Byla A-525-1112-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

2sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

3atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Tadui Škimeliui,

4trečiajam suinteresuotam asmeniui J. D. ir jos atstovui A. P. D.,

5trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui Vygaudui Čekanauskui,

6trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Elzei Lagunavičiūtei,

7trečiojo suinteresuoto asmens O. L. V. atstovui advokatui Algirdui Goštautui,

8viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos, trečiojo suinteresuoto asmens O. L. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, O. L. V., J. D., N. B. (N. B.), A. S. (A. S.), T. P., V. Z. V., N. P. (N. P.), A. Š., V. P., G. P. (G. P.), V. M., N. L., A. M., L. P., K. P. J. P., A. J., V. V., R. D., J. D., L. Ž., K. B., I. B., P. L., akcinei bendrovei SEB bankui ir individualiai R. G. architektūros firmai dėl aktų panaikinimo.

9Teisėjų kolegija

Nustatė

10I.

11Pareiškėjas KLaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašymu (t. I, b.l. 3–11) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:

121) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2001 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 06 „Dėl teritorijos adresu ( - ) (naujas numeris ( - )), ( - ) (naujas numeris ( - )), ( - ) (naujas numeris ( - )), Juodkrantės gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo“ patvirtintą detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas);

132) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2002 m. lapkričio 4 d. patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu ir priklausiniais, adresu ( - ), Neringoje (toliau – ir Sąvadas), statybai;

143) panaikinti Administracijos Architektūros skyriaus 2004 m. balandžio 15 d. išduotą statybos leidimą Nr. 18 gyvenamojo namo su priklausiniais, adresu ( - ), Neringoje, naujai statybai (toliau – ir Statybos leidimas);

154) panaikinti Tarybos 2002 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 181 „Dėl pritarimo infrastruktūros plėtojimo sutarčiai“ (( - ));

165) panaikinti 2002 m. spalio 21 d. sutartį Nr. 13 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą tarp Neringos savivaldybės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų – T. P., A. S., N. B. ir V. B.

17Nurodė, jog Detaliuoju planu žemės sklypas, adresu ( - ), padalintas į šešis savarankiškus žemės sklypus – ( - ), ( - ), ( - ) ir ( - ) bei dvi automobilių stovėjimo aikšteles. Teritorijos planavimo tikslas buvo, atlikus procedūrinius veiksmus, planuojamoje teritorijoje nustatyti ir įteisinti esamų ir naujai formuojamų sklypų ribas, jų dydžius, architektūrinius, urbanistinius apribojimus, paskirtį, paminklotvarkinius bei apsauginius reikalavimus, galimybę rekonstruoti esamus pastatus. Detaliuoju planu apibrėžti žemės sklypai, adresais ( - ) ir ( - ), Neringoje, yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise juos valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija (toliau – ir Klaipėdos AVA). Žemės sklypai, adresu ( - ) ir ( - ), Neringa, išnuomoti fiziniams asmenims. Žemės sklypai, adresais ( - ) (naujas Nr. ( - )) ir ( - ) (naujas Nr. ( - )) VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti kaip atskiri turtiniai vienetai. Pažymėjo, jog Detaliojo plano sprendiniais numatyta sklype A (( - )) suformuoti 1 122 kv.m. sklypą, kuriame numatomas įvažiuojamasis kelias iš ( - ) gatvės, o vakarinėje sklypo dalyje numatoma zona naujam ūkiniam pastatui. Planuojamas ūkinis pastatas blokuojamas su B sklypo ūkinio pastato siena ir turi bendrą stogą. Sklype B (( - )) numatyta suformuoti 1 448 kv. m. sklypą. Numatyta esamą ūkinį pastatą padalinti į dvi dalis, įrengiant praėjimą, dalis ūkinio pastato griaunama, taip suformuojant vientisą užstatymą. Rytinėje ūkinio pastato dalyje atkuriama gyvenamoji funkcija: atstatomi pastatai, ūkinis ir gyvenamasis namas apjungiami bendra stogo konstrukcija. Numatyta galimybė statyti verandą prie atstatomo gyvenamojo namo. Suplanuotoje teritorijoje numatyta nauja statyba, lauko inžinerinių tinklų, šaligatvio takų bei privažiavimo takų įrengimas. Sklype C (( - )) numatyta suformuoti 1 026 kv. m. žemės sklypą, nekeičiant esamo užstatymo, statiniams numatyti restauravimo ir pritaikymo darbai. Priskirtame sklype nenumatyta naujų pastatų statyba. Sklype D (( - )) numatyta suformuoti 1 616 kv. m. žemės sklypą, kuris priskirtinas esamam pastatui ir numatoma ūkinio pastato statyba, įrengimas ir eksploatacija. Numatoma galimybė rekonstruoti esamus gyvenamąjį ir ūkinį pastatus. Planuojamos teritorijos infrastruktūrai gerinti gyvenvietės reikmėms šalia ( - ) gatvės sklypo B savininkų lėšomis numatyta įrengti lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelę ir, tik įrengus minėtą aikštelę, galimas sklypo B ribų perkėlimas šiaurės kryptimi iki įrengtos lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelės. Pažymėjo, kad Detaliuoju planu nenumatomi komerciniai, pramoniniai bei kiti triukšmo ir taršos objektai, o visi esami medžiai ir želdiniai išsaugojami. Pabrėžė, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtintos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) (toliau – ir KNNPP schema) tekstinius sprendinius „Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Architektūrinės planinės dalies 3 skyriaus ir Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamento“ X, XI, XII teritorijų „Urbanistikos paminklo teritorija“ ir schematinius sprendinius „Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schema“, Detaliuoju planu planuojama teritorija priskiriama urbanistikos paminklo teritorijai, kurioje neleidžiamos naujos statybos, reikalaujama išsaugoti išlikusį vertingą apstatymą, restauruoti pastatus, nedidinti pastatų aukštingumo, o teritorijai ir pastatams sutvarkyti parengti specialų regeneracijos projektą. Detaliojo plano sprendiniai, kuriais numatyta naujai planuojamų pastatų teritorija ir atstatomų pastatų teritorija, prieštarauja aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumento KNNPP schemos sprendiniams, t. y. Juodkrantės centrinės dalies architektūrinio tvarkymo reglamento nuostatoms. Be to, Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja ne tik KNNPP schemai, bet ir kitiems norminiams teisės aktams: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (toliau – ir Parko nuostatai) 4, 6.6, 11 punktams, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatoms. Nustatyti ir procedūriniai pažeidimai, t. y. neatlikta planuojamos teritorijos esamos padėties analizė – tokiu būdu pažeistas Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Planuojant nekilnojamosios kultūros vertybės (Juodkrantės) teritorijoje tvarkymo, pritaikymo ir statybos darbus, neatlikti istoriniai-urbanistiniai tyrimai – taip pažeidžiamos Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 21 straipsnio nuostatos. Neparengta ir nekilnojamosios kultūros vertybės U12 individuali teritorijos regeneravimo programa. Detaliojo plano sprendiniai ( - ), Juodkrantėje, pastatyti statinius yra realizuoti, pažeidžiant istorinius-urbanistinius saugomos tradicinės žvejų gyvenvietės suformavimo požymius, tokiu būdu pakeista gyvenvietės erdvinė-urbanistinė struktūra ir istorinio užstatymo aplinka. Ginčijamu sprendimu patvirtinto neteisėto Detaliojo plano pagrindu priimti kiti administraciniai aktai: Sąvadas gyvenamajam namui su ūkiniu pastatu ir priklausiniais, adresu ( - ), Neringoje, Statybos leidimas naujai gyvenamojo namo statybai su priklausiniais, adresu ( - ), Neringoje, bei Tarybos 2002 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. 181 „Dėl pritarimo infrastruktūros plėtojimo sutarčiai“ (( - )) ir jo pagrindu sudaryta sutartis Nr. 13 tarp Neringos savivaldybės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų T. P., A. S., N. B., V. B., taip pat yra neteisėti, todėl naikintini. Sąvade techniniam projektui rengti nėra reikalaujama atsižvelgti į KNNPP schemą, Parko nuostatus. Be to, išnagrinėjus pateiktus pastatų architektūrinius sprendinius, matyti, jog sklype po ūkinių pastatų priedanga be naujo gyvenamojo namo, suprojektuoti dar du poilsiui skirti kotedžai su 4 gyvenamajai funkcijai skirtais atskirais blokais, gyvenamasis namas perstatytas į 2 gyvenamuosius apartamentus, viename gyvenamajame name įrengtos dvi saunos, ūkiniai pastatai suformuoti kaip gyvenamieji, t. y. iš kapitalinių konstrukcijų, apšiltinant visas išorines sienas ir stogus, prie džiovinimo patalpų suprojektuoti holai, tualetai, verandos, balkonai, laiptai į antrą aukštą, ūkinių pastatų architektūra nesiskiria nuo gyvenamojo namo, jų apdailai ir stogų dangoms naudojamos analogiškos medžiagos.

18Atsakovai Taryba ir Administracija atsiliepimu į prašymą (t. II, b.l. 11–12) prašė administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, o jeigu teismas nuspręstų kitaip – prašymo netenkinti.

19Pabrėžė, jog Detaliojo plano sprendiniai teisės aktų nustatyta tvarka yra suderinti su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis. Be to, Neringos savivaldybės teritorijoje nėra patvirtinto ir galiojančio bendrojo plano, todėl Taryba, tvirtindama ginčijamą Detalųjį planą, nepažeidė Teritorijų planavimo įstatymo normų. Pabrėžė, jog pareiškėjas kelia reikalavimus panaikinti administracinius aktus, tačiau tokiu būdu nebūtų apgintas viešasis interesas, nes administracinių aktų panaikinimas nesukeltų realių teisinių pasekmių viešojo intereso gynimui.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į prašymą (t. II, b.l. 14–15) su prašymu sutiko ir nurodė, jog pateikti argumentai dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais yra pagrįsti.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo O. L. V. atsiliepimu į prašymą (t. II, b.l. 174–177) prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

22Nurodė, jog pareiškėjas netinkamai gina viešąjį interesą, kadangi nenurodė administracinių aktų panaikinimo pasekmių tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Teigė, jog Detaliojo plano sprendiniai nepakeitė KNNPP schemoje nustatytų pagrindinių teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų – pastatų aukštingumo, užstatymo tankumo ir intensyvumo. Be to, Detaliojo plano sprendiniai negali prieštarauti galiojantiems teisės aktams vien dėl to, kad nebuvo parengta esamos padėties analizė. Tuo tarpu statinių vidaus planavimas nėra viešojo intereso objektas. Ginčijami viešojo administravimo subjektų administraciniai aktai buvo priimti pagal kompetenciją, nepažeidžiant administracinių procedūrų, o pareiškėjas neįrodė, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti.

23Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į prašymą (t. II, b.l. 64–69) prašė prašymą tenkinti.

24Nurodė, jog ginčijamu Tarybos 2001 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 06 „Dėl teritorijos adresu ( - ) (naujas numeris ( - )), ( - ) (naujas numeris ( - )), ( - ) (naujas numeris ( - )), Juodkrantės gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo“ patvirtintas žemės sklypas ( - ) atitiko visus tipinius Juodkrantės gyvenvietės urbanistinius ir architektūrinius požymius (valdoje prie gatvės stovėjo gyvenamasis namas, formuojantis gatvės išklotinę, o ūkiniai statiniai – kiemo gilumoje), kurie buvo pažeisti, padalinus žemės sklypą į šešis savarankiškus žemės sklypus ir pakeitus užstatymo pobūdį. Pažymėjo, kad vietoje sklype buvusio vieno gyvenamojo namo ir ūkinių statinių Detaliajame plane numatyta pastatyti antrą gyvenamąjį namą ir du priklausinius, kurie įvardinti tinklinėmis, nors KNNPP schemos tekstiniuose sprendiniuose Juodkrantės centrinės dalies architektūrinio tvarkymo reglamente jokia nauja statyba neleidžiama. Pabrėžė, kad KNNPP schemos privalomumas yra įtvirtintas daugelyje norminių teisės aktų (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje, Parko nuostatuose), todėl Tarybos 2001 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 06 buvo pažeisti aukštesnės teisinės galios teisės norminių aktų reikalavimai. Realizuoti Detaliojo plano sprendiniai ( - ), Juodkrantėje, t. y. pastatyti statiniai, pažeidė istorinius urbanistinius saugomos tradicinės žvejų gyvenvietės suformavimo požymius, pakeitė gyvenvietės erdvinę urbanistinę struktūrą ir istorinio užstatymo aplinką. Tuo tarpu, pripažinus negaliojančiu Tarybos 2001 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 06, neteisėtomis turi būti pripažintos ir sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo J. D. atsiliepimu į prašymą (t. II, b.l. 105) prašė prašymą atmesti.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimu į prašymą (t. II, b.l. 106–108) nurodė, jog jis yra teisėtas nekilnojamojo turto savininkas. Nagrinėjamu atveju buvo laikytasi KNNPP schemos reikalavimų, teritorijų planavimo procese atlikta esamos situacijos analizė, visuomenė buvo informuota apie detaliojo plano rengimo procesus. Be to, pareiškėjas praleido kreipimosi į teismą terminą, siekdamas apginti viešąjį interesą. Nesutiko, jog yra pažeistas viešasis interesas.

27Trečiasis suinteresuotas asmuo N. B. atsiliepimu į prašymą (t. II, b.l. 156) prašė prašymo netenkinti. Pažymėjo, jog visi statybos leidimai ir derinimai, susiję su statybomis, buvo išduoti kompetentingų valdžios institucijų teisės aktų nustatyta tvarka.

28Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimu į prašymą (t. II, b.l. 179) prašė prašymo netenkinti.

29II.

30Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimu (t. II., b.l. 204–221) prašymą patenkinto ir panaikino Tarybos 2001 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 06 „Dėl teritorijos adresu ( - ) (naujas numeris ( - )), ( - ) (naujas numeris ( - )), ( - ) (naujas numeris ( - )), Juodkrantės gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo“, Sąvadą, Statybos leidimą, Tarybos 2002 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 181 „Dėl pritarimo infrastruktūros plėtojimo sutarčiai“ (( - )) bei 2002 m. spalio 21 d. sutartį Nr. 13 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą tarp Neringos savivaldybės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų – T. P., A. S., N. B. ir V. B.

31Nustatė, jog Neringos miesto savivaldybės valdyba 1999 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 281 nusprendė organizuoti teritorijos prie ( - ) Juodkrantės gyvenvietė, Neringa, detaliųjų planų rengimą (sprendimo 1.3 p.), planavimo organizatoriaus funkcijas pavesdama vykdyti Administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriui (sprendimo 5 p.). Sąlygos teritorijų planavimo dokumentui – teritorijos ( - ), Juodkrantės gyvenvietė, Neringa, detaliajam planui rengti buvo išduotos 1999 m. lapkričio 29 d. Išduotose planavimo sąlygose nurodyta, kad planuojamai teritorijai inter alia taikomi Saugomų teritorijų įstatymas, Parko nuostatai, KNNPP schema. 2000 m. vasario 18 d. patvirtintoje planavimo užduotyje nurodytas planavimo tikslas – planuojamoje teritorijoje atlikus procedūrinius veiksmus, nustatyti ir įteisinti esamų ir naujai formuojamų sklypų ribas, jų dydžius, architektūrinius urbanistinius apribojimus, paskirtį, paminklotvarkinius bei aplinkosauginius reikalavimus, galimybę rekonstruoti esamus pastatus. Taryba 2000 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 91 patvirtino teritorijos ( - ) Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano raidos programą. Taryba 2001 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 06 patvirtino teritorijos, adresu ( - ) (naujas numeris ( - )), ( - ) (naujas numeris ( - )), ( - ) (naujas numeris ( - )) Juodkrantės gyv., Neringoje, detalųjį planą ir nusprendė naujai suformuotam sklypui (B), kurio plotas – 1448 kv.m., naudojimo būdas – sodybinio užstatymo teritorija (G1), suteikti adresą ( - ). Detaliojo plano sprendiniais numatyta suformuoti šešis atskirus žemės sklypus. Sklypui A (( - )) numatyta suformuoti 1 122 kv.m. žemės sklypą, numatant įvažiuojamąjį kelią iš ( - ) gatvės, o vakarinėje sklypo dalyje numatoma zona naujam ūkiniam pastatui, kuris blokuojamas su B sklypo ūkinio pastato siena ir turi bendrą stogą. Sklypui B (( - )) numatyta suformuoti 1 448 kv.m. žemės sklypą, kuriame esantis ūkinis pastatas padalijamas į dvi dalis, įrengiant praėjimą. Numatyta griauti dalį ūkinio pastato, siekiant suformuoti vientisą užstatymą. Rytinėje ūkinio pastato dalyje atkuriama gyvenamoji funkcija, atstatomi pastatai, sklype esantis ūkinis ir gyvenamasis pastatas apjungiami bendra stogo konstrukcija. Ateityje numatyta galimybė pastatyti verandą prie atstatomo gyvenamojo pastato. Sklypui C (( - )) numatyta suformuoti 1 026 kv.m. žemės sklypą, kuriame neplanuojama naujų pastatų statyba, nekeičiamas esamas užstatymas. Sklypui D (( - )) numatyta suformuoti 1 616 kv.m. sklypą, kuriame esamus ūkinį ir gyvenamąjį pastatus numatyta galimybė rekonstruoti. Planuojamos teritorijos infrastruktūrai gerinti gyvenvietės reikmėms šalia ( - ) gatvės sklypo B lėšomis įrengiama lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelė. Tik įrengus planuojamą stovėjimo aikštelę, galimas sklypo B perkėlimas. Nustatė, kad Detaliuoju planu apibrėžti žemės sklypai yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise juos valdo Klaipėdos AVA. Žemės sklypas, esantis ( - ), Neringa, nuomos sutarties pagrindu išnuomotas V. V., R. D., J. D., L. Ž., K. B., I. B., P. L. Žemės sklypas, adresu ( - ), padalintas į šešis atskirus nekilnojamojo turto vienetus. Pastatas, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso J. D. Butas, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso P. L. Butas, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso K. B. (1/3) ir I. B. (2/3). Butas, adresu ( - ), (unikalus Nr. ( - )) nuosavybės teise priklauso V. V. Adresu ( - ) esantis butas (unikalus Nr. ( - )) nuosavybės teise priklauso L. Ž. Butas, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso R. D. Žemės sklypas, adresu ( - ), Neringa, (unikalus Nr. ( - )) nuomos sutarties pagrindu išnuomotas O. L. V., J. D., N. B., A. S., T. P. Žemės sklype esantis pastatas – dirbtuvės (unikalus Nr. ( - )) nuosavybės teise priklauso A. S., pastatas – dirbtuvės (unikalus Nr. ( - )) nuosavybės teise priklauso J. D. (1/3 pastato), N. B. (1/3 pastato) ir T. P. (1/3 pastato). Sklype esantis pastatas – katilinė (unikalus Nr. ( - )) nuosavybės teise priklauso J. D. (1/3 pastato), N. B. (1/3 pastato) ir T. P. (1/3 pastato), o ūkinis pastatas (unikalus Nr. ( - )) nuosavybės teise priklauso O. L. V. Pastate – gyvenamajame name, adresu ( - ), (unikalus Nr. ( - )) suformuoti penki atskiri nekilnojamojo turto vienetai. Butas, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso V. M. Butas, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso N. L. Butas, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso A. M. Butas, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso J. P., K. P. ir L. P. Butas, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso A. J. Pastate – gyvenamajame name, adresu ( - ) (naujas Nr. ( - )), (unikalus Nr. ( - )) suformuoti keturi atskiri nekilnojamojo turto vienetai. Butas, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso V. Z. V. Butas, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso N. P. Butas, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso A. Š. Butas, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso G. P. Sklype esantis pastatas – sandėlis (unikalus Nr. ( - )) nuosavybės teise priklauso N. P. (11/100 pastato dalis), A. J. (8/100 pastato dalis), V. Z. V. (17/100 pastato dalis), A. Š. (13/100 pastato dalis), I. Š. (11/100 pastato dalis).

32Nurodė, jog Detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, todėl šiai teritorijai taikomi Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimai. Šis įstatymas Detaliuoju planu suplanuotos teritorijos teisinio statuso požiūriu yra specialus bendrųjų teritorijų planavimo ir statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų sistemoje. Atsižvelgė į Saugomų teritorijų įstatymo (1993 m. lapkričio 9 d. įstatymo Nr. 63-1188 redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 25 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“, aplinkybę, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1378 buvo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ priedo „Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“ 2 punktas, pagal kurį nebeliko nuostatos, kad Schema yra parengta laikotarpiui iki 2005 m., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimą ir pažymėjo, jog jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (kartu su gyvenviečių detaliaisiais planais) susiję sprendimai negali būti priimami, neatsižvelgiant į KNNPP schemą, ir negali prieštarauti jos nuostatoms. Įvertinęs KNNPP schemos pagrindinių teiginių 5 punktą, pažymėjo, jog jame įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal KNNPP schemą. Nurodė, kad Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje nagrinėjama teritorija priskiriama XI ir XIII zonoms, schemoje pažymėtos kaip esama urbanistikos draustinio riba ir naujų daugiabučių gyvenamųjų namų teritorija. Teritorija priklauso vadinamam ( - ) urbanistiniam kompleksui. Juodkrantės saugomų vertybių plano „Paminklosaugos režimas ir paminklotvarkos priemonės“ brėžinyje ginčo teritorijoje esantys pastatai priskiriami prie I kategorijos (konservuotini ir restauruojanti, visiškai išsaugant autentiškus elementus ir išvaizdą) ir II kategorijos (restauruotini, išsaugant vertingus elementus, kuriant kopijas ir gerinant išvaizdą) pastatų. KNNPP schemos Juodkrantės ir jos apylinkių principinio plano skyriaus Architektūrinės-planinės dalies Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamente reglamentuotas urbanistikos draustinio zonos tvarkymas. XI zonoje urbanistikos paminklo teritorijoje numatyta: 1) atstatyti nunykusias posesijas, jas apstatyti žvejų namų ir ūkinių pastatų kopijomis; 4) visai urbanistinio paminklo teritorijai parengti kompleksinio apstatymo naujadarus; numatyti, kad nebus didinamas jų aukštingumas – pastatai turi būti 1 aukšto su mansardomis; atkuriamo apstatymo pastatai – žvejų namų ir pagalbinių pastatų imitacija; be minėto projekto teritorijų apstatymo rekonstrukcija bei atskirų pastatų statyba ir jų pertvarkymai draudžiami. XIII zonai nustatyti reikalavimai, susiję su nagrinėjama teritorija: įrengti tarp pirties ir vaikų darželio palei gatvę žaliąją juostą, vizualiai atskiriančią daugiabučių namų zoną nuo tradicinio užstatymo zonos. Pabrėžė, jog Detaliojo plano sprendiniais sklypo A vakarinėje dalyje numatyta zona naujam ūkiniam pastatui, sklypui B priskiriama žemės dalis prie esamo pastato su planuojama zona naujam ūkiniam pastatui, o tokie sprendiniai prieštarauja nuostatai teritorijoje įrengti žaliąją juostą. Tuo tarpu sprendinys, kad atstatomi ūkinis ir gyvenamasis pastatai apjungiami bendra stogo konstrukcija, prieštarauja urbanistikos paminko teritorijoje numatytam režimui atstatyti nunykusias posesijas, jas apstatyti žvejų namų ir ūkinių pastatų kopijomis, nes Kuršių nerijoje ūkiniai pastatai nebuvo blokuojami. Sklype D numatyta esamo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato rekonstrukcija, toks sprendinys įgyvendintas, rekonstravus ūkinį pastatą jį išplečiant, tokiu būdu pažeistas reikalavimas neplėsti esamų pastatų bei nestatyti naujų gyvenamųjų pastatų, išskyrus nunykusius, kuriuos atstatyti numato kultūros objektų regeneracijos projektai. Be to, urbanistinio paminko teritorijoje draudžiama tankinti susiformavusį apstatymą. Realizuojant Detaliojo plano sprendinius, po rekonstrukcijos praplėstas ūkinis pastatas, kuris tapo 2 aukštų su mansarda, tuo tarpu žvejų sodybose ūkiniai pastatai buvo 1 aukšto su mansarda, o Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Architektūrinės planinės dalies Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamente nustatytas draudimas didinti pastatų aukštingumą, pastatai turi būti 1 aukšto su mansarda (X, XI, XII teritorijos 4 punktas). Remdamasis Parko nuostatų 4, 6.6,11 punktais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimu, pabrėžė, jog jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į KNNPP schemą ir prieštarauti jos sprendiniams. Be to, ginčijamu sprendimu patvirtinto Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 5, 13 straipsnių nuostatoms, numatančioms, jog valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato ne tik pats įstatymas, bet ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai, kiti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai, taip pat ir 28 straipsnio 1 dalies nuostatoms, reglamentuojančioms, kad saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo bei strateginio planavimo dokumentus ir jais nustatomus reglamentus, parengtus vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis. Konstatavo, jog nustatyti ir procedūriniai pažeidimai, t. y. neatlikta planuojamos teritorijos esamos padėties analizė (nors planavimo užduotyje nurodyti planavimo proceso etapai, inter alia esamos padėties analizė), tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Neatlikti istoriniai-urbanistiniai tyrimai, kai Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 21 straipsnis nustato, jog planuojant nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje tvarkymo, pritaikymo ar statybos darbus, projektavimas turi būti pagrįstas tyrimais. Neparengta ir nekilnojamosios kultūros vertybės U12 – Juodkrantės gyvenvietės pagrindiniame dosjė nurodyta individuali teritorijos regeneravimo programa, kurią reikia parengti, norint regeneruoti ir sutvarkyti kurią nors urbanistinės vertybės teritoriją (nagrinėjamu atveju – ( - )). Vadovaudamasis principu, jog iš neteisės neatsiranda teisė, padarė išvadą, kad, pripažinus, jog Detaliojo plano sprendiniai savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, akivaizdu, kad pažeistas teisinis reglamentavimas priimant ir kitus administracinius aktus, kuriais buvo suteikta teisė realizuoti Detaliojo plano sprendinius tretiesiems suinteresuotiems asmenims – patvirtinus Sąvadą, išdavus Statybos leidimą, Tarybai 2002 m. spalio 21 d. priėmus sprendimą Nr. 181 „Dėl pritarimo infrastruktūros sutarčiai (( - ))“ ir 2002 m. spalio 21 d. pasirašius sutartį Nr. 13 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“. Be to, Sąvade gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu ir priklausiniais, adresu ( - ), techniniam projektui rengti nėra reikalaujama atsižvelgti į KNNPP schemą, Parko nuostatus, Juodkrantės centrinės dalies architektūrinio tvarkymo reglamentą. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A822-65/2009), pabrėžė, jog kadangi nustatyta, kas Statybos leidimas išduotas neteisėto Tarybos sprendimo pagrindu, reikalavimas jį panaikinti laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Be to, Taryba 2002 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 181 „Dėl pritarimo infrastruktūros plėtojimo sutarčiai (( - ))“ pritarė sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo projektui, sudaryta infrastruktūros sutartis Nr. 13. Nurodė, kad akivaizdu, jog infrastruktūros sutartis buvo sudaryta Detaliojo plano, prieštaraujančio nurodytoms imperatyvioms įstatymo normoms, pagrindu. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.63 straipsnio 1 dalį, 1.80 straipsnio 1 dalį, padarė išvadą, jog, panaikinus sprendimą dėl Detaliojo plano patvirtinimo, turi būti panaikintos ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės.

33Nurodė, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 15 d. nutartimi buvo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į teismą termino atnaujinimo ir pareiškėjo prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo atsisakyta priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 20 d. nutartimi patenkino pareiškėjo atskirąjį skundą ir panaikino Klaipėdos miesto apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 15 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į teismą termino atnaujinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo. Konstatuota, kad 2008 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gauta Klaipėdos AVA specialisto išvada yra terminas, nuo kurio skaičiuojamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio prašymo padavimo terminas. Prašymą pareiškėjas padavė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2008 m. gruodžio 23 d., t. y. nepraleidęs prašymo padavimo termino. Pabrėžė, jog nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis turi res judicata galią, todėl neanalizavo proceso šalių argumentų dėl kreipimosi į teismą termino pažeidimo.

34Remdamasis ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A146-335/2008), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalimi, pripažino nepagrįstu teiginį, jog viešasis interesas šioje byloje neginamas. Konstatavo, jog pareiškėjas įrodė, kad objektyviai egzistuoja būtinybė ginti viešąjį interesą ir teismine tvarka panaikinti administracinius aktus.

35Nurodė, kad atsakovai prašymą nutraukti bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS438-2962009, tačiau tokia nutartis priimta esant kitokiai teisinei ir faktinei situacijai ir nagrinėjamu atveju ja negali būti remiamasi. Pareiškėjas nustatė tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams bei sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Pareiškėjas administracinius aktus ginčija dėl jų sukeliamų negatyvių teisinių pasekmių konkretiems teisiniams gėriams, įstatymų saugomoms visuomenės vertybėms, o ne dėl formalių teisės normų pažeidimų, galimai padarytų priimant administracinius aktus.

36Įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas taisykles (byla Nr. A822-65/2009), aplinkybę, jog pareiškėjas ginčija administracinius aktus, susijusius su statybomis Kuršių nerijos nacionalinio parko konservacinėje zonoje, pažymėjo, jog prokuroro reikalavimas panaikinti ginčijamus administracinius aktus gali būti siejamas su viešojo intereso apgynimu. Pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia panaikinti galimai neteisėtai viešojo administravimo subjektų priimtus individualius aktus, nustatančius tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams ar subjektų grupei. Kadangi iš neteisės negali atsirasti teisė, ginant viešąjį interesą svarbu, kad būtų panaikinti visi teisės aktai, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A442-330/2008) ir nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad viešojo intereso gynimas yra specialių valstybės įgaliotų subjektų specifinė veikla ir kad viešojo intereso gynimu galimai daroma intervencija į susiformavusius teisinius santykius bei kitų asmenų subjektines teises, darytina išvada, kad viešąjį interesą ginantiems subjektams taikomas dispozityvumo principas, tačiau jis ribojamas viešojo ir individualių interesų derinimu. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A822-52/2009) pažymėjo, jog jei būtų bylinėjamasi vien dėl administracinių aktų panaikinimo, nesiekiant šiais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių pašalinimo, būtų neracionaliai naudojami valstybės resursai (prokuratūros, teismų darbas), sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose, o realiai nebūtų apgintas viešasis interesas. Nagrinėjamoje byloje ginčijamu Tarybos 2001 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 06 sukurtos teisinės pasekmės ir Detaliojo plano sprendiniai jau yra realizuoti visa apimtimi – pastatyti statiniai, adresu ( - ), Juodkrantės gyvenvietė, Neringa, todėl turi būti nustatyta, ar šių aktų panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti viešąjį interesą. Nurodė, kad pareiškėjas nereiškė reikalavimų, susijusių su statinių nugriovimu, ir apsiribojo reikalavimais dėl administraciniais aktais sudarytų prielaidų vykdyti tam tikrą veiklą, atlikti atitinkamus darbus, panaikinimo, o teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad, išsprendus klausimą dėl administracinių aktų teisėtumo, jis imsis priemonių informuoti atitinkamas institucijas ir inicijuos administracinį procesą dėl neteisėtų teisės aktų atsiradusių pasekmių pašalinimo. Procesas dėl buvusios padėties atkūrimo bus inicijuojamas įstatymo nustatyta tvarka, išnagrinėjus šią bylą, kadangi pareiškėjo siekis yra valstybės ir visuomenės interesų apsauga, nacionalinių kultūros vertybių apsauga ir viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams. Teismas padarė išvadą, kad byloje dalyvaujantiems asmenims pakankamai aiškiai suformuluota ir pateikta informacija, kokias materialines teisines pasekmes gali sukelti ginčijamų aktų panaikinimas. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A822-65/2009, A146-88/2009, A456-268/2009) pažymėjo, jog sukurta tokia teisinė situacija, kad planavimo ir statybų procesas saugomoje teritorijoje vyko pagal sankcionuotą elgesio modelį ir statybos negali būti laikomos neteisėtomis, kol to nėra konstatavęs teismas. Tuo tarpu reikalavimas nugriauti statinį ar jo dalį, vadovaujantis Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktika (2006-07-10 nutartis byloje O.V. prieš Panevėžio apskrities viršininko administraciją, 2007-04-17 nutartis byloje D.M. prieš Telšių apskrities viršininko administraciją, 2007-10-24 nutartis byloje R.V. prieš Kauno apskrities viršininko administraciją), pagal savo pobūdį turi būti reiškiami bendrosios kompetencijos teisme. Papildomai atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus, tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių bylų teismų praktiką taikant įstatymus (ABTĮ 20 str. 2 d.), konstatavo, jog, įvertinus faktines aplinkybes, teismų sukurtus precedentus, darytina išvada, kad pareiškėjo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pažeistam viešajam interesui apginti.

37III.

38Atsakovai Taryba ir Administracija pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 3–5), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą atmesti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į prašymą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

391. Remdamiesi Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 ir 8 dalimis, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų ir tuo metu galiojusių Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės) 2, 8, 9, 42 punktais, nurodo, kad, derinant detaliojo plano sprendinius su specialiųjų planų sprendiniais, jei nėra parengto bendrojo arba detaliojo planų, šie specialieji planai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Tarybos 2001 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 06 patvirtinto Detaliojo plano sprendiniai įstatymo nustatyta tvarka buvo suderinti su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, o Neringos savivaldybės teritorijoje nėra patvirtinto ir galiojančio bendrojo plano, todėl Taryba, tvirtindama Detalųjį planą, imperatyvių Teritorijų planavimo įstatymo normų nepažeidė ir nebuvo pagrindų Detaliojo plano bei jo pagrindu priimtų administracinių aktų panaikinimui.

402. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas tik 2007 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 72-2865 pripažino prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ reikalavimą skelbti „Valstybės žiniose“ visus be išimties Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai negalioja atgal, įstatymo reikalavimas paskelbti „Valstybės žiniose“ visą KNNPP schemos turinį galiojo tiek 1994 metais, tiek ginčijamų administracinių aktų priėmimo momentu. Tuo tarpu teisės aktų nustatyta tvarka buvo paskelbta tik dalis KNNPP schemos.

413. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų negaliojimo atgal principą.

424. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad prokuroras nagrinėjamu atveju gina viešąjį interesą, padaryta neatsižvelgiant į analogiško pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (bylos Nr. A756-2150/2008, AS438-296/2009). Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta duomenų apie tai, kokias neigiamas pasekmes (žalą) valstybei, visuomenei ar jos daliai, įstatymų saugomiems teisiniams gėriams sukelia ar sukels skundžiami aktai ir koks bus šių pasekmių (žalos) pobūdis ir mastas.

435. Nurodo, kad byloje yra duomenys, jog Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-216-05 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje padarymo, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu šiuo metu nors vienas asmuo būtų pripažintas kaltu dėl konkretaus nusikaltimo, kurio viena iš pasekmių yra šioje administracinėje byloje ginčijamų aktų priėmimas. Todėl, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS438-296/2009), laikytina, kad pareiškėjas neįrodė, jog objektyviai egzistuoja būtinybė ginti viešąjį interesą ir teismine tvarka panaikinti šioje byloje ginčijamus administracinius aktus.

446. Kadangi Detaliojo plano sprendiniai jau yra realizuoti, pareiškėjas nesiekia šiais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių pašalinimo (buvusios padėties atkūrimo), vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A756-268/2009), pareiškėjo reikalavimų nebuvo pagrindo tenkinti, nes keliamų reikalavimų apimtimi nebūtų apgintas viešasis interesas.

45Trečiasis suinteresuotas asmuo O. L. V. pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 12–16), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir prašymą atmesti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į prašymą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

461. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypas buvo padalintas į šešis savarankiškus žemės sklypus bei pakeistas užstatymo būdas. Bylos medžiaga (Detaliojo plano aiškinamasis raštas, kadastro ir registro duomenys, ištraukos iš kadastrinių matavimų bylų) patvirtina, kad planuojama teritorija niekada nebuvo vienas sklypas, todėl Detaliuoju planu sklypai nebuvo dalijami, o formuojami pagal faktinį naudojimą, atsižvelgiant į tipinius Juodkrantės gyvenvietės urbanistinius ir architektūrinius požymius, nepažeidžiant KNNPP schemos sprendinių bei Parko nuostatų.

472. Nurodo, jog teisės aktai (Detaliųjų planų rengimo taisyklių 21 p.) nustatė, kad planuojamos teritorijos esamos būklės analizė galėjo būti ir neatliekama. Be to, esamos padėties analizė aptarta Detaliojo plano aiškinamajame rašte, pridėti visi tokiam etapui rengti būtini dokumentai (ištraukos iš statinių kadastrinių bylų), aptartos visos Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte išvardintos nuostatos. Tuo tarpu pagal Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 19 straipsnio 3 dalį esamos būklės analizė nebuvo detaliojo plano sudedamąja dalimi.

483. Teigia, jog teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad užstatymas buvo identiškas, o Detaliojo plano sprendiniais nenustatoma nei viena nauja užstatoma vieta. Tiek statinių konfigūracija, tiek jų išdėstymo schema yra visiškai identiški į bylą pateiktai statinių išdėstymo schemai. Be to, teismo sprendimas nekonkretus, nes jam nenurodoma, kurie konkretūs Detaliojo plano sprendiniai pakeitė kokias gyvenvietės erdvines – urbanistines struktūras. Taip pat nurodo, kad pagal įgyvendintą projektą nėra sublokuotų statinių, o esami statiniai pripažintini ūkinių pastatų kopijomis. Be to, žalioji zona negali būti įrengiama ten, kur jau yra esami statiniai.

494. Nurodo, kad nuosavybės teise valdo statinį – pagalbinio ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Neringoje, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ). Tokį statinį O. L. V. įsigijo 2004 m. balandžio 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Sutarties sudarymo dieną šiam statiniui jau buvo išduotas Statybos leidimas, kuris išduotas trijų statinių rekonstrukcijai. Pažymi, jog jos statomas objektas nėra ir niekada nebuvo kultūros vertybė, todėl ūkinio statinio vidaus interjeras nėra saugomas valstybės, jis gali būti planuojamas savininkės nuožiūra pagal atitinkamas atsakingų valstybės institucijų išduotas sąlygas.

505. Detaliojo plano sprendiniai nepakeitė KNNPP schemoje nustatytų pagrindinių teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų – pastatų aukštingumo, užstatymo tankumo ir intensyvumo, statinių statybos zonos ar linijos (Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. 1 d.). Detaliojo plano sprendiniai, kurie nustato O. L. V. priklausančių statinių reglamentus, neprieštarauja KNNPP schemos sprendiniams ir tai nebuvo nurodyta pareiškėjo prašyme. Be to, ta aplinkybė, kad nebuvo parengta esamos padėties analizė, savaime dar nereiškia, kad patvirtinti sprendiniai prieštarauja galiojantiems teisės aktams. Pažymi, jog viešojo intereso gynyba reikalinga tada, kai yra jo pažeidimas, o nagrinėjamu atveju O. L. V. ūkinio pastato rekonstrukcijos atžvilgiu tikrai nėra.

516. Teigia, jog tuo atveju, jeigu ginčijami aktai nebuvo suderinti su galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, toks neatitikimas negali būti vadinama neteise. Tuo tarpu, jeigu tokie administraciniai aktai neteisėti, už jų priėmimą atsakingi asmenys turi būti traukiami baudžiamojon/administracinėn atsakomybėn.

527. Pirmosios instancijos teismas nevertino teisėtų lūkesčių principo turinio, taip pat nenagrinėjo šio principo ir valstybės prestižo priešpriešos nagrinėjamu atveju.

53Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą (t. III, b.l. 55–59) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į prašymą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

541. Teigia, jog privalomą KNNPP schemos pobūdį patvirtinta tiek imperatyvios teisės aktų nuostatos (Saugomų teritorijų įstatymas, Parko nuostatai), tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime pateiktas išaiškinimas, tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A10-1534/2007, A822-1622/2008, A822-1567/2008). Be to, pačios savivaldybės išduotose Detaliojo plano rengimo sąlygose nurodyta, kad planuojamai teritorijai inter alia taikomi Saugomų teritorijų įstatymas, Parko nuostatai, KNNPP schemos, kaip galiojančio teritorijų planavimo dokumento, reikalavimai.

552. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalis, kuria remiamasi apeliaciniame skunde, nustatė, kad detalusis planas netvirtinamas, jeigu jis prieštarauja bendrajam planui arba yra pažeista nustatyta derinimo, viešo svarstymo, priežiūros procedūra, detaliojo plano sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo ar statybos normų. Todėl atsakovas privalėjo patikrinti, ar nėra kliūčių tvirtinti detalųjį planą.

563. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269, kuriuo patvirtina KNNPP schema, nebuvo pripažintas negaliojančiu ar prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Todėl nė vienas teisę taikantis subjektas neturėjo teisės spręsti, kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą KNNPP schemos dalį taikyti, o kurią savo nuožiūra laikyti negaliojančia.

574. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A146-335/2008, A17-742/2007, A146-335/2008), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (2005-05-13, 1997-05-06), nesutinka su teiginiu, kad nagrinėjamu atveju padaryti teisės aktų pažeidimai yra tik formalūs, neturintys visuomeninės, viešosios reikšmės, įtakos konkrečioms asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, todėl negali būti pripažįstami tinkamu pagrindu kreiptis į teismą su prašymu dėl viešojo intereso gynimo.

585. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A822-65/2009), pabrėžia, jog ginčijamų administracinių aktų panaikinimas sukels realias teisines pasekmes, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, jų pagrindu pastatyti statiniai bus pripažinti neteisėta statyba. Panaikinus pareiškėjo ginčijamus aktus, turėtų prasidėti statybos padarinių šalinimo procedūra, numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnyje. Todėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimas yra viešojo intereso apgynimo pagrindas, o panaikinus šiuos aktus, atsirastų prielaidos taikyti teisės aktų normas, reglamentuojančias neteisėtų statybų padarinių šalinimą, taip galutinai apginant viešąjį interesą.

59Trečiasis suinteresuotas asmuo J. D. atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą (t. III, b.l. 60–65) prašo apeliacinį skundą patenkinti ir panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

601. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodyti konkretūs Detaliojo plano patvirtinimu padaryti įstatymo nuostatų pažeidimai.

612. Taip pat nepagrįsta išvada, jog nustatytas procedūrinis pažeidimas – neatlikta planuojamos teritorijos esamos padėties analizė, pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Toks teiginys neatitinka tikrovės, nes Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcijoje, galiojusioje Detaliojo plano patvirtinimo momentu, nustatyti privalomi kiekvieno detaliojo planavimo procese darbai buvo atlikti. Be to, Detaliojo plano aiškinamajame rašte yra skyrius Esamos padėties analizė ir vertinimas. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 21 straipsnyje taip pat nenustatyti reikalavimai atlikti istorinius-urbanistinius tyrimus.

623. Nesutinka su teismo teiginiu, kad neparengta nekilnojamosios kultūros vertybės U12-Juodkrantės gyvenvietės pagrindiniame dosjė nurodyta individuali teritorijos regeneravimo programa, kurią reikia parengti, norint regeneruoti ir sutvarkyti kurią nors urbanistinės vertybės teritoriją (nagrinėjamu atveju – ( - )). Sprendime nenurodyta, kokiu administraciniu aktu patvirtintas Juodkrantės gyvenvietės pagrindinis dosjė bei kam (kokiems subjektams) nustatyta prievolė rengti individualią Juodkrantės gyvenvietės teritorijos regeneravimo programą.

634. Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1269 turėjo būti skelbiamas visa apimtimi, su visais priedais (schemos tekstiniais ir schematiniais sprendiniais), o nepaskelbti „Valstybės žiniose“ jie negalioja. Be to, tokio nutarimo 1 punkto tekste netgi nenurodyti dokumentų (schemos tekstinių ir schematinių sprendinių), kurie sudaro (įeina į) schemą, tačiau neskelbiami „Valstybės žiniose“, pavadinimai, nenurodyta, kur su šiais dokumentais galima susipažinti. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas tokių argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

645. Atsižvelgia į Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir teigia, jog teismas privalėjo pareikalauti, kad pareiškėjas pateiktų įrodymus, jog kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti viešąjį interesą, nesiėmė priemonių visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimams, kuriuos pareiškėjas nustatė Neringoje, Juodkrantės gyvenvietėje, ( - ), pašalinti.

656. Pareiškėjas turėtų kreiptis ne dėl administracinių teisės aktų panaikinimo, o į bendrosios kompetencijos teismą, kad šis (kaip tai numato CK 4.103 str.) įpareigotų statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) ar statinį nugriauti.

667. Nurodo, jog neaišku, kokias materialines teisines pasekmes gali sukelti ginčijamų aktų panaikinimas, o pareiškėjas faktiškai administracinius aktus ginčija ne dėl jų sukeliamų negatyvių teisinių pasekmių konkretiems teisiniams gėriams, įstatymų saugomoms visuomenės vertybėms, o dėl galimų formalių teisės normų pažeidimų, galimai padarytų priimant administracinius aktus. Ginčijamų aktų panaikinimas sukeltų itin didelius materialinius nuostolius tretiesiems suinteresuotiems asmenims, tačiau teismas nepasisakė, kas tokius nuostolius turėtų atlyginti.

67Trečiasis suinteresuotas asmuo J. D. atsiliepimu į O. L. V. apeliacinį skundą (t. III, b.l. 66–71) prašo apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į atsakovų apeliacinį skundą, taip pat sutinkama su trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde pateiktais argumentais.

68Papildomai nurodo, jog tiek prokuroro prašyme, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime nėra konstatuojama, jog pats Tarybos sprendimas, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, kaip administracinis aktas, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

69Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. III, b.l. 72–74) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti galioti, o apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus. Pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:

701. Nurodo, kad KNNPP schema yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas, taip jis įregistruotas ir Valstybiniame teritorijų planavimo registre. Remiantis 1996 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, specialiojo planavimo dokumentai neatstoja bendrojo plano ir detaliųjų planų. Kol šių dokumentų sprendiniai nesuderinti su bendrojo plano arba jeigu jo nėra – su visais atitinkamo lygmens galiojančiais specialiųjų ir detaliųjų planų sprendiniais, jie yra rekomendacinio pobūdžio. Kadangi Kuršių nerijoje bendrojo plano rengta ir patvirtinta nebuvo, taip pat nebuvo ir atitinkamo lygmens specialiųjų ar detaliųjų planų, buvo privaloma KNNP planavimo schemą taikyti rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, t. y. detaliuosius planus. Be to, KNNPP schema buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 1994 metais – iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo.

712. Teigia, jog pareiškėjas, prašydamas panaikinti ginčijamus aktus ir teismo posėdžio metu paaiškindamas, kokių veiksmų bus imtasi, jei teismas panaikintų ginčijamus aktus, šios bylos kontekste tinkamai apgina viešąjį interesą. Be to, Statybos įstatymas nenumato prokuratūros dalyvavimo, likviduojant savavališkos statybos padarinius.

723. Pabrėžia, jog sąžiningumo principas reikalauja atidumo, rūpestingumo ir draudžia piktnaudžiauti teise. Tiek atsakovams, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš planavimo sąlygų turinio, Detaliojo plano teritorijos raidos programos ir sprendinių turėjo būti akivaizdu, kad Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja teisiniam reguliavimui. Išvadą, jog neteisėti aktai, nors ir realizuoti, turi būti panaikinti, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A822-42/2009).

73Pareiškėjas atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (t. III, b.l. 76–83) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

741. Nurodo, kad prašymo dalies dėl Tarybos sprendimo panaikinimo dalykas yra Detaliojo plano sprendinius įtvirtinęs administracinis aktas, o ne Detaliojo plano pagrindu atlikta teisinė jo sprendinių registracija. Tokio prašymo teisinis pagrindas – Detaliojo plano sprendinių neatitikimas KNNPP schemai, Parko nuostatams.

752. Pažymi, jog detaliojo planavimo proceso etapus nustatė ne tiriamo laikotarpio Detaliųjų planų rengimo taisyklių 21 punktas, o 23 punktas, pagal kurį, priklausomai nuo planavimo tikslų detaliojo planavimo procesas galėjo būti sumažintas iki dviejų etapų –planuojamos teritorijos raidos programos parengimo ir aprobavimo bei sprendinių rengimo ir pasekmių vertinimo, sprendinių derinimo ir tvirtinimo, tokiu būdu numatant galimybę neatlikti numatyto etapo – esamos padėties analizės. Šis poįstatyminis aktas nedetalizavo atvejų, kada detaliojo planavimo procesas gali būti sumažintas iki dviejų etapų, tačiau nurodė, kad tai priklauso nuo planavimo tikslų. Tuo tarpu planavimo tikslus nustato planavimo užduotis, kurią pateikia planavimo organizatorius. Nagrinėjamu atveju planavimo užduotis buvo patvirtinta 2000 m. vasario 10 d., nustatant 3 privalomus planavimo proceso etapus – esamos padėties analizę, teritorijos raidos programos parengimą ir aprobavimą, sprendinių rengimą, derinimą ir tvirtinimą (teritorijos ( - ) detalusis planas). Todėl esamos padėties analizė buvo privalomas ginčo teritorijos detaliojo planavimo proceso etapas, kurio projekto rengėjas nesilaikė.

763. Nesutinka su teiginiais, kad po Detaliojo plano sprendinių realizavimo sklypo užstatymas liko identiškas buvusiam, o išvada, kad Detaliojo plano sprendiniai ( - ), Juodkrantėje, pastatyti statinius yra realizuoti, pažeidžiant istorinius-urbanistinius, nekonkretizuota. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime argumentuotai detalizavo tokius savo teiginius, taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad suprojektuotų ir kaip ūkinių pastatytų pastatų paskirtis nėra ūkinė, o statiniai suprojektuoti ir pritaikomi gyvenamiesiems namams, tokiu būdu pakeičiant buvusių statinių naudojimo paskirtį.

774. Apeliaciniame skunde nepateikti jokie duomenys, pagrindžiantys statinių planuojamoje apželdinti teritorijoje buvimą. Taip pat nepagrįstas teiginys, kad ginčo teritorijoje nėra sublokuotų statinių, kadangi Detaliojo plano sprendinys, jog atstatomi ūkinis ir gyvenamasis pastatai apjungiami bendra stogo konstrukcija, yra faktiškai įgyvendintas, bei prieštarauja urbanistikos paminko teritorijoje numatytam režimui atstatyti nunykusias posesijas, jas apstatyti žvejų namų ir ūkinių pastatų kopijomis, kadangi Kuršių nerijoje ūkiniai pastatai, sprendiniuose aptartu būdu, blokuojami (jungiami) nebuvo.

785. Nurodo, kad tiek atsakovams, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš planavimo sąlygų turinio, Detaliojo plano teritorijos raidos programos ir sprendinių turėjo būti akivaizdu, kad Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja teismo sprendime nurodytam teisiniam reguliavimui. Visiems suinteresuotiems asmenims buvo galimybė susipažinti su Detaliojo plano projektais, vykdant viešojo aptarimo procedūras, ir pareikšti savo pastabas dėl teritorijų planavimo sprendinių, tačiau tai nebuvo padaryta, tokiu būdu sąmoningai ignoruojant teisės aktų reikalavimus.

79R. G. atsiliepimu (t. III, b.l. 91) nurodo, kad R. G. architektūros firma praktiškai nebevykdė veiklos maždaug nuo 2002-2003 metų, o 2005 m. gruodžio 22 d. buvo oficialiai išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

80Trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prisidėjimu prie atsakovų apeliacinio skundo (t. III, b.l. 123–128) prašo atsakovų apeliacinį skundą patenkinti – panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą atmesti; priteisti AB SEB banko naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikiami tokie pagrindiniai argumentai:

811. Nurodo, kad banko naudai yra įkeistas nekilnojamasis turtas, su kuriuo susijusius administracinius aktus pirmosios instancijos teismas panaikino sprendimu. Banko naudai yra įkeistas R. D. nuosavybės teise priklausantis butas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ) Neringoje, Klaipėdoje, užtikrinant R. D. 29 034,32 eurų prievolę bankui. Pažymi, jog tokio pastato, kuriame yra butas, statyba buvo vykdoma laikantis Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo reikalavimų, pagal visus teritorijų planavimo ir statybos darbams reikalingus dokumentus, t. y. turint galiojantį sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo, projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimą ir kitus statybos dokumentus. Pastatas pripažintas tinkamu naudoti, kas leido pagrįstai tikėtis, kad statyba vyko teisėtai ir pastatas visiškai atitinka statybos aktų reikalavimus. Bankas kreditavo ne buto statybą, o jo įsigijimą, suteikdamas R. D. kreditą buto įsigijimui bei užtikrindamas kredito grąžinimą buto hipoteka. Pabrėžia, jog neturėjo pagrindo abejoti statybų teisėtumu, neturėjo pareigos tikrinti administracinių aktų, kurių pagrindu pastatytas įkeistas butas, teisėtumo. Hipotekos lakštus patvirtino notaras, patvirtindamas, kad įkeitimas yra teisėtas.

822. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje panaikinti administraciniai aktai buvo išduoti, patvirtinti, derinami Administracijos, Tarybos. Tuo tarpu R. D. ir bankas nedalyvavo statybos darbų procese, neturėjo įtakos atsakovų aktų priėmimo procedūrai, neturėjo įgaliojimų nurodyti šioms valstybės valdžios institucijoms, kaip jos turėtų patikrinti administracinių aktų atitikimą aukštesnės galios teisės aktams. Nagrinėjamu atveju įsigaliojus pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl administracinių aktų, kurių pagrindu buvo pastatytas R. D. nuosavybės teise priklausantis ir bankui įkeistas butas, panaikinimo bei įpareigojus butą nugriauti, bankas praras kredito užtikrinimo priemonę ir, tikėtina, patirs turtinę žalą, kurios dydis – negrąžinto kredito dalis. Tokiu atveju bankas svarstytų galimybę CK 6.271 straipsnio pagrindu reikalauti žalos atlyginimo iš valstybės biudžeto.

833. Nurodo, kad ginčijami administraciniai aktai priimti 2001 – 2002 metais, t. y. beveik prieš 10 metų. Pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, į teismą kreipėsi 2008 m. gruodžio 23 d., t. y. praėjus 6-7 metams nuo aktų priėmimo. Tuo tarpu atsakovams patvirtinus panaikintus aktus, R. D. ir bankas turėjo pagrįstą lūkestį dėl buto statybos teisėtumo. Kadangi byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių viešojo (visuomenės) intereso pažeidimą dėl buto buvimo, pirmosios instancijos teismo sprendimu neproporcingai ir nepateisinamai pažeidžiamas R. D. privatus interesas valdyti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ir banko interesas išsaugoti išduoto kredito grąžinimo užtikrinimo priemonę.

842010 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas AB SEB banko pareiškimas, kuriuo jis atsisako prisidėjimo prie Tarybos ir Administracijos apeliacinio skundo.

85Teisėjų kolegija

konstatuoja:

86IV.

87Apeliaciniai skundai netenkintini.

88Byloje ginčas kilo dėl Tarybos 2001 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 06 „Dėl teritorijos adresu ( - ) (naujas numeris ( - )), ( - ) (naujas numeris ( - )), ( - ) (naujas numeris ( - )), Juodkrantės gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo“ patvirtinto Detaliojo plano ir jo pagrindu priimtų administracinių aktų – Sąvado, Statybos leidimo, Tarybos 2002 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 181 „Dėl pritarimo infrastruktūros plėtojimo sutarčiai“ (( - )) bei infrastruktūros sutarties. Pareiškėjas prašymu kreipėsi į teismą, nurodydamas, jog Detalusis planas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, įskaitant KNNPP schemą, o panaikinus Detalųjį planą, naikintinos ir kiti jo ginčijami administraciniai aktai, t. y. Detaliojo plano pagrindu sukurtos teisinės pasekmės.

89Siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą, atsižvelgiant į apeliaciniuose skunduose pateikiamus argumentus, pirmiausia būtina nustatyti, ar pareiškėjas kreipėsi į teismą, siekdamas apginti viešąjį interesą, ar prašyme pareikšti reikalavimai vertintini kaip tinkami viešojo intereso apgynimui, taip pat pasisakyti dėl kreipimosi į teismą termino.

90Dėl viešojo intereso

91

92Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko įsteigimas ir veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei, todėl viešąjį interesą siejo su tuo, kad, esant įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, ypač statybos, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą, tai yra, valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti savo nacionalines kultūrines vertybes. Be to, tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis, o tais atvejais, kai valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms.

93Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui, bylos Nr. A146–335/2008, A17-742/2007, A14-86/2007), tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas patvirtina, jog tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu.

94Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai sudaro prielaidą, leidusią statybas saugomoje teritorijoje, todėl darytina išvada, jog reikalavimas tokius aktus panaikinti dėl galimai juos priimant padarytų teisės aktų pažeidimų yra keliamas srityje, susijusioje su viešojo intereso gynimu. Konstatuotina, jog pareiškėjo reikalavimas panaikinti ginčijamus administracinius aktus gali būti siejamas su viešojo intereso apgynimu.

95Trečiasis suinteresuotas asmuo J. D., nesutikdama su teiginiu, jog šiuo atveju tinkamai ginamas viešasis interesas, teigė, jog pareiškėjas privalėjo įsitikinti ir pateikti įrodymus, kad kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti viešąjį interesą, nesiėmė priemonių visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimams, kuriuos pareiškėjas nustatė Neringoje, Juodkrantės gyvenvietėje, ( - ), pašalinti. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. A822-65/2009), įstatymų leidėjas kaip vieną iš aplinkybių, kada prokuroras privalo kreiptis į teismą, gindamas viešąjį interesą, nurodo kitų institucijų pareigūnų, tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, privalančių ginti viešąjį interesą, nesiėmimą priemonių pažeidimams pašalinti (Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d.). Įgyvendinant viešąjį interesą teritorijų planavimo srityje, visuomenės vardu veikia už teritorijų planavimo sritį atsakingos institucijos. Kadangi šiuo atveju prokuroras prašo panaikinti Tarybos sprendimą, tai susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešąjį interesą, kurį netinkamai įgyvendino savivaldybės institucija, turėjusi tai padaryti pagal įstatymą. Be to, kadangi Taryba ir Administracija, privalančios užtikrinti, kad jų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebūtų priimti ginčijami sprendimai, prokuroras privalėjo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą.

96Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, aktualią administracinių teismų praktika, daro išvadą, jog šiuo atveju pareiškėjo prašymas sietinas su viešojo intereso gynimu, todėl kaip nepagrįsti atmestini argumentai, jog šiuo atveju viešasis interesas negali būti ginamas, kadangi pareiškėjas neįrodė, jog ginčijamais aktais tretiesiems asmenims ar saugomoms vertybėms buvo padaryta konkreti žala.

97Dėl termino kreiptis į teismą ir tinkamų viešojo intereso gynimo priemonių

98Nagrinėjamu atveju byloje taip pat nurodyta, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą su prašymu. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartimi (byla Nr. AS556-162/2009) (t. I, b.l. 210–216) buvo patenkintas pareiškėjo atskirasis skundas ir panaikinta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 15 d. nutarties dalis, kuria nepatenkintas pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į teismą termino atnaujinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo. Tokiame teismo procesiniame sprendime konstatuota, jog pareiškėjas 2008 m. gruodžio 11 d. gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas, ir prašymą teismui padavė nepaleidęs prašymo padavimo termino. Todėl, remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įsiteisėjusia nutartimi, konstatuotina, jog visi argumentai, susiję su terminu paduoti prašymą teismui, yra nepagrįsti ir atmestini.

99Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (byla Nr. A822-65/2009), jog, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas tinkamai gina viešąjį interesą, nepakanka vien tik nustatyti fakto, kad ginamų interesų turinys atitinka viešųjų interesų turinį. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas, ar pareiškėjo ginamas interesas pripažintinas viešuoju interesu, taip pat turi nustatyti, ar pareiškėjo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pažeistam viešajam interesui apginti.

100Pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, pareikšti materialiniai reikalavimai turi būti tinkami pažeistam viešajam interesui apginti. Tais atvejais, kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, jeigu jų statyba pažeidė viešąjį interesą, viešojo intereso apgynimas reikštų neteisėtos statybos teisinių pasekmių pašalinimą, o ne vien administracinių aktų, kurie sąlygojo šias statybas, panaikinimą. Tačiau teisės aktai nenustato, kad viešąjį interesą ginantis subjektas reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo ir reikalavimus dėl neteisėtos statybos teisinių pasekmių šalinimo reikštų toje pačioje byloje. Vadinasi, bylą nagrinėjantis administracinis teismas turi nustatyti, ar byloje ginčijami administraciniai aktai pažeidžia viešąjį interesą ir ar jų panaikinimas leistų apginti viešąjį interesą, o tais atvejais, kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, administracinių aktų panaikinimas bus nukreiptas į viešojo intereso gynimą tik tuo atveju, jei toks panaikinimas bus siejamas su atitinkamais materialiniais teisiniais padariniais (buvusios padėties atkūrimu).

101Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, jog nagrinėjamoje byloje ginčijamu Tarybos 2001 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 06 yra sukurtos teisinės pasekmės ir Detaliojo plano sprendiniai jau yra realizuoti visa apimtimi – pastatyti statiniai, adresu ( - ), Juodkrantės gyvenvietė, Neringa.

102Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pareiškėjo prašyme, atsiliepime į apeliacinius skundus, teismo posėdžių metu nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, jog pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu į teismą ir ginčydamas administracinius aktus, tokių aktų panaikinimą tiesiogiai siejo su buvusios padėties atkūrimu, t. y. neteisėtos statybos padarinių šalinimo procedūra. Todėl pareiškėjo pasirinktos viešojo intereso gynimo priemonės, atsižvelgiant į tai, jog jos sudaro pagrindą pradėti neteisėtos statybos padarinių šalinimo procedūrą, vertintinos kaip tinkamos viešajam interesui apginti. Konstatuotina, jog pareiškėjo keliami materialiniai reikalavimai šiuo atveju yra pakankami pažeistam viešajam interesui apginti, pareiškėjas pasirinko tinkamas viešojo intereso gynimo priemones. Atitinkamai teisėjų kolegija sprendžia, jog visi argumentai, kad pareiškėjo pasirinktos viešojo intereso gynimo priemonės šiuo atveju yra netinkamos, o viešasis interesas, patenkinus pareiškėjo prašymą, nebus apgintas, vertintini kaip nepagrįsti.

103Dėl KNNPP schemos teisinės galios nagrinėjamoje byloje

104

105Nagrinėjamoje byloje tiek apeliaciniuose skunduose, tiek ir pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą šalys teigė, jog KNNPP schema nebuvo privaloma. Kitaip tariant, atsižvelgiant į tokio akto paskelbimo būdą bei į jo teisinę galią, rengiant ir tvirtinant Detalųjį planą, nebuvo privaloma remtis KNNPP schema.

106Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr.1-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“ įsteigė Kuršių nerijos nacionalinį parką ir pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinti šio parko nuostatus.

107Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1603 patvirtino Parko nuostatus. Remiantis Parko nuostatų 4 punktu, nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal KNNPP schemą, ja remiantis parengtus bei nustatyta tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.

108Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2010-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010, Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prieš Neringos savivaldybės tarybą ir kt.) yra išaiškinęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ nuostatas valstybinių parkų planavimo schemos, kuriose nustatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentas, kai jis yra patvirtintas iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos ir iki 1997 m. kovo 30 d. įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre. KNNPP schema nustatyta tvarka patvirtinta iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo ir įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų registre kaip specialus teritorijų planavimo dokumentas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad, rengiant ir tvirtinant KNNPP schemą, nebuvo galiojančių atitinkamo lygmens specialiųjų ir detaliųjų planų, su kuriais šią schemą reikėtų derinti, KNNPP schema negali būti laikoma rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentu ir yra privalomojo pobūdžio.

109Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime, spręsdamas, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) paskelbimas atitinka teisės aktų skelbimo reikalavimus, pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose (išleistuose įstatymų leidžiamosios valdžios arba vykdomosios valdžios institucijų) buvo įtvirtinta principinė nuostata, jog Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko schemą (generalinį planą). Taip pat konstatavo, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į nurodytą schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti šios schemos sprendiniams. Jei šių sprendinių būtų nepaisoma, ypač žinant, kad tai, jog Lietuvos valstybė Kuršių nerijos nacionalinį parką traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, kartu būtų nepaisoma ir bendrojo teisės principo bona fides. Priešingu atveju būtų ne tik pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso – saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas, bet ir nusižengta imperatyviosioms Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53, 54 straipsnių nuostatoms, inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, 53 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių.

110Remiantis nurodyta teismų praktika, konstatuotina, jog KNNPP schema yra galiojantis ir privalomojo pobūdžio dokumentas, kuriuo turėjo ir turi būti remiamasi tiek bendrai tvarkant Kuršių nerijos nacionalinį parką, tiek ir konkrečiai tvirtinant ginčo Detalųjį planą. Todėl nesutiktina su argumentais, kad KNNPP schema buvo rekomendacinio pobūdžio ar, tinkamai jos nepaskelbus, negaliojo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai negalioja atgal, tačiau tokia nuostata remiantis 2007 m. birželio 27 d. nutarime pateiktu išaiškinimu, jog teisės aktai ir anksčiau įtvirtino privalomąjį KNNPP schemos pobūdį, netaikytina ir vertintina kaip neturinti reikšmės. Kartu pastebėtina, jog, kaip matyti iš 1999 m. lapkričio 29 d. sąlygų Detaliajam planui rengti (t. I, b.l. 12), jose aiškiai įtvirtinta, jog planuojamai teritorijai taikomi tiek Parko nuostatai, tiek ir KNNPP schema.

111Dėl Detaliojo plano atitikimo teisės aktams

112Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja KNNPP schemos reikalavimams, pažeistos imperatyvios kitų teisės aktų nuostatos, be to, rengiant ir tvirtinant Detalųjį planą, pažeisti procedūriniai reikalavimai.

113Byloje pateiktoje Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje (t. II, b.l. 112) ginčo teritorija priskiriama XI zonai, schemoje pažymėtai kaip esama urbanistikos draustinio riba. Teritorija priklauso vadinamam ( - ) urbanistiniam kompleksui. Juodkrantės saugomų vertybių plane „Paminklosaugos režimas ir paminklotvarkos priemonės“ (t. II, b.l. 113) ginčo teritorijoje esantys pastatai priskiriami prie I kategorijos (konservuotini ir restauruojanti, visiškai išsaugant autentiškus elementus ir išvaizdą) ir II kategorijos (restauruotini, išsaugant vertingus elementus, kuriant kopijas ir gerinant išvaizdą) pastatų. KNNPP schemos Juodkrantės ir jos apylinkių principinio plano skyriaus Architektūrinės-planinės dalies Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamente, nustatančiame urbanistikos draustinio zonos tvarkymo principus, nustatyta, jog XI zonoje urbanistikos paminklo teritorijoje, inter alia, numatyta atstatyti nunykusias posesijas, jas apstatyti žvejų namų ir ūkinių pastatų kopijomis, visai urbanistinio paminklo teritorijai parengti kompleksinio apstatymo naujadarus, numatyti, kad nebus didinamas jų aukštingumas – pastatai turi būti 1 aukšto su mansardomis, atkuriamo apstatymo pastatai – žvejų namų ir pagalbinių pastatų imitacija. Be to, be minėto projekto teritorijų apstatymo rekonstrukcija bei atskirų pastatų statyba ir jų pertvarkymai draudžiami.

114Todėl, įvertinus bylos medžiagą, sutiktina, jog Detaliojo plano sprendiniai (t. I, b.l. 12), kuriais sklypui A numatoma zona naujam ūkiniam pastatui, sklype B atstatomi ūkinis ir gyvenamasis pastatai apjungiami bendra stogo konstrukcija, sklype D numatyta esamo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato rekonstrukcija, atsižvelgiant į tai, kad toks sprendinys įgyvendintas, ūkinis pastatas rekonstruotas jį išplečiant, pažeidžia KNNPP schemos reikalavimus. Pabrėžtina, jog, kaip jau minėta, KNNPP schemoje nustatytas reikalavimas neplėsti esamų pastatų bei nestatyti naujų gyvenamųjų pastatų, išskyrus nunykusius, kuriuos atstatyti numato kultūros objektų regeneracijos projektai, taip pat urbanistinio paminko teritorijoje draudžiama tankinti susiformavusį apstatymą, draudžiama didinti pastatų aukštingumą (pastatai turi būti 1). Todėl, įvertinus nurodytas KNNPP schemos nuostatas bei Detaliojo plano sprendinius, sutiktina, su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokiu būdu buvo pažeisti privalomo taikyti specialiojo teritorijų planavimo dokumento – KNNPP schemos reikalavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, aiškiai ir visapusiškai argumentavo, kodėl ir kokie ginčijamo Detaliojo plano sprendiniai pažeidė KNNPP schemos reikalavimus. Be to, skundžiamame teismo sprendime pagrįstai padaryta išvada, jog, nesilaikius KNNPP schemos reikalavimų, atitinkamai pažeisti kiti teisės aktai, įtvirtinantys reikalavimą sprendimus, susijusius su valstybinių parkų tvarkymu ir konkrečiai Kuršių nerijos nacionalinio parko administravimu, priimti, vadovaujantis KNNPP schema.

115Tuo tarpu ginčo Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusios Detaliųjų planų taisyklių redakcijos 23 punkto nuostatos numatė, jog bendruoju atveju detaliojo planavimo procesą sudarė trys etapai, įskaitant esamos padėties analizę (kaip tai apibrėžta Teritorijų planavimo įstatymo 19 str.). Toks etapas galėjo būti netaikomas tik atsižvelgiant į planavimo tikslus. Nagrinėjamu atveju planavimo užduotyje aiškiai buvo įtvirtina, jog esamos padėties analizė turi būti atliekama, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvertinus pateiktus įrodymus, nėra pagrindo išvadai, kad toks detaliojo planavimo proceso etapas buvo atliktas, atitinkamai konstatuotina, jog buvo pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos.

116Įvertinus bylos medžiagą, teisės aktų nuostatas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl, rengiant ir tvirtinant Detalųjį planą padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Pažymėtina, jog tokie reikalavimai nėra grynai formalūs, kaip tai nurodoma apeliaciniuose skunduose, jie sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą Detalųjį planą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Detalusis planas ir jo sprendiniai yra sudėtinė Tarybos 2001 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 06 dalis, kaip tai matyti ir iš paties sprendimo (t. I, b.l. 44), todėl kaip nepagrįsti atmestini trečiojo suinteresuoto asmens J. D. argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl paties Tarybos sprendimo prieštaravimo teisės aktų nuostatoms.

117Dėl kitų ginčijamų administracinių aktų galiojimo

118

119Konstatavus, jog Tarybos 2001 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 06 patvirtintas Detalusis planas prieštarauja KNNPP schemai, nurodytų teisės aktų nuostatoms, atitinkamai turi būti panaikinti ir Detaliojo plano pagrindu priimti ir patvirtinti kiti administraciniai aktai, kadangi jie įtvirtina ir realizuoja KNNPP schemai ir nurodytiems teisės aktams prieštaraujančius sprendinius. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino, remiantis Detaliuoju planu priimtus ir patvirtintus, Sąvadą, Statybos leidimą, Tarybos 2002 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 181 „Dėl pritarimo infrastruktūros plėtojimo sutarčiai“ (( - )) bei 2002 m. spalio 21 d. sutartį Nr. 13 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą tarp Neringos savivaldybės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų – T. P., A. S., N. B. ir V. B.

120Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

121

122Apeliaciniuose skunduose taip pat nurodoma, kad ginčo Detalusis planas buvo tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka suderintas su visomis įgaliotomis institucijomis. Pažymėtina, jog, nepaisant to, kad nurodyta tvarka Detalusis planas buvo suderintas, tačiau tokia aplinkybė negali paneigti to, jog toks Detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas, pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Atitinkamai kaip nepagrįsti atmestini ir argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo ir apeliacinis teismas turi nustatyti dėl padarytų teisės aktų pažeidimų kaltus asmenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant kilusį ginčą, toks klausimas nespręstinas ir nėra ginčo dalyku.

123Taip pat nesutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodyta, jog teismas nevertino teisėtų lūkesčių principo. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tokius argumentus ir, pagrįstai nurodęs, jog iš neteisės negali atsirasti teisė, juos atmetė. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčas kilo dėl administracinių aktų teisėtumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl to, kas, panaikinus tokius administracinius aktus, turėtų tretiesiems suinteresuotiems asmenims atlyginti nuostolius. Toks klausimas nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalyku.

124Trečiasis suinteresuotas asmuo J. D. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010 m. rugsėjo 2 d. raštą Nr. (6.3)-2D-10443, kuriame minėta inspekcija, įvertinusi Klaipėdos AVA 2008 m. gruodžio 9 d. raštą Nr. 2-4082-(2.20) (kuriuo rėmėsi pareiškėjas, kreipdamasis į teismą), nurodė, jog jame padaryta antra išvada nepagrįsta, nes joje įrašyti KNNPP schemos reikalavimai skirti kitai teritorijai. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytus KNNPP schemos ir procesiniame sprendime nurodytų teisės aktų pažeidimus, rengiant ir tvirtinant Detalųjį planą, daro išvadą, jog, nepaisant to, kad viename iš dokumentų, kurie buvo pagrindas pareiškėjui kreiptis į teismą, viena iš padarytų išvadų yra nepagrįsta, tokia aplinkybė negali paneigti kitų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimuose nustatytų pažeidimų. Kaip jau minėta, nustatyti pažeidimai yra esminiai, nevertinini kaip išimtinai formalūs ir sudarantys pagrindą panaikinti ginčijamus administracinius aktus.

125Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į taikytinas teisės aktų nuostatas, byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini.

126Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

127atsakovų Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos, trečiojo suinteresuoto asmens O. L. V. apeliacinių skundų netenkinti.

128Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

129Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,... 3. atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 4. trečiajam suinteresuotam asmeniui J. D. ir jos atstovui A. P. D.,... 5. trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros... 6. trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie... 7. trečiojo suinteresuoto asmens O. L. V. atstovui advokatui Algirdui Goštautui,... 8. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 9. Teisėjų kolegija... 10. I.... 11. Pareiškėjas KLaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas... 12. 1) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2001 m.... 13. 2) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir... 14. 3) panaikinti Administracijos Architektūros skyriaus 2004 m. balandžio 15 d.... 15. 4) panaikinti Tarybos 2002 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 181 „Dėl pritarimo... 16. 5) panaikinti 2002 m. spalio 21 d. sutartį Nr. 13 „Dėl infrastruktūros... 17. Nurodė, jog Detaliuoju planu žemės sklypas, adresu ( - ), padalintas... 18. Atsakovai Taryba ir Administracija atsiliepimu į prašymą (t. II, b.l.... 19. Pabrėžė, jog Detaliojo plano sprendiniai teisės aktų nustatyta tvarka yra... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo O. L. V. atsiliepimu į prašymą (t. II, b.l.... 22. Nurodė, jog pareiškėjas netinkamai gina viešąjį interesą, kadangi... 23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 24. Nurodė, jog ginčijamu Tarybos 2001 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 06 „Dėl... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. D. atsiliepimu į prašymą (t. II, b.l.... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimu į prašymą (t. II, b.l.... 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. B. atsiliepimu į prašymą (t. II, b.l.... 28. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimu į prašymą (t. II, b.l.... 29. II.... 30. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimu... 31. Nustatė, jog Neringos miesto savivaldybės valdyba 1999 m. spalio 20 d.... 32. Nurodė, jog Detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Kuršių nerijos... 33. Nurodė, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 15 d.... 34. Remdamasis ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos prokuratūros... 35. Nurodė, kad atsakovai prašymą nutraukti bylą kaip nepriskirtiną... 36. Įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas... 37. III.... 38. Atsakovai Taryba ir Administracija pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l.... 39. 1. Remdamiesi Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 ir 8 dalimis,... 40. 2. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas tik 2007 m. birželio... 41. 3. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos... 42. 4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad prokuroras nagrinėjamu atveju... 43. 5. Nurodo, kad byloje yra duomenys, jog Lietuvos Respublikos Specialiųjų... 44. 6. Kadangi Detaliojo plano sprendiniai jau yra realizuoti, pareiškėjas... 45. Trečiasis suinteresuotas asmuo O. L. V. pateikė apeliacinį skundą (t. III,... 46. 1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu... 47. 2. Nurodo, jog teisės aktai (Detaliųjų planų rengimo taisyklių 21 p.)... 48. 3. Teigia, jog teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad užstatymas buvo... 49. 4. Nurodo, kad nuosavybės teise valdo statinį – pagalbinio ūkio pastatą,... 50. 5. Detaliojo plano sprendiniai nepakeitė KNNPP schemoje nustatytų... 51. 6. Teigia, jog tuo atveju, jeigu ginčijami aktai nebuvo suderinti su... 52. 7. Pirmosios instancijos teismas nevertino teisėtų lūkesčių principo... 53. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 54. 1. Teigia, jog privalomą KNNPP schemos pobūdį patvirtinta tiek imperatyvios... 55. 2. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalis, kuria remiamasi... 56. 3. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d.... 57. 4. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla... 58. 5. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr.... 59. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. D. atsiliepimu į atsakovų apeliacinį... 60. 1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodyti konkretūs... 61. 2. Taip pat nepagrįsta išvada, jog nustatytas procedūrinis pažeidimas –... 62. 3. Nesutinka su teismo teiginiu, kad neparengta nekilnojamosios kultūros... 63. 4. Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1269 turėjo... 64. 5. Atsižvelgia į Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir teigia, jog... 65. 6. Pareiškėjas turėtų kreiptis ne dėl administracinių teisės aktų... 66. 7. Nurodo, jog neaišku, kokias materialines teisines pasekmes gali sukelti... 67. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. D. atsiliepimu į O. L. V. apeliacinį... 68. Papildomai nurodo, jog tiek prokuroro prašyme, tiek pirmosios instancijos... 69. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 70. 1. Nurodo, kad KNNPP schema yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas,... 71. 2. Teigia, jog pareiškėjas, prašydamas panaikinti ginčijamus aktus ir... 72. 3. Pabrėžia, jog sąžiningumo principas reikalauja atidumo, rūpestingumo ir... 73. Pareiškėjas atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą... 74. 1. Nurodo, kad prašymo dalies dėl Tarybos sprendimo panaikinimo dalykas yra... 75. 2. Pažymi, jog detaliojo planavimo proceso etapus nustatė ne tiriamo... 76. 3. Nesutinka su teiginiais, kad po Detaliojo plano sprendinių realizavimo... 77. 4. Apeliaciniame skunde nepateikti jokie duomenys, pagrindžiantys statinių... 78. 5. Nurodo, kad tiek atsakovams, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš... 79. R. G. atsiliepimu (t. III, b.l. 91) nurodo, kad R. G. architektūros firma... 80. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prisidėjimu prie atsakovų... 81. 1. Nurodo, kad banko naudai yra įkeistas nekilnojamasis turtas, su kuriuo... 82. 2. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje panaikinti administraciniai aktai buvo... 83. 3. Nurodo, kad ginčijami administraciniai aktai priimti 2001 – 2002 metais,... 84. 2010 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas... 85. Teisėjų kolegija... 86. IV.... 87. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 88. Byloje ginčas kilo dėl Tarybos 2001 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 06 „Dėl... 89. Siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą, atsižvelgiant į apeliaciniuose... 90. Dėl viešojo intereso... 91. ... 92. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė, jog Kuršių nerijos... 93. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog... 94. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai sudaro... 95. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. D., nesutikdama su teiginiu, jog šiuo... 96. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, aktualią... 97. Dėl termino kreiptis į teismą ir tinkamų viešojo intereso gynimo... 98. Nagrinėjamu atveju byloje taip pat nurodyta, kad pareiškėjas praleido... 99. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (byla Nr.... 100. Pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, pareikšti materialiniai... 101. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, jog... 102. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pareiškėjo prašyme,... 103. Dėl KNNPP schemos teisinės galios nagrinėjamoje byloje... 104. ... 105. Nagrinėjamoje byloje tiek apeliaciniuose skunduose, tiek ir pirmosios... 106. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu... 107. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1603... 108. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2010-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr.... 109. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m.... 110. Remiantis nurodyta teismų praktika, konstatuotina, jog KNNPP schema yra... 111. Dėl Detaliojo plano atitikimo teisės aktams... 112. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Detaliojo plano sprendiniai... 113. Byloje pateiktoje Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų... 114. Todėl, įvertinus bylos medžiagą, sutiktina, jog Detaliojo plano sprendiniai... 115. Tuo tarpu ginčo Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusios... 116. Įvertinus bylos medžiagą, teisės aktų nuostatas, sutiktina su pirmosios... 117. Dėl kitų ginčijamų administracinių aktų galiojimo... 118. ... 119. Konstatavus, jog Tarybos 2001 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 06 patvirtintas... 120. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų... 121. ... 122. Apeliaciniuose skunduose taip pat nurodoma, kad ginčo Detalusis planas buvo... 123. Taip pat nesutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodyta, jog... 124. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. D. apeliacinės instancijos teismui pateikė... 125. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į taikytinas teisės aktų... 126. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 127. atsakovų Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės... 128. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą... 129. Nutartis neskundžiama....