Byla 2A-143-196/2016
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Doka Lietuva“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurokortas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3069-565/2015, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Doka Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurokortas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės 206 204 Lt (59 720,81 Eur) skolą, kurią sudaro 158 265,64 Lt skola ir 47 939,10 Lt avansas, 62 811,12 Lt (18 191,36 Eur) palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė nurodė, kad 2008 m. gruodžio 2 d. ir 2009 m. sausio 22 d. ieškovė, atsakovė ir UAB „Šilna”, kuri vėliau buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, sudarė trišalius susitarimus, kuriais atsakovei buvo perkeltos UAB „Šilna” 75 000 Lt ir 168 691,64 Lt skolos ieškovei. Atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei 158 749,64 Lt šių skolų dalies. 2011 m. sausio 17 d. reklaminio stendo rangos sutarties pagrindu ieškovė sumokėjo atsakovei avansą, tačiau atsakovė darbų pagal rangos sutartį ieškovei neatliko, bet 47 939,10 Lt avanso negrąžino. Už tai, kad atsakovė praleido terminą sumokėti ieškovei 158 749,65 Lt skolą ir grąžinti 47 939,10 Lt avansą, atsakovė turi sumokėti ieškovei CK 6.210 str. 2 d. nustatyto dydžio palūkanas, kurių bendra suma yra 18 191,36 Eur.

6Atsakovė prašė atmesti ieškinio reikalavimus dalyje dėl 158 265,64 Lt (45 836,90 Eur) skolos ir 62 811,12 Lt (18 191,36 Eur) palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo; taip pat prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Tačiau atsakovė sutiko su ieškovės reikalavimu priteisti 47 939,10 Lt (13 884,12 Eur) dydžio avansą pagal 2011-01-17 reklaminio stendo rangos sutartį.

7Atsakovė teigia, kad 2008-12-02 ir 2009-01-22 trišaliais susitarimais šalys susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymų, kylančių iš dvišalių sutartinių santykių tarp ieškovės ir UAB „Šilna“ bei tarp atsakovės ir UAB „Šilna“, tvarkos pakeitimų, t. y., kad UAB „Šilna” skolų mokėjimą ieškovei atliks atsakovė. Tačiau atsakovė pažymėjo, kad šiais susitarimais jai nebuvo perkeltos UAB „Šilna” skolos ieškovei. Be to, sudarius trišalius susitarimus, paaiškėjo, kad atsakovės skola UAB „Šilna” yra 153 965 Lt mažesnė, nes UAB „Šilna” neatliktus darbus nurodė šiai sumai. Atsakovė yra sumokėjusi ieškovei tokią sumą, kiek atsakovė yra skolinga UAB „Šilna”, todėl šioje dalyje ieškinį prašė atmesti.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės UAB „Eurokortas“ ieškovei UAB „Doka Lietuva“ 59 861,19 Eur skolą, 2 823,22 Eur palūkanas ir 2 786,87 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės UAB „Doka Lietuva“ atsakovei UAB „Eurokortas“ 293,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10Teismas nurodė, kad 2008 m. gruodžio 2 d. ieškovė, atsakovė ir UAB „Šilna“ sudarė trišalį susitarimą, kuriame nustatė, kad atsakovė yra skolinga UAB „Šilna”, o UAB „Šilna” yra skolinga ieškovei. Susitarimu susitarta, kad atsakovė sumoka už UAB „Šilna” ieškovei 75 000 Lt, atsakovės skola UAB „Šilna” sumažėja 75 000 Lt, UAB „Šilna” skola ieškovei sumažėja 75 000 Lt, o atsakovės skola UAB „Šilna” sumažėja 75 000 Lt. 2009 m. sausio 22 d. ieškovė, atsakovė ir UAB „Šilna” sudarė dar vieną trišalį susitarimą ir nurodė, kad atsakovė yra skolinga UAB „Šilna”, o UAB „Šilna” yra skolinga ieškovei. Susitarimu buvo susitarta, kad atsakovė sumoka už UAB „Šilna” ieškovei 168 691,64 Lt, atsakovės skola UAB „Šilna” sumažėja 168 691,64 Lt, UAB „Šilna” skola ieškovei sumažėja 168 691,64 Lt, o atsakovės skola UAB „Šilna” sumažėja 168 691,64 Lt.

112011 m. sausio 17 d. ieškovė ir atsakovė sudarė reklaminio stendo rangos darbų sutartį, pagal kurią ieškovė sumokėjo atsakovei 49 000 Lt avansą. Kadangi atsakovė reklaminio stendo rangos darbų neatliko ir dėl to tarp šalių nėra ginčo, teismas konstatavo, kad atsakovė privalo grąžinti ieškovei sumokėto avanso likutį, kuris sudaro 47 939,10 Lt (13 884,12 Eur).

12Teismas šalių trišalius susitarimus vertino kaip UAB „Šilna“ skolos perkėlimą atsakovei (CK 6.115 str.), bet ne kaip šalių susitarimą dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo. Todėl teismas konstatavo, kad pagal šalių sudarytą susitarimą, atsakovė turi sumokėti ieškovei ir priteisė iš atsakovės 45 977,07 Eur skolą.

13Dėl ieškovės prašomų priteisti palūkanų teismas nurodė, kad šalys trišaliais susitarimais nesusitarė, kokiais terminais atsakovė sumokės ieškovei skolą, todėl teismas sprendė, jog atsakovė savo prievolę turėtų įvykdyti per 7 dienas nuo ieškovės pareikalavimo (CK 6.53 str.). Kadangi teismas nenustatė, jog ieškovė būtų pateikusi atsakovei reikalavimą sumokėti skolą, todėl laikė, kad terminas skolos įvykdymui nebuvo praleistas ir nėra pagrindo priteisti ieškovės prašomas 15 368,14 Eur dydžio palūkanas už prievolės sumokėti 45 977,07 Eur sumą neįvykdymą (CK 6.71 str. 1 d.). Tačiau teismas priteisė iš atsakovės 6 proc. dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 27 d. iki 2014 m. rugpjūčio 7 d. už ieškovės sumokėtą avansą, kas sudaro 2 823,22 Eur sumą (CK 6.71 str. 1 d., 6.210 str. 2 d.).

14III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15Ieškovė UAB „Doka Lietuva“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį, kuria nebuvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo bei priteisti iš atsakovės 15 143,81 Eur palūkanų; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

161. Ieškovė priteisti palūkanas prašė remdamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – Mokėjimų įstatymas). Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jeigu komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų mokėjimo diena arba laikotarpis nenustatyti, komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos, praėjus 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nurodė, jog šalims 2008 m. gruodžio 2 d. ir 2009 m. sausio 22 d. sudarius trišalius susitarimus, atsakovei kilo pareiga per 30 dienų įvykdyti prievolę ieškovei.

172. Ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo iš atsakovės buvo nepagrįstas tik už 30 dienų laikotarpį, per kurį atsakovė turėjo įvykdyti prievoles. Už 2008 m. gruodžio 2 d. trišaliame susitarime nustatytos prievolės pažeidimą palūkanos atsakovei turi būti skaičiuojamos nuo 2009 m. sausio 2 d. už 2015 dienų nuo 75 000 Lt sumos, o tai sudaro 7 195,59 Eur. Pagal 2009 m. sausio 22 d. trišalį susitarimą palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo 2009 m. vasario 21 d. už 1993 dienas nuo 83 749,64 Lt sumos, kas sudaro 7 948,22 Eur palūkanų. Pagal abu trišalius susitarimus atsakovė yra skolinga ieškovei 15 143,81 Eur kompensacinių palūkanų.

18Atsakovė UAB „Eurokortas“ pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą dalyje dėl 45 977,07 Eur skolos, 2786,97 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą - šiuos ieškinio reikalavimus atmesti; priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šalių trišalius susitarimus vertino kaip skolų perkėlimą atsakovei (CK 6.115 str.), bet ne kaip šalių susitarimą dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo. Atsakovė pažymėjo, kad šalys trišaliuose susitarimuose nepakeitė tarp šalių buvusių dvišalių sutartinių santykių, tačiau tik susitarė, jog atsiskaitymai pagal tarp šalių buvusias dvišales sutartis, ateityje bus vykdomi trišaliuose susitarimuose nustatyta tvarka.

19Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, jog UAB „Šilna“ ieškovei turėjo galiojančią prievolę 2008 m. gruodžio 2 d. ir 2009 m. sausio 22 d. trišalių susitarimų pasirašymo metu. Trišalių susitarimų metu UAB „Šilna“ prievolė ieškovei pasibaigė, tačiau atsirado atsakovės įsipareigojimai ieškovei. Kadangi šios atsakovės prievolės ieškovei buvo įtrauktos ir į atsakovės buhalterinę apskaitą, tai patvirtina faktą, jog trišaliais susitarimais UAB „Šilna“ skolos ieškovei buvo perkeltos atsakovei. Toks skolos perkėlimas atsakovei negali būti traktuojamas kaip šalių susitarimas dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas visiškai pagristai ir teisingai priteisė iš atsakovės 45 977,07 Eur skolą pagal 2008 m. gruodžio 2 d. ir 2009 m. sausio 22 d. trišalius susitarimus.

20Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nepateikė atsakovei reikalavimo sumokėti skolas pagal trišalius susitarimus, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė praleido terminą sumokėti ieškovei 45 977,07 Eur skolą ir priteisti ieškovei iš atsakovės 15 368,14 Eur palūkanas. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad šioje byloje turi būti taikomas Mokėjimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas, o trišalis šalių susitarimas negali būti prilyginamas sąskaitai faktūrai.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

22Dėl bylos nagrinėjimo ribų

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

24Dėl atsakovės apeliacinio skundo

25Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai trišalius susitarimus vertinimo kaip skolų perkėlimą atsakovei (CK 6.115 str.), bet ne kaip šalių susitarimą dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo.

26Skolos perkėlimas yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl skolos perkėlimo instituto, yra konstatavęs, kad skolos perkėlimas suprantamas kaip prievolės pasyviosios šalies – skolininko – pakeitimas kitu asmeniu. Skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Skolos perkėlimo iniciatyva gali kilti tiek iš skolininko, tiek iš kreditoriaus, tiek iš trečiojo asmens (CK 6.50, 6.116 str.), tačiau bet kuriuo atveju skolos perkėlimas galimas tik esant kreditoriaus sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp šalių, dar iki trišalių susitarimų sudarymo, buvo susiklostę sutartiniai santykiai, t. y. 2006 m. liepos 24 d. ieškovė ir UAB „Šilna“ sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti UAB „Šilna“ statybos įrangą, o UAB „Šilna“ įsipareigojo už šią įrangą sumokėti (b. l. 90-92). 2008 m. gruodžio 2 d. ir 2009 m. sausio 22 d. Trišalių susitarimų pasirašymo metu UAB „Šilna“ buvo ieškovės skolininkė. 2008 m. balandžio 30 d. atsakovė ir UAB „Šilna“ sudarė rangos sutartį, kuria UAB „Šilna“ įsipareigojo atlikti atsakovės statomo pastato elektrotechninės ir santechninės rangos darbus, o atsakovė įsipareigojo už šiuos darbus UAB „Šilna“ sumokėti (b. l. 68-72). Tai reiškia, kad dar iki Trišalių susitarimų, atsakovė buvo UAB „Šilna“ skolininkė, o UAB „Šilna“ buvo skolinga ieškovei. Šis faktas buvo patvirtintas ir trišaliuose susitarimuose, t .y. 2008 m. gruodžio 2 d. ir 2009 m. sausio 22 d. trišalių susitarimų 1.1 ir 1.2 punktuose (b. l. 41, 42). Atitinkamai trišalių susitarimų 2 punkte šalys nurodė, kad šalims numatytos prievolės pasibaigia, kai atsakovė sumoka ieškovei pagal 2008 m. gruodžio 2 d. trišalį susitarimą 75 000 Lt ir pagal 2009 m. sausio 22 d. trišalį susitarimą 168 691,64 Lt. Be to, trišalių susitarimų 3 punkte šalys pažymėjo, kad jos privalo prievolių pasibaigimą įtraukti į savo buhalterinę apskaitą. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad tarp šalių trišaliais susitarimais buvo įvykdytas skolos perkėlimas trečiajam asmeniui pagal CK 6.115 straipsnį, o ne nustatyta nauja atsiskaitymo tarp šalių tvarka, kaip apeliaciniame skunde teigia atsakovė. Be to, pažymėtina, kad atsakovė ir ieškovė sudarė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus, kurie patvirtina, jog atsakovė pripažino savo skolą ieškovei (b. l. 85-89). Šį faktą patvirtina ir atsakovės 2015 m. sausio 23 d. buhalterinė pažyma, iš kurios matyti, kad atsakovės įsiskolinimai ieškovei pagal šalių trišalius susitarimus buvo įtraukti į atsakovės buhalterinę apskaitą (b. l. 103).

27Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp atsakovės ir UAB „Šilna“ 2009 m. vasario 13 d. vykusio pasitarimo metu nustatyta aplinkybė, kad atsakovė yra sumokėjusi UAB „Šilna“ 153 965 Lt už darbus, kurių UAB „Šilna“ nebuvo atlikusi, neturi reikšmės skolos perkėlimui, pagal trišalius susitarimus. Kadangi šis šalių „Pasitarimų protokolas“ buvo pasirašytas jau po trišalių susitarimų ir tik tarp dviejų šalių (UAB „Šilna“ ir atsakovės), todėl jis negali turėti jokios įtakos ieškovės reikalavimams atsakovei, kurie atsirado galiojančių trišalių susitarimų pagrindu. Be to, atsakovės reikalavimas UAB „Šilna“ 153 9556 Lt sumai buvo patvirtintas BUAB „Šilna“ bankroto byloje kaip finansinis reikalavimas. Todėl atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė apeliaciniu skundu nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, jog trišaliais susitarimais buvo atliktas skolos perkėlimas, o ne nustatyta nauja atsiskaitymo tvarka. Remiantis išdėstytu, atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

28Dėl ieškovės apeliacinio skundo

29Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kada atsakovei kilo pareiga įvykdyti prievoles ieškovei pagal trišalius susitarimus. CK nurodyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). CK 6.53 straipsnio 2 dalis nurodo, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti.

30Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 2008 m. gruodžio 2 d. ir 2009 m. sausio 22 d. tarp šalių sudarytus trišalius susitarimus, atsakovė perėmė iš UAB „Šilna“ sutartinius įsipareigojimus ieškovei, tačiau minėtuose trišaliuose susitarimuose nebuvo nustatyta, kokiais terminais atsakovė mokės ieškovei 75 00 Lt ir 168 691,64 Lt dydžio finansinius įsipareigojimus. Ieškovės nuomone, tokia pareiga atsakovei kilo iš karto po trišalių susitarimų pasirašymo. Tačiau teisėjų kolegija su tokia ieškovės pozicija nesutinka ir pažymi, kad ieškovė iki pat ieškinio pateikimo teismui momento (2014 m. rugpjūčio 20 d. pateiktas prašymas dėl teismo įsakymo išdavimo), nepateikė atsakovei reikalavimo įvykdyti prievolę ir sumokėti trišaliuose susitarimuose nurodytas sumas. Šio fakto neneigia ir pati ieškovė. Teisėjų kolegija pažymi, kad patys trišaliai susitarimai negali būti laikomi pranešimais ar raginimais įvykdyti sutartines prievoles, nes kaip jau buvo minėta ir teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šiais susitarimais buvo įvykdytas skolos perkėlimas, o ne pakeista atsiskaitymo tarp šalių tvarka (CK 6.115 str.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad pareiga mokėti palūkanas vykdytina tik po pareikalavimo įvykdyti pagrindinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti palūkanas už prievolės sumokėti 45 977,07 Eur neįvykdymą.

31Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog šioje byloje turėjo būti taikomas Mokėjimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kuriame nurodyta, kad jeigu komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų mokėjimo diena arba laikotarpis nenustatyti, komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos praėjus 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą. Teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas yra specialus įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 str. 3 d.), todėl jis turėtų būti taikomas ir šioje nagrinėjamoje byloje. Tačiau šiame įstatyme taip pat yra aiškiai nurodyta, kad jeigu nėra nustatyti prievolių įvykdymo terminai, skolininkas atitinkamai turi būti informuotas apie reikalavimą įvykdyti prievolę. Kadangi šalių trišaliai susitarimai negali būti prilyginami sąskaitai faktūrai arba lygiaverčiam dokumentui pagal Mokėjimų įstatymą, nėra ir teisinio pagrindo išvadai, jog ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas už atsakovės nesumokėtą skolą yra pagrįstas. Netenkinus ieškovės reikalavimo mokėti palūkanas už priteistą įsiskolinimą, netenka prasmės ir ieškovės apeliacinio skundo argumentų dėl palūkanų dydžio ir jų skaičiavimo tvarkos nagrinėjimas, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalyje inter alia – išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurių galimus maksimalius dydžius nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 2 d.). Tiek ieškovė, tiek atsakovė pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir pateikė teismui minėtas išlaidas patvirtinančius įrodymus. Kadangi tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliaciniai skundai yra atmestini kaip nepagrįsti, netenkintini ir apeliančių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

34Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo, faktų nustatymo ir vertinimo aspektais skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad naikinti ar keisti jį apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Nutarė

36Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė... 5. Ieškovė nurodė, kad 2008 m. gruodžio 2 d. ir 2009 m. sausio 22 d.... 6. Atsakovė prašė atmesti ieškinio reikalavimus dalyje dėl 158 265,64 Lt (45... 7. Atsakovė teigia, kad 2008-12-02 ir 2009-01-22 trišaliais susitarimais šalys... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino... 10. Teismas nurodė, kad 2008 m. gruodžio 2 d. ieškovė, atsakovė ir UAB... 11. 2011 m. sausio 17 d. ieškovė ir atsakovė sudarė reklaminio stendo rangos... 12. Teismas šalių trišalius susitarimus vertino kaip UAB „Šilna“ skolos... 13. Dėl ieškovės prašomų priteisti palūkanų teismas nurodė, kad šalys... 14. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 15. Ieškovė UAB „Doka Lietuva“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti... 16. 1. Ieškovė priteisti palūkanas prašė remdamasi Mokėjimų, atliekamų... 17. 2. Ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo iš atsakovės buvo... 18. Atsakovė UAB „Eurokortas“ pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo... 19. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės... 20. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 22. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 24. Dėl atsakovės apeliacinio skundo... 25. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas... 26. Skolos perkėlimas yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų.... 27. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas... 28. Dėl ieškovės apeliacinio skundo... 29. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas... 30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 2008 m. gruodžio 2 d. ir 2009 m.... 31. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog šioje byloje turėjo būti taikomas... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 34. Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo, faktų nustatymo ir vertinimo... 35. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti...