Byla 2-901/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties, kuria nuspręsta patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo planą, nustatant penkerių metų restruktūrizavimo proceso trukmę, civilinėje byloje Nr. B2-414-154/2010.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi UAB „Šiaulių tauro detalės“ iškelta restruktūrizavimo byla, o jos administratoriumi paskirta UAB „Restrus“. Teismas taip pat įpareigojo administratorių ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos pateikti restruktūrizavimo planą ir kitus restruktūrizavimo bylai nagrinėti reikalingus dokumentus. Teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi pratęsė vienam mėnesiui 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nustatytą 4 mėnesių terminą pateikti RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo planą, o kita tos pačios dienos nutartimi patvirtino RUAB „Šiaulių tauro detalės“ kreditorinius reikalavimus. Vėliau teismas tikslino kai kuriuos kreditorinius reikalavimus.

4RUAB „Šiaulių tauro detalės“ administratorius 2010 m. kovo 8 d. prašymu prašė: pratęsti UAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo laiką vieneriems metams; patvirtinti UAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo planą; įvertinti, ar nuolaidos, susijusios su RUAB „Šiaulių tauro detalės“ mokestinių nepriemokų atidėjimu (išdėstymu), laikytinos valstybės pagalba. Prašyme nurodyta, kad 2010 m. kovo 4 d. įvykęs RUAB „Šiaulių tauro detalės“ kreditorių susirinkimas, pripažindamas, jog pagal pateiktą planą bus atkurtas įmonės mokumas, nutarė pritarti įmonės restruktūrizavimo planui. Juo numatyta sugrąžinti skolas kreditoriams, atkurti ilgalaikį mokumą bei per 5 metus tapti konkurencinga įmone. Kreditorių susirinkimas įpareigojo administratorių kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo laiko pratęsimo ir plano tvirtinimo bei prašyti teismo įvertinti, ar nuolaidos, susijusios su mokestinių nepriemokų atidėjimu (išdėstymu), yra valstybės pagalba.

5Teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi (skundžiama nutartis) administratoriaus prašymą patenkino iš dalies - patvirtino RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo planą, nustatydamas penkerių metų restruktūrizavimo proceso trukmę pagal pridedamą planą. Teismas netenkino likusios administratoriaus prašymo dalies. Nutartyje nurodyta, kad UAB „Šiaulių tauro detalės“ kreditorių susirinkimas, įvykęs 2010 m. kovo 4 d., pritarė restruktūrizavimo planui, įpareigojo restruktūrizavimo bylos administratorių pateikti jį tvirtinti teismui ir pateikti prašymą pratęsti restruktūrizavimo laiką dar vieneriems metams, t.y. iki penkerių metų. Plane numatyta, kad per penkerių metų restruktūrizavimo laikotarpį įmonė sugrąžins skolas kreditoriams sutartu ir plane numatytu laiku bei atstatys ilgalaikį įmonės mokumą. Įmonė taip pat numačiusi siekti ir kitų tikslų, kurie tarnaus pagrindiniam tikslui, t.y. bus siekiama išsaugoti ir plėtoti pagrindinę ūkinę komercinę veiklą. Pateiktame plane finansiniai rodikliai apskaičiuoti išanalizavus padėtį įmonėje bei rinkoje, numatytos kreditorių nuolaidos restruktūrizuojamai įmonei. Teismo įsitikinimu, įvertinus pateiktą planą, yra pagrindas manyti, kad RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo proceso metu atkurs mokumą ir taps konkurencinga įmone. Restruktūrizavimo plano II.3.5. punkte numatyta penkerių metų restruktūrizavimo proceso trukmė atitinka ĮRĮ 13 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl įmonės restruktūrizavimo planas, nustatant penkerių metų restruktūrizavimo trukmę, patvirtintas. Teismas netenkino prašymo įvertinti, ar nuolaidos, susijusios su mokestinių nepriemokų RUAB „Šiaulių tauro detalės“ atidėjimu (išdėstymu), yra valstybės pagalba. Iš prašymo patvirtinti RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo planą bei prie jo esančių dokumentų matyti, kad ginčų ar skundų, susijusių su klausimu dėl tvirtinamo restruktūrizavimo plano, nėra, prašymas dėl išaiškinimo nemotyvuotas ir nepagrįstas duomenimis. Be to, teismas nėra įgaliotas vertinti ir aiškinti, ar nuolaidos, susijusios su mokestinių nepriemokų atidėjimu (išdėstymu) restruktūrizuojamai įmonei, laikytinos valstybės pagalba, jei tai nėra susiję su konkretaus ginčo sprendimu.

6Pareiškėjas Šiaulių apskrities VMI pateikė skundą, adresuotą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2010 m. kovo 4 d. RUAB „Šiaulių tauro detalės“ kreditorių susirinkimo nutarimą pritarti įmonės restruktūrizavimo planui ir nutraukti RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo bylą. Teismas 2010 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjui Šiaulių apskrities VMI išsiuntė 2010 m. kovo 15 d. nutarties kopiją ir įpareigojo iki 2010 m. kovo 24 d. pateikti išaiškinimą dėl keliamų reikalavimų teisinių pasekmių.

7Pareiškėjas Šiaulių apskrities VMI atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atsisakyti tvirtinti RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo planą. Esant teisiniam pagrindui, prašo bylą dėl RUAB „Šiaulių tauro detalės“ 2010 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pritarti restruktūrizavimo planui pripažinimo negaliojančiu ir bylą dėl teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties panaikinimo sujungti į vieną bei jas nagrinėti kartu Lietuvos apeliaciniame teisme. Skunde rašoma :

81. Kreditorių susirinkimo nutarimas pritarti restruktūrizavimo planui ir pateikti jį tvirtinti teismui pažeidžia pareiškėjo teises, neužtikrina ĮRĮ nustatytų restruktūrizavimo tikslų ir Europos Sąjungos nuostatų įgyvendinimo, prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams.

92. Įmonės restruktūrizavimo planas neatitinka ĮRĮ 13 straipsnio 1 dalies 2-7 punktų reikalavimų. Jame nepateikta duomenų analizė, siekiant nustatyti pagrindines priežastis, kurios lėmė susidariusią padėtį – finansinius sunkumus. Plane nepateikti duomenys, kaip siekiama išieškoti skolas, nėra duomenų apie jų išieškojimo perspektyvas. Plane nėra duomenų, kokia tvarka bus atsiskaitoma su kreditoriais. Įmonė nepateikė detalios informacijos apie sudarytas sutartis, jų sumas, galiojimo laikotarpius, atsiskaitymo terminus. Toks neapibrėžtumas kelia pagrįstų abejonių dėl realaus restruktūrizavimo plano įgyvendinimo bei ilgalaikio įmonės mokumo atstatymo. Įmonės valdymo organai ir administratorius nėra įsitikinę, jog planas bus įgyvendintas nurodytomis sąlygomis ir patvirtintų kreditorinių reikalavimų apimtimi. Plane nėra pateikta konkrečių projektų, kaip ketinama optimizuoti sąnaudas bei pakeisti, modernizuoti veiklą. Įmonė taip pat neparengė trijų plano variantų: labiausiai tikėtino, pesimistinio ir optimistinio, nepateikė vertinimo, ką kreditoriai atgautų bankroto atveju. Pastabas dėl restruktūrizavimo plano bei abejones dėl jo įgyvendinimo pateikė ir kiti kreditoriai. Restruktūrizavimo laikotarpiu plane nenumatyta įmonės investicijų jos veiklai. Plane pateikti verslo ir finansiniai planai neįrodo, kad restruktūrizavimo planas realus.

103. Antros eilės kreditorių, tarp kurių yra Šiaulių apskrities VMI, VSDFV Šiaulių skyrius, kreditorinių reikalavimų grąžinimas išdėstytas 2 metams, pradedant ketvirtais plano vykdymo metais. Esant nustatytoms kreditorinių reikalavimų tenkinimo sąlygoms, nėra pagrindo teigti, jog Šiaulių apskrities VMI galėtų veikti kaip privatus kreditorius, nes jos kreditorinio reikalavimo tenkinimas atidėtas ketvirtiems ir penktiems restruktūrizavimo plano vykdymo metams. Mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas paskutiniesiems restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metams ar jos išdėstymas yra valstybės pagalba, nes iš valstybės lėšų įmonei suteikiama išskirtinė ekonominė nauda, kurios ji negautų rinkos sąlygomis. Įmonės skolų grąžinimo terminų nukėlimas į paskutinius restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metus yra valstybės pagalba. Restruktūrizavimo plane nėra nurodyta, kad įmonei bus suteikta valstybės pagalba.

114. 2010 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo protokole užfiksuotos Šiaulių apskrities VMI ir kitų kreditorių pastabos, jog restruktūrizavimo planas neatitinka ĮRĮ ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių valstybės pagalbos teikimą įmonėms, kurioms iškeltos restruktūrizavimo bylos, reikalavimų, o restruktūrizavimo plane pateiktų verslo ir finansinio planų duomenys bei įvykdymo priemonės neįrodo, jog įmonės restruktūrizavimo planas realus ir ekonomiškai pagrįstas. Šiaulių apskrities VMI ir kiti kreditoriai balsavo prieš plano patvirtinimą. Teismas iš esmės neanalizavo ir nevertino restruktūrizavimo plano bei kreditorių pateiktų pastabų dėl šio plano.

125. 2010 m. kovo 4 d. Šiaulių apskrities VMI atstovas nurodė, kad įmonės restruktūrizavimo planas neatitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų, nes mokestinės nepriemokos atidėjimas įmonės restruktūrizavimo plano kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike yra valstybės pagalba. Administratorius prašė teismo spręsti, ar mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas įmonės restruktūrizavimo plano kreditorių tenkinimo grafike yra valstybės pagalba. Europos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, jog nacionaliniai teismai turi įgaliojimus aiškinti valstybės pagalbos sąvoką.

13Atsakovas RUAB „Šiaulių tauro detalės“ atsiliepime į pareiškėjo Šiaulių apskrities VMI atskirąjį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad restruktūrizavimo plane nenurodyta informacija, kuri yra komercinė paslaptis. Kreditoriai vėlesniuose plano vykdymo etapuose, įvertinę, kad plane numatytos priemonės nebus įgyvendintos, turi teisę siūlyti keisti planą arba nutraukti restruktūrizavimo procesą. Šiaulių apskrities VMI nesuteikė nuolaidų, neatidėjo mokėjimų ar kitaip nesuteikė geresnių sąlygų negu privatūs kreditoriai. 2010 m. kovo 4 d. RUAB „Šiaulių tauro detalės“ kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių bendra kreditorinių reikalavimų suma siekia 93,58 procento visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Už restruktūrizavimo plano patvirtinimą balsavo 86,20 procento kreditorių. Tik kreditoriai gali įvertinti restruktūrizavimo planą. Šiaulių apskrities VMI reikalavimų suma siekia tik 1,91 procentą visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Kreditoriai pagrįstai patvirtino restruktūrizavimo planą.

14Atskirasis skundas atmestinas.

15Byloje analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nuspręsta patvirtinti RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo planą, nustatant penkerių metų restruktūrizavimo trukmę, tačiau netenkintas prašymas įvertinti, ar nuolaidos, susijusios su mokestinių nepriemokų atidėjimu (išdėstymu) restruktūrizuojamai UAB „Šiaulių tauro detalės“, laikytinos valstybės pagalba, yra pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro pareiškėjo Šiaulių apskrities VMI atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

16Dėl prašymo sujungti bylas

17

18RUAB „Šiaulių tauro detalės“ kreditorių susirinkime (b. l. 100-105), įvykusiame 2010 m. kovo 4 d., tarp kitų klausimų taip pat buvo nuspręsta pritarti pateiktam RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo planui, įpareigoti restruktūrizavimo administratorių pateikti šį restruktūrizavimo planą tvirtinti teismui bei prašymą teismui pratęsti RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo laiką dar vieniems metams iki penkerių metų. Už tokį sprendimą balsavo 86,20 procento kreditorių nuo visų teismo patvirtintų kreditorių bendros reikalavimų sumos, prieš – 7,38 procento. Apskritai kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma sudaro 93,58 procento teismo patvirtintų reikalavimų sumos, iš kurių 74,63 procento savo nuomonę pareiškė raštu. 2010 m. kovo 8 d. RUAB „Šiaulių tauro detalės“ administratorius pateikė teismui prašymą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, o teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi jį patvirtino (b. l. 92, 113-114). Šiaulių apskrities VMI 2010 m. kovo 19 d. pateikė skundą, adresuotą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2010 m. kovo 4 d. RUAB „Šiaulių tauro detalės“ kreditorių susirinkimo nutarimą pritarti įmonės restruktūrizavimo planui bei prašė nutraukti RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo bylą. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. kovo 20 d. nutartimi (b. l. 132), atsižvelgdamas į tai, kad jau yra teismo patvirtintas restruktūrizavimo planas, Šiaulių apskrities VMI išsiuntė 2010 m. kovo 15 d. nutarties kopiją ir įpareigojo iki 2010 m. kovo 24 d. pateikti teismui išaiškinimą dėl keliamų reikalavimų teisinių pasekmių. Tuomet pareiškėjas Šiaulių apskrities VMI pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties. Skunde taip pat prašoma, esant teisiniam pagrindui bylą dėl RUAB „Šiaulių tauro detalės“ 2010 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pritarti restruktūrizavimo planui pripažinimo negaliojančiu bei bylą dėl teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties panaikinimo sujungti į vieną ir jas nagrinėti kartu Lietuvos apeliaciniame teisme (b. l. 136-140).

19Apeliacine tvarka skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai (įsakymai, nutartys), išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 301 str. 1 d.). Apeliacinio (atskirojo) skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas. Pareiškėjo Šiaulių apskrities VMI skundas, kuriuo ginčijamas 2010 m. kovo 4 d. RUAB „Šiaulių tauro detalės“ kreditorių susirinkime priimtas nutarimas, negali būti nagrinėjamas kartu su tos paties pareiškėjo skundu dėl teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties, nes pareiškėjo inicijuotas procesas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo nuginčijimo nebuvo išspręstas pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, kuris galėtų būti apeliacijos objektas. Lietuvos apeliacinis teismas, kaip apeliacinė instancija, šiuo atveju negali spręsti klausimo, kuris pagal savo esmę priskirtas nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo dėl bylų ar atskirų procesinių klausimų sujungimo (bendro nagrinėjimo).

20Be to, pažymėtina ir tai, kad skundžiama teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi jau nuspręsta patvirtinti RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo planą, nustatant penkerių metų restruktūrizavimo proceso trukmę, todėl šioje situacijoje apelianto taip pat ginčijamas 2010 m. kovo 4 d. RUAB „Šiaulių tauro detalės“ kreditorių susirinkime priimtas nutarimas, kuriuo pritarta pateiktam restruktūrizavimo planui, nesukeltų teisinių pasekmių, nes toks klausimas jau išspręstas teismo procesiniu sprendimu. Tam tikras teisines pasekmes galėtų sukelti tik procesinis apeliacinės instancijos teismo sprendimas, jeigu juo būtų panaikinta pirmosios instancijos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis patvirtinti RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo planą.

21

22Dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo ir valstybės pagalbos sąvokos aiškinimo

23Restruktūrizavimo proceso paskirtis yra įstatymuose įtvirtintomis priemonėmis išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Įmonės restruktūrizavimo procese gali būti pakeista ūkinės veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių, jas jungiant ar skaidant, turtas, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai (ĮRĮ 2 str. 2 d.). Restruktūrizavimo procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių (tiek privačių, tiek valstybės institucijų), darbuotojų, tiek pačios restruktūrizuojamos įmonės interesus. Akivaizdu, kad šis procesas gali turėti poveikį ne tik keliems privatiems asmenims, bet ir valstybės ekonomikai, jos biudžetui. Tai lemia neabejotiną viešojo intereso egzistavimą restruktūrizavimo bylose, todėl nagrinėjant tokio pobūdžio bylas teismo vaidmuo turi būti aktyvus.

24ĮRĮ 15 straipsnis nustato restruktūrizuojamos įmonės restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo tvarką. Ši tvarka iš dalies skiriasi priklausomai nuo to, ar restruktūrizavimo plane numatyta įmonei suteikti valstybės pagalbą, apie kurią Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais privaloma pranešti Europos Komisijai. Pasak pareiškėjo Šiaulių apskrities VMI, restruktūrizuojamos įmonės mokestinio įsiskolinimo padengimo nukėlimas į paskutiniuosius įmonės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metus laikytinas valstybės pagalba.

25Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo įvertinti, ar nuolaidos, susijusios su mokestinių nepriemokų atidėjimu (išdėstymu) restruktūrizuojamai UAB „Šiaulių tauro detalės“, yra valstybės pagalba. Nutartyje nurodyta, kad teismas nėra įgaliotas vertinti ir aiškinti, ar nuolaidos, susijusios su mokestinių nepriemokų atidėjimu (išdėstymu) restruktūrizuojamai įmonei, laikytinos valstybės pagalba. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, o atsižvelgdama į tai, kad teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas turi būti aktyvus, pati pasisako valstybės pagalbos galimo teikimo šioje restruktūrizavimo byloje aiškinimo ir vertinimo klausimu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, spręsdamas dėl prašymo, susijusio su valstybės pagalbos teikimo įvertinimu.

26Nacionaliniai teismai valstybės pagalbos sąvoką aiškina nagrinėdami konkrečias bylas ir įvertindami, ar įgyvendinama priemonė atitinka valstybės pagalbos sampratą, ir jeigu taip, jai taikydami teisės aktų, reglamentuojančių valstybės pagalbos teikimą, nuostatas. Kilus abejonėms, ar konkreti priemonė laikytina valstybės pagalba, nacionaliniai teismai turi teisę kreiptis į Europos Komisiją dėl Komisijos nuomonės pateikimo. Nacionaliniai teismai taip pat turi teisę ir pareigą, prireikus, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties suvestinės redakcijos (toliau – Sutartis) 234 straipsniu, kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo pateikimo. Europos Komisija, skirtingai nei nacionaliniai teismai, turi įgaliojimus ne tik įvertinti, ar konkreti priemonė laikytina valstybės pagalba, bet ir turi išimtinę kompetenciją, remiantis Sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais kriterijais atlikti siūlomos pagalbos priemonės suderinamumo su bendrąja rinka vertinimą (Sutarties 88 straipsnis, Komisijos pranešimo dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės 20 punktas). Europos Komisijos pranešimo dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės (2009/C 85/01) 13 punkte nurodyta, kad kilus abejonėms dėl valstybės pagalbos kvalifikavimo, nacionaliniai teismai gali prašyti Komisijos nuomonės. Ši nuostata yra dispozityvi ir neįpareigoja nacionalinį teismą kreiptis į Europos Komisiją nuomonės kiekvieną kartą, kai byloje tarp proceso dalyvių kyla ginčas dėl konkrečios priemonės atitikimo valstybės pagalbos sampratai. (...) Komisijos pranešimo 10 punkte nurodyta, kad Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, jog nacionaliniai teismai turi įgaliojimus aiškinti valstybės pagalbos sąvoką (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-1383/2009, 2010 m. balandžio 22 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-639/2010).

27Europos Komisija yra priėmusi komunikatą „Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“ (toliau – Gairės) (OL C 244, 2004 10 01, p. 2), kurių galiojimas pratęstas iki 2012 m. spalio 9 d. UAB „Šiaulių tauro detalės“ atitinka sunkumus patiriančios įmonės sąvoką Gairių 10 punkto c papunkčio prasme (bet kurios rūšies bendrovė, jei, remiantis jos šalies teisės aktuose nustatytais kriterijais, prieš ją gali būti pradėta vykdyti kolektyvinio nemokumo procedūra). Bendrosios sąlygos, kuriomis leidžiama teikti sanavimo ir (arba) restruktūrizavimo pagalbą, apie kurią Komisijai pranešama individualiai, nustatytos Gairių 3 skyriuje. Teisingumo Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagalbos koncepcija yra platesnė nei subsidijos (1999 m. birželio 29 d. sprendimas byloje Nr. C-256/97, 19 pastraipa). Minėtoje byloje nemokumo bylą nagrinėjantis teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą, prašydamas išaiškinti, ar viešojo subjekto teikiamos lengvatos (įmokų mokėjimo terminų atidėjimas, pratęsimas) turėtų būti vertinamos kaip valstybės pagalba. Teisingumo Teismas išaiškino, kad socialinių įmokų mokėjimo lengvatos, suteiktos teisę tokias lengvatas suteikti turinčios įstaigos, sudaro valstybės pagalbą Europos Sąjungos sutarties 92 straipsnio 1 dalies (po pakeitimų, 87 straipsnio 1 dalies) prasme, jeigu taip suteikto ekonominio pranašumo mastas yra toks, kad įmonė nebūtų galėjusi tokios pagalbos tokiomis sąlygomis gauti iš privataus kreditoriaus. Teisingumo Teismas minėtoje byloje (sprendimo 25 pastraipa) pažymėjo, kad nacionalinis teismas turi nuspręsti, ar Nacionalinės socialinės apsaugos įstaigos suteiktos įmokų mokėjimo lengvatos yra akivaizdžiai didesnės negu tos, kurias galėtų suteikti privatus kreditorius. Tuo tikslu, Nacionalinė socialinės apsaugos įstaiga turi būti lyginama su hipotetiniu privačiu kreditoriumi, kuris būtų tokioje pačioje padėtyje kaip Nacionalinė socialinės apsaugos įstaiga ir siektų atgauti savo skolą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartį byloje Nr. 2-732/2010; 2010 m. sausio 21 d. nutartį byloje Nr. 2-223/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį byloje Nr. 2-1383/2009). Ši Teisingumo Teismo byla savo faktinėmis aplinkybėmis artima nagrinėjamai bylai. Vadovaujantis minėtais Teisingumo Teismo išaiškinimais, teismas šioje byloje irgi turi pasisakyti, ar RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo procese numatomos atsiskaitymo su Šiaulių apskrities VMI lengvatos yra akivaizdžiai didesnės, negu tos, kurias galėtų suteikti privatus kreditorius.

28Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartimi patvirtintas 67 112,32 Lt dydžio Šiaulių apskrities VMI kreditorinis reikalavimas. Tai antros eilės kreditorinis reikalavimas (b. l. 90). Iš byloje esančio RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo plano matyti, kad restruktūrizavimo proceso trukmė numatyta penkeri metai. Iš RUAB „Šiaulių tauro detalės“ skolų kreditoriams grąžinimo grafiko (6 lentelė) matyti, kad visiems antrosios eilės kreditoriams įsiskolinimus numatoma grąžinti ketvirtais ir penktais įmonės restruktūrizavimo metais. Vertinant RUAB „Šiaulių tauro detalės“ administratoriaus pateiktus duomenis, susijusius su restruktūrizavimo plano įgyvendinimu, pažymėtina, jog Šiaulių apskrities VMI kreditorinis reikalavimas nėra didžiausias (už jį didesni kitų restruktūrizuojamos įmonės kreditorių: OU „Estosteel“, UAB „Assa Abloy Baltic“, UAB „BA prekyba“, UAB „Melesta“, UAB „Metalo prekyba“, UAB „Šiaulių tauro energetika“ kreditoriniai reikalavimai). Minėti subjektai yra privatūs juridiniai asmenys. Restruktūrizavimo laikotarpiu numatoma išdėstyti kreditorinių įsipareigojimų dengimą ne tik kreditoriui Šiaulių apskrities VMI, bet ir kitiems RUAB „Šiaulių tauro detalės“ kreditoriams. Vertinant RUAB „Šiaulių tauro detalės“ kreditorinių reikalavimų visumą darytina išvada, kad įsiskolinimo dengimo Šiaulių apskrities VMI išdėstymas nėra tokio masto lengvata ar nuolaida, jog ją būtų galima pripažinti valstybės pagalba. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad tokios pagalbos restruktūrizuojama UAB „Šiaulių tauro detalės“ tokiomis pačiomis sąlygomis negalėtų gauti iš privataus kreditoriaus, nes visos eilės kitų privačių asmenų (kreditorių) reikalavimų patenkinimas taip pat yra atidėtas. Tokios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad Šiaulių apskrities VMI kreditorinio reikalavimo išmokėjimo atidėjimas ketvirtiems-penktiems įmonės restruktūrizavimo metams, laikytinas valstybės pagalba. Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu taikant „hipotetinio“ privataus kreditoriaus principą, negalima daryti išvados, jog tokios pagalbos restruktūrizuojama UAB „Šiaulių tauro detalės“ tokiomis pačiomis sąlygomis negalėtų gauti iš privataus kreditoriaus. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija negali sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog įsiskolinimo kreditoriui Šiaulių apskrities VMI dengimo atidėjimas laikytinas valstybės pagalba.

29Valstybė šioje byloje nėra priėmusi sprendimo suteikti restruktūrizuojamai įmonei valstybės pagalbą ar sprendimo išdėstyti restruktūrizuojamos įmonės įsiskolinimo padengimą ar įsiskolinimo dengimo terminą atidėti. Restruktūrizavimo plane taip pat nėra nurodyta, kad RUAB „Šiaulių tauro detalės“ suteikiama valstybės pagalba.

30Sprendimas išdėstyti įsiskolinimų dengimą restruktūrizavimo laikotarpiui buvo priimtas restruktūrizavimo procese ĮRĮ nustatyta tvarka. Šį sprendimą, pritardami įmonės restruktūrizavimo planui, priėmė restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai ĮRĮ 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta kvalifikuota balsų dauguma. Pritarimui gauti reikia, kad už restruktūrizavimo planą balsuotų kreditoriai, turintys ne mažiau kaip ¾ visų patvirtintų kreditorių bendros reikalavimų sumos. Taip restruktūrizuojamos įmonės kreditoriams ĮRĮ suteikiama teisė ir galimybė kreditorių susirinkime, kuriame sprendžiamas restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimas, išdėstyti savo poziciją dėl restruktūrizavimo plano ir, jeigu kreditoriai mano planą esant netinkamu, jam nepritarti bei siūlyti teismui jo netvirtinti (ĮRĮ 19 str. 7 p.). ĮRĮ nenustato reikalavimo, kad įmonės restruktūrizavimo planui pritartų visi kreditoriai vienbalsiai. Galimybė restruktūrizuoti įmonę, kai jos restruktūrizavimo planui dalis kreditorių (mažuma) nepritaria, atspindi ir restruktūrizavimo procesui būdingą siekį prioritetą suteikti reabilitaciniam, o ne laikinai nemokaus subjekto pašalinimo iš rinkos tikslui. Pareiškėjo Šiaulių apskrities VMI valia, kuri buvo išreikšta balsuojant dėl restruktūrizavimo plano, nesutapo su didžiosios dalies kreditorių valia, kuri atitiko įstatyme numatytą vertinę išraišką.

31Vertinant ĮRĮ 15 straipsnio nuostatas darytina išvada, jog nusprendus, kad įsiskolinimo Šiaulių apskrities VMI dengimas RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka nelaikytinas valstybės pagalba, pareiškėjui nekyla pareiga kreiptis į Europos Komisiją. Teisėjų kolegija pažymi taip pat ir tai, kad pagal ĮRĮ 15 straipsnio 8-10 dalių nuostatas, teismas tvirtina įmonės restruktūrizavimo planą, kuriam pritarė įmonės kreditoriai. ĮRĮ nenustato kriterijų, kuriais vadovaujantis teismas turėtų įvertinti pateiktą tvirtinimui restruktūrizuojamos įmonės restruktūrizavimo planą, baigtinio sąrašo. Teismo vaidmuo tvirtinant įmonės restruktūrizavimo planą yra orientuotas į ĮRĮ ir kituose teisės aktuose reglamentuoto įmonės restruktūrizavimo proceso teisėtumo įvertinimą. Tvirtindamas restruktūrizavimo planą, teismas įvertina, ar pats restruktūrizavimo planas atitinka jam keliamus reikalavimus, ar jis parengtas ir pateiktas ĮRĮ nustatyta tvarka, o jeigu ši tvarka buvo pažeista, ar pažeidimai buvo tokio pobūdžio, kad galėtų lemti restruktūrizavimo plano parengimo ir patvirtinimo proceso, kaip sudėtinės restruktūrizavimo proceso dalies, neteisėtumą. Restruktūrizavimo planas atitinka jam keliamus reikalavimus. Šiame etape teismas neprivalo detaliai analizuoti ir pasisakyti dėl atskirų kreditorių abejonių dėl restruktūrizavimo plano atskirų punktų ekonominio pagrįstumo. Pagrindinis vaidmuo vertinant restruktūrizavimo plano ekonominį pagrįstumą ir naudingumą kreditoriams bei tikslingumą siekti išsaugoti laikinai nemokų subjektą, kaip veikiantį rinkos dalyvį, restruktūrizavimo plano tvirtinimo etape tenka įmonės kreditoriams. Visada yra rizika, kad nebus ar nebus visiškai įgyvendintas restruktūrizavimo planas, nes jo vykdymo metu gali atsirasti nenumatytų aplinkybių arba pasikeisti aplinkybės, buvusios restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu. Svarbu, kad restruktūrizavimo plano neįgyvendinimo ar nevisiško įgyvendinimo rizika būtų pateisinama, protinga. Teisę kontroliuoti ekonominį įmonės restruktūrizavimo proceso pagrįstumą kreditoriai išlaiko ir vėlesniuose restruktūrizavimo proceso etapuose. Vadovaudamiesi ĮRĮ 20 straipsnio 3 dalies 9 ir 10 punktais, restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai restruktūrizavimo procese turi teisę siūlyti teismui tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus, siūlyti teismui nutraukti ar baigti įmonės restruktūrizavimo bylą. Išaiškėjus, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nebus įgyvendintos, ir įmonei neįrodžius, kad restruktūrizavimo planas bus įvykdytas, teismas restruktūrizavimo bylą nutraukia (ĮRĮ 24 str. 1 d. 3 p.) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-725/2010). Šioje bylos stadijoje atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nutraukti RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo proceso.

32Kaip jau minėta bei matyti iš byloje esančio RUAB „Šiaulių tauro detalės“ 2010 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo protokolo (b. l. 99-105), kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma siekia 93,58 procento, o pateiktam restruktūrizavimo planui pritarė 86,20 procento dalyvavusių kreditorių. Abejonių, ar planas bus įgyvendintas, visada lieka, nes vykdant planą, gali paaiškėti, kad numatytos priemonės nebus įgyvendintos ir tai yra vienas iš pagrindų nutraukti restruktūrizavimo procedūras. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas iš esmės vertina restruktūrizavimo plano parengimo ir pateikimo atitikimą keliamiems reikalavimams, kad visada yra rizika dėl restruktūrizavimo plano neįgyvendinimo, teisėjų kolegija, vien tik remiantis apelianto argumentais, neturi pagrindo abejoti RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo plano, kuriam pritarė kreditorių dauguma, pagrįstumu. Nurodyta aplinkybė, kad buvo teikiamos atitinkamos pastabos dėl parengto restruktūrizavimo plano, kad įstatymu leistina kreditorių mažuma balsavo prieš plano tvirtinimą, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, taip pat nėra objektyvaus pagrindo daryti išvadą, kad skundžiama nutartimi iš esmės pažeidžiamos pareiškėjo Šiaulių apskrities VMI teisės ar teisėti interesai.

33Kadangi šios apeliacijos objektas yra skundžiamos 2010 m. kovo 15 d. nutarties, kuria nuspręsta patvirtinti RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo planą, nustatant penkerių metų restruktūrizavimo trukmę, teisėtumas ir pagrįstumas, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl skundo argumentų, kuriais ginčijamas 2010 m. kovo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimas pritarti restruktūrizavimo planui bei teikti jį tvirtinti teismui, nes tokie apelianto argumentai neapima šios apeliacijos objekto.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimui svarbias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo tvirtinti restruktūrizavimo planą. Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė aiškinti, ar šioje byloje restruktūrizuojamos įmonės įsiskolinimo kreditoriui Šiaulių apskrities VMI padengimo nukėlimas į paskutiniuosius įmonės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metus laikytinas valstybės pagalba, teisėjų kolegija bylos medžiagos pagrindu išnagrinėjusi šį klausimą nusprendė, kad kreditorinio įsiskolinimo Šiaulių apskrities VMI patenkinimo nukėlimas (atidėjimas) restruktūrizavimo plane numatytam laikui nelaikytinas valstybės pagalba. Toks procesinis sprendimas bei pareiškėjo atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti arba panaikinti skundžiamą nutartį, kuria patvirtintas RUAB „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo planas. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

36Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių tauro detalės“ restruktūrizavimo planą, nustatant penkerių metų restruktūrizavimo trukmę, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. Šiaulių apygardos teismo 4. RUAB „Šiaulių tauro detalės“ administratorius 5. Teismas 2010... 6. Pareiškėjas Šiaulių apskrities VMI pateikė skundą, adresuotą Šiaulių... 7. Pareiškėjas Šiaulių apskrities VMI atskiruoju skundu prašo panaikinti... 8. 1. Kreditorių susirinkimo nutarimas pritarti restruktūrizavimo planui ir... 9. 2. Įmonės restruktūrizavimo planas neatitinka ĮRĮ 13 straipsnio 1 dalies... 10. 3. Antros eilės kreditorių, tarp kurių yra Šiaulių apskrities VMI, VSDFV... 11. 4. 2010... 12. 5. 2010 m. kovo 4 d. Šiaulių apskrities VMI atstovas nurodė, kad įmonės... 13. Atsakovas RUAB „Šiaulių tauro detalės“ atsiliepime į pareiškėjo... 14. Atskirasis skundas atmestinas.... 15. Byloje analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo... 16. Dėl... 17. ... 18. RUAB „Šiaulių tauro detalės“ kreditorių... 19. Apeliacine tvarka skundžiami neįsiteisėję... 20. Be to, pažymėtina ir tai, kad skundžiama... 21. ... 22. Dėl... 23. Restruktūrizavimo proceso paskirtis yra... 24. ĮRĮ 15 straipsnis nustato restruktūrizuojamos įmonės restruktūrizavimo... 25. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 26. Nacionaliniai teismai valstybės pagalbos sąvoką aiškina nagrinėdami... 27. Europos Komisija yra priėmusi komunikatą „Bendrijos gairės dėl valstybės... 28. Šiaulių apygardos teismo 29. Valstybė šioje byloje nėra priėmusi sprendimo suteikti restruktūrizuojamai... 30. Sprendimas išdėstyti įsiskolinimų dengimą restruktūrizavimo laikotarpiui... 31. Vertinant ĮRĮ 15 straipsnio nuostatas darytina išvada, jog nusprendus, kad... 32. Kaip jau minėta bei matyti iš byloje esančio RUAB „Šiaulių tauro... 33. Kadangi šios apeliacijos objektas yra skundžiamos 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 36. Šiaulių apygardos teismo