Byla 2-667/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. C. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-121-198/2009 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovams A. C., O. C., V. R., S. R. dėl termino palikimui priimti pratęsimo, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais. Trečiasis asmuo byloje Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarė Nijolė Kadžienė.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą jai priimti palikimą po tėvo A. C. mirties 1987 m. spalio 10 d.; 2) panaikinti 1989 m. sausio 9 d. O. C. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 7868; 3) pripažinti negaliojančia 2003 m. balandžio 30 d. nekilnojamojo daikto dovanojimo sandorį, kuriuo O. C. paveldėtą turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą, esančius ( - ), padovanojo A. C.; 4) taikyti restituciją ir iš A. C. priteisti V. P. 340 000 Lt ekvivalentą pinigais; 5) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo A. C. nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas.

4Panevėžio apygardos teismas 2009 m. balandžio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Areštavo atsakovui A. C. priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo nepakankant kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos – 340 000 Lt, uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su šiuo turtu, išskyrus būtinus turto apsaugai bei išlaikymui. Teismas leido iš areštuotų piginių lėšų atlikti privalomus mokėjimus. Nutartyje teismas nurodė:

51. Ieškinio suma – 340 000 Lt yra didelė. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog šiuo metu neturi pakankamai lėšų, kad galėtų įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 340 000 Lt ir nurodė, jog turi nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus ir keletą namų Panevėžyje.

62. A. C. žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais ( - ), 2007 m. spalio 15 d. pardavė tretiesiems asmenims už 340 000 Lt. Šis ginčo turtas parduotas iki ieškinio padavimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pardavė kitą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą ( - ). Tokie atsakovo veiksmai sudaro pagrindą manyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

7Atsakovas A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutartį. Skunde nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytos tik vieno atsakovo atžvilgiu. Teismas netinkamai nustatė pareikšto ieškinio sumą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mąstą. Teismas neatsižvelgė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, areštuotas turtas esantis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertė ženkliai viršija pareikšto ieškinio sumą. Areštavus atsakovo sąskaitą kredito įstaigoje, atsakovas neteks galimybės pragyvenimui naudoti į sąskaitą pervedamą atlyginimą. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas patirs nuostolius.

8Ieškovė V. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Prašo skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo. Pirmosios instancijos teismas byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones ginčo turtui, tačiau paaiškėjo, kad turtą atsakovas perleido tretiesiems asmenims. Pats ieškovas nurodė, kad turi didelės vertės nekilnojamąjį turtą, todėl argumentai susiję su piniginių lėšų panaudojimu yra nepagrįsti.

9Atskirasis skundas netenkinamas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

12Taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ne tik reikalavimą dėl 340 000 Lt vertės nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, bet ir išvestinį reikalavimą taikyti restituciją bei iš atsakovo A. C. priteisti 340 000 Lt ekvivalentą pinigais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nekilnojamąjį turtą, kurio dovanojimo sutartį ginčija ieškovė, atsakovas pardavė tretiesiems asmenims (t. 1, b. l. 73-77), todėl tenkinus pareikštą ieškinio reikalavimą ir pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia, turės būti sprendžiamas restitucijos būdo klausimas (CK 6.146 str.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir užtikrinti pareikšto didelės vertės reikalavimo (340 000 Lt) įvykdymą. Atsakovas nepateikė duomenų apie turimą turtą, todėl minėtos prezumpcijos dėl didelės ieškinio sumos ir sprendimo neįvykdymo rizikos nepaneigė.

13Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ieškinio pagrįstumas nevertinamas, todėl atskirojo skundo argumentai susiję su ieškinio faktiniu pagrindu atmetami. Argumentai dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, jų pobūdžio, ieškovės piktnaudžiavimo teise gali būti reikšmingi nagrinėjant ginčą iš esmės ir priimant teismo sprendimą. Taip pat nevertinamas ir atsakovo atskirojo skundo prašymas taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kadangi tai nėra apeliacijos dalykas šioje byloje (CPK 312 str., 320 str., 338 str.). Tinkamai motyvuotas prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, gali būti reiškiamas pirmosios instancijos teismui.

14Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teismas pagrįstai įvertino sandorio, kuriuo atsakovas perleido tretiesiems asmenims ginčo turtą, kainą ir pagrįstai sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių mąsto. Teismas nenurodė konkretaus areštuotino turto, išdėstė tik antstoliui privalomą areštuotino turto eiliškumą. Koks konkretus turtas bus areštuojamas, priklauso nuo teismo nutarties vykdymo proceso ir to, kokį ir kokios vertės turtą ras nutartį vykdantis antstolis. Duomenų apie skundžiamos nutarties įvykdymą ir areštuotą konkretų turtą, tame tarpe ir bendrąją nuosavybę, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 148 straipsnyje reglamentuotos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarkos.

15Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

17Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai