutinius restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metus yra valstybės pagalba. Restruktūrizavimo plane nėra nurodyta, kad įmonei bus suteikta valstybės pagalba.
114.
125. 2010 m. kovo 4 d. Šiaulių apskrities VMI atstovas nurodė, kad įmonės restruktūrizavimo planas neatitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų, nes mokestinės nepriemokos atidėjimas įmonės restruktūrizavimo plano kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike yra valstybės pagalba. Administratorius prašė teismo spręsti, ar mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas įmonės restruktūrizavimo plano kreditorių tenkinimo grafike yra valstybės pagalba. Europos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, jog nacionaliniai teismai turi įgaliojimus aiškinti valstybės pagalbos sąvoką.
13Atsakovas RUAB „Šiaulių tauro detalės“ atsiliepime į pareiškėjo Šiaulių apskrities VMI atskirąjį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad restruktūrizavimo plane nenurodyta informacija, kuri yra komercinė paslaptis. Kreditoriai vėlesniuose plano vykdymo etapuose, įvertinę, kad plane numatytos priemonės nebus įgyvendintos, turi teisę siūlyti keisti planą arba nutraukti restruktūrizavimo procesą. Šiaulių apskrities VMI nesuteikė nuolaidų, neatidėjo mokėjimų ar kitaip nesuteikė geresnių sąlygų negu privatūs kreditoriai.
14Atskirasis skundas atmestinas.
15Byloje analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nuspręsta patvirtinti RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo planą, nustatant penkerių metų restruktūrizavimo trukmę, tačiau netenkintas prašymas įvertinti, ar nuolaidos, susijusios su mokestinių nepriemokų atidėjimu (išdėstymu) restruktūrizuojamai UAB „Šiaulių tauro detalės“, laikytinos valstybės pagalba, yra pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro pareiškėjo Šiaulių apskrities VMI atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
16Dėl prašymo sujungti bylas
17
18RUAB „Šiaulių tauro detalės“ kreditorių susirinkime (b. l. 100-105), įvykusiame
19Apeliacine tvarka skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai (įsakymai, nutartys), išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 301 str. 1 d.). Apeliacinio (atskirojo) skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas. Pareiškėjo Šiaulių apskrities VMI skundas, kuriuo ginčijamas
20Be to, pažymėtina ir tai, kad skundžiama teismo
21
22Dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo ir valstybės pagalbos sąvokos aiškinimo
23Restruktūrizavimo proceso paskirtis yra įstatymuose įtvirtintomis priemonėmis išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Įmonės restruktūrizavimo procese gali būti pakeista ūkinės veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių, jas jungiant ar skaidant, turtas, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai (ĮRĮ 2 str. 2 d.). Restruktūrizavimo procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių (tiek privačių, tiek valstybės institucijų), darbuotojų, tiek pačios restruktūrizuojamos įmonės interesus. Akivaizdu, kad šis procesas gali turėti poveikį ne tik keliems privatiems asmenims, bet ir valstybės ekonomikai, jos biudžetui. Tai lemia neabejotiną viešojo intereso egzistavimą restruktūrizavimo bylose, todėl nagrinėjant tokio pobūdžio bylas teismo vaidmuo turi būti aktyvus.
24ĮRĮ 15 straipsnis nustato restruktūrizuojamos įmonės restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo tvarką. Ši tvarka iš dalies skiriasi priklausomai nuo to, ar restruktūrizavimo plane numatyta įmonei suteikti valstybės pagalbą, apie kurią Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais privaloma pranešti Europos Komisijai. Pasak pareiškėjo Šiaulių apskrities VMI, restruktūrizuojamos įmonės mokestinio įsiskolinimo padengimo nukėlimas į paskutiniuosius įmonės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metus laikytinas valstybės pagalba.
25Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo įvertinti, ar nuolaidos, susijusios su mokestinių nepriemokų atidėjimu (išdėstymu) restruktūrizuojamai UAB „Šiaulių tauro detalės“, yra valstybės pagalba. Nutartyje nurodyta, kad teismas nėra įgaliotas vertinti ir aiškinti, ar nuolaidos, susijusios su mokestinių nepriemokų atidėjimu (išdėstymu) restruktūrizuojamai įmonei, laikytinos valstybės pagalba. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, o atsižvelgdama į tai, kad teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas turi būti aktyvus, pati pasisako valstybės pagalbos galimo teikimo šioje restruktūrizavimo byloje aiškinimo ir vertinimo klausimu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, spręsdamas dėl prašymo, susijusio su valstybės pagalbos teikimo įvertinimu.
26Nacionaliniai teismai valstybės pagalbos sąvoką aiškina nagrinėdami konkrečias bylas ir įvertindami, ar įgyvendinama priemonė atitinka valstybės pagalbos sampratą, ir jeigu taip, jai taikydami teisės aktų, reglamentuojančių valstybės pagalbos teikimą, nuostatas. Kilus abejonėms, ar konkreti priemonė laikytina valstybės pagalba, nacionaliniai teismai turi teisę kreiptis į Europos Komisiją dėl Komisijos nuomonės pateikimo. Nacionaliniai teismai taip pat turi teisę ir pareigą, prireikus, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties suvestinės redakcijos (toliau – Sutartis) 234 straipsniu, kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo pateikimo. Europos Komisija, skirtingai nei nacionaliniai teismai, turi įgaliojimus ne tik įvertinti, ar konkreti priemonė laikytina valstybės pagalba, bet ir turi išimtinę kompetenciją, remiantis Sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais kriterijais atlikti siūlomos pagalbos priemonės suderinamumo su bendrąja rinka vertinimą (Sutarties 88 straipsnis, Komisijos pranešimo dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės 20 punktas). Europos Komisijos pranešimo dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės (2009/C 85/01) 13 punkte nurodyta, kad kilus abejonėms dėl valstybės pagalbos kvalifikavimo, nacionaliniai teismai gali prašyti Komisijos nuomonės. Ši nuostata yra dispozityvi ir neįpareigoja nacionalinį teismą kreiptis į Europos Komisiją nuomonės kiekvieną kartą, kai byloje tarp proceso dalyvių kyla ginčas dėl konkrečios priemonės atitikimo valstybės pagalbos sampratai. (...) Komisijos pranešimo 10 punkte nurodyta, kad Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, jog nacionaliniai teismai turi įgaliojimus aiškinti valstybės pagalbos sąvoką (žr. Lietuvos apeliacinio teismo
27Europos Komisija yra priėmusi komunikatą „Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“ (toliau – Gairės) (OL C 244, 2004 10 01, p. 2), kurių galiojimas pratęstas iki 2012 m. spalio 9 d. UAB „Šiaulių tauro detalės“ atitinka sunkumus patiriančios įmonės sąvoką Gairių 10 punkto c papunkčio prasme (bet kurios rūšies bendrovė, jei, remiantis jos šalies teisės aktuose nustatytais kriterijais, prieš ją gali būti pradėta vykdyti kolektyvinio nemokumo procedūra). Bendrosios sąlygos, kuriomis leidžiama teikti sanavimo ir (arba) restruktūrizavimo pagalbą, apie kurią Komisijai pranešama individualiai, nustatytos Gairių 3 skyriuje. Teisingumo Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagalbos koncepcija yra platesnė nei subsidijos (
28Šiaulių apygardos teismo
29Valstybė šioje byloje nėra priėmusi sprendimo suteikti restruktūrizuojamai įmonei valstybės pagalbą ar sprendimo išdėstyti restruktūrizuojamos įmonės įsiskolinimo padengimą ar įsiskolinimo dengimo terminą atidėti. Restruktūrizavimo plane taip pat nėra nurodyta, kad RUAB „Šiaulių tauro detalės“ suteikiama valstybės pagalba.
30Sprendimas išdėstyti įsiskolinimų dengimą restruktūrizavimo laikotarpiui buvo priimtas restruktūrizavimo procese ĮRĮ nustatyta tvarka. Šį sprendimą, pritardami įmonės restruktūrizavimo planui, priėmė restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai ĮRĮ 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta kvalifikuota balsų dauguma. Pritarimui gauti reikia, kad už restruktūrizavimo planą balsuotų kreditoriai, turintys ne mažiau kaip ¾ visų patvirtintų kreditorių bendros reikalavimų sumos. Taip restruktūrizuojamos įmonės kreditoriams ĮRĮ suteikiama teisė ir galimybė kreditorių susirinkime, kuriame sprendžiamas restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimas, išdėstyti savo poziciją dėl restruktūrizavimo plano ir, jeigu kreditoriai mano planą esant netinkamu, jam nepritarti bei siūlyti teismui jo netvirtinti (ĮRĮ 19 str. 7 p.). ĮRĮ nenustato reikalavimo, kad įmonės restruktūrizavimo planui pritartų visi kreditoriai vienbalsiai. Galimybė restruktūrizuoti įmonę, kai jos restruktūrizavimo planui dalis kreditorių (mažuma) nepritaria, atspindi ir restruktūrizavimo procesui būdingą siekį prioritetą suteikti reabilitaciniam, o ne laikinai nemokaus subjekto pašalinimo iš rinkos tikslui. Pareiškėjo Šiaulių apskrities VMI valia, kuri buvo išreikšta balsuojant dėl restruktūrizavimo plano, nesutapo su didžiosios dalies kreditorių valia, kuri atitiko įstatyme numatytą vertinę išraišką.
31Vertinant ĮRĮ 15 straipsnio nuostatas darytina išvada, jog nusprendus, kad įsiskolinimo Šiaulių apskrities VMI dengimas RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka nelaikytinas valstybės pagalba, pareiškėjui nekyla pareiga kreiptis į Europos Komisiją. Teisėjų kolegija pažymi taip pat ir tai, kad pagal ĮRĮ 15 straipsnio 8-10 dalių nuostatas, teismas tvirtina įmonės restruktūrizavimo planą, kuriam pritarė įmonės kreditoriai. ĮRĮ nenustato kriterijų, kuriais vadovaujantis teismas turėtų įvertinti pateiktą tvirtinimui restruktūrizuojamos įmonės restruktūrizavimo planą, baigtinio sąrašo. Teismo vaidmuo tvirtinant įmonės restruktūrizavimo planą yra orientuotas į ĮRĮ ir kituose teisės aktuose reglamentuoto įmonės restruktūrizavimo proceso teisėtumo įvertinimą. Tvirtindamas restruktūrizavimo planą, teismas įvertina, ar pats restruktūrizavimo planas atitinka jam keliamus reikalavimus, ar jis parengtas ir pateiktas ĮRĮ nustatyta tvarka, o jeigu ši tvarka buvo pažeista, ar pažeidimai buvo tokio pobūdžio, kad galėtų lemti restruktūrizavimo plano parengimo ir patvirtinimo proceso, kaip sudėtinės restruktūrizavimo proceso dalies, neteisėtumą. Restruktūrizavimo planas atitinka jam keliamus reikalavimus. Šiame etape teismas neprivalo detaliai analizuoti ir pasisakyti dėl atskirų kreditorių abejonių dėl restruktūrizavimo plano atskirų punktų ekonominio pagrįstumo. Pagrindinis vaidmuo vertinant restruktūrizavimo plano ekonominį pagrįstumą ir naudingumą kreditoriams bei tikslingumą siekti išsaugoti laikinai nemokų subjektą, kaip veikiantį rinkos dalyvį, restruktūrizavimo plano tvirtinimo etape tenka įmonės kreditoriams. Visada yra rizika, kad nebus ar nebus visiškai įgyvendintas restruktūrizavimo planas, nes jo vykdymo metu gali atsirasti nenumatytų aplinkybių arba pasikeisti aplinkybės, buvusios restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu. Svarbu, kad restruktūrizavimo plano neįgyvendinimo ar nevisiško įgyvendinimo rizika būtų pateisinama, protinga. Teisę kontroliuoti ekonominį įmonės restruktūrizavimo proceso pagrįstumą kreditoriai išlaiko ir vėlesniuose restruktūrizavimo proceso etapuose. Vadovaudamiesi ĮRĮ 20 straipsnio 3 dalies 9 ir 10 punktais, restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai restruktūrizavimo procese turi teisę siūlyti teismui tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus, siūlyti teismui nutraukti ar baigti įmonės restruktūrizavimo bylą. Išaiškėjus, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nebus įgyvendintos, ir įmonei neįrodžius, kad restruktūrizavimo planas bus įvykdytas, teismas restruktūrizavimo bylą nutraukia (ĮRĮ 24 str. 1 d. 3 p.) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-725/2010). Šioje bylos stadijoje atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nutraukti RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo proceso.
32Kaip jau minėta bei matyti iš byloje esančio RUAB „Šiaulių tauro detalės“
33Kadangi šios apeliacijos objektas yra skundžiamos
34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimui svarbias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo tvirtinti restruktūrizavimo planą. Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė aiškinti, ar šioje byloje restruktūrizuojamos įmonės įsiskolinimo kreditoriui Šiaulių apskrities VMI padengimo nukėlimas į paskutiniuosius įmonės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metus laikytinas valstybės pagalba, teisėjų kolegija bylos medžiagos pagrindu išnagrinėjusi šį klausimą nusprendė, kad kreditorinio įsiskolinimo Šiaulių apskrities VMI patenkinimo nukėlimas (atidėjimas) restruktūrizavimo plane numatytam laikui nelaikytinas valstybės pagalba. Toks procesinis sprendimas bei pareiškėjo atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti arba panaikinti skundžiamą nutartį, kuria patvirtintas RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo planas. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).
35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
Nutarė
36Šiaulių apygardos teismo