Byla e2-1361-769/2019
Dėl skolos už šilumos energiją priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui M. K. (M. K.) dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 1047,69 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn., 32,23 Eur delspinigių, iš viso 1079,92 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 114 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

5Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

6Teismas konstatuoja:

7Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. nuomos sutarčių (2013 m. birželio 26 d. nuomos sutartis, 2016 m. spalio 25 d. nuomos sutartis) pagrindu valdė Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Ieškovė butui, kuriame gyveno atsakovas, tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovas ieškovei už teikiamas paslaugas nemokėjo. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovo skola už tiektą šilumos energiją sudaro 1047,69 Eur. Tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 straipsnis). Atsižvelgiant į teismui pateiktus įrodymus laikytina, kad reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei priteistina 1047,69 Eur skola už tiektą šilumos energiją, kuri susidarė nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėnesio.

9Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir 32,23 Eur delspinigius, skaičiuojant 0,02 proc. ne daugiau kaip už 180 dienų. Civilinio kodekso 6.71 straipsnio nuostatos nustato, jog netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Duomenų, kad tarp šalių būtų rašytinė energijos – pirkimo pardavimo sutartis su atsakovu nėra. Iš ieškovės pateiktų mokesčių paskaičiavimo pažymų matyti, kad 12,71 Eur delspinigių/palūkanų paskaičiuota nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. bei nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn., ir 19,52 Eur delspinigių/palūkanų nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn., t .y. delspinigiai/palūkanos paskaičiuoti daugiau nei už 180 dienų. Jei tai buvo skaičiuojamos palūkanos,- teismui nėra pateikta duomenų apie taikytų palūkanų dydį, teisinį pagrindą. Ieškinio prieduose užfiksuota informacija neatitinka ieškinyje nurodytų aplinkybių. Klaipėdos apygardos teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad „tarp šalių nesant sudarytos rašytinės sutarties, kurioje būtų numatytos netesybos, jos skaičiuojamos tik tais atvejais, kai tai numato įstatymas arba nustato teismas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ nustato delspinigius fiziniams asmenims, laiku nesumokėjusiems tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos <...> mokesčių. (Tokios praktikos laikosi Klaipėdos apygardos teismas analogiškose civilinėse bylose Nr. 2A-96-123/2013, Nr. 2A-289-265/2012, Nr.2A-1332-123/2013, Nr. 2A-24-253/2014 ir kt.). Pažymėtina, kad šiose aukštesnės instancijos teismo nutartyse pateikti išaiškinimai, jog 1995-01-26 LR Įstatymas Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims reglamentuoja savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančios gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčių delspinigius, bet ne komunalinių paslaugų, nėra paneigti vėlesnėse nutartyse. Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, o toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, Konstitucinio Teismo praktika).

10Be to, 2010 m. spalio 25 d. Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 (Žin., 2010, Nr. 127-6488) patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 priedo 22 punkte įtvirtinta nuostata, jog sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, pastato savininkui arba valdytojui, arba buto ar kitų patalpų savininkui gali būti skaičiuojami delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Prižiūrėtojas raštu informuoja pastato savininką arba valdytoją, arba buto ar kitų patalpų savininką arba valdytojas raštu informuoja buto ar kitų patalpų savininką apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį. Taisyklių 8 priedo 24 punkte įtvirtinta, kad sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą karštą vandenį, buitiniam karšto vandens vartotojui gali būti skaičiuojami delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Karšto vandens tiekėjas raštu informuoja buitinį karšto vandens vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį. Teismui nėra pateikta duomenų, kad ieškovė būtų įvykdžiusi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus ir būtų informavusi nustatyta tvarka atsakovą apie delspinigių susidarymą, jų dydį ir susidarymo priežastį.

11Pažymėtina, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2016 m. vasario 10 d. nutarime dėl AB „Klaipėdos energija“ šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties yra nurodžiusi, jog bet kuri pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo sudarytos prekių pirkimo – pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties sąlyga (kuri nebuvo aptarta individualiai) gali būti pripažinta nesąžininga vartotojo atžvilgiu, jeigu ji priešinga geros valios reikalavimams ir sudaro sąlygas pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo abipusių teisių ir pareigų nelygybei vartotojo nenaudai.

12Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovės reikalavimas dėl 32,23 Eur delspinigių priteisimo negali būti tenkinamas. Be to, pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą.

13CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. gruodžio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

14Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 24 Eur žyminio mokesčio ir 90 Eur už advokato teisinę pagalbą. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Pažymėtina ir tai, kad konkretų atlygintinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį nustato teismas ir būtent jo diskrecijai priklauso klausimo dėl priteistinų išlaidų pagrįstumo išsprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, rengiant ieškinį nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti paslaugas visuomenės poreikių tenkinimui, privalanti racionaliai naudoti savivaldybės turtą ir nepažeisti vartotojo teisių, pagrindo išvadai, kad 90 Eur išlaidos už tipinio ieškinio parengimą šioje byloje yra būtinos ir pagrįstos, nėra. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2A-735-625/2012 pagal analogišką AB „Klaipėdos energija“ ieškinį nurodė: „ ieškovė turi pas ją dirbančius teisininkus, todėl teisinių paslaugų pirkimas su tikslu parengti nesudėtingus procesinius dokumentus negali būti laikytinas būtinomis išlaidomis ir priskirtas prie bylinėjimosi išlaidų, kurias turėtų sumokėti atsakovė“. Ši nutartis įsiteisėjusi, joje pateikti teismo išaiškinimai nėra pripažinti nepagrįstais. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ieškovės prašymas priteisti išlaidas už teisinę pagalbą netenkintinas.

15Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Laikant, kad patenkinta apie 90 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 21,60 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

Nutarė

17ieškinį tenkinti iš dalies.

18Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, į. k. 140249252, a. s. Nr. ( - ), banke AB Swedbank, iš atsakovo M. K. (M. K.), asmens kodas ( - ) 1047,69 Eur (vieną tūkstančių keturiasdešimt septynis eurus 69 ct) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,60 Eur (dvidešimt vieną eurą 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

19Kitą ieškinio dalį atmesti.

20Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

21Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai