Byla 3K-3-350/2013
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia; tretieji asmenys: valstybės įmonė Registrų centras, Rokiškio rajono 3-iojo notaro biuro notarė V. V

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. sprendimo ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovei J. K. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia; tretieji asmenys: valstybės įmonė Registrų centras, Rokiškio rajono 3-iojo notaro biuro notarė V. V. .

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių dovanojimo sutarties pripažinimą negaliojančia (CK 6.472 straipsnio 1 dalis), proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis) ir teisėjo nešališkumo, aiškinimo ir taikymo.

6Ginčo šalys 1998 m. gegužės 19 d. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovė dovanojo dukteriai (atsakovei) 0,0635 ha bendro ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir jame esančius pastatus: 207,49 kv. m bendro naudingo ploto gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, šiltnamį ir šešis kiemo įrenginius; atsakovė dovanojamą žemės sklypą ir jame esančius pastatus priėmė. Dovanojimo sutartį patvirtino Rokiškio rajono 1-o notarų biuro notarė, sutartis buvo įregistruota VĮ Registrų centre. Ieškovė nurodė, kad iš pradžių jos tikroji valia buvo palikti turtą testamentu, tačiau, gavus atsakovės pažadą leisti jai gyventi iki gyvos galvos dukters su vyru statytame name ir šiuo pažadu neleidus suabejoti beveik keturiolika metų, kai ji netrukdomai gyveno padovanotame name (priestate), esant geriems su dukteria tarpusavio santykiams, ieškovė sudarė ginčo dovanojimo sutartį, tačiau atsakovė 2011 m. gegužės 5 d. per antstolį pareikalavo, kad ieškovė išsikeltų iš namo, nutraukė šildymą jos gyvenamojoje namo dalyje, sudarė nepakeliamas gyvenimo sąlygas (tai užfiksuota antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose). Ieškovės teigimu, atsakovė atliko gerai moralei prieštaraujančius veiksmus, nes ieškovė iki dovanojimo sutarties sudarymo visada padėjo ir prižiūrėjo ne tik dukterį, bet ir jos vaikus, prisidėjo prie dovanoto turto pagerinimo, be to, yra garbaus amžiaus. Ieškovė prašė teismo panaikinti 1998 m. gegužės 19 d. dovanojimo sutartį.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

8Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir 1998 m. gegužės 19 d. sudarytą dovanojimo sutartį papildė sąlyga leisti ieškovei iki gyvos galvos gyventi padovanotame gyvenamajame name ir naudotis namu, kitais pastatais ir žemės sklypu. Teismas, įvertinęs ginčo šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, nurodė, kad ieškovės tikroji valia buvo palikti turtą testamentu, tačiau ,gavus pažadą leisti gyventi name iki gyvos, buvo sudaryta dovanojimo sutartis. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė yra garbingo amžiaus, turi trečią neįgalumo grupę, atsakovė nevykdė pareigos rūpintis savo motina, kuri padėjo auginti vaikus, prisidėjo lėšomis gerinant turtą, todėl atsakovės elgesį šiai kreipusis į teismą dėl motinos iškeldinimo iš būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, vertino kaip ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamu pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas, prieštaraujančiu geros moralės principams ir vaikų pareigai rūpintis nusenusiais tėvais. Teismas sprendė, kad dovanojimo sutarties panaikinimas sukeltų neproporcingus padarinius ginčo šalims, nes atsakovė savo lėšomis remontavo namą, turtas dovanotas beveik prieš keturiolika metų, todėl, panaikinus sandorį, būtų pažeisti susiklostę ilgalaikiai civiliniai santykiai, jų stabilumas, ieškovei kiltų restitucijos ir kompensavimo už turto pagerinimą klausimas. Dėl to teismas, nustatęs, kad ieškovės tikroji valia buvo sudaryti dovanojimo sandorį su sąlyga, jog padovanotame name ji galėtų gyventi iki gyvos galvos, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, patikslino ginčo sutartį.

9Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2012 m. spalio 23 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Kolegija nurodė, kad pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalį griežtai moralei smerkiami veiksmai pripažintini ne bet kokie, todėl, sprendžiant dėl tokių veiksmų vertinimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes ir priežastis. Taigi kolegija, įvertinusi dovanojimo sutarties turinį, atsakovės paaiškinimus, kad dėl pasikeitusios finansinės būklės bei šeiminės padėties tapo sudėtinga išlaikyti didelį gyvenamąjį namą ir ji ketina jį parduoti, aplinkybes, jog ginčo šalių santykiai iki 2011 m. balandžio mėnesio buvo geri, liudytojų parodymus dėl ginčo šalių tarpusavio santykių, antstolės I. B. kontoros 2011 m. spalio 24 d., 2011 m. lapkričio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus bei Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje pagal J. K. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame konstatuota, jog gyvenamosios patalpos, kuriomis naudojasi ieškovė yra šildomos, sprendė, kad byloje nebuvo neginčijamų duomenų, jog atsakovė neteisėtais veiksmais blogino motinos gyvenimo sąlygas atjungdama šildymą, todėl jos elgesio nepripažino moralės požiūriu smerktinu.

10Kolegija, vertindama dovanojimo sutarties turinį, pažymėjo, kad dovanojimo sutartyje nebuvo įrašyta sąlygos, jog ieškovė dovanojamame name galės gyventi iki gyvos galvos, todėl nebuvo pagrindo spręsti, kad ginčo šalys sudarė susitarimą dėl ieškovės gyvenimo dovanojamame name iki gyvos galvos. Juolab kad ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino, jog sudarydama sandorį ji suprato, kad dovanoto turto savininke tapo duktė, kuri dovanotą turtą gali parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims. Kolegijos teigimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovė nutarė parduoti tėvų statytą namą, nėra pakankamas pagrindas pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį pagal CK 6.472 straipsnį. Be to, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, patenkino daugiau ieškinio reikalavimų negu prašė ieškovė, todėl kolegija konstatavo, kad buvo pažeista CPK 265 straipsnio 2 dalis, nes ieškovė prašė tik panaikinti dovanojimo sutartį.

11III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

12Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. sprendimą ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo ir pirmosios instancijos teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų, apibrėžtų CK 6.472 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo, nenurodė, kokiomis teisės normomis vadovavosi darydamas išvadą, jog atsakovė neatliko prieš ieškovę moralės požiūriu smerktinų veiksmų. Kasatorės teigimu, teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovė pareikalavo ne tik išsikelti iš namo, tačiau rudenį nutraukė namo dalies šildymą, elektrą, t. y. atsakovė, kasatorės duktė, nepaisydama žmogiškumo, padorumo, pagarbos garbaus amžiaus žmogui principų, atvirai demonstruoja moralės požiūriu smerktinus veiksmus. O apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK CPK 270 straipsnio 4 dalį, motyvuojamojoje sprendimo dalyje nenurodė argumentų, kodėl vienus įrodymus atmetė, o kitais rėmėsi darydamas išvadas.
  2. Dėl bylą išnagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo neteisėtos sudėties. Apeliacinės instancijos teismo teisėja Z. M. šioje byloje apeliacine tvarka nagrinėjo atsakovės atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria, nagrinėjant ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuota atsakovei priklausantis žemės sklypas, gyvenamasis namas, šiltnamis, ūkio pastatas ir kiemo statiniai, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi suvaržyti; taip pat įpareigojo atsakovę atlikti veiksmus, užkertančius galimybę žalai atsirasti ar padidėti. Apeliacinės instancijos teismo teisėja 2012 m. vasario 14 d. nutartimi panaikino Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutarties dalį, įpareigojančią kasatorės dukterį (atsakovę) atlikti veiksmus, užkertančius galimybę žalai atsirasti ar padidėti: nedelsiant atnaujinti gyvenamųjų patalpų, kuriomis naudojasi kasatorė, šildymą bei sudaryti galimybes kasatorei apsirūpinti geriamu vandeniu iš krano, esančio atsakovės užimamose patalpose. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismo teisėja, nagrinėdama klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pagrįstumo, galėjo būti nešališka nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, t. y. atsirado pagrindas abejoti teisėjos nešališkumu, taigi spręsti, jog byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis).

13Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, tinkamai taikė CK 6.472 straipsnio 1 dalį, teisingai vertino atsakovės veiksmus. Pagal teismų praktiką griežtai smerkiamiems veiksmams pagal nurodytą straipsnį gali būti priskiriami ne bet kokie neigiamai vertintini veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-305/2011). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo neginčijamų duomenų apie ginčo šalių konfliktiškus santykius bei apie tai, jog atsakovė blogino kasatorės gyvenimo sąlygas, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės veiksmai tik norint parduoti gyvenamąjį namą nelaikytini smerktini moralės požiūriu. Kasacinio skundo argumentai dėl teisėjo nešališkumo principo pažeidimo nepagrįsti, nes pagal CPK 65 ir 66 straipsnius šioje byloje nenustatyta pagrindo teisėjai nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo. Vien ta aplinkybė, kad teisėja tenkino atsakovės atskirąjį skundą, negali būti pagrindas spręsti apie jos suinteresuotumą bylos baigtimi.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia

17CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Pagal teismų praktiką tam, kad būtų panaikintas dovanojimo sandoris remiantis nurodyta teisės norma, būtina konstatuoti bent vieną iš būtinų sąlygų: 1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo; 2) kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Taigi CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicijoje nustatytos dvi teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos konstatavus, dovanojimas gali būti panaikinamas, grupės.

18Nagrinėjamoje byloje dovanojimo sandoris ginčijamas remiantis apdovanotojo geros moralės požiūriu smerktinais veiksmais, t. y. kai apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini. Tokių veiksmų atlikimo faktas gali būti nustatomas visais CPK 177 straipsnyje išvardytais įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad tokių aplinkybių nėra; tie duomenys nustatomi šiomis įrodinėjimo priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, įvertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

19Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teismas dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto dovanojimo sandorio naikinimo pagrindo sprendžia kiekvienoje konkrečioje byloje, remdamasis ištirtais bylos duomenimis, pažymi, jog vertinant apdovanotojo veiksmus prieš dovanotoją reikšmingas ne tik apdovanotojo veiksmų vertinimas, bet taip pat svarbus ir geros moralės apibrėžties aiškinimas.

20Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Pagal teismų praktiką geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-162/2010). Išvertus iš lotynų kalbos (lot. moralis – dorovinis; moralitaser – būdas, charakteris, tinkamas elgesys) moralė – tai žmonių elgesį reguliuojančios normos, principai. Moralės sąvoka turi keletą reikšmių. Pirmoji reikšmė apibūdina autoritetingas gero ir blogo žmonių elgesio normas, kurias nustato bendruomenė, visuomenė, papročiai, religija, filosofija ar asmeninė sąmonė, t. y. doro, moralaus elgesio normos, grindžiamos atitinkama pasaulėžiūra, kurių atitinkamoje aplinkoje turėtų laikytis konkretūs žmonės. Pagal antrąją reikšmę moralė apibrėžiama kaip dorovingo elgesio idealas, kurį esant tam tikroms sąlygoms labiausiai pageidautinu laiko visi racionalūs žmonės. Moralės normų suvokimas ir elgimasis pagal bendruomenėje nustatytas elgesio normas priklauso ir nuo santykių, kuriems esant aiškinama moralės normų esmė.

21Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ginčo sandoris yra sudarytas tarp motinos ir dukters, kuri teismo būdu siekia motiną iškeldinti iš gyvenamojo namo, kuriame, kaip sandorio šalys buvo žodžiu susitarusios, motina gyvens iki gyvos galvos; namas yra visas jos su vyru per gyvenimą sukurtas ir sukauptas turtas, kuriame ieškovė gyveno jau daug metų. Be to, ieškovė neturi kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, santaupų, kurios leistų įsigyti ar išsinuomoti kitą gyvenamąją patalpą, jai nuo 1989 m. rugpjūčio 8 d. pripažinta trečia invalidumo grupė ir vienintelis pragyvenimo šaltinis yra gaunama pensija, kurios žymi dalis išleidžiama vaistams. Ieškovė, dovanodama su vyru pastatytą namą dukteriai, jokio kito turto neturėjo, todėl pagrįsta išvada, kad šalys faktiškai sutarė, jog padovanotame name motina gyvens iki gyvos galvos, jai buvo leista persikelti į namo priestatą, kuris su atskiru įėjimu buvo statomas ieškovės lėšomis tuo tikslu, kad ieškovė jame galės gyventi iki gyvos galvos. Iš byloje dėl santuokos nutraukimo duomenų matyti, kad atsakovė teismo posėdyje pripažino, jog dauguma namo pagerinimų buvo atlikti jos tėvų lėšomis, visus mokesčius mokėdavo atsakovė (T. 2, b. l. 10). Nagrinėjamoje byloje apklausti liudytojai nurodė, kad ieškovė svajojo turėti nuosavą būstą, užsiiminėjo įvairiais verslais ir su vyru ginčo namą statė savo jėgomis, padėjo giminės, ieškovė padėjo atsakovei užauginti jos vaikus. Ieškovės valia pradžioje buvo testamento surašymas, tačiau, ją informavus dėl didelių mokesčių, ji namą dukteriai padovanojo, sutarė, kad name gyvens iki gyvenimo pabaigos.

22Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl dovanojimo sandorio kilo iš šeimos teisinių santykių, kai dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, yra sudarytas motinos ir dukters. Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti ir vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Taigi tai yra pamatinė šeimos, tėvų ir vaikų tarpusavio santykių sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.162 straipsnyje, apibrėžiančiame vaikų pareigas, nustatyta, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu iškeldinti ieškovę iš dovanoto gyvenamojo namo, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, motinos gyvenamosiose patalpose nutraukė šildymą, paliko patalpas be vandens, sudarydama nepakeliamas gyvenimo sąlygas. Dėl to sprendžiant dėl apdovanotojo veiksmų vertinimo pagal pirmiau Konstitucijoje nurodytus kriterijus atsižvelgtina ne tik į CPK 185 straipsnio nuostatas, bet ir į geros moralės sampratą. Iš teismų nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovės elgesys teismo pagalba siekiant iškeldinti motiną iš gyvenamojo ploto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos neatitinka pirmiau aptartų geros moralės ir visuomenėje nusistovėjusių papročių sampratos.

23Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės veiksmų atitiktį geros moralės normoms vertino teisingai, tačiau, nuspręsdamas ginčo dovanojimo sutartį papildyti sąlyga leisti ieškovei gyventi padovanotame gyvenamajame name ir naudotis namu, kitais pastatais ir žemės sklypu iki gyvos galvos, pažeidė sutarčių laisvės principą ir nepagrįstai plačiai aiškino sutarties šalių valią (CK 1.2, 1.64 straipsniai), o apeliacinės instancijos teismas netinkamai laikėsi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, neteisingai vertino atsakovės veiksmų atitiktį geros moralės apibrėžčiai. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės elgesys, priėmus dovaną iš motinos ir žodžiu pažadėjus šiai leisti gyventi name iki gyvos galvos, bei motinai faktiškai gyvenant name ir po dovanojimo sutarties sudarymo, atsakovei kreipusis į teismą dėl motinos iškeldinimo iš gyvenamojo namo, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, taip pat motinos gyvenamosiose patalpose nutraukiant šildymą ir taip sudarant nepakeliamas gyvenimo sąlygas, vertintinas kaip Konstitucijoje įtvirtintos dukters pareigos pasirūpinti garbaus amžiaus motina nevykdymas, neatitinka gerų papročių ar visuomenės moralės principų, todėl tokiu atveju atsakovės (apdovanotosios) veiksmai pripažintini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu ir yra pagrindas pripažinti ginčo šalių sudarytą dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, t. y. panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius dokumentus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

24Dėl teisėjos nešališkumo principo

25Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismo teisėja Z. M. šioje byloje apeliacine tvarka nagrinėjo atsakovės atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria, nagrinėjant ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuota atsakovei priklausantis žemės sklypas, gyvenamasis namas, šiltnamis, ūkio pastatas ir kiemo statiniai, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi suvaržyti; taip pat įpareigojo atsakovę atlikti veiksmus, užkertančius galimybę žalai atsirasti ar padidėti. Apeliacinės instancijos teismo teisėja 2012 m. vasario 14 d. nutartimi panaikino Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutarties dalį, įpareigojančią atsakovę atlikti veiksmus, užkertančius galimybę žalai atsirasti ar padidėti: nedelsiant atnaujinti gyvenamųjų patalpų, kuriomis naudojasi kasatorė, šildymą bei sudaryti galimybes kasatorei apsirūpinti geriamu vandeniu iš krano, esančio atsakovės užimamose patalpose. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismo teisėja, nagrinėdama klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pagrįstumo, galėjo būti nešališka nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, t. y. atsirado pagrindas abejoti teisėjos nešališkumu, taigi spręsti, jog byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis).

26Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, t. y. asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių.

27Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028).

28CPK 71 straipsnyje įtvirtintas neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šis principas galioja nagrinėjant ginčo šalių bylą iš esmės, o ne sprendžiant atskirus procesinius klausimus atskiroje bylos dalyje. Nagrinėjamoje byloje teisėja, dėl kurios šališkumo kasatorė kelia abejonių, sprendė tik atskirąjį skundą dėl teismo nutarties dalies, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. buvo sprendžiamas tik konkretus proceso teisės klausimas – naikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones ar ne (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Iš Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 14 d. nutarties turinio matyti, kad teisėja nieko nepasisakė dėl nagrinėjamo šalių ginčo materialaus teisinio pagrindo, todėl nėra pagrįstų abejonių, leidžiančių spręsti, jog teisėja, nagrinėdama šią civilinę bylą apeliacine tvarka iš esmės, buvo nešališka. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kasatorė nesikreipė į teismą su prašymu nušalinti, jos manymu, šališką apeliacinės instancijos teismo teisėją.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad, tik nustačius kasatorės teisės į nešališką teismą pažeidimą, yra pagrindas konstatuoti, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Teisėjų kolegija nurodo, kad kasatorės argumentai dėl teisėjos, nagrinėjusios bylą apeliacinės instancijos teisme, šališkumo nepagrįsti, nes nepateikta įrodymų, realiai patvirtinančių galimą teisėjos šališkumą, kasatorė nurodo tik pastebėjimą, tačiau niekaip nepagrindžia galimo bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo nei objektyviuoju, nei subjektyviuoju aspektu. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepaneigus preziumuojamo teisėjo nešališkumo principo, nėra pagrindo daryti išvadą, jog teisėja buvo šališka.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31Patenkinus kasacinį skundą, panaikinus pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus ir priėmus naują procesinį sprendimą, atitinkamai turi būti perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

32Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorė visose teismo instancijose iš viso sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio (T. 1, b. l. 5; T. 2, b. l. 12, 79), todėl ši suma jai priteistina iš atsakovės. Kasatorė pirmosios instancijos teisme taip pat patyrė 4500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 1, b. l. 94-95). Atsižvelgus į bylos pobūdį, spręstų byloje klausimų sudėtingumą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas kasatorei iš atsakovės priteistina 2400 Lt atstovavimo išlaidų.

33Kasatorė pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose buvo atleista nuo žyminio mokesčio dalies (44 Lt) sumokėjimo (T. 1, b. l. 21-22, T. 2, b. l. 19-20, 85-86). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Taigi iš atsakovės valstybės naudai priteistina 132 Lt žyminio mokesčio.

34Kasacinis teismas patyrė 57,06 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus ieškovės kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

36Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. sprendimą ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą.

37Priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: pripažinti negaliojančia M. K. ir J. K. (K.) 1998 m. gegužės 19 d. sudarytą 0,0635 ha bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir jame esančių pastatų: 207,49 kv. m bendro naudingo ploto gyvenamojo namo, ūkio pastato, šiltnamio ir šešių kiemo įrenginių dovanojimo sutartį.

38Priteisti ieškovei M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus) Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus bei 2400 (du tūkstančius keturis šimtus) Lt advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

39Priteisti iš atsakovės J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 132 (vieną šimtą trisdešimt du) Lt žyminio mokesčio ir 57,06 Lt (penkiasdešimt septynis litus 6 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimo valstybės naudai, valstybei priteistą sumą mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

40Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ginčo šalys 1998 m. gegužės 19 d. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 8. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu... 9. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. Kolegija, vertindama dovanojimo sutarties turinį, pažymėjo, kad dovanojimo... 11. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 12. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo atmesti kasacinį skundą ir... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 16. Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia... 17. CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į... 18. Nagrinėjamoje byloje dovanojimo sandoris ginčijamas remiantis apdovanotojo... 19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teismas dėl CK 6.472 straipsnio... 20. Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini... 21. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ginčo sandoris yra sudarytas tarp... 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl dovanojimo sandorio kilo iš šeimos... 23. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų... 24. Dėl teisėjos nešališkumo principo... 25. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismo teisėja Z. M. šioje... 26. Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2... 27. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į... 28. CPK 71 straipsnyje įtvirtintas neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad, tik nustačius kasatorės teisės į... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 31. Patenkinus kasacinį skundą, panaikinus pirmosios bei apeliacinės instancijų... 32. Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorė visose teismo instancijose iš viso... 33. Kasatorė pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose buvo... 34. Kasacinis teismas patyrė 57,06 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 37. Priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: pripažinti negaliojančia M.... 38. Priteisti ieškovei M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės... 39. Priteisti iš atsakovės J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 132 (vieną... 40. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...