Byla e2A-1120-619/2019
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“, A. N., A. N., A. N

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Veniulytės – Jankūnienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės antstolės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovei antstolei I. B. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“, A. N., A. N., A. N.,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės antstolės I. B. 4257,98 EUR žalos atlyginimo, 3000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė sumažinanti ieškinio reikalavimus iki 5800 EUR, t. y. patikslino, kad prašo priteisti 4257,98 EUR turtinės žalos, 800 EUR išlaidų advokato pagalbai, 163 EUR sumokėto žyminio mokesčio ir likusią dalį (5800-4257,98-800-163=579,02 EUR) – neturtinės žalos atlyginimo.

72.

8Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-67-318/2013 jos nepilnametis sūnus K. Č., gimęs ( - ), buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme, iš jo taip pat priteisiant turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą civiliniams ieškovams. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, 2013 m. lapkričio 29 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 1A-452/2013) sumažino iš K. Č. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, nurodydamas, kad iš K. Č., o jam neturint savarankiškų lėšų subsidiariai iš jo tėvų A. Č. ir D. Č. priteistą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai L. K. sumažintinas iki 25 000 Lt, nukentėjusiajam A. N. – iki 15 000 Lt. Teismas minėtoje nutartyje nurodė, jog tėvų pareiga atlyginti nepilnamečio sūnaus padarytą žalą tęsis iki K. Č. sulauks pilnametystės. Nuteistasis K. Č. – ieškovės sūnus, pilnametystės sulaukė 2014 m. kovo 7 dieną, tačiau antstolė išieškojimo iš jo motinos – ieškovės D. V. (Č.) nenutraukė. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-109-318/2017 išaiškino, kad išieškojimas subsidiariai iš K. Č. tėvų A. Č. ir motinos D. V. (Č.), kaip solidarių skolininkų, galiojo iki K. Č. pilnametystės, t. y. 2014 m. kovo 7 d. Toliau išieškojimas turi būti vykdomas iš nuteistojo K. Č.. Antstolė 2017 m. gegužės 12 d. priėmė patvarkymą ir nutraukė skolos išieškojimą iš ieškovės darbo užmokesčio, tačiau prieš tai neteisėtai išieškotų sumų (iš viso –4257,98 EUR) negrąžino, todėl ši turtinė žala priteistina iš atsakovės. Ieškovė nurodė, kad antstolei neteisėtai išskaitant lėšas iš jos darbo užmokesčio ji patyrė ir neturtinės žalos, pergyvenimų, lankėsi pas psichologą, todėl prašė kompensacijos.

93.

10Atsiliepimu į ieškinį atsakovė I. B. prašė jį atmesti.

114.

12Nurodė, kad nagrinėjamu atveju vykdomajame rašte subsidiariosios atsakomybės galiojimo terminai nebuvo nurodyti, 2015 m. balandžio 30 d. ir 2015 m. rugsėjo 10 d. priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo iš D. V. ir išsiųsti į D. V. darbovietę. Ieškovė antstolės veiksmų neskundė, papildomų duomenų nepateikė, nors į antstolės kontorą buvo atvykusi. Tik 2017 m. balandžio 5 d. buvo gautas D. V. prašymas dėl skolos išieškojimo nutraukimo. Gavus 2017 m. balandžio 25 d. Vilniaus apygardos teismo išaiškinimą dėl sprendimo vykdymo, 2017 m. gegužės 12 d. buvo priimtas patvarkymas ir išieškojimas iš ieškovės buvo nutrauktas. Atsakovės vertinimu, sužinojusi apie patvarkymą dėl skolos išieškojimo turėjo kreiptis į antstolės I. B. kontorą bei pateikti duomenis, susijusius su vykdomosiomis bylomis, tačiau kreipėsi tik 2017 m. balandžio 5 d. nei skundo dėl antstolio procesinių veiksmų, nei teismo sprendimo, detalizuojančio vykdomuosius raštus, nepateikė. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad šiuo atveju nėra civilinės atsakomybės sąlygų visumos, todėl prašymas dėl žalos atlyginimo nepagrįstas. Ieškovei pateikus visus duomenis ir Vilniaus apygardos teismui pateikus išaiškinimą, antstolė nutraukė skolos išieškojimą iš darbo užmokesčio ir 2017 gegužės 4 d. nurašytą 173,12 EUR sumą grąžino D. V.

135.

14Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 nutartimi trečiojo asmens uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Colemont draudimo brokeris“ atsiliepimas laikytas nepaduotu.

156.

16Tretieji asmenys A. N., A. N., A. N. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

17II.

18Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

197.

20Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 12 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl 2420,98 EUR neturtinės žalos priteisimo ieškovės naudai iš atsakovės nutraukė. Ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei D. V. iš atsakovės antstolės I. B. 4257,98 EUR turtinės ir 300 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovei D. V. iš atsakovės antstolės I. B. 905,22 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė iš atsakovės antstolės I. B. į valstybės biudžetą 33,19 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimą.

218.

22Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartyje pateiktą teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimą, nustatė, kad K. Č. tėvų D. V. (Č.) ir A. Č. pareiga atlyginti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi, priteistą žalą pasibaigė K. Č. sulaukus pilnametystės, t.y. 2014 m. kovo 7 d. Vadovaudamasis CK 6.276 straipsnio 3 d., pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad terminas, iki kurio galima taikyti tėvų (rūpintojų) subsidiariają atsakomybę, yra nustatytas įstatyme, kuris be kita ko privalomas ir antstoliui. Preziumuojama, kad viešai paskelbti įstatymai yra žinomi, o jų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

239.

24Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog byloje nesant ginčo atsakovei antstolei I. B. buvo žinomas K. Č. (skolininko) amžius ir gimimo data (asmens kodas); taip pat faktas, kad ieškovė (subsidiarioji skolininkė) yra K. Č. motina, sprendė, kad, nepaisant to, ar vykdomajame rašte expressis verbis (pažodžiui) buvo nurodytas subsidiariosios atsakomybės laikotarpis (terminas), ar ne, antstolė privalėjo vadovautis įstatymine CK 6.276 straipsnio 3 dalies nuostata ir išskaitas iš ieškovei priklausančių lėšų daryti tik iki to momento, kol K. Č. sulaukė pilnametystės, t. y. iki 2014 m. kovo 7 d.

2510.

26Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog antstolė, gavusi vykdomąjį raštą, kuriame nurodyta subsidiarioji tėvų atsakomybė, tačiau nenurodytas jos laikotarpis, tuo atveju, jei klaidingai manė, kad CK 6.276 straipsnio 3 dalies nuostatos nėra pakankamos, galėjo susirasti vykdomą teismo procesinį sprendimą, kuriame pažodžiui nurodyta, jog tėvų pareiga atlyginti nepilnamečio sūnaus padarytą žalą nėra absoliuti, ją riboja tam tikras laikas ir ieškovės pareiga atlyginti žalą tęsis iki tol, kol sūnus sulauks pilnametystės. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad ieškovė neskundė antstolės veiksmų negali būti laikoma esmine aplinkybe sprendžiant dėl antstolės veiksmų teisėtumo, nes vykdymo proceso dalyviai neturi pareigos išmanyti ir kontroliuoti antstolio veiksmus bei atlikti teisinį jų vertinimą.

2711.

28Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad K. Č. 2015 m. birželio 5 d. rašte, adresuotame antstolei I. B., aiškiai nurodė, kad yra pilnametis ir klausė (prašydamas atsakyti raštu), kodėl yra areštuotos jo motinos sąskaitos, nes jis yra pilnametis ir atsakingas už save. Antstolė į šį paklausimą raštu neatsakė. Byloje nėra duomenų, kad, gavusi šį raštą, antstolė būtų siekusi išsiaiškinti subsidiariosios atsakomybės laikotarpį, kreipusis dėl teismo nuosprendžio gavimo ar vykdymo tvarkos išaiškinimo. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolė ignoravo vykdomojoje byloje pateikiamą informaciją, nedėjo reikalingų pastangų vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti, todėl antstolės veiksmai, tęsiant išieškojimą iš D. V. po to, kai jos sūnus K. Č. sulaukė pilnametystės, laikytini neteisėtais. Šis pažeidimas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra tiesioginė neigiamų padarinių, kilusių ieškovei, priežastis, t. y. jei antstolė būtų tinkamai ir rūpestingai vykdžiusi savo pareigas ir nutraukusi išieškojimą iš ieškovės po 2014 m. kovo 7 d., turtinė 4257,98 EUR žala ieškovei nebūtų atsiradusi. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo.

2912.

30Įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė reguliariai lankėsi ir gydėsi pas psichiatrę dėl pablogėjusios psichoemocinės būsenos nuo 2015 m. gruodžio 21 d. Jai diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Ieškovė ir jos sūnus patvirtino, kad ieškovės emocinės būklės pablogėjimas buvo susijęs su antstolės atliekamu išieškojimu, pažymėjo, jog ieškovės psichinė būsena buvo pagerėjusi ir vėl stipriai pablogėjo antstolei pradėjus išieškojimą iš ieškovės, nes, atlikus išskaitas iš darbo užmokesčio, jai likdavo apie 120 EUR suma per mėnesį pragyvenimui, dėl to ieškovė jautė depresiją, pažeminimą, situacijos beviltiškumą. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog antstolė, net ir gavusi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį dėl sprendimo išaiškinimo taip pat turėdama ieškovės 2017 m. lapkričio 6 d. prašymą pervesti neteisėtai nurašytą 4257,98 EUR sumą į ieškovės sąskaitą, jokių veiksmų nesiėmė ir neteisėtai išieškotų lėšų negrąžino.

3113.

32Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei tai, kad atsakovė nepaneigė ieškovės teiginių dėl jai kas mėnesį likdavusios apie 100 EUR sumos pragyvenimui, taip pat sveikatos pablogėjimo ryšio su atliekamu neteisėtu išieškojimu, sprendė, kad priežastinis ryšys tarp antstolės neteisėtų veiksmų ir ieškovės neigiamų išgyvenimų egzistavo. Todėl įvertinęs pažeistų gėrių pobūdį, teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus bei vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, jai priteisiant 300 EUR neturinės žalos atlyginimą.

33III.

34Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3514.

36Apeliaciniu skundu atsakovė antstolė I. B. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3715.

38Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė į tai, kad atsakovė, atlikdama priverstinio išieškojimo veiksmus, visų pirma vadovaujasi ne CK, o CPK normomis ir kitais antstolių veiklą reglamentuojančiais norminiais aktais, nes vertinti faktinius duomenis ir aplinkybes bei taikyti įstatymus yra teismo, o ne antstolio kompetencija. Pažymėjo, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolei pateiktuose Vykdomuosiuose dokumentuose jokių nuorodų apie K. Č. pilnametystę nurodyta nebuvo. Vykdomajame rašte subsidiarios atsakomybes galiojimo terminai nebuvo nurodyti. Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas išplėtė antstolio kompetenciją, nurodydamas, jog atsakovė savo iniciatyva privalėjo susirinkti informaciją iš viešosios erdvės. Pažymėjo, jog antstolei išieškotojai pateikė Vilniaus apygardos teismo išduotus vykdomuosius raštus, kuriuose nebuvo nurodyti Lietuvos apeliacinio teismo nutarties duomenys, todėl viešojoje erdvėje rasti sprendime pateiktą šio teismo nutartį, nežinant jos numerio, nėra galimybių. Antstolei iš viso nebuvo žinoma apie Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, nes Vykdomuosius raštus buvo išdavęs Vilniaus apygardos teismas.

3916.

40Pirmosios instancijos teismas visą civilinės atsakomybės naštą perkėlė atsakovei, nes visiškai neatsižvelgė į atsakovės nurodytus motyvus, kad ieškovė su antstole nebendradarbiavo ir žinodama apie apeliacinio teismo priimtos nutarties motyvus jų antstolei nenurodė, Lietuvos apeliacinio teismo nutarties nepateikė. Pažymėjo, jog ieškovė priverstinio vykdymo veiksmams neprieštaravo, papildomų duomenų nepateikė, nors į antstolės kontorą buvo atvykusi. Ieškovė pati pateikė prašymą vykdyti išieškojimą iš jos darbo užmokesčio, kad būtų panaikintas areštas jos sąskaitoms. Antstolės patarimu tokį prašymą parašė ir atsiuntė ieškovės sūnus iš įkalinimo vietos. Kadangi tai buvo atlikta pagal susitarimą ir antstolė gavus prašymus areštą sąskaitoms panaikino, todėl joks atsakymas ieškovės sūnui ir nebuvo teikiamas. Apeliantė pažymi, jog skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju, kaip pažymima teismų praktikoje, skolininkas netektų galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti. Tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino ir atsakomybės apimties nesumažino ir nuo visiško nuostolių atlyginimo principo nenukrypo (CK 6.282 str.).

4117.

42Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista neturtine žala. Pažymėjo, jog teismas neatsižvelgė į tai jog šią visą išieškotą pinigų sumą iš ieškovės apeliantė jau yra išmokėjusi nukentėjusiems asmenims ir jos neturi. Be to, apeliantė savo civilinę atsakomybę yra apdraudusi ir todėl ne ji pati, o draudimo bendrovė, esant konstatuotam draudiminiam įvykiui, atlygina žalą nukentėjusiajam asmeniui. Apeliantės nuomone, teismo motyvas nėra tinkamas neturtinei žalai priteisti, nes neturi priežastinio ryšio su apeliantės neteisėtais veiksmais (vykdomu išieškojimu) ir/ar jų atlikimo momentu. Ieškovės į bylą pateiktų medicininių dokumentų įrašai liudija ieškovės sveikatos būklę kaip pasekmes po įvykio, dėl kurio jos nepilnametis sūnus buvo teisiamas, o ne dėl to, kad apeliantė „geranoriškai negrąžino“ išieškotų piniginių lėšų.

4318.

44Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. V. prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4519.

46Nurodė, kad priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nenustatė jai pareigos rinkti informaciją iš viešosios erdvės. Pažymėjo, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nepriklausomai ar vykdomajame rašte buvo nurodyta, antstolės pareiga žinoti ir vykdant išieškojimą vadovautis CK 6.276 str., kur yra nurodomas tėvų subsidiarios atsakomybės terminas už nepilnamečio vaiko padarytą žalą. Taigi, aplinkybė, kad ieškovė nepateikė antstolei apeliacinio teismo nutarties, kurioje nurodytas minėtas terminas negali būti teisiškai reikšminga sprendžiant atsakovės civilinės atsakomybės klausimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog aplinkybė, kad ieškovė neskundė antstolės veiksmų taip pat nereikšminga sprendžiant dėl antstolės veiksmų teisėtumo, kadangi vykdymo proceso dalyviai neturi pareigos išmanyti ir kontroliuoti antstolio veiksmų, kadangi antstolis privalo laikytis teisės aktų reikalavimų ir tai nėra priklausoma nuo proceso dalyvių teisinių žinių lygio. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog priteistos žalos dydis turi būti mažinamas atsižvelgiant į ieškovės elgesį vykdymo proceso metu.

4720.

48Pažymėjo, jog priešingai nei teigia apeliantė, ieškovės sūnus iš įkalinimo įstaigos prašymą (paklausimą) antstolei nusiuntė ne jos, o savo paties iniciatyva. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog dėl šių priežasčių nereikėjo jokio antstolės atsakymo raštu. Apeliantės nuomone, taip pat jokiais įrodymais nėra pagrįstą apeliantės pozicija, jog ieškovės blogą sveikatos būklę nulėmė ne antstolės veiksmai, o tai, kad jos sūnus buvo teisiamas.

49IV.

50Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5121.

52Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose.

5322.

54Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovės antstolės priteista turtinė ir neturtinė žala, teisėtumo ir pagrįstumo.

5523.

56Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-67-318/2013 jos nepilnametis sūnus K. Č., gimęs 1996 m. kovo 7 d., buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme, iš jo taip pat priteisiant turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą civiliniams ieškovams. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendį pakeitė: iš K. Č., o jam neturint savarankiškų lėšų subsidiariai iš jo tėvų A. Č. ir D. V. (Č.) priteistos neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai L. K. sumažino iki 25 000 Lt (7 240,50 EUR), nukentėjusiajam A. N. - iki 15 000 Lt (4 344,30 EUR). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi tenkindamas antstolės prašymą išaiškino, kad K. Č. gimusio 1996 m. kovo 7 d. tėvų D. V. (Č) ir A. Č. pareiga atlyginti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi, priteistą žalą pasibaigė K. Č. sulaukus pilnametystės, t.y. 2014 m. kovo 7 d. Higienos instituto 2017 m. balandžio 4 d. pažymoje Nr. 01-179 apie išskaičiuotas sumas nurodyta, kad nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 4 d. iš ieškovės darbo užmokesčio buvo išieškota 4257,98 EUR. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti žalą, kuri kilo antstolei tęsiant išieškojimą iš ieškovės po to kai jos sūnus sulaukė pilnametystės.

5724.

58Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad antstolės veiksmai, tęsiant išieškojimą iš D. V. po to, kai jos sūnus K. Č. sulaukė pilnametystės, laikytini neteisėtais ir šis pažeidimas yra tiesioginė neigiamų padarinių, kilusių ieškovei, priežastis, todėl priteisė iš atsakovės 4257,98 EUR turtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus įrodymus patvirtinančius psichoemocinės būsenos pablogėjimą bei paaiškinimus dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, kuriuos sukėlė atsakovės veiksmai, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 300 EUR neturtinės žalos atlyginimą.

5925.

60Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grįsdama tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog antstolei pateiktuose Vykdomuosiuose dokumentuose jokių nuorodų apie K. Č. pilnametystę ir subsidiarios atsakomybės galiojimo terminą nurodyta nebuvo, be to prie kilusios žalos atsiradimo prisidėjo ir pačios skolininkės nebendradarbiavimas.

6126.

62Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad, sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktika). Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai.

6327.

64Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 14 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-419-706/2016).

6528.

66Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog aplinkybė, kad antstolė neteisėtai tęsė išieškojimą iš ieškovės jos sūnui sulaukus pilnametystės, sudaro pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė, vykdydama išieškojimą, nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga bei tinkamai neatliko jai CPK 634 straipsnio 2 dalyje ir Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų.

6729.

68LR CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. LR CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Taigi, pagal šią įstatymo normą tėvai atsako subsidiariai, atsakomybė ribojama padariusio asmens pilnametystės, įgyto turto ar uždarbio iki sukankant pilnametystės (LR CK 6.276 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2010).

6930.

70Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė, veikdama pagal jos profesinei veiklai keliamus ir pripažintus apdairumo ir rūpestingumo standartus, vykdydama išieškojimą nagrinėjamu atveju, privalėjo atsižvelgti į CK 6.276 straipsnio 3 d. įtvirtintą imperatyvą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė į aplinkybę, jog vykdomuosiuose dokumentuose nebuvo nurodyti subsidiarios atsakomybės galiojimo terminai. Priešingai, pirmosios instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus įvertino ir konstatavo, jog nepaisant to, ar vykdomajame rašte expressis verbis (pažodžiui) buvo nurodytas subsidiariosios atsakomybės laikotarpis (terminas), ar ne, antstolė privalėjo vadovautis įstatymine CK 6.276 straipsnio 3 dalies nuostata ir išskaitas iš ieškovei priklausančių lėšų daryti tik iki to momento, kol K. Č. sulaukė pilnametystės, t. y. iki 2014 m. kovo 7 d. Kolegija neturi pagrindo su tokia išvada nesutikti ir pažymi, jog aplinkybė, kad vykdomajame rašte nebuvo nurodytas subsidiarios atsakomybės terminas nepašalina antstolės civilinės atsakomybės ir nesudaro pagrindo spręsti, jog tokie antstolės veiksmai nepažeidė ieškovės teisių ir teisėtų interesų ir yra laikytini teisėtas. Kolegijos vertinimu, vykdant išieškojimą antstolis turėtų veikti ne išskirtinai vykdymo procesą reglamentuojančių normų ribose, bet ir vadovautis specialiomis teisės normomis, atsižvelgiant į susiklosčiusių teisinių santykių specifiką, bei bendraisiais teisės principais. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju iš vykdomosios bylos duomenų buvo žinoma koks yra skolininko amžius ir kad subsidiariai atsakantys asmenys yra jo tėvai. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė šiuo atveju siekdama užtikrinti visų proceso dalyvių teises ir interesus ir abejodama ar šiuo atveju CK 6.276 straipsnio 3 d. nuostata yra pakankama, turėjo pareigą ir galimybes imtis atitinkamų veiksmų gauti procesinį teismo sprendimą, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas kreipdamasi jį išdavusią instituciją ar vykdymo proceso šalis arba daug ankščiau kreipdamasi su prašymu dėl procesinio sprendimo išaiškinimo. Nurodytų argumentų pagrindu atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog antstolei minėtas procesinis sprendimas nebuvo prieinamas viešoje erdvėje nežinant bylos numerio. Kolegija taip pat atmeta kaip neturinčius įtakos sprendžiant žalos atlyginimo ieškovei klausimą, apeliantės argumentus susijusius su tuo, kad neteisėtai išieškotos sumos yra nebe antstolės žinioje ir kad jos civilinė atsakomybė yra drausta.

7131.

72Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais išaiškinimais ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad apeliantė nepateikė argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl jos kaltės ir neteisėtų veiksmų vykdant išieškojimą iš ieškovės.

7332.

74Apeliantės argumentai, kad iš jos priteistino žalos atlyginimo dydis mažintinas arba žalos atlyginimas nepriteistinas dėl ieškovės kaltės jai nepateikus antstolei procesinio sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nenustatyta ir atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė neįvykdė kokių nors jai vykdymo procese nustatytų pareigų. Ta aplinkybė, kad ieškovė nepasinaudojo jai CPK suteiktomis teisėmis, nepripažintina pagrindu sumažinti žalos atlyginimo dydį – asmuo negali patirti neigiamų padarinių dėl to, kad dispozityviai pasirinko neatlikti veiksmų, kurie pagal CPK nuostatas leidžiami, tačiau skolininkui nėra privalomi atlikti.

7533.

76Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti ar laikyti turinčiais įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui, apeliacinio skundo argumentus dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo.

7734.

78CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

7935.

80Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Tokios žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo (restitutio in integrum) principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas nustato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, nepatogumus ir kt. Nustatydamas piniginės kompensacijos už neturtinio pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, praradimus dydį, teismas, neperžengdamas šių ribų, vertina individualios bylos aplinkybes ir atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

8136.

82Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė nepateikė įrodymų paneigiančių faktą, jog ieškovė dėl neteisėtai vykdyto išieškojimo iš jos, neteko dalies lėšų skirtų pragyvenimui. Medicininiai dokumentai patvirtina, jog ieškovė reguliariai lankėsi ir gydėsi pas psichiatrę dėl pablogėjusios psichoemocinės būsenos nuo 2015 m. gruodžio 21 d. Vertinant apeliantės argumentus, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas priteisė ne visą prašytą sumą neturtinei žalai atlyginti ir įvertino aplinkybę, jog ieškovės psichologinei būsenai įtakos turėjo aplinkybė, jog jos sūnus nuteistas. Tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, jog antstolės daugiau nei 3 m. vykdytas neteisėtu pripažintas išieškojimo procesas yra priežastiniame ryšyje su ieškovės patirtais nepatogumais, išgyvenimais, galimybių ribojimu, kas pagrįstai įvertintina, kaip neturtinė žala.

8337.

84Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

8538.

86Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės pateiktas apeliacinis skundas nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

8739.

88Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 400 EUR teisinės pagalbos išlaidų, kurios atmetus apeliacinį skundą priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str.).

89Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

Nutarė

90Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

91Priteisti ieškovei D. V. (a. k. ( - ) iš atsakovės antstolės I. B. (a.k. ( - ) 400 EUR bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 7. 2.... 8. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu... 9. 3.... 10. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė I. B. prašė jį atmesti.... 11. 4.... 12. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju vykdomajame rašte subsidiariosios... 13. 5.... 14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 nutartimi trečiojo... 15. 6.... 16. Tretieji asmenys A. N., A. N., A. N. per teismo nustatytą terminą... 17. II.... 18. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 19. 7.... 20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 12 d. sprendimu civilinės... 21. 8.... 22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, Vilniaus apygardos... 23. 9.... 24. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog byloje nesant ginčo... 25. 10.... 26. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog antstolė, gavusi vykdomąjį... 27. 11.... 28. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog vykdomosios bylos... 29. 12.... 30. Įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas... 31. 13.... 32. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei tai, kad atsakovė nepaneigė... 33. III.... 34. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 35. 14.... 36. Apeliaciniu skundu atsakovė antstolė I. B. prašė panaikinti Vilniaus miesto... 37. 15.... 38. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą... 39. 16.... 40. Pirmosios instancijos teismas visą civilinės atsakomybės naštą perkėlė... 41. 17.... 42. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista neturtine žala.... 43. 18.... 44. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. V. prašė jį atmesti bei... 45. 19.... 46. Nurodė, kad priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas... 47. 20.... 48. Pažymėjo, jog priešingai nei teigia apeliantė, ieškovės sūnus iš... 49. IV.... 50. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 51. 21.... 52. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 53. 22.... 54. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo,... 55. 23.... 56. Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18... 57. 24.... 58. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad antstolės... 59. 25.... 60. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį... 61. 26.... 62. Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad, sprendžiant ginčus dėl... 63. 27.... 64. Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas... 65. 28.... 66. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas... 67. 29.... 68. LR CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos... 69. 30.... 70. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismo... 71. 31.... 72. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais... 73. 32.... 74. Apeliantės argumentai, kad iš jos priteistino žalos atlyginimo dydis... 75. 33.... 76. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti ar laikyti... 77. 34.... 78. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens... 79. 35.... 80. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais žala yra padaroma... 81. 36.... 82. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė nepateikė... 83. 37.... 84. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos... 85. 38.... 86. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 87. 39.... 88. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 400 EUR... 89. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 90. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimą palikti... 91. Priteisti ieškovei D. V. (a. k. ( - ) iš atsakovės antstolės I. B. (a.k. (...