Byla 2S-1911-513/2013
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtų, išmokų susijusių su darbo santykiais priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės kooperatinės bendrovės „Palangos kredito unija“ atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-09-11 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei kooperatinei bendrovei ,,Palangos kredito unija“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtų, išmokų susijusių su darbo santykiais priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas E. P. patikslintu ieškiniu atsakovei kooperatiniai bendrovei „Palangos kredito unija“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre apie draudimą atsakovei perleisti turto nuosavybės teisę bei sudaryti kitus sandorius su trečiaisiais asmenimis, kurių objektas būtų šis turtas, bei siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštą atsakovės turtui ir lėšoms, esančioms bendrovės sąskaitose, ieškinio reikalavimo ribose – 62 200 Lt (b. l. 4-5).

3Palangos miesto apylinkės teismas 2013-10-01 nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, ir (arba) turtines teises, o jų nesant pinigines lėšas priklausančias atsakovei išieškotinos skolos ribose už 62 200 Lt. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė vadovaudamasis CPK 3 str. 7 d., 144 str. 145 str. 2 d. nuostatomis. Pažymėjo, kad ginčo objektu yra piniginės lėšos, o ne konkretus turtas, todėl ieškovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, laikė pertekliniu. Argumentuodamas tuo, jog atsakovės veikla susijusių su kitų asmenų piniginėmis lėšomis, nurodė, kad piniginės lėšos areštuotinos tik nesant ar nepakankant areštuotino nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto bei turtinių teisių (b. l. 16-17).

4Atsakovė kooperatinė bendrovė „Palangos kredito unija“ atskiruoju skundu prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2013-10-01 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, ieškovo E. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Pažymi, kad ginčo laikinosios apsaugos priemonės taikytos specifiniam subjektui – kredito unijai. Unijos vykdo licencijuojamą veikla, kurią kontroliuoja Lietuvos bankas. Unijos veiklos licencija nėra sustabdyta, jos veikla ir turtinė padėtis atitinka teisės aktų reikalavimus, taigi jos veikla yra saugi ir patikima, ji vykdo prievoles ir tai galės daryti ateityje, jos veikla atitinka kapitalo pakankamumo ir likvidumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, mano, kad rizikos, jog dėl galimai palankaus teismo sprendimo ieškovui būtų apsunkintas sprendimo įvykdymas, nėra. Be to, nurodo, kad atsakovės finansinė būklė yra tokia, kad net teismui patenkinus ieškovo reikalavimus visiškai, teismo sprendimo įvykdymas atsakovei nesukeltų jokių finansinių sunkumų. Šiuo atveju ieškinio suma negali būti pagrindu ginčo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Atsakovė turi piniginių lėšų (2 008 090,32 Lt), indėlį Lietuvos centrinėje kredito unijoje (3 200 000 Lt), jai priklauso kitas vertingas bei likvidus turtas (vertybiniai popieriai, patalpos, kurioje vykdo veiklą, žemės sklypas), pradelstų įsipareigojimų kreditoriams neturi. Ieškovo reikalavimus laiko aiškiai nepagrįstus, todėl net preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas leidžia pagrįstai abejoti, kad jie bus patenkinti (b. l. 24–29).

5Atskirasis skundas tenkintinas.

6Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

7Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirojo skundo ribų (CPK 320 str. 2 d.), reiškia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus.

8Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 str., 145 str. 2 d.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos aplinkybės.

9Nagrinėjamu atveju ieškovas inicijavo ginčą dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinės išmokos (12 200 Lt), neturtinės žalos (50 000 Lt) atlyginimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinio užtikrinimo priemones taikė neperžengdamas ieškovo pareikštų piniginių reikalavimų sumos ribų, tačiau nepakankamai objektyviai įvertino atsakovės turtines, finansines galimybes užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, veiklos pobūdį, kuris neatsiejamas nuo patikimo unijos vardo, svarbaus esamiems ir potencialiems klientams išsaugoti, veiklai plėtoti ir vystyti. Ieškovas, prašydamas ginčo laikinųjų apsaugos priemonių, nurodė tik formalius, teisinius tokių priemonių taikymo pagrindus, o konkrečių faktinių duomenų, iš kurių pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs spręsti, jog egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus ginčo priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nepateikė.

10Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl jos turimų piniginių lėšų

11(2 008 090,32 Lt), indėlio Lietuvos centrinėje kredito unijoje (3 200 000 Lt), jai priklausančio vertingo turto (vertybiniai popieriai, patalpos, žemės sklypas), įsipareigojimų kreditoriams neturėjimo, pagrįsti su skundu pateiktais rašytinais įrodymais. Tai leidžia teigti, kad atsakovės turtinė padėtis ir finansinės galimybės, atsižvelgiant į ieškovo pareikštų piniginių reikalavimų sumą, ieškinio tenkinimo atveju, nesudarytų kliūčių atsakovei atsiskaityti su ieškovu.

12Įvertinus atskirojo skundo argumentus ir prie esančius rašytinius įrodymus, atsiliepimo į jį argumentus, prašytų taikyti ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, faktines ginčo situacijos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo objektyvaus pagrindo konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ar (ir) gali būti pažeisti ieškovo E. P. interesai, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas.

13Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo 2013-10-01 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

14Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 144, 149 straipsniais, teismas,

Nutarė

15Palangos miesto apylinkės teismo 2013-10-01 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, ieškovo E. P. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Proceso dalyviai