Byla A-822-305-14

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, uždaroji akcinė bendrovė „Naujoji Pilaitė“, dėl teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ (toliau – ir UAB „Vilniaus energija“) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus (toliau – ir Inspekcija) 2013 m. sausio 29 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi akto Nr. PA-126(V13) privalomuosius nurodymus (toliau – ir Aktas).

5Skunde nurodė, kad Akte suformuluoti privalomieji nurodymai neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamos praktikos analogiškose bylose, prasilenkia su paties atsakovo bei kitų institucijų išaiškinimais, prieštarauja karšto vandens skaitiklių savininkų valiai ir interesams bei priimtas individualus administracinis aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų. Akte padaryti formalūs pažeidimai, nurodymai surašyti neatlikus tikslios sisteminės teisės normų analizės, faktinės aplinkybės netinkamai kvalifikuotos, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Aktą. Patikrinimas buvo atliktas name, esančiame ( - ), Vilniuje, tačiau privalomieji nurodymai duodami ir kito namo – ( - ), Vilniuje, atžvilgiu. Daugiabutis namas ( - ), Vilniuje (toliau – ir Namas), yra užsakovo Vilniaus m. savivaldybės apskaitomas Vilniaus m. savivaldybės apskaitoje, pripažintas tinkamu naudoti, namo administratoriumi paskirta UAB „Naujoji Pilaitė“, kuri taip pat yra Namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja. Namo butų karšto vandens skaitikliai yra Namo savininkės Vilniaus m. savivaldybės administracijos statyti ir apskaitomi jos apskaitoje. Patvirtino, kad skundo pateikimo dienai Name nėra pradėtas naujų, karšto vandens tiekėjui priklausančių karšto vandens skaitiklių įrengimas, tačiau pažymėjo, kad tai atlikti planuoja iki 2013 m. gegužės 1 d. Pareiškėjas vykdo visas, kaip karšto vandens tiekėjos, prievoles. Ne vieną kartą siūlė gyventojams, kurie pasirinkę 1 – jį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, parduoti jiems priklausančius karšto vandens skaitiklius, informuoti apie jiems priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros būklę bei esant poreikiui – leisti organizuoti tokių skaitiklių metrologinę patikrą. Skaitiklių savininkai nesutiko nei parduoti skaitiklių, nei pateikė duomenis, kad skaitiklių metrologinės patikros laikas yra pasibaigęs. Pareiškėjas jau yra įrengęs daugiau nei 32 tūkstančius naujų skaitiklių, ne kartą informavo Inspekciją, kad nauji karšto vandens tiekėjui priklausantys skaitikliai bus įrengti per objektyviai tam techniškai, finansiškai ir fiziškai reikalingą ateities laikotarpį. Inspekcija painioja kelis karšto vandens tiekėjo pareigų įgyvendinimo būdus, t. y. vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą ir naujų, jau karšto vandens tiekėjui priklausančių, metrologiškai patikrintų karšto vandens skaitiklių įregimą vietoje/šalia vartotojams priklausiusių skaitiklių. Pati Inspekcija raštuose yra nurodžiusi, jog neįmanoma iš karto pakeisti visų karšto vandens skaitiklių.

6Pareiškėjo vertinimu, Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose yra aiškiai nustatyta, kad nustačius pažeidimus, Inspekcijos pareigūnai, tikrinamam ūkio subjektui turėjo duoti motyvuotą įspėjimą bei įpareigojimą pašalinti tariamą pažeidimą, o tik po to, nustačius, kad pažeidimas laiku nepašalintas, turi būti suformuluotas nurodymas uždrausti naudoti tam tikras matavimo priemones. Atsakovo Aktu nebuvo suformuluotas joks įspėjimas, nebuvo nurodytas tariamo pažeidimo ištaisymo būdas bei nebuvo nurodytas tokiam veiksmui suteikiamas terminas. Taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ 7.14 punktu. Atkreipė dėmesį, kad ne kartą kreipėsi į Inspekciją su prašymu suteikti konsultaciją, tačiau joks konkretus atsakymas nebuvo gautas. Rėmėsi Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105 patvirtinta Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika (toliau – Metodika) bei Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 1-1070 „Dėl tarybos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 1-1514 „Dėl Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ pakeitimo“, kuriuo apskaitos prietaisų įrengimo laikotarpis pratęstas iki 2017 m. kovo 1 d.

7Dėl antrojo Akto nurodymo pareiškėjas pažymėjo, kad teismų praktika tvirtina, kad Bendrovė negali sudaryti jai nepriklausančių karšto vandens skaitiklių sąrašų ir patikros grafikų. Rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3052-121/2011 bei LVAT 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi, kuria minėtas teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistu. Tvirtino, kad LVAT papildoma 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi, minėtoje administracinėje byloje, išaiškino, kad nurodymas buvo panaikintas visoje apimtyje, t. y. nurodymas sudaryti vartotojų butuose įrengtų vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių patikros grafikus ir sąrašus yra neteisėtas. Pareiškėjas gali Inspekcijai pateikti tik jai, kaip karšto vandens tiekėjai, priklausančių ir jos lėšomis įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus bei duomenis apie skaitiklius tuose daugiabučiuose, kuriuose tokie vandens skaitikliai įrengti. Minima informacija, sąrašai ir duomenys Inspekcijai buvo teikiami susipažinti 2012 m. gruodžio mėnesį, todėl Inspekcijos nurodymų dalys yra įvykdyta ir bus toliau vykdoma, reguliariai atnaujinant/papildant pagal vietos savivaldybių patvirtintus atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklos planus (iki 2017 m. kovo 1 d.).

8Dėl trečiojo Akto nurodymo pareiškėjas pažymėjo, kad 2013 m. vasario 27 d. raštu Nr. 013-01-4978 informavo Inspekciją, kad toks nurodymas neatitinka LVAT pateiktų išaiškinimų bei prasilenkia su paties atsakovo ir Energetikos ministerijos pateiktais atsakymais, todėl prieštarauja karšto vandens skaitiklių savininkų valiai ir viešajam interesui.

9Atsakovas Inspekcija su skundu nesutiko, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10Atsakovas nurodė, kad pagal vartotojo prašymą patikrino, kaip pareiškėjas laikosi teisinės metrologijos reikalavimų, teikdamas šilumą ir karštą vandenį Namui. Patikrinimo metu nustatė, kad Namo gyventojai už sunaudotą karštą vandenį atsiskaito pagal laiptinėse įrengtų karšto vandens skaitiklių Bana ir Rubikon rodmenis. Pasirinktinai buvo patikrinti 6 skaitikliai ir nustatyta, kad jie techniškai tvarkingi, užplombuoti pareiškėjos plombomis ir naudojami atsiskaitymui už sunaudotą karštą vandenį. Patikrinti skaitikliai neturėjo galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų.

11Dėl pirmojo nurodymo pažymėjo, kad jis susijęs su Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei su 17 straipsnio 2 dalimi. Rėmėsi Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 181, 182 bei 183 punktais. Darė išvadą, kad remiantis teisės aktų reikalavimais pareiškėja iki 2010 m. lapkričio 1 d. privalėjo perimti vartotojams priklausančių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklius, tačiau patvirtino, kad bet kokiu atveju nuo 2010 m. lapkričio 1 d. ir vartotojams nuosavybės teise priklausančius, ir savo įrengtus karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti pareiškėjas. Remdamasi LVAT praktika pabrėžė, kad teismas yra konstatavęs, kad vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai yra atsiskaitomieji, kad aplinkybė, jog karšto vandens apskaitos prietaisai yra įrengti butų savininkų, vertintina kaip sudaranti tam tikras objektyviai sudėtingesnes sąlygas juos pakeisti ar organizuoti metrologinę patikrą didelio kiekio apskaitos prietaisų, tačiau nėra atleidžianti pareiškėją nuo teisės aktuose nustatytų pareigų įvykdymo, kad vandens skaitiklis turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas.

12Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jis yra atlikęsi visus nuo jo priklausančius veiksmus, susijusius su karšto vandens apskaitos tvarkymu daugiabučiuose namuose, kuriuose jis yra karšto vandens tiekėjas. Inspekcija ne kartą buvo nurodžiusi, kad pareiškėjo siūlymai viešai spaudoje bei sąskaitose vartotojams perduoti jiems nuosavybės teise priklausančius skaitiklius arba atlikti tų skaitiklių metrologinę patikrą, nėra pakankami. Tokie siūlymai yra tik pareiškėjo bandymas įvykdyti karšto vandens tiekėjo pareigą įrengti, prižiūrėti ir laiku atlikti karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą. Dėl pareiškėjo cituoto Energetikos ministerijos 2013 m. sausio 9 d. rašto pažymėjo, kad pagal šį išaiškinimą laikinai, kol karšto vandens tiekėjas įrengs savo karšto vandens skaitiklius, atsiskaitymams gali būti naudojami vartotojams priklausančių metrologiškai nepatikrintų skaitiklių rodmenys, tačiau tik esant vartotojų sutikimui. Pareiškėjas nepateikė informacijos apie tokius Namo vartotojų sutikimus. Šis Energetikos ministerijos išaiškinimas buvo nusiųstas ir pareiškėjui, todėl jo argumentas, jog nėra aišku, kaip pareiškėjui elgtis, vertintinas kritiškai.

13Inspekcijos patikrinimo aktų nurodymai formuluojami taip, kad nėra reikalaujama iš karto pašalinti visus nustatytus pažeidimus, o reikalaujama iki nustatyto termino informuoti apie nurodymų vykdymo eigą. Į visus pareiškėjo užklausimus Inspekcija pagal kompetenciją atsakė, pabrėžė, kad Taisyklės aiškiai ir suprantamai nurodo, kokius alternatyvius veiksmus turi atlikti karšto vandens tiekėjas. Pagal Inspekcijos kompetenciją teikti išaiškinimai pareiškėjui neprieštarauja skunde nurodytam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 7.14 punktui, nes šiuo punktu vadovaujamasi ten, kur yra galimybė jį taikyti, t. y. kur tikrintojo ir pažeidėjo abipusiu sutarimu galima susitarti dėl pažeidimo pašalinimo terminų. Pareiškėjas visus nurodymus skundžia teismui, nesuteikdamas Inspekcijai informacijos apie galimus nustatytų pažeidimų pašalinimo būdus, apie suderintus su savivaldybės taryba ir jos patvirtintus planus, matavimo priemonių sąrašus ir t. t.

14Atsakovas nesutinka, kad nurodymas surašytas pažeidžiant Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies ir Inspekcijos nuostatų 11.5–11.6 punktų imperatyviai nustatytą tvarką, nes duodant nurodymus buvo vadovautasi Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Inspekcijos nuostatų 11.5 punktu. Iš pareiškėjo reikalaujama iki Akte nustatyto termino informuoti Inspekciją ne apie jau įvykdytus nurodymus, o apie nurodomų vykdymo eigą, t. y. Inspekcijai turėjo būti pateikta informacija, kaip pareiškėjas planuoja pašalinti Akte nustatytą pažeidimą. Nurodymą atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra laikė įspėjimu apie tai, kad pareiškėjas pažeidžia teisinės metrologijos reikalavimus. Atsakovas, vykdydamas imperatyvius įstatymo reikalavimus ir gindamas karšto vandens vartotojų interesus, negalėjo duoti kitokio nurodymo. Akto turinį laiko rašytiniu įspėjimu apie nustatytą pažeidimą. Tvirtina, kad nurodymai taip pat neprieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 1-1070 patvirtintam apskaitos prietaisų įrengimo planui, nes iš pareiškėjo nereikalaujama iš karto įvykdyti nurodymų, tačiau reikalaujama iki nustatyto termino informuoti Inspekciją apie nurodymų vykdymo eigą. Pabrėžė ir tai, kad patikrinimas buvo atliekamas 2013 m. sausio 15–24 d., Aktas surašytas 2013 m. sausio 29 d., o savivaldybės tarybos minėtas sprendimas buvo priimtas tik 2013 m. vasario 15 d.

15Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde teigia, jog iki 2013 m. gegužės 1 d. planuoja įrengti naujus karšto vandens skaitiklius Name, todėl darytina išvada, kad jis sutinka su pirmuoju Akto nurodymu. Dėl antrojo Akto nurodymo pabrėžė, kad jis yra neatsiejamai susijęs ir logiškai išplaukiantis iš pirmojo. Rėmėsi Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi bei Valstybinės metrologijos tarnybos (toliau – ir VMT) direktoriaus 2012 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-97 „Dėl Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų patvirtinimo“. Šio sąrašo 6.6.2 punkte nustatyta, kad butuose ir individualiuose namuose įrengtų vandens skaitiklių (skersmuo 15 mm ir 20 mm) laiko intervalas tarp patikrų yra ne rečiau kaip 4 metai, todėl Inspekcijos duotą nurodymą – sudaryti karšto vandens skaitiklių patikros grafiką, laikė pagrįstu. Toks nurodymas neatsiejamai susijęs su pirmuoju nurodymu, nes atlikus skaitiklio metrologinę patikrą būtina numatyti kitos patikros datą.

16Atsakovas nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog duoti nurodymai pažeidžia teismų praktiką ir pabrėžė, kad LVAT ne kartą pripažino teisėtais ir pagrįstais Inspekcijos nurodymus sudaryti karšto vandens skaitiklių sąrašus ir patikros grafikus, nepriklausomai nuo to, kam šie skaitikliai priklauso nuosavybės teise (2013 m. sausio 18 d. nutartis adm. byloje A143-515/2013, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis adm. byloje Nr. A525-1340/2012 ir kt.)

17Trečiasis suinteresuotas asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad skundo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir Komisija) prašė teismo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad nepagrįstai yra įtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Esant poreikiui, procese galėtų dalyvauti kaip išvadą teikianti institucija.

19II.

20Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Patikrinimo akto nurodymus, vadovavosi Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 17 straipsnio 2 dalimi, Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4, 5 dalimis, 28 straipsnio 2 dalies 2 punktų, Taisyklių 8, 163, 171, 172, 181–183 punktais, Šilumos tiekimo ir licencijavimo taisyklių, patvirtintų 2003 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 982, 38.11 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (LVAT 2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010, 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1288/2012, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1340/2012 ir kt.).

22Iš teisinio reglamentavimo teismas padarė išvadą, kad butuose esantys skaitikliai yra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, už kurių įrengimą, techninės būklės užtikrinimą, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas – pareiškėjas. Aplinkybė, kad karšto vandens apskaitos prietaisai yra įrengti pačių butų savininkų (ne pareiškėjo nuosavybė), pagal LVAT praktiką, vertintina kaip sudaranti tam tikras objektyviai sudėtingesnes sąlygas artimiausiu metu pakeisti ar organizuoti didelio kiekio apskaitos prietaisų metrologinę patikrą, tačiau neatleidžia pareiškėjo nuo šių teisės aktuose nustatytų pareigų įvykdymo.

23Teismas pažymėjo, kad atsakovas Akte nurodė, kad nurodymai (tarp jų – atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra) duoti vadovaujantis Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų 11.5 punktu, todėl pareiškėjo argumentai, kad jam nebuvo duotas įspėjimas ir motyvuotas įpareigojimas pašalinti „pažeidimą“, nustatant terminą, atmestini. Inspekcija pagrįstai patikrinimo 2 punktu įpareigojo pareiškėją parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus. Toks nurodymas yra neatsiejamai susijęs su Akto pirmuoju nurodymu, nes atlikus skaitiklio metrologinę patikrą būtina numatyti kitos patikros datą.

24Pareiškėjo skundo argumentas, jog planuojama didžiąją dalį karšto vandens skaitiklių įrengti iki 2013 m. gegužės 1 d., teismui leido daryti išvadą, kad pareiškėjas sutinka įvykdyti atsakovo nurodymą, kad atsiskaitymams su vartotojais būtų naudojami karšto vandens skaitikliai su galiojančia metrologine patikra.

25Akto 3 nurodymu Inspekcija neprašo pareiškėjo įrengti iki atitinkamo termino Name karšto vandens skaitiklius ir atlikti jų metrologinę patikrą, o tik informuoti apie planuojamus atlikti darbus ir jų terminus. Teismo vertinimu, toks kontroliuojančiosios institucijos nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti taip pat nėra pagrindo.

26Dėl Akto turinio atitikimo teisės aktų reikalavimams teismas pažymėjo, kad reikalavimai Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto turiniui yra nustatyti Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 11V-54 patvirtiname Teisinės metrologinės priežiūros atlikimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas). Iš byloje esančio patikrinimo akto turinio matyti, kad jis iš esmės atitinka įstatymų reikalavimus, t. y. Inspekcija nurodė, kokiu pagrindu jis buvo priimtas, nurodytos konkrečios atlikto patikrinimo aplinkybės, faktiniai duomenys, teisinis reglamentavimas, įvardinti konkretūs nustatyti pažeidimai, suformuluoti konkretūs ir aiškūs nurodymai. Su patikrinimo aktu buvo supažindintas pareiškėjo įgaliotas atstovas, kuris raštu nurodė, kad paaiškinimus pateiks per nurodytą terminą. Tai reiškia, kad pareiškėjui buvo pakankamai žinomos Akto priėmimo faktinės aplinkybės, motyvai bei teisinis pagrindimas, o kiti ginčijamo Akto turinio trūkumai (apskundimo tvarkos nenurodymas) nesukliudė pareiškėjui aktyviai ginti savo teises ir interesus.

27III.

28Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 173–182) prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

29Pareiškėjas iš esmės remiasi savo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais.

30Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 1-1070 „Dėl Tarybos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 1-1514 „Dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ pakeitimo“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo / aptarnavimo laikotarpis (veiklos planas) Vilniaus mieste yra patvirtintas (pratęstas) iki 2017 m. kovo 1 d. Inspekcija negali reikalauti (ir tuo labiau bausti už neva teisės pažeidimą), kad daugiabučiame name patikrinimo dienai jau būtų įrengti karšto vandens tiekėjai nuosavybės teise priklausantys karšto vandens skaitikliai, nes tikslus terminas per kurį karšto vandens tiekėjas turi įvykdyti pareigą įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus vieno ar kito konkretaus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose nėra apibrėžtas (jei nėra pasibaigęs vietos savivaldybės pagal Komisijos patvirtintą metodiką patvirtinto veiklos plano terminas). Jokiuose teisės aktuose nėra aiškiai įvardinta nei karšto vandens apskaitos sutvarkymo sąvoka ar turinys, nei Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies įvykdymo vertinimas, kai patys vartotojai atsisakė perleisti (parduoti) jiems priklausančius karšto vandens skaitiklius karšto vandens tiekėjui, kaip neaptartos ir situacijos, kai dalyje daugiabučio namo butų tokių karšto vandens skaitiklių įrengti apskritai neįmanoma. Pareiškėjas remiasi Energetikos ministerijos 2013 m. sausio 9 d. raštu Nr. (17.3-16)3-63, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad kol bus įrengti įstatymų reikalavimus atitinkantys apskaitos prietaisai, sąskaitose pateiktoms sumoms už suvartotą karštą vandenį apskaičiuoti turėtų būti naudojami karšto vandens apskaitos prietaiso, priklausančio karšto vandens vartotojui, rodmenys. Pažymi, kad Pagal Viešojo administravimo įstatymo 363 straipsnį kompetentingos viešojo administravimo institucijos yra pateikusios vienareikšmiškus išaiškinimus, kad kol yra nepasibaigę vietos savivaldybių tarybų patvirtinti naujų, karšto vandens tiekėjams priklausančių skaitiklių įrengimo planai (t.y. prievolės įrengti karšto vandens skaitiklius atitinkamuose namuose įvykdymo terminas), iš karšto vandens tiekėjų yra reikalaujama tik informacijos apie prievolės vykdymo eigą bei nurodoma, kad nesant duomenų apie vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių sugadinimą, teisės aktai nedraudžia naudotis vartotojų teikiamais tiekėjams vartotojams nuosavybės teise priklausančių skaitiklių rodmenimis. Pagal pareiškėjo veiklą kontroliuojančios Komisijos išaiškinimą, jei vartotojai su karšto vandens tiekėju dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesutaria dėl apskaitos prietaisų perdavimo (pardavimo), karšto vandens tiekėjas turi teisę įrengti savo apskaitos prietaisus. Todėl karšto vandens apskaitos prietaisai nuosavybės teise priklausys karšto vandens tiekėjui. Tik tuomet karšto vandens tiekėjas bus atsakingas už apskaitos prietaisų aptarnavimą (įrengimą, tinkamos techninės būklės ir matavimų tinkamo užtikrinimą, patikros organizavimą) ir tik tokiu atveju galės taikyti karšto vandens apskaitos prietaisų mokestį. Pareiškėjas negali pakeisti Taisyklių numatytos tvarkos (236 p.), mano, kad pradėti taikyti karšto vandens suvartojimo normatyvą anksčiau, nei bus surašyti Taisyklių pažeidimo aktai nėra teisinga vartotojų atžvilgiu, juo labiau, kad būtent tokią elgesio normą yra išaiškinusi Komisija.

31Pareiškėjas yra atlikęs ir nuolat atlieka visus nuo jo priklausančius veiksmus, susijusius su karšto vandens apskaitos tvarkymu daugiabučiuose namuose, kuriuose jis yra karšto vandens tiekėjas (taip pat ir vartotojams priklausančių skaitiklių perėmimo nuosavybėn ar jų priežiūros klausimais). Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius galimai painioja kelis karšto vandens tiekėjo pareigų įgyvendinimo būdus (t. y. (1) vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą ir (2) naujų, jau karšto vandens tiekėjui priklausančių, metrologiškai patikrintų karšto vandens skaitiklių įrengimą vietoje / šalia vartotojams priklausiusių skaitiklių). Pagal galiojančius teisės aktus, Inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimus, uždrausti naudoti matavimo priemones ūkio subjektui gali tik tokiu atveju, jei ūkio subjektas nepašalina per Inspekcijos nustatytą terminą Inspekcijos nustatytų pažeidimų. Kitaip tariant, Inspekcijos pareigūnai uždrausti naudoti matavimo priemones (priimti vartotojų deklaruojamus jiems priklausančių ir jų naudojamų karšto vandens skaitiklių rodmenis) turi teisę tik esant visoms šioms aplinkybėms: 1) nustatytas teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimas; 2) apie pažeidimą įspėtas ūkio subjektas ir įpareigotas per nustatytą terminą pašalinti pažeidimus; 3) ūkio subjektas neištaiso nustatytų pažeidimų per nustatytą terminą. Atitinkamai, vien dėl to Akto pirmasis nurodymas yra surašytas pažeidžiant Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų 11.5–11.6 punktų imperatyviai numatyta tvarką ir negali būti pripažintas teisėtu.

32Teismų praktika dėl pareiškėjui nepriklausančių (vartotojų nuosavybėje esančių) karšto vandens skaitiklių sąrašų ir patikros grafikų sudarymo leidžia vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas negali sudaryti svetimų, jam nepriklausančių karšto vandens skaitiklių patikros grafikų ir sąrašų (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimas ir LVAT 2012 m. rugsėjo 20 d. ir 2012 m. gruodžio 19 nutartys administracinėje byloje Nr. I-3052-121/2011), todėl antrasis Akto nurodymas (namo, kur pareiškėjas yra karšto vandens tiekėjas, atžvilgiu) yra prieštaraujantis teisės aktams.

33Trečiuoju Akto nurodymu nustatytas terminas yra per trumpas. Akte pateikiamu būdu suformuluoti nurodymai neatitinka LVAT patvirtintos praktikos (išaiškinimų) bylose tarp pareiškėjo ir Inspekcijos analogiškais klausimais, taip pat prasilenkia su pačios Inspekcijos pareiškėjui ir eilei valstybės institucijų pateikiama pozicija (2013 m. sausio 25 d. raštas Nr. 13SR-42) bei Energetikos ministerijos, į kurią Inspekcija bei Valstybinė metrologijos tarnyba kreipėsi konsultacijos pagal pareiškėjo užklausimus, išaiškinimais, taip pat prieštarauja karšto vandens skaitiklių savininkų (daugiabučių namų butų ir kitų patalpų bendrasavininkių) valiai ir interesams / viešajam interesui.

34Atsakovas Inspekcija su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

35Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 4–10) nurodo, kad negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad jis yra atlikęs visus nuo jo priklausančius veiksmus, susijusius su karšto vandens apskaitos tvarkymu daugiabučiuose namuose, kuriuose jis yra karšto vandens tiekėjas (tame tarpe vartotojams priklausančių skaitiklių perėmimo nuosavybėn ar jų priežiūros klausimais). Apelianto minimi siūlymai viešai spaudoje ir individualiai su sąskaitomis vartotojams perduoti jiems nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius arba atlikti vartotojams priklausančių karsto vandens skaitiklių metrologinę patikrą, kaip ne kartą Inspekcija jau buvo nurodžiusi ir apeliantui, nėra pakankamas karšto vandens tiekėjo pareigos įrengti, prižiūrėti ir laiku atlikti karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą įvykdymas, nes Taisyklių 183 punktas nustato, kad vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Tokie siūlymai yra tik apelianto bandymas įvykdyti karšto vandens tiekėjo pareigą įrengti, prižiūrėti ir laiku atlikti karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą, tačiau toks bandymas nėra šios pareigos įvykdymas.

36Patikrinimo akte, kurį ginčija apeliantas, buvo nurodyta iki nustatyto termino informuoti Inspekcijos skyrių apie nurodymų vykdymo eigą, o ne apie jau įvykdytus nurodymus. Iš pareiškėjo nereikalaujama nedelsiant įrengti naujus karšto vandens skaitiklius ar atlikti jų metrologinę patikrą, o reikalaujama iki nustatyto termino informuoti, kaip apeliantas planuoja pašalinti Patikrinimo akte nustatytus pažeidimus.

37Pagal apelianto cituotame Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2013 m. sausio 9 d. rašte Nr. (17.3-16)3-63 pateiktą išaiškinimą laikinai, kol karšto vandens tiekėjas įrengs savo karšto vandens skaitiklius, atsiskaitymams gali būti naudojami vartotojams priklausančių metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių rodmenys, tačiau tik esant abipusiam karšto vandens tiekėjo ir vartotojų suderintam susitarimui. Metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių rodmenų naudojimas atsiskaitymams pažeidžia ne tik Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus, bet ir karšto vandens vartotojų interesus, todėl karšto vandens vartotojo sutikimas, kad karšto vandens tiekėjas atsiskaitymams naudotų vartotojui priklausančio metrologiškai nepatikrinto karšto vandens skaitiklio rodmenis, kol nebus įrengtas naujas, karšto vandens tiekėjui priklausantis karšto vandens skaitiklis, yra privaloma sąlyga. Apeliantas nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių tokio abipusio bei suderinto namo karšto vandens vartotojų ir apelianto susitarimo egzistavimą.

38Atsakovas pažymi, kad Patikrinimo akto nurodymai neprieštarauja savivaldybės tarybos tvirtinamiems apskaitos prietaisų įrengimo planams, nes nurodymai suformuoti taip, kad nereikalaujama iš karto jų įvykdyti (iki tam tikro termino įrengti / pakeisti karšto vandens skaitiklių), tačiau reikalaujama iki nustatyto termino informuoti Inspekciją apie nurodymų vykdymo eigą.

39Pažymima, kad Inspekcijos Skyrius, surašydamas Patikrinimo akto nurodymus, neįgyvendino Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Inspekcijos nuostatų 11.6 punkto jiems suteiktos teisės, nes anksčiau nebuvo nurodęs termino, per kuriuos turi būti pašalinti pažeidimai. Patikrinimo akte įrašyta, kad nurodymai (tarp jų –atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra) duoti vadovaujantis Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Inspekcijos nuostatų 11.5 punktu. Nurodymas atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra yra įspėjimas apie tai, kad apeliantas pažeidžia teisinės metrologijos reikalavimus. Šis nurodymas yra susijęs su Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei su Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi.

40Antrasis nurodymas susijęs su Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi. Galiojantys teisės aktai nenumato galimybės nesudaryti atsiskaitymams naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašo, kai šie skaitikliai nuosavybes teise priklauso vartotojams. Todėl apeliantas privalo sudaryti atsiskaitymams naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašą nepriklausomai nuo to, kam šie skaitikliai priklauso nuosavybės teise.

41Patikrinimo akte nėra reikalaujama per vieno mėnesio terminą įrengti naujus karšto vandens skaitiklius, o nurodoma tik informuoti apie nurodymų vykdymo eigą. Tai Inspekcija yra ne kartą pabrėžusi raštuose apeliantui.

42Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–2) prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

43Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės palaiko savo atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją. Pažymi, kad Komisija, kaip institucija, nustatanti valstybės reguliuojamas kainas, turi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, tvirtindama metodikas, užtikrinti būtinųjų sąnaudų padengimą. Karšto vandens kainos dedamosios karšto vandens tiekėjams yra nustatomos remiantis Karšto vandens kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 03-106, nuostatomis. Remiantis metodikos 39 punktu, nustatant karšto vandens kainų dedamąsias planuojamas realizuoti karšto vandens kiekis nustatomas iš būtino paruošti karšto vandens kiekio atėmus faktines, tačiau ne didesnes kaip 10 arba 5 proc. (atitinkamai be nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos ir su ja) leistinas karšto vandens netektis daugiabučių namų tinkluose, susidarančias dėl karšto vandens apskaitos prietaisų paklaidų. Pabrėžtina, kad karšto vandens apskaitos prietaisu atitikimas metrologinės patikros reikalavimams ir apskaitos prietaisų nuosavybė (apskaitos prietaisai nuosavybės teise priklauso karšto vandens tiekėjui ar vartotojams) neturi jokios įtakos nustatant karšto vandens kainas, t. y. Komisijos teisėms ir pareigoms skaičiuojant planuojamo realizuoti karšto vandens kiekį.

44Teisėjų kolegija

konstatuoja:

45IV.

46Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2013 m. sausio 29 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-126(V13), kuriame atsakovas pareiškėjui nurodė: 1) vadovaujantis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra; 2) parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu bei sudaryti karšto vandens skaitiklių patikros grafikus; 3) apie nurodymų vykdymo eigą raštu iki 2013 m. vasario 28 d. informuoti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių.

47Pirmosios instancijos teismas Akto nurodymus pripažino teisėtais ir pagrįstais, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, neįvertino kai kurių aplinkybių, priėmė sprendimą, neatitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimų bei kita.

48Pabrėžtina, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

49Aptariant ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pirmiausia pažymėtina, jog ginčui aktualios Šilumos ūkio įstatymo redakcijos 15 straipsnio 2 dalis numato, kad kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Šilumos ūkio įstatymo16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo–vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Šilumos ūkio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta šilumos ir karšto vandens tiekėjo pareiga užtikrinti atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus.

50Metrologijos įstatymo (2006 m. spalio 30 d. redakcija) 15 straipsnis reglamentuoja teisinio metrologinio reglamentavimo sritis, to paties įstatymo 17 straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas.

51Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, o ir pats pareiškėjas neginčija, kad jis yra daugiabučio namo, esančio adresu ( - ), Vilnius, karšto vandens tiekėjas. Atlikusi nurodytų teisės aktų ir teismų praktikos analogiškose bylose sisteminę analizę, bei įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo daugiabučio namo butuose esantys skaitikliai yra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, už kurių įrengimą, techninės būklės užtikrinimą, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą yra atsakingas šilumos tiekėjas – pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmasis Akto nurodymas iš esmės atitinka Akte nurodytomis teisės normomis (Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. ir 17 str. 2 d.) pareiškėjui, kaip šilumos ir karšto vandens tiekėjui, nustatytą ir iš jo reikalaujamą elgesio taisyklę. Todėl toks bendrąjį pobūdį turintis nurodymas jame paminėtų teisės normų taikymo požiūriu yra teisėtas, o, atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas ir pareiškėjo iš esmės nekvestionuojamas faktines bylos aplinkybes (tai, kad patikrinti skaitikliai neturėjo galiojančių patikros žymių ar galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų), pripažintinas ir pagrįstu nurodymu.

52Antrasis Akto nurodymas – parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu bei sudaryti karšto vandens skaitiklių patikros grafikus, taip pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu, įvertinus taip pat ir tai, kad Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina. To paties įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aktualiose teisės normose nėra išskiriami tik karšto vandens tiekėjui priklausantys skaitikliai. Todėl tai, kad šioje situacijoje kai kurie skaitikliai priklauso vartotojams, neturi įtakos antrojo Akto nurodymo teisėtumui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nurodymas, pateiktas antrajame Akto punkte, buvo pagrįstas ir teisėtas. Toks nurodymas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra neatsiejamai susijęs su pirmuoju Akto nurodymu, nes atlikus skaitiklio metrologinę patikrą būtina numatyti kitos patikros datą.

53Trečiasis Akto nurodymas – apie nurodymų vykdymo eigą raštu, iki 2013 m. vasario 28 d. informuoti Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių – taip pat laikytinas teisėtu. Pabrėžtina, kad šiuo punktu atsakovas nenurodė pareiškėjui iki minėto termino pašalinti pažeidimus, o tik įpareigojo informuoti apie nurodymų vykdymo eigą. Atsižvelgiant į tai, beveik mėnesio terminas nuo Akto surašymo dienos, laikytinas protingu ir pakankamu sprendimams dėl suformuluotų nurodymų įgyvendinimo priimti.

54Inspekcija Akto nurodymus pareiškėjui pateikė vadovaudamasi Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagal kurį Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą. Akto baigiamojoje dalyje po pirmojo ir antrojo nurodymų įrašytas trečiasis nurodymas yra įpareigojimas pareiškėjui informuoti Inspekciją apie pirmiau išdėstytų nurodymų vykdymo eigą, t. y. apie nustatytų trūkumų šalinimą. Pirmosios instancijos teismas šį Akto nurodymą įvertino teisingai ir pagrįstai pabrėžė, kad šiuo nurodymu atsakovas nepareikalavo iš karto pakeisti visus nepakeistus karšto vandens skaitiklius, o pareikalavo iki nustatytos datos informuoti apie tai, kaip pareiškėjas planuoja pašalinti nustatytus pažeidimus.

55Šilumos ūkio įstatymo nuostatų įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės. Taisyklių 171 punkte nustatyta, kad karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Taisyklių 181 punkte nurodyta, kad įsigaliojus šioms Taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 2 punkte nurodyta, kad šis įsakymas įsigalioja 2010 m. lapkričio 1 d. Pagal Taisyklių 182 punktą pastato buto ar kitų patalpų savininkui arba bendrosios dalinės nuosavybės teise – nuosavybės bendraturčiams iki Taisyklių įsigaliojimo priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens tiekėjų nuosavybėn. Taisyklių 183 punkte nustatyta, kad vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Karšto vandens skaitiklis įrengiamas prieš vartotojo karšto vandens skaitiklį, karšto vandens tiekėjui priimtinoje vietoje. Apskaitai naudojami karšto vandens tiekėjo įrengto skaitiklio rodmenys.

56Pagal minėtą Šilumos ūkio įstatymu ir Metrologijos įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą, kurio įgyvendinimo tvarką nustato Taisyklės, pareiškėjo (karšto vandens tiekėjo) pareigos karšto vandens vartotojams yra visiškai aiškios. Karšto vandens tiekėjas vartotojo bute turi įrengti karšto vandens skaitiklį (ar perimti pirkimo būdu iš vartotojo jo įrengtą iki Taisyklių įsigaliojimo karšto vandens skaitiklį, jei jo metrologinė patikra nepasibaigusi), jį prižiūrėti ir atlikti jo patikrą.

57Apelianto argumentai, kad remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 1-1070 „Dėl Tarybos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 1-1514 „Dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ pakeitimo“, atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo / aptarnavimo laikotarpis (veiklos planas) Vilniaus mieste buvo pratęstas iki 2017 m. kovo 1 d., nėra reikšmingi, kadangi pagal pirmiau minėtą teisinį reguliavimą karšto vandens tiekėjas nuo 2010 m. lapkričio 1 d. turėjo prižiūrėti ne tik savo įrengtus, bet ir vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius, atlikti jų metrologinę patikrą. Kaip minėta, Akte (rezoliucinėje dalyje) nurodyta data (2013 m. vasario 28 d.) yra atsakovo reikalavimas informuoti apie nurodymų vykdymo eigą, o ne reikalavimas iš karto pakeisti visus nurodytus karšto vandens skaitiklius.

58Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad Akte suformuluoti nurodymai pareiškėjui yra teisėti ir pagrįsti. Kita Akto dalis yra pagrįsta patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, teisės normomis, Akto turinys atitinka teisės aktų reikalavimus bei keliamus tikslus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, kad Aktas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

59Pažymėtina, jog analogiškas faktinių aplinkybių teisinis vertinimas pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose Nr. A492-1722/2012, A261-2249/2012, A261-1585/2012, A525-1340/2012, A525-1439/2013, A525-445/2014, A143-808/2014. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo, taikytino ir administraciniams teismams (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas), taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose), teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau suformuota praktika analogiškose bylose. Tokios praktikos netaikymas galėtų būti pagrįstas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

60Patikrinimo akto motyvuojamojoje dalyje aiškiai išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės ir jos įvertintos (kvalifikuotos) pagal išvardytų konkrečių teisės normų reikalavimų reikalavimus, nurodymai suformuluoti remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Skundžiamas administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

61Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad Akte pareiškėjo filialui pateikti nurodymai yra pagrįsti ir teisėti. Pirmosios instancijos teismas materialinės teisės normas taikė iš esmės tinkamai.

62Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, darytina išvada, jog teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus ir suformuotą teismų praktiką.

63Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

64Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

65Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą atmesti.

66Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

67Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ (toliau –... 5. Skunde nurodė, kad Akte suformuluoti privalomieji nurodymai neatitinka... 6. Pareiškėjo vertinimu, Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 ir 2... 7. Dėl antrojo Akto nurodymo pareiškėjas pažymėjo, kad teismų praktika... 8. Dėl trečiojo Akto nurodymo pareiškėjas pažymėjo, kad 2013 m. vasario 27... 9. Atsakovas Inspekcija su skundu nesutiko, atsiliepime į pareiškėjo skundą... 10. Atsakovas nurodė, kad pagal vartotojo prašymą patikrino, kaip pareiškėjas... 11. Dėl pirmojo nurodymo pažymėjo, kad jis susijęs su Metrologijos įstatymo 15... 12. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jis yra atlikęsi visus nuo... 13. Inspekcijos patikrinimo aktų nurodymai formuluojami taip, kad nėra... 14. Atsakovas nesutinka, kad nurodymas surašytas pažeidžiant Metrologijos... 15. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde teigia, jog iki... 16. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog duoti nurodymai pažeidžia... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės... 19. II.... 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 17 d. sprendimu... 21. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Patikrinimo akto nurodymus,... 22. Iš teisinio reglamentavimo teismas padarė išvadą, kad butuose esantys... 23. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Akte nurodė, kad nurodymai (tarp jų –... 24. Pareiškėjo skundo argumentas, jog planuojama didžiąją dalį karšto... 25. Akto 3 nurodymu Inspekcija neprašo pareiškėjo įrengti iki atitinkamo... 26. Dėl Akto turinio atitikimo teisės aktų reikalavimams teismas pažymėjo, kad... 27. III.... 28. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ pateikė apeliacinį skundą (I t.,... 29. Pareiškėjas iš esmės remiasi savo skunde pirmosios instancijos teismui... 30. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 15... 31. Pareiškėjas yra atlikęs ir nuolat atlieka visus nuo jo priklausančius... 32. Teismų praktika dėl pareiškėjui nepriklausančių (vartotojų nuosavybėje... 33. Trečiuoju Akto nurodymu nustatytas terminas yra per trumpas. Akte pateikiamu... 34. Atsakovas Inspekcija su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį... 35. Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 4–10) nurodo, kad negalima... 36. Patikrinimo akte, kurį ginčija apeliantas, buvo nurodyta iki nustatyto... 37. Pagal apelianto cituotame Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2013 m.... 38. Atsakovas pažymi, kad Patikrinimo akto nurodymai neprieštarauja savivaldybės... 39. Pažymima, kad Inspekcijos Skyrius, surašydamas Patikrinimo akto nurodymus,... 40. Antrasis nurodymas susijęs su Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi.... 41. Patikrinimo akte nėra reikalaujama per vieno mėnesio terminą įrengti naujus... 42. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės... 43. Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės palaiko savo atsiliepime į... 44. Teisėjų kolegija... 45. IV.... 46. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos metrologijos... 47. Pirmosios instancijos teismas Akto nurodymus pripažino teisėtais ir... 48. Pabrėžtina, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės... 49. Aptariant ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pirmiausia pažymėtina,... 50. Metrologijos įstatymo (2006 m. spalio 30 d. redakcija) 15 straipsnis... 51. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, o ir pats pareiškėjas neginčija,... 52. Antrasis Akto nurodymas – parengti atsiskaitymams su vartotojais už... 53. Trečiasis Akto nurodymas – apie nurodymų vykdymo eigą raštu, iki 2013 m.... 54. Inspekcija Akto nurodymus pareiškėjui pateikė vadovaudamasi Metrologijos... 55. Šilumos ūkio įstatymo nuostatų įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos... 56. Pagal minėtą Šilumos ūkio įstatymu ir Metrologijos įstatymu nustatytą... 57. Apelianto argumentai, kad remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013... 58. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad Akte suformuluoti... 59. Pažymėtina, jog analogiškas faktinių aplinkybių teisinis vertinimas... 60. Patikrinimo akto motyvuojamojoje dalyje aiškiai išdėstytos nustatytos... 61. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) sutinka su... 62. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, darytina išvada, jog... 63. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės... 64. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 65. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“... 66. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą... 67. Nutartis neskundžiama....