Byla e2-422-860/2016
Dėl buto dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,

2sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant ieškovui I. J., jo atstovui adv. Andriejui Tiščenko, atsakovėms I. K. ir J. J., jų atstovei adv. Ramunei Ramanauskienei, vertėjai Erikai Tunčikenei,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. J. ieškinį atsakovams I. K. ir J. J., trečiasis asmuo – Vilniaus rajono 6 – ojo notarų biuro notaras E. N., dėl buto dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Nustatė

4Ieškovas I. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašo 2014-04-04 buto dalies dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 3376, patvirtintą Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro E. N., kurio pagrindu jis padovanojo savo ½ dalį buto, esančio adresu Vilniaus r. sav., Pagirių sen., Vaidotų k., ( - ), unikalus Nr. ( - ), dukrai I. K., pripažinti negaliojančia bei šią turto dalį grąžinti jam.

5Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2014-03-18 sutuoktinių turto padalijimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2631, patvirtinta Vilniaus rajono 6-jame notarų biuro notaro E. N., jis su žmona J. J. pasidalijo butą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu Vilniaus r. sav., Pagirių sen., Vaidotų k., ( - ), bei žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu Vaidotų k., Pagirių sen., Vilniaus r. sav., o jau 2014-04-04 buto dalies dovanojimo sutarties pagrindu, notarinio registro Nr. 3376, padovanojo savo ½ dalį minėto buto dukrai I. K.. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-05-26 sprendimo pagrindu jo ir J. J. santuoka buvo nutraukta ir padalintas turtas. Tokiu būdu jis viską išparceliavo, bet nieko negavo. Teigia, kad šie „dalinimai“, sutartis Nr. 3376, neatitinka imperatyvioms normoms, pažeidžia CK 1.80 straipsnį, 1.91 straipsnį. Jis po turto išviliojimo buvo išvarytas iš savo namų, dabar yra benamis. Teigia, kad atsakovės pasinaudojo jo bejėgiškumu, nes yra savo veiksmų reikšmės nesuprantantis asmuo, patiklus epileptikas. Jam buvo atliktos galvos operacijos, turi regėjimo defektus – nemato pasirašomo teksto. Jam buvo pažadėta, kad gyvens bute kaip ir anksčiau. Teigia, kad jo atžvilgiu įvyko nusikaltimas, jo žmona ir dukra įgijusios visą jo turtą, - išvarė jį į lauką. Nurodo, kad pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, 1.90 ir 1.91 straipsnius buto dovanojimo sutartis Nr. 3376 negalioja. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visą, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija) natūra.

6A. I. K. pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7I. K. atsiliepime nurodė, kad ieškovas tikrai puikiai žino dovanojimo sandorio sudarymo priežastis. Ieškovas jau 5 metai yra priklausomas nuo alkoholio; jis ima greituosius kreditus, kad gauti pinigų alkoholiui. Taip ne kartą ji turėjo sumokėti už tėvą jo skolas antstoliams. Dėl alkoholio priklausomybės ieškovas susigadino sveikatą. Ne kartą jos ir mamos J. J. pastangomis ieškovas buvo gydomas, sergant slaugomas; jau keleri metai ieškovas visiškai nedirba, bendrauja su valkataujančiais asmenimis. Ji labai norėtų padėti savo tėvui (ieškovui), tačiau jis pats pasirinko gyventi su panašų gyvenimo būdą vedančiais asmenimis. Teigia, kad giminaičiai kursto nesantaiką, siekdami asmeninės naudos, o ieškovas ginčijamą dovanojimo sutartį pasirašė visiškai sąmoningai. Apgailestauja, kad ieškovas savo ieškinyje nurodo tikrovės neatitinkančius teiginius, neva jis buvo apgautas, iš jo buvo išviliotas turtas ir jis buvo išmestas į gatvę. Pažymėjo, kad jai niekada nerūpėjo tėvų turtas, ji yra savarankiška ir gyvena su savo šeima atskirai. Nurodė, kad ieškovas dovanojimo sutartį ginčija netinkamais pagrindais. Ieškovas visiškai nepateikė jokių įrodymų, bylojančių, jog yra dovanojimo sandoriui nuginčyti pagrindas, numatytas CK 6.472 straipsnyje.

8A. J. J. pateiktame atsiliepime irgi nesutinka su pareikštu ieškiniu, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9J. J. atsiliepime iš esmės nurodė panašius argumentus, kaip ir I. K. savo atsiliepime. Akcentavo, kad ieškovas veda asocialų gyvenimo būdą: į namus veda asocialius asmenis, sergančius atviros tuberkuliozės forma, duoda jiems savo banko kredito kortelę, išleidžia pinigus, negrįžta į namus, nakvoja su asocialiais asmenimis. Teigia, kad ieškovo sveikatos būklė nėra tokia bloga, kaip jis nurodo, jeigu norėtų galėtų dirbti, jam tik 54 metai; ieškovas turi 50 proc. darbingumo laipsnį. Jis piktnaudžiauja alkoholiu, tad daugelis sveikatos problemų yra būtent su tuo ir susijusios. Nurodė, kad ieškovo niekas į gatvę neišmetė, tai patvirtina ir policijos pridedamas atsakymas; kreiptis į policiją jį sukurstė giminaičiai. Teigia, kad ieškovas savo ieškinyje negražiai apkalba dukrą, kuri nuolat deda daug pastangų pasirūpinti tėvu. Nurodė, kad nėra pagrindų pripažinti negaliojančią ginčijamą dovanojimo sutartį.

10Trečiasis asmuo – Vilniaus rajono 6 – ojo notarų biuro notaras E. N., pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

11Atsiliepime nurodė, kad ieškovas pareikštu ieškiniu teigia, jog ginčijama sutartis yra niekinė ir negalioja kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), tačiau ieškinyje nenurodo, kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos. Ieškovas taip pat nenurodo, dėl kokių esminę reikšmę turinčių aplinkybių, egzistavusių ginčijamos sutarties sudarymo metu, jis suklydo, kad sandorį būtų galima pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu. Nors vienu iš ginčijamos sutarties negaliojimo pagrindų ieškovas nurodo CK 1.91 straipsnį, tačiau nenurodo, dėl kokio konkretaus pagrindo – dėl apgaulės, smurto ir pan., ginčijama sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia, taip pat nedetalizuoja, kokį neteisėtą poveikį, turėjusį įtakos ginčijamos sutarties sudarymui, atsakovai darė ieškovui. Mano, kad ginčijama sutartis negalėtų būti pripažinta negaliojančia nė vienu iš ieškinyje nurodytų pagrindų, nes ieškovas ne tik nepagrindė savo teiginių faktine medžiaga, bet ir nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, būtinų sutarties pripažinimui negaliojančia. Ieškovas tik abstrakčiai nurodo, kad atsakovai pasinaudojo jo bejėgiškumu, pats ieškovas nesupranta savo veiksmų reikšmės, yra patiklus ir turi regėjimo defektų, dėl kurių nemato pasirašomo dokumento. Pabrėžė, kad notarų biure pasirašant tiek 2014-03-18 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, reg. Nr. 2631, tiek 2014-04-04 ginčijamą sutartį, notarui nekilo net menkiausių abejonių, kad ieškovas gali nesuprasti savo veiksmų reikšmės bei teisinių pasekmių. Prieš tvirtinant ginčijamą sutartį, notaras išaiškino ieškovui teisines dovanojamo sandorio pasekmes, be kita ko ir tai, kad ieškovas po sutarties pasirašymo neteks teisės valdyti, naudoti ir disponuoti dovanotu turtu. Ginčijamos sutarties pasirašymo metu nebuvo matyti jokio spaudimo ar kitokio neigiamo poveikio iš atsakovės I. K., kuris būtų galėjęs turėti įtakos apsisprendžiant sudaryti ginčijamą sutartį. Nurodė, kad notaras puikiai moka rusų kalbą, todėl ieškovui ginčijamos sutarties tekstą žodžiu išvertė į jam suprantamą rusų kalbą, išaiškino sutarties prasmę ir pasekmes, taip pat atsakė į kilusius klausimus. Nesutinka ir su ieškovo teiginiu, kad ginčijamos sutarties pasirašymo metu ieškovas turėjo tokią regėjimo negalią, dėl kurios nematė pasirašomos sutarties. Pažymėjo, kad nors sutarties tekstas ir buvo išverstas į ieškovui suprantamą rusų kalbą, ieškovas pats vartė ir skaitė sutartį, o išsiaiškinus visas sudaromos sutarties aplinkybes, paprašyta pasirašyti, padarė tai be jokių sunkumų – pasirašė visuose sutarties egzemplioriuose tiksliai toje vietoje, kuri skirta sutarties šalių parašams, taip pat be jokių nesklandumų pasirašė ir notariniame registre. Akcentavo, kad notaras, tvirtindamas ginčijamą sutartį, laikėsi teisės aktų nustatytų reikalavimų, įsitikino tikrąją šalių valia ir ketinimais, taip pat įsitikino, jog nėra jokių aplinkybių, neleidžiančių tvirtinti sutarties.

12Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė. Ieškovas nurodė, kad dovanojimo sutartį prašo pripažinti negaliojančią dėl to, kad jis šiuo metu neturi kur gyventi. Ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas sunkiai kalba lietuviškai, jis buvo apgautas ir suklaidintas, įtakos turėjo ir jo sveikatos būklė. Pasak ieškovo atstovo, vien tai, kad ieškovas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, - įrodo, jog jis atsakovių buvo apgautas. Atstovas nurodė, kad ginčijamas sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu septyniais pagrindais, t.y. pagal CK 1.80, 1.81, 1.85, 1.89, 1.90, 1.91 ir 6.472 straipsnius.

13Atsakovė I. K. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad jos tėtis (ieškovas) turi problemų su alkoholiu, ima greituosius kreditus ir geria, tad visa šeima nusprendė, jis pats sutiko, jog buto dalis būtų padovanota dukrai, t.y. jai. Ieškovas ginčo bute nebegyvena nuo 2015 m. vasaros, nes jis pykdavosi su mama (J. J.), nuolat į butą ateidavo asocialūs asmenys. Pasirašant sutartį pas notarą, pastarasis net keletą kartų klausė, ar ieškovas supranta pasekmes ir pan., notaras kalbėjo rusiškai.

14Atsakovė J. J. su ieškiniu irgi nesutiko. Atsakovė iš esmės nurodė analogiškus motyvus, kurie nurodyti atsiliepime į ieškinį. Akcentavo, kad ieškovas pats paėmė 1 000 Lt paskolą, kad gertų; taip pat sutiko sudaryti dovanojimo sutartį. Jo niekas iš namų nevarė, pats išėjo.

15Atsakovių atstovė akcentavo, kad dovanojimo sutartis turėtų būti ginčijama spec. norma – CK 6.472 straipsniu. Policijos nutarime aiškiai nurodyta, kad ieškovas pats išėjo iš savo namų. Ieškovas yra adekvatus ir suprato ką pasirašo. Byloje nėra jokių duomenų, kad dukrą (I. K.) būtų nesirūpinusi savo tėvu ar jį būtų apleidusi. Visi ieškovo atstovo argumentai yra tik prielaidos; ieškinys neįrodytas.

16Ieškinys atmestinas.

171. Byloje nustatyta, kad ieškovas I. J. ir atsakovė J. J. 2014-03-18 sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kuria be kita ko lygiomis dalimis po ½ dalį pasidalino santuokoje įgytą butą, unikalus Nr. ( - ), esantį Vilniaus r. sav., Vaidotų k., ( - ).

18I. J. 2014-04-04 buto dalies dovanojimo sutartimi padovanojo savo dukrai I. K. (šioje byloje ji yra atsakovė) ½ dalį buto, unikalus Nr. ( - ), esančio Vilniaus r. sav., Vaidotų k., Šaltinio g. 4 – 9.

19Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-05-26 sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-2429-723/2015, be kita ko nutraukta I. J. ir J. J. santuoka bendru šalių sutikimu; patvirtinta jų 2015-04-24 sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Vilniaus apygardos teismo 2015-11-23 nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2A-2939-781/2015, minėtas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

20Ieškovas I. J. ginčija minėtą 2014-04-04 buto dalies dovanojimo sutartį.

212. Pirmiausia, kaip matyti iš ieškovo ieškinio, 2014-04-04 buto dalies dovanojimo sutartį prašoma pripažinti negaliojančią pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, 1.90 straipsnį ir 1.91 straipsnį. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad minėtas sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu net septyniais pagrindais.

22Teismas pažymi, kad ieškovo atstovo teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, jog ginčijamą dovanojimo sutartį yra pagrindas pripažinti negaliojančią net septyniais pagrindais, numatytais CK 1.80, 1.81, 1.85, 1.89, 1.90, 1.91 ir 6.472 straipsniuose, yra nelogiški, tam tikra prasme rodantys prieštaringumą. Kiekvienas iš minėtų sandorių negaliojimo pagrindų yra savarankiški, tad kiekvienu atveju turi būti įrodinėjamos visiškai skirtingos aplinkybės. Kai kurie sandorių negaliojimo pagrindai tarpusavyje iš viso nedera, tad ieškovas turi apsispręsti, kokiu konkrečiu pagrindu yra ginčijamas sandoris. Tačiau ieškovas viso to nedarė. Apskritai ieškovo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, jie nesudaro jokio pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu bent vienu iš nurodytų pagrindų. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (( - ) str.). Tad nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka būtent ieškovui, kuris teigia, kad ginčijamas sandoris yra negaliojantis nurodytais pagrindais.

23Antra vertus, pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą - ieškininio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (( - ) str. 1 d. 2, 4 p.). Teisinius faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, t. y. faktinį ieškinio pagrindą, ieškovas privalo nurodyti ieškinio pareiškime. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, tačiau paprastai tai jis gali padaryti tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo; dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (( - ) str. 1 d.). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo. Įstatymo ieškovui nenustatyta įpareigojimo ieškininiame pareiškime nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, tačiau nurodyti faktinį ieškinio pagrindą būtina (( - ) str.), nes tiriant ieškinio pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus į nurodytas faktines aplinkybes nagrinėjamoje byloje nustatomi faktai, kurių teisinį vertinimą atlieka bylą nagrinėjantis teismas.

24Nagrinėjamu atveju, minėta, ieškovas ieškinio pagrindu nurodė CK 1.80 straipsnio 2 dalį, 1.90 straipsnį ir 1.91 straipsnį bei atitinkamai nurodė aplinkybes, kurios be kita ko išdėstytos ypač lakoniškai. Ieškovas yra atstovaujamas advokato, t.y. kvalifikuoto teisininko, tačiau teismui nagrinėjant bylą nustatyta tvarka ir terminu nebuvo pateiktas rašytinis pareiškimas dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, kuriame ieškinio pagrindu būtų nurodomos aplinkybės, susijusios su kitais sandorių negaliojimo pagrindais; atsakovai į šiuos argumentus neatsikirtinėjo. Tad teismas, esant dispozityviai bylai, neturi teisės peržengti ieškinio ribas, t.y. išeiti už ieškinio pagrindo, ir pasisakyti dėl kitų sandorių negaliojimo pagrindų. Tai reiškia, kad ieškovo atstovo teismo posėdžio metu išsakyti argumentai dėl aplinkybių, kurios susijusios su kitais, t.y. ieškinyje nenurodytais, sandorio negaliojimo pagrindais, negali būti vertinami.

253. Ieškovas ieškinyje prašo pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu; kaip galima suprasti iš ieškinio lakoniškų argumentų, taip pat iš teismo posėdžio metu išsakytų motyvų, ieškovas ginčijamą sandorį prašo pripažinti negaliojančiu nurodytu pagrindu (CK 1.91 str.) būtent kaip sudarytą dėl apgaulės.

26Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį (CK 1.91 str.), byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-609/2008 ir kt.).

272014-04-04 buto dalies dovanojimo sutartis buvo sudaryta tarp pačių artimiausių žmonių, t.y. tarp tėvo ir dukros. Ieškovas, be deklaratyvių teiginių, nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių apgaulės faktą sudarant ginčijamą dovanojimo sutartį, t.y., kad atsakovė (dukra) I. K. būtų atlikusi kokius nors tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešusi tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjusi svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdama suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas būtų sudaręs šį sandorį. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad jam buvo pažadėta, jog jis gyvens bute ir nebus iš jo išvarytas, - nėra susijusi su apgaule CK 1.91 straipsnio taikymo prasme. Be to, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė I. K. būtų išvariusi ieškovą iš buto. Byloje yra duomenys, kad tarp ieškovo ir kitos atsakovės J. J. nuolat kildavo nesutarimai ir konfliktai dėl ieškovo asocialaus elgesio, ko pasėkoje ieškovas išėjo iš namų. Tai konstatuota ir policijos 2015-05-23 nutarime nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos; tai iš esmės patvirtino ir byloje apklausti liudytojai M. J. ir O. K.. Tiriant ir vertinant ieškovo elgesį tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo akivaizdu, kad ginčijamas sandoris visiškai atitiko jo valią. Sandoris buvo sudarytas pas notarą, kuris išaiškino ieškovui suprantama kalba tokio sandorio sudarymo teisines pasekmes, be to, ginčijamo sandorio turinys, juo prisiimamos pareigos, yra aiškios ir suprantamos. Kita vertus, pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jis ginčija sandorį tik dėl to, jog šiuo metu neturi kur gyventi. Tai tik dar kartą patvirtina, kad sudarant sandorį nebuvo jokios apgaulės iš atsakovės I. K. pusės.

28Vilniaus rajono 6 – ojo notarų biuro notaras, kuris tvirtino ginčijamą sandorį, nurodė, kad sutarties pasirašymo metu nebuvo matyti jokio spaudimo ar kitokio neigiamo poveikio iš atsakovės I. K., kuris būtų galėjęs turėti įtakos ieškovui apsisprendžiant sudaryti dovanojimo sutartį.

29Ieškovo atstovo argumentas, kad vien tai, jog ieškovas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, - įrodo, kad jis atsakovių buvo apgautas, yra netinkamas, siekiant įrodyti apgaulės faktą pagal CK 1.91 straipsnį. L. M. R. parodymai, susiję su byla, yra abstraktūs, nekonkretūs; ji pati nieko nematė, o tik nurodė ką brolis (ieškovas) jai sakė. Kita vertus ji, minėta, yra ieškovo sesuo, tad ji tiesiogiai suinteresuota palankia ieškovui bylos baigtimi; ką iš esmės ir pati patvirtino teismo posėdžio metu, t.y. nurodydama, kad nori, jog broliui būtų geriau. Taigi, šios liudytojos parodymai iš esmės yra nevertingi, be to, jie vertintini kritiškai.

30Apibendrinant pasakytina, kad nėra jokio pagrindo pripažinti atsakovo ginčijamą sandorį negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnį, kaip sudarytą dėl apgaulės.

314. Teismas pažymi, kad nėra jokio pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu ir CK 1.90 straipsnio pagrindu, t.y. kaip sudarytą dėl suklydimo. Pagal CK 1.90 straipsnį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. Tačiau byloje nenustatyta nei viena iš šių sąlygų. Ieškovas iš esmės net ir pats nenurodo aplinkybių, egzistavusių ginčijamos sutarties sudarymo metu, dėl kurių jis suklydo; dar gi, kad šios aplinkybės buvo esminės. Vien tai, kad ieškovas nurodo, jog jis turi regėjimo defektų – nemato pasirašomo teksto, nereiškia, kad pasirašydamas sutartį jis nežinojo ant ko pasirašo. Minėta, kad sandoris buvo pasirašytas pas notarą, kuris išaiškino ieškovui jam suprantama kalba (rusų k.) teisines dovanojimo sutarties pasekmes ir prasmę, be kita ko ir tai, jog ieškovas po sutarties pasirašymo neteks teisės valdyti, naudoti ir disponuoti turtu.

325. Ieškovas ieškinyje taip pat teigia, kad ginčijama sutartis yra niekinė ir negaliojanti kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), tačiau nei ieškinyje, nei vėliau nagrinėjant bylą teisme taip ir nenurodė, kokios konkrečiai imperatyvios teisės normos, sudarant sutartį, buvo pažeistos. Byloje nenustatyta, kad sudarant minėtą sandorį būtų pažeistos kokios nors imperatyvios teisės normos. Tad ieškovo argumentai dėl ginčijamo sandorio negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

33Teismas taip pat ex officio (savo iniciatyva) nenustatė ir kitų pagrindų, tame tarpe ir CK 1.81 straipsnyje numatyto pagrindo, pripažinti ginčijamą sandorį niekiniu (CK 1.78 str. 5 d.).

346. Net jeigu ir vertinant ieškovo argumentus, susijusius su kitais sandorių negaliojimo pagrindais, kurie buvo pateikti tik teismo posėdžio metu (arba laikant, kad jie vis tik buvo nurodyti ieškinyje), vis tiek nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio.

35Visų pirma, pasisakytina dėl CK 6.472 straipsnio (dovanojimo panaikinimas) taikymo.

36Pagal kasacinio teismo praktiką CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie, net ir neigiamai vertintini, veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes bei priežastis. Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų, yra išaiškinęs, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013, ir kt.).

37Nagrinėjamojoje byloje ginčas dėl dovanojimo sandorio kilo iš šeimos teisinių santykių, kai dovanojimo sandoris, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu, yra sudarytas tarp tėvo ir dukters. Teismas pažymi, kad Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje nustatyta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. CK 3.162 straipsnyje, apibrėžiančiame vaikų pareigas, nustatyta, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas. Tačiau bet koks dovanojimo sutarties šalių santykių pablogėjimas negali būti pagrindas panaikinti šią sutartį. Teismas nenustatė, kad atsakovė I. K. būtų atlikusi geros moralės požiūriu griežtai smerktinus veiksmus. Byloje nustatyta (be kita ko ir liudytojų M. J. ir O. K. parodymais), kad, minėta, atsakovė I. K. neišvarė savo tėvo (ieškovo) iš namų, beje, to neteigia ir pats ieškovas; pagal bylos duomenis, ieškovas išėjo iš namų dėl nesutarimų su buvusia sutuoktine, t.y. kita atsakove, J. J.. I. K. pagal galimybes rūpinasi savo tėvu, už jį sumoka skolas ir pan., be to, imasi priemonių, kad ieškovas turėtų kur gyventi, tačiau jis pats realiai nerodo jokios iniciatyvos. Ieškovė taip pat rūpinasi padovanotu turtu (jo dalimi), apmoka teikiamas paslaugas ir pan. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra jokio pagrindo taikyti CK 6.472 straipsnį.

38Antra, pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; ir kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu lemiamą reikšmę turi dovanotojo tikroji valia, kuri yra gerbtina, o dovanojimo sutarties pripažinimas negaliojančia yra laikytina kraštutine priemone.

39Nagrinėjamu atveju nors byloje ir yra tam tikrų duomenų apie atitinkamą ieškovo sveikatos būklę (jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis dėl anksčiau darytos galvos operacijos (2012 m.), turi regėjimo problemų su viena akimi, yra buvę epilepsijos priepuolių), tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ši ieškovo sveikatos būklė galėjo lemti, jog sudarant ginčijamą sandorį jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pirmiausia, byloje nustatyta, kad ieškovui pasirašant tiek ginčijamą sandorį, tiek keletą dienų anksčiau turto pasidalinimo sutartį, notarui nekilo net menkiausių abejonių, jog ieškovas gali nesuprasti savo veiksmų reikšmės bei teisinių pasekmių; ieškovas pats vartė ir skaitė sutartį, o išsiaiškinus visas sudaromos sutarties aplinkybes, paprašytas pasirašyti, padarė tai be jokių sunkumų – pasirašė visuose ginčijamos sutarties egzemplioriuose tiksliai toje vietoje, kuri skirta šalių parašams, taip pat be jokių nesklandumų pasirašė ir notariniame registre. Teismo posėdžio metu nei vienas apklaustas liudytojas (M. R., J. A., M. J. ir O. K.) iš esmės nenurodė, kad ieškovas ginčijamo sandorio pasirašymo metu būtų elgęsis kaip nors neįprastai ar neadekvačiai, priešingai, jis elgėsi įprastai, juokaudavo, bendraudavo ir pan. Liudytojai paminėjo, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį. Tai, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, taip pat bendrauja su valkataujančiais asmenimis, - rodo tik jo pasirinktą gyvenimo būdą, kuris, be jokios abejonės, visuomenėje vertintinas kaip asocialus. Teismui nepateikti jokie įrodymai apie galimą ieškovo psichinę ligą ir pan. Keletą kartų ieškovui buvę epilepsijos priepuoliai nereiškia, kad vėliau toks asmuo tampa negalinčiu suprasti savo veiksmų reikšmės ir dalyvauti civilinėje apyvartoje sudarant sandorius. Taigi, nėra jokio pagrindo CK 1.89 straipsnio taikymui. Taip pat nėra pagrindo taikyti ir CK 6.470 straipsnio 7 dalį, nes byloje nenustatyta, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas būtų sirgęs sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negalėjo pareikšti savo tikrosios valios.

40Trečia, byloje nenustatyta, kad ieškovo veiksnumas būtų apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais. Tad nors ir esant byloje duomenims, kad jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, tai savaime nereiškia, jog yra pagrindas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu pagal ginčijamo sandorio sudarymo metu (2014 m.) galiojusią CK 1.85 straipsnio redakciją.

417. Apibendrinant darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog yra pagrindas pripažinti 2014-04-04 buto dalies dovanojimo sutartį, kuria I. J. padovanojo savo dukrai I. K. (atsakovei) ½ dalį buto, unikalus Nr. ( - ), esančio Vilniaus r. sav., Vaidotų k., ( - ), negaliojančią. Taigi, konstatuotina, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, tad jis atmestinas.

428. LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

43Ieškovo I. J. ieškinys atmestas, tad akivaizdu, kad sprendimas yra priimtas atsakovių naudai. Tai reiškia, kad atsakovės I. K. ir J. J. turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

44Atsakovė I. K. patyrė 400 Eur išlaidų už advokatės suteiktas teisines paslaugas, o atsakovė J. J. atitinkamai – 300 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, apimtį ir trukmę, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu, nurodytus dydžius, atsakovių patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti laikytinos racionaliomis, pagrįstomis ir būtinomis; tad būtent tokio dydžio minėtos išlaidos (atitinkamai 400 Eur bei 300 Eur) ir priteistinos atsakovėms iš ieškovo (CPK 93 str., 98 str.).

45Vilniaus rajono apylinkės teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidos valstybei iš ieškovo nepriteistinos, nes jis Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-06-25 sprendimu Nr. (1.7.)S-1993-2387-15 yra 100 proc. atleistas nuo šių išlaidų mokėjimo.

46Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ( - ) straipsniu,

Nutarė

47I. J. ieškinį atmesti.

48Priteisti atsakovei I. K., a.k. ( - ) iš ieškovo I. J., a.k. ( - ) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

49Priteisti atsakovei J. J., a.k. ( - ) iš ieškovo I. J., a.k. ( - ) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

50Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,... 2. sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant ieškovui I. J., jo... 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. J.... 4. Ieškovas I. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašo... 5. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2014-03-18 sutuoktinių turto padalijimo... 6. A. I. K. pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir... 7. I. K. atsiliepime nurodė, kad ieškovas tikrai puikiai žino dovanojimo... 8. A. J. J. pateiktame atsiliepime irgi nesutinka su pareikštu ieškiniu, prašo... 9. J. J. atsiliepime iš esmės nurodė panašius argumentus, kaip ir I. K. savo... 10. Trečiasis asmuo – Vilniaus rajono 6 – ojo notarų biuro notaras E. N.,... 11. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas pareikštu ieškiniu teigia, jog ginčijama... 12. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė. Ieškovas... 13. Atsakovė I. K. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad jos tėtis (ieškovas)... 14. Atsakovė J. J. su ieškiniu irgi nesutiko. Atsakovė iš esmės nurodė... 15. Atsakovių atstovė akcentavo, kad dovanojimo sutartis turėtų būti... 16. Ieškinys atmestinas.... 17. 1. Byloje nustatyta, kad ieškovas I. J. ir atsakovė J. J. 2014-03-18 sudarė... 18. I. J. 2014-04-04 buto dalies dovanojimo sutartimi padovanojo savo dukrai I. K.... 19. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-05-26 sprendimu, civilinėje byloje Nr.... 20. Ieškovas I. J. ginčija minėtą 2014-04-04 buto dalies dovanojimo sutartį.... 21. 2. Pirmiausia, kaip matyti iš ieškovo ieškinio, 2014-04-04 buto dalies... 22. Teismas pažymi, kad ieškovo atstovo teismo posėdžio metu išsakyti... 23. Antra vertus, pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos... 24. Nagrinėjamu atveju, minėta, ieškovas ieškinio pagrindu nurodė CK 1.80... 25. 3. Ieškovas ieškinyje prašo pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu... 26. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai reiškiamas reikalavimas pripažinti... 27. 2014-04-04 buto dalies dovanojimo sutartis buvo sudaryta tarp pačių... 28. Vilniaus rajono 6 – ojo notarų biuro notaras, kuris tvirtino ginčijamą... 29. Ieškovo atstovo argumentas, kad vien tai, jog ieškovas kreipėsi į... 30. Apibendrinant pasakytina, kad nėra jokio pagrindo pripažinti atsakovo... 31. 4. Teismas pažymi, kad nėra jokio pagrindo pripažinti sandorį... 32. 5. Ieškovas ieškinyje taip pat teigia, kad ginčijama sutartis yra niekinė... 33. Teismas taip pat ex officio (savo iniciatyva) nenustatė ir kitų pagrindų,... 34. 6. Net jeigu ir vertinant ieškovo argumentus, susijusius su kitais sandorių... 35. Visų pirma, pasisakytina dėl CK 6.472 straipsnio (dovanojimo panaikinimas)... 36. Pagal kasacinio teismo praktiką CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties... 37. Nagrinėjamojoje byloje ginčas dėl dovanojimo sandorio kilo iš šeimos... 38. Antra, pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos A. T.... 39. Nagrinėjamu atveju nors byloje ir yra tam tikrų duomenų apie atitinkamą... 40. Trečia, byloje nenustatyta, kad ieškovo veiksnumas būtų apribotas dėl... 41. 7. Apibendrinant darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog yra pagrindas... 42. 8. LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 43. Ieškovo I. J. ieškinys atmestas, tad akivaizdu, kad sprendimas yra priimtas... 44. Atsakovė I. K. patyrė 400 Eur išlaidų už advokatės suteiktas teisines... 45. Vilniaus rajono apylinkės teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo ir... 46. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ( - )... 47. I. J. ieškinį atmesti.... 48. Priteisti atsakovei I. K., a.k. ( - ) iš ieškovo I. J., a.k. ( - ) 400 Eur... 49. Priteisti atsakovei J. J., a.k. ( - ) iš ieškovo I. J., a.k. ( - ) 300 Eur... 50. Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti...