Byla 2-16-40/2010

1Šiaulių apygardos teismo teisėja Liudvika Tupienė, sekretoriaujant Ingai Sidorenkienei, dalyvaujant ieškovei N. P., ieškovių N. P., D. P., Ž. P. atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei, atsakovo UAB „Hampidjan Baltic“ atstovui advokatui Muradui Bakanui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių N. P., Ž. P., D. P., V. P. ieškinį atsakovui UAB „Hampidjan Baltic“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir

Nustatė

3I. N. Prakapienė, Ž. P., D. P., V. P. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamos priteisti iš atsakovo UAB „Hampidjan Baltic“ neturtinę žalą kiekvienai po 100000 Lt, iš viso 400000 Lt. Nurodė, kad ieškovės N. P. vyras A. P. buvo ieškovių Ž. P. ir D. P. tėvas, o ieškovės V. P. sūnus. Jis nuo 2002 m. vasario 26 d. dirbo UAB „Hampidjan Baltic“ sargo pareigose, nuo 2004 m. rugsėjo 6 d. darbo sutartį pakeitus, A. P. buvo perkeltas dirbti į operatoriaus pareigas. Darbo metu 2005 m. spalio 13 d. apie 16.15 val. atsakovo UAB „Hampidjan Baltic“ patalpose, A. P. pasinaudojus elektrokrautuvu „Balcancar“ ir bandant iš sandėlio į virvių cechą atsivežti ritę virvės, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu patirti sužalojimai lėmė A. P. mirtį. LR Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius, ištyręs mirtiną nelaimingą atsitikimą, 2005-11-08 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 5 konstatavo, kad nelaimingo atsitikimo priežastys - saugos darbe norminių aktų pažeidimas: netinkamas darbo organizavimas, pasireiškęs tuo, kad darbovietėje nebuvo parengta technologinė dokumentacija, nurodant saugią darbų seką, darbuotojai neaprūpinami saugiomis darbo priemonėmis, neįdiegti saugaus darbo ir technologiniai procesai, elektrokrautuvas paliktas be reikiamos priežiūros, techniškai netvarkingas, tuo buvo pažeisti LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 1 d. 3 p., 16 str. 2 d. reikalavimai. Dėl mirtino nelaimingo atsitikimo darbe buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis buvo nutrauktas. Žuvus A. P. jo mirtis buvo pripažinta draudiminiu įvykiu, todėl ieškovės prašo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą.

4Atsakovas UAB „Hampidjan Baltic“ atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog atsakovo kaltės dėl nelaimingo atsitikimo darbe nėra. Teigė, jog baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-1085-05 Lietuvos teismo ekspertizės centras atliko ekspertizę, kurioje konstatavo, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimis yra nesaugus elektrokrautuvo eksploatavimas, pasireiškęs netinkamu keliamo padėklo užkabinimu elektrokrautuvo griebtuvais ir poveikio į pasvirusias rites sąlygotas jų virtimas, kas tiesiogiai sąlygojo tiriamą nelaimingą atsitikimą, tiriamuoju atveju operatorius A. P. nebuvo apmokytas valdyti elektrokrautuvą, tačiau faktiškai su juo dirbo, tai neatitinka „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“, patvirtintų LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 (su pakeitimais ir papildymais) 2 priedo 2.1 p. reikalavimui, pagal ekspertizės pateiktą medžiagą darbas elektrokrautuvu neįėjo į operatoriaus pareigas. Atsakovas pažymėjo, kad operatoriaus instrukcijoje Nr. 14 4.51 p., kurią pasirašė A. P., nurodyta, jog dirbant operatoriaus darbą, tinklus arba virves atsiveža rankiniu vežimėliu. Tam, jog būtų galima priteisti reikalaujamas sumas, būtina konstatuoti atsakovo kaltę. Tuo tarpu nuketėjusysis A. P. vykdė ne savo darbines pareigas, o savavališkai pasiėmė techniškai tvarkingą elektrokrautuvą.

5Atsakovas 2007 m. spalio 2 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti LR Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2005-11-08 Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr.5 bei administracinę bylą nutraukti.

6Atsakovo atstovas parengiamajame teismo posėdyje, įvykusiame 2007 m. lapkričio 12 d., prašė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, iki Šiaulių apygardos administracinis teismas išnagrinės skundą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo A. P..

7Šiaulių apygardos teismas 2007 m. lapkričio 2 d. nutartimi sustabdė civ. bylą iki Šiaulių apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėtas skundas, kuriame ginčijamas Valstybinės darbo inspekcijos 2005-11-08 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr.5.

8Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Hampidjan Baltic“ skundą tenkino, panaikino Valstybinės darbo inspekcijos 2005-11-08 nelaimingo atsitikimo darbe aktą. Šio teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos Vyriausiam administraciniam teismui, kuris 2009-08-27 nutartimi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008-10-10 sprendimą panaikino ir bylą nutraukė.

9Šiaulių apygardos teismas 2009-10-15 nutartimi atnaujino šios bylos nagrinėjimą ir paskyrė ją nagrinėti iš esmės.

102009 m. sausio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Muradas Bakanas prašė byloje skirti darbų saugos ekspertizę.

11Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartimi skirti darbų saugos ekspertizę atsisakyta.

12Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovė N. P., ieškovių N. P., D. P., Ž. P. atstovė advokatė Eugenija Povilaitienė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad LR DK 250 str. numato, jog darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl žalos atlyginimo maitintojo gyvybės atėmimo atveju ieškovai privalo įrodyti, kad darbuotojas žuvo, vykdydamas darbo pareigas, ir žalos dydį, o tuo tarpu darbdavio kaltė, t.y. kad jis nesugebėjo sudaryti saugių darbo sąlygų, yra preziumuojama (LR CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 1 d.). Nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudiminiu įvykiu pagal LR „Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą“, tokiu būdu neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis A. P. buvo mirtinai sužalotas, vykdydamas darbines pareigas. LR Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius, ištyręs nelaimingą atsitikimą, 2005-11-08 Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 5. konstatavo, kad nelaimingo atsitikimo priežastys - saugos darbe norminių teisės aktų pažeidimas, nustatė, kad jo priežastys buvo netinkamas darbo organizavimas, pasireiškęs tuo, kad darbovietėje nebuvo parengta technologinė dokumentacija, nurodanti saugią darbų seką, darbuotojai neaprūpinami saugiomis darbo priemonėmis, neįdiegti saugaus darbo ir technologiniai procesai, elektrokrautuvas paliktas be reikiamos priežiūros, techniškai netvarkingas, be užvedimo spynelės užrakto, tuo pažeisti LR „Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo“ 25 str. 1 d. 3 p., 16 str. 2 d. reikalavimai, LR „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1996-08-09 įsakymo Nr. 102“ 2.14 punktas. 2005-11-08 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 5. nustatyta tvarka nenuginčytas, o jame esantys sprendimai dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių patvirtina, kad nelaimingą atsitikimą darbe lėmė konstatuoti darbo saugos reikalavimų pažeidimai. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir Nelaimingo atsitikimo darbe aktas patvirtina, kad tarp darbdavio saugos darbe norminių teisės aktų pažeidimo ir dėl nukentėjusiojo A. P. mirties atsiradusios neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovėms padarytą neturtinę žalą. Asmens gyvybė yra pati svarbiausia, nesunkiai pažeidžiama ir neįkainojama vertybė, kurios atkurti ir įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti ir artimųjų patirtą dvasinį skausmą bei kančią, netekus vyro, tėvo, vaiko, su kuriuo juos siejo stiprus emocinis ryšys ir glaudūs tarpusavio santykiai. Mano, kad prašoma priteisti neturtinė žala kiekvienai ieškovei po 100000 Lt nėra per didelė, atitinka LR CK 1.5 str. įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

13Atsakovo atstovas advokatas Muradas Bakanas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Sutiko, kad nukentėjusysis A. P. buvo mirtinai sužalotas, vykdydamas darbines pareigas, nes nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudiminiu įvykiu pagal LR „Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą“. Nurodė, kad LR CK 6.248 str. 1 d. numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Joks įstatymas ar sutartis konkrečiu atveju nenumato atsakovo (darbdavio) atsakomybės be kaltės. Taigi, darytina išvada, kad šiuo atveju tam, jog galima būtų priteisti reikalaujamas sumas, būtina konstatuoti atsakovo kaltę. Baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-1085-05 Lietuvos teismo ekspertizės centras atliko ekspertizę, kurioje konstatuota, jog dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra kaltas pats nukentėjusysis A. P., o ne atsakovas. Ši ekspertizė patvirtina aplinkybę, jog dėl nelaimingo atsitikimo darbe jokios atsakovo kaltės, nei tyčinės, nei neatsargumo, nėra. Jokių darbdavio padarytų teisės aktų pažeidimų ekspertas nenurodė, todėl jokių teisės aktų reikalavimų darbdavys nepažeidė. Tuo atveju, jei visgi teismas nuspręstų, jog dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir jo pasėkoje atsiradusios žalos yra kaltas ne tik nukentėjusysis, bet ir atsakovas, prašė teismo atsižvelgti į LR CK 6.248 str. 4 d., kurioje numatyta, jog tuo atveju, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Analogiška nuostata įtvirtinta ir LR CK 6.282 str. 1 d., kurioje nustatyta, jog tuo atveju, kai didelis paties nukentėjusiojo asmens neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

14Liudytojas P. L., apklaustas teismo posėdyje, nurodė, kad 2005 m. dirbo atsakovo įmonėje mechaniku. Tą dieną, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, darbo laikas jau ėjo į pabaigą. Apie 16.10 val. prie jo priėjo A. P. ir pasakė, kad tualete bėga vanduo ir reikėtų tai sutaisyti. Tada A. P. nuėjo link savo darbo vietos, o už kokių penkių minučių paskambino V. Š. ir pasakė, kad pamatė A. P. gulintį sandėlyje. Nubėgęs į sandėlį, pamatė A. P. gulint ant žemės, o krautuvas stovėjo šalia. Viena ritė buvo pakrypusi į šoną, kita – nuriedėjusi ant žemės. A. P. norėjo pakelti visas rites iš karto, o reikėjo jas kelti po vieną. Tokio tipo krautuvas nebuvo naudojamas ričių pakėlimui ir nuėmimui. Niekas nematė, kaip įvyko nelaimingas atsitikimas, todėl ir kilo įvairių spėlionių ir versijų. Tą dieną visi už krautuvą atsakingi žmonės buvo išvykę į komandiruotę, o pats krautuvas buvo paliktas savo vietoje. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą jis pasirašė be jokių pastabų, nes su įmonės direktoriumi buvo sutarę, kad pastabas surašys atskirai, o įmonės direktorius jas pasirašys. A. P. turėjo pasakyti meistrui, kad jam trūksta virvės darbui. Jis V. P. įmonės vardu išmokėjo penkis tūkstančius litų, kuriuos perdavė grynais. Negali atsakyti, ar ta suma buvo skirta kam nors konkrečiai.

15Liudytojas S. K., apklaustas teismo posėdyje, nurodė, kad A. P. buvo jo bendradarbis, su kuriuo teko dirbti labai nedaug. Tą dieną, kad įvyko nelaimė, S. K. UAB „Hampidjan Baltic“ dirbo tik pirmą savaitę. Su A. P. ir P. I. dirbo viename ceche. Paties nelaimingo atsitikimo nematė, tačiau jis nesuvokia, kaip galėjo A. P. pasiimti krautuvą ir juo važiuoti į sandėlį, kuriame sudėta gatava produkcija. Jis buvęs instruktuotas, kad taip daryti griežtai draudžiama, tik sandėlininkas galėdavo išvežti iš sandėlio tai, ko reikėdavo darbininkams.

16Ieškinys tenkintinas iš dalies.

17Bylos duomenimis – šalių, jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – nustatyta, kad A. P. nuo 2002 m. vasario 26 d. dirbo UAB „Hampidjan Baltic“ sargo pareigose, nuo 2004 m. rugsėjo 6 d. darbo sutartį pakeitus, jis buvo perkeltas dirbti į operatoriaus pareigas (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 41-1-1085-05 I tomas b.l. 37-43). 2005 m. spalio 13 d. apie 16.15 val. atsakovo UAB „Hampidjan Baltic“ patalpose, A. P. pasinaudojus elektrokrautuvu „Balcancar“ ir bandant iš sandėlio į virvių cechą atsivežti ritę virvės, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu patirti sužalojimai lėmė A. P. mirtį (I tomas b.l. 9, 10-13).

18Darbdavys privalo sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, nepriklausomai nuo įmonės veiklos rūšies, darbuotojų skaičiaus, darbo vietos, aplinkos, pobūdžio, darbo dienos ar pamainos trukmės (LR „Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo“ 3 str. 1 d., 2 d.), privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, darbo drausmės (LR „Nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo“ 8 str. 1 d. 1 p., LR DK 260 str., 227 str. 1 d.). Sprendžiant dėl darbdavio atsakomybės ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, teismas vertina įrodymus, atsižvelgdamas į LR „Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo“ darbdaviui nustatytą pareigą imtis visų reikiamų priemonių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimams užtikrinti. Pagal LR CK 6.282 str. 1 d. įtvirtintą normą didelis nukentėjusiojo neatsargumas pripažįstamas pagrindu žalos atlyginimui sumažinti arba visiškai atsisakyti ją atlyginti; nurodyto straipsnio 2 dalies norma yra bendrosios LR CK 6.282 str. 1 d. išimtis, nustatanti, kad į nukentėjusio asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą ir atlyginant laidojimo išlaidas, tačiau nukentėjusiojo asmens kaltė gali būti pagrindu žalos atlyginimo mažinimui. Jeigu darbdavio, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, atsakomybė yra be kaltės, tai ieškinys dėl didesnio pavojaus šaltinio padarytos žalos atlyginimo gali būti atmestas LR CK 6.282 str. 1 d. nustatytu pagrindu (dėl nukentėjusiojo kaltės) tik tada, kai padaroma išvada, jog žalos atsiradimo svarbiausia priežastis yra kalti nukentėjusiojo veiksmai. Tačiau kai nelaimingo atsitikimo darbe metu atimama gyvybė darbuotojui, kuris darbo vietoje nukentėjo nuo darbdavio valdomo didesnio pavojaus šaltinio, tai darbdavio kaltė (nesugebėjimas užtikrinti kontrolės, kad darbo priemonės nebūtų galima atsitiktinai įjungti) nėra pagrindas visiškai atleisti darbdavį nuo atsakomybės CK 6.282 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais pagrindais.

19Ieškovai bylose dėl turtinės ir/arba neturtinės žalos atlyginimo maitintojo gyvybės atėmimo atvejais privalo įrodyti, kad darbuotojas žuvo vykdydamas darbines pareigas, bei atsiradusios žalos dydį.

20Nelaimingo atsitikimo darbe 2005-11-08 akte Nr. 5 konstatuotos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, o būtent: „netinkamas darbo organizavimas, pasireiškęs tuo, kad bendrovėje nebuvo parengta technologinė dokumentacija, nurodanti saugią darbų seką, nuo ričių nukėlimo nuo stelažų, transportavimo į sandėlį ir į darbo vietas, kokiomis kėlimo priemonėmis ir kokios kvalifikacijos darbuotojai galėjo atlikti šiuos darbus ir nebuvo įvertinta šių darbų rizika. Tuo pažeistas LR „Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo“ 25 str. 1 d. 3 p. reikalavimas: aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei technologinius procesus. Palikimas bare elektrokrautuvo „Balcancar“ be reikiamos priežiūros, techniškai netvarkingą be užvedimo spynelės užrakto, todėl juo nukentėjusysis pasinaudojo spartesniam darbo atlikimui. Pažeistas LR „Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo“ 16 str. 2 d. reikalavimas darbo priemonių valdymo įtaisai turi atitikti ergonominius reikalavimus; neturi būti galimybės darbo priemonę atsitiktinai įjungti. Pažeistas LR „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1996-08-09 įsakymo Nr. 102 2.14 p. užtikrinti autokrautuvų, elektrokrautuvų ir tokių transporto priemonių reikiamą techninę priežiūrą“ (I tomas b.l. 10-12).

21Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi bylą nutraukus ir panaikinus Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimą, kuriuo Nelaimingo atsitikimo darbe 2005-11-08 aktas Nr. 5 buvo panaikintas (II tomas b.l. 84-93), Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 5 yra galiojantis, ir tai paneigia atsakovo argumentus, jog nėra atsakovo kaltės dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Pažymėtina, kad elektrokrautuvas „Balcancar“, kuriuo nukentėjusysis A. P. pasinaudojo spartesniam darbo atlikimui, LR CK 6.270 str. prasme yra didesnio pavojaus šaltinis, nes tam, kad vairuoti minėtą darbo priemonę, būtina turėti specialų išsilavinimą ir įstatymais pagrįstą įgaliojantį dokumentą (vairuotojo pažymėjimą) (elektrokrautuvo „Balcancar“ eksploatavimo taisyklių 5 dalies 2 punktas, prijungtos administracinės bylos Nr. 1-45-84/2008 I tomas b.l. 237), todėl atsakovas privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltino padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (LR CK 6.270 str. 1 d.). Byloje įrodyta, to neginčija ir atsakovas, kad nukentėjusysis A. P. buvo mirtinai sužalotas, vykdydamas darbines pareigas, nes nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudiminiu įvykiu pagal LR „Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą“. Nukentėjusysis A. P. darbdavio UAB „Hampidjan Baltic“ buvo apdraustas privalomuoju nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu (LR „Nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo“ 4 str. 1 d. 1 p. ir 5 str. 1 p.), todėl VSDFV Šiaulių skyrius išmokėjo ieškovei N. P. 108400 Lt vienkartinę išmoką (I tomas b.l. 20-22). Taip pat nukentėjusysis darbdavio buvo apdraustas draudimo bendrovėje UAB „If draudimas“ draudimu nuo nelaimingų atsitikimų (I tomas b.l. 172-173, 175), todėl ieškovėms Ž. P. ir D. P. buvo išmokėta po 18700 Lt žalos atlyginimo (II tomas b.l. 47,48, 58,59), o ieškovei N. P. 12500 Lt žalos atlyginimo (II tomas b.l. 46, 57). Todėl, sistemiškai vertinant LR CK 6.270 str., 6.282 str. 2 d. nuostatas, taip pat byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog šiuo konkrečiu atveju atsakovo UAB „Hampidjan Baltic“ deliktinę atsakomybę eliminuojančių sąlygų nėra, tačiau yra pagrindas mažinti ieškovių prašomos priteisti neturtinės žalos dydį.

22Kaip jau anksčiau nustatyta, pagal LR CK 6.282 str. 2d. įtvirtintą nuostatą, į nukentėjusio asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą ir atlyginant laidojimo išlaidas, tačiau nukentėjusiojo asmens kaltė gali būti pagrindu žalos atlyginimo mažinimui.

23Prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 41-1-1085-05 duomenimis nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 2007 m. vasario 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 41-1-1085-05 II tomas b.l. 63-68). Atliekant ikiteisminį tyrimą, 2006 m. birželio 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktu Nr. 11-644 (06) konstatuota, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimis yra akivaizdžiai nesaugus elektrokrautuvo eksploatavimas, pasireiškęs netinkamu keliamo padėklo užkabinimu elektrokrautuvo griebtuvais (šakėmis), ir poveikio pasvirusias rites sąlygotas jų virtimas, kas tiesiogiai ir sąlygojo tiriamą nelaimingą atsitikimą. A. P. neapmokymas dirbti su elektrokrautuvu ir neinstruktavimas darbo vietoje, tikėtina, turėjo įtakos tiriamam nelaimingam atsitikimui. Tiriamuoju atveju A. P. nebuvo apmokytas valdyti elektrokrautuvą, tačiau faktiškai su juo dirbo, ir tai neatitinka Nuostatų [4] 2 priedo 2. 1 p. reikalavimo - savaeigius darbo įrenginius privalo valdyti tik tie darbuotojai, kurie buvo apmokyti saugiai valdyti tokius įrenginius. Pagal ekspertizei pateiktą medžiagą darbas elektrokrautuvu neįėjo į operatoriaus pareigas. Nors A. P. veiksmai ir turėjo įtakos įvykusiam nelaimingam atsitikimui, tačiau dėl jo neinstruktavimo darbo vietoje nėra pagrindo teigti, jog A. P. darbas operatoriaus pareigose neatitiko jam privalomų darbų saugas reikalavimų (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 41-1-1085-05 I tomas b.l. 118-121). Minėtas ekspertizės aktas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo skųstas, nėra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu, todėl teismo nuomone, laikytinas įrodymu, patvirtinančiu, jog nelaimingas atsitikimas įvyko esant nukentėjusiojo asmens kaltei (LR CPK 185 str.). Tai, jog nelaimingas atsitikimas įvyko ir dėl nukentėjusiojo A. P. kaltės, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai P. L., S. K., kurie nurodė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko A. P. pasiėmus elektrokrautuvą, kai pagal operatoriaus, dirbančio rankinį darbą, saugos ir sveiktos instrukciją tai jam daryti buvo griežtai draudžiama. Analogiškus parodymus buvo davę ir kiti baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai, kuriuos teismas šalių prašymu pagarsino (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 41-1-1085-05 I tomas b.l. 61, 62, 64, 176-177, 182-183, 184-185, 265).

24Pažymėtina, kad 2003-03-06 UAB „Hampidjan Baltic“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 24 buvo patvirtinta darbų saugos instrukcija Nr. 10 „Darbininkui, kuris pakrauna, iškrauna įvairias žaliavas bei gaminius, juos sandėliuoja ir transportuoja“ (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 41-1-1085-05 I tomas b.l. 87-90), kurioje yra numatytos darbuotojo, kuris pakrauna, iškrauna žaliavas bei gaminius, sandėliuoja ir transportuoja juos, darbo funkcijos (šios instrukcijos 3. p., 4. p., 5. p., 6. p.), darbuotojų kvalifikacija (šios instrukcijos 1.2. p., 1.3. p.). Tuo tarpu UAB „Hampidjan Baltic“ 2003-03-06 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 24 patvirtintoje Operatoriaus, dirbančio rankinį darbą, saugos ir sveiktos instrukcijoje Nr. 14 yra nurodytos operatoriaus atliekamo darbo funkcijos ir jų atlikimo tvarka (prijungtos administracinės bylos Nr. 1-45-84/2008 I tomas b.l. 75-79). Vertinant šių dviejų pareigybių instrukcijas darytina išvada, kad nukentėjusysis A. P., dirbdamas operatoriaus pareigose, neturėjo teisės atlikti darbininkui, kuris pakrauna, iškrauna įvairias žaliavas bei gaminius, juos sandėliuoja ir transportuoja, pavestų darbo funkcijų.

25Visų šių įrodymų visumos pagrindu teismas konstatuoja, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo vienodai kalti ir atsakovas, netinkamai organizavęs darbą, ir nukentėjusysis, pažeidęs darbo drausmę, todėl abiejų mišri kaltė nustatoma po 50 proc.

26Pagal LR CK 6.250 str. 1 d. nuostatą, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas.

27Vyro, vienintelio sūnaus ir tėvo žūtis ieškovėms sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgiama į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, todėl tokia kompensacija yra siekiama maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes. Pagal LR CK 6.282 str. 1 d. nuostatą, tuo atveju, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės - ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Nustačius, kad nelaimingą atsitikimą ir jo pasekmes, taigi ir ieškovėms atsiradusią neturtinę žalą, iš dalies lėmė paties nukentėjusiojo A. P. veiksmai, t.y. abiejų mišri kaltė nustatyta po 50 proc., teismas sprendžia, kad atsakovas turi būti iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl ieškovėms atsiradusios neturtinės žalos.

28Ieškovės joms padarytą neturtinę žalą vertina kiekviena po 100000 Lt. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijoje Nr. (75)7 rekomenduota šalių įstatymuose numatyti nukentėjusiojo mirties atveju neturtinės žalos atlyginimą jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie tikrai palaikė draugiškus šeimyninius santykius su mirusiuoju iki pat jo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2006, 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007).

29Dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe ieškovė N. P. neteko vyro, dvi, nelaimingo atsikimo metu buvusios nepilnametės 15 metų amžiaus dukros Ž. P. ir D. P., neteko tėvo, o ieškovė V. P. sūnaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad žuvusiojo sutuoktinei ieškovei N. P. po vyro A. P. mirties atsirado nerimo jausmas, nemiga, ji kreipėsi į šeimos gydytoją, gydėsi ambulatoriškai, padidėjo jautrumas, vėliau prasidėjo galvos skausmai, rankų tirpimas, nustatyta autoimuninė somatoforminė disfunkcija (I tomas b.l. 24). Ieškovei ir žuvusiojo dukrai Ž. P. po tėvo mirties padidėjo dirglumas, ji pasidarė jautri, skirtas gydymas vaistais, diagnozuotas potrauminis streso sindromas, nuo 2006-06-13 iki 2006-06-30 ji gydėsi sanatorijoje (I tomas b.l. 23, 25). Ieškovei ir žuvusiojo dukrai D. P. po tėvo mirties sutriko miegas, padidėjo dirglumas, jautrumas, dažnai skauda galvą, tapo sunkiau mokytis ir įsisavinti žinias, jai taip pat diagnozuotas potrauminio streso sindromas, skirtas sanatorinis gydymas (I tomas b.l. 24, 26). Nors ieškovė, žuvusiojo motina V. P., negyveno kartu su žuvusiuoju, tačiau tai buvo jos vienintelis sūnus, santykiai buvo artimi, jie labai dažnai bendraudavo, sūnus motiną remdavo pinigais, V. P. yra neįgali (I tomas b. 1. 27), senyvo amžiaus, gim. 1930-01-02 (b.l. I tomas b.l. 32), ji skaudžiai išgyveno sūnaus mirtį, o tai labai paveikė jos fizinę ir psichinę sveikatą, užmigdavo tik vaistų pagalba, nuolatos gydėsi pas šeimos gydytoją. Teismas pripažįsta, jog tuo, kad neteko paties artimiausio žmogaus, ieškovės patyrė sunkius dvasinius sukrėtimus, iš esmės pasikeitė jų gyvenimas, laisvalaikis, šventės, jos negali įveikti nuolatinio dvasinio skausmo, tuštumos, nevilties, nusivylimo ateitimi.

30Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovėms padaryta neturtinė žala sudaro po 30000 Lt kiekvienai. Įvertinus aplinkybę, kad dėl padarytos žalos yra ir paties nukentėjusiojo A. P. kaltės, ieškovėms priteistina kiekvienai po 15000 Lt atsiradusiai neturtinei žalai atlyginti.

31I. N. Prakapienė, Ž. P., D. P., V. P. pateikdamos ieškinį buvo atleistos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 3 p.), todėl bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovės buvo atleistos, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 1 d.). Ieškovių ieškinio kaina sudarė 400000 Lt, o bendra teismo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 60000 Lt, kas reiškia, jog yra patenkinta 15 proc. ieškinio reikalavimų. Todėl iš atsakovo UAB „Hampidjan Baltic“ priteistina valstybei 1200 Lt žyminio mokesčio ir atitinkamai 14,34 Lt (I tomas b.l. 43) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

32Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė N. P. turėjo 1000 Lt (I tomas b.l. 34), o ieškovė D. P. 1500 Lt (II tomas b.l. 102), atsakovas UAB „Hampidjan Baltic“ 3500 Lt advokato atstovavimo išlaidų, kurios atitinka kriterijus, nurodytus LR Teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Todėl patenkinus 15 proc. ieškinio reikalavimų atitinkamai paskirstytinos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.). Iš atsakovo UAB „Hampidjan Baltic“ priteistina ieškovei N. P. 150 Lt, o ieškovei D. P. 225 Lt advokato atstovavimo išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str.). Iš ieškovių N. P., Ž. P., D. P., V. P. priteistina atsakovui UAB „Hampidjan Baltic“ po 743,75 Lt iš kiekvieno advokato atstovavimo išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str.). Šias sumas įskaičius, atsakovui UAB „Hampidjan Baltic“ priteistina iš ieškovės N. P. 593,75 Lt, iš ieškovės D. P. 518,75 Lt, o iš ieškovių Ž. P. ir V. P. iš kiekvienos po 743,75 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

33Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263 str., 265 str., 268-270 str., teismas

Nutarė

34Ieškinį patenkinti iš dalies.

35Priteisti iš atsakovo UAB „Hampidjan Baltic“ (įmonės kodas 125471858, buveinė – Pakruojo g. 34, Šiauliai) ieškovėms N. P. (a.k. ( - ) gyv. ( - ), Ž. P. (a.k. ( - ) gyv. ( - )), D. P. (a.k. ( - ) gyv. ( - ) ), V. P. (a.k. ( - ) gyv. ( - ) kiekvienai po 15000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

36Likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

37Priteisti atsakovui UAB „Hampidjan Baltic“ iš ieškovės N. P. 593,75 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt tris litus 75 ct), iš ieškovės D. P. 518,75 Lt (penkis šimtus aštuoniolika litų 75 ct), o iš ieškovių Ž. P. ir V. P. iš kiekvienos po 743,75 Lt (septynis šimtus keturiasdešimt tris litus 75 ct ) advokato atstovavimo išlaidų.

38Priteisti iš atsakovo UAB „Hampidjan Baltic“ valstybei 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) žyminio mokesčio ir 14,34 Lt (keturiolika litų 34 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

39Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo teisėja Liudvika Tupienė, sekretoriaujant Ingai... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių N. P.,... 3. I. N. Prakapienė, Ž. P., D. P., V. P. ieškiniu kreipėsi į teismą,... 4. Atsakovas UAB „Hampidjan Baltic“ atsiliepimu su pareikštu ieškiniu... 5. Atsakovas 2007 m. spalio 2 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį... 6. Atsakovo atstovas parengiamajame teismo posėdyje, įvykusiame 2007 m.... 7. Šiaulių apygardos teismas 2007 m. lapkričio 2 d. nutartimi sustabdė civ.... 8. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 10 d. sprendimu... 9. Šiaulių apygardos teismas 2009-10-15 nutartimi atnaujino šios bylos... 10. 2009 m. sausio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas... 11. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartimi skirti darbų saugos... 12. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovė N. P., ieškovių N. P., D. P.,... 13. Atsakovo atstovas advokatas Muradas Bakanas su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 14. Liudytojas P. L., apklaustas teismo posėdyje, nurodė, kad 2005 m. dirbo... 15. Liudytojas S. K., apklaustas teismo posėdyje, nurodė, kad A. P. buvo jo... 16. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 17. Bylos duomenimis – šalių, jų atstovų paaiškinimais, liudytojų... 18. Darbdavys privalo sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas,... 19. Ieškovai bylose dėl turtinės ir/arba neturtinės žalos atlyginimo... 20. Nelaimingo atsitikimo darbe 2005-11-08 akte Nr. 5 konstatuotos nelaimingo... 21. Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui 2009 m. rugpjūčio 27 d.... 22. Kaip jau anksčiau nustatyta, pagal LR CK 6.282 str. 2d. įtvirtintą... 23. Prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 41-1-1085-05 duomenimis nustatyta, kad... 24. Pažymėtina, kad 2003-03-06 UAB „Hampidjan Baltic“ generalinio... 25. Visų šių įrodymų visumos pagrindu teismas konstatuoja, kad dėl įvykusio... 26. Pagal LR CK 6.250 str. 1 d. nuostatą, neturtinė žala – tai asmens fizinis... 27. Vyro, vienintelio sūnaus ir tėvo žūtis ieškovėms sukėlė sunkius... 28. Ieškovės joms padarytą neturtinę žalą vertina kiekviena po 100000 Lt.... 29. Dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe ieškovė N. P. neteko vyro, dvi,... 30. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovėms... 31. I. N. Prakapienė, Ž. P., D. P., V. P. pateikdamos ieškinį buvo atleistos... 32. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė N. P. turėjo 1000 Lt (I tomas b.l.... 33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263 str., 265... 34. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 35. Priteisti iš atsakovo UAB „Hampidjan Baltic“ (įmonės kodas 125471858,... 36. Likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.... 37. Priteisti atsakovui UAB „Hampidjan Baltic“ iš ieškovės N. P. 593,75 Lt... 38. Priteisti iš atsakovo UAB „Hampidjan Baltic“ valstybei 1200 Lt (vieną... 39. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui...