Byla 2S-2086-343/2012
Dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininko ir įkeisto turto savininko V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Kauno miesto apylinkės teismas, tenkindamas kreditoriaus prašymus, 2011 m. spalio 28 d. nutartimi (b.l. 49-50, t. 1) areštavo skolininkui V. M. nuosavybės teise priklausantį 0,2128 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), 2011 m. spalio 28 d. nutartimi (b.l. 49-50, t. 2) areštavo skolininkui V. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), kitus statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), 2011 m. spalio 28 d. nutartimi (b.l. 49-50, t. 3) areštavo skolininkui V. M. nuosavybės teise priklausantį 0,1336 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), 2011 m. spalio 28 d. nutartimi (b.l. 50-51, t. 4) areštavo skolininkui V. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. ( - ), inžinerinius tinklus – mažo slėgio dujų tinklus, unikalus Nr. ( - ), inžinerinius tinklus – vandentiekio tinklus, unikalus Nr. ( - ), kitus statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), kitus statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), taip užtikrindamas kreditoriaus skolinio reikalavimo skolininkui įvykdymą, įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininką, jog, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.

4Teisme 2012 m. balandžio 26 d. (b.l. 116-118, t. 1), 2012 m. gegužės 15 d. (b.l. 115-117, t. 2), 2012 m. balandžio 30 d. (b.l. 112-114, t. 3), 2012 m. balandžio 30 d. (b.l. 116-118, t. 4) gauti kreditoriaus pareiškimai, kuriuose nurodoma, jog 503 356,31 EUR (ekvivalentas 1 742 317,53 Lt) skola, kurią sudaro 413 332,53 EUR negrąžinto kredito, 14 057,10 EUR nesumokėtų palūkanų, 75966,68 EUR delspinigių, 30,00 Lt mokestis už pakartotinį laiško siuntimą, 139,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio, nėra padengta, ir prašoma skolą bei 11 procentų dydžio procesines palūkanas išieškoti iš skolininko priverstinai parduodant įkeistą turtą iš varžytynių.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi (b.l. 133-135, t. 4) patenkintas kreditoriaus pakartotinis prašymas priverstinai išieškoti iš skolininko V. M. 503 356,31 EUR (ekvivalentas 1 742 317,53 Lt) sumą, 11 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą 503 356,31 EUR sumą, skaičiuojant nuo 2012 m. balandžio 26 d. iki hipotekos teisėjos nutarties visiško įvykdymo, 30,00 Lt mokesčio už pakartotinį laiško siuntimą ir 556,00 Lt žyminio mokesčio priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą turtą. Teismas nurodė, jog skolininkas tinkamai ir laiku nevykdė prievolės pagal 2003 m. vasario 11 d. kreditavimo sutartį Nr. BS201030037, ji nebuvo įvykdyta ir per papildomai nustatytą terminą, todėl skola priverstinai išieškotina ne ginčo tvarka iš įkeisto turto. Teismas pažymėjo, kad šalims susitarus dėl kitokio, nei kad įstatyme numatytas procesinių palūkanų dydžio, skolininkui tinkamai nevykdant prievolės iš jo kreditoriui priteistinos šalių susitarimu nustatytos 11 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atskiruoju skundu (b.l. 8-10, t. 5) skolininkas ir įkeisto turto savininkas V. M. prašo Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir nurodo, kad nėra aišku, už kokį laikotarpį ir nuo kurios sumos yra paskaičiuoti delspinigiai, be to, neaišku, remiantis kokiu įstatymu yra priteistos 11 procentų dydžio metinės palūkanos, kadangi pagal LR CK 6.210 str. 1 d. skolininkas, praleidęs prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Kadangi tarp šalių sudaryta kredito sutartis yra vartojimo sutartis, kreditorius, būdamas stipresniąja sutarties šalimi, sutartyje nurodė nesąžiningą, šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus pažeidžiančią sąlygą dėl procesinių palūkanų dydžio, kadangi ji nustato neproporcingai didelę skolininko, kaip vartotojo, civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą, todėl teismas ex officio turėjo vertinti minėtos sutarties sąlygos atitiktį sąžiningumo kriterijams, vertinti kaip nesąžiningą skolininko atžvilgiu ir pripažinti negaliojančia. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir su viešo intereso gynimu, kadangi nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarautų viešajai tvarkai. Skundžiama nutartis priimta formaliai, neišsiaiškinus aplinkybių dėl delspinigių skaičiavimo teisėtumo, palūkanų skaičiavimo teisėtumo ir tikslingumo, taip pat nuolat yra derinama paskolos grąžinimo galimybė siūlant kreditoriui įvairius variantus. Be to, turto vertinimas aiškiai neatitinka nerealių šios dienos rinkos kainų.

9Kreditorius Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Nurodyta taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (LR CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, tačiau konstatuoja, kad liko neatskleista bylos esmė, be to, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, laikytina, kad skundžiama nutartis yra faktiškai be motyvų, kurie šio pobūdžio bylose yra būtini.

12Hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Pirmos instancijos teismo nutarties priėmimo dieną galiojusios redakcijos LR CPK 558 str. 1 d. numatė, jog skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos sutartinės prievolės per civiliniame sandoryje, kurio vykdymas užtikrintas hipoteka, nustatytą terminą, kreditoriaus prašymu teismas areštuoja įkeistą turtą ir įspėja skolininką bei įkeisto turto savininką dėl prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo per papildomą vieno mėnesio terminą pasekmių. LR CPK 560 str. 1 d. įtvirtino kreditoriaus teisę, esant Civiliniame kodekse nustatytiems pagrindams, reikalauti hipoteka apsaugotą įsipareigojimą įvykdyti prieš terminą, kartu inicijuojant ir priverstinę skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą.

13Hipotekos bylų nagrinėjimo tvarka pasižymi tokia specifika, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos LR CK, LR CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekai įregistruoti, įkeisti, priverstinai išieškoti iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Vis dėlto hipotekos teisėjo vaidmuo negali apsiriboti vien tik formalių veiksmų atlikimu. Hipotekos bylas nagrinėjantis teisėjas, kaip ir bet kuris kitas teisėjas, veikdamas teismo vardu, įgyvendina konstitucinį imperatyvą, kad teismas vykdo teisingumą. Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas taip pat privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o kai to reikalauja viešasis interesas, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kad šį interesą apsaugotų. Pažymėtina, kad ypatingosios teisenos bendrosios nuostatos teismo veiklą nukreipia ta linkme, pagal kurią LR CPK XXV skyriuje nurodytas bylas (inter alia bylas dėl hipotekos teisinių santykių) teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (LR CPK 443 str. 7 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal LR CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ši taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos.

14Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad skolininkui ir įkeisto turto savininkui V. M. nevykdant skolinio įsipareigojimo pagal 2003 m. vasario 11 d. Kredito sutartį Nr. BS2019030037 su vėlesniais pakeitimais ir kreditoriui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašant, Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. spalio 28 d. nutartimis buvo areštuotas prievolės įvykdymo užtikrinimui kreditoriui įkeistas nekilnojamasis turtas, uždrausta areštuoto turto savininkui turtu disponuoti, o taip pat įspėtas skolininkas ir šio turto savininkas, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Skolininkui per nurodytą terminą negrąžinus skolos, kreditorius kreipėsi į teismą su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka, kuris ir buvo patenkintas skundžiama nutartimi.

15Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ex officio neįvertino sutarties, iš kurios kyla skolininko įsipareigojimai kreditoriui, sąlygos dėl procesinių palūkanų dydžio pagal sąžiningumo kriterijus ir nepagrįstai patenkino kreditoriaus reikalavimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka. Pažymėtina, kad 2012 m. gegužės 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartyje klausimas dėl to, ar šalių sudaryta 2003 m. vasario 11 d. Kredito sutartis Nr. BS2019030037 su vėlesniais pakeitimais yra vartojimo sutartis, nenagrinėtas, nors duomenų, leidžiančių šalių sudarytą sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį, yra. Remiantis byloje esančia 2003 m. vasario 11 d. šalių sudarytos kreditavimo sutarties Nr. BS2019030037 ir vėlesnių jos pakeitimų kopijomis (b.l. 7-21, t. 1) nustatyta, kad fiziniam asmeniui skolininkui V. M. suteikto kredito paskirtis yra žemės sklypo, esančio ( - ), įsigijimui bei namo minėtame žemės sklype statybai, o 2006 m. rugsėjo 21 d. susitarimu BS2019030037-P-5 papildyta kredito paskirtis – būsto statybos darbams panaudotų nuosavų kredito gavėjo lėšų refinansavimas. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad žemės sklypas, esantis adresu ( - ), buvo įgytas dar iki kredito sutarties sudarymo, o gyvenamasis namas pradėtas statyti 2002 metais (b.l. 77-82, t. 1), tačiau šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad sutartis sudaryta asmeniniams skolininko ir/ar jo šeimos poreikiams tenkinti. Bylos duomenys patvirtina, kad skolininkas minėtu adresu nurodo esant jo gyvenamąją vietą, nors sutarties sudarymo metu jis gyvenamąją vietą deklaravo esant kitu adresu. Kadangi sutarties šalys šiuo atveju buvo fizinis asmuo ir juridinis asmuo, teikiantis finansines paslaugas ir veikiantis verslo tikslais, o atsižvelgiant į bylos duomenis spręstina, kad fizinis asmuo sutartį sudarė savo šeimos poreikiams tenkinti, t.y. vartojimo reikmėms, ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių.

16Kaip jau buvo nurodyta, skundžiamoje nutartyje hipotekos teisėja nesprendė dėl to, ar ginčo šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, ex officio sutarties sąlygų, tarp jų ir sąlygų dėl procesinių palūkanų dydžio bei delspinigių dydžio nustatymo nevertino pagal LR CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, todėl konstatuotina, kad hipotekos teisėja, priimdama skundžiamą nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo, nevykdė pareigos patikrinti, ar sutarties sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditorės reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjos atlikto veiksmo, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra sąžiningos, ko reikalauja viešojo intereso apsauga, todėl, vadovaujantis teismų formuojama vienoda teismine praktika, skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl priverstinio skolos išieškojimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 3 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 2 d. 4 p.). Pažymėtina, kad apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo), todėl pirmosios instancijos teismui nepasisakius dėl ginčo šalių sudarytos kredito sutarties sąlygų, jų atitikimo sąžiningumo kriterijams aspektų, byla grąžintina pirmosios instancijos nagrinėti iš naujo.

17Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės skundžiamos nutarties galiojimui, teismas nepasisako, tačiau pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų patikrinti ir nustatyti, ar nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta tiksli procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios data, kadangi ji skiriasi nuo motyvuojamojoje nutarties dalyje nurodytos datos.

18Teismas, vadovaudamasis LR CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 2 d. 4 p., 337 str. 3 p.,

Nutarė

19atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

20Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

21Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Kauno miesto apylinkės teismas, tenkindamas kreditoriaus prašymus, 2011 m.... 4. Teisme 2012 m. balandžio 26 d. (b.l. 116-118, t. 1), 2012 m. gegužės 15 d.... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. gegužės 18 d.... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 8. Atskiruoju skundu (b.l. 8-10, t. 5) skolininkas ir įkeisto turto savininkas V.... 9. Kreditorius Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą,... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo... 13. Hipotekos bylų nagrinėjimo tvarka pasižymi tokia specifika, kad hipotekos... 14. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad skolininkui ir įkeisto... 15. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas, priimdamas... 16. Kaip jau buvo nurodyta, skundžiamoje nutartyje hipotekos teisėja nesprendė... 17. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės... 18. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 2 d. 4 p., 337 str.... 19. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.... 20. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. gegužės 18 d.... 21. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....