Byla 3K-3-456/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo antstolio A. Z. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui antstoliui A. Z. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo; tretieji asmenys – „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, uždaroji akcinė bendrovė „PZU Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Verslo administravimo kompanija“, P. P., A. S. ir I. S.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių antstolio civilinę atsakomybę, kai antstolis į individualios įmonės bankroto bylą neperduoda vykdomosios bylos dėl išieškojimo iš įmonės savininko, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovė K. M. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo antstolio A. Z. (toliau – atsakovas, kasatorius) 14 899 Lt žalos, 260 Lt administravimo išlaidų atlyginimą, 10 000 Lt neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovė nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į antstolių A. Z. ir Z. Z. kontorą ir pateikė vykdyti vykdomuosius įrašus dėl 14 138 Lt ir 899 Lt išieškojimo iš skolininko A. S. Atsakovas pagal vykdomuosius įrašus užvedė vykdomąsias bylas Nr. 17-1264/06 ir Nr. 17-1265/06. 2007 m. liepos 4 d. A. S. individualiai įmonei buvo iškelta bankroto byla, 2007 m. liepos 17 d. pranešimu apie tai buvo informuotas atsakovas, prašant perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui sprendimų vykdymui užtikrinti areštuoto A. S. individualios įmonės turto arešto dokumentus ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės. Ieškovės teigimu, atsakovas nereagavo į šį pranešimą, taip pažeisdamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą dėti visas pastangas, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas. Ieškinyje nurodoma, kad, pardavus A. S. ir jo sutuoktinės turtą, buvo patenkinti visi bankroto byloje pareikšti kreditorių reikalavimai, sumokėtas atlyginimas bankroto administratoriui, o 25 000 Lt grąžinta skolininkui ir jo sutuoktinei. Kadangi ieškovės skola nebuvo išieškota, skolininkas slapstėsi, tai jai atsirado 14 899 Lt žalos, kurios atlyginimą teismo prašė priteisti iš atsakovo kartu su 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimu, nurodydama, kad dėl kaltų atsakovo veiksmų (visiško neveikimo ir nepagarbaus elgesio) ji patyrė gilių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų ir dvasinių sukrėtimų, depresiją.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

9Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10Teismas nurodė, kad ginčams dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo spręsti taikytinos CK nuostatos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, todėl byloje būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas. Pažymėjęs, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog individualios įmonės bankroto byloje kreditoriais traukiami ne tik individualios įmonės kreditoriai, bet ir tokios įmonės savininko kreditoriai, taip pat nustatant tokios įmonės turtą, nustatomas individualios įmonės ir jos savininko turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v. R. K., bylos Nr. 3K-3-428/2006; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. Z. skundą, bylos Nr. 3K-7-162/2009), apie bankroto bylos iškėlimą buvo skelbta spaudoje (ieškovė šio fakto neginčija), teismas konstatavo mišrią šalių kaltę, nurodydamas, kad ieškovė, žinodama apie iškeltą bankroto bylą, nesikreipė į bankroto procedūras vykdančią instituciją, o atsakovas, savo profesijos atstovas, nevykdė pareigos šiai institucijai perduoti vykdomuosius dokumentus. Išanalizavęs vykdomųjų bylų medžiagą teismas kartu pripažino, kad antstolis ėmėsi skolos išieškojimo priemonių. Teismas sprendė, kad, kol vykdymo veiksmai nėra baigti ir išieškojimas toliau tęsiamas, t. y. nepasibaigė skolininko prievolė išieškotojai (ieškovei), nėra pagrindo teigti, jog atsirado reali žala. Įvertinęs tai, kad be ieškovės skolininkas A. S. turėjo ir kitų kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti ir antstolių nebuvo perduoti bankroto administratoriui, o teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismas nurodė, jog negalima teigti, kad skola būtų grąžinta būtent ieškovei, o ne kitiems kreditoriams. Nenustatęs atsakovo veiksmais padarytos žalos, teismas nesprendė dėl neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio. Kadangi vykdomosios bylos Nr. 17-1264/06 ir 17-1265/06 neužbaigtos, vykdymo veiksmai tęsiami, tai teismas konstatavo nesant pagrindo ieškovei priteisti 260 Lt sumokėtų administravimo išlaidų. Teismas nepasisakė dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, nurodydamas, kad, atmetus ieškinio reikalavimą atlyginti turtinę žalą, nėra pagrindo reikalauti atlyginti su juo siejamą neturtinę žalą. Teismas atsisakė taikyti ieškinio senatį, pažymėdamas, kad apie teisės pažeidimą (žalos atsiradimo faktą) ieškovė sužinojo tik 2011 m. rugsėjo 19 d., gavusi atsakovo raštą Nr. 3R-6343 „Dėl informacijos pateikimo“, o į teismą kreipėsi 2011 m. spalio 17 d.

11Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės K. M. apeliacinį skundą, 2013 m. sausio 4 d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikino; priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 17 795,92 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 14 899 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

12Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, gavęs informaciją apie A. S. individualiai įmonei iškeltą bankroto bylą, atsakovas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui privalėjo perduoti ir iš A. S., kaip fizinio asmens, vykdomo išieškojimo dokumentus, sprendė, jog to nepadaręs atsakovas pažeidė bendrąsias pareigas, įtvirtintas CK 6.246 straipsnio 1 dalyje, CPK 634 straipsnio 2 dalyje ir Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, taip pat specialiąją pareigą, įtvirtintą Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 18 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija laikė, kad aplinkybė, jog apie A. S. individualiai įmonei iškeltą bankroto bylą bankroto administratorius įstatyme nustatyta tvarka paskelbė viešai, nereiškia, kad kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie bankroto bylos iškėlimą, nes protingo ir apdairaus elgesio standartas neapima kreditoriaus pareigos nuolat domėtis kiekvieno skolininko teisine padėtimi – sekti informacinius pranešimus ir periodiškai kreiptis į Juridinių asmenų registrą; skolos išieškojimą pavedusi atlikti antstoliui, ieškovė turėjo pagrindą tikėtis, kad antstolis savo profesinę veiklą vykdys laikydamasis teisės aktų nuostatų ir atitinkamų rūpestingumo bei atidumo reikalavimų. Pažymėjusi, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog išieškojimas tęsiamas ir po A. S. individualios įmonės pabaigos, yra formali, teisėjų kolegija atmetė argumentus, kad byloje konstatuotas atsakovo neveikimas nesukėlė ieškovei turtinės žalos, nurodydama, jog, nesant antstolio kalto neveikimo, ieškovės reikalavimai būtų visiškai patenkinti bankroto byloje. Teisėjų kolegija įvertino tai, kad A. S. buvimo vieta nežinoma, nėra jo turto, atsakovas nuo 2006 metų nesėkmingai vykdo išieškojimą, ir sprendė, jog antstolio neveikimą ir ieškovės patirtą turtinę žalą siejantis priežastinis ryšys yra pakankamas pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei (CK 6.247 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė teisinę reikšmę aplinkybei, kad, be ieškovės, skolininkas turėjo ir kitų kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti, kiti antstoliai bankroto administratoriui neperdavė vykdomųjų dokumentų; teismo sprendimas atmesti ieškinį yra grįstas prielaida, kad bankroto byloje ieškovei galbūt būtų grąžinta ne visa skola. Teisėjų kolegijos manymu, bylos duomenys tokią prielaidą paneigia – nustatyta, kad bankroto byloje pakako turto ieškovės reikalavimui visiškai patenkinti, todėl yra pagrindas padaryti išvadą, jog ieškovei būtų grąžinta visa skola. Nustačiusi visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, teisėjų kolegija tenkino ieškovės reikalavimą atlyginti 14 899 Lt turtinę žalą. Kadangi byloje nustatyta, kad dėl antstolio neteisėto neveikimo vykdymo išlaidos iš skolininko A. S. nebuvo išieškotos jo individualios įmonės bankroto byloje, tai ieškovės patirtas vykdomųjų bylų administravimo išlaidas (260 Lt) teisėjų kolegija laikė ieškovės nuostoliais, kuriuos privalo atlyginti atsakovas (CK 6.246–6.249, 6.263 straipsniai). Teisėjų kolegija atmetė reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, nes tokia žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), o juose nėra nustatyta, kad antstolis privalo atlyginti neturtinę žalą, padarytą vykdant antstolio funkcijas. Teisėjų kolegija priteisė ieškovei 5 proc. dydžio metines palūkanas kaip nuostolius nuo 2008 m. kovo 31 d. (A. S. ir I. S. priklausančio buto pardavimo, vykdant A. S. individualios įmonės bankroto procedūras) iki ieškinio padavimo (2636,92 Lt) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas antstolis A. Z. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl CK 6.249 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatorius teigia, kad, likvidavus A. S. individualią įmonę, A. S. prievolė ieškovei nesibaigė, išieškojimas tęsiamas vykdomojoje byloje Nr. 0017/06/01264, atliekami priverstinio vykdymo veiksmai, byloje nėra duomenų, jog išieškojimas iš skolininko negalimas ir bus negalimas ateityje. Kasatoriaus manymu, negrąžintos skolos sumą pripažindama ieškovės nuostoliais, teisėjų kolegija iš esmės pažeidė CK 6.249 straipsnį, nes konstatavo ieškovės patirtos žalos faktą, nors ši nėra patyrusi CK 6.249 straipsnyje nurodyto praradimo, t. y. nepraradusi teisės susigrąžinti skolą iš A. S. Kadangi pagal CK 6.249 straipsnį kompensuojamas tik realus ir negrįžtamas turtinės padėties pasikeitimas, kuris nebus kompensuotas ateityje, tai, kasatoriaus įsitikinimu, nepraradusi galimybės žalos atlyginimą gauti ateityje, ieškovė gali reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl pavėluoto prievolės įvykdymo; žala negali būti prilyginama neišieškotos sumos dydžiui, kai išieškojimo veiksmai yra tęsiami. Kasatorius pažymi, kad nuo 2006 m. atliko daug privalomų vykdymo veiksmų, vykdomoji byla nėra baigta, todėl ieškovės patirtos 260 Lt vykdomosios bylos administravimo išlaidos negali būti pripažįstamos jos nuostoliais pagal CK 6.249 straipsnį. Kasaciniame skunde nurodoma, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai skolininko prievolė nėra pasibaigusi ir jis nėra nuo jos atleistas CK 6.213–6.219 straipsniuose nustatytais pagrindais, skolininkas yra gyvas ir darbingas, jo neįvykdyta prievolė kreditoriui negali būti laikoma kreditoriaus žala.
  2. Dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies ir 312 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatorius nurodo, kad, priteisdama iš jo 2636,92 Lt palūkanų, teisėjų kolegija pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, nes ieškovė prašė priteisti procesines palūkanas (CPK 6.37 straipsnis), tačiau nereiškė reikalavimo priteisti nuostolius (5 proc. metines palūkanas) CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pasak kasatoriaus, šią aplinkybę patvirtina faktas, kad nuostolių suma nėra įtraukta į ieškinio sumą, nuo jos nebuvo sumokėtas žyminis mokestis. Kasaciniame skunde teigiama, kad tiek ieškovė, apeliaciniame skunde pareikšdama naują reikalavimą priteisti nuostolius, tiek teisėjų kolegija, tokį reikalavimą nepagrįstai tenkindama, pažeidė CPK 312 straipsnio reikalavimus.
  3. Dėl draudimo teismo sprendimą grįsti prielaidomis. Kasatorius pažymi, kad teisėjų kolegijos prielaida, jog vykdomąją bylą pateikus A. S. individualios įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, ieškovės reikalavimas būtų buvęs patenkintas, nepagrįsta byloje esančiais įrodymais, ji nepaneigia galimybės, kad skolos būtų grąžintos ne ieškovei, tačiau kitiems A. S. kreditoriams (nustatyta, jog į bankroto bylą neįtraukti 29 kreditoriai, kurių reikalavimų suma – 298 111,26 Lt). Kasatoriaus teigimu, teismo sprendimo priėmimas remiantis prielaidomis iš esmės prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams
  4. Dėl CK 6.246–6.248 straipsnių netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatorius laikosi pozicijos, kad antstolio pareiga perduoti vykdomąją bylą skolininko individualios įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ar bankroto administratoriui nepakeičia ir nepanaikina skolininko (nagrinėjamoje byloje – ieškovės) pareigos domėtis skolininko finansine padėtimi ir imtis aktyvių veiksmų, susijusių su skolos išieškojimu bei teisės reikšti reikalavimą bankroto procese. Kasatorius nurodo, kad ieškovė nepasinaudojo jai teisės aktų suteiktomis teisėmis pareikšti reikalavimą bankroto byloje (ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalis, 21 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 2 dalis), taip pat nereiškė reikalavimo atnaujinti terminą kreditoriaus reikalavimams pateikti bankroto byloje, todėl šioje byloje jos pasirinktas teisių gynimo būdas yra netinkamas. Pažymėjęs, kad, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, teismai privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, jog apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo kitų bankroto procese dalyvaujančių asmenų (ieškovės, individualios įmonės savininko A. S. ir bankroto administratoriaus) pareigų ir jų kaltės, šių asmenų neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių priežastinio ryšio, nepagrįstai nenustatė mišrios šių asmenų kaltės, taip pažeisdamas CK 6.248 straipsnį. Kasaciniame skunde nurodyta, kad teisės aktuose įtvirtinta bankrutuojančios įmonės vadovo (savininko) pareiga pateikti teismui kreditorių sąrašą ir įsipareigojimų sumas (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis), bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas), tačiau teismas nevertino, ar šių pareigų buvo laikomasi, ar nebuvo šių subjektų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos priežastinio ryšio. Kasatoriaus manymu, byloje nenustatytas faktinis priežastinis ryšys, t. y. nenustatyta, kad, kasatoriui perdavus vykdomąją bylą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, ieškovė būtų sužinojusi apie iškeltą bankroto bylą, pateikusi kreditoriaus reikalavimą ir jis būtų patenkintas, todėl ieškovės nuostoliai (nepatenkintas kreditoriaus reikalavimas) negali būti laikomi kasatoriaus veiksmų (neveikimo) rezultatu, pagal CK 6.247 straipsnį, nes kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas dėl to, jog jo bankroto byloje nepareiškė pati ieškovė, veikdama savo rizika (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Nenustatytas ir teisinis priežastinis ryšys, nes, pasak kasatoriaus, teisės aktuose įtvirtinta antstolio pareiga perduoti vykdomąją bylą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nesiekiama informuoti kreditorių apie prasidėjusį skolininko bankroto procesą (kreditorių informavimo priemonės yra nurodytos ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktuose).

15Prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“, SE filialas Lietuvoje prašo kasacinį skundą tenkinti, palaikydami jame nurodytus argumentus ir motyvus.

16Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė K. M. prašo kasacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl CK 6.249 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo. Remdamasi skundžiamo teismo sprendimo argumentais, ieškovė nurodo, kad kasatorius pažeidė bendrąsias pareigas, įtvirtintas CK 6.246 straipsnio 1 dalyje, CPK 634 straipsnio 2 dalyje ir Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, taip pat specialiąją pareigą, įtvirtintą ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė laikosi pozicijos, kad kasatoriaus teiginys, jog ji nėra praradusi reikalavimo teisės į skolos grąžinimą iš A. S., yra formalus, nes, kasatoriui vykdant teisės aktuose nustatytas pareigas (sustabdžius vykdomąsias bylas (CPK 626 straipsnio 3 punktas), jas persiuntus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, atlikus baigiamuosius veiksmus ir priėmus patvarkymą užbaigti vykdomąsias bylas), vykdomosios bylos būtų pasibaigusios CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Pasak ieškovės, vykdomosios bylos dėl išieškojimo iš A.S. turėjo pasibaigti CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, todėl ieškovės sumokėtos 260 Lt vykdomųjų bylų administravimo išlaidos, dėl kasatoriaus neteisėto neveikimo neišieškotos iš skolininko jo individualios įmonės bankroto byloje, laikytinos ieškovės nuostoliais, kuriuos privalo atlyginti kasatorius (CK 6.246–6.249, 6.263 straipsniai).
  2. Dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies ir 312 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo. Nesutikdama su kasacinio skundo argumentu, ieškovė teigia, kad reikalavimą priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo 2008 m. kovo 31 d. (A. ir I. S. priklausančio buto pardavimo) iki ieškinio pareiškimo, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, nurodė ieškinyje. Ieškovės vertinimu, dėl kasatoriaus veiksmų (neveikimo) iš skolininko neišieškojus 14 899 Lt skolos, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai iš kasatoriaus priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo turto realizavimo iki ieškinio pareiškimo dienos.
  3. Dėl draudimo teismo sprendimą grįsti prielaidomis. Ieškovės manymu, nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad, ginčo vykdomąją bylą pateikus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, ieškovės reikalavimas nebūtų buvęs patenkintas, nes skolininkas turėjo dar 29 į įmonės bankroto bylą neįtrauktus kreditorius; bylos duomenys nepatvirtina tokios prielaidos. Ieškovė pažymi, kad jos reikalavimui patenkinti pakako I. S. grąžinto 25 818,96 Lt lėšų likučio.
  4. Dėl CK 6.246–6.248 straipsnių netinkamo aiškinimo ir taikymo. Ieškovė nesutinka su kasacinio skundo argumentais dėl mišrios jos, kasatoriaus ir A. S. kaltės, pažymėdama, kad skolos išieškojimą pavesdama atlikti kasatoriui, kuris yra savo srities specialistas, turėjo pagrįstą lūkestį, jog jos reikalavimas (visas ar tam tikra dalis) bus patenkintas, ji nuolat domėjosi vykdymo eiga, o kasatorius, pažeisdamas CPK 706 straipsnio reikalavimus, neinformavo ieškovės apie bankroto bylos iškėlimą ir iš varžytynių parduodamą skolininko turtą, todėl ji neturėjo galimybės pareikšti reikalavimo įtraukti ją į kreditorių sąrašą (apie bankroto procedūrą sužinojo tik 2011 m. rugsėjo 19 d. priėmus sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos). Ieškovės vertinimu, informuodamas antstolį apie bankroto bylos iškėlimą A. S. individualiai įmonei, bankroto administratorius tinkamai atliko įstatymuose nustatytas pareigas. Atsiliepime nurodoma, kad egzistuoja kasatoriaus neteisėtų veiksmų ir žalos netiesioginis priežastinis ryšys, antstolio veiksmais (neveikimu) tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti.

17Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Dėl antstolio civilinės atsakomybės

21Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad, sprendžiant ginčą dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. antstolis D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. J. v. antstolis A. B. ir kt.). Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai. Būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Šioje byloje kasatorius ginčija antstolio veiksmų (neveikimo) ir žalos priežastinio ryšio egzistavimą ir žalos dydį. Dėl to teisėjų kolegija dėl kitų deliktinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų pasisako tik tiek, kiek tai būtina sprendžiant dėl kasatoriaus ginčijamų sąlygų.

22Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės atsakomybės sąlygų konkrečiu atveju konstatavimas yra susijęs su konkrečių bylos aplinkybių nustatymu ir vertinimu, t. y. fakto klausimais, kurie kasaciniame teisme nenustatinėjami iš naujo. Kasacinis teismas, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis, patikrina, ar žemesniųjų instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo teisinius kriterijus (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

23Dėl neteisėtų antstolio veiksmų ir žalos priežastinio ryšio

24Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas, neperduodamas A. S. individualios įmonės bankroto bylą nagrinėjusiam teismui šios įmonės savininko kreditorės vykdomųjų dokumentų, pažeidė CPK 634 straipsnio 2 dalį, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, ĮBĮ (čia ir toliau – 2006 m. balandžio 20 d. įstatymo Nr. X-564 redakcija) 18 straipsnio 1 dalį. Taigi nagrinėjamoje byloje yra nustatyti atsakovo, kaip antstolio, neteisėti veiksmai (neveikimas). Kasaciniame skunde, priešingai nei ankstesnėse bylos nagrinėjimo stadijose, nebeginčijamas teismų konstatuotas antstolio veiksmų neteisėtumas, tačiau nurodoma, kad nėra antstolio neveikimo ir ieškovei atsiradusios žalos tiesioginio priežastinio ryšio, nes kreditoriaus reikalavimui patvirtinti nepakanka vien vykdomųjų dokumentų perdavimo, tam būtinas pačios kreditorės (ieškovės šioje byloje) valios išreiškimas.

25Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių bankroto procesui keliamų tikslų – tenkinti kreditorių reikalavimus, būtina užtikrinti, jog kreditoriai turėtų galimybę laiku pareikšti savo reikalavimus bankroto byloje. Pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme stadijoje pareiga nurodyti kreditorius, įsipareigojimų jiems dydį tenka įmonės vadovui (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Iškėlus bankroto bylą apie tai pranešama Juridinių asmenų registrui, informuojami žinomi kreditoriai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 10 straipsnio 7 dalies 8 punktas), skelbiama viešai (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktu, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo nustatyti laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog bankrutuojant neribotos civilinės atsakomybės įmonėms, kreditorių reikalavimus turi teisę reikšti ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir jos dalyvio (savininko) kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD v. M. P., bylos Nr. 3K-3-357/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD v. R. K., bylos Nr. 3K-3-357/2009; kt.). Atitinkamai ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis nustato kreditorių teisę perduoti administratoriui savo reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus. Įmonės administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, sudaro įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį tvirtinti teismui (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas). Taigi pagal bendrąją taisyklę bankrutuojančios įmonės kreditoriai savo valią gauti reikalavimų ar jų dalies patenkinimą bankroto procese išreiškia pateikdami reikalavimą įmonės administratoriui, o šis perduoda teismui tvirtinti. Be to, bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje teismas perima iš antstolių vykdomuosius dokumentus, pagal kuriuos vykdomi išieškojimai iš įmonės, kuriai iškelta bankroto byla (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 18 straipsnio 1 dalis) (jei bankrutuojanti įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodami ir vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos ieškoma iš tokios įmonės dalyvio (savininko). Taip pat perimamos visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai. Tokiu būdu visų kreditorių reikalavimai sutelkiami vienoje – bankroto – byloje, taip garantuojant, kad nebus pažeistas kreditorių lygiateisiškumo, reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo principai. Tačiau bankroto byloje tvirtinti pateikiami kreditorių reikalavimai skiriasi savo apibrėžtumo lygiu. Įmonės administratoriui po bankroto bylos iškėlimo pateikiančių reikalavimus kreditorių reikalavimus administratorius gali ginčyti, tokiais atvejais ginčą nagrinėja ir dėl reikalavimo pagrįstumo ir dydžio sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Kai yra išduotas ir pradėtas vykdyti vykdomasis dokumentas, reikalavimo pagrįstumas ir dydis jau būna nustatyti teismo arba kitų vykdomąjį dokumentą išdavusių institucijų ar kompetentingų asmenų ir bankroto byloje paprastai nebegali būti ginčijami. Be to, kreditoriai, pateikę antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš skolininko, jau yra pareiškę savo valią, kad jų materialinis teisinis reikalavimas būtų patenkintas. Dėl to tokio reikalavimo tvirtinimas galimas be pakartotinio kreditoriaus valios išieškoti išreiškimo, t. y. be atskiro jo pareiškimo tenkinti reikalavimus bankroto byloje. Taigi, priešingai nei nurodo kasatorius, antstolio vykdomųjų dokumentų, pagal kuriuos išieškoma iš bankrutuojančios įmonės ar jos savininko, perdavimas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui yra pakankamas veiksmas, kad kreditoriaus reikalavimas būtų patvirtintas teismo ir, esant bankrutuojančios įmonės turto, patenkintas įstatymų nustatyta tvarka. Reikalavimų tvirtinimas be kreditoriaus papildomo prašymo nereiškia, kaip kad nurodo kasatorius, jog suvaržomas tokių kreditorių disponavimas savo teisėmis. Bankroto procese neabejotinai galioja dispozityvumo principas, todėl kreditoriai gali, tačiau neprivalo reikšti reikalavimus bankroto byloje. Be to, kreditorius, nepageidaujantis įgyvendinti savo reikalavimo į bankrutuojančią įmonę, taip pat ir toks, kurio reikalavimai patvirtinti pagal antstolio perduotus vykdomuosius dokumentus, bet kada gali atsisakyti šio reikalavimo, kas taip pat yra dispozityvumo principo išraiška. Nepriklausomai nuo to, kas perduoda kreditorių reikalavimus teismui ir kokiu iš pirmiau aptartų būdų yra išreikšta kreditorių valia dėl reikalavimų tenkinimo, bet kuriuo atveju teismas, patvirtindamas kreditorių reikalavimus, sukuria teisinį pagrindą kreditoriams, laikantis ĮBĮ nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės, gauti visą ar dalį teismo nutartimi patvirtintos sumos iš bankrutuojančios įmonės turto.

26Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nustatytų aplinkybių pagrindu (bankroto administratorius informavo antstolį apie A. S. individualios įmonės bankroto bylą; antstolis ieškovės vykdomųjų dokumentų neperdavė bankroto bylą nagrinėjusiam teismui; bankroto byloje ieškovės reikalavimas nebuvo patvirtintas ir patenkintas; iš įmonės savininkų turto buvo visiškai patenkinti teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai; turto dalis, pakankama ieškovės reikalavimui patenkinti, grąžinta bankrutavusios įmonės savininkui) pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja teisiškai reikšmingas antstolio pareigos, nustatytos ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalyje, nevykdymo ir ieškovės patirtų nuostolių priežastinis ryšys.

27Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pareiga nustatyti visus bankrutuojančios įmonės ir jos savininko kreditorius pagal ĮBĮ nuostatas tenka ir įmonės savininkui, įmonės administratoriui, tuo turi rūpintis ir patys kreditoriai. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybė antstoliui suteikė inter alia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis savo iniciatyva turi imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Analogiška nuostata įtvirtinta Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostata dėl vykdomųjų dokumentų perdavimo į bankroto bylą yra imperatyvaus pobūdžio, nenustatanti jokių išimčių. Taigi, išieškotojo, pateikusio vykdomuosius dokumentus vykdyti antstoliui, reikalavimai turi patekti į bankroto bylą ir nesant išieškotojo iniciatyvos. Išieškotojas, perdavęs vykdomuosius dokumentus vykdyti valstybės įgaliotam asmeniui – antstoliui, įgyja teisėtą lūkestį, kad antstolis tinkamai vykdys įstatymo nustatytas pareigas, taip pat ir perkeldamas išieškojimą į bankroto bylą, ir išieškotojo interesų apsauga vykdymo procese bus užtikrinta. Kitų kasatoriaus nurodomų subjektų tam tikrų pareigų, susijusių su kreditorių įtraukimu į bankroto bylą, egzistavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepašalina nei antstolio bendrųjų pareigų, įtvirtintų CPK 634 straipsnio 2 dalyje, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, nei specialiosios pareigos, įtvirtintos ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalyje, taip pat neturi įtakos antstolio pareigų nevykdymo ir ieškovės patirtų nuostolių priežastiniam ryšiui.

28Dėl antstolio veiksmais padarytos žalos pobūdžio ir dydžio

29Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

30Nagrinėjamoje byloje ieškovė kaip patirtus nuostolius nurodė sumą, dėl kurios išieškojimo antstoliui (kasatoriui) buvo pateikusi vykdomuosius dokumentus, o antstolis tų dokumentų neperdavė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir dėl to ieškovė savo reikalavimų patenkinimo negavo A. S. individualios įmonės bankroto byloje. Kasatoriaus manymu, iš jo galėtų būti priteisti nuostoliai, atsiradę tik dėl pavėluoto prievolės įvykdymo, nes ieškovė, būdama ne individualios įmonės, o jos savininko kreditore, pasibaigus bankroto bylai išsaugojo teisę į savo reikalavimų patenkinimą iš savininko turto. Kasacinio teismo praktikoje antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos pobūdis aiškinamas ir jos dydis nustatomas atsižvelgiant į konkrečios situacijos vykdymo procese aplinkybes, pvz., pardavus turtą iš varžytynių, neteisingai jį įkainojus, antstolio padaryta žala vertinama kaip skirtumas tarp parduoto iš varžytynių turto rinkos vertės, kuri būtų gauta, jeigu antstolis nebūtų padaręs pažeidimų, ir faktiškai gautos kainos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutuojanti V. B. IĮ v. N. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-565/2008); antstoliui nepersiuntus vykdomojo rašo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, išieškotojui padaryta žala gali būti prilyginama jo nepatenkinto reikalavimo dydžiui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. A. J. v. antstolis A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-454/2010); antstoliui laiku neatlikus vykdymo veiksmų (turto arešto) ir dėl to išieškotojui operatyviai negavus išieškotinų sumų, tačiau išieškojimo galimybei neišnykus – nuostoliai, patirti dėl pavėluoto išieškojimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltic Agro“ v. antstolis J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-41/2012). Kasatorius pagrįstai nurodo, kad įmonės savininko, skirtingai nei pačios įmonės, prievolės kreditoriui, negavusiam savo reikalavimo patenkinimo įmonės bankroto procese, nesibaigia, jų įvykdymas neribojamas bankroto proceso metu savininko turimu turtu, jo asmeniniai kreditoriai po bankroto proceso pabaigos turi teisę reikalauti vykdyti prievoles vykdymo proceso nustatyta tvarka iš savininko naujai įgyto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD v. M. P., bylos Nr. 3K-3-357/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. BIĮ „Šakių agrocentras“, bylos Nr. 3K-3-160/2011). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas ieškinį tenkino ne todėl, jog ieškovė neteko išieškojimo iš kreditoriaus galimybės dėl bankroto proceso pabaigos, o pripažinęs realaus išieškojimo iš savininko turto negalimumą. Teisėjų kolegija sutinka su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada. Konstatuodamas išieškojimo negalimumą, teismas rėmėsi teisiškai reikšmingomis byloje nustatytomis aplinkybėmis: antstolis ieškovės pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdė nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d., tačiau nesėkmingai; bankroto procese buvo realizuotas ir kreditorių reikalavimų tenkinimui panaudotas visas surastas skolininko (įmonės savininko) turtas; skolininkas išvykęs iš Lietuvos, jo gyvenamoji vieta šiuo metu nežinoma; jis Lietuvoje verslo nebevykdo, pajamų negauna; naujų duomenų apie savininko turimą turtą negauta. Nors kasatorius nurodo, kad vykdomoji byla nėra baigta, tačiau sutinka, jog turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra, ir nepateikia jokių argumentų, pagrįstų įrodymais, kad išieškojimas ieškovės naudai iš skolininko realiai galimas ar taps galimas po kiek laiko. Pažymėtina ir tai, kad CPK 632 straipsnio, reglamentuojančio vykdomosios bylos užbaigimą, 1 dalies 6 punkte nustatyta, jog vykdomoji byla laikoma baigta persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, todėl antstolis privalėjo ne tik persiųsti vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau ir užbaigti vykdomąją bylą. Kasatoriaus argumentai, kad buvo ir daugiau bankrutuojančios įmonės savininko kreditorių, kurių reikalavimai nepateko į bankroto bylą, todėl visus juos perdavus bankroto bylą nagrinėjusiam teismui ieškovės reikalavimai būtų patenkinti tik iš dalies, atmestini, kaip grindžiami prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadas apie ieškovės reikalavimų patenkinimo bankroto byloje galimumą, atsižvelgdamas į realiai egzistavusią faktinę ir teisinę situaciją ir bankroto proceso eigą bei baigtį, t. y. į bankroto byloje patvirtintų reikalavimų apimtį, jų patenkinimo laipsnį, po reikalavimų patenkinimo likusią pinigų sumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, ypač atsižvelgiant į tai, jog bankroto procese egzistavo reali galimybė visiškai tenkinti ieškovės reikalavimą, jei vykdomieji dokumentai būtų perduoti bankroto bylą nagrinėjusiam teismui, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ieškovės patirtais nuostoliais laikė sumą, kurią ieškovė turėjo teisę gauti pagal antstoliui pateiktus vykdyti ir šio į bankroto bylą neperduotus vykdomuosius dokumentus. Pagal CPK 610 straipsnį vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, vėliau jos išieškomos iš skolininko. Nagrinėjamu atveju, antstoliui neperdavus vykdomųjų dokumentų į bankroto bylą ir neužbaigus vykdomosios bylos, išieškotoja neteko galimybės į sumokėtų vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko bankroto byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šią sumą priteisė iš antstolio. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kasatoriaus argumentų, susijusių su CPK 265 straipsnio 2 dalies ir 312 straipsnio pažeidimu, nes reikalavimas priteisti palūkanas, nors ir nekonkretizuojant jų prigimties ir nenurodant teisinio pagrindo, ieškinyje pareikštas.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

33Byloje nustatyta, kad ieškovė K. M., pateikusi atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 1000 Lt išlaidų, sumokėtų už advokato pagalbą. Ieškovė prašo šias išlaidas priteisti iš kasatoriaus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punkte nustatyto dydžio, todėl sprendžia, kad prašoma suma priteistina iš kasatoriaus (atsakovo).

34Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 145,54 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus antstolio A. Z. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

36Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Priteisti K. M. (a. k. duomenys neskelbtini) iš antstolio A. Z. (a. k. duomenys neskelbtini) 1000 (vieną tūkstantį) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

38Priteisti valstybei iš antstolio A. Z. (a. k. duomenys neskelbtini) 145,54 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt penkis Lt 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių antstolio civilinę... 6. Ieškovė K. M. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama... 7. Ieškovė nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į antstolių A. Z.... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 9. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu... 10. Teismas nurodė, kad ginčams dėl antstolio veiksmais padarytos žalos... 11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad,... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovas antstolis A. Z. prašo panaikinti Klaipėdos... 15. Prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo „BTA Insurance... 16. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė K. M. prašo kasacinį skundą... 17. Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Dėl antstolio civilinės atsakomybės... 21. Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo... 22. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės atsakomybės sąlygų... 23. Dėl neteisėtų antstolio veiksmų ir žalos priežastinio ryšio ... 24. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas, neperduodamas A. S.... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių... 26. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs... 27. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pareiga nustatyti visus... 28. Dėl antstolio veiksmais padarytos žalos pobūdžio ir dydžio ... 29. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba... 30. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kaip patirtus nuostolius nurodė sumą, dėl... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 33. Byloje nustatyta, kad ieškovė K. M., pateikusi atsiliepimą į kasacinį... 34. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 145,54 Lt bylinėjimosi... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 37. Priteisti K. M. (a. k. duomenys neskelbtini) iš antstolio A. Z. (a. k.... 38. Priteisti valstybei iš antstolio A. Z. (a. k. duomenys neskelbtini) 145,54 Lt... 39. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...